naikintuvai

Trumposios naujienos

Penktadienį Lenkija sudarė su JAV sutartį, pagal kurią ji pirks 32 penktosios kartos naikintuvus-bombonešius F-35. Pasirašymo ceremonija įvyko Demblino aviacijos bazėje. Joje dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, premjeras Mateuszas Morawieckis, nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, JAV ambasadorė Varšuvoje Georgette Mosbacher.
 
Kaip pranešė Lenkijos gynybos ministerija, sutarties vertė – 4,6 milijardo dolerių (4,16 milijardo eurų). Vieno lėktuvo kaina – 87 milijonai dolerių. Sutartyje taip pat numatomas pilotų rengimas, simuliatorių tiekimas, logistinė parama. Pirmieji naikintuvai šalį pasieks 2026 metais, bet pilotų rengimą naudojant šiuos orlaivius planuojama pradėti JAV teritorijoje 2024 metais.
 
Per pasirašymo ceremoniją prezidentas A. Duda pabrėžė, kad tai – svarbi diena Lenkijos karinei aviacijai, naikintuvų lakūnams, Lenkijos ir Rytų Europos saugumui. Jis pridūrė, kad pasirašyti šį dokumentą įgalino šalies narystė NATO.
 
„Tai – vienas svarbiausių šiuolaikinės Lenkijos armijos kūrimo etapų“, – pažymėjo prezidentas. Jis priminė anksčiau priimtą Lenkijos vyriausybės sprendimą įsigyti Jungtinėse Valstijose oro gynybos sistemų „Patriot“.
 
„F-35 įsigijimas padės atitolinti Rusijos dominavimo šešėlį nuo Lenkijos“, – savo ruožtu pabrėžė premjeras M. Morawieckis. „Tai išties atmintina akimirka. Lenkija ne kelis dešimtmečius, bet, galima sakyti, daugiau kaip du šimtmečius stengėsi atsikratyti ilgo Rusijos šešėlio, kuris dominavo šioje Europos dalyje“, – sakė jis.
 
Kaip paaiškino premjeras,  pastaruosius 30 metų Lenkijos armija, turinti savo oro laivyne rusiškų naikintuvų MiG-29 ir Su-22, „yra priklausoma nuo Rusijos ginkluotės“, bet, įsigijus šiuolaikinių amerikietiškų lėktuvų, ši priklausomybė išnyks.
 
Lenkijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu turi 27 naikintuvus MiG-29, 18 naikintuvų Su-22 ir 48 naikintuvus F-16.
 
Rugsėjo pabaigoje JAV Kongresas sutiko parduoti Lenkijai 32 naikintuvus F-35. Buvo pranešta, kad sutarties vertė – 6,5 milijardo dolerių. Bet Lenkijos vyriausybės atstovai pareiškė, jog tai – pradinė kaina, ir jie sieks, kad ji būtų sumažinta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 07:34
Trumposios naujienos

Lenkija pasirašys susitarimą su JAV dėl 32 F-35 naikintuvų, kurių vertė siekia 4,6 milijardo dolerių, pirkimo, pirmadienį teigė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
 
Sandoris bus pasirašytas šį penktadienį Debline, prie Vyslos upės. Tai viena svarbiausių pilotų mokymo vietų Lenkijoje, tviterio paskyroje rašė ministras.
 
Gamybos korporacija „Lockheed Martin“ patvirtino, kad pirmieji naikintuvai Lenkiją galėtų pasiekti 2024 m., pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.27; 14:30
Trumposios naujienos

JAV trečiadienį paskelbė, kad Turkija nebegalės dalyvauti F-35 naikintuvų programoje, pranešė „Deutsche Welle“. Pentagonas ėmė grasinti priimsiąs tokį sprendimą po to, kai Turkijos vyriausybės nutarė iš Rusijos įsigyti S-400 raketinių gynybos sistemų.
 
„Deja, Turkijos sprendimas pirkti rusiškas S-400 raketines gynybos sistemas padaro tolesnį šalies dalyvavimą F-35 projekte neįmanomą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Stephanie Grisham. Ji papildė teigdama, kad F-35 negali veikti kartu su Rusijos žvalgybos duomenų rinkimo platforma, kuri bus naudojama sužinoti apie pažangias programos galimybes“.
 
Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per įdiegtos sistemos radarą gali sužinoti duomenis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus.
 
Turkijos visiškas pašalinimas iš programos turėtų įvykti iki kitų metų, teigė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja įsigijimo ir palaikymo reikalams Ellen Lord.
 
„Mes rengiamės labai tvarkingam, nuosekliam pašalinimui iki 2020 metų kovo. Tai ypatingas atsakas į ypatingus veiksmus“, – sakė E. Lord.
 
