Suomijos užsienio reikalų ministras Timas Soinis pareiškė, jog jo šalis turi įrodymų, kad Rusija kišosi į globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) darbą per NATO pratybas „Trident Juncture“, praneša „Interfax“.
„Mums viskas aišku. Mes turime įrodymų ir veikiame, jais remdamiesi. Suomija nesivadovauja gandais“, – sakė jis ketvirtadienį žurnalistams parlamente, kur skaitė pranešimą šia tema Užsienio reikalų komitetui.
„Mes rusams kol kas neatskleisime detalių. Mes sakėme, kad turime įrodymų, ir jie jiems pateikti. Jie juos užginčijo, bet tai nekeičia esmės“, – pridūrė T. Soinis.
Anksčiau Suomijos URM pareiškė „laikanti patikimais“ Norvegijos pateiktus duomenis apie GPS darbo sutrikimus.
NATO pratybos „Trident Juncture 2018“ vyko spalio-lapkričio mėnesiais. Jose dalyvavo kariškiai iš 31 šalies, įskaitant Suomiją ir Švediją, kurios nėra Aljanso narės.
Vėliau Norvegijos gynybos ministerija pareiškė, jog Rusija per pratybas trikdė GPS darbą.
Rusija ketina šią savaitę netoli Norvegijos krantų, toje srityje, kur NATO šiuo metu vykdo didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos karines pratybas, atlikti raketų bandymus, sakė NATO vadovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas reporteriams sakė, kad „praėjusią savaitę mums buvo pranešta apie planuojamus Rusijos raketų bandymus“. Jis pridūrė besiviliantis, kad Rusija elgsis profesionaliai.
„Mes, žinoma, atidžiai stebėsime, ką daro Rusija, tačiau jie veikia tarptautiniuose vandenyse ir pranešė mums įprastu būdu“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Norvegijos nacionalinio oro uostų operatoriaus „Avinor“ teigimu, Rusija atsiuntė NOTAM perspėjimus dėl raketų bandymų Norvegijos jūroje lapkričio 1-3 dienomis.
Nurodoma, kad Rusijos bandymų zona apims dalį teritorijos, kur spalio 25-lapkričio 7 dienomis vykdomos NATO karinės pratybos „Trident Juncture 18“, kuriose dalyvauja 50 tūkst. karių, 65 laivai, 250 lėktuvų iš 31 šalies.
NATO pratybos, vykstančios už kelių šimtų kilometrų nuo Norvegijos sienos su Rusija tolimoje šiaurėje, skirtos pasirengti apginti bet kurią Aljanso narę atakos atveju.
„Raketų bandymai nepakeis mūsų pratybų plano“, – sakė J. Stoltenbergas.
Ketvirtadienį prasidėjo pratybų „Trident Juncture 2018“ (liet. Trišakė jungtis) aktyvioji fazė, kurios metu NATO ir šalių partnerių kariuomenės manevruos Norvegijoje ir aplinkinėse Šiaurės Atlanto ir Baltijos jūrų teritorijose, Islandijoje, taip pat Suomijos ir Švedijos oro erdvėje. Pratybose bus ginama užpulta NATO valstybė ir veikiama pagal kolektyvinės gynybos scenarijų.
Pagal pranešimą, didžiausiose NATO pratybose per pastaruosius metus dalyvauja oro, sausumos, jūrų, specialiųjų operacijų ir desantinės pajėgos iš 31 šalies. Pratybose „Trišakė jungtis 2018“ NATO demonstruoja gebėjimą permesti didelius karinius pajėgumus savo atsakomybės ribose, kurie reikalingi užtikrinti Aljanso narių saugumą. Šių pratybų jūrų akvatorijose veikia 65 karo laivai, oro erdvėje – daugiau nei 250 karo lėktuvų, sausumoje išsiskleis daugiau kaip 10 000 karinių transporto priemonių ir visose erdvėse veiks per 50 000 karių.
