Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, komentuodamas premjero Sauliaus Skvernelio ir prezidento Gitano Nausėdos pirmadienio susitikimą, teigia, kad šalies vadovas turėtų imtis aktyvesnių veiksmų dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus. TS-KD lyderis mano, kad valdantieji, prieš prezidentą apgynę J. Narkevičių, siekia imuniteto ir premjerui S. Skverneliui, jei prieš rinkimus ištiktų dar vienas skandalas.
„Šiandien belieka apgailestauti, kad visa valstybė tapo Lenkų rinkimų akcijos įkaitais. Vasarą įtikinę prezidentą, kad koalicijos stabilumui būtini lenkai, valdantieji dabar nusprendė, kad Gitanas Nausėda nesiims jokių griežtesnių žingsnių prieš Vyriausybę, kurią pats neseniai paskyrė“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergio teigimu, jei prezidentas nesiims aktyvesnių veiksmų, Lietuva bus priversta dar metus turėti “jerunda standartų” Vyriausybę.
„Tuo pačiu galima manyti, kad apgynę nuo prezidento kritikos visiškai susikompromitavusį Narkevičių, valdantieji siekia imuniteto ir premjerui, ir bet kuriam kitam ministrui, jeigu šį (ar šią) prieš rinkimus ištiktų skandalas. Be aktyvesnių prezidento veiksmų, kuriuos esame pasirengę palaikyti, Lietuva būtų priversta dar metus turėti “jerunda standartų” Vyriausybę“, – sakė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis po šalies vadovo susitikimo su premjeru S. Skverneliu teigė, kad sprendimas dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus likimo poste bus priimtas kitą savaitę. Šią savaitę susikoncentruoti į biudžeto priėmimą paprašė pats S. Skvernelis, informavo P. Mačiulis.
Po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas G. Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą ir kelis kartus paragino jį trauktis iš pareigų.
Savo ruožtu premjeras S. Skvernelis, reaguodamas į šalies vadovo pareiškimą, teigė nematąs teisinio pagrindo atleisti J. Narkevičių.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) tapus valdančiosios koalicijos dalimi, imta svarstyti, kad pagaliau iš užmaršties bus pakelti tautinėms mažumoms aktualūs klausimai – vietovardžių ir asmenvardžių rašybos dokumentuose reglamentavimas.
Vis dėlto LLRA-KŠS iniciatyva buvo pažerti pasiūlymai dėl bankų pelno apmokestinimo, vaistų senjorams kompensavimo, vaiko pinigų didinimo ir kitų visuomenės socialinių poreikių tenkinimo, bet ne jų rinkėjams svarbiausių klausimų.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Gediminas Kazėnas tvirtina, kad Lenkų rinkimų akcija pamynė savo rinkėjams jautrius klausimus, siekdama sėkmingai sudaryti sąjungą su tautiškumu pasižyminčiais „valstiečiais“.
„Jie patys sakytų, kad tokia yra patvirtinta dabartinės Vyriausybės programa ir toks klausimas nėra įtrauktas, o kodėl jie nusileido tą reikalą įtraukiant, tai, manau, yra dėl to, jog tas klausimas yra pakankamai jautrus ir komplikuotas. Jie tiesiog labai racionaliai pasižiūrėjo į tai, kad Karbauskio Vyriausybė negalėtų to klausimo praleisti, nes jų programa, kai jie ėjo į Seimo rinkimus, buvo labai tautiška – šių klausimų įtraukimas visiškai juos diskredituotų. Manau, kad jie tą suprasdami ir nusileido“, – Eltai sakė G. Kazėnas.
Vis dėlto kito Eltos kalbinto eksperto, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Marijušo Antonovičiaus nuomone, bendradarbiavimas su LVŽS yra ne pagrindinė priežastis, kodėl LLRA nekelia tautinėms mažumoms svarbių klausimų.
„Aš manau, kad tai yra trečiaeiliai dalykai. Verta atkreipti dėmesį, kad tiek prezidentas Nausėda, tiek R. Karbauskis yra sakę, kad galima būtų priimti tautinių mažumų įstatymą, o pats Karbauskis minėjo, kad problema slypi tame, jog LLRA nerodė jokių iniciatyvų. Anot jo, jeigu LLRA nerodo jokių iniciatyvų, tai šioje vietoje jie nemato reikalo kažką judinti. (…) Nuo LLRA priklausė koalicijos likimas. Jie turėjo geras derybines pozicijas iki Rozovos ir Narkevičiaus skandalų, tai jie tikrai galėjo tai išsireikalauti, bet jie to nepadarė“, – akcentavo M. Antonovičius.
