Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Bukarešto devyneto (B9) viršūnių susitikimas dar iki birželį Madride įvyksiančio NATO viršūnių suvažiavimo padės sudėti pagrindinius akcentus dėl galimos ilgalaikės Rusijos grėsmės bei rytinio flango šalių saugumo.
„B9 formatas yra svarbus tuo, kad jame susirenka valstybės, kurios yra daugiausia rytiniame NATO flange ir jos yra ypač pažeidžiamos tų grėsmių, kurios šiandien ateina iš Rytų. Todėl dabar, kai visai netoli nuo mūsų griaudi kononados ir vyksta žiaurus, brutalus karas, labai svarbu mums įsivertinti situaciją, atvirai pakalbėti apie tai, kas vyksta, ką mes galime padaryti, pirmiausia, kad padėtume patiems ukrainiečiams, antra vertus, kad padėtume patys sau. Ir aš sieju didelius lūkesčius dėl Madrido viršūnių susitikimo, todėl manau, kad šis B9 susitikimas, kuris vyksta iki Madrido, tikrai padės mums susidėti tuos akcentus, kurie šioms regiono valstybėms yra nepaprastai svarbūs“, – prieš B9 ir NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo susitikimą Bukarešte žurnalistams teigė šalies vadovas.
Anot prezidento, vieni pagrindinių akcentų – NATO sąjungininkių karinių dalinių buvimas rytiniame flange bei atviros durys Švedijos ir Suomijos įstojimui į NATO.
„Akcentai, žinoma, pirmiausia yra didesnis sąjungininkų karinis buvimas mūsų šalyse, rytiniame flange. Atvirų durų politika, atviros durys Švedijai ir Suomijai, kurios jau pateikė savo paraiškas įstoti į NATO ir tikiuosi, kad sprendimas bus sėkmingas ir pozityvus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Taip pat, pažymi šalies vadovas, didelis dėmesys bus skiriamas įvertinti ilgalaikę Rusijos veiksmų perspektyvą.
„Žinoma, pačios Rusijos veiksmų įvertinimas ir svarbiausia Rusijos veiksmų įvertinimas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Aš nemanau, kad mes turime užsiliūliuoti samprotavimais, kad galbūt karas baigsis, tada vėl galėsime kažką daryti kitaip ir draugiškai kalbėti. Rusija sulaužė tiek daug tabu ir peržengė tiek daug raudonų linijų, kad verta ir labai teisinga ją įvertinti kaip ilgalaikę grėsmę demokratiniam pasauliui“, – komentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas dalyvaus Bukarešto devyneto viršūnių ir NATO Generalinio Sekretoriaus J. Stoltenbergo susitikime Bukarešte.
Bukarešto devintukas – devynių Rytų ir Vidurio Europos šalių dialogo ir bendradarbiavimo platforma, kurią inicijavo Lenkija ir Rumunija, siekdamos stiprinti euroatlantinį saugumą.
P. Porošenka su žmona Marina. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 28 d. (AFP-ELTA). Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pareiškė, kad jam neleidžiama išvykti iš šalies, ir apkaltino vyriausybę Kyjive, jog ši pažeidė Rusijos invazijos pradžioje paskelbtas vadinamąsias politines paliaubas.
Ukrainai 2014–2019 m. vadovavęs P. Porošenka nuo karo pradžios dažnai pasirodo viešumoje ir dalyvauja tarptautinių televizijos kanalų transliacijose. Jo partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį Ukrainos parlamente, nusileisdama tik valdančiajai dabartinio prezidento Volodymyro Zelenskio partijai.
Prasidėjus Rusijos invazijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms leido veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – susitarimą, kad visos partijos į šalį atidėtų savo nesutarimus ir susivienytų prieš karą.
Tačiau šeštadienį P. Porošenkos biuras pranešė, kad buvusiam valstybės vadovui „nebuvo leista kirsti Ukrainos sienos“, ir apkaltino šalies vyriausybę pažeidus minėtą susitarimą. „Esama rizikos, kad, priimdamos šį sprendimą, valdžios institucijos pažeidė karo metu galiojančias politines paliaubas… kurios yra vienas pagrindinių nacionalinės vienybės simbolių Rusijos agresijos akivaizdoje“, – teigė P. Porošenkos biuras.
P. Porošenka turėjo dalyvauti Lietuvoje rengiamoje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, jis prieš tai buvo gavęs oficialų leidimą keliauti. Vilniuje jis turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir europarlamentarų grupe.