Lietuvos kariuomenė, siekdama efektyviai ir vieningai veikti su kitų NATO šalių kariuomenėmis, šioms pratyboms skyrė 90 karių iš Lietuvos kariuomenės Sausumos, Karinių oro ir Karinių jūrų pajėgų, Logistikos valdybos, Karo policijos ir LDK Gedimino štabo bataliono. Mūsų kariai pratybose veiks kaip štabo karininkai, kariai valdantys atakas iš oro, kuro papildymo ir elektros tiekimo įrenginių specialistai bei karinių pajėgų valdymą ir ryšį užtikrinantys specialistai. Jie veiks Vidurio ir Šiaurės Europos dalyje – Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.
Pagrindinės „Trident Juncture 2018“ pratybų teritorijos bus centrinė ir rytinė Norvegijos dalys bei jas supančios Šiaurės Atlanto vandenyno bei Baltijos jūros akvatorijos. Taip pat į pratybų zonas yra įtrauktos Islandija ir Švedijos bei Suomijos oro erdvės. Vienas iš įdomiausių veiksmų bus sausumos, oro pajėgų ir desantinės operacijos, suplanuotos centrinėje Norvegijos dalyje, kur bus repetuojamas kolektyvinės gynybos scenarijus, kai NATO padės Norvegijai atstatyti teritorinį vientisumą ir išstums menamą priešininką.
Reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ir toliau stiprina savo parengtį ir mobilumą, todėl šiose pratybose bus tikrinami NATO gebėjimai planuoti ir vykdyti pagrindines kolektyvinės gynybos operacijas – nuo gebėjimo dislokuoti ir gauti pastiprinimą iki pajėgų mokymo taktiniu lygmeniu ir vadovavimo didelėms pajėgoms. Tokios pratybos leidžia Aljansui geriau pasirengti ir, jei reikės, duoti atkirtį bet kokiam agresoriui.
Šios pratybos yra gynybinės, iš anksto planuotos. Dar 2013 metais NATO pranešė, kad pratybos „Trišakė jungtis 2018“ bus matomos pratybos, kurios vyks šiaurinėje sąjungininkėje Norvegijoje. Prieš trejus metus pratybose „Trišakė jungtis 2015“, kurios vyko Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, dalyvavo apie 36 000 karių iš 30 šalių, taip pat 2002 metais NATO organizavo pratybas „Tvirtas ryžtas“ Norvegijoje ir Lenkijoje. Šiose pratybose tuomet dalyvavo 40 000 dalyvių iš 29 šalių.
Gruzijai minint dešimtąsias karo su Rusija metines, trečiadienį šalyje prasidėjo bendros plataus masto šalies ir NATO karinių pajėgų pratybos.
Gruzijos gynybos ministras Levanas Izoria teigė, kad dvi savaites truksiančios pratybos „dar kartą įrodo paramą, kurios Gruzija sulaukia iš savo strateginių partnerių – NATO narių“.
Netoli Tbilisio esančiuose Vazianio ir Norio mokymo centruose vyksiančiose pratybose dalyvaus per 3 tūkst. karių iš 13 šalių, tarp jų – JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Turkijos.
JAV į mokymus, be kita ko, išsiuntė šarvuočių „Stryker“ ir „Bradley“, tankų „M1A2 Abrams“ bei sraigtasparnių „AH-64 Apache“ ir „Sikorsky UH-60 Black Hawk“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – karinėse pratybose. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš JAV desantinio laivo „Oak Hill“ Baltijos jūroje stebėjo karines jūrų pratybas „BALTOPS 18“. Šalies vadovė taip pat regiono gynybos stiprinimo klausimus aptarė su pratyboms vadovaujančia JAV 6-osios flotilės Europoje vade viceadmirole Lisa Franchetti.