Kalbėdami apie priežastis, kodėl gatvių pavadinimų lentelių originalo kalba rašymas bei asmenvardžių naudojimo dokumentuose klausimai yra LLRA-KŠS pagrindinė retorinė linija prieš rinkimus, politologai tvirtina, kad tai tėra įrankis, siekiant mobilizuoti savo rinkėjus.
Po skandalų, susijusių su parlamentare Irina Rozova ir susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, LLRA kitų metų Seimo rinkimuose, tvirtina MRU docentas G. Kazėnas, vėl išsitrauks vietovardžių ir asmenvardžių problematikos kortą.
„Per ateinančius Seimo rinkimus tai jiems bus pagrindinis arkliukas. Dar iki šiol jie kartais įterpdavo tokius dalykus, kaip „sąžiningiausia partija, neįsivėlusi korupciniuose skandaluose – paremta krikščioniškomis vertybėmis“. Dabar po šitų visų skandalų, galimas dalykas, kad jie ir toliau ciniškai tokius dalykus kartos, bet vis dėlto tautinių mažumų klausimas jiems liks pagrindinis dalykas, kurį jie dar gali kelti“, – teigė G. Kazėnas.
Sieks sukurti partiją lenkams, rusams ir lietuviams
Tuo tarpu M. Antonovičius primena LLRA-KŠS lyderio Valdemaro Tomaševskio ambicijas, kurios, sako politologas, taip pat leidžia ignoruoti tautinių mažumų klausimus.
„V. Tomaševskis, kuris yra tos partijos de facto lyderis ir vienvaldis sprendimų priėmėjas, turi viziją sukurti naują Lietuvoje krikdeminę partiją ir kad LLRA taptų tokia jėga, kuri jungtų ir lenkus, ir rusus, ir netgi kažkokius lietuvius. Kiek tai realu, tai jau atskiras klausimas, bet tokia ambicija vis dar yra, ir dėl to yra akcentuojami kiti klausimai“, – priminė M. Antonovičius.
Dar viena priežastis, sutaria ekspertai, kodėl LLRA-KŠS, net ir būdami valdžioje gali dėmesį koncentruoti į kitus klausimus – jų elektorato, neturinčio alternatyvios politinės jėgos, lojalumas.
„Yra dalis, kurie tiesiog ideologiškai, matydami ir pripažindami tas blogybes, sako, kad nėra už ką lenkams balsuoti – nėra alternatyvos. Alternatyva, jei ir būna, ji neišgyvena“, – pabrėžė G. Kazėnas.
Jam antrino M. Antonovičius, pridūręs, kad LLRA-KŠS rinkėjai ne tik balsuoja etniškai, tačiau ir labai skeptiškai vertina lietuviškas partijas.
„Jų rinkėjas, ypatingai regionuose – Vilniaus, Šalčininkų, Trakų – vis tiek balsuoja etniškai: LLRA gali daryti ką nori, vis tiek už juos balsuos. Dėl to jie nejaučia tokio spaudimo iš jų rinkėjų, kad jiems būtina išspręsti šituos dalykus ir kad jeigu jų neišspręs, tai jų neišrinks. Jų elektorato yra pamatinis nepasitikėjimas lietuviškomis partijomis, jie nemato alternatyvų, juose yra labai didelis skeptiškumas kitų partijų atžvilgiu“, – pridūrė M. Anotonovičius.
Dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje diskusijos vyksta nuo Nepriklausomybės atgavimo. Yra siūlymų leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje. Taip pat siūloma vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenimis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Kaip jau yra sakoma nuo seno, jeigu gali nerašyti, tai ir nerašyk. Šių eilučių autorius tokį išbandymą, ypač artėjant šventiniam laikotarpiui, gali pakelti palyginus lengvai, be trauminių pasekmių ir apie tai nusprendė parašyti kažką panašaus į pasiaiškinimą raštingai visuomenei, atskirai kreipdamasis į straipsnių komentatorius, kaskart surašančius savo nuomones apie autorių ir jo beviltiškas pastangas rašyti vardan rašymo.