Po to jis turėjo vykti į Roterdamą (Nyderlandai), kur organizuojamas Europos politinių partijų susitikimas.
NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiandien, susidūrus su didžiausia krize Europoje nuo pat Antrojo pasaulinio karo, NATO būtina persitvarkyti. Naujai Strateginei koncepcijai sukurti – palankus metas, nes Aljansas kaip niekada – vieningas, grėsmės įsisąmonintos, politinė valia investuoti į gynybą yra akivaizdi.
Tai pabrėžiama NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) Politinio komiteto pranešėjo Tomo Valaseko (Slovakija) pranešimo projekte „NATO prisitaikymas politinėje ir saugumo srityje atsakant į Rusijos karą. Strateginės koncepcijos persvarstymas“.
Šį pranešimą šeštadienį Politinio komiteto posėdyje pristatė pirmininkas Brendanas Francis Boyle’as, nes T. Valasekas negalėjo dalyvauti posėdyje Vilniuje.
Komiteto pirmininkas informavo, kad pranešimo projekte aptariamos penkios temos, kurios turėtų atsispindėti šiuo metu rengiamoje Naujoje NATO strategijoje. Pirma, NATO turi būti demokratinių valstybių aljansas; antra – dėl Rusijos karo Ukrainoje, visiškai pasikeitus geopolitinei padėčiai, būtina stiprinti NATO karinę galią (sustiprintą priešakinių pajėgų buvimą turėtų pakeisti sustiprinta priešakinė gynyba). Svarbu taip pat stiprinti NATO atsparumą grėsmėms (kibernetinės ir hibridinės atakos, dezinformacija, pandemija, klimato kaita); stiprinti partnerystę (turime aiškiau apibrėžti savo bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, sukurti stabilesnių transatlantinių santykių pagrindą, partnerystę suvokti kaip ekonomiškai efektyvų būdą prisidėti prie pasaulinio saugumo); galiausiai – stiprinti NATO, kaip vieningą politinę instituciją.
Kaip teigiama Seimo pranešime, dokumente pabrėžiama, kad Aljansas privalo susitelkti ties tuo, ką daro geriausiai, t. y. užtikrinti savo narių gynybą nuo branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų, konvencinių ir hibridinių atakų.
Pranešimo projekte taip pat konstatuojama, kad dabartinis Rusijos režimas turi būti aiškiai identifikuotas kaip pagrindinis šių grėsmių šaltinis, o NATO neturi užkirsti kelio narystės perspektyvai demokratinėms valstybėms, jei jų visuomenė pasirenka euroatlantinę integraciją ir atitinka narystės reikalavimus.
Vertinant NATO valstybių santykius su Kinija, pažymima, kad Aljansas turi būti pasirengęs įsitraukti į taisyklėmis grįstą konkurenciją su Kinija ir, kur įmanoma, palaikyti dialogą, ypač – ginklų kontrolės srityje.
Kitas Politinio komiteto posėdis vyks Madride lapkričio 18–21 dienomis.
Šiemet NATO PA pavasario sesiją buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkelta į Vilnių.
NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina kiekvienos delegacijos vadovas, asamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir asamblėjos generalinis sekretorius.
Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.
Korupcija. Apsileidimas. Slaptai.lt foto
Seime, kur tęsiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narė Harriett Baldwin pristatė ataskaitos „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ projektą, kalbėjo apie korupcijos pavojus nacionaliniam šalių saugumui, praneša Seimas.
Pradėjusi savo kalbą nuo ataskaitoje pateikiamo vieno tokių pavyzdžių – informacijos apie situaciją Afganistane – politikė trumpai pažymėjo, kaip jai pakenkė korupcija. Pasak parlamentarės, buvo nustatyta, kad dauguma kareivių Afganistane, kuriems mokėjo Vakarų sąjungininkai, iš tiesų buvo kariai-vaiduokliai, nes jie neegzistavo. Ir tai padėjo Talibanui pasiekti pergalę.
Vis dėlto savo pranešime H. Baldwin daugiausiai dėmesio skyrė kovos su iš Rusijos kylančia korupcija svarbai, pripažindama Vakarų valstybių padarytas klaidas. „Atsidūrėme tokioje situacijoje, kuomet mums patiems pakenkė Rusijos korupcija, nes korupcija išlieka pagrindiniu Rusijos hibridinės politikos įrankiu. Be abejo, būtų galima sakyti, kad mes, matydami tą iššūkį, buvome pernelyg pasyvūs, mūsų visuomenės nematė to kleptokratinio režimo ir nepastebėjome, kaip Rusijos valstybė bandė perbraižyti Europos žemėlapį“, – sakė JK parlamento narė ir pabrėžė, kad griežta kovos su korupcija politika turėtų būti vienas iš kolektyvinio atsako elementų, kovojant su iš Rusijos kylančia korupcija.
„Korupcija yra labai svarbus ir galingas Rusijos hibridinio karo įrankis – Kremlius sistemingai pasitelkia korupciją tam, kad pakenktų užsienio lyderiams, kompromituotų juos – duodant kyšius tam, kad jų energetikos kompanijos laimėtų kontraktus, iškreipti konkurenciją, prokremliškų politinių judėjimų finansavimui net ir NATO šalyse. Mes turime priemonių: priimdami sankcijas, areštuodami turtą. Jungtinėje Karalystėje mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos lyderiai negalėtų mūsų ekonomikoje „įdarbinti“ savo neteisėtai gautų pajamų. Žinau, kad jūsų valstybės imasi tokių pačių priemonių arba ketina jų imtis“, – sakė H. Baldwin. Jos teigimu, korupcija kenkia valstybėms ir pažeidžia teisinės valstybės principus, ji gali sudaryti sąlygas teroristų ir nusikaltėlių tinklams veikti nebaudžiamai ir sumažinti ekonominį potencialą.
Ataskaitoje „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ nagrinėjama, kaip korupcija pakenkia valstybėms, susilpnina nacionalines karines pajėgas, nukreipiant išteklius, įrangą ir personalą į nusikalstamą veiklą, kuri kenkia pajėgumams, moralei, gerai tvarkai ir drausmei.
„Korupcija taip pat griauna demokratinį valdymą, ypač kai korupcija tampa priemone, naudojantis kuria valdantysis elitas kabinasi į valdžią. Tokiais atvejais prieigą prie informacijos turintys asmenys naudoja ją asmeniniams tikslams, išvengdami patikrinimo, nes jie kontroliuoja pagrindines institucijas – teismines institucijas, kariuomenę, policiją ir tas įstaigas, kurios prižiūri ekonomikos reguliavimą“, – pabrėžė JK parlamentarė.
Teigiamu pavydžiu politikė įvardijo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos priimtą sprendimą kovą su korupcija išskirti pagrindiniu vidaus ir užsienio politikos prioritetu, kuriam pritaria ir šalies Kongresas (vadinamoji kovos su kleptokratija darbotvarkė).
Kovos su korupcija iniciatyvos, pasak pranešėjos, tapo pagrindiniais tokių institucijų kaip Pasaulio Bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinės Tautos ir labiau specializuotų įstaigų – pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės – prioritetais.
Pasak H. Baldwin, NATO pripažįsta, kad egzistuoja ryšys tarp saugumo ir korupcijos ir vis dažniau siekia šią problemą išspręsti, įgyvendindama savo moralumo kūrimo programą.
„NATO moralumo kūrimo programa siekiama paskatinti šalis nares ir partneres įsitraukti korupcijos vertinimą savo šalyse ir karinėse pajėgose. Kovai su korupcija reikia visuomenės atsparumo. Tai galima pasiekti kuriant visapusiškas strategijas, apimančias teismų ir policijos reformą, griežtus kovos su korupcija teisės aktus ir pripažįstant pagrindinį laisvos spaudos, galinčios veikti nekontroliuojamai nuo valstybės ir valdančiojo elito, vaidmenį. Pilietinė visuomenė taip pat atlieka esminį vaidmenį, reikalaudama skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės.
Kuo labiau sukoncentruota, kuo aktyvesnė visuomenė, tuo veiksmingiau bus ribojama korupcija. Todėl pastangos valdyti pilietinę visuomenę, uždrausti pilietinės visuomenės grupes ir pakenkti laisvajai spaudai, net ir keliose NATO šalyse, kelia tiesioginę grėsmę demokratiniam valdymui“, – sakė H. Baldwin.
Asamblėja paragino NATO būstinėje įsteigti Demokratinio atsparumo centrą – tai, pasak pranešėjos, pasiųstų itin svarbią žinią, padėtų iškelti demokratijos gynimą į deramą vietą Aljanse ir galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį kovojant su korupcija nacionalinio saugumo sektoriuje.
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje Seimo rūmuose vyksta gegužės 27−30 dienomis.
Amerikiečių kariai Vilniuje prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad nors iki Madride įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo lieka maždaug mėnuo, aiškių pažadų, kas bus padaryta siekiant užtikrinti Aljanso rytinio flango saugumą, kol kas nėra.
„Be pagalbos Ukrainai, turbūt daugiausiai pastangų reikalavęs darbas per paskutinius tris mėnesius mėginimai įtikinti, kad NATO atsakas, jeigu jis negali būti Ukrainoje, tai bent jau tada turime stiprinti mūsų rytinį flangą ir Baltijos valstybes ir, mano požiūriu, būtent Lietuvą dėl tam tikrų geografinių ypatumų, kaip Kaliningrado artumo ir ilgos Baltarusijos sienos“, – spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
Ministras pripažįsta, kad kol kas aiškių pažadų iš NATO valstybių, kas bus padaryta, siekiant užtikrinti rytinio flango Aljanso saugumą – nėra.
„Man rodos, yra šiek tiek tokio ir lūkesčio valstybių, kad galbūt tie pažeidimai, nepaisant vykstančio karo ir visko, kas vyksta Ukrainoje, gal jie nėra tokie gilūs, galbūt kažkokia normalizacija galima ir tas stiprinimas nėra toks būtinas“, – atkreipia dėmesį G. Landsbergis.
„Ir mes kalbame ne tik apie praktinius dalykus, bet ir apie tam tikrą požiūrių skirtumą, apie tai, kas čia yra atsitikę. Ar čia yra takoskyra, kurią sulipdys tik režimo pakeitimas, ar tai yra tiesiog toks laikinas sutrikimas Europos istorijos tėkmėje, kuris normalizuosis ir tada tų gynybinių NATO pajėgumų rytiniame flange nebūtina“, – taip pat pažymėjo jis.
G. Landsbergis taip pat akcentuoja, kad laiko iki galutinių sprendimų priėmimo lieka vis mažiau.
„Paskutiniai sprendimai turi būti priimti Madride, tai jau netgi mažiau negu už mėnesio“, – pažymėjo jis.
Artėjantis NATO viršūnių susitikimas vyks Madride birželio 29–30 dienomis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO, kad ši „visiškai nieko nedaro“ Rusijos invazijos akivaizdoje, ir gyrė Europos Sąjungą už „revoliucinius“ sprendimus paremiant Kyjivą.
„NATO kaip aljansas, kaip institucija, stovi nuošaly ir visiškai nieko nedaro. Man nemalonu tai sakyti“, – Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė D. Kuleba, kartu pagyręs ES už „revoliucinius, novatoriškus sprendimus, kurių net jie patys nesitikėjo priimti“.
Kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo masinį puolimą, Ukrainos visuomenėje vyravo nuomonė, kad į pagalbą šaliai skubės ne ES, o NATO.
„Karo pradžioje visuomenėje vyravo nuomonė, kad NATO yra stiprioji jėga, o ES pajėgi tik reikšti įvairaus lygio susirūpinimą, – sakė užsienio reikalų ministras. –Tačiau karas visada yra išbandymas, kuris pašalina kaukes“. NATO būstinė Briuselyje
Vis dėlto jis patikslino savo pastabas, sakydamas, kad kai kurios „NATO sąjungininkės mums padeda“.
Kijevas jau seniai skundžiasi, kad nesulaukia aiškios NATO pozicijos dėl galimybės Ukrainai prisijungti prie karinio aljanso. Šiam žingsniui griežtai priešinasi Rusija.
ES nuo invazijos pradžios Maskvos atžvilgiu įvedė daugybę sankcijų ir net tikisi susitarti dėl rusiškos naftos embargo.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Davosas, gegužės 24 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad bus išsklaidyti Turkijos nuogąstavimai dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į Vakarų gynybinį aljansą. Jis esąs tikras, kad bus rastas kelias, kaip išspręsti problemą, sakė NATO vadovas antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. Suomija ir Švedija prisidės prie kolektyvinės Aljanso gynybos, o tai ypač svarbu Baltijos jūros regionui, pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Turkiją, J. Stoltenbergas sakė, kad jos padėtis prie sienų su Iraku ir Sirija turi strateginę reikšmę visai NATO. Dabar esą būtina susėsti ir rasti išeitį. „Ir aš esu tikras, kad mes tai padarysime“, – pažymėjo NATO vadovas. Taip pat esą reikia spręsti nuogąstavimų, kuriuos pareiškė Suomija ir Švedija dėl pereinamojo laikotarpio iki narystės.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija praėjusią savaitę pateikė paraiškas tapti NATO narėmis. Tam pasipriešino vienintelė iš Aljanso narių – Turkija. Vyriausybė Ankaroje abi šalis kaltina tariama parama uždraustai kurdų Darbininkų partijai (PKK) ir kurdų grupuotei YPG Sirijoje. Trečiadienį Ankaroje laukiama delegacijų iš Švedijos ir Suomijos, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 21 d. (ELTA). Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vokietijos poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai, kurią užpuolė Rusija.