„BALTOPS 18“ tikslas – tinkamai pasirengti galimoms krizėms Baltijos jūros regione ir užtikrinti greitą sąjungininkų pastiprinimą, karinę paramą iš jūros bei oro. Šiemet šios pratybos apima visą Baltijos jūrą, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos oro erdvę. Tai rekordinio dydžio pratybos, prie kurių prisijungė praktiškai visos NATO sąjungininkės, taip pat Suomija ir Švedija. Iš viso pratybose dalyvauja apie 50 karo laivų, 60 orlaivių ir 5000 karių iš 22 valstybių.
Šalies vadovės teigimu, Baltijos jūroje didėjant Rusijos kariniam aktyvumui, JAV ir kitų NATO valstybių buvimas bei parama turi ypatingą vaidmenį regiono saugumui ir atgrasymui. Šiuo metu vykstančios didžiausios nacionalinės pratybos atkurtos Lietuvos istorijoje, aktyvus sąjungininkų įsitraukimas į regiono gynybą demonstruoja vieningą ryžtą bendromis jėgomis atremti bet kokias grėsmes. Tai labai svarbi žinia Lietuvos žmonėms – mes esame galingiausio karinio Aljanso pasaulyje dalis ir esant reikalui ginsimės kartu.
Karinės pratybos. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Per pratybas išbandyti gynybiniai kariniai scenarijai, kurie agresijos atveju padėtų įveikti galimą Baltijos ir Šiaurės šalių izoliaciją bei užtikrintų, kad sąjungininkų parama atvyktų operatyviai. Taip pat stiprinama sąjungininkų sąveika su NATO partnerėmis Suomija ir Švedija, gerinami gebėjimai kartu atlikti sudėtingas karines operacijas.
„BALTOPS“ pratybos rengiamos nuo 1971 m. ir yra kaip niekada aktualios. Lietuva jose dalyvauja jau 25 metus.
Birželio 1–15 d. lygiagrečiai ir koordinuotai taip pat vyksta nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas“, JAV pratybos „Kardo kirtis“ ir NATO pratybos „Tvirtas kobaltas“.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Šiaurės Korėjai išbandžius vandenilinę bombą, JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Pietų Korėjos iniciatyva buvo sušauktas neeilinis (dar vienas) Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis. Amerikos ambasadorė JT Nikki Haley jame buvo kategoriška (bent sprendžiant iš spaudos pranešimų): Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas siekia, net maldauja karo, taigi pusinėms priemonėms atėjo galas. Amerikos kantrybė nėra beribė.
Pietų Korėja tuo tarpu teigia užfiksavusi ženklų, kad Pchenjanas rengiasi dar vienam raketos, galbūt tarpžemyninės, bandymui. Kantrybė beribė ar neberibė – maždaug toks yra kone visų šių metų pagrindinis geopolitinio saugumo leitmotyvas, aktualus ne vien Korėjos pusiasalyje.
Dar viena susitvardymo sesija laukia rugsėjo 14-20 dienomis prie Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos bei Suomijos sienų vyksiančių Rusijos vadovaujamų karinių mokymų „Zapad-2017“ metu. Maskva anonsuoja (ir tais anonsais niekas netiki), kad juose dalyvaus apie 12 700 tūkstančių kariškių bei iki 680 karinės technikos vienetų.
Iki 13 tūkstančių kariškių deklaravimas nėra atsitiktinumas – jei Maskva nurodytų pasitelksianti bent kareiviu daugiau, kaip Europos saugumo ir bnendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė turėtų įsileisti ESBO stebėtojus. Minsko kvietimu mokymus stebės po du Ukrainos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos ir Estijos atstovus.
„The Guardian“ rugsėjo 7-osios numeryje citavo NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, Estijos karinėje bazėje Tapėje maždaug 120 kilometrų nuo Rusijos sienos pareiškusį, jog Rusijos bei Baltarusijos sprendimas įsileisti į mokymus tris Aljanso stebėtojus neatitinka Kremliaus tarptautinių įsipareigojimų.