Pradėti neberašyti kartais yra pravartu jau vien dėl to, kad atrastum laiko ištylėti tai, kas paprastai prasprūsta pro žodžių tarpus, išbyra pro spaudos ženklus kaip neturintis formos smėlis. Kita vertus, kaip yra pastebėjęs vienas protingas rašeiva, pauzė yra labiausiai intensyvi kalbos forma.
Kartais mūsų padangėje bandoma rašyti anonimiškai arba prisidengus pseudonimu, tačiau niekas dar taip ir neišmoko ištylėti visą tiesą tokiu pat anoniminiu būdu. Ta proga verta prisimininti, kad Pitagoro mokykloje visų pirma buvo mokomasi tylėti ir tik po to, užtvenkę savo sielą tylėjimu, mokiniai buvo įšventinami į tolesnes matematikos ir filosofijos studijas.
Dar žinome patarlę, skelbiančia, kad kalbėjimas – tai sidabras, o tylėjimas – jau lygus auksui. Čia, žinoma, reikėtų skirti ištariamą žodį, kurį gretai nupučia vėjas ir užrašomą, išbetonuojamą žodį, stūksantį mums ilgai prieš akis kaip laikui nepavaldžios piramidės.
Štai Sokratas yra pastebėję, kad svarbiausių dalykų neįmanoma užrašyti, o jo mokinys Platonas, prirašęs didžiausius foliantus, drauge užrašė štai tokią paslaptingą ištarą, kad neva būtis apskritai yra neišmatuojama logos‘u (t. y. žodžiu), tačiau, Platono žodžiais tariant, apie būtį kalbėti privalome, nes nuo to ji turtėja. Ieškant geriausio varianto, kaip atrodo, rašyti reikėtų tik ant jūros paplūdimio smėlio, tikintis, kad atbėganti banga viską tuoj pat nuplaus.
Tačiau nebūk naivus, mielas drauge, nesitikėk, kad paslaptį pavyko išsaugoti, jeigu niekam nieko nepasakojai ir neparašei skundo kompetentingoms instancijoms. Lietuvių liaudies pasakos siužetas daug sakančiu būdu byloja apie tai, kad bijant viešai prasiplepėti, ir todėl išrėkus paslaptį į specialiai iškastą gilią duobę žmonių negyvenamoje vietoje, o po to ją užkasus, vis tiek visi viską sužinos, nes toje dykvietėje anksčiau ar vėliau išaugs karklas, iš kurio pasidaryta piemenėlio birbynė, pučiant ją, ištrimituos visam pasauliu tavo užkastos paslapties turinį su suspaustos spyruoklės jėgos atatranka.
Galimas daiktas, yra dalelė tiesos pasakyme, kad vieni tylėjo praradę žadą, priartėjus būties paslapčiai, kiti dėl to, jog neturėjo ką pasakyti, dar kiti – dėl kvapą užgniaužiančio pasidygėjimo.
Štai apie Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) užvis geriausia būtų nieko nesakyti, neprasižioti, valingai nutylėti, neišsiduodant dėl pro kraštus besiveržiančių karčių žodžių, dėl šventos ramybės, – artėjant šventoms Kalėdoms, – nepastebimai nuryjant tokį kartėlio gumulą. Tačiau ir čia kaip toje piemenėlio melodijoje nediskretiškai prasikiša visa esmė, kai Lenkų rinkimų akcijos vėliavnešiu tampa toks Zbignevas Jedinskis, jau savo pavardės fonetiniu skambesiu primenantis nešvankųjį Jedinstvos fenomeną.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga
Nepraleiskime geros progos apie tai patylėti, nes geras tonas neleidžia šaipytis iš žmogaus pavardės (tikiuosi, kad niekas dar nežino ir niekados nesužinos, jog Lietuvių kalbos žodynuose yra kataloguojamas žodis „čiuldė“, nurodant, jog taip vadinamas – neaiškiai kalbantis, vograujantis, švepluojantis, taigi čiuldantis žmogus; čia net yra cituojama liaudies dainos strofa – arielkėlė čiuldė vedė mane gulti, ir bevesdama į purvyną paguldė), taip pat nesiruošiu garsiai išsakyti savo prielaidos, kad Vilniau krašto lenkai šį savo tautietį pasirinko atstovauti Seime, galimai sugundyti visų pirma pavardės skambesio, tvirkinančio vaizduotę ir prikeliančio neaiškius užkulisinius lūkesčius.