Rusiškos sistemos pirkimas jau daug mėnesių kelia ginčus tarp JAV ir Turkijos. Sistemos komponentai pradėti tiekti penktadienį. Turkija yra F-35 gamybos partnerė, ji ketino įsigyti apie 100 naikintuvų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 12:11
Aktualijos

Praėjusią savaitę, liepos 1-7 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Liepos 1-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino keturis Rusijos orlaivius „SU-24”, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be veikiančių radiolokacinių atsakiklių, iš anksto pateiktų skrydžio planų neturėjo, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Liepos 3-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį”IL-76″, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį su Skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Liepos 5-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-20”, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. „IL-20” skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 10:17
Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę – birželio 17-23 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Birželio 17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį AN-24, skridusį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis AN-24 skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Birželio 22-ąją NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį TU-154 ir jį lydinčius du orlaivius SU-24MR ir du orlaivius SU-30SM, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis TU-154 skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Du orlaiviai SU-24MR ir du orlaiviai SU-30SM skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.26; 07:00
Trumposios naujienos

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. EPA – ELTA nuotr.
Absurdiška kelti Turkijos narystės NATO klausimus dėl šalies sandorio su Rusija dėl priešraketinės gynybos sistemos S-400 įsigijimo, ypač, kai tam tikros kitos NATO šalys turi rusiškas S-300 sistemas ir tai neprieštarauja jų narystei, sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, skelbia „Daily Sabah“.

Kritikuodamas grasinančias JAV replikas, išskirtiniame interviu privačiam transliuotojui NTV M. Cavusoglu sakė, kad Turkija gali pasirašyti dar vieną susitarimą dėl S-400 arba kitų sistemų, jei JAV atsisako parduoti „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemas. Be kita ko, anot M. Cavusoglu, Ankara turės tenkinti savo gynybos poreikius kitur ir ieškoti alternatyvų, jei negaus „F-35“ naikintuvų. 

„Jei JAV nenori parduoti mums „Patriot“, rytoj mes galime nusipirkti dar vieną S-400 sistemą ir taip pat galime nusipirkti kitas oro gynybos sistemas“, – sakė M. Cavusoglu.

Žinios apie Rusijos ir Turkijos derybas dėl S-400 sistemų įsigijimo pirmiausiai pasklido 2016-ųjų lapkritį. Maskva patvirtino, kad sandoris buvo pasirašytas 2017 metų gruodžio 12 d. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas netrukus patvirtino apie išankstinį mokėjimą. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.

Augant susirūpinimui dėl Turkijos sandorio su Rusija ir dedant pastangas užkirsti kelią rusiškų sistemų įsigijimui, praėjusią savaitę Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
Trumposios naujienos

Japonijos jūrų savigynos pajėgos išlydimos į kelionę.

Japonijos gynybos finansavimas kitais fiskaliniais metais šoktels iki rekordinių 47 mlrd. dolerių aukštumų, Tokijui stiprinant gynybos raketų sistemas ir įsigyjant nesusekamus naikintuvus, turinčius konkuruoti su Kinija.

Gynybos finansavimas buvo dalis 912 mlrd. dolerių siekiančio nacionalinio kitų fiskalinių metų, prasidėsiančių 2019 m. balandį, biudžeto, kurį patvirtino premjero Shinzo Abės Vyriausybė, nusprendusi atidėti 5,26 trln. jenų (47 mlrd. dolerių) gynybai. Tai yra jau penkti metai, kai gynybos finansavimas yra didinamas, pranešė Gynybos ministerijos pareigūnai.

Gynybos finansavimas padengs naujų Jungtinių Valstijų raketų neutralizavimo sistemų „Aegis Ashore“ įrengimo kaštus, tikino pareigūnai. 2019 fiskalinių metų biudžete taip pat numatytos lėšos šešiems F-35A radarų nesusekamiems naikintuvams įsigyti. Taip pat Japonija pagamins pirmuosius lėktuvnešius nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pagal iki 2024 m. kovo truksiančią programą, Japonija patobulins du jau turimus sraigtasparnius nešančius laivus, kurie po atliktų darbų galės priimti ir lėktuvus.

Sh. Abės vyriausybė teigia, kad gynybos finansavimo didinimas yra neišvengiamas, atsižvelgiant į augančius gynybos iššūkius regione, tarp jų įtampą santykiuose su Šiaurės Korėja ir Kinijos kariuomenės augimą. 

Tačiau šis sprendimas įžiebė kritikos laviną. Kritikai tikina, kad Tokijas tolsta nuo įsipareigojimo laikyti išskirtinai gynybos funkcijas atliekančią kariuomenę, kaip nustatyta po Antrojo pasaulinio karo priimtoje Japonijos konstitucijoje.

Praeitais metais Kinija pristatė pirmąjį šalies viduje pagamintą lėktuvnešį, kuris turėtų padėti valstybei įtvirtinti dominavimą Pietų Kinijos jūroje. Pirmasis Pekino lėktuvnešis „Liaoning“ yra senas sovietinis laivas, pagamintas beveik prieš 30 metų, tuo metu vadintas „Riga“. Kinija šį lėktuvnešį personalo mokymų tikslais iš Ukrainos užsisakė 2012 m.

Naujoji Japonijos gynybos programa paskelbta po to, kai šalies pareigūnai, spaudžiant Donaldui Trumpui, pažadėjo įsigyti daugiau Jungtinių Valstijų karinės įrangos.

„Augantis Japonijos gynybos finansavimas yra tiesioginis atsakas į Kinijos karinę grėsmę“, – sakė tarptautinės politikos ir regioninio saugumo profesorius Tokijo J. F. Oberlino universitete Akira Kato.

„Padidėjusios išlaidos taip pat leis Japonijai įsigyti daugiau JAV ginkluotės, taip išvengiant prekybos karo su Vašingtonu“, – agentūrai AFP sakė A. Kato, pridurdamas, kad Tokijo gynybos biudžetas ateityje turėtų augti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.21; 10:04

Aktualijos

Praėjusią savaitę, rugsėjo 17-23 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Rugsėjo 17 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė. 

Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, su RSVC radijo ryšį palaikė.

Rugsėjo 20 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su RSVC radijo ryšį palaikė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-24

Atsargiai

Liepos 15 dieną Indijoje, Radžastano valstijoje, ruošdamasis leistis Utarlajaus aviacijos bazėje sudužo Rusijoje pagamintas naikintuvas MiG-21-93 Bizon. Liepos 17 Indijos KOP papulkininkis Sandžitas Singhas Kaila, kuris 2005 metais pats patyrė katastrofą, skrisdamas tokiu pat lėktuvu, kreipėsi į teismą reikalaudamas pašalinti iš naudojimo visą MiG-ų laivyną, perduoda The New York Times korespondentas Kebiras Tenedža.

Naikintuvai MiG-21 – didžiausios pasaulyje demokratijos karinių oro pajėgų stuburkaulis, sakoma straipsnyje. Jie dalyvavo visuose dideliuose ginkluotuose konfliktuose Indijoje nuo 1963 metų.

Continue reading „Didelės problemos dėl Indijos naikintuvų Mig-21” →

Aktualijos

Baltarusijos gynybos ministerija kategoriškai atmeta versijas, esą Baltarusijoje tarnauja daug Rusijos kariškių, persirengusių Baltarusijos kariuomenės uniforma.

Pavyzdžiui, Baltarusijos gynybos ministerijos (GM) Informacijos valdybos viršininkas, spaudos sekretorius pulkininkas Vladimiras Makarovas kategoriškai sukritikavo gegužės 8 d. tiklalapyje charter97.org. išplatintą informaciją, esą Baltarusijoje jau seniai „neoficialiai“ tarnauja apie 3 tūkst. Rusijos kariškių.

Minėtame tinklalapyje teigiama, kad čia neužsimenama apie Rusijos kariškius, kurie Baltarusijoje tarnauja Rusijos kariniuose objektuose: radiolokacinėje stotyje prie Gancevičių ir ryšių mazge Vileikos rajone.

Continue reading „Baltarusijos gynybos ministerija kategoriškai neigia” →

desantniki_puola
Žvalgyba

Laikraštis „Izvestia“ informuoja, kad Maskvos šiluminių technologijų instituto direktorių Sergejų Nikuliną atleis iš pareigų. Vyriausybės direktyva jau yra nusiųsta pasirašyti vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui.

Spauda pažymi, kad šio posto S. Nikulinas netenka dėl pavaldinio, naujausių raketų „Jars“ ir „Bulava“ generalinio konstruktoriaus Jurijaus Solomonovo, išsakytos viešos kritikos Gynybos ministerijos atžvilgiu. „Kvailybė, Amerikos provokavimas konfrontacijai, betikslis pinigų švaistymas“, – taip J. Solomonovas charakterizavo Rusijos gynybos ministeriją dėl pasirinktų prioritetų kuriant naują ginkluotę. S. Nikulino atleidimas iš pareigų ruošiamas nepaisant sėkmingai baigtų raketos „Bulava“ bandymų, ją prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavedė priimti į ginkluotę. (www.newsru.com).

Continue reading „Apie Rusijos armiją, žvalgybą, ginkluotę ir karines pratybas” →