Kartu su NATO sekretoriumi buvusio Estijos premjero Jürio Rataso vertinimu, pratybose dalyvaus apie 100 tūkstančių kariškių. Vokietijos gynybos ministrė Ursulavon der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos kolege Florence Parly tą pačią dieną pareiškė mananti, jog jų bus virš 100 tūkstančių. Suomių karinio eksperto Andreaso Turuneno vokiečių leidiniui „Bild“ nurodyta pratybų dalyvių skaičiaus versija – nuo 100 tūkstančių iki 240 tūkstančių.
Rusijos „žalieji žmogeliukai” okupuoja Krymą
Vokiečių dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ (08 23) atlikta analizė parodė, jog nuo 2015 metų pradžios iki dabar Rusija įvykdė 124 karinius mokymus, NATO Europoje per tą patį laiką treniravosi 38-is kartus. Taigi santykis 3-1 Atlanto aljanso nenaudai. Ir „Zapad-2017“ mastas užgoš bet kokius Vakarų karinius mokymus, mat apims teritorijas nuo Kolos pusiasalio Arkties zonoje iki Baltarusijos.
Rusų kariniai mokymai – tik aisbergo viršūnė, Maskva reguliariai rengia neskelbtas kovinės parengties patikras, kurių Vakarai apskritai neorganizuoja. Bet kuriuo atveju NATO sunkiai sekasi „lyginti“ su Rusija karinių mokymų santykį, o juk ši – veikiausiai ir dėl kampanijos Sirijoje – pastaruoju metu yra sumažinusi manevrų skaičių.
„Bild“ rugsėjo 5-osios numeryje citavo Lietuvos gynybos ministerijos pareigūną Robertą Šproną, atkreipusio dėmesį į aplinkybę, kad ir „Zapad-2009“ bei „Zapad-2013“ nebuvo gynybiniai. Niekas netiki ir Maskvos pareiškimais apie antiterostinį pratybų pobūdį – Kremlius deklaruoja juose dalyvausiant 250 tankų, 200 artilerijos (taip pat raketinių) pabūklų, 70 lėktuvų ir 10 karinių laivų. Jei tikėti vien šnekomis, Kremlius pasišovė šaudyti patrankomis į hipotetinius teroristus vienišius ne bet kur, o Baltijos regione, kur tokie iki šiol apskritai nepasireiškė. Pasak vokiečių politologo Andreaso Umlando, po įsiveržimo į Ukrainą Rusijos valstybinių institucijų kalbos nebevertinamos taip rimtai, kaip anksčiau.
Tokia yra aritmetika, bet yra ir kontekstas. Nėra reikalo priminti, kad manevrai rengiami greta labiausiai pažeidžiamos Atlanto aljanso teritorijos – Lenkijos bei Lietuvos. „Frankfurter Allgemeine“ laiko neginčijamu faktu, kad Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje dislokuoti tarptautiniai batalionai su vietos karinėmis pajėgomis neturėtų jokių šansų pasipriešinti Rusijos puolamajai operacijai, jei tokia įvyktų. Ir citavo JAV analitinį fondą „Rand“, pasak kurio, rusams užtektų daugiausia 60 valandų atsidurti Rygoje bei Taline.
Ir atviras yra klausimas, ar kitos NATO narės imtųsi atkariauti Baltijos šalis, pasiremdamos Aljanso įstatų 5 paragrafu apie kolektyvinę gynybą.
Rusijos karinio aktyvumo vektorius akivaizdus – mokymai vyksta daugiausia su NATO bei Ukraina besiribojančiose vakarų bei pietų karinėse apygardose. Aljansas, priešingai, mokymus su Rusija besiribojančiuose regionuose rengia rečiau, dauguma jų, kaip ir anksčiau, vyksta Vokietijoje, kur dislokuota didžioji Amerikos karinio kontingento dalis.
Maskva vis dažniau griebiasi masyvių karinių mokymų, neretai net su galimu branduolinio ginklo panaudojimu. Kaip „Frankfurter Allgemeine“ nurodė Švedijos gynybos tyrimų instituto (FOI) ekspertas Johanas Norbergas, 2011 metais buvo sunku įsivaizduoti rusų karines pratybas su 100 tūkstančių kariškių, dabar tai tampa norma.
Be abejo, tai nieko nesako apie tai, planuoja ar ne Kremlius tiesioginę konfrontaciją su NATO, tačiau operatyvinis pranašumas Aljanso rytiniuose paribiuose pats savaime eskaluoja nestabilumą ir baimę dėl atakos galimybės, ir tai organiškai įsipiešia į dabartinę Rusijos karinę doktriną.
Sustabdykime Rusijos agresiją. AFP nuotr.
„Zapad-2017“ liečia ne vien NATO. Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadas Vasilijus Gricakas televizijos „Priamoy“ eteryje rugsėjo 4-ąją priminė, kad, UST duomenimis, Maskva su Minsku yra pasirašę susitarimą dėl iki 30-ies karinių mokymų šiemet Baltarusijos teritorijoje. Pasak V.Gricako, į Baltarusiją iš Rusijos pasiųsti 4162 karinių krovinių vagonai, 20 kartų daugiau nei 2013 metais, ir tai esąs ženklas, jog „Zapad-2017“ yra Rusijos globalios strategijos sudedamoji dalis.
UST turi duomenų, kad rusai planuoja Baltarusijoje po pratybų palikti porą divizijų. Ukrainos saugumo vado teigimu, jo tarnyba 4-eris metus yra pasirengusi blogiausiems scenarijams, ne išimtis ir šiųmetinės pratybos, kai viena jų opcijų gali būti dar didesnė situacijos destabilizacija Ukrainoje. Todėl šios šalies karinės bei specialiosios pajėgos funkcionuoja padidintos parengties sąlygomis. Beje, rugsėjo 6-ąją Ukrainos spauda informavo, kad sinchroniškai su „Zapad-2017“ vyks rusų kordinuojami komandiniai štabų mokymai sepraratistinėse Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“.
A.Umlandas vis dėlto laiko mažai tikėtina galimybe, jog Maskva po pratybų maskuote imsis Baltarusijos okupacijos ar dar vieno įsiveržimo į Ukrainą. O „The Daily Beast“ rugsėjo 5-osios numeryje pacitavo korespondentės Annos Nemcovos pakalbintą prokremlišką karinį ekspertą Jurijų Krupnovą, pasak kurio, Baltarusija kaip „vieningo fronto“ partnerė Maskvai šiuo metu yra gyvybiškai svarbi, todėl rusai po pratybų planuoja Aleksandrui Lukašenkai palikti dalį karinės technikos šalies gynybai. Gynybai – nuo ko?
Nepriklausomas rusų karinis ekspertas Aleksandras Golcas tam pačiam leidiniui priminė, jog jei rusams tektų kariauti su NATO, jiems prireiktų tankų bei kitos sunkiosios karinės technikos Baltarusijos teritorijoje. Beje, pasak A.Golco, A.Lukašenka tam tikra prasme apgavo Rusijos gynybos ministeriją, neištesėjęs pažado suteikti mokymams Baranovičių karinių oro pajėgų bazę, veikiausiai nenorėdamas būti galutinai suspaustas tarp Rusijos ir NATO. Ryšium su tuo A.Nemcova lyg ir retoriškai klausia: „Negi V.Putinas rengiasi pašalinti nuo valdžios A.Lukašenką?“
Iki mokymų pradžios niekam veikiausiai nebus tiksliai žinoma, kiek ir ko privežta į Baltarusiją, bet jei V.Putinas staiga nutartų paskelbti neskelbtą kovinės parengties patikrą, mokymų mastai iškart pasikeistų. Primintina, jog 2014 metų vasario 26-ąją Rusijos prezidentas paskelbęs tokią patikrą mobilizavo gausias Rusijos pajėgas prie Ukrainos sienos. Į ką viskas išvirto – žinoma.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Jau rutina tapo praktika, kuomet besivaržančios pusės ne vien Baltijos regione primygtinai stebi oponentės karinius judesius – vis dažnau „palydi“ viena kitos karinius laivus ar lėktuvus, neretai „palydos“ metu nevengdamos pavojingų manevrų.
Vien rugpjūčio-rugsėjo sandūroje NATO oro policijos naikintuvai septynis kartus kilo palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, daugelis jų skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais.
Birželio 19 dieną Su-27 su raudona žvaigžde virš Baltijos jūros praskrido vos per kelis metrus nuo lėktuvo Rc-135 su JAV atpažinimo ženklais. Kituose regionuose viskas kiečiau – birželio 20-ąją Sirijos-Jordanijos pasienio rajone JAV naikintuvas F-15 numušė Irano gamybos bepilotį, prieš tai kitas amerikiečių naikintuvas numušė sirų bombonešį, po ko Irano ir Sirijos sąjungininkė Maskva paskelbė pasitraukianti iš JAV ir Rusijos susitarimo dėl skrydžių saugumo virš Sirijos. Ir taip toliau, ir panašiai.
O juk prie tokių žinių jau pripratome, absoliučiai nieko naujo. Kažkaip nevalingai aktualizuojasi rezultatas atsakymo į klausimą „Would You fight for your country?“ (Ar kautumėtės už savo šalį?), sudarant labiausiai pasirengusiųjų kariauti už savo šalį pasaulinį reitingą. Europoje, pasirodo, ryžtingiausiai gintis nusiteikę kaip tik paribyje su „Zapad-2017“ gyvenantys suomiai (74 proc.) ir ukrainiečiai (62). Beje, Suomija artėjant „Zapad-2017“ dėl visa ko surengė mokymus prieš „žalius žmogeliukus“ ir juos įstatymiškai kriminalizavo.
Latvijoje bei Estijoje reziduoja palyginti gausios rusakalbių mažumos. Kremlius skelbiasi esąs rusų interesų gynėjas, kur jie begyventų, ir Kryme yra atidirbęs ginkluotų „žaliųjų žmogeliukų“ be atpažinimo ženklų invazijos metodiką. Vis dėlto nerimą kelianti simbolika.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Generolo Silvestro Žukausko poligone stebėjo NATO karines pratybas „Geležinis kardas 2016“.
Tai trečią kartą rengiamos vienos didžiausių lauko pratybų Lietuvoje, kuriose dalyvauja per 4000 karių iš 11 NATO valstybių. Jų tikslas – stiprinti Lietuvos karių sąveiką su sąjungininkais, gerinti veiksmų suderinamumą ir pasirengimą atlikti sudėtingas gynybines bei logistines operacijas.
Pratybos kartu yra ir pasirengimas priimti Vokietijos vadovaujamą NATO tarptautinį batalioną, kuris Lietuvoje bus dislokuotas 2017 metais. Jau dabar atvykę šio bataliono kariai per pratybas išbandė Vokietijos reaktyvines salvines ugnies sistemas „MARS II“.
Pasak Prezidentės, tokio dydžio ir masto pratybos yra svarbi Aljanso atgrasymo dalis. Siunčiama labai aiški žinia, kad NATO yra vieningas, stiprus ir pasirengęs ginti kiekvieną savo narę.
Šalies vadovės teigimu, intensyvus pratybų kalendorius demonstruoja aukštą Aljanso karių pasirengimo lygį. Lietuvos kariuomenė jau antrus metus iš eilės dvigubina tarptautinių pratybų skaičių. Šiemet mūsų šalyje jų surengta 14. Pratybų metu buvo gerinami Lietuvos karių koviniai įgūdžiai, sąveika su NATO šalių kariais ir įgyvendinamos kolektyvinės gynybos užduotys.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenei keliami ambicingi tikslai. Būtina stiprinti pasirengimą greitai reaguoti, plėsti greitojo reagavimo pajėgas, modernizuoti ginkluotę ir intensyviai formuoti rezervą.