Tačiau apie tai patogiau mums visiems būtų patylėti, tokį verbalinį supanašėjimą laikant atsitiktiniu sutapimu, nebylios likimo ironijos liūdnoku šypsniu.
Tas pats Jedinskis neseniai iš tribūnos citavo arba, tiksliau tariant, įsiaudrinęs bandė išrėkti, pakartoti tokio Rolando Paulausko, kito liūdnos šlovės herojaus neva pasakytus žodžius, kad Lietuvos bandymas pasipriešinti Rusijai būtų tokia pat neįmanoma užduotis kaip iš anksto pasmerktos pastangos stikline išsemti jūrą.
Pro pasakytus žodžius dar labiau iškalbingu pavidalu nei keliamas triukšmas prasikiša nutylėta mintelė, kad populiacija iš anksto privalo nusiteikti pasidavimui, auginti darželio gėles okupanto pasveikinimo puokštėms susukti, laukti skeltanagių ordos atidundėjimo kaip išganymo. Nekelsiu klausimo – kodėl leidžiame nuodyti žmonių sielas iš aukščiausios Seimo tribūnos net neužmaskuotais priešiškos propagandos išpuoliais, susitaikome su pasidavimo nuotaikų dirvos purenimu.
Žinia, demokratija užtikrina žodžio laisvę ir gina nuomonių įvairovės galimybę, naujai išrinktas Lietuvos prezidentas kviečia puoselėti dialogo kultūrą, o aš neišjudu iš vietos, pykdamas ant savęs, kad, nežiūrint nieko, renkuosi teisę primygtinai tylėti, negalėdamas pradėti dialogo vien dėl to, jog oponento nekultūringumas ir vulgarumas iškart atstumia, bjauriai nutvilko. Štai minėtas palyginimas su jūra yra švento Augustino pamokslo, kuriame buvo kalbama, kad bandymas suvokti Švenčiausiosios Trejybės paslaptį galėtų būti prilygintas nevaisingoms žmogaus pastangoms išsemti jūrą su riešuto kevalu, bjauri karikatūra, prorusiškos akcijos kultūrtregeriams tokį palyginimą pritaikant rusų imperinių užmačių pašlovinimui. Kukliai nutylėkime faktą, kad didžiojo krikščionybės apologeto atminimą yra pasiryžę išniekinti žmonės, prikišamai demonstruojantys savo krikščioniškumą.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Kitas Lenkų rinkimų akcijos krikščionis, toks Jaroslavas Narkevičius, ne taip seniai žadėjęs užkurti Maidaną Lietuvoje, į valdžią puolė su tokia audringa, visus kultūrinius sąlygotumus nušluojančia aistra ministro poste, panašiai kaip koks seksualinis maniakas, ilgai laikytas pririštas lenciūgais tvarte, o dabar, nuplėšęs grandines ir pasileidęs paskui nuogą moterį, gąsdinančiai riaumodamas. Kas aprašys tą valdžios aistrą, prilygstančią nebent laukiniam seksualiai išbadėjusio žmogaus pamišimui ar narkotinei priklausomybei? Kadangi čia jokie civilizuotumo požymiai neprasimuša, – apie tai taip pat nekalbėsime.
Iš Lenkijoje vykstančių pasvarstymų apie Lietuvos santykius su vietiniais lenkais net keletą girdėjosi mintis, kad neva dėl Valdemaro Tomaševskio koloradinio užsiangažavimo kalčiausi yra patys lietuviai, kurie neva niekaip nesugeba šio lenkų tautybės politiko patraukti į savo pusę.
