Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad trečiadienį prasidėsiantis prezidento Gitano Nausėdos vizitas Vokietijoje bus savotiškas „Vaterlo mūšis“. Pasak politiko, tai veikiausiai yra paskutinė proga užsitikrinti, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Aš sakyčiau, kad tai bus savotiškas Vaterlo mūšis (…) Atsiminkime, kad NATO viršūnių susitikime susitinka viršūnės ir Vokietijos kanclerio pozicija yra esminė. Tad labai tikiuosi, kad rytoj prezidentas įtvirtins variantą iki brigados dydžio padidinti Lietuvoje nuolat dislokuotas sąjungininkų sausumos pajėgas“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Šiame kontekste URK pirmininkas stebėjosi antradienį publikuotu prezidento G. Nausėdos interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“. Kaip teigė Ž. Pavilionis, jį nustebino tai, kad šiame interviu prezidentas brigados dislokavimą įvardijo „kaip vieną iš variantų“.
„Tiesa pasakius kiek nustebau pamatęs prezidento interviu „Spiegel“, kur prezidentas brigados nuolatinį dislokavimą įvardino tik kaip vieną iš galimų variantų. Nėra jokių kitų variantų. Yra Madrido viršūnių sprendimai, kurių šventai turime laikytis“, – sakė politikas.
„Nežinau, ar tai vertimo klaida, ar dar kažkas, bet būtų gerai, kad prezidentas išsakytų tą pačią poziciją, kurią Lietuvos Seimas yra išsakęs. Reikia, kad nedviprasmiškai pasakytų, jog siekia brigados buvimo Lietuvoje, kaip yra sutarta. Reikia sutarti dėl laiko, kada tai bus padaryta“, – teigė Ž. Pavilionis, dar kartą akcentuodamas G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo reikšmę.
„Turime būtent Vokietijoje pasiekti įsipareigojimą. Tai turbūt paskutinė unikali galimybė pasiekti, kad iki tam tikro laiko, pavyzdžiui, iki 2026 m., kai pas mus bus sukurta brigadai dislokuoti reikalinga infrastruktūra“, – apibendrino Ž. Pavilionis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį darbo vizitu lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Kaip nurodo Prezidentūra, susitikime planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.
Visgi prezidento vizito išvakarėse tiek viešojoje erdvėje, tiek politikos užkulisiuose tebekalbama apie Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje klausimą.
Dėl šio klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuotaVokietijos karių brigada.
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Diskusijos kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų. Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prieVokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Diskusijas paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.
Diplomatiškiau elgtis politikus yra paraginusi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Šį antradienį Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas G. Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G. Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus visos Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje.
„Neturėtume klausimo išpūsti. Kai kurios diskusijos kartais būna emocingos. Man asmeniškai viskas aišku: kancleris ir aš priėmėme aiškų komunikatą, kurį analizuojant išryškėja daugybė variantų. Jame taip pat numatyta, jog Lietuvoje bus dislokuota pilna Vokietijos brigada“, – vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ duotame interviu teigė G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sureagavo į NATO Karinio komiteto pirmininko, admirolo Roberto Bauerio teiginius, kad Aljanso ambicijos dėl Baltijos šalių gynybos turėtų būti tokios pačios, kaip ir dėl bet kurios kitos Aljanso valstybės.
Admirolas Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį taip pat teigė, kad sutelkdamos visą dėmesį į rytinį NATO flangą, sąjungininkės negebės atliepti kitų Aljansui kylančių grėsmių.
Komentuodamas šias nuostatas krašto apsaugos ministras pažymi sutinkąs su pozicija, kad grėsmės egzistuoja tiek rytiniame, tiek pietiniame ar šiauriniame Aljanso sparnuose. Tačiau, akcentuoja jis, būtina suvokti, kad būtent rytinis Aljanso sparnas turi tiesioginę sieną su agresore Rusija.
„Mes matome, kad Rusija destabilizuoja situaciją įvairiose regionuose. Visgi būkime teisingi. Tiesioginės sausumos sienos su Rusija yra būtent rytiniame flange, pradedant nuo Lenkijos ir Lietuvos ir baigiant Suomija. Taigi visos kitos grėsmės yra svarbios, tačiau rytinis NATO flangas turi būti gerokai stipresnis ir dėmesys jam turi būti toks pat didelis kaip ir dabar“, – LRT radijui sakė A. Anušauskas.
„NATO yra šalių aljansas. Be abejonės, valstybių pozicijos yra svarbiausios. Kiekviena valstybė, kad ir pati mažiausia NATO narė, formuluoja savo pozicijas. Į jas pirmiausiai atsižvelgiama. Karinio komiteto pirmininkas ir kiti pareigūnai, be abejo, atspindi tam tikras pozicijas. Ir, aš manau, kad šiuo atveju, matyt, norėta pasakyti, kad dėmesys turėtų būti ir pietiniam flangui, ne tik rytiniam flangui. Mano galva, ten kur mes turime sausumo sienas su Rusija, tas dėmesys dabartinėje situacijoje turi būti didesnis“ – teigė ministras.
Kaip ELTA rašė anksčiau, interviu Lietuvos žurnalistams metu R. Baueris pažymėjo, kad Rusijos grėsmė egzistuoja ne tik Baltijos regione. Pasak jo, Kremliaus vaidmuo yra globalus ir pasireiškia įvairiose saugumo srityse. Todėl, tęsė jis, valstybėms narėms, diskutuojant dėl naujų regioninės gynybos planų, svarbu ne tik žvelgti į platesnį kontekstą, bet ir išlikti lankstiems. Antraip, akcentuoja R. Baueris, reaguoti į skirtingo pobūdžio pavojus gali būti itin sunku.
„Grėsmės yra ne tik rytiniame flange. Taip pat egzistuoja grėsmės šiaurėje, vakaruose ir pietuose. Šiuo metu, dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą, pagrindinį dėmesį esame sutelkę į rytinį flangą. Tačiau Rusija iš esmės yra visur – kosmose, kibernetinėje srityje, Arkties, Atlanto vandenynuose, Viduržemio jūroje, Afrikoje. Rusija yra ne tik ties rytiniu flangu“, – Lietuvos žurnalistams NATO centrinėje būstinėje teigė R. Baueris.
„Jeigu viską supaprastiname ir susitelkiame rytiniame flange – tuomet būsime nepajėgus atliepti to, kas vyksta pietuose ar šiaurėje, vakaruose. Turime būti lankstūs“, – pažymėjo jis.
Pasak admirolo, NATO pajėgų lankstumas yra svarbus faktorius, kalbant apie šalių gebėjimą atremti skirtingo pobūdžio grėsmes. R. Baueris pabrėžė, kad būtent Aljanso reakcija į Maskvos agresiją prieš Ukrainą – sprendimai stiprinti sąjungininkų buvimą Baltijos regione ir kitose rytų sparno valstybėse – yra paslankios NATO laikysenos įrodymas.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Profesorius Vytautas Landsbergis gina Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio poziciją dėl vokiečių karių brigados dislokavimo.
Pasak jo, Lietuvoje nemenkas diskusijas iššaukusioje situacijoje kritikuotina ne užsienio reikalų ministro pozicija, bet Vakarų nenoras duoti konkrečius pažadus.
„Manau, kad Užsienio reikalų ministras jaučia savo atsakomybę ir nori pasakyti, kad mes (Lietuva – ELTA) norėtume matyti konkrečią perspektyvą, o ne „kada nors“. Čia kaip mūsų nepriklausomybės atveju, kai mums iš Vakarų sakydavo: kada nors jūs būsite nepriklausomi, bet dabar nepatogu, reikia užbaigti Šaltąjį karą, Vokietijos susivienijimą. Jūs nelyskite su savo maža problema kliudydami mums. Tai dabar tas pats su ta brigada“, – antradienį Delfi TV aiškino V. Landsbergis. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ir dabar Lietuva teisingai daro, rengia tą infrastruktūrą, stato tas kareivines, tartum būtų garantuota, kad brigada atsiras. Bet garantijos negirdėti…“, – pridūrė jis.
Be to, teigė profesorius, jam yra nesuprantama Vokietijos atstovų pozicija. Anot jo, negalima sakyti, kad Lietuva „spaudžia“ Vokietiją dėl brigados. V. Landsbergis pažymi, kad tai yra pastarosios įsipareigojimas, kurio ši kol kas tinkamai nevykdo.