„Geležinio kardo“ pratybos šiemet yra išskirtinės, nes jose dalyvauja naujai įsteigta 2-oji motorizuota pėstininkų brigada „Žemaitija“, į kurios sudėtį įtrauktas ir rezervo karių batalionas.
Šios pratybos taip pat yra baigiamosios antrosios laidos šauktiniams, kurie atlikę privalomąją karo tarnybą išeis į atsargą.
Pratybos „Geležinis kardas 2016“ vienu metu vyksta Generolo Silvestro Žukausko (Pabradė) ir Gaižiūnų (Rukla) poligonuose.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Gruodžio 2 d. (penktadienį) Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) vyks tarptautinių NATO pratybų „Geležinis kardas 2016“ (angl. „Iron Sword“) svečių ir žiniasklaidos diena.
Planuojama, pratybas stebės šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kiti kariuomenės padalinių vadai, užsienio svečiai.
Renginio svečiai turės galimybę stebėti pratybose dalyvaujančių NATO šalių karių vykdomą jungtinę operaciją, vyks karinės technikos ir ginkluotės paroda, po kurios dalyviai išsirikiuos pratybų uždarymo ceremonijai.
Tarptautinėse pratybose „Geležinis kardas 2016“ kartu treniruojasi kariai iš 11 NATO šalių: Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos. Dviejuose Lietuvos kariuomenės poligonuose Pabradėje ir Rukloje vienu metu iš viso susitelkę apie 4 tūkst. sąjungininkų karių.
Pratybos „Geležinis kardas“ yra NATO karinio rengimo ir pratybų organizavimo programos (angl. MTEP – Military Training and Exercise Program) dalis. Šios pratybos Lietuvoje rengiamos jau trečią kartą. Pratybomis siekiama stiprinti bendrų veiksmų koordinaciją su NATO sąjungininkais.
Renginio programa:
8.45–8.55 Svečių atvykimas į Generolo Silvestro Žukausko poligoną (Treniruočių kompleksas „Mūšis mieste“ 9.00–9.15 Tarptautinių pratybų „Geležinis kardas 2016” pristatymas (palapinėje);
9.15–9.40 Jungtinės operacijos stebėjimas;
9.40–10.10 Ginkluotės ir technikos paroda, susitikimas su žiniasklaidos atstovais;
Žiniasklaidos atstovus, norinčius dalyvauti renginyje, kviečiame registruotis el. paštu paulius.babilas@mil.lt iki gruodžio 1 d. 12:00 val. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, atstovaujamą žiniasklaidos priemonę, telefono numerį ir el. pašto adresą.
Norinčius vykti į renginį su Krašto apsaugos ministerijos transportu, prašome tai nurodyti registruojantis. Išvykstama bus nuo viešbučio „Radisson Blu“ (Konstitucijos pr. 20) gruodžio 2 d. 7:00 val. Kontaktinis asmuo – kpt. Paulius Babilas, tel. 8 618 40469, el. paštas paulius.babilas@mil.lt.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Pabradėje Generolo Silvestro Žukausko poligone stebėjo „Geležinio vilko“ pratybas, kuriose Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariai vykdė taktines lauko kovines operacijas, atliko planavimo, pajėgų valdymo, žvalgybos, susitelkimo ir gynybos užduotis.
Pratybos „Geležinis vilkas“ yra plataus masto regioninių NATO pratybų „Kardo kirtis 2016“ dalis. Tai didžiausios pratybos Baltijos šalyse, per visą narystės NATO laikotarpį, kuriose dalyvauja 10 tūkstančių karių iš 13 Aljanso valstybių.