O lietuvių patarlė savo ruožtu skelbia: baidykis ne vilko miške, o netikro draugo namuose. Iš tiesų, šios liaudiškos ištaros įtampos lauką sukuria ne paskiri žodžiai, o prasmingi nutylėjimai, kaip atrodo, tinkantys iš mūsų aptariamam atvejui.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos-Lietuvos krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA) atstovu Jaroslavu Narkevičiumi, politologai tvirtina, jog premjeras Saulius Skvernelis dabar yra įvarytas į kampą. Valdantiesiems stojant mūru už J. Narkevičiaus likimą ministro poste, S. Skverneliui teks ieškoti išeičių.
Eltos kalbinti politologai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė tvirtina, kad situacijos, supriešinusios šalies vadovą G. Nausėdą ir valdančiuosius galima buvo išvengti.
Ekspertai tikina, kad įsisiūbavus susisiekimo ministro J. Narkevičiaus skandalams dėl jo veiksmų, pastarąjį galima buvo pakeisti jo kolega, dar Vyriausybės formavimo etape įvardintu galimu kandidatu į ministro postą, dabartiniu susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi. Tai, anot politologų, ir dabar būtų racionaliausias valdančiųjų sprendimas.
Racionaliausias sprendimas – V. Kondratovičius?
J. Narkevičių pakeisti V. Kondratovičiumi, pasak A. Krupavičiaus, reikėtų jau dabar, siekiant išvengti dar didesnio konflikto valdžioje.
„Reakcijos į prezidento nuomonę yra skirtingos, bet, jei ieškoti racionaliausio sprendimo, tai tiek Lenkų rinkimų akcijai, kuri delegavo Narkevičių į ministro postą, tiek Vyriausybei ir ministrui pirmininkui, tiek valdančiajai daugumai Seime geriausias scenarijus yra greitas susisiekimo ministro pakeitimas. Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Rokiruotės kontūrai, ko gero, yra aiškūs: į susisiekimo ministrus LLRA buvo viešai, kaip kandidatą, įvardijusi dabartinį susisiekimo viceministrą Vladislavą Kondratovičių, kuris ministerijoje dirba nuo 2013 m., užėmė įvairias svarbias pareigas ir žino sritį, ministerijos veiklos turinį ir tikrai galėtų greitai pakeisti ministro postą J. Narkevičių“, – Eltai geriausią galimą valdančiųjų sprendimą įvardijo A. Krupavičius, pridūręs, jog tai būtų protingiausias ir mažiausiai darantis nuostolių kelias.
Jam antrino ir R. Urbonaitė.
„Iš LLRA šito posto niekas neatima, pradėkime nuo to. Jie galėjo priimti tą sprendimą – paimti ir pakeisti ministrą bei nebetempti gumos – matomos didžiulės įtampos, galbūt tai būtų naudinga dėl to paties biudžeto, taip pat dėl to, kad nebūtų nukreipiamas dėmesys.
Galima įvairiai svarstyti, ar J. Narkevičiaus tos nuodėmės tokios didelės, bet vis dėlto mes kalbame apie tam tikrą politikos standartą ir ta etinė, moralinė pusė negali būti visada paraštėse. Jeigu jie būtų patys tai padarę ir pagalvoję, tai galbūt dabar nereikėtų kurti visokių istorijų apie sąmokslo teorijas, kad kažkas nori sugriauti valdančiąją koaliciją. Jie gali viską labai ramiai išspręsti pakeisdami ministrą ir tiesiog niekas nebeturės prie ko prikibti“, – kalbėjo politologė.
A. Krupavičiaus teigimu, ilgai besitęsianti istorija būtų nenaudinga tiek valdantiesiems, tiek Vyriausybei, tiek pačiai LLRA-KŠS.
„Vyriausybės darbotvarkė ir taip yra perpildyta. Pagrindinis klausimas, kur ietys laužomos ir jos bus laužomos artimiausioje ateityje – valstybės biudžetas. Valdančiajai koalicijai, Vyriausybei ir premjerui papildomo galvos skausmo dėl susisiekimo ministro tikrai nereikia“, – teigė A. Krupavičius.
Valdantieji turėjo būti pasirengę
Tuo tarpu MRU politologė R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad valdantieji, premjerui S. Skverneliui turint nedarbingumą, turėjo nuolat su juo komunikuoti ir būti pasirengę tokiems scenarijams.