Savo nuomonę jis išsakė interviu metu laikraščiui „Handelsblatt“, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Anot buvusio NATO vadovo, Vokietija per daug dvejoja tiek dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai, tiek dėl sankcijų įvedimo Rusijai.
„Žinoma, Vokietija itin priklausoma nuo dujų importo iš Rusijos. Tačiau aš manau, kad tvirta Federalinės vyriausybės pozicija pakeistų visą dinamiką Ukrainoje. Mums reikalinga Vokietijos lyderystė“, – sakė A. F. Rasmussenas. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Jis paragino Europą nedelsiant nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą.
Kiek anksčiau Ukrainos ambasadorius Andryjus Melnykas sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą sakydamas, kad pastarasis turbūt nenori perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės.
„Mes susidarėme įspūdį, kad kancleris nenori šito daryti. Yra tik 7 savaeigės haubicos, tačiau nėra nei tankų „Gepard“, nei „Leopard 1“, nei šarvuočių „Marder“. Visų jų Bundesveras nebeeksploatuoja ir gynybos pramonė juos galėtų perduoti mums nepakenkdama Vokietijos gynybai“, – sakė diplomatas.
Vokietija taip pat blokavo Slovėnijos turimų tankų T-72 perdavimą Ukrainai.
„Tai kruvina logika, kuri palieka žmones bėdoje“, – sakė A. Melnykas.
Jei klausiate, ar šių eilučių autoriui patinka Švedijos ir Suomijos ketinimai įsilieti į NATO, tai atsakymas būtų kategoriškas: taip, labai patinka. Remiu visomis keturiomis.
Tačiau negaliu neprisiminti, ką esu girdėjęs, kai prieš keliolika metų viename lietuviškame įtakingame leidinyje daug rašiau karinėmis temomis. Berengiant karinį priedą „Vardan Lietuvos“ anuomet teko svečiuotis pas vokiečių, danų, lenkų, latvių, estų, čekų, belgų kariškius. Keletą sykių specialios komandiruotės buvo organizuotos ir Švedijon bei Suomijon. Užtektinai aukšto rango suomių ir švedų majorų, pulkininkų, generolų būtinai teiraudavausi, kodėl Stokholmas ir Helsinkis nestoja į NATO. Juk kartu būtume stipresni. Drauge – drąsiau, ramiau. Suomių ir švedų kariniai ekspertai atsakydavo, jog jiems nėra ko veržtis į NATO, mat jie, skirtingai nei mes, karštakošiai lietuviai, moka susitarti su Rusija. Maskvos neerzina, bet ir neišduoda savų interesų. Maždaug taip – moka laviruoti.
Negalėčiau tvirtinti, jog suomiški ir švediški paaiškinimai pasirodė itin įžeidūs. Tačiau pasipūtimo ir arogancijos niuansų įžvelgiau: tik pamanyk – jie moka derėtis su Kremliumi, o temperamentingieji lietuviai – tepykdo Kremlių!
Šiandien norėčiau atvirai paklausti anų suomių ir švedų: kas atsitiko, kad kardinaliai pakeitėte nuomonę? Praradote gebėjimus laviruoti?
Žinoma, Suomiją ir Švediją būtina kuo greičiau priimti į NATO. Nepaisant karčios tiesos: narystės NATO aljanse šiandien labiausiai nusipelnė Ukraina. Jei gyvenimas šioje Žemėje klostytųsi pagal doros, sąžinigumo, padorumo principus, Stokholmas ir Švedija turėtų kukliai palaukti, nes per daug ilgai svarstė, skaičiavo, lygino, derėjosi. O Ukraina privalėjome priimti nedelsiant, nes ji ne žodžiais, ne deklaracijomis, ji krauju įrodinėja, kas yra tikroji demokratija ir tikrasis teisingumas.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Juolab niekam neleistina atsainiai žvelgti į NATO narės Turkijos priekaištus. Oficialioji Ankara elgiasi labai teisingai, kai garsiai ir atvirai įvardina savus priekaištus. Taip ir turėtų būti organizacijoje, kur susirinkę draugai, bičiuliai, partneriai. Privalu liautis stumdyti Turkiją tarsi antrarūšę valstybę. Šitaip sakydamas galvoju ne tik apie Skandinaviją, bet ir apie Baltijos šalis. Į Europos Sąjungą priimti Turkijos neskubame, vadinamąjį armėnų genocidą 1915-aisiais pripažinome nė nežvilgtelėję į turkiškus archyvus. Jei Turkija poną Giuleną laiko savo priešu, mes būtinai tvirtinsime atvirkščiai. Jei Turkija kariauja su kurdų grupuotėmis, tuos kurdus būtinai laikysime šventais.
Jokiu būdu nesakau, kad Turkija visur ir visuomet – teisi. Bet man atrodo, jog rimčiau įsiklausyti į Turkijos interesus – būtina. Kitaip anksčiau ar vėliau sulauksime dienos, kai Turkija ignoruos mūsų interesus. Šiandien taip ir atsitiko. Dar visai neseniai buvo kvailai įkliuvusi Lietuva, nes keletą dešimtmečių labai atvirai nuolaidžiavo Rusijos satelite tapusiai, svetimas žemes okupavusiai Armėnijai. O kai Lietuvai prireikė, kad Turkija palaimintų Baltijos šalių gynybos planus, turkai pusiau juokais, pusiau rimtai atkirto: „tegul dabar jus gins padoriosios Armėnijos kariuomenė”.
Panašiai nutiko ir skandinavams. Suomija ir Švedija, matyt, manė, kad jos turinčios teisę ignoruoti Ankarą su Stambulu – niekad neprireiks turkiškos paramos. Prireikė. Toks gyvenimas. Pavojinga pamiršti patarlę: nespjauk į šulinį, nes teks iš jo gerti vandenį.
Beje, ant to pačio grėblio vėl lipame. Kokias išvadas galėčiau brėžti po Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vizito Pietų Kaukaze? Štai kas nepatiko. Po susitikimo su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu buvo surengta bendra spaudos konferencija. Remiantis oficialiais pranešimais, Azerbaidžano lyderis šnekėjo ne vien apie bendradarbiavimus ekonomikoje. Jis analizavo ir Karabacho temą. Analizavo tai, kas Azerbaidžanui šiandien labai svarbu. Tuo tarpu Lietuvos vadovas kalbėjo tik apie ekonominius bendradarbiavimus. Tyčia ar per žioplumą nutylėjo kovų dėl Karabacho skaudulius. Netikiu, kad Azerbaidžanas neįsidėmėjo šios lietuviškos „smulkmenos“.
Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialiu vizitu lankosi Azerbaidžane. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Iškalbinga ir tai, kad Azerbaidžanas specialiai pagerbė kadaise Baku gyvenusio ir dirbusio lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės – Mickevičiaus atminimą. Rašytojas vertas, kad Azerbaidžane jo vardas skambėtų kuo plačiau. Tačiau ar prezidento G. Nausėdos patarėjai supranta, kad dabar ir Lietuva privalo atsakyti tuo pačiu – Vilniuje turėkime bent vieną azerbaidžaniečiams svarbią paminklinę lentą, biustą ar net paminklą. Draugystė vaisinga tik tuomet, kai ji abipusė. Kitaip tai jau – ne draugystė. Tačiau mes vėl greičiausiai pasielgsime nei šiaip, nei taip. Ironiškai kalbant, vietoj azerbaidžaniečiams svarbaus paminklo savo aikštėse pastatysime dar vieną … armėnišką chačkarą, primenantį apie 1915-ųjų tragediją. Nors, vėl akcentuoju, niekas iš mūsų niekad nestudijavo turkiškų archyvų (armėnai į savus archyvus tyrinėtojų kažkodėl neįsileidžia), todėl apie tuos įvykiu neturime išsamios informacijos.
