Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad aviacijos paslaugų bendrovės „Avia Solutions Group” (ASG) kreipimasis į Seimą prašant ištirti jo veiklą yra desperatiškas žingsnis.
„Tai su Kremliumi susijusios įmonės bandymas užtildyti Seimo narius, kurie kelia klausimus. ASG jau dabar dėl tų ryšių neteko statuso NATO rėmuose. Tai įmonė, kurios veikimas abejotinai dera su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Natūralu, kad ji bando gintis puldama Seimo narį, kuris formuluoja klausimus ir bando ieškoti atsakymų“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Pasak parlamentaro, jis su partijos kolegomis kovą kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, kad būtų pagreitintas pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimas, sukurtas registrų centras, kur įmonės turėtų aiškiai deklaruoti savo galutinius naudos gavėjus ir būtų aiškiai matoma, kas už jų stovi.
„Šie mūsų raginimai, natūralu, labai verčia reaguoti šias įmones. Taigi manau, kad esame gerame kelyje, tačiau dėl to tenka patirti tokį puolimą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į gautą ASG kreipimąsi, priminė, kad opozicija vis dar laukia, jog Vyriausybės vadovas principingai įvertintų situaciją.
„Nervinga „Avia Solutions Group“ reakcija rodo, kad klausimais Premjerui apie šią įmonių grupę pataikyta į probleminę vietą. Juo labiau, kad įmonių grupė savo kreipimesi nepaneigia, jog turi ryšių su Kremliaus aplinka ir Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančia Rusijos karine pramone“, – išplatintame pranešime teigia G. Landsbergis.
ASG ketvirtadienį paskelbė, kad trečiadienį kreipėsi į Seimą, prašydama ištirti L. Kasčiūno veiklą. Bendrovė teigia įtarianti, kad jis dirbtinai eskalavo informacinę kampaniją, nukreiptą prieš ASG. Kreipimasis adresuotas Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimo procedūrų ir etikos komisijai, G. Landsbergiui ir TS-LKD partijos priežiūros komitetui.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Parlamentarai L. Kasčiūnas, G. Landsbergis ir Rasa Juknevičienė kovo viduryje kreipėsi į S. Skvernelį, norėdami atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią analizę bei kitą viešumoje pasirodžiusią informaciją apie ASG ir jos antrinių įmonių galimas sąsajas su Kremliaus aplinka, įskaitant Rusijos Federacijos gynybos pramone, JAV sankcionuojamus asmenis ir finansines institucijas.
ASG teigia, kad visai netrukus po L. Kasčiūno kreipimosi į Ministrą Pirmininką, pasirodė informacija apie galimas Seimo nario sąsajas su koncernu „MG Baltic“ ir tai, kad jis buvo apklausiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.
„Atsižvelgiant į visą ikiteisminio tyrimo kontekstą, galima daryti prielaidą, kad Seimo narys yra gavęs tiesioginę paramą iš koncerno „MG Baltic“, o dirbtinai eskaluodamas ir kurstydamas informacinę kampaniją prieš ASG, bando nukreipti politikų, tarnybų ir visuomenės dėmesį nuo neigiamos informacijos apie jį patį“, – rašoma ASG pranešime.
L. Kasčiūno narystė TS-LKD partijoje laikinai sustabdyta.
Į Lietuvoje kuriamą finansinių technologijų („FinTech“) sektorių Lietuvoje bandė žengti priešiškų valstybių įmonės, tikina Valstybės saugumo departamentas.
Pirmadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje nurodoma, kad „FinTech“ sektorius domina priešiškas valstybes.
„2017 metais priimti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo pakeitimai sudarė galimybę Lietuvoje steigti specializuotus bankus. Šiomis galimybėmis aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų“, – skelbiama ataskaitoje.
VSD teigimu, riziką kėlė ir Lietuvoje registruotų bendrovių bendradarbiavimas su Rusijos įmonėmis, turinčiomis „tiesioginių sąsajų su šios šalies karinės pramoninės kompleksu, veikla“.
Žvalgyba nurodo, kad nustatoma vis daugiau atveju, kai Lietuvoje bando investuoti fondai ar įmonės, kurių akcininkai nėra žinomi, juos bandoma nuslėpti, registruojant įmones lengvatinio apmokestinimo zonose.
„2017 metais buvo nustatyta atvejų, kai pasinaudodami šiomis schemomis Lietuvoje siekė investuoti užsienio fondai ir įmonės, turintys sąsajų su Rusijos ir Baltarusijos piliečiais bei įmonėmis. Kai kurie iš jų siekė gauti teigiamas Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos išvadas“, – teigiama ataskaitoje.
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija siekia, kad Lietuva taptų finansinių technologijų centru ir kviečia įmones iš viso pasaulio steigtis būtent čia.
Kovo 26 d. 10 val. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) pristatys metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už 2017 metus.
Tiesioginę spaudos konferenciją, kurioje dalyvaus VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius plk. Remigijus Baltrėnas, iš LR Seimo rūmų spaudos konferencijų salės bus galima stebėti per Seimo televiziją, internetinėje svetainėje www.Lrs.lt.
Naujausią grėsmių vertinimą pristatymo dieną, nuo 8 val. ryto, bus galima skaityti VSD ir KAM internetiniuose puslapiuose www.vsd.lt bei www.kam.lt.
Remiantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus, pavasarį. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų.
Vyriausybė patvirtino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašą.
Šios komisijos paskirtis – atlikti investuotojų ir asmenų, siekiančių įgyti ar įgijusių transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licenciją, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Komisija taip pat įgaliota atlikti nacionaliniam saugumui svarbios įmonės ketinamo sudaryti ar sudaryto sandorio patikrą, duoti sutikimą pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo procesų įgyvendinimui. Jis teiks išvadas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planuose nurodyto turto sunaikinimo bei atliks kitas įstatyme numatytas funkcijas.
Šių metų vasario 28 d. naujai sudarytai Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai vadovauja Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis. Patvirtinti naują šios komisijos darbo tvarkos aprašą prireikė nuo kovo 1 d. įsigaliojus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymui, kuris suteikė šiai komisijai daugiau funkcijų.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos apraše nustatyti kreipimosi į komisiją pagrindai, būtini pateikti dokumentai, investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vykdymo procedūros ir komisijos sprendimų priėmimo tvarka. Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo investuotojas ar sandoris būtų pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, galutinį sprendimą dėl tokio investuotojo ar sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priimtų Vyriausybė.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Sausio 29 d. JAV finansų ministerija, sutinkamai su įstatyme dėl sankcijų Amerikos priešininkams (CAATSA, 2014) nustatytu terminu, pateikė pranešimą apie Rusijos aukštus politinius pareigūnus ir oligarchus. Per žiniasklaidą nuvilnijo nustebimo banga. Buvo laukiama paskelbiant duomenis apie 45-50 asmenis, bendrininkaujančius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o dabar išvardyta 210 žmonių, nepateikus jiems kokių nors įkalčių…
Politiniai šūkiai ir konkretus darbas
Po kelių dienų finansų ministro padėjėjas turėjo paaiškinti, kad šis pranešimas nereiškia sankcijų taikymo jame nurodytiems 210 asmenų, kaip pamanė žiniasklaidos atstovai, tai – pagrindas būsimiems sprendimams. Prie šio sąrašo pridedama slaptoji pranešimo dalis su duomenimis apie nurodytų asmenų korupciją ir tarptautinius verslo ryšius, jie gauti iš slaptų šaltinių ir slaptais metodais. Šie duomenys įslaptinti tam, kad nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys neatsiimtų savo aktyvų.
Rusijos pasiuntinys JAV ponas Anatolijus Antonovas vienoje valstybinio TV kanalo „Rosija 1“ laidų sausio 30 d. atskleidė, jog prieš savaitę Vašingtone lankėsi Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas. Buvo susitikęs su savo kolegomis, svarstė kovos su terorizmu reikalus. Rusijos ir Amerikos specialiosios tarnybos, kalbėjo pasiuntinys, bendradarbiavo ir sunkiausiais laikais. Politika yra politika, o darbas lieka darbu, – išvedžiojo jis. – Yra politiniai šūkiai, o yra realus darbas. Pasiuntinys priminė, jog abi pusės palaikė ryšius Olimpiados Sočyje metu. Reikėtų tikėtis, kad šis bendradarbiavimas tęsis ir per šiais metais Rusijoje rengiamą pasaulio futbolo čempionatą. Darbas vyksta. Tik jis, kas turbūt ir teisinga, nelabai matomas mūsų žiūrovui, mūsų skaitytojui.
Tik dabar amerikiečiai sužinojo, kas pas juos svečiavosi. Senato demokratų mažumos vadovas Čakas Šumeris pareikalavo iš prezidento Donaldo Trampo administracijos paaiškinti visas šio apsilankymo aplinkybes. Juk SVR direktorius yra tarp Rusijos pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, taip pat ir draudimas atvykti į JAV (Sergejus Naryškinas į “juodąjį sąrašą pateko Rusijai aneksavus Krymą 2014 metais, tada jis buvo Rusijos valstybės dūmos pirmininku). Rusija kišosi į mūsų rinkimus. Mes taikome užsienio žvalgybos vadovui sankcijas. O dabar Trampo administracija jį kviečia valso per paradines duris, – piktinosi senatorius žurnalistų akivaizdoje. Ar Jungtinių Valstijų oficialūs asmenys, susitikę su Naryškinu, kėlė klausimą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus? Jeigu kėlė, ką sužinojo? O svarbiausia, ar ne po šio vizito Trampo administracija atsisakė nuo sankcijų?
FSB tave stebi dieną naktį
Senatorius buvo teisus, kai teigė Naryškiną atskridus ne vieną, tačiau greičiausiai nė neįsivaizdavo, kas tai per paukščiai. Kaip sužinojo žurnalistai iš savo šaltinių, Vašingtone tuo metu svečiavosi dar du aukščiausi Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai – Federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir Gynybos ministerijos vyriausiosios valdybos (anksčiau vadinosi vyriausiąja žvalgybos valdyba, GRU). Kaip ir Naryškinas, FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas buvo susitikęs su JAV centrinės žvalgybos (CIA) direktoriumi Maiku Pompeo…
Galiausiai tai patvirtino ir pats Pompeo: viskas vyko sutinkamai su įstatymais, aptarė kai kuriuos nelengvus klausimus. O Valstybės departamento spaudos atstovė paaiškino dėl draudimo atvykti: leidžiama daryti išimtis, kai tai susiję su JAV nacionaliniais interesais. Maikas Pompeo BBC žurnalistams kiek anksčiau pasakė, kad JAV ir Rusijos žvalgybos agentūros bendradarbiauja, tačiau Rusija ir toliau laikoma oponentu su branduoliniu arsenalu. Ir vis dėlto šis atvejis, kai Jungtinėse Valstijose vykdomas tyrimas dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus ir vienu metu Vašingtone apsilanko trijų Rusijos specialiųjų tarnybų vadovai, daugumai apžvalgininkų, tarp jų ir buvusiems žvalgybos karininkams, pasirodė labai neįprastas. Negaliu prisiminti tai buvus per pastaruosius 15 metų, – pasakė buvęs CIA rezidentūros Maskvoje vadovas Stivenas Holas.
Terorizmas – ir nieko daugiau!
Vasario 6 d. rusų žiniasklaida pranešė, kad Maskvoje FSB vadovas Naryškinas papasakojo žurnalistams apie savo kelionę į JAV. Tas papasakojo, paklausus, ar susijusi jo kelionės su vadinamojo „Kremliaus sąrašo“ paskelbimu, sutilpo į vieną eilutę: Atsakysiu trumpai: Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbau tik savo profesinės veiklos rėmuose, taškas.
Daugelis abejoja kovą su terorizmu buvus svarbiausia slapto iš karto trijų aukštų pareigūnų vojažo į Vašingtoną tikslu. Pasakos vaikams, – leidinio „Sobesednik.ru“ žurnalistui pasakė dimisijos generolas leitenantas Nikolajus Leonovas, kadaise ėjęs aukštas pareigas SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB, Rusijoje padalytas į FSB, SVR ir kt.) užsienio žvalgybos valdyboje. Pasak jo, turėjo būti svarbesnis tikslas, gal net platesnis nei santykiai su JAV. Tai – aukštoji politika. Ir Rusijai to labiau reikėjo – jeigu amerikiečiams ko nors reikia, jie atvažiuoja patys pas mus mus arba susitikimui suranda trečiąją šalį, taip buvo ir sovietiniais laikais. Internetinio leidinio Agentura.ru redaktoriaus, žvalgybos tarnybų istoriko Andrejaus Soldatovo nuomone, kovos su terorizmu tema tėra dingstis, nes dauguma susitikimų ir kontaktų tarp Rusijos ir JAV specialiųjų tarnybų aiškinama būtent tuo. Šis susitikimas, greičiausiai, turėjo reikšti, kad ryšiai išlieka, tačiau signalas kažin koks nesuprantamas.
Terorizmas
Praėjusių metų gruodžio viduryje JAV ir Rusijos prezidentai kalbėjosi telefonu net du kartus per tris dienas. Pirmas paskambino Trampas ir padėkojo už palankų atsiliepimą apie jo valdymo laikotarpiu pagerėjusius Jungtinių Valstijų ekonomikos reikalus. Vis dėlto labiausiai JAV prezidentui turėjo patikti Putino pasakymas toje pačioje metinėje spaudos konferencijoje: kaltinimai Rusijai dėl kišimosi į rinkimus JAV – šnipomanija, daugiau nieko. O gruodžio 17 d. pats Putinas paskambino Trampui ir padėkojo jam už Centrinės žvalgybos valdybos Rusijos pusei perduotus duomenis, kurie leido užkardyti teroristinę ataką Sankt Peterburge (rusų specialiosios tarnybos susekė ir sulaikė septynis teroristus, planavusius sprogdinimus Kazanės soboro rajone ir kitose žmonių susibūrimo vietose). Savo ruožtu Trampas paskambino CIA direktoriui Maikui Pompeo ir padėkojo talentingiems bendradarbiams ir visai žvalgybos bendrijai už puikų darbą.
Ir štai dar ką pasakė Putinas telefonu, o išgirdo visi: Rusijos specialiosios tarnybos, gavusios duomenų apie teroristinę grėsmę JAV ir jos piliečiams, nedelsdama perduos juos kolegoms amerikiečiams partnerystės kanalais. Beje, 2016 metų rudenį Rusijos prezidentas prancūzų TV kanalui TF1 skundėsi, jog JAV dažnai numoja ranka į Rusijos specialiųjų tarnybų amerikiečiams perduodamus duomenis apie planuojamus teroristinius aktus. Antai jie pranešė apie grėsmę keliančius asmenis (brolius Carnajevus), tačiau amerikiečiai į tai neatsižvelgė , o po kelių mėnesių Bostone nuaidėjo sprogimai (2013)… Politologui Andrejui Piontkovskiui įsiminė Putiną ne vieną kartą grįžtant prie šios istorijos ir priekaištaujant: štai matote, jie nepasirengę bendradarbiauti su mumis kovoje su tarptautiniu terorizmu net tais atvejais, kai būna grėsmė jų pačių saugumui.
Rusiškas virusas po padidinamuoju stiklu
Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai ko gero dar tebebuvojo Vašingtone, kai olandų „De Volkskrant” parašė, kaip šalies žvalgybos ir saugumo tarnyba (AIVD) atskleidė Rusiją kišantis į rinkimus JAV 2016 metais („Dutch agencies provide crucial intel about Russia’s interference in US-elections”). Operaciją pradėjo 2014-ųjų vasarą. AIVD programuotojas įsismelkė į Maskvos universiteto rūmų Raudonosios aikštės apylinkėje kompiuterių tinklą nežinodamas, kas jo laukia, ir tik praėjus vieneriams metams išaiškėjo, kad tai buvo skandalingai žinomos rusų įsilaužėlių grupės „Cozy Bear“ (malonioji meška?) tinklas. Ši viena geriausiai pasaulyje žinomų kenkėjiškų programų kūrėjų ir elektroninių duomenų vagių grupė nuo 2010 metų daug sykių atakavo įvairių šalių vyriausybių ir korporacijų, taip pat ir olandų, duomenų saugyklas. Kai „Cozy Bear“ nusitaikė į JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto tinklą, olandai visa tai stebėjo rusams nieko neįtariant.
Didelės paslapties olandai neatskledė, tačiau sužinojome juos nustačius vietą, kur plušėjo kenkėjai. Vingiuotas koridorius, durys, stebėjimo kamera, rodanti įeinančius ir išeinančius… Olandai sugebėjo prisijunti prie šitos kameros ir nuo tol stebėjo, ne tik kaip daromas nusikaltimas, tačiau ir kas jį daro. Šios patalpos lankytojų nuotraukas lygino su žinomų rusų šnipų atvaizdais…
Nyderlandų žvalgybos AIVD būstinė. ANP nuotr.
2015-ųjų lapkričio mėnesį, kai rusai rengėsi atakuoti vieną savo taikinių – Valstybės departamentą, olandų žvalgyba apie tai pranešė JAV nacionalinės žvalgybos agentūros (NSA) atstovui Jungtinių Valastijų pasiuntinybėje Hagoje. Tas nedelsdamas perspėjo savo šalies specialiąsias tarnybas. Tada prasidėjo „mūšis“: puolantieji mėgino giliau įsiskverbti į Valstybės departamento duomenų sistemą, pasiekti ten įdiegtą savo programą ir prieiti prie duomenų, o FBI ir NSA komandos slopino vėl ir vėl pradedamą puolimą. Rusai veikia itin agresyviai, tačiau jie nežino, kad juos seka. Olandų padedami amerikiečiai įstengia kiekvieną kartą greitai užkirsti kelią kenkėjams… – aprašo „De Volkskrant“ ištisą parą trukusį „mūšį“. Vėliau CNN iš savo šaltinių sužinojo, kad tai buvo grėsmingiausia ataka prieš Amerikos vyriausybę.
Anot „De Volkskrant”, būtent olandų JAV federaliniam tyrimų biurui (FBI) perduoti duomenys buvo pagrindas pradėti tyrimą dėl Rusijos kišimosi į rinkiminę kovą. Tačiau Donaldas Trampas atsisako pripažinti šį faktą ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko amerikiečių specialiosios tarnybos skleidžia slaptus duomenis, – rašo laikraštis. Tai papiktino olandų žvalgybą, jie pasijuto išduoti. Visiškai nepriimtina atskleisti draugiškos žvalgybos tarnybos metodus, ypač jeigu naudajamasi jų surinktais duomenimis.
2017 metų pradžioje JAV žvalgyba paskelbė pranešimą, kuriame teigiama: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgino padėti kandidatui Donaldui Trampui laimėti prezidento rinkimus. Putino nurodymu JAV buvo vykdoma slapta įtakos kampanija norint paskleisti nepasitikėjimą rinkimais, diskredituoti demokratų partijos kandidatę Hilary Klinton. Nekilo abejonių Putiną ir Rusijos vyriausybę palaikant Trampą. Maskvai ėmus rodytis, kad valstybės sekretorė Klinton gali laimėti, imtasi dar labiau ją juodinti. Putinas greičiausiai keršijo misis Klinton už tai, kad ji pritarė masiniams protestams prieš jo režimą 2011 ir 2012 metais. Tačiau nėra įrodymų rusus turėjus kokią nors įtaką pačių rinkimų vyksmui ar balsų skaičiavimui… Dabar jau prezidentu išrinktas Trampas, Baltųjų rūmų vadovas ir Kongresas gavo slaptą pranešimo versiją – su įrodymais to, kas teigiama.
Išrinktasis prezidentas keletą mėnesių mojosi nuo specialiųjų tarnybų pareiškimų dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Perskaitęs pranešimą, kai ką pripažino. Nors Rusija, Kinija, kitos šalys, išorės grupuotės ir privatūs asmenys nuolat mėgina pažeisti mūsų vyriausybinių institutų, verslo ir visuomeninių organizacijų, tarp jų ir Demokratų partijos nacionalinio komiteto, infrastruktūros saugumą, tai neturėjo visiškai jokios įtakos rinkimų rezultatams, – buvo pasakyta jo pareiškime.
Dvylika klausimų Baltųjų rūmų šeimininkui
JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Trampas, anot amerikiečių politologas profesoriaus Jeno Bremerio (Ian Bremmer), pateko į spąstus. Įtariama kai kuriuos padėjėjus, administracijos bendradarbių palaikius arba smerktinus, ar tiesiog neteisėtus ryšius u rusais. Tačiau,profesoriaus nuomone, Trampas nespaus Rusijos dėl kišimosi į rinkimų kampanija ne todėl, kad gali išaiškėti jį sudarius su Maskvą kokį nors sąmokslą – mažai tikėtina taip buvus. Trampui kaip žmogui svarbiausia, kad nebūtų sumenkinta jo pergalė: jis laimėjo rinkimus su didžiausia persvara, į inauguraciją atėjo daugiausia nei kada nors buvo žmonių!
Tuo tarpu kalbos apie Rusijos įsikišimą verčia abejoti, ar jo pergalė buvo tokia jau įtikinama. Žinant Trampą (nepriklausomai nuo to, ar jis kada nors kalbėjo su rusais, ar ne) galima būti tikriems jį padarysiant visa įmanoma, kad galėtų teigti: tai ne rusai padėjo – aš pats laimėjau! Tuo tarpu galėjo būti ir taip, ir kitaip. Todėl nieko stebėtina, kaip teigia profesorius, kad Trampas priešinasi sankcijoms prieš Rusiją. Ir vis dėlto „Kremliaus sąrašas“ – vienadienė naujiena. Pasak profesoriaus, visi nekantraudami laukia, kuo baigsis tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus 2016 metais.
Tyrimui vadovauja Teisingumo ministerijos specialiuoju prokuroru (Special Counsel) paskirtas 72-ejų Robertas Miuleris, garsėjantis nepriekaištinga reputacija (įstatymo gynėjas iki kaulo smegenų). 2001 metais Senatas jį vienbalsiai paskyrė FBI direktoriumi ir šias pareigas jis ėjo visus 12 metų (beje, pradėjo prieš pat rugsėjo 11-osios teroristines atakas). Miuleris turi ištirti visus ryšius ar suderintus veiksmus tarp Rusijos vadovybės ir bet kurių asmenų, susijusių su Donaldo Trampo rinkiminiu štabu. Specialusis prokuroras atsiskaitinėja Tesingumo ministerijai vadovaujančio generalinio prokuroro pavaduotojui Rodui Rozenstainui, nes pats generalinis, Džefas Sešnsas, nusišalino, kilus įtarimų, kad per rinkiminę kampaniją bendravo su Rusijos pasiuntiniu Trampo pavedimu. Amerikiečiams aišku, kad tyrimas užtruks ne vienerius metus ir nenuspėjamai paveiks būsimus Kongreso ir naujus prezidento rinkimus. Robertas Miuleris gerbiamas ir respublikonų, ir demokratų ir laikomas vienu iš nedaugelio Jungtinėse Valstijose, kas gali išsklaidyti prezidentui Trampui prikišamas nuodėmes – jo išvadai Amerika pritars.
Praėjusių metų vasarą žiniasklaida pranešė Miulerį aiškinantis, ar prezidentas Trampas netrukdė teisingumo vykdymui. Netikėtai prezidento atstatydintas FBI vadovas Džeimsas Komis Kongrese papasakojo Trampą jį prašius palikti ramybėje buvusį nacionalinio saugumo reikalų patarėją Maiklą Flyną, gerą vyruką. Buvusio FBI direktoriaus nuomone, Rusijos kišimasis į rinkimus JAV nekelia jokių abejonių. Neseniai „The New York Times” pranešė Miulerį ketinant apklausti ir prezidentą Trampą. Jį domina 2016 metais įvykęs jo sūnaus susitikimas su teisininke iš Rusijos. Sūnus parašė apie tai paaiškinimą, kuris vėliaus pasirodė esąs melagingas. Specialiojo prokuroro žmonės jau apklausė kai kuriuos Baltųjų rūmų darbuotojus, kaip buvo rašomas šis paaiškinimas ir ar dalyvavo prezidentas.
Donaldo Trampo jaunesnysis susitiko su Rusijos teisininke Natalija Veselnickaja 2016 metų vasarą Niujorke, praėjus dviem savaitėms po to, kai respublikonai jo tėvą išrinko kandidatu į prezidentus. Susitikime dalyvavo Trampo vyresniojo žentas ir rinkimų štabo vadovas Polas Manafortas. Žiniasklaidos duomenimis, Trampas vyresnysis pats diktavo minėtą paaiškinimą: susitiko aptarti rusų vaikų įvaikinimo programos. Vėliau Donaldas jaunesnysis paskelbė elektroninius laiškus, iš kurių matyti, jog su ruse advokate susitiko gavęs pranešimą šią turint labai naudingų dokumentų apie Hilary Klinton ryšius su Maskva ir šiuos dokumentai esant gautus iš Rusijos generalinio prokuroro aplinkos. Rusijos prezidento spaudos sekretorius vėliau tikino, jog Vladimiras Putinas nė girdėti negirdėjęs apie kažin kokią Veselnickąją.
Šis susitikimas – viena iš dvylikos temų, kuriose gali rastis daugiau aiškumo po to, kai bus apklaustas prezidentas Trampas. Sausio pabaigoje specialusis prokuroras apklausė JAV generalinį prokurorą Džefą Sešnsą – vieną artimiausių prezidento Trampo bendražygių. Pats Trampas per TV pareiškė su nekantrumu laukiantis pokalbio su Miuleriu ir pasirengęs duoti parodymus prisiektinai, nes jam nesą ko slėpti. Baltųjų rūmų šeimininkas gal norėtų greičiau atsikratyti jį lydinčių įtarimų ir padaryti galą kalboms apie „rusų sąmokslą“. Prezidento atėjimas į apklausą – tai ypatingas atvejis; Trampo pirmtakai to vengė. Prezidento advokatai svarsto, ar ne geriau būtų atsisakyti apklausos. Reputacija, suprantama, smarkiai nukentės, tačiau bus dar blogiau apsimelavus. Nebet pateikti raštiškus atsakymus, atidžiai juos apsvarsčius…
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisakė dėl Premjero Sauliaus Skvernelio ketinimų atkurti tarpvyriausybinę komisiją su Rusija.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė teigia, kad Premjero ketinimai atnaujinti dialogą su Rusija, atkuriant tarpvyriausybinę komisiją, nėra atsakingi ir neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo principų. Anot Prezidentės, siekiant ginti Lietuvos ekonominius ir energetinius interesus, reikia remtis Europos Sąjungos (ES) institucijomis.
„Dvišaliai aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis. Tuo tarpu Rusija laužo tarptautinės teisės normas, vykdo agresyvią karinę, informacinę ir kibernetinę politiką kaimynių adresu. Būtų naivu įsivaizduoti, kad su šia šalimi įmanomi ekonominiai santykiai, atsieti nuo politikos. Rusija visada naudojo energetiką, prekybą ir kitus instrumentus kaip politinio spaudimo ir įtakos didinimo priemonę kitoms šalims. Mūsų ligšiolinė patirtis tai tik patvirtina“, – akcentuojama Prezidentės pranešime.
Prezidentės nuomone, nepagrįsti yra ir Premjero siekiai, kalbantis su Rusija, ginti Lietuvos ekonominius, energetinius interesus.
„Svarbiausi strateginiai energetikos, transporto ar prekybos klausimai sprendžiami pasitelkus ir ES institucijų svorį. Todėl šiuo metu gaivinti dvišalę „komisijų“ veiklą nėra tikslinga ir nacionalinio saugumo požiūriu neatsakinga“, – teigiama Prezidentės pranešime.
Ketvirtadienį S. Skvernelis „Žinių radijui“ kalbėjo, kad Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinė komisija galėtų atnaujinti darbą. Anot jo, tai labai svarbu ginant ir įgyvendinant Lietuvos nacionalinius interesus.
Pastarosiomis dienomis Premjeras dėl savo pareiškimų, akcentuojančių būtinybę atnaujinti Lietuvos ir Rusijos santykius, susilaukė daug kritikos viešojoje erdvėje.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas teikia pasiūlymus svarstomam Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektui, kuriais siekiama labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus.
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad investuotojui investuojant į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, strategiškai svarbius ūkio sektorius ar planuojant vykdyti veiklą šalia strateginės reikšmės objektų būtų vertinami to investuotojo turimi ar turėti ryšiai ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.
Pasak L. Kasčiūno, svarstomame įstatymo projekte nustatytas vienas iš atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų, pagal kurį investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis „turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis“. O šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nustatytas savo esme panašus kriterijus, pagal kurį investuotojas pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis „neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“.
Vadinasi, yra vertinami ne tik investuotojo ryšiai su trečiųjų šalių institucijomis, bet ir tų šalių asmenimis – tiek fiziniais, tiek juridiniais. O naujajame įstatymo projekte numatyta, kad būtų vertinami turimi ar turėti ryšiai tik su užsienio šalių institucijomis.
„Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai investuotojas neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis, bet gali turėti tokių ryšių su tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie, beje, gali būti susiję su tų pačių valstybių institucijomis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tiekėjai, investuotojai, tiekiantys kokią nors užsienio valstybėje pagamintą produkciją, pavyzdžiui, programinę įrangą, kurios naudojimas šalies strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose gali didinti riziką nacionaliniam saugumui dėl galimo kibernetinio šnipinėjimo ar pan.“, – sakė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūno teigimu, tai yra tam tikra teisinė spraga, kurią siekiama pašalinti. Į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius gali investuoti tik visiškai skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai.
Ar saugios šios spynos? Youtube.com nuotr.
Parlamentaras taip pat siūlo nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Pirmai kategorijai priskiriamos įmonės, kuriose valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklauso 100 proc. įmonės akcijų, antrai – ne mažiau kaip du trečdaliai.
Tiek šiuo metu galiojančiame įstatyme, tiek svarstomoje naujojoje jo redakcijoje numatyta, kad asmenys, pretenduojantys į svarbias pareigas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse, šalies specialiųjų tarnybų yra tikrinami, ar atitinka įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Naujajame įstatymo projekte numatytas patikrinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 dienų. Jei tikrinamas užsienietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvoje, patikrinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms.
Tačiau, L. Kasčiūno teigimu, į tokiose įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal einamas pareigas netikrinami. Iš jų profesinės sąjungos išsirenka pirmininką. Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jie nebūtinai gali būti patikrinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, dinamiškos geopolitinės situacijos kontekste tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantys veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą įtaką strateginių įmonių darbuotojams“, – sakė L. Kasčiūnas.
Todėl, anot jo, tikslinga nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti nustatytus kriterijus, t. y. tuos pačius, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į svarbias pareigas tose įmonėse. Jie būtų tikrinami šalies specialiųjų tarnybų ta pačia tvarka.
JAV generalinis prokuroras Džefas Sešensas (Jeff Sessions) pareiškė, kad keturiems asmenims pateikti kaltinimai dėl informacijos nutekinimo iš Baltųjų rūmų, informuoja BBC.
Dž. Sešensas patikslino, kad įtariamieji kaltinami atskleidus konfidencialią informaciją arba slaptais ryšiais su užsienio specialiųjų tarnybų atstovais.
„Aš sutinku su prezidentu (Donaldu Trampu (Donald Trump) ir griežtai smerkiu stulbinamą duomenų nutekinimo mastą – nutekinimą, griaunantį mūsų vyriausybės pastangas apsaugoti šalį“, – pareiškė generalinis prokuroras.
Generalinis prokuroras penktadienį pažadėjo imtis griežtų priemonių prieš asmenis, atskleidžiančius įslaptintą nacionalinio saugumo informaciją, grasindamas įkalinimo bausme ir įvardindamas tokius neteisėtus poelgius JAV gyventojų išdavyste.
Liepos 25 d. į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją 2017–2018 mokslo metams priimti jaunuoliai jau pradėjo studijas.
Po Priėmimo komisijos posėdžio studijuoti Lietuvos karo akademijoje pakviesti 64 naujokai – 57 vaikinai ir 7 merginos. Iš jų 18 pirmakursių jau yra atlikę ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, o 1 – šiuo metu ją dar atlieka.
Į Karo akademiją atvykę pirmakursiai pirmąją dieną susitiko su vadovybe, buvo aprūpinti karių uniformomis ir išvyko į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Čia pirmakursiai atliks bazinį kariūno kursą ir įgis pagrindinį karinį pasirengimą.
Kariūnai Mokomajame pulke mokysis karinės inžinerijos, taktikos, ryšių, topografijos, rikiuotės ir pirmosios medicinos pagalbos pagrindų. Taip pat susipažins su ginklais, įgis teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos vėliau tobulins tarnybos Lietuvos karo akademijoje metu. Kariūnai, sėkmingai baigę bazinį kariūno kursą, galės tęsti universitetines studijas Lietuvos karo akademijoje.
Šiemet Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Tarptautinių santykių universitetinių studijų programą pasirinko daugiausia pirmakursių – 27, Gynybos technologijų vadybos programą – 18, o Nacionalinio saugumo ir gynybos bakalauro universitetinių studijų programą pasirinko 19 pirmakursių.
Visiems Lietuvos karo akademijos absolventams, sėkmingai baigusiems studijas ir davusiems karininko priesaiką, suteikiamas pirmasis karininko – leitenanto – laipsnis ir įteikiamas aukštojo mokslo diplomas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Seimas svarstys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektą.
Po pateikimo projektams pritarė 96, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 2 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas, juos numatoma svarstyti rudens sesijoje.
Pasak projektus pristačiusio ūkio viceministro Ramūno Buroko, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, įrenginiai, ūkio sektoriai, apsaugos zonose veikiantis turtas ir teritorija būtų apsaugota nuo nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas, taip pat liberalizuoti ir padaryti efektyvesnę šiuo metu galiojančią investuotojų atitikties nacionaliniams saugumo interesams patikros procedūrą.
„Šiuo metu galiojančiame įstatyme gana griežtai, o kartu ir nenuosekliai reglamentuojama investuotojų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, strategiškai svarbūs ūkio sektoriai nėra aiškiai apibrėžti, o investuojantiems į strategiškai svarbius mūsų sektorius, nustatyta išankstinė pareiga kreiptis dėl tokios patikros. Pagal galiojantį įstatymą institucijos neturi instrumentų atlikti vėlesnę patikrą, kai pradžioje buvęs žmogus, investuotojas, vėliau ima kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams“, – sakė viceministras.
Įstatymo projekte siūlomos apsaugos priemonės, kurios investuotojų atžvilgiu nustatys lankstesnę patikros procedūrą, t. y. siūlomi trumpesni terminai bei išimtys, kai nebus taikoma išankstinė patikra.
„Atsakingoms institucijoms siūloma suteikti galimybę atlikti tiek išankstinę, tiek gilesnę investuotojų patikrą, taip pat, jeigu reikalauja situacija, imtis išimtinių operatyvinių priemonių, pavyzdžiui, Vyriausybės sprendimu sustabdyti apsaugos zonoje veikiančio juridinio asmens veiklą, jei toks asmuo vykdytų tam tikrą pavojingą veiklą, nukreiptą prieš valstybės nacionalinio saugumo interesus“, – pažymėjo R. Burokas.
Viceministro teigimu, siekiant papildomos nacionalinio saugumo interesų apsaugos, prie jau esančių keturių strategiškai svarbių sektorių siūloma įtraukti papildomą karinės įrangos sektorių, tačiau palikti galimybę detalizuoti, kokios konkrečiai veiklos aptenka į kiekvieno sektoriaus apimtį. Investuotojams numatyta pareiga pranešti investicijoms apie įsisteigimą strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ar apsaugos zonoje, ar akcijų įsigijimą jose veikiančiose įmonėse.
Įstatymo projekto prieduose išdėstyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrengimų sąrašai, sąrašai atnaujinti atsižvelgiant į tam tikrą įmonių ir organizacijų vykdomų funkcijų neaktualumą nacionalinio saugumo interesų prasme. Nacionaliniam augumui užtikrinti svarbios įmonės suskirstytos į tris kategorijas, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas, įmones reorganizuojant, likviduojant arba atliekant kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis įmonėse priklauso valstybei.
Buvęs Izraelio premjeras 71 metų Ehudas Olmertas (Ehud Olmert) sekmadienį anksčiau laiko išėjo į laisvę, skelbia BBC.
Lygtinai paleistas į laisvę iš kalėjimo centriniame Izraelyje ekspremjeras nepanoro atsakyti į reporterių klausimus.
Kiek anksčiau Izraelio kalėjimų valdybos lygtinio paleidimo komisija pareiškė, kad E. Olmertas kalėjime perėjo „svarbų reabilitacijos procesą“, ir jo elgesys buvo praktiškai „nepriekaištingas“.
Tačiau šiuo metu yra tiriama, ar E. Olmertas iš kalėjimo neišsinešė rašomos knygos dalies, taip sukeldamas pavojų nacionaliniam valstybės saugumui.
Už korupciją nuteistas buvęs vyriausybės vadovas atsėdėjo 16,5 mėnesio iš 27. Maasijahu kalėjime jis atliko bausmę nuo 2016 m. vasario 15 d.
12-asis žydų valstybės ministras pirmininkas E. Olmertas tapo pirmuoju Izraelio istorijoje buvusiu vyriausybės vadovu, atsidūrusiu už grotų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) Vyriausybės prašo pateikti Seimui svarstyti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ir kitų, nacionaliniam saugumui užtikrinti, svarbių įmonių įstatymo pakeitimo projektą.
Lietuvos geležinkeliai. Slaptai.lt nuotr.
Pakeitimai turėtų reglamentuoti strateginio ūkio sektoriaus įmonių darbuotojų, skiriamų į vadovaujančias pareigas ar priimančių svarbiausius sprendimus, privalomą patikrą. Taip pat didelis dėmesys būtų skirtas šių įmonių sandorių patikrai – pastarieji turi atitikti nacionalinio saugumo interesus bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Atsižvelgiant į situaciją, kad tokiose įmonėse kaip „Lietuvos geležinkeliai“ net 40 proc. darbuotojų susiję giminystės ryšiais, komitetas siūlo Vyriausybei įvardyti priemones, kurios užtikrintų skaidrią atranką į darbo vietas, padėtų pasirūpinti, kad strateginėse įmonėse dirbantys giminystės ryšiais susiję asmenys nebūtų saistomi tarpusavio pavaldumo santykiais.
„Dabartinė padėtis su strateginėmis įmonėmis mums leidžia įžvelgti ne vieną spragą, tad turime kuo greičiau tobulinti įmonių veiklą ir jų kontrolės sistemą, – sakė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. – Įžvelgiame spragas vykdant strateginius, ypač technologinius, sandorius. Strateginės reikšmės įmonėse turime darbuotojų patikimumo problemą, kurią lemia ir vyraujantis nepotizmas“.
Pasak V. Bako, svarbius sprendimus priimančių darbuotojų patikrai ir nepotizmui reikia skirti ypatingą dėmesį.
„Ta situacija turi baigtis. Nepriimtina tai, kad valstybės įmonėse, kuriose dirba tūkstančiai darbuotojų, žmonės negali įsidarbinti, neturėdami mamų, pažinčių, dėdžių, tetų“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
Jo nuomone, reikėtų plačiau pažvelgti į nepotizmo problemą. „Situacija ypač pavojinga, kai žmonės gali daryti įtaką svarbiems sprendimams. Nėra normalu, kai žmonės įdarbinami tik dėl šeimyninių ryšių, tai verčia kitus mūsų piliečius nusivilti savo valstybe. Turime pasirūpinti, kad visuomenė žinotų apie galimybę patekti į tam tikras pareigas ir žmonės darbo vietą gautų ne dėl asmeninių ryšių, o dėl turimų įgūdžių ir kvalifikacijos.
Be to, privalome nustatyti į atsakingas pareigas strategiškai svarbiose valstybinėse įmonėse pretenduojančių žmonių patikros tvarką, turime pasirūpinti, kad jie būtų deklaravę savo viešuosius ir privačius interesus“, – kalbėjo V. Bakas.
NSGK vadovas įstatymo pakeitimo projekto iš Vyriausybės tikisi sulaukti dar Seimo pavasario sesijos metu: „Turime šią situaciją pakeisti kiek įmanoma skubiau, todėl įstatymo pakeitimo projektų pateikimo Seimui laukiame dar šioje pavasario sesijoje“.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) nepasinaudos savo įgaliojimais, kad užkirstų kelią buvusio Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus Džeimso Komio (James Comey) liudijimui Kongrese ketvirtadienį, pranešė Baltieji rūmai, informuoja AFP.
Atleistas Dž. Komis ketvirtadienį stos prieš Senato žvalgybos komitetą ir bus apklausiamas. Didžioji dalis stambiausių JAV televizijos tinklų planuoja tiesiogiai transliuoti buvusio FTB direktoriaus apklausą. Dž. Komio liudijimai bus pirmosios viešos pastabos šiuo klausimu nuo gegužės pradžios, kai jis buvo atleistas iš FTB direktoriaus pareigų.
Buvęs FTB direktorius Džeimsas Komis
Dž. Komis atleistas FTB vykdant tyrimą dėl galimų slaptų kontaktų tarp JAV prezidento rinkimų kampanijos komandos ir Rusijos. JAV žvalgyba įsitikinusi, kad Rusija kišosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir bandė juos paveikti respublikono D. Trampo naudai.
Respublikonai ir demokratai ketvirtadienį turės galimybę Dž. Komiui užduoti klausimus apie jo atleidimo aplinkybes ir kaltinimus, neva D. Trampas jį ragino nutraukti tyrimą buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Maiklo Flino (Michael Flynn), kaltinamo ryšiais su Rusija, atžvilgiu. Be to, teigiama, kad Dž. Komis išsamiai aprašė tris pokalbius su D. Trampu, kol dar ėjo FTB direktoriaus pareigas.
Antradienį tęsia darbą speciali Apkaltos komisija dėl Seimo nario Mindaugo Basčio reikalų. Komisija renkasi į posėdį, kuriame ketina svarstyti išvadų projektą.
Greičiausiai trečiadienį Seimo apkaltos komisija ketina apsispręsti, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui. Tai žurnalistams yra sakiusi komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.
„Greičiausiai trečiadienį turėsime paskutinę dieną – balsavimą“, – sakė A. Širinskienė. Ji nebuvo linkusi komentuoti, kokia nuomonė vyrauja tarp komisijos narių. „Kai balsuosime – matysime“, – tepasakė komisijos pirmininkė.
Ji užtikrino, kad M. Bastys prieš balsavimą turės teisę susipažinti su dokumento projektu.
Seimas savo nutarimu yra įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, penktadienį susitikęs su JAV specialiųjų operacijų vadavietės (USSOCOM) vadu generolu Reimondu A. Tomasu III (Raymond A. Thomas III), išgirdo pagyrų Lietuvos kariuomenei.
„Jie pagyrė mūsų kariuomenę, mūsų dalyvavimą visur, dėkojo už tai, kad mūsų kariai dalyvauja bendrose operacijoje“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Parlamento vadovo teigimu, susitikime bus aptarti aktualūs saugumo ir gynybos klausimai.
„Buvo aptarti nacionalinio saugumo, bendradarbiavimo, bendrų operacijų pravedimo, mokymų, operacijų kitose šalyse, kibernetinio saugumo klausimai. Visi klausimai, kurie įrašyti mūsų saugumo strategijoje, buvo paliesti. Labai džiaugiamės, kad jie užtikrina savo dalyvavimą, užtikrina dalyvavimą ir po mokymų rudenį. Mes turime daug daugiau pasitikėjimo, mes visada pasitikėjome JAV ir dabar turime jo užtikrintai daugiau, negu turėdavome“, – sakė V. Pranckietis.
Susitikime aptarta strateginė JAV ir Lietuvos specialiųjų pajėgų partnerystė, JAV pagalba Lietuvai kuriant ir plėtojant gynybinius pajėgumus.
„JAV išlieka svarbiausiu Lietuvos strateginiu sąjungininku, užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Lietuvą ir JAV sieja tvirta draugystė, bendrų vertybių gynimas, abipusė pagarba ir parama. Mus vienija strateginė partnerystė ir regioninio bei tarptautinio saugumo siekis. Dedame visas pastangas, kad būtume pasirengę kovoti su potencialiu agresoriumi. Mums nestinga ir politinės valios – politinės partijos tvirtai remia gynybos išlaidų didinimo planus. Kitais metais išlaidos gynybai pasieks 2,07 proc. BVP“, – sako Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
USSOCOM yra strateginio lygmens vadavietė ir užima svarią vietą JAV karinėje struktūroje. Šią vadavietę koordinuoja ir vadovauja JAV specialiųjų operacijų pajėgų regioninėms vadavietėms ir vienetams, dislokuotiems visame pasaulyje už JAV ribų. USSOCOM taip pat yra svarbi institucija regioninio saugumo, gynybos, bendradarbiavimo su partneriais, tarptautinių operacijų klausimais. USSOCOM svariai prisideda prie LK SOP pajėgumų vystymo ir sėkmingo bendradarbiavimo tiek krašto gynybos, tiek tarptautinių operacijų klausimais. Lietuvos svarbą iliustruoja prieš porą metų atidaryta LK SOP sąveikos karininko pozicija USSOCOM štabe.
Trečiadienį apkaltos komisijoje planuota Seimo nario Mindaugo Basčio apklausa nukelta penktadieniui.
„Seimo narys M. Bastys atsisakė bendrauti su komisija, motyvuodamas tuo, kad jam reikėtų pasiruošti. Mes suprantame, kad jam galbūt reikia pasiruošti, ir lauksime jo penktadienį. Pagal komisijos reglamentą, jeigu jis ir toliau atsisakinės su mumis bendrauti, mes turime teisę priimti sprendimą jo neišklausę“, – žurnalistams sakė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.
Jos teigimu, komisija sulaukė labai daug – apie 16 Seimo nario M. Basčio prašymų, kurie susiję su papildomai dokumentais, su įvairiomis apklausomis asmenų, kurie netgi nėra tiesiogiai minimi pažymose.
A.Širinskienei susidarė įspūdis, kad bandoma vilkinti procesą. „Aš matau, kad gynyba deda visas pastangas vilkinti procesą, jį stabdyti, pateikdama prašymus, kurie kartais net nėra susiję su svarstomu klausimu. Be abejo, tai kiekvienos gynybos teisė ir galimybė tą daryti“, – sakė A. Širinskienė.
Nepaisant to, ji neabejoja, kad komisija darbą baigs laiku – iki birželio 1 d.
Trečiadienį apkaltos komisija apklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) biuro vedėją Vitalijų Dmitrijevą.
„VSD vadovas pasakė, kad jokios naujos informacijos, išskyrus tą, kurią jis jau pateikė tiek NSGK, tiek komisijai, jis neturi. Visi protokolai M. Basčio advokatams yra prieinami ir jie tikrai gali susipažinti su visa ta informacija, kuria disponuoja mūsų komisija“, – sakė A. Širinskienė.
Po apkaltos komisijos posėdžio Seimo narys M. Bastys pareiškė, kad buvo grubiai pažeistos jo teisės.
„Noriu pareikšti, kad buvo labai grubiai pažeistos mano teisės. Mes prašėme, kad būtų galimybės mums apklausti Valstybės saugumo departamento direktorių kaip liudytoją šitame apkaltos procese, ir komisija tokios galimybės mums nesuteikė. Tai vienareikšmiškai mano teisės yra pažeistos. Mes negalime šiandien įsitikinti, ar VSD tą pažymą, kurią yra pateikęs mano atžvilgiu, yra išsamiai ir visapusiškai ištyręs“, – sakė M. Bastys.
Jis tvirtino, kad komisija jam nesuteikė galimybės pateikti klausimų VSD vadovui D. Jauniškiui. M.Bastys teigė, kad su juo yra bandoma susidoroti. „Aš ir šiandien teigiu, kad visapusiškai, objektyviai, sistemiškai mano atžvilgiu nebuvo išsiaiškinta. Tiesiog tendencingai suorganizuotas puikus politinis procesas, susidorojant su manimi kaip asmeniu“, – teigė M. Bastys.
Iki birželio 1 d. Seimo apkaltos komisija turėtų ištirti ir pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Vladimiro Putino laiškas gali būti daugybės formų. Jis gali būti toks šiurkštus, kaip pora rusų bombonešių, praskrendančių Aliaskos pakrantėse, arba toks pat mirtinas, kai perbėgėlio nužudymas Kijevo gatvėse“, – rašo Kevinas Pulsenas Amerikos leidinyje The Daily Beast.
O dabar Putinas, galimas dalykas, siunčia savo žinią Amerikos vyriausybei įmantresniu kanalu: eskaluodamas Amerikos žvalgybinių duomenų nutekinimą, kai praėjusią savaitę buvo paviešinta Nacionalinio saugumo agentūros operacija Artimuosiuose Rytuose ir joje dalyvavusio agentūros bendradarbio pavardė.
Kaip praneša autorius, „grupės, apsimetančios hakeriais ir pasivadinusios Shadow Brokers, nutekinimai prasidėjo paskutiniaisiais Obamos administracijos mėnesiais ir padažnėjo bei tapo svaresni po to, kai šį mėnesį JAV smogė Sirijos aviacijos bazei, tuo supykdydamos Rusiją“.
Grupės ryšys su Kremliumi ne toks akivaizdus kaip su įsilaužimais per prezidento rinkimus, rašo leidinys, bet „saugumo specialistai sako, kad Shadow Brokers puolimai sutampa su pasikartojančiu Rusijos GRU veiksmų modeliu per įsilaužimus rinkimų laikotarpiu“.
Kaip išsiaiškino Amerikos žvalgyba, per tą operaciją „Rusija sukūrė prasimanytų internetinių personažų, kad išplautų dalį vogtų elektroninių laiškų, pavyzdžiui, netikrą informatorių tinklapį, pavadintą DCLeaks, ir prasimanytą rumunų hakerį vardu Guccifer 2.0″.
Kaip primena autorius, Shadow Brokers pirmąsyk pasirodė scenoje 2016 metų rugpjūty, išspausdinęs NSA slaptus dokumentus įsilaužimui į užsienio kompiuterius siekiant rinkti žvalgybinius duomenis. FTB pradėjo tyrimą, ir rugpjūty agentai suėmė NBA rangovą Haroldą Martiną, aptikę, kad jis sandėliavo agentūros paslaptis savo namuose ištisus 20 metų, sakoma straipsnyje. „Bet kol Martinas laukė savo likimo federaliniame kalėjime, Shadow Brokers toliau publikavo pranešimus ir failus“.
Buvęs NSA rangovas Edvardas Snoudenas, atskleidęs agentūros paslaptis ir pasislėpęs Rusijoje, o taip pat kiti ekspertai padarė prielaidą, kad rusai gavo NSA slaptąjį kodą nedalyvaujant insaideriui, pažymi žurnalistas. „Žvalgybos tarnybos, įskaitant NSA, praktikuoja turėti kaip slaptą nuosavybę, nuomą arba įsilaužimą į vadinamuosius tarpinius viešai prieinamo interneto serverius, kad vykdytų savo atakas anonimiškai, – sakoma straipsnyje. – Į tuos kompiuterius būtinai pakraunami bent jau kai kurie agentūros instrumentai“.
Snoudenas spėja, kad rusai įsiskverbė į vieną iš tokių serverių, kad pavogtų NSA kodą.
Paskutiniai duomenys, Shadow Brokers paskelbti praėjusią savaitę, rodė NSA hakerio instrumentų sudėtingo rinkinio kodą, orientuotą į Windows sandarą, „tuo pačiu atverdami priėjimą prie kai kurių maždaug 2013 metų agentūros įrankių kiekvienam pradedančiam hakeriui, sugebančiam naudotis klaviatūra“.
Tačiau, kaip pažymi autorius, „tąsyk Shadow Brokers nepasiribojo kodu. Pirmą kartą per savo trumpą istoriją jie taip pat paskelbė vidinio naudojimo lenteles, dokumentus bei prezentacijas, kai kurios iš jų buvo su ženklais ar pastabomis „visiškai slaptai“, kurios pažįstamos visiems, kas matė Snoudeno nutekinimus“.
Kaip praneša leidinys, tas nutekinimas „detaliai demaskavo NSA 2013 metų hakerių operaciją, pavadintą Jeep Flea Market, kuri leido giliai įsibrauti į EastNets в Дубае kompaniją, atliekančią bankinius pervedimus daugeliui Artimųjų Rytų bankų – tai klausimas, aiškiai dominantis JAV žvalgybą“.
Tačiau hakeriai demaskavo ne tik operaciją. „Failuose paliktuose metaduomenyse buvo pavardė 35-rių metų NSA bendradarbio San Antonio, kuris, matyt, dalyvavo įsilaužime“. Kaip pažymi autorius, „NSA hakeriai nesusiduria su tokia pat rizika, kaip CŽV bendradarbiai, dirbantys po priedanga užsienyje, bet tikimybė, kad Rusija pradėjo atskleidinėti jų pavardes sąryšy su konkrečia operacija, kelia žvalgybininkų tarifą“.
Žurnalisto nuomone, Shadow Brokers nutekinimas penktadienį išsyk paneigė vieną teoriją. „NSA niekada netalpintų PowerPoint įslaptintų lentelių bei skaidrių tarpiniame serveryje. Tokie duomenys galėjo ateiti tik iš NSA vidaus, – sakoma straipsnyje. – O tai rengia dirvą šaltojo karo laikų garsiojo žvalgybos ritualo – rusų „kurmio“ medžioklės – atgimimui su iš to išplaukiančiu agentūros moralinės dvasios nuosmukiu. „Aš manau, kad greičiausiai mes ieškome kažko, kas pažeidė taisykles iš vidaus, arba kontraktininko, kuris turėjo priėjimą prie informacijos, – pabrėžė kalbėdamas su autoriumi Carbon Blac kompanijos nacionalinio saugumo strategas Erikas O‘Nilas. – Šiaip ar taip, kažkas žvalgyboje yra aukšto rango šnipas“.
Bet jeigu Rusija ir turėjo „kurmį“ NSA-oje 2013 metais (mums artimiausia paskelbtų dokumentų data), IBM Resilient kompanijos techninis direktorius Briusas Šnajeris mano, kad vargu ar jis tebėra, kitaip nebebūtų Shadow Brokers, sakoma straipsnyje.
„Informacija spausdinama tik tada, kada ji naudingesnė, kad įpykintų, o ne žvalgybos sumetimais, – pabrėžė žymus amerikiečių kompiuterinio saugumo specialistas. – Jeigu jūs turite agentą NSA-oje, jūs nespausdinsite informacijos. Toks agentas pernelyg svarbus“.
„Snoudenas, kuris išsinešė iš NSA atmintinę su paslaptimis, parodė, kad dabar vogti ir slapta išsinešti slaptą informaciją palyginti lengva, – rašo autorius. – Tačiau O‘Nilas pabrėžia, kad FTB kontržvalgybos misija irgi lengvesnė dėl išsikerojančių sisteminių žurnalų ir serverių žurnalų įslaptintuose tinkluose“. „Norėtųsi galvoti, kad toji „kurmio“ medžioklė bus lengvesnė, nei anksčiau“, – pažymėjo ekspertas.
O kol kas laukite naujų Shadow Brokers pasireiškimų, apibendrina autorius. Nutekinimu penktadienį jie užsiminė apie naujus nutekinimus šią savaitę. „Kas žino, kas nutiks toliau?“
Balandžio 8 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje surengta Atvirų durų diena, kurioje visi, susidomėję studijomis akademijoje, galėjo pamatyti, kaip Lietuvos kariuomenės pajėgoms rengiami karininkai.
Savo karinę techniką taip pat pristatė ir demonstravo kiti Lietuvos kariuomenės daliniai, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai iš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų.
Svečių susidomėjimas renginiu buvo didelis, o dalyvavusieji jaunuoliai sakė, kad jie visų pirma norėjo išsiaiškinti, kaip vyksta atranka į studijas Karo akademijoje, kokias universitetinių studijų programas galima pasirinkti, koks yra karinis rengimas, kokios stojimo sąlygos ir kiti reikalavimai. Taip pat norėjo iš arti pamatyti ir iš pačių kariūnų išgirsti, kaip jie gyvena ir mokosi akademijoje.
Lietuvos karo akademijoje – atvirų durų diena. K. Dijoko nuotr.
Vilnietis Martynas patvirtino, kad jis galvoja apie studijas šioje aukštojoje mokykloje. „Esu dešimtokas, todėl jau reikia pradėti galvoti ir apsispręsti, ką norėsiu veikti baigęs mokyklą. Mane domina studijos Lietuvos karo akademijoje, kuri išsiskiria drausme ir griežtu dienos režimu, – pasakojo vaikinas. – Šiandien mano norai tik dar labiau sustiprėjo.“
Iš Kauno atvažiavęs Tadas sakė, kad jis mokosi 11-oje klasėje, bet dar nėra apsisprendęs, ką norės veikti baigęs mokyklą. „Tiesiog prisijungiau prie draugų, kurie rimtai svarsto galimybę pasirinkti karininko profesiją, – pasakojo vaikinas. – Vienas iš jų yra šaulys, todėl kariuomene yra susižavėjęs, dažnai apie ją kalba. Nusprendžiau ir aš susipažinti su ja.“
Jaunuoliai renginyje galėjo sužinoti, kokios yra karjeros perspektyvos baigusiems studijas Karo akademijoje. Kaip tapti vadu lyderiu? Kas yra tikslinis vadovavimas? Į šiuos ir kitus klausimus per paskaitas visiems padėjo atsakyti Lietuvos karo akademijos karininkai, žurnalistas Dovydas Pancerovas pasidalijo patirtimi, įgyta ne kartą lankantis Ukrainoje karo metu.
Lietuvos karo akademijos atvirų durų dienos dalyviai taip pat stebėjo Lietuvos šaulių sąjungos ir raitosios policijos pristatymus, dalyvavo specialiai jiems organizuotuose kariniuose užsiėmimuose ir išbandė kario ekipuotę. Akademijos stadione vyko viduramžių riterių kova, buvo demonstruojama šių dienų karių operacija, pasirodė kinologai su tarnybiniais šunimis. Šventinę nuotaiką visiems palaikė Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo muzikinė programa ir Karo akademijos choras „Kariūnas“, kuris pristatė savo naują repertuarą.
Apie studijas Lietuvos karo akademijoje
Lietuvos karo akademija yra vienintelė mokymo institucija šalyje, rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei, o savo studentams suteikianti kariūno statusą. Kariūnai, baigę Karo akademiją, gauna ne tik būrio vado kvalifikaciją ir pirmąjį karininko (leitenanto) laipsnį, bet įgyja ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Visas studijų programas Akademijoje finansuoja valstybė.
Lietuvos karo akademijoje dabar studijuoja 208 kariūnai (LKA, VGTU, LAJM) ir 3 – užsienio karinėse mokyklose. Nuo 2012 metų pastebima, kad į Lietuvos karo akademiją stoja vis daugiau jaunuolių iš savanorių ir šaulių gretų ir atlikusių privalomąją karo tarnybą.
2017–2018 mokslo metais Akademija siūlo dvi socialinių mokslų bakalauro programas (Tarptautinių santykių, Nacionalinio saugumo ir gynybos) ir vieną vadybos bakalauro (Gynybos technologijų vadybos) programą. Planuojama, kad asmenys, priimti į Akademiją studijuoti gynybos technologijų vadybą ir pareiškę norą tapti Karinių oro pajėgų (KOP) ar Karinių jūrų pajėgų (KJP) karininkais, bus siunčiami studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas – VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutą (KOP studijos) ar Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (KJP studijos).
Visų programų tikslas yra rengti, puoselėjant Lietuvos kariuomenės tradicijas, teikiant kokybišką universitetinį ir karinį išsilavinimą, ginkluotosioms pajėgoms vadus lyderius.
Studijų metu Lietuvos karo akademijoje kariūnams sudarytos sąlygos dalyvauti kultūriniame, sportiniame ir visuomeniniame gyvenime. Akademijos auklėtiniai dainuoja LKA chore „Kariūnas“, šoka LKA sportinių šokių kolektyve „Šokte marš“, yra sukūrę patriotinio roko grupę. Norintys gerinti savo fizinį pasirengimą, lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius gali dalyvauti LKA žvalgų būrelio užsiėmimuose ir pan.
Visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus, pakviečiami į profesinę karo tarnybą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Balandžio 8 d. nuo 10.00 iki 15.00 val. visi norintys galės apsilankyti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Atvirų durų renginiuose, susipažinti su universitetinėmis studijomis, kariniu rengimu, stojimo sąlygomis, kariūnų gyvenimu bei karininko karjeros perspektyvomis baigus akademiją.
Kartu vyks karinės technikos, ekipuotės ir ginkluotės paroda, kurioje dalyvaus ir NATO priešakinių pajėgtų bataliono kovinėje grupėje tarnaujantys Belgijos, Nyderlandų ir Vokietijos ir kariai. Taip pat susipažinti bus galima ir su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionu, Lietuvos karo policija, Šaulių sąjunga.
Atvykusieji galės ne tik stebėti, bet ir dalyvauti specialiai jiems organizuotuose kariniuose užsiėmimuose, išbandyti kario ekipuotę. Taip pat vyks viduramžių riterių kovos, tarpukario ir šių dienų karinės operacijos. Pasirodymą surengs ir Lietuvos Policijos kinologai su tarnybiniais šunimis bei Patrulių rinktinės Raitasis būrys.
Lietuvos karo akademijos karininkai skaitys paskaitas apie tikslinį vadovavimą, pristatys, kaip Karo akademijoje ugdomas lyderis, kuris savarankiškai priima sprendimus, nuolat tobulėja, įkvėpia kitus ir kuriuo besąlygiškai pasitiki visi jam pavaldūs kariai. Žurnalistas Dovydas Pancerovas pasidalins patirtimi įgyta ne kartą lankantis Ukrainoje karo metu.
Renginio metu taip pat vyks įvairūs kariniai žaidimai, estafetės, ekskursija po Lietuvos karo akademijos teritoriją, bus galima pasivaišinti kariškomis vaišėmis, gros Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.
Apie studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje
Lietuvos karo akademija yra vienintelė mokymo institucija šalyje, rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei, o savo studentams suteikianti kariūno statusą. Kariūnai, baigę Karo akademiją, gauna ne tik būrio vado kvalifikaciją ir pirmąjį karininko (leitenanto) laipsnį, bet įgyja ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Visas studijų programas Lietuvos karo akademijoje finansuoja valstybė.
2017–2018 mokslo metais Lietuvos karo akademija siūlo dvi socialinių mokslų bakalauro programas (Tarptautinių santykių, Nacionalinio saugumo ir gynybos) ir vieną vadybos bakalauro (Gynybos technologijų vadybos) programą. Visų programų tikslas yra rengti ginkluotosioms pajėgoms vadus – lyderius, puoselėjant Lietuvos kariuomenės tradicijas, teikiant kokybišką universitetinį ir karinį išsilavinimą.
Studijų metu Lietuvos karo akademijoje kariūnams sudarytos sąlygos dalyvauti kultūriniame, sportiniame ir visuomeniniame gyvenime. Akademijos auklėtiniai gali dainuoti chore „Kariūnas“, šokti sportinių šokių kolektyve „Šokte marš“, taip pat yra sukūrę patriotinio roko grupę. Norintys gerinti savo fizinį pasirengimą, lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius gali dalyvauti LKA žvalgų būrelio užsiėmimuose ir kt.
Visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus, pakviečiami į profesinę karo tarnybą.
Atvirų durų diena Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyks balandžio 8 d. 10-15.00 val. Adresas: Šilo g. 5A, Vilnius, tel. pasiteirauti: (8 5) 210 3526, 210 3523, 8 620 48976
Programa
10.00–12.00 Paskaitos (201A aud.)
10.00–10.40 – Ukrainos karo patirtis, žurnalistas D. Pancerovas
10.40–11.20 – Tikslinis vadovavimas, LKA viršininko pavaduotojas kariniam rengimui plk. ltn. V. Šerelis
11.20–12.00 – Kaip tapti lyderiu? LKA Kariūnų bataliono vado pavaduotojas mjr. P. Diliūnas
Balandžio 3 d., 9.00 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 53) visuomenei ir žiniasklaidos atstovams buvo pristatyta bendra Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.
Spaudos konferencijos metu ataskaitą visuomenei pristatė VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Remiantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus, pavasarį. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai bei pirmininkas Vytautas Bakas. Renginio metu jie taip pat buvo pasiruošę atsakyti į klausimus, susijusius su šalies saugumu ir teikiama ataskaita.
Konferencija tiesiogiai transliuojata per Seimo internetinę televiziją. Stebėti realiu laiku bus galima apsilankius Seimo internetiniame puslapyje: www.lrs.lt .
Su grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita visuomenė galės susipažinti dar prieš spaudos konferenciją.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