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Turėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris leidžia ministrui pirmininkui užsiimti pirmiausia savo gydymu, o visi kiti tuomet padaro visus darbus. Dabar toks jausmas, kad to tikro dialogo bei veiksmų koordinavimo nelabai yra. Tarsi Vyriausybė sau, premjero frakcija sau, o premjeras, aišku, dabar turi kitą prioritetą, kas yra visiškai logiška. Net neatsistatydinęs premjeras galėjo būti geresnėje situacijoje, jeigu kiti politikos veikėjai būtų tai įvertinę ir surėmę pečius tam, kad amortizuotų tą sudėtingą situaciją“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Vis dėlto, MRU politologės teigimu, valdantieji, vietoje krizės sprendimo, prioritetus dėliojasi kitaip.
„Kad nėra noro koncentruotis būtent į esmines problemas, į stabilumą, suremiant pečius dėl to paties biudžeto, rodo tokie faktai, kaip, pavyzdžiui, įtraukimas į darbotvarkę klausimo dėl 3 proc. rinkimų kartelės. Tai rodo, kad politikai visiškai apie kitus dalykus galvoja“, – pridūrė R. Urbonaitė.
Ketvirtadienį susisiekimo ministrui J. Narkevičiui prezidentas G. Nausėda išreiškė nepasitikėjimą ir paragino jį trauktis iš pareigų, primena ELTA. Šalies vadovo abejones tolesniu J. Narkevičiaus darbu Vyriausybėje lėmė skandalai, į kuriuos per pastarąsias kelias savaites ministras įsivėlė.
Prezidentui pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, R. Karbauskis žurnalistams sakė apgailestaujantis, kad, jo teigimu, šalies vadovas, stokodamas patirties savo poste, pasidavė opozicijos spaudimui ir organizuotam puolimui prieš J. Narkevičių.
Konservatorė Agnė Bilotaitė absurdu vadina „valstietės“ Agnės Širinskienės kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl jos gyvenimo Seimo viešbutyje. Politikė teigia, kad skirto būsto ji atsisakiusi dar spalio pradžioje ir, akcentavo konservatorė, niekada juo nepiktnaudžiavusi.
„Absurdas, jei mane prilygina Seimo nariams, kurie Seimo bute apgyvendino savo šeimos narius“, – Eltai komentuodama „valstietės“ A. Širinskienės pateiktą skundą komentavo A. Bilotaitė. Jos teigimu, tuo metu, kai ji laukėsi vaiko, Seimo viešbučiu ji naudodavosi pakankamai dažnai.
„Kalbant apie visą šią situaciją, man labai keista, jog aš turėčiau Širinskienei, kaip kokiai Seimo viešbučio vadovei, ataskaitas pateikinėti, kada aš pareidavau, pavyzdžiui, pamaitinti savo vaiko ir taip toliau. Žvelgiant į jos pareiškimus, būtent toks įspūdis susidaro“, – piktinosi Seimo narė.
Jos teigimu, A. Širinskienės skundas yra ne kas kita, kaip tik purvo drabstymas.
Be to, akcentavo politikė, Seimo viešbučio ji atsisakiusi dar gerokai iki skandalų, atskleidusių, kad galimai keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausantys parlamentarai jiems skirtus butus Seimo viešbutyje užleido giminaičiams.
„Aš (Seimo viešbučio – ELTA) buto atsisakiau oficialiai dar spalio 3 d. Ir dabar ten gyvena kitas Seimo narys. Aš, galbūt, būčiau ir anksčiau atsisakiusi, nes mano gyvenimo aplinkybės pasikeitė ir man tiesiog nebereikėjo to būsto. Tačiau nėštumas, gimdymas… tiesiog kai tik atsirado fizinės galimybės tą prašymą pateikti, tą aš ir padariau“, – aiškino A. Bilotaitė, dar kartą pabrėždama, kad priešingai nei kiti į žiniasklaidos akiratį patekę parlamentarai, asmeninės naudos iš teisėtai gauto Seimo buto tikslingai nei siekusi, nei gavusi.
„Aš gi nenaudojau Seimo buto asmeninei naudai gauti… kai tuo tarpu kiti gyveno Seimo viešbutyje, o savo asmeninį būstą nuomodavo ar užleisdavo giminaičiams. Manau, kad A. Širinskienės kreipimasis yra tiesiog absurdiškas“, – apibendrino politikė.
