Praėjusią savaitę, spalio 28-lapkričio 3 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 5 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Spalio 29-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino TU-134 ir du orlaivius SU-35. Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į Rusijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-35 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Spalio 30-ąją NATO naikintuvai atpažino du orlaivius: SU-27 ir SU-30. Abu orlaiviai skrido iš Rusijos Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį.
Jie pasitiko orlaivį TU-134, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai Su-27 ir SU-30 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Kitą dieną, spalio 31-ąją, NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-214, du orlaivius SU-35 ir du orlaivius SU-27. Orlaivis TU-214 skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis TU-214 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-214, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-35 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Du orlaiviai SU-27 skrido iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį, jie tęsė orlaivio TU-214 palydą. Abu orlaiviai SU-27 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-214 ir du orlaivius SU-35. Orlaivis TU-214 skrido iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su veikiančiu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Abu orlaiviai SU-35 skrido pasitikti TU-214 iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir grįžo į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-35 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Spalio 31 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį SU-27, skridusį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusį į Kaliningrado sritį. Orlaivis SU-27 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Didelė dauguma vokiečių pasisako už tai, kad Turkija dėl savo karinės operacijos Šiaurės Sirijoje būtų pašalinta iš NATO. Remiantis nuomonės tyrimo instituto „YouGov“ atlikta apklausa, tokią idėją remia 58 proc. respondentų ir tik 18 proc. yra prieš.
Dar didesnė dauguma apklaustųjų yra už griežtesnę Vokietijos vyriausybės poziciją Turkijos atžvilgiu: 61 proc. vokiečių pasisako už ekonomines sankcijas, 69 proc. – už visišką ginkluotės eksporto draudimą.
Prasidėjus Turkijos operacijai, vyriausybė ginklų tiekimą Ankarai tik apribojo.
Vis dėlto Turkijos pašalinimas iš NATO būtų labai sudėtingas ir todėl laikomas nerealiu, nes to nėra numatyta 1949 metų NATO sutartyje. Dėl to šią sutartį pirmiausiai reikėtų pakeisti – pritarus ir ratifikavus visoms šalims narėms.
Jau kitąmet Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrins nebe vienas, o trys erdvės stebėjimo ir valdymo centrai. Tai numatyta ketvirtadienį Briuselyje trijų Baltijos šalių krašto apsaugos ministrų pasirašytame susitarime dėl naujos struktūros bendros Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos BALTNET organizavimo.
BALTNET yra bendra Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, kuri, visiškai integruota į NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, užtikrina Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės saugumą. Šiuo metu ji susideda iš regioninio bendrojo valdymo ir pranešimų centro Karmėlavoje, valdymo ir pranešimų postų, radiolokacinių postų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei įrangos.
Pagal pranešimą, susitarimas numato, kad naujos struktūros sistema BALTNET bus sudaryta iš trijų atskirų nacionalinių valdymo centrų kiekvienoje iš trijų šalių, radiolokacinių postų, radarų, radijo ryšio įrangos bei duomenų perdavimo linijų. Visi trys nacionaliniai stebėjimo centrai stebės oro erdvę virš savo teritorijų bei jų prieigose, dalinsis duomenimis bei rotacijos principu vykdys NATO oro policijos misijos orlaivių valdymą.
„BALTNET užtikrina Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinės oro erdvės suverenumą ir taip prisideda prie NATO oro erdvės vientisumo išsaugojimo. Susitarimas dėl naujos struktūros oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos sustiprins NATO gebėjimą užtikrinti sklandų oro erdvės stebėjimą ir kontrolę taikos bei krizės metu“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Kaip NATO integruotos oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemos sudedamoji dalis, BALTNET turi atitikti šiuo metu vykdomos oro policijos misijos poreikius, gebėti valdyti visų rūšių oro operacijas Baltijos šalių oro erdvėje.
Šiandien BALTNET turi vieną Karmėlavoje veikiantį valdymo centrą, kuris gauna radiolokacinę informaciją iš trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos radiolokatorių ir perduoda NATO jungtiniam oro operacijų centrui bendrą Baltijos šalių atpažintą oro erdvės vaizdą. Centras taip pat valdo NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaujančius naikintuvus: pastebėjus pažeidėją bet kurios iš trijų Baltijos valstybių oro erdvėje, šios misijos naikintuvai keliami pažeidėjui atpažinti.
Šiuo metu veikianti Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema sudaryta 2007 m. pasirašytų susitarimų pagrindu.
Tačiau, pasikeitus saugumo situacijai, NATO patvirtino Oro erdvės vadovavimo ir valdymo sistemos pajėgumų plėtros paketą, kuriame buvo rekomenduojama tobulinti NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, užtikrinant sąlygas NATO ir jos narėms sukurti atpažintą oro paveikslą ir valdyti visų rūšių oro operacijas NATO teritorijoje ir už jos ribų.
NATO ruošiasi tam, kad karai ateityje gali vykti ir kosmose, pavyzdžiu – atakuojant strategiškai svarbius palydovus ar naudojant ginklus kosmose.
Dėl to trečiadienį prasidėsiančiame NATO gynybos ministrų susitikime ketinama pirmą kartą priimti kosmoso strategiją.
„Svarbu, kad mes ir kosmose būtume budrūs“, – antradienį Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. NATO, anot jo, gali tapti pagrindiniu forumu keičiantis pajėgumais ir informacija.
Metų pabaigoje NATO gali kosmosą paskelbti ir atskira gynybos erdve.
Tokiu atveju būtų skiriama papildomų resursų ir į atakas iš kosmoso reaguojama taip, kaip sausumoje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje.
Pastarąjį kartą NATO 2016-aisiais kibernetinę erdvę paskelbė atskira gynybos sfera, kad galėtų geriau pasirengti programišių atakoms, paralyžiuojančioms elektros tinklus ir komunikacinę techniką.
Rukloje trečiadienį ir ketvirtadienį vyksta Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro organizuojamos snaiperių varžybos „Snaiperių diena 2019“, kuriose dėl Sausumos pajėgų vado prizo varžosi per 160 šaulių ir snaiperių iš 15 valstybių.
Šauliai demonstruos turimos įrangos galimybes ir gebėjimus preciziškai pataikyti į skirtingo sudėtingumo taikinius.
Varžybos „Snaiperių diena“ organizuojamos dešimtąjį kartą. Šiais metais varžybose dalyvauja kariai iš penkiolikos NATO valstybių: Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Rumunijos, Slovėnijos ir Vokietijos.
Su NATO šauliais varžysis ir Ukrainos bei Švedijos kariai. Varžybose taip pat dalyvaus Lietuvos šaulių sąjungos šauliai bei Lietuvos tolimojo šaudymo federacijos nariai.
Pirma varžybų diena bus skirta ginklų prišaudymui ir patirties pasidalinimui, o gegužės 30 dieną iki vėlyvo vakaro vyks pagrindinė varžybų dalis, kurios metu ir išaiškės taikliausieji.
Varžybų tikslas – puoselėti snaiperinio šaudymo tradicijas, keistis patirtimi, palyginti įgūdžius, bendrauti ir populiarinti taiklųjį šaudymą bei snaiperio specialybę tarp Lietuvos ir kitų NATO šalių kariuomenių ir kitų jėgos struktūrų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO sąjungininkės patvirtino savo įsipareigojimą dėl gynybos išlaidų didinimo. Užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Vašingtone paskelbė specialų pareiškimą. „Mes pasiekėme reikšmingos pažangos, tačiau mes galime, privalome ir darysime daugiau“, – sakoma čia.
29-ios NATO valstybės konkrečiai dar kartą atnaujino savo pažadą laikytis 2014-aisiais užsibrėžto vadinamojo 2 proc. tikslo. Tiesa, jis ne visų šalių interpretuojamas vienodai. JAV tikinimu, visos Aljanso valstybės tada įsipareigojo vėliausiai 2024 metais skirti gynybai mažiausia 2 proc. savo BVP. Vokietija tuo tarpu teigia, kad nutarime kalbama tik apie siekį judėti 2 proc. kryptimi.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino sprendimą, tačiau pabrėžė, kad tikisi daugiau. „Visos sąjungininkės pažadėjo investuoti daugiau į gynybą ir pagerinti naštos pasidalijimą Aljanse“, – sakė norvegas. Anot jo, šis pažadas duotas ne todėl, kad būtų pradžiugintos JAV, o todėl, kad gyvename vis labiau nesaugiame ir nenuspėjamame pasaulyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis kritikuoja NATO šalis dėl per mažų gynybai skiriamų lėšų.
Turkijos sprendimas įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ yra iššūkis, tačiau jis nebuvo aptartas Vašingtone vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, teigia Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Sprendimą dėl to, kokias ginkluotės sistemas pirkti, priima konkreti šalis. Mes pripažįstame, kad šis klausimas kelia iššūkių. Šį dalyką būtina aptarti“, – sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad „šis klausimas nebuvo įtrauktas į ministrų susitikimų darbotvarkę“.
Pasak generalinio sekretoriaus, NATO suteikia platformą, kurioje šalys gali diskutuoti įvairiais jiems rūpimais klausimais.
„NATO taip pat ir šiame susitikime suteikia platformą plėtoti Aljanso narių dialogą. Žinoma, mes sveikiname, kad NATO tampa platforma aptarti klausimus, dėl kurių kyla nesutarimai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jo teigimu, NATO jau stiprina Turkijos oro erdvės gynybą moderniomis raketų sistemomis.
„Turime prisiminti, kad NATO stiprina Turkijos gynybą – dislokuotos ispanų „Patriot“ sistemos ir nemažai Italijos sistemų“, – sakė J. Stoltenbergas ir tikino palankiai vertinantis dialogą tarp JAV ir Turkijos dėl raketų sistemų „Patriot“ tiekimo Ankarai.
Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, atmesdamas Vašingtono siūlymą įsigyti „Patriot“ raketų sistemas, pareiškė, kad Turkija tęs rusiškų raketų sistemų įsigijimą.
„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.
Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, be kita ko, kalbėjo apie Aljanso narių išlaidų gynybai didinimą. Jis pareiškė, kad Vokietija nepakankamai prisideda prie organizacijos biudžeto.
„Vokietija, atvirai kalbant, nemoka savo teisingos dalies, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas. – Jie nemoka to, ką turėtų mokėti. Jie moka tik maždaug 1 procentą“. Jis pridūrė, kad labai gerbia Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir labai gerbia šią šalį.
„Mano tėvas vokietis, buvo vokietis. Jis gimė nuostabioje vietoje Vokietijoje, todėl mano jausmai Vokietijai labai šilti“, – teigė JAV prezidentas.
Laikraštis „The Washington Post“ pažymi, kad D. Trumpas jau mažiausiai trečią kartą taip kalbėjo apie savo tėvą Fredą Trumpą, kuris iš tikrųjų gimė Niujorke 1905 metais.
Žiniasklaidos duomenimis, dabartinio JAV prezidento senelis Friedrichas Trumpas gimė Vokietijoje ir emigravo į Jungtinės Valstijas 1885 metais.
Po Rusijos ir Ukrainos karinių laivų konfrontacijos NATO ketina dar labiau stiprinti savo buvimą Juodojoje jūroje. Aljanso užsienio reikalų ministrai šią savaitę Vašingtone nuspręs dėl „naujų priemonių padėties vertinimui gerinti“, pirmadienį pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tarp jų bus daugiau pratybų regione, NATO laivų apsilankymai uostuose, Ukrainos ir Gruzijos pakrančių apsaugos ir karinio laivyno apmokymas bei aktyvesnis pasikeitimas informacija su abiem šalimis partnerėmis.
Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje sąsiauryje tarp Juodosios ir Azovo jūrų apšaudė ir sulaikė tris ukrainiečių karinius laivus. Keli Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti, 24 įgulų nariai suimti.
NATO trečiadienį ir ketvirtadienį minės 70-ąsias įkūrimo metines. Tada posėdžiaus ir Aljanso užsienio reikalų ministrai.
J. Stoltenbergas pirmadienį dar kartą paragino Rusiją atiduoti Ukrainos laivus ir paleisti įgulas. Jis, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad NATO laivai jau gerokai padidino savo buvimą Juodojoje jūroje. 2017-aisiais jie čia plaukiojo 80 dienų, o pernai jau 120.
J. Stoltenbergas taip pat patvirtino, kad NATO ketina skirti 260 mln. dolerių (231,4 mln. eurų) bazei Lenkijoje įsteigti. Tai yra Varšuvos ir Vašingtono susitarimas, anot kurio, bazė Povidze bus skirta JAV kariuomenės ginkluotei, amunicijai ir šarvuočiams laikyti.
Pasak NATO vadovo, investicija yra dalis Aljanso strategijos paspartinti savo dalinių perdislokavimą ir stiprinimą. Iš viso Aljansas per praėjusius ketverius metus 2,3 mlrd. dolerių investavo į planus didinti perdislokavimo pajėgumus.
Nuo Ukrainos konflikto ir Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos NATO sustiprino savo karinį buvimą Rytų Europoje. 2017-aisiais Aljansas trijose Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokavo 4 000 kareivių. Vokietija perėmė vadovavimą batalionui Lietuvoje.
NATO aljanso kariai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
36 tonas sveriančią ratinę pėstininkų kovos mašiną „Boxer“, šarvuotą žvalgybos automobilį „Fenek“ ir kitą, prieš porą metų Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės karių atsigabentą ginkluotę šeštadienį, minint NATO narystės 15-os metų sukaktį, galima buvo pamatyti prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykusioje šventėje.
Taip pat čia galima buvo susipažinti su 2015 m. veiklą Lietuvoje pradėjusiu NATO pajėgų integravimo vienetu, pakalbinti jame dirbančius sąjungininkų karininkus, kurių NATO pajėgų integravimo vienete dirba iš 14 valstybių.
NATO aljanso karys (ELTA) nuotr.
Susirinkusiuosius prie Krašto apsaugos ministerijos džiugino Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo ir solistų bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centro choro „Kivi“ koncertas, veikė kūrybinės dirbtuvės vaikams ir ne tik vaikams.
Į šventę, pasak KAM pranešimo, suspėjo atvykti ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kuris kovo 26-29 d. su oficialiu vizitu lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„NATO jau ne kartą įrodė, kad moka prisitaikyti prie vykstančių pokyčių, kad geba išsaugoti savo vienybę, nepaisant piktavališkų pastangų ją ardyti, kad yra nepakeičiama organizacija, siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą Europoje ir garantuoti patikimą atgrasymą ir gynybą“, – sakė ministras R. Karoblis.
2004 m kovo 29 dieną Vašingtone deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus Lietuva tapo visateise Aljanso nare.
Jau 15 metų, kai Lietuva – NATO narė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Saulėtą ir šiltą šeštadienio vidudienį sostinės S. Daukanto aikštėje suplevėsavo Lietuvos ir NATO vėliavos. Čia iškilmingoje ceremonijoje buvo oficialiai paminėtas Lietuvos narystės NATO 15 metų jubiliejus.
Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vyriausybės ir Seimo nariai, Nepriklausomybės akto signatarai, užsienio ambasadoriai, Europos Parlamento nariai, laisvės kovų dalyviai, šauliai, kariai vilniečiai ir sostinės svečiai.
Sveikindama visus susirinkusius į iškilmingą vėliavų pakėlimo ceremoniją, prezidentė prisiminė ir kitą svarbią datą – balandžio 4 d. minimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 70-metį. Pasak šalies vadovės, šioje garbingoje istorijoje penkiolika metų – ir mūsų istorijos dalis. Didžiuojamės, kad drauge su sąjungininkais šiandien švenčiame sukaktį, kai mūsų valstybė tapo NATO nare, sakė D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, tai buvo svarbus tarptautinis pripažinimas. Lietuva tada išgyveno didelio lūžio pavasarį.
Simboliniu ir istoriniu sutapimu valstybės vadovės pavadino tai, kad dvi mums reikšmingos organizacijos buvo įsteigtos tais pačiais metais – NATO ir mūsų partizanų Laisvės kovų sąjūdis. Ši šventė – tai ir visų kovotojų šventė, jų tikėjimo išsipildymas.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog Lietuvos priklausymas NATO reiškia, kad mūsų šalis atstovauja Vakarų demokratijos vertybėms, ginančioms žmonių teisę į laisvą ir taikų gyvenimą.
Pasak šalies vadovės, šiandien Aljanse turime net dvidešimt aštuonis stiprius, patikimus draugus. O NATO turi Lietuvą – tokią pat patikimą gynybos partnerę su gyvybinga ir modernia kariuomene, kuri praėjusiais metais paminėjo įkūrimo šimtmetį.
Prezidentė pabrėžė, kad šiandien šventiniu džiaugsmu dalijamės daugiau kaip su tūkstančiu karių iš šešių šalių – Vokietijos, Nyderlandų, Čekijos, Norvegijos, Belgijos ir Islandijos, tarnaujančių Lietuvoje, NATO priešakinėse pajėgose. Taip pat su pusšimčiu JAV karių. O mūsų oro erdvę saugo Lenkijos kontingentas. Nuo oro policijos misijos pradžios, kai tapome NATO nariais, Lietuvoje jau budėjo septyniolikos šalių pilotai.
Valstybės vadovė taip pat akcentavo, kad narystė NATO – tai garbė ir galimybė, kurią reikia užsitarnauti. Todėl Lietuva remia Ukrainos ir Sakartvelo pastangas siekti šio tikslo. Esame įrodę, jog viskas įmanoma – ir valstybingumą atkovoti, ir jį išsaugoti. Septyniasdešimt NATO metų – tai tiek pat taikos metų Europoje.
Penkiolika metų žmogaus gyvenime – tai tarsi akimirka, valstybės gyvenime – tai irgi dar mažiau, vėliavų pakėlimo ceremonijoje kalbėjo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. Pasak jo, mūsų šalies atveju tie 15 metų buvo lūžio metai – geopolitinio lūžio metai, kai įstojome į stipriausią pasaulio istorijoje karinį politinį aljansą. Šimtmečius Lietuva buvo mėtoma iš vieno grobiko gniaužtų į kitus ir niekada negalėjo spręsti savo ateities pati, kalbėjo ministras. Įstoję į aljansą, pasak L. Linkevičiaus, supratome, kad jis garantuos mūsų šaliai ateitį, savarankiškumą, nepriklausomybę ir išdidumą, kurio reikia kiekvienam žmogui, reikia jo ir valstybei.
Simono Daukanto aikštėje – Lietuvos ir NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mes suvokiame, kad šio vėliavos, kurios ką tik pakilo, ir tai, kas čia vyksta, laisvė, kuri iškovota, – nėra savaime suprantami dalykai. Todėl, anot užsienio reikalų ministro, mes geriau suprantame tuos, kurie šiandien kovoja dėl savo laisvės, dėl savo nepriklausomybės, dėl savo išdidumo. Mes kartu su jais – su Sakartvelu, Ukraina ir kitais kraštais, kurie žino laisvės kainą ir žino, kad už ją reikia kovoti, pabrėžė L. Linkevičius.
S. Daukanto aikštėje susirinkusius pasveikino NATO pajėgų integravimo vieneto Vilniuje vadas Jakobas Sogardas Larsenas, nuaidėjo trys salvės, skirtos Lietuvos valstybei, NATO ir mūsų sąjungininkams, laisvei ir nepriklausomybei. Šventinį pasirodymą surengė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
Atėjusius į renginį muzikiniais kūriniais džiugino Lietuvos kariuomenės orkestras, valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“, Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Kartu vyko moksleivių muzikinė akcija „Tai, ką darome – už TAIKĄ!“.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį, minint 15-ąsias Lietuvos narystės NATO ir 70-ąsias Aljanso metines, S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, rengiamas oficialus šios svarbios datos paminėjimas ir šventė visuomenei.
Renginyje, kurio šūkis „15 metų su NATO mes saugūs“, dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybės ir Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjunga, jaunimo ir moksleivių organizacijos, miesto gyventojai ir svečiai.
Prezidentės teigimu, Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi. Prieš 15 metų į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją įstojusi mūsų valstybė tapo galingiausio pasaulyje gynybinio Aljanso dalimi ir užsitikrino tvirtas kolektyvines saugumo garantijas. Šiandien Lietuva ne tik jaučia didelę sąjungininkų paramą ir solidarumą, bet ir pati aktyviai prisideda prie tarptautinių pastangų stiprinant globalią taiką ir saugumą.
„Šiandien – dar viena taiki Lietuvos diena ir jau penkiolika metų, kai mūsų valstybė yra NATO narė, drauge su dar 28 šalimis narėmis sauganti Nepriklausomybės iškovojimus. Kitą savaitę visi minėsime Aljanso 70-metį, linkėdami ir toliau ištikimai ginti savo narių ir viso pasaulio taiką“, – teigia šalies vadovė.
Lietuva ir NATO Minėjimas prasidės iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija ir Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos rikiuote.
Ceremonijoje gros Lietuvos kariuomenės orkestras, Valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“ ir Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestras. Lietuvos NATO narystės 15-ųjų metinių proga nuaidės šventinės salvės, kurias atliks Garbės sargybos kuopos nariai.
Jaunimas surengs žaismingą akciją „15 metų su NATO mes saugūs!“. Vilniečius, miesto svečius ir visus Lietuvos žmones pasveikins NATO oro policiją Baltijos šalyse vykdantys Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai.
Ceremoniją tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Gretimose Universiteto gatvėje ir aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos rengiama NATO priešakinių pajėgų bataliono karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija. Įvyks KASP bigbendo koncertas, dainuos Jurgis Brūzga. Žmonės bus vaišinami kareiviška arbata.
2019 m. kovo 29 d. Lietuvos narystei NATO sukanka 15 metų. 2019 m. balandžio 4 d. sukanka 70 metų NATO aljansui (1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, dar vadinama Vašingtono sutartimi).
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva įsijungė į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, NATO, gretas. Narystės stipriausioje pasaulyje gynybinėje sąjungoje vertę sunku pamatuoti. Vis dar pasigirsta skeptiškų “o kas gi mus puls ?”, “o kam ta kariuomenė ?”. Tačiau tereikia pažvelgti į Gruzijos ir Ukrainos patirtas kančias ir netektis, kad galėtume dar kartą įvertinti, koks svarbus ir teisingas tuomet buvo mūsų valstybės pasirinkimas ir pasiekimas.
Senų ir naujų grėsmių akivaizdoje Aljansas išlieka pamatiniu Lietuvos ir visos Europos saugumo garantu.
Tačiau NATO nėra vien karinė organizacija. Tai bendrų vertybių vienijama Vakarų valstybių saugumo bendruomenė, nuo kurios Lietuva per prievartą buvo atribota daugiau nei pusę amžiaus. Tapimas NATO nare simbolizavo mūsų grįžimą į šį bendraminčių valstybių sambūrį ir visiems laikams užkirto kelią bet kokioms abejonėms dėl vakarietiškos mūsų užsienio ir saugumo politikos krypties.
Per 15 metų stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva įsitvirtino kaip visavertė ir patikima sąjungininkė. Tačiau Aljanso „sėkmės receptas“ išlieka nepakitęs. Pamatiniai principai, ant kurių laikosi šiemet jau 70 metų švenčianti organizacija, yra užfiksuoti 1949 m. Šiaurės Atlanto sutartyje: atsakingas kiekvienos NATO narės rūpinimasis savo saugumu, įtvirtintas 3-iajame straipsnyje, ir sąjungininkių solidarumas, visiems geriausiai žinomas kaip 5-asis NATO sutarties straipsnis.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. Šiaurės Atlanto sutartimi esame įsipareigoję nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats. Reikia pripažinti, kad, tapus NATO nare, Lietuvai prireikė laiko, kol buvo atrastas balansas tarp pasitikėjimo kolektyvinės gynybos garantijomis ir savarankiškos gynybos gebėjimų stiprinimo. Džiaugiuosi, kad šiandien Lietuvoje vis geriau suprantama, kad NATO bus stipri tiek, kiek bus stipri kiekviena iš sąjungininkių.
Mūsų visų bendros pastangos stiprinti krašto apsaugą duoda apčiuopiamų rezultatų. Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o parlamentinės šalies politinės partijos įsipareigojo iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP. Šis pasiekimas yra Lietuvos ir jos narystės Aljanse brandos įrodymas, kadangi, suprasdami mums kylančias grėsmes, imamės iniciatyvos ir prisiimame atsakomybę už savo gynybą.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Išaugęs finansavimas krašto apsaugai leido žengti svarbius ir didelius žingsnius stiprinant ir modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Vos per keletą metų mūsų kariuomenė žymiai išaugo: įsteigta antroji Sausumos pajėgų brigada, daugiau nei 1,5 tūkst. padidėjo profesinės karo tarnybos karių skaičius, kasmet į tarnybą pašaukiame beveik 4 tūkst. šauktinių. Esu nepaprastai dėkingas visiems kariams už jų nuoširdžią tarnybą Lietuvos labui. Ypatingai norėčiau padėkoti tiems, kurie patys pareiškė norą tapti šauktiniu, tiems kurie aukoja savo savaitgalius tarnaudami Savanorių pajėgose, tiems kurie tapo kariuomenės rėmėjais įstodami į Šaulių sąjungą. Mūsų kasmet vis daugiau, mes kasmet tampame galingesni.
Mūsų tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Modernizacijai ir karių aprūpinimui šiandien skiriame beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Investicijų poreikiai susikaupė dideli, nes ilgą laiką, deja, buvome tarp mažiausiai savo gynybai lėšų skiriančių NATO šalių. Svarbiausiems kariniams pajėgumams atnaujinti mums dar reikės mažiausiai dešimtmečio, tačiau ryškią pažangą matysime kasmet. Šiuo metu įgyvendiname didžiausią nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kariuomenės projektą – pėstininkų kovos mašinų „Vikas/Boxer“ įsigijimą, diegiame modernias artilerijos sistemas, plečiame oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumus, atnaujiname kario ginkluotę ir įrangą.
Tuo pat metu daug dėmesio skiriame karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams dislokuotiems Lietuvoje. Per artimiausius metus nauji kariniai miesteliai iškils Šiauliuose bei Vilniaus ir Šilalės rajonuose. Juose bus sukurtos visos karių tarnybai ir buičiai reikalingos sąlygos. Praktika rodo, kad karinių miestelių įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi. Be to, tuose regionuose gyvenantiems šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsiras galimybė atlikti tarnybą arčiau namų.
JAV kariuomenės atstovai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. Daug lengviau ir smagiau dirbti žinant, kad absoliuti dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene, pritaria pastangoms stiprinti krašto apsaugą, o narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių. Esame kaip niekad vieningi šiais klausimais, ir esu tikras, kad ši vienybė mums ir toliau padės tinkamai rūpintis savo saugumu.
Antroji pamatinė vertybė, kuriuo paremta NATO – besąlyginis solidarumas. Dvidešimt devyni sąjungininkai (o Šiaurės Makedonijai netrukus įstojus, mūsų bus trisdešimt) tvirtai laikosi muškietininkų principo „vienas už visus ir visi už vieną“. Šis visų įsipareigojimas teikti paramą kiekvienam net ir didžiausios karinės grėsmės akivaizdoje yra NATO stiprybės pagrindas.
Rusijai įgyvendinant agresyvią revizionistinę užsienio politiką, NATO valstybių vadovai susitikę Velse (2014 m.), Varšuvoje (2016 m.) ir Briuselyje (2018 m.) priėmė sprendimus, kurie siunčia aiškų signalą – Aljansas pasiryžęs nuo pat pirmos dienos ginti visas savo nares.
Mūsų NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių – nuo didžiausių, tokių kaip JAV ar Vokietija (pastaroji vadovauja NATO batalionui Lietuvoje), iki pačių mažiausių – Islandijos ir Juodkalnijos. Jie visi įsijungtų į pasipriešinimą karinei agresijai nuo pirmos konflikto dienos. Toks NATO sprendimas geriau nei bet kokie pareiškimai atspindi solidarumą, kaip pamatinę Aljanso vertybę.
Be NATO priešakinių pajėgų, Aljanso karinį matomumą Lietuvoje užtikrina rotacinės sąjungininkų pajėgos, NATO oro policijos misija ir tarptautinės pratybos – vien per praėjusius metus įgyvendinant šias priemones Lietuvoje sulaukėme beveik 11 000 sąjungininkų karių.
Pasikeitusi saugumo aplinka reikalauja vykdyti struktūrines reformas visame Aljanse. Tam, kad NATO būtų tinkamai pasirengusi visoms svarbiausioms užsienio grėsmėms, įskaitant didelio masto kolektyvinės gynybos operacijas, šiuo metu yra reformuojama NATO vadovavimo struktūra. Greitam atsakui ir pastiprinimui garantuoti vykdoma „NATO parengties iniciatyva“, kuria siekiama gebėti per 30 dienų panaudoti 30 pėstininkų batalionų, 30 kovinių laivų ir 30 oro pajėgų eskadrilių. Stiprėjant nekonvencinėms grėsmėms, Aljansas „ginkluojasi“ ir šioje srityje: praėjusiais metais įkurtas NATO kibernetinių operacijų centras ir telkiami operaciniai valstybių narių kibernetiniai pajėgumai, formuojamos kovos su hibridinėmis grėsmėmis komandos. Naują pagreitį įgauna strateginė NATO ir Europos Sąjungos partnerystė – ji itin svarbi kovoje su nekonvencinėmis grėsmėmis bei sprendžiant kompleksines problemas tokias kaip karinis mobilumas.
Dar 2014 m. sąjungininkės pripažino – absoliučios daugumos Aljanso narių gynybos išlaidos neadekvačios naujajai saugumo situacijai Europoje. Todėl sąjungininkės sutarė, kad turi būti skiriama mažiausiai 2 proc. nuo BVP gynybai tam, kad būtų palaipsniui atkurti esminiai kariniai pajėgumai, kuriuos Aljansas prarado po Šaltojo karo pabaigos. Jau šiandien dauguma NATO narių yra pasiekę šį finansavimo tikslą arba turi pasitvirtinę nacionalinius planus jį pasiekti iki 2024 m. Šiai dienai sąjungininkės Europoje ir Kanada gynybos išlaidas jau padidino 40 milijardų eurų lyginant su 2016 m., o per ateinančius keletą metų šis padidinimas išaugs iki 100 milijardų.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Narystės NATO įsipareigojimai matuojami ne tik finansine išraiškia, bet ir dalyvavimu prisidedant prie bendrų Aljanso tikslų. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros ir rodo savo solidarumą su kitoms sąjungininkėmis. Vien per praėjusius metus mūsų šalies kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne. Lietuva remia NATO plėtros ir partnerysčių politiką, aktyviai palaiko pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą Aljanso kaimynystėje, prisideda prie NATO karinių ir civilinių priemonių, skirtų krizėms valdyti už Aljanso ribų, plėtros.
Kartu su Lietuva svarbią sukaktį šiemet švenčia ir visas Aljansas – balandžio 4 d. sueis septyniasdešimt metų nuo Vašingtono sutarties pasirašymo. Net ir garbaus amžiaus sulaukus, NATO misija išlieka aktuali ir nepakitus – užtikrinti savo narių saugumą ir būti tvirtu saitu tarp JAV ir demokratinės Europos.
NATO jau ne kartą įrodė, kad moka prisitaikyti prie vykstančių pokyčių, kad geba išsaugoti savo vienybę, nepaisant piktavališkų pastangų ją ardyti, kad yra nepakeičiama organizacija, siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą Europoje ir garantuoti patikimą atgrasymą ir gynybą.
Pasaulis keičiasi, o NATO – kartu su juo. Bet yra dalykų, kurie išlieka pastovūs – tai mūsų įsipareigojimai vieni kitiems, suteikiantys jėgų suderinti savo skirtybes ir kartu atremti bet kokį iššūkį. Besikeičiančiame pasaulyje vieninga ir apsisprendusi ginti savo vertybes NATO išliks saugumo ir stabilumo atrama ir ateities kartoms.
Jungtinės Valstijos rimtai svarsto galimybę Brazilijai prisijungti prie NATO ar panašaus aljanso, susitikimo su Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro Baltuosiuose rūmuose metu pareiškė Donaldas Trumpas.
Kaip skelbia „Reuters“, Ovaliniame kabinete žurnalistai paklausė JAV prezidento apie galimą Brazilijos narystę Šiaurės Atlanto aljanse. Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos svarsto tokią galimybę.
„Mes rimtai tai svarstome“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad JAV ir Brazilijos santykiai niekada nebuvo tokie geri kaip dabar.
„Mes ruošiamės rimtai visa tai apsvarstyti, ar tai būtų susiję su NATO, ar su kitokiu aljansu, tačiau mūsų santykiai su Brazilija yra puikūs“, – tikino D. Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pareiškė paramą Brazilijai prisijungiant prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) – pasaulio turtingų šalių klubo, kuriame yra ir Lietuva.
„Aš palaikau jų pastangas prisijungti (prie EBPO)“, – teigė D. Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie Brazilijos siekį prisijungti prie organizacijos.
Brazilija, turinti aštuntą pagal dydį pasaulio ekonomiką, paraišką prisijungti prie EBPO pateikė 2017-aisiais. Prie EBPO jau yra prisijungusios kitos Lotynų Amerikos šalys – Meksika, Čilė ir Kolumbija.
Septynios iš 29 NATO narių 2018 metais pasiekė Aljanso nustatytą išlaidų gynybai tikslą. Tai nemaža pažanga per metus, tačiau greičiausiai nepakankama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jaustųsi patenkintas.
JAV vadovas ne kartą koneveikė NATO priklausančias Europos šalis už tai, kad šios skiria nepakankamai lėšų kolektyvinei Aljanso gynybai. D. Trumpas nuolat kritikavo NATO, teigdamas, kad JAV į Aljanso biudžetą įmoka žymiai daugiau nei kitos šalys.
Be JAV, 2018 metais dar šešios šalys pasiekė tikslą skirti gynybai 2 proc. BVP. Tai Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Latvija, Lietuva ir Lenkija.
Nors NATO narės pasižadėjo bandyti iki 2024 metų pasiekti išlaidų gynybai tikslą, didžiosios dalies narių nesugebėjimas nors kiek priartėti prie tikslo supykdė D. Trumpą. Kaip pranešama, jis net buvo užsiminęs apie JAV pasitraukimo iš Aljanso galimybę.
Ypač daug D. Trumpo kritikos sulaukė Vokietija. Nors Vokietijos išlaidos gynybai padidėjo nuo 45 mlrd. dolerių iki 50 mlrd. dolerių, šalis yra dar toli nuo nustatyto tikslo. Ji gynybai skyrė 1,23 proc. BVP.
NATO šalys pasirašys Makedonijos prisijungimo prie Aljanso protokolą vasario 6-ąją. Tai šeštadienį tviteryje pranešė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Vasario 6-ąją mes rašysime istoriją: NATO sąjungininkai pasirašys būsimos Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo prie Aljanso protokolą su (Makedonijos) užsienio reikalų ministru Nikola Dimitrovu“, – parašė J. Stoltenbergas.
Gautomis žiniomis, pasirašymo ceremonija įvyks NATO būstinėje Briuselyje 11 valandą vietos laiku (12 valandą Lietuvos laiku).
Sutartį dėl šalies pervardinimo į Šiaurės Makedonijos Respubliką, arba Prespos susitarimą, Makedonijos ir Graikijos užsienio reikalų ministrai pasirašė 2018 metų birželio 17-ąją prie Prespos ežero, kuriuo eina dviejų šalių siena. 2019 metų sausio 11-ąją Makedonijos parlamentas aprobavo atitinkamas savo šalies konstitucijos pataisas. Graikijos parlamentas ratifikavo sutartį sausio 25-ąją.
Šio dokumento ratifikavimu baigėsi 27 metus trukęs Atėnų ir Skopjės konfliktas – visą šį laiką Graikija blokavo Makedonijos priėmimo į NATO ir ES procesą. NATO jau daugiau kaip prieš 10 metų pareiškė esanti pasirengusi priimti Makedoniją, kai tik bus išspręsta šalies pavadinimo problema.
Nuolatiniai JAV prezidento Donaldo Trumpo nusiskundimai dėl per mažų NATO sąjungininkių gynybai skiriamų išlaidų duoda rezultatų. Tai sekmadienį interviu JAV stočiai „Fox News Sunday“ pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Anot jo, D. Trumpo reikalavimai nesusilpnino gynybinio aljanso – priešingai, šalys narės iki 2020 metų pabaigos skirs gynybai papildomus 100 mlrd. dolerių. „Taigi mes matome realias lėšas ir realius rezultatus“, – kalbėjo J. Stoltenbergas, pridurdamas: „JAV prezidento D. Trumpo žinia turi poveikį“.
JAV prezidentas nedelsdamas sureagavo į NATO generalinio sekretoriaus žodžius. J. Stoltenbergas ką tik pareiškė, kad NATO „mano dėka iš savo narių surinko daug daugiau pinigų nei kada nors anksčiau“, rašė jis tviteryje.
D. Trumpas prieš pradėdamas savo kadenciją 2017-aisiais pavadino NATO atgyvena, o jau būdamas prezidentas ne kartą reiškė dvejones dėl paramos garantijų Aljanso šalims užpuolimo atveju. Be to, jis reikalauja daug didesnių išlaidų gynybai, pirmiausiai – iš Vokietijos.
NATO šalys 2014 metais susitarė per dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. savo BVP. Tačiau apie pusę iš 29 Aljanso narių dar yra toli šio tikslo.
J. Stoltenbergas praėjusiomis dienomis Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo, gynybos sekretoriaus pareigas einančiu Patu Shanahanu ir prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Johnu Boltonu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį vykusiose derybose dėl Rusijos ir JAV pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) išsaugojimo aukšto rango NATO ir Rusijos pareigūnai pažangos nepadarė.
„Šiandien susitikime nebuvo pasiekta jokios tikros pažangos, nes Rusija neišreiškė jokio noro keisti savo poziciją“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Vakarų šalys tvirtina, kad Rusijos naujausios kartos vidutinio nuotolio raketos pažeidžia Šaltojo karo laikų INF sutarties sąlygas ir kelia pavojų Europos miestams.
JAV įspėjo, kad vasario 2 d. pradės šešis mėnesius truksiantį pasitraukimo iš sutarties procesą, nebent Rusija sunaikins raketų sistemą 9M729. Tačiau Maskva neigia, kad raketa pažeidžia sutartį, ir tvirtina, kad jos skrydžio nuotolis yra trumpesnis nei pagal sutartį draudžiamų raketų.
Penktadienį Briuselyje vykusiame susitikime dalyvavo aukšto rango Rusijos pareigūnai, tarp kurių užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, bet J. Stoltenbergas sakė, kad jie nesuteikė jokio pagrindo.
Trumpą laikotarpį iki vasario 2 d. ir po šios dienos eisiančius šešis mėnesius J. Stoltenbergas apibūdino kaip „galimybę“ Rusijai sugrįžti prie sutarties laikymosi.
INF sutartis draudžia raketas, kurių skrydžio nuotolis yra didesnis nei 500 km. Sutartį 1987 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Rusija teigia, kad 9M729 raketa nepažeidžia sutarties, nes maksimalus raketos skrydžio nuotolis yra 480 km.
JAV Kongreso Atstovų Rūmai antradienį didžiule balsų dauguma priėmė įstatymą, remiantį NATO praneša „The Hill“.
Už dokumentą, atmetantį bet kokias pastangas išvesti JAV iš Šiaurės Atlanto aljanso, balsavo 357 įstatymų leidėjai, prieš – 22. Kaip pažymi leidinys, visi balsavusieji prieš – respublikonai.
„Šis įstatymas aiškiai rodo, kad Kongresas vis dar tiki misija, kurią atlieka NATO, ir užkirs kelią visiems neįžvalgiems mėginimams pakirsti NATO vienybę ir vienašališkai pasitraukti iš Aljanso“, – pareiškė žurnalistams demokratų daugumos lyderis Atstovų Rūmuose Steny`is Hoyeris.
Anksčiau laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjais, rašė, jog pernai Baltųjų rūmų šeimininkas kelis kartus kėlė idėją, kad Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO.
Dokumente taip pat esama nuostatų, raginančių NATO šalis vykdyti savo įsipareigojimus ir skirti gynybos reikmėms ne mažiau kaip 2 procentus BVP. Pasak įstatymo autorių, tai reikalinga ir tam, kad būtų patikimai finansuojama Europos atgrasymo iniciatyva kovojant su Rusijos agresija.
Supratimas, kokią žalą ir pavojų euroatlantinei bendruomenei kelia dabartinė Rusijos politika, padėtų sustabdyti Kremliaus siekius plėsti savo įtaką ir kalti pleištus Vakaruose, sako Londone įsikūrusio saugumo ir gynybos tyrimų centro „Royal United Services Institute“ ekspertė Elisabeth Braw.
Saugumo ir gynybos tyrimų centro „Royal United Services Institute“ ekspertė Elisabeth Braw. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos organizuotame saugumo politikos ekspertų susitikime dalyvavusi E. Braw pabrėžia, kad, siekiant atremti Rusijos agresiją prieš Vakarus, nepakanka didinti išlaidas gynybai. Jos teigimu, ne mažiau svarbus yra ir visuomenės sąmoningumo stiprinimas. Tai, akcentuoja E. Braw, tiesiog būtinas žingsnis, norint neutralizuoti vieną pagrindinių Kremliaus ginklų – dezinformaciją.
Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ELTA ekspertė taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu vis dažniau tarp ES lyderių linksniuojama bendros Europos kariuomenės idėja yra tik abstrakti ir praktiškai nerealizuojama vizija. Pasak jos, užuot sukus galvas, kuriant sunkiai įgyvendinamus vieningos Europos kariuomenės planus, ES valstybių lyderiams reikėtų daugiau energijos investuoti į NATO ir regioninių saugumo projektų plėtojimo planus.
Lietuvos pozicija dėl bendros ES kariuomenės visuomet buvo ir išlieka gana skeptiška. Ilgą laiką manyta, kad ES kariuomenė iš esmės gali dubliuoti NATO. O tai, dalies politikų ir akademikų nuomone, mažins euroatlantinę vienybę ir eventualiai pakenks Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ar reikėtų būgštauti dėl rizikų, kurias bendra ES kariuomenė galėtų kelti euroatlantinei vienybei?
Pirmiausia mums reikėtų atsakyti į klausimus, ką ši ES kariuomenė galėtų būti pajėgi daryti, kokie būtų jos tikslai bei veikimo principai. Galiausiai, ar mes į ES kariuomenę turime žiūrėti kaip į nacionalines kariuomenes, ar jos funkcijos būtų tokios pačios?
Žvelgiant į ES bendros kariuomenės koncepciją, kol kas lieka neaišku, ką Europos kariuomenė veiktų. Labai svaru yra tai, kad nacionalinėms kariuomenėms vadovauja vietinės valdžios, todėl kyla klausimas, kas ir kaip vadovautų Europos kariuomenei. Pirmiausia, mes turime atsakyti į šiuos klausimus, nes kol kas kalbant apie Europos kariuomenę nėra jokių aiškesnių gairių.
Jeigu mes nežinome, kas sudarys šią kariuomenę, ką kariuomenė veiks ir kas jai vadovaus, – tuomet pati idėja tampa pernelyg abstrakčia koncepcija. Lengva pasakyti, kad mums reikia kurti bendrą ES kariuomenę, tačiau esminis klausimas lieka neatsakytas, – ar tikrai visos valstybės norės savo nacionalines karines pajėgas integruoti į bendrą ES kariuomenę.
Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žinoma, nėra jokių abejonių, kad ES reikia daugiau investuoti į savo saugumą, bet, manau, tą saugumo stiprinimą galima padaryti ir kartu su NATO. NATO aparatas veikia, yra veikiančios gynybos institucijas bloko šalyse, yra NATO štabas, galiausiai infrastruktūra bei tarybos. Todėl siekiant užsitikrinti didesnį saugumą, mes turime tiesiog dar daugiau investuoti į NATO.
Vis dėlto, jei, kaip jūs sakote, abstrakčios idėjos būtų įgyvendintos ir Europos kariuomenė būtų įkurta, ar tai pakeistų Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos mažųjų valstybių saugumo situaciją?
Realybė yra tokia, kad Vidurio bei Rytų Europos ar atskirai Baltijos valstybių esminis saugumo garantas yra JAV. Būtent dėl to, bijant kaip saugumo garantą prarasti JAV, šių valstybių lyderiai niekuomet tiesiogiai neparėmė bendros ES kariuomenės idėjos. Tiek Vidurio, tiek Rytų Europa JAV laiko pagrindiniu saugumo garantu, todėl bendros ES kariuomenės idėja jiems niekada neatrodė naudinga. Pasižiūrėkime į šio regiono valstybių lyderius, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos, jie vis tiek linkę išsaugoti ir stiprinti santykius su JAV.
Jūsų nuomone, ar, įvertinus saugumo situaciją regione ir pasaulyje, galima išsiversti be Europos Sąjungos kariuomenės?
Manau, kad taip. NATO šiuo metu yra pagrindinė saugumo ir gynybos organizacija Europoje. Todėl geriausia ir būtų likti prie jos iniciatyvų. Kita vertus, būtų galima paraleliai euroatlantinį saugumą stiprinti plėtojant atskiras regionines iniciatyvas ar projektus. Tai yra efektyvus būdas stiprinti NATO.
Reikia pabrėžti, kad kiekvieno regiono interesas yra stiprinti savo saugumą. Todėl mažuose aljansuose galima būtų padaryti labai daug. Puikiausias pavyzdys yra Šiaurės šalys, kurios saugumo klausimais dirbdamos kartus prisideda ir prie visos Europos saugumo. Tuo labiau, kad tai tikrai nėra jokia konkurencija NATO aljansui.
Kalbant apie konkrečias grėsmes NATO ir Vakarams. Kokie yra Rusijos keliami iššūkiai saugumui? Kokių Rusijos ir NATO santykių reikėtų tikėtis ateityje?
Karinė agresija iš Rusijos yra akivaizdi, tačiau didelį dėmesį turime skirti hibridinėms Kremliaus keliamoms grėsmėms. Manau, kad Rusija šiuo metu kaip tik daugiausia dėmesio ir skiria nekarinei agresijai: dezinformacijos kampanijoms, kišimuisi į kitų valstybių rinkimus, be galo didelį pagreitį įgavo Rusijos kibernetinės atakos.
Todėl mes neturėtume manyti, kad Rusija vieną dieną pasitelks savo karinę galią ir užpuls Vakarus, mes turėtume suvokti, jog Rusija jau dabar Vakaruose vykdo agresiją. Tik tą ji daro kitomis, nebūtinai karinėmis priemonėmis. Manau, kad dėl tokių Rusijos veiksmų mes turėtume nemenkai susirūpinti ir jau dabar svarstyti, kaip Vakarų visuomenės gali save apginti. Ypač, kad tokios nekarinės Kremliaus atakos silpnina Vakarų visuomenes, jas skaldo bei priešina.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusija bando ir toliau bandys diskredituoti Vakarų šalių institucijas, mažinti piliečių pasitikėjimą vietinėmis valdžiomis. Rusija atakuos rinkimus, šalių nacionalines infrastruktūras bei privačias kompanijas.
Jūs kalbate apie platų Rusijos naudojamų agresijos įrankių spektrą bei dezinformaciją. Kaip tai atrodo realybėje?
Kalbant apie Kremliaus atakas prieš Vakarus, manau, kad jos turi dvi stadijas. Pirmiausia – pati ataka ar išpuolis prieš kažką. Iškart po to prasideda dezinformacijos kampanija. Pavyzdžiui, po Skripalių užpuolimo iškart vykdyta dezinformacijos ataka.
Rusijos žiniasklaida diskreditavo bet kokią Vakarų informaciją apie Skripalių užpuolimą. Jie ne tik neigė britų valdžios pateikiamą informaciją, tačiau ir kūrė klaidinamus, sau patogius įvykio scenarijus. Pavyzdžiui, kad ,,Novičok“ nuodai į Didžiąją Britaniją buvo atvežti ne iš Rusijos, o iš Čekijos bei Švedijos.
Apskritai manau, kad dezinformacija yra vienas pagrindinių ar net vienas stipriausių Rusijos turimų ginklų. Ypač dėl to, kad dezinformacija gali turėti ilgalaikį, net per kelias visuomenės kartas užsitęsusį, poveikį.
Kokios strategijos gali imtis NATO Rusijos agresijai sulaikyti?
NATO turi solidžias ginkluotąsias pajėgas. Bet mums reikia stiprinti jėgas ne tik kariniu lygmeniu, tačiau ir visose anksčiau išvardintose srityse. Mums reikia geriau save apsaugoti nuo dezinformacijos kampanijų ir t. t. Taip, NATO yra karinis aljansas, bet valstybės ir pačios turi stiprinti savo gynybą, ypač prieš nekarines atakas. Vakarų valstybės pirmiausia privalo suprasti tai, kokią žalą jos daro mūsų saugumui ir visuomenėms. Manau, kad šis supratimas sustabdytų Rusijos siekius plėsti savo įtaką ir kalti pleištus Vakaruose.