O ką mūsų prezidentas veikė Armėnijoje? Džiaugėsi demokratiniais Jerevano pasiekimais ir perspektyvomis šiai šaliai įsilieti į Europą. Vaikiškas naivumas. Nejaugi tie, kurie svetimas žemes laiko užgrobtomis, vilkina jų grąžinimą teisėtiems šeimininkams, nesilaiko duoto žodžio Briuselyje ir Strasbūre, vadintini demokratais? Nejaugi tikrai manome, jog europiniai pinigai, kuriuos Briuselis skirs Armėnijai, šį sykį jau nebus išgrobstyti?
Dar viena tema: Amerikos karinė parama Ukrainai. Šiandien ji tarsi velniškai didelė – dešimtys milijardų. Bet išklausę ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, kuris lygina, kiek Vašingtonas anuomet skyrė lėšų, pavyzdžiui, Afganistanui ir kiek dabar atseikėja Ukrainai, – pamatysime, jog turime painų Gordijo mazgą. O jei palyginsime, kiek karinės pagalbos, skaičiuojant procentais, Ukrainai šiandien skiria Estija ir kiek Ukrainai duoda JAV, vėl apstulbsime. Amerika greičiau skūpi, nei dosni Ukrainai.
Trys kaukės. Slaptai.lt foto
Kaip šį sykį neprisiminus JAV nuolat kartotų žodžių, jog Vašingtonas nepripažįsta 1940-aisiais surengtos Baltijos šalių okupacijos. Labai svarbūs, labai reikalingi pareiškimai. Ačiū už tą laikyseną. Be jos būtume galbūt visai prapuolę. Būtent Amerika pralaužė geležinę Blogio imperijos geležinę uždangą. Bet kai 1990-ųjų kovo 11-ąją Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę, JAV neskubėjo pripažinti iš Sovietų Sąjungos drąsiai pasitraukusios Lietuvos. Pirmiausia mus pripažino Islandija ir Danija. Be abejo, netikiu, kad Reikjavikas ir Kopenhaga, prieš žengdami šį žingsnį, nebūtų pasitarę su Vašingtonu, nebūtų sulaukę Vašingtono palaiminimo. Ir vis tik atidžiau lygindami, kas ir kaip, matysime, kad JAV atkūrė su mumis diplomatinius santykius viena iš paskutiniųjų – tik 1991-ųjų rugsėjo 2 dieną, jau gerokai po tragiškos Sausio 13-osios ir po 1991-ųjų rugpjūčio mėnesį Maskvoje žlugusio pučo.
Taigi kaip pažiūrėsi: žodžiais labai garsiai rėmė, o kai atėjo metas pripažinti – viena iš paskutiniųjų. Štai kodėl mums visuomet reikalingi palyginimai. Tik gretindami, tik sverdami matome visus kampus. Kartais labai vertinga žvilgtelėti į veidrodį – pamatyti save ir savo partnerius tarsi iš šono, tarsi kitomis akimis…
R. T. Erdoganas ragina NATO sąjungininkes gerbti susirūpinimą dėl Suomijos ir Švedijos. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pagrasinęs blokuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO, trečiadienį paragino Aljanso nares „gerbti“ Ankaros susirūpinimą dėl dviejų šalių, kurias Turkija kaltina globojant teroristus.
„Vienintelis mūsų lūkestis iš NATO sąjungininkių yra (…) pirmiausia suprasti mūsų jautrumą, gerbti jį ir galiausiai palaikyti“, – savo partijos įstatymų leidėjams parlamente sakė R. T. Erdoganas.
Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė bendrą paraišką stoti į NATO, Rusijos invazijai į Ukrainą privertus iš naujo įvertinti saugumą Europoje. R. T. Erdoganas apkaltino Stokholmą suteikus saugų prieglobstį uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Ankara ir jos Vakarų sąjungininkės laiko teroristine grupuote, nariams.
„Prašėme išduoti 30 teroristų, bet jie atsisakė tai padaryti“, – sakė jis. „Negalite siųsti mums atgal teroristų ir tada prašyti mūsų paramos jūsų narystei NATO (…) Negalime pasakyti „taip“, kad iš šios organizacijos būtų atimtas saugumas“, – pridūrė jis.
Švedija nuo 2019 m. taip pat taiko ginklų pardavimo Turkijai embargą dėl Ankaros invazijos į Siriją. „Jautriai reaguojame į savo sienų apsaugą nuo teroristinių organizacijų atakų“, – sakė R. T. Erdoganas, paraginęs NATO sąjungininkes paremti Turkijos „teisėtas“ operacijas Sirijoje arba bent jau nestoti joms skersai kelio.