Kaip ELTA jau skelbė, A. Širinskienė Etikos sargams adresuotame kreipimesi prašo pripažinti, kad A. Bilotaitė piktnaudžiavo savo, kaip Seimo narės teisėmis, laikė užėmusi nenaudojamą ir valstybės lėšomis išlaikomą butą Seimo viešbutyje, nors jame pati negyveno bei apie tai neinformavo Seimo kanceliarijos. Dėl šių priežasčių prašoma įvertinti, ar konservatorė A. Bilotaitė neturėtų grąžinti į valstybės biudžetą lėšų, kurias valstybė sumokėjo už jai skirto būsto išlaikymą.
Žiniasklaidoje per pastarąsias savaites pasirodė pranešimų, liudijančių, kad parlamentarai galimai jiems skirtus butus Seimo viešbutyje perleido giminaičiams.
Trečiadienį LRT radijas pranešė, kad įtariama, jog parlamentaro Zbignevo Jedinskio sūnus gyvena tėvui skirtame bute Seimo viešbutyje. Kiek anksčiau portalas 15min.lt paskelbė, kad ir susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, kaip Seimo nariui, skirtame bute Seimo viešbutyje gyvena jo dukra Karolina Narkevič. Pagal Seimo statutą, Seimo narių artimieji gali gyventi šiuose butuose tik tada, kai juose gyvena patys parlamentarai.
Taip pat viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, kad Seimo viešbutyje gyvena ir tie parlamentarai, kurie turi butus Vilniuje. Tarp tokių Seimo narių keli valdantieji. „Valstietis“ Darius Kaminskas. Politikas LRT radijui teigė, kad Seimo viešbutyje gyvena todėl, kad Vilniuje turimą įvairų nekilnojamąjį turtą jo žmona nuomoja. Kita „valstietė“ Laimutė Matkevičienė prisipažino gyvenanti Seimo viešbutyje, nes, kaip aiškino ji, savo butą yra užleidusi sūnui ir jo šeimai. Anot LRT radijo, tarp šių politikų patenka ir „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė. Politikė aiškino, kad galimybe gyventi Seimo viešbutyje naudojasi todėl, kad nevairuoja automobilio.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako turinti būgštavimų, kad premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis gali užstoti prezidento nepasitikėjimo sulaukusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
„Premjero žodis čia yra labai svarbus ir norėtųsi jį kuo greičiau išgirsti, bet, matyt, biudžeto peripetijos turės reikšmės. Bijau, kad Narkevičiaus klausimas gali tapti dalyku, kuris suvienys Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį. Jie gali abu užstoti šį ministrą“, – „Žinių radijui“ sakė liberalė, pabrėždama, kad pastaraisiais mėnesiais įžvelgusi nesutarimus tarp premjero ir valdančiosios „valstiečių“ partijos pirmininko.
Savo ruožtu pati V. Čmilytė-Nielsen tikino neturinti jokių abejonių dėl J. Narkevičiaus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas ministras, sakė ji, po prezidento Gitano Nausėdos kritikos privalo trauktis.
„Opozicijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad ministras Narkevičius yra netinkamas eiti šias pareigas“, – akcentavo ji.
Tuo tarpu R. Karbauskio išreikštą skepsį dėl šalies vadovo pozicijos liberalė komentavo sakydama, kad „valstiečių“ lyderiui svarbiau partneriai, o ne reputacija. Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Valdančiųjų reakcija parodo, kad nėra tokios reputacinės krizės, kuri Ramūną Karbauskį priverstų nusigręžti nuo savo pasirinktų partnerių“, – apibendrino Liberalų sąjūdžio vadovė.
Ketvirtadienį susisiekimo ministrui J. Narkevičiui prezidentas G. Nausėda išreiškė nepasitikėjimą ir paragino jį trauktis iš pareigų. Šalies vadovo abejones tolesniu J. Narkevičiaus darbu Vyriausybėje lėmė skandalai, į kuriuos per pastarąsias kelias savaites ministras įsivėlė.
Prezidentui pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, R. Karbauskis žurnalistams sakė apgailestaujantis, kad, jo teigimu, šalies vadovas, stokodamas patirties savo poste, pasidavė opozicijos spaudimui ir organizuotam puolimui prieš J. Narkevičių.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius turėtų pats pripažinti savo klaidas ir atsistatydinti iš einamų pareigų.
„Iš kitos pusės, net žmogiškai gaila to žmogaus, bet, akivaizdu, kad žmogus nesupranta, kad atsidūrė visiškai ne savo vietoje, nes nesupranta, ką ir kaip turi daryti. (…) Aš jam ( J. Narkevičiui. – ELTA) pabaigoje palinkėjau, kad būtų stiprus ir pripažintų savo klaidas, ir priimtų ryžtingą sprendimą, dėl kurio kitiems nereiktų kelti rankų, vėzdų ir kardų“, – sakė socialdemokratas.
J. Sabatausko teigimu, J. Narkevičius yra raginamas pats trauktis iš dabartinių pareigų.
„Taip, raginame priimti sprendimą, vertą tikro džentelmeno, pripažįstant savo klaidas ir neveliant Seimo į interpeliacijos liūną“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad ažiotažas dėl susisiekimo ministro kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog J. Narkevičius, viešėdamas Abu Dabyje ir Minske, už vakarienę nemokėjo iš jo komandiruotei skirtų pinigų, bet pasinaudojo ministerijai pavaldžių įmonių lėšomis.
Trečiadienį portalas „15min.lt“ paskelbė, kad J. Narkevičiui, kaip Seimo nariui skirtame bute Seimo viešbutyje gyvena jo dukra Karolina Narkevič. Pagal Seimo statutą, Seimo narių artimieji gali gyventi šiuose butuose tik tada, kai juose gyvena patys parlamentarai.
Pasipiktinimo taip pat yra sulaukęs ir ministro sprendimas spalio pabaigoje atleisti bendrovės „Lietuvos paštas“ valdybą.
Antradienį šalies prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad jeigu J. Narkevičius per artimiausias kelias savaites neištaisys padarytų sprendimų, jis dėl šio ministro kalbėsis su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) Vilniuje vykdys lenkų filologijos pedagogikos ir kitų dalykų studijas ruošiant pedagogus mokykloms lenkų mokomąja kalba.
Seimo nariai Jaroslavas Narkevičius ir Eugenijus Jovaiša bei VDU rektorius Juozas Augutis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tai numatyta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Jaroslavo Narkevičiaus ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus Juozo Augučio pasirašytame susitarime.
Seime pasirašytas dokumentas numato, kad VDU tęs lenkų kalbos pedagogikos krypties studijas ir skelbia priėmimą į šias studijas 2019 m. Susitarta dėl programos realizavimo tęstinumo ilgalaikėje perspektyvoje plėtojant daugiakultūriškumo tradiciją ir tęsiant jau daugelį metų vystomą bendradarbiavimą su mokyklomis lenkų ugdomąja kalba. Pažymima, kad pedagogikos studijų krypties lenkų filologijos programą vykdantis padalinys peraugs į VDU Švietimo akademijos Vilniaus Polonistikos švietimo centrą (VDU ŠA VPŠC), ruošiantį ne tik lenkų kalbos, bet ir kitų dalykų pedagogus švietimo įstaigoms lenkų ugdomąja kalba.
VDU ŠA VPŠC bus plėtojamos Vilniaus regiono mokytojų perkvalifikavimo, antrojo mokomojo dalyko įgijimo studijos. Kadangi VDU turi plačią gretutinių studijų pasiūlą, itin aktualią būsimiems kelių dalykų mokytojams bei jau dirbantiems mokytojams kvalifikacijai tobulinti, todėl VDU Švietimo akademija, sutelkusi edukologų potencialą, siūlo naujas bakalauro pedagogikos krypčių studijų programas, taip pat suteikia galimybę rinktis unikalias kitų krypčių bakalauro ir magistrantūros studijas, kurių nėra sostinės aukštosiose mokyklose.
Pasirašytame dokumente pabrėžiama, kad bus tęsiama ir Vilniaus universitete iki šiol sėkmingai veikusi Lenkų filologijos studijų programa, orientuota į lenkų filologijos specialistų ruošimą, susitelkiančių į lenkų kalbotyros, literatūros, kultūros nagrinėjimą, Lietuvos lenkų kalbos ir kultūros tyrimus, paribio specifiką, dialektologinę praktiką.