„Vykdyti įsipareigojimą yra spaudimas? Tai labai keista interpretacija. Mes stengiamės būti sąžiningi“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad Lietuvoje jau anksčiau kilo politinės diskusijos dėl vokiečių karių brigados dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Borisas Pistorius. EPA – ELTA fotoOlafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą. Užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos dėl pastarųjų pareiškimų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė teigė, kad G. Landsbergis sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai ir nurodė, kad su vokiečiais reikia kalbėtis ne ultimatumais. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA fotoVokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Diplomatiškiau elgtis politikus ragino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Lodzė, Lenkija, kovo 31 d. (AFP-ELTA). NATO rytinio flango narės penktadienį paragino sustiprinti JAV karinį buvimą regione, artėjant liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiam aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui.
„Turime stengtis, kad JAV karių ir įrangos skaičius rytiniame flange didėtų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu po susitikimo su savo kolegomis vadinamojo Bukarešto devynetuko (B9) formatu.
Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos ministrai pakartojo raginimus stiprinti regiono, kuris ribojasi su karo draskoma Ukraina, gynybinius pajėgumus. Amerikiečių kariai Vilniuje prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jei turėsime stiprią gynybą, galėsime sukurti stiprų atgrasymą, kiek tai susiję su destabilizuojančiu ir agresyviu Rusijos elgesiu, – sakė B. Aurescu po derybų Lenkijos Lodzės mieste. – Tai vienintelė kalba, kurią Rusija supranta“.
B. Aurescu paragino „stiprinti oro gynybą, didinti priešraketinės gynybos pajėgumus mūsų teritorijose… didinti stebėjimo ir žvalgybos priemones“.
B9 šalys taip pat įsipareigojo toliau padėti Ukrainai atremiant Rusijos invaziją.
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.
„B9 šalys čia yra lyderės, taip pat ir kalbant apie sąjungininkių mobilizavimą drąsesniems veiksmams, kaip buvo perduodant naikintuvus MiG-29 ar tankus“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
„Mes visi remiame Ukrainos įstojimą į NATO“, – pridūrė B. Aurescu, sakydamas, kad „dabar prioritetas yra padėti Ukrainai laimėti šį karą“.
„Artimiausias mėnuo, artimiausias laikotarpis bus lemiamas karo Ukrainoje likimui“, – sakė B. Aurescu.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą ir Lietuva dabar jau pradėjo infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi. Ir, kalbant apie brigadą, reikėtų priimti 5 tūkst. karių. Mes kalbame taip pat apie keletą batalionų, šarvuotų transporto priemonių, taigi reikalinga infrastruktūra priimti tą brigadą“, – Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vykusioje spaudos konferencijoje teigė B. Pistoriusas.
Vokietijos gynybos ministras kėlė klausimą, ar apskritai reikėtų Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą.
„Galiausiai, keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai, kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga, ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą. Galbūt, kalbant apie viso Rytų flango apsaugą, reikia lankstesnių struktūrų. NATO dėl to dar nepriėmė sprendimo“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
„Aš darau prielaidą, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime priimsime sprendimus ir nutarimus, mes turime labai gerai apsvarstyti, ar būtina nuolat dislokuota brigada. Bet viena yra aišku – kad Lietuvoje yra dislokuotos Vokietijos pajėgos“, – taip pat pažymėjo jis.
A. Anušauskas: mes turėtume įgyvendinti prezidento ir kanclerio susitarimą
Klausiamas, ar pritaria B. Pistoriuso pamąstymams apie tai, jog NATO turėtų apsispręsti, ar Lietuvoje reikia nuolatos dislokuotos brigados, ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad Vilnius ir Berlynas turėtų laikytis prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo susitarimo.
„Mes turėtume įgyvendinti mūsų prezidento ir Vokietijos federalinio kanclerio pasirašytą susitarimą. Žinoma, NATO regioniniai planai dabar yra daromi, jie bus tvirtinami po kelių mėnesių Vilniaus summit‘e. Šalys į tuos planus turės įdėti labai konkrečius pajėgumus – ne popierinius, o labai konkrečius pajėgumus. Kiekviena valstybė. Ir Vokietija, ir Lietuva, ir visi kiti sąjungininkai“, – spaudos konferencijos metu teigė jis.
„Gynybos planai, kaip rodo ir Ukrainos pavyzdys, negali būti vien tik atitrūkę nuo realybės. Jie turi atspindėti realias grėsmes. Mes konstatuojame, kad tos realios grėsmės yra – net jei dalis Rusijos pajėgumų yra sudaužyti Ukrainoje“, – aiškino ministras.
Vertinant Rusijos ketinimus reformuoti savo karines pajėgas, A. Anušauskas pabrėžė, kad Aljansas negali būti abejingas – „stebėti, kaip Rusija įgyvendina planus, o mes darome per mažai“.
„Dėl to mes ir norėtume, kad ir Lietuva, ir mūsų sąjungininkai, ir Vokietija matytų mūsų regioną – kad, vis dėl to, tai vieta, kur eina NATO rytinis gynybos flangas. Čia turi būti dislokuotos stiprios, pakankamos pajėgos, siekiant įgyvendinti regioninius gynybos planus“, – apibendrino jis. Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Kaip skelbė portalas 15min, įtakingas Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ praneša, kad Lietuvoje besilankantis Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius atvežė žinią, kad Vokietija neketina Lietuvoje dislokuoti visos savo karių brigados.
ELTA primena, kad Lietuvoje kilo politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje. Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
Rumunijos Prezidento Klauso Lohanniso vizitas Prezidentūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą oficialaus vizito atvykusiu Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu.
Susitikime šalių vadovai aptarė bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse, NATO rytinio flango stiprinimą, sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai ir Moldovai, rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Prezidentas pažymėjo, kad Rumunijos oro pajėgos nuo 2007 metų dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o ateinančiais metais Rumunijos pilotai vėl grįš į Lietuvą saugoti mūsų oro erdvės.
Be kita ko, susitikime nebuvo pamiršta ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje tema. Šalies vadovas teigė, jog devynis mėnesius besitęsiantis karas rodo, kad jei Putino nesustabdysime Ukrainoje, nė viena Europos šalis nebus iki galo saugi.
Pasak prezidento, būtina stiprinti mūsų gynybinius pajėgumus, didinti paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai.
„Tai yra tas kelias, kuris veda link Ukrainos pergalės, o kartu – ir prie šio beprasmio karo pabaigos. Turime dirbti kartu, kad NATO rytinis flangas – nuo šiaurės iki pietų – būtų maksimaliai sustiprintas ore, sausumoje, jūroje. Kitų metų liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime turime patvirtinti atnaujintus gynybos planus mūsų regionui“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas su Rumunijos prezidentu aptarė sankcijų Rusijai griežtinimą. G. Nausėda akcentavo, kad 9-asis sankcijų paketas turi būti užbaigtas kuo greičiau. Lietuvos vadovo teigimu, būtina plėsti sankcionuojamų režimo pareigūnų sąrašą, įtraukti likusius bankus, Rusijos branduolinės pramonės įmones, sankcijas griežtinti ir Baltarusijai.
Lietuvos ir Rumunijos prezidentai aptarė padėtį Moldovoje, kuri ypač jaučia Rusijos karo Ukrainoje padarinius, kenčia nuo Rusijos energetinio šantažo, todėl tiek ES, tiek dvišalė parama Moldovai šiuo metu yra svarbi. Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva tvirtai palaiko Moldovos eurointegracinius siekius ir yra pasirengusi padėti.
Šalies vadovas suteikė Rumunijos prezidentui Lietuvos valstybės apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai – Didįjį kryžių. Apdovanojimas suteiktas už asmeninį Rumunijos vadovo indėlį į Lietuvos ir Rumunijos tarpvalstybinių santykių puoselėjimą ir plėtojimą bei regioninio saugumo didinimą.
Rytoj Lietuvos ir Rumunijos prezidentai vyks į Kauną, kur kartu su Latvijos ir Lenkijos prezidentais aptars regiono saugumo klausimus ir dalyvaus tarptautiniame simpoziume „Europos idėja“.