„Savo apimtimi ir užduočių mastais unikalios pratybos demonstruoja, kad mūsų kariai sugeba sėkmingai dirbti kartu su NATO partneriais, o Aljansas yra pasirengęs užtikrinti visų savo narių saugumą ir gynybą. Lietuvai taip pat labai svarbu, kad šiose pratybose sėkmingai dalyvauja ir aktyviai krašto gynybą įsitraukia mūsų šauktiniai“, – sakė Prezidentė.
Šiemet pratybos yra išskirtinės ne tik dėl savo masto. Jose dalyvauja ir šauktinių pagrindu suformuoti LDK Kęstučio ir kunigaikščio Vaidoto batalionai. Todėl vienas iš pratybų tikslų yra praktinis šių batalionų karinio pasirengimo ir gebėjimo atlikti kovines užduotis, sklandžiai sąveikauti su kitais Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų daliniais įvertinimas.
Pratybų metu taip pat vertinamas 2-osios KASP rinktinės bei Danijos ypatingai greitojo reagavimo pajėgų, kurios 2017 m. perims budėjimą NATO ypač aukštos parengties pajėgose, kovinis pasirengimas. Kitąmet kartu su Danijos greitojo reagavimo pajėgomis NATO budės ir Lietuvos kariuomenės LDK Algirdo bataliono kuopa. Šių pajėgų užduotis – labai greitai reaguoti ir per itin trumpą laiką ateiti į pagalbą, jei kyla grėsmė nors vienai Aljanso valstybei.
Pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvavo Vokietijos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Boxer“, savaeigiai artilerijos pabūklai „PzH2000“, Danijos kariuomenės tankai „Leopard A5“, JAV šarvuoti transporteriai „Stryker“, strateginiai bombonešiai „B-52“ ir atakos lėktuvai „A-10“.
Pratybos „Kardo kirtis 2016“ prasidėjo gegužės 27 d. ir tęsis beveik mėnesį. Į jas atvyko kariai iš JAV, Danijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vokietijos. Tuo pat metu Lenkijoje vyksta tarptautinės pratybos „Anakonda“. NATO pratybos Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra vienas iš pagrindinių saugumo ir gynybos stiprinimo Aljanso rytiniame flange elementų.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos / Robertas Dačkus
Lietuvos karinė vadovybė Ispanijoje stebėjo ambicingiausias per dešimtmetį NATO pratybas
Lietuvos krašto apsaugos vadovybė kartu su aukščiausiais NATO ir šalių narių atstovais lapkričio 4 d. San Gregorio poligone (Ispanija) stebėjo jungtinę pratybose “Trident Juncture 2015” (liet. „Trišakė jungtis“) dalyvaujančių Aljanso sausumos ir oro pajėgų operaciją.
Krašto apsaugos viceministro Antano Valio ir Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko vadovaujama delegacija taip pat susitiko su Baltijos bataliono sudėtyje besitreniruojančiais Lietuvos kariais, kurie sausumos pajėgų komponento pratyboms Ispanijoje dislokuojami pirmą kartą.
Negaliu daugiau tylėti, na ir miegu labai jau neramiai, nors ir pasiklausęs KA ministro Juozo Olekos raminimų.
Praėjo jau dvidešimt ketveri metai, kai buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Dalyvavau ir prisidėjau ją kuriant bei puoselėjant, regėjau jos „aukso“ amžių, matau ir dabartinį nuopuolį. Dar prieš įstojant į NATO buvome ją sukūrę pakankamai galingą ir pagal tuometinius laikus gan gerai ginkluotą. Dar tada joje tarnavo dvigubai daugiau karių, nei turime jų šiandien.
Buvome numatę ir turėjome galimybes suduoti ypač skaudų smūgį galimam priešui, per kelių savaičių laikotarpį galėjome sunaikinti per 2 tūkstančius priešo šarvuotos technikos vienetų, per 100 lėktuvų ir malūnsparnių bei išvesti iš rikiuotės per 100.000 priešo karių. Tai buvo 2002-2003 metais.