Turkijos lyderis taip pat sakė, kad jam nerūpi Švedijos ar Suomijos delegacijų prašymas atvykti į Ankarą konsultacijoms. „Jie nori atvykti pirmadienį. Nėra reikalo vargintis“, – sakė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). Turkija blokuoja Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO derybų pradžią, trečiadienį dpa patvirtino NATO šaltiniai.
Taigi NATO valdymo organas Šiaurės Atlanto Taryba negali priimti sprendimo, kaip planuota, pradėti stojimo procesą.
Švedija ir Suomija anksčiau trečiadienį per internetinę vaizdo įrašų ceremoniją oficialiai pateikė šalių paraiškas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Turkija negali pritarti siūlomai plėtrai, kuri pakenktų pačios NATO saugumui, trečiadienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, turėdamas omenyje savo kaltinimus, kad Švedija ir Suomija tariamai remia terorizmą.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, gegužės 17 d. (dpa-ELTA). Siekiant Turkijos pritarimo Suomijos ir Švedijos narystei NATO, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino rimtai vertinti Ankaros reikalavimus. „Turkija yra svarbi Aljanso partnerė, būtina atsižvelgti į visus susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, – pareiškė J. Stoltenbergas pirmadienio vakarą po pokalbio su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Cavusoglu. – Šiuo istoriniu momentu turime eiti išvien“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipaas Erdoganas ir užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu prieš tai keliskart apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų Darbininkų partiją (PKK) ir Kurdų liaudies apsaugos dalinius Sirijoje (YPG) – šias grupuotes Turkija laiko teroristinėmis organizacijomis. Be to, kritikuojama, kad ir NATO šalys dėl turkų veiksmų prieš šias grupuotes apribojo ginkluotės tiekimą Turkijai.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA nuotr,
Švedija dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje nuo 2019 metų netiekia ginklų Turkijai.
Negalima pritarti narystei šalių, kurios įveda sankcijas Turkijai, pirmadienį Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Komentuodamas planuojamą Suomijos ir Švedijos delegacijos vizitą į Turkiją, prezidentas sakė, kad joms neverta stengtis.
Kaip būtų galima sulaikyti Turkiją nuo veto Švedijos ir Suomijos narystei, neaišku. Diplomatų duomenimis, čia vaidmenį gali suvaidinti abiejų Šiaurės šalių pareiškimas dėl kovos su terorizmu, o taip pat ginklų sandoriai. Vyriausybė Ankaroje, pavyzdžiui, nori JAV įsigyti F-16 naikintuvų – tačiau Vašingtone galimas sandoris kelia politinių prieštaravimų.
Suomija ir Švedija nusprendė siekti narystės NATO po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jos taip pat baiminasi dėl savo saugumo. Abi šalys iki šiol dešimtmečius laikėsi neutralumo politikos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad Turkijos nuogąstavimai dėl Švedijos ir Suomijos narystės Aljanse bus greitai išsklaidyti. Turkija pareiškė, kad neketina blokuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO, sakė J. Stoltenbergas sekmadienį pasibaigus neformalioms NATO užsienio reikalų ministrų konsultacijoms Berlyne.
Jis teigė esąs „tikras“, kad NATO ras bendrą pozicija, jei Suomija ir Švedija pateiks paraiškas.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO gerbs „bet kokį“ Suomijos ir Švedijos sprendimą dėl narystės NATO. Suomija sekmadienį oficialiai nusprendė teikti NATO paraišką dėl prisijungimo. Panašaus Švedijos sprendimo tikimasi dar sekmadienį. Abiejose šalyse šiam žingsniui dar turi pritarti parlamentai.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad tikisi šeštadienį Berlyne susitikti su savo kolega iš Turkijos ir aptarti galimas savo šalių paraiškas dėl narystės NATO.
Ši žinia pasirodė po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė nepritarimą jų stojimui į NATO.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde pareiškime agentūrai AFP sakė, kad per NATO susitikimą Berlyne ji turės „progą“ pasikalbėti su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu apie „galimą Švedijos paraišką stoti į NATO“.
O Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto penktadienį sakė, kad tikisi „pratęsti mūsų diskusijas“ su kolega iš Turkijos.
Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.
Helsinkis, gegužės 12 d. (ELTA). Suomijos ketinimą stoti į NATO nulėmė Rusijos veiksmai, konkrečiai – jos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą vasario 24 d.
Tai trečiadienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinistö, praneša leidinys „Insider“.
„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, – sakė Suomijos valstybės vadovas Helsinkