Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pranašumas ore „stabdo“ Kyjivo kontrpuolimą, jis priekaištavo Vakarams dėl lėto ginklų tiekimo ir sankcijų Rusijai.
„Jei mūsų nėra ore, o Rusija yra, jie sulaiko mus iš oro. Jie stabdo mūsų kontrpuolimą“, – sakė V. Zelenskis, paraginęs suteikti „galingesnius ir tolimojo nuotolio“ ginklus. Ginklų tiekimas Kyjivui ir naujos sankcijos Rusijai tampa „sudėtingi ir lėtesni“, pridūrė jis.
Ukrainos pareigūnai nusivylę dėl kritikos, kad Ukrainos kontrpuolimas pernelyg lėtas. Kyjivas nuolat prašo lėktuvų kovai su Rusijos invazija, tačiau daugelis Vakarų sąjungininkių vis dar dvejoja. Daugelį savaičių Ukraina priekaištauja dėl lėto proceso gauti JAV gamybos naikintuvus F16, kurie pagerintų jos sovietinių laikų laivyną.
„Kai partnerės klausia: o kaip dėl kontrpuolimo, kada bus kitas žingsnis? Mano atsakymas: šiandien mūsų žingsniai tikrai greitesni nei naujieji sankcijų paketai“, – sakė V. Zelenskis.
Ukraina kliaunasi Vakarų tiekiamais ginklais ir šią vasarą pradėjo ilgai lauktą atsakomąjį puolimą, bet pripažino, kad pažanga lėta dėl smarkiai užminuotos teritorijos. Kol Vakarai delsė apginkluoti Ukrainą, Rusija turėjo mažiausiai pusę metų įrengti gynybos įtvirtinimus ir užminuoti laukus.
Nepaisant to, pastaruoju metu Kyjivas pranešė apie tam tikrą sėkmę. Praėjusią savaitę paskelbta apie strateginę pergalę užėmus pietinį Robotynės kaimą, tai, sakoma, atvers kelią Ukrainos pajėgoms veržtis tolyn Maskvos aneksuoto Krymo link.
Modernus amerikiečių naikintuvas F-16. Epa – ELTA foto
Kyjivas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Be jau pažadėtų naikintuvų, Ukrainai, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, reikia dar 100, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos. „Iš viso mums reikia maždaug 160 naikintuvų, kad turėtume stiprias karines oro pajėgas“, – sakė V. Zelenskis interviu, kurį ketvirtadienį paskelbė Portugalijos visuomeninė televizija. Tai esą atimtų iš Rusijos galimybę dominuoti Ukrainos oro erdvėje. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis
Iki šiol Kyjivas yra sulaukęs pažadų dėl „50 ar 60“ naikintuvų F-16, teigė prezidentas. Trečiadienį karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas Ukrainos visuomeniniam transliuotojui kalbėjo apie „maždaug 128 naikintuvų F-16“ poreikį.
Ukraina, padedama Vakarų, jau daugiau kaip 18 mėnesių priešinasi Rusijos agresijai. Ukrainos karinės oro pajėgos turi tik pasenusių sovietinės gamybos lėktuvų. Perduoti F-16 naikintuvų Kyjivui pažadėjo Danija, Nyderlandai ir Norvegija. Virtinė šalių, be to, ketina teikti paramą apmokant pilotus ir technikus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Berlynas, rugpjūčio 13 d. (Ukrinform-ELTA). Nuolat vilkindamas labai reikalingos ginkluotės tiekimą Ukrainai Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo biuras dirba Rusijos prezidento Vladimiro Putino naudai, interviu kanalui „n-tv“ sakė Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris iš opozicinės Krikščionių Demokratų Sąjungos, pranešė „Ukrinform“.
„Tai ekstremalus sekinimo karas, kurį sukelia dvejonės dėl paramos, galbūt netgi ypač Vokietijos dvejonės“, – sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai kovoja tokioje aplinkoje, į kokią Bundestagas niekada nesiųstų Vokietijos kariuomenės: nėra pranašumo ore, labai trūksta amunicijos, sunku tiekti atsargines dalis, yra problemų dėl personalo rotacijos.
R. Kiesewetteris priminė, kad jo šalis perdavė Ukrainai tik 16 tankų „Leopard“. Tuo pat metu Vokietija atsisakė dalyvauti „naikintuvų koalicijoje“, nors būtų galėjusi suteikti apie 30–40 savo lėktuvų „Eurofighter“, kurių netrukus pamažu bus atsisakyta. O dabar dėl politinės valios stokos Vokietija vis delsia perduoti sparnuotąsias raketas „Taurus“. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Vokietija per žiemą turėjo masiškai gaminti šaudmenis. Britai pasiūlė aštuonis kartus padidinti šaudmenų gamybą. Vokiečiai nepadarė nieko. Tai leido rusams įsitvirtinti (…) Jei Ukraina būtų anksčiau gavusi Vakarų naikintuvus, (Rusijos) gynyba galėjo seniai būti sunaikinta“, – sakė politikas.
Jis pridūrė, kad prie šūkio „remsime Ukrainą, kol to reikės“, turėjo būti pridurta ir tai, kad „privalome padėti kaip galima greičiau“.
Pasak parlamentaro, susidaro įspūdis, jog kai kurios šalys, tarp jų ir Vokietija, labiau nerimauja, „kad Rusija bus išsekinta dar nenugalėta, ir dėl to jos pasirengusios susitaikyti su Ukrainos pralaimėjimu“.
R. Kiesewetteris atkreipė dėmesį į dvi pagrindines klaidingas prielaidas, vyraujančias Vokietijos kanclerio biure: menką pasitikėjimą Kyjivu ir nepripažinimą, kad Ukraina trukdo karui išplisti ir taip gina laisvę Europoje.
„Svarbu pasitikėti Ukraina. Vietoj to sakoma, kad niekas nežino, ar tik ukrainiečiai neužpuls Rusijos teritorijos. Tačiau tarptautinė teisė tai leidžia, jei tai yra proporcinga ir nepuolami jokie civiliai taikiniai. Strategine prasme ir politiškai korektiška atakuoti prie karo prisidedančius objektus Rusijoje“, – sakė parlamentaras.
U. von der Leyen ir Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Tuo metu O. Scholzas, pasak jo, nepakankamai aiškiai formuluoja Vokietijos piliečiams karo tikslus, sakydamas, kad „Rusija neturėtų laimėti“.
V. Putino tikslas yra ne tik prisijungti Ukrainą ir Baltarusiją (kas iš tikrųjų jau įvyko), bet ir Baltijos šalis bei Moldovą“, – perspėjo Vokietijos politikas ir paragino nepasitikėti Rusija, suinteresuota laikinomis paliaubomis, kad galėtų sukaupti pajėgas ir pradėti naują puolimą.
Pasak R. Kiesewetterio, Ukraina turi visiškai išlaisvinti savo teritoriją iki 1991 m. sienų, o jos partnerės privalo aprūpinti šalį viskuo, ko reikia šiam tikslui pasiekti.
Anksčiau Vokietijos kancleris O. Scholzas sakė, kad artimiausiu metu Vokietija neplanuoja tiekti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, birželio 16 d. (ELTA). Švedijos vyriausybė nusprendė suteikti Ukrainai 12-ąjį pagalbos paketą, kurio vertė – 250 mln. kronų (21,5 mln. eurų). Į jį įeina ir ukrainiečių lakūnų mokymai skraidyti naikintuvais „JAS 39 Gripen“, praneša UNIAN.
Švedijos vyriausybės tinklalapyje pažymima, kad 140 mln. kronų bus pervesta per Didžiosios Britanijos fondą „International Fund for Ukraine“, kurio lėšomis perkama gynybos įranga Ukrainai.
90 mln. kronų skiriama NATO fondui Ukrainai remti. Šis fondas perka karinę techniką, degalus, medicinos įrangą, padeda stiprinti ir modernizuoti Ukrainos gynybos ir saugumo institucijas.
Ukraina jau daug mėnesių stengiasi suburti „aviacijos koaliciją“, kad galėtų ginti savo miestus nuo Rusijos atakų. Prie šios koalicijos prisijungė Didžioji Britanija, JAV, Lenkija, Belgija, Danija, Norvegija, Nyderlandai. Kai kurios šalys teigia, kad yra pasirengusios perduoti Ukrainai naikintuvų F-16. Pasak ekspertų, Ukraina gali gauti naikintuvų „Eurofighter“ iš kelių šalių ir naikintuvų „JAS 39 Gripen“ iš Švedijos.
JAV pritaria naikintuvų F-16 perdavimui Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 20 d. (ELTA). JAV leis Vakarų sąjungininkams tiekti Ukrainai pažangius naikintuvus, įskaitant JAV pagamintus lėktuvus F-16, praneša BBC.
Prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas sako, kad JAV lyderis informavo Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovus apie šį sprendimą penktadienį Japonijoje vykusio susitikimo metu. Pasak prezidento patarėjo, JAV kariuomenė apmokys ukrainiečių lakūnus pilotuoti vakarietiškus karo lėktuvus.
Ukraina ilgą laikė siekė gauti pažangių naikintuvų, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą juos perduoti vadino istoriniu.
JAV teisiškai privalo patvirtinti sąjungininkų įsigytos amerikietiškos karinės technikos reeksportą. Tai leis kitoms valstybės perduoti Ukrainai savo turimus universalius karo lėktuvus F-16.
„Per kelis pastaruosius mėnesius mes ir mūsų sąjungininkai bei partneriai akcentavome karių rengimą ir tokių karinių sistemų perdavimą Ukrainai, kurios reikalingos vykdant puolimo operacijos šį pavasarį ir vasarą. Mes įgyvendinome, ką pažadėjome“, – J. Sullivanas sakė žurnalistams Hirošimoje, Japonijoje.
„Dabar perėjome prie diskusijų dėl to, kaip sustiprinti Ukrainos karines oro pajėgas nes tai yra mūsų ilgalaikių įsipareigojimų Ukrainos gynybai dalis. Ateinančiais mėnesiais vykstant pilotų rengimui bendradarbiausime su sąjungininkais, kad nuspręstume, kada lėktuvai bus perduoti, kas juos perduos ir kiek“, – pridėjo jis.
Prezidentas V. Zelenskis anksčiau sakė, kad vakarietiški naikintuvai itin sustiprintų Ukrainos karines oro pajėgas. Jis rengiasi G7 susitikimo metu Japonijoje aptarti praktinį šio plano įgyvendinimą. Į susitikimą jis atvyks sekmadienį.
Tačiau BBC kalbinti aukšto rango JAV pareigūnai anksčiau išreiškė abejones ar Vakarų tiekiami naikintuvai dramatiškai pakeistų karo eigą nes daug didesnėms Rusijos karinėms oro pajėgoms ir taip sunkiai sekasi pasiekti pranašumą ore, o ant žemės dislokuotas tankus oro gynybos sistemų tinklas.
Tačiau JAV prezidento patarėjas J. Sullivanas žurnalistams teigė, kad JAV perduoda ginkluotę Ukrainai tada, kai jos reikia mūšio lauke, o sprendimas tiekti pažangius naikintuvus rodo, kad karas pereina į naują fazę.
„Perdavėme viską, ką žadėjome perduoti, kad Ukraina atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje galėtų pasiekti pažangą mūšio lauke vykdydama kontrpuolimą. Dabar atėjo laikas žiūrėti toliau ir nuspręsti, ko Ukrainai reikės ateityje, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos“, – sakė jis.
Nors JAV sprendimas dėl naikintuvų yra svarbus, tačiau pilotų rengimas valdyti naikintuvus F-16 užtruks. Šiuo metu Ukraina turi daugiau pilotų nei naikintuvų, bet net ir patyrusiems lakūnams gali prireikti iki 4 mėnesių norint įgusti valdyti naujus lėktuvus.
JAV sprendimui jau pritarė Nyderlandai, Belgija, Danija ir Jungtinė karalystė, nors pastaroji F-16 naikintuvų neturi.
Danija teigia dabar galėsianti rengti ukrainiečių pilotus, bet nepatvirtino, kad perduos kiek nors iš savo 40 turimų F-16 naikintuvų, iš kurių 30 yra naudojami.
Skaičiuojama, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžioje pastaroji turėjo 120 karo lėktuvų, daugiausiai sovietinių laikų senesnių naikintuvų MiG-29 ir Su-27. Tačiau ukrainiečiai sako, kad jiems reiktų iki 200 naikintuvų, kad galėtų prilygti Rusijos galiai ore. Manoma, kad Rusijos oro pajėgos yra 5 ar 6 kartus didesnės nei Ukrainos.
Prezidentas V. Zelenskis jau anksčiau prašė perduoti naikintuvų F-16, sukurtų 8-ajame XX a. dešimtmetyje ir galinčių atakuoti taikinius ore ir ant žemės.
Nors dabar šiuos lėktuvus pakeitė modernūs F-35, tačiau ekspertai sako, kad pažangūs naikintuvai, tokie kaip F-16, padėtų ukrainiečiams smogti toliau nuo fronto linijos esančioms rusų pajėgoms.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 24 d. (Ukrinform-ELTA). Aprūpinti Ukrainą moderniais naikintuvais būtų geriausia investicija į ilgalaikį Europos žemyno saugumą, todėl jai reikėtų kuo greičiau pritarti, ES užsienio reikalų tarybos posėdyje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Nėra jokių racionalių argumentų, kodėl Ukraina negalėtų gauti modernių vakarietiškų kovinių orlaivių, ir tikiu, kad šis sprendimas bus priimtas. Ukraina yra Europos gynėja. Ukrainos aprūpinimas lėktuvais F-16 bus geriausia šio dešimtmečio investicija į Europos žemyno saugumą“, – pasak Užsienio reikalų ministerijos, kalbėjo D. Kuleba.
Ministras išreiškė įsitikinimą, kad ES šalys gali atlikti pagrindinį vaidmenį priimant sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais koviniais lėktuvais ir taip pademonstruoti savo strateginę lyderystę.
„Būtina kuo greičiau pradėti mokyti Ukrainos pilotus dirbti su vakarietiškais lėktuvais, kad, kai jie bus suteikti, galėtume juos iš karto naudoti. Tai išgelbės mūsų karių ir civilių gyvybes ir užtikrins Ukrainos pranašumą ore priešo atžvilgiu“, – pažymėjo ministras.
Ministras taip pat pažymėjo, kad suteikus Ukrainai naikintuvų F-16 ir integravus Ukrainos ir kaimyninių ES šalių priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą, būtų baigta formuoti taikaus Europos dangaus infrastruktūra.
Kaip pranešama, balandžio 24 dieną Liuksemburge susitinkantys ES šalių užsienio reikalų ministrai ieško kompromiso dėl bendrų amunicijos užsakymų Ukrainai gynybos pramonės įmonėse procedūros.
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kyjivas, vasario 22 d. (ELTA). Lėktuvų pristatymo Ukrainai procesas jau prasidėjo. Didžioji Britanija gali būti pirmoji šalis, kuri atblokuos orlaivių tiekimą.
Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Jei kalbėsime apie lėktuvus, tai manau, kad šis procesas jau vyksta. Neatmetu, kad būtent Didžioji Britanija taps pirmąja šalimi, pradėsiančia jų tiekimą“, – sakė jis.
Anot A. Jermako, daugelis šalių teigia, kad yra pasirengusios perduoti Ukraina lėktuvų, bet tik susitarusios su kitomis šalimis arba po to, kai orlaivių nusiųs kitos šalys.
A. Jermakas pabrėžė, kad Ukraina jau yra išgyvenusi panašių istorijų su „Patriot“ oro gynybos sistemomis ir kita ginkluote: nuo kategoriško „ne“ iki sutikimo tiekti ginklus.
Portalas primena, jog Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as pareiškė, kad Ukraina gali gauti modernių naikintuvų „Typhoon“, tačiau tik pasibaigus karui.
JAV karinis orlaivis. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį per istorinį kreipimąsi į Didžiosios Britanijos parlamentą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkes sustiprinti jo šalies oro pajėgas kovai su Rusijos invazija.
„Kreipiuosi į jus ir pasaulį (…) dėl kovinių lėktuvų Ukrainai, sparnų už laisvę“, – sakė jis Britanijos parlamento žemųjų ir aukštųjų rūmų įstatymų leidėjams.
Anksčiau trečiadienį į Jungtinę Karalystę atvykęs V. Zelenskis senovinėje parlamento Vestminsterio salėje sakė: „Žinome, kad laisvė laimės, žinome, kad Rusija pralaimės. Jungtinė Karalystė kartu su mumis žygiuoja (…) svarbiausios per mūsų gyvenimą pergalės link. Tai bus pergalė prieš pačią karo idėją“.
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį pažadėjo pažangius mokymus Ukrainos naikintuvų pilotams ir jūrų pėstininkams. Vakarų sąjungininkės tariasi didinti karinę pagalbą Kyjivui prieš laukiamą naują Rusijos puolimą rytuose. Tačiau Didžioji Britanija neketina pasiūlyti Kyjivui savo naikintuvų „Typhoon“ ir F-35 ir sako, kad išmokyti juos valdyti prireiks daugelio mėnesių ar net metų.
Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat neketina siųsti Ukrainai naikintuvų F-16, tačiau kitos partnerės, įskaitant Lenkiją, šiuo klausimu nusiteikusios palankiau.
Baigdamas kalbą V. Zelenskis padėkojo įstatymų leidėjams už paramą. „Prieš dvejus metus palikdamas Didžiosios Britanijos parlamentą dėkojau jums už skanią anglišką arbatą. O šiandien paliksiu parlamentą iš anksto dėkodamas jums visiems už galingus angliškus lėktuvus”, – sakė jis.
Mig-29. Scanpix foto
Kyjivas, sausio 25 d. (ELTA). Slovakija pasirengusi aptarti savo naikintuvų MiG-29 perdavimą Ukrainai.
Kaip praneša UNIAN, tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.
„Lėktuvai šiuo metu yra vienoje iš Slovakijos bazių. Mes pasirengę aptarti šių orlaivių perdavimo Ukrainai klausimą. Laukiame Slovakijos vyriausybės sprendimo“, – sakė gynybos ministras.
Jis pridūrė, kad Slovakijos vyriausybė atsižvelgs į Ukrainos vyriausybės suinteresuotumą. Taip pat bus atsižvelgta į šalių sąjungininkių poziciją šiuo klausimu.
„Mes dabar tai svarstome. Norėtume perduoti lėktuvus būtent Ukrainai“, – pabrėžė J. Nadis.
Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad iš esmės jau žinoma, kokio tipo lėktuvų Ukrainai perduos tarptautiniai partneriai ir kiek laiko truks personalo rengimas.
Sausio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad lėktuvų tiekimo Kyjivui klausimas pajudėjo iš mirties taško.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Kyjivas, kovo 28 d. (ELTA). Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apkaltino Vakarus, kad šiems stinga ryžto.
Tokius prezidento komentarus cituoja portalas „Sky News“.
Savo kreipimesi V. Zelenskis vėl prašė naikintuvų ir tankų Rusijos invazijai atremti ir sukritikavo Vakarų „žaidžiamus žaidimus, kas ir kaip mums turėtų perduoti lėktuvus ir kitus gynybai skirtus ginklus“, kol tuo pat metu rusų raketos žudo civilius gyventojus.
Ukrainos prezidentas taip pat nurodė sekmadienį pasikalbėjęs su Mariupolio gynėjais. „Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas stebina. O jei tik tie, kurie jau 31 dieną galvoja, kaip perduoti dešimtis lėktuvų ir tankų, turėtų bent 1 proc. jų ryžto“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas Ukrainos puolimas nuožmaus ukrainiečių pasipriešinimo, prie kurio prisideda JAV ir Vakarų šalių siunčiami ginklai, akivaizdoje daugelyje šalies teritorijų stagnuoja. Tačiau Vakarai iki šiol nepatiekė Ukrainai naikintuvų. Vašingtonas neseniai atmetė Lenkijos siūlymą atiduoti šaliai savo naikintuvus, NATO baiminantis, kad Aljansas gali būti įtrauktas į karą.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Lenkija „pasirengusi“ perduoti savo naikintuvus Mig-29 Jungtinėms Valstijoms pagal schemą, pagal kurią lėktuvai bus atiduoti Ukrainai, antradienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
„Lenkija (…) yra pasirengusi pristatyti savo lėktuvus Mig-29 į Ramšteino oro bazę bei nemokamai ir nedelsiant perduoti juos JAV“, – sakė Varšuva, kuri pagal anksčiau paskelbtą susitarimą gaus naikintuvus F-16, pakeisiančius sovietinių laikų lėktuvus, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.
JAV pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, anksčiau abejojo, kad NATO galėtų duoti lėktuvų Ukrainai. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad apie tai aktyviai diskutuojama. „Negaliu kalbėti apie tvarkaraštį, tik galiu pasakyti, mes tai svarstome labai labai aktyviai“, – sakė jis žurnalistams. „Dabar aktyviai svarstome klausimą dėl lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, ir kuo galėtume tuos lėktuvus pakeisti, jei Lenkija nuspręstų juos suteikti“.
Tokie komentarai buvo paskelbti po dienos, kai A. Blinkenas susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ir D. Kuleba spaudė jį dėl lėktuvų. D. Kuleba sakė, kad „didžiausias mūsų poreikis yra naikintuvai, atakos lėktuvai ir oro gynybos sistemos“. „Jei prarasime dangų, ant žemės bus daug daugiau kraujo“, – sakė jis po susitikimo, šalia stovint A. Blinkenui.
Nors nemaža dalis Ukrainos oro pajėgų tebėra nepažeista nuo karo pradžios vasario 24 d., tiek Ukraina, tiek Rusija patyrė didelių nuostolių ir nė viena nekontroliuoja oro erdvės virš šalies.
Rusijos naikintuvai Mig-29. Scanpix foto
Vašingtonas, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Atrodo, kad Jungtinės Valstijos antradienį buvo užkluptos netikėtai, kai Lenkija paskelbė esanti pasirengusi suteikti naikintuvus Mig-29 pagal schemą, kuri numato, jog lėktuvai bus išsiųsti Ukrainai, sakė JAV pareigūnė.
„Buvau susitikime, kai apie tai išgirdau prieš pat ateidama (į Senato posėdį), tad manau, tai iš tikrųjų buvo netikėtas lenkų žingsnis“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland.
Senatoriaus paklausta, ar JAV pareigūnai derino su Lenkija prieš Varšuvai tai paskelbiant, V. Nuland atsakė: „Mano žiniomis, ne“.
NATO oro pajėgų naikintuvas
Helsinkis, vasario 11 d. (ELTA). Suomija pasirašė sutartį su JAV kompanija „Lockheed Martin“ dėl daugiafunkcių naikintuvų „F-35A Lightning II“ pirkimo. Tai penktadienį pranešė Suomijos vyriausybė.
„Gynybos ministras Anttis Kaikkonenas pasirašė sutartį penktadienį Helsinkyje. Ji sudaryta su naikintuvų gamintoja „Lockheed Martin“ ir variklių gamintoja „Pratt & Whitney“, – sakoma pranešime.
Suomijos vyriausybė gruodžio 10 d. davė leidimą šalies ginkluotųjų pajėgų logistikos padaliniui pasirašyti sutartį su JAV vyriausybe dėl daugiafunkcių naikintuvų įsigijimo. Šiuo metu Suomijos karinių oro pajėgų naudojamus naikintuvus „F/A-18 Hornet“ pakeis naikintuvai „F-35A Lightning II“. Iš viso bus nupirkti 64 orlaiviai.
Prieš tai Suomija nusiuntė kelioms bendrovėms kvietimus dalyvauti konkurse, kurį ji paskelbė, kad pakeistų savo naikintuvus „F/A-18 Hornet“, pradėtus naudoti 1995 metais. Pateikti savo variantus buvo pasiūlyta gamintojams iš keturių šalių: Didžiosios Britanijos, Švedijos, Prancūzijos ir JAV. Omenyje buvo turimos naikintuvų markės „Boeing F/A-18“, „Dassault Rafale“, „Eurofighter Typhoon“, „Lockheed Martin F-35“ ir „Saab Gripen“. Šių metų balandį šalis gavo galutinius kompanijų pasiūlymus.
Nauji lėktuvai Suomijai atsieis apie 9,4 mlrd. eurų.
1995 metais Suomijos įsigytų 64 naikintuvų „F/A-18 Hornet“ eksploatavimo laikas baigsis 2030 metais.
Prancūzija pristatė Graikijai šešis „Rafale” naikintuvus. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Graikija trečiadienį iš Prancūzijos gavo šešis lėktuvus „Rafale“ pagal kelių milijardų eurų vertės ginklų sandorį, kuris, kaip teigia Atėnai ir Paryžius, padidina ES gynybinius pajėgumus, tačiau vis dėlto labiausiai matomas kaip atsvara Turkijos ambicijoms Viduržemio jūroje.
Šeši karo lėktuvai nusileido Tanagros oro bazėje, esančioje maždaug už 70 kilometrų į šiaurę nuo Atėnų. Prieš tai jie praskrido virš Akropolio, lydimi Graikijos lėktuvų „Mirage“, jau anksčiau įsigytų iš Prancūzijos.
Ceremonijoje dalyvavęs ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis sakė, kad naujieji lėktuvai „padarys mūsų oro pajėgas vienas stipriausių Europoje ir Viduržemio jūroje“ ir parems Graikijos diplomatijos „lankstumą“.
Pasak jo, buvo „neatidėliotinas poreikis“ atnaujinti Graikijos karines oro pajėgas, kurioms reguliariai tenka „susigrumti“ su Turkijos lėktuvais Ankaros ginčijamoje Egėjo jūros oro erdvėje.
Graikija ir Prancūzija praėjusį sausį pirmiausia pasirašė 2,5 mlrd. eurų vertės sandorį dėl 18 „Rafale“ naikintuvų – 12 naudotų ir šešių naujų – pirkimo kaip dalies augančios ginklų programos, skirtos atremti Turkijos ambicijas.
Šaltinis Graikijos oro pajėgose sakė, kad trečiadienį atskridę orlaiviai – naudoti. Septintasis naudotas „Rafale“ į Graikiją buvo pristatytas praėjusių metų liepą.
Rugsėjo mėnesį Graikija ir Prancūzija pasirašė savitarpio pagalbos gynybinį paktą, pagal kurį Atėnai nupirko tris fregatas „Belharra“.
K. Mitsotakis taip pat paskelbė apie planus įsigyti papildomus šešis „Rafale“ lėktuvus, todėl bendras jų skaičius turėtų išaugti iki 24.
Fregatos turėtų būti pristatytos 2025 ir 2026 metais, jų vertė sieks apie tris milijardus eurų.
Graikija turi galimybę nusipirkti ir ketvirtą fregatą.
Turkija, kurios istorija ir santykiai su kaimynine Graikija, taip pat NATO nare, yra nelengvi, sukritikavo šį sandorį kaip keliantį grėsmę „regioninei taikai ir stabilumui“.
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lapkričio 30 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Tris mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Danijos karius su jų misiją sustiprinusiais Portugalijos kariais pakeis Lenkijos kariai, vadovausiantys misijai ir patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.
Aktyviai prie regiono saugumo ir atgrasymo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau dešimtą kartą. Dabartinę lenkų pamainą sudarys iki 150 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, NATO Jungtinių oro operacijų centro Uedeme vado pavaduotojas brigados generolas Slavomiras Žakovskis, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje štabo karininkas majoras Martinas Canuelis, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, Danijos gynybos atašė Lietuvoje pulkininkas Nielsas Henrikas Johansenas, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.
Misiją baigiantys Danijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 70 danų karių. Danijos kariai taip pat bendravo su Šiaulių miesto visuomene, kiek buvo leidžiama pagal COVID-19 apribojimus. Portugalijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 80 karių. Oro policijos misiją vykdantys kontingentai tarnaudami Lietuvoje ne tik kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius, bet ir treniravosi kartu su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų kariais.
NATO oro policijos misiją iš Estijos karinių oro pajėgų bazės Amaryje sustiprins Belgijos kariai su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Jie Amaryje pakeis su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais iki šiol misiją stiprinusius Italijos karius.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 14-os sąjungininkių kariai. Lenkijos kontingento misija bus 58-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 m.
Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai. KOP Aviacijos Bazė/A.Gedrimo nuotr.
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Ispanijos karius pakeitė Danijos kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16, ir jų misiją sustiprinsiantys Portugalijos kariai su dar keturiais naikintuvais F-16.
„Nenutrūkstanti oro policijos misija siunčia stiprią žinutę apie NATO solidarumą ir svariai prisideda prie atgrasymo bei taikos palaikymo mūsų regione. Esame labai dėkingi Ispanijos kariams už nuostabų darbą ir sėkmingai įvykdytą misiją, o atvykusiems Danijos ir Portugalijos kariams linkime sėkmės ir tikimės, kad jie Lietuvoje jausis kaip namuose. Tegul Baltijos dangus būna giedras ir saugus“, – karinių kontingentų pasikeitimo ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Danijos ambasadorius Lietuvoje Hansas Braskas, NATO vyriausiosios karinių oro pajėgų vadavietės štabo viršininko pavaduotojas paramai komandoras Adrianas Hillas, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, NATO pajėgų integravimo vieneto vadas pulkininkas Peteris Nielsenas ir kiti svečiai.
Danijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja jau aštuntą kartą, nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Dabartinę danų pamainą sudaro iki 100 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai. Portugalija, sustiprinanti NATO oro policijos misiją su dar šimtu karių, mūsų regiono oro erdvę saugo penktą kartą.
Misiją baigę Ispanijos kariai NATO rytinės oro erdvės apsaugą Baltijos šalyse vykdė su aštuoniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais, o jų misiją iš Estijos bazės Amaryje sustiprino Italija su penktos kartos moderniausiais naikintuvais F35. Italijos kariai Amaryje misiją stiprins ir toliau – artėjančius keturis mėnesius jie patruliuos su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai. KOP Aviacijos Bazė/A.Gedrimo nuotr.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams tenka kilti atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivius. Dažnu atveju tokie orlaiviai, ignoruodami Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomendacijas, skrenda be skrydžio planų ar radiolokacinių atsakiklių ir radijo ryšio nepalaiko.
Šiauliuose pastaruosius keturis mėnesius tarnavę maždaug 150 Ispanijos karių ne tik patruliavo, bet ir skyrė laiko bendravimui su Šiaulių miesto visuomene, labdara rėmė Šiaulių kompleksinių paslaugų namus „Alka“ bei Motinos Teresės šeimų namus, priiminėjo moksleivių ir studentų ekskursijas.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policiją Baltijos valstybėse nepertraukiamai vykdė 14 šalių sąjungininkių.
Typhoon. Wikipedija nuotr.
Sekmadienį Didžiosios Britanijos policija sulaikė du keleivius, kai Londono Stanstedo oro uoste nusileido lėktuvas, kurį skrydžio metu lydėjo naikintuvai „Typhoon“. Tai sekmadienį pranešė televizijos kanalas „Sky News“, remdamasis pareigūnais.
„Antiteroristinės tarnybos sekmadienio vakarą sulaikė du vyrus, remdamosi kovos su terorizmu įstatymo 7-uoju priedu“, – sakė kanalui Esekso grafystės policijos atstovas.
„Sky News“ duomenimis, sulaikytieji – 34 metų kuveitietis ir 48 metų Italijos pilietis. Jų lėktuvas atskrido į Jungtinė Karalystę iš Vienos.
Savo ruožtu leidinys „Daily Mail“ pranešė, jog Didžiosios Britanijos naikintuvai lydėjo keleivinį lainerį todėl, kad jame buvo rasta „įtartinų daiktų“, kurie kėlė „potencialią grėsmę“.
Rusijos naikintuvas
Praėjusią savaitę, birželio 8-14 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Birželio 8-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20. Jis skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. IL-20 skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Birželio 10-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Rusijos karinis orlaivis
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino du orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
NATO oro policijos naikintuvai taip pat atpažino du Rusijos orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal, ir Su-24MR, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Birželio 10-ąją NATO oro policijos naikintuvai taip pat atpažino du orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal, ir Su-24MR, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Naikintuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat birželio 10-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį An-26, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. An-26 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planais, radijo ryšį su RSVC palaikė.
NATO oro policijos naikintuvai atpažino ir orlaivį An-12, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į žemyninę dalį. An-12 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Birželio 11 dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros. IL-20 skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Praėjusią savaitę – balandžio 27 – gegužės 3 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių, informuoja Krašto apsaugos ministerija.
Balandžio 27 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. AN-26 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Balandžio 28-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino du RF orlaivius TU-160, kartu su dviem SU-35 skridusius tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Abu SU-35 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. Du TU-160 skrido su radiolokaciniais atsakikliais, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC irgi nepalaikė.
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį A-50 kartu su dviejų SU-27 palyda, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. A-50 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Abu SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Balandžio 29 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-12, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis Kaliningrado srityje nenusileidęs apsisuko ir tęsė skrydį atgal į RF žemyninę dalį. AN-12 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
Praėjusią savaitę, balandžio 20-26 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Balandžio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Balandžio 24-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.
Orlaivis skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat NATO naikintuvai atpažino du orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Tą pačią dieną NATO naikintuvai pakilo atpažinti du orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities, tačiau perimti ir atpažinti orlaivių nespėjo, nes abu orlaiviai grįžo į Kaliningrado sritį. Abu orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Balandžio 25-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Abu SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. SU-27 pasitiko orlaivį A-50, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. A-50 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.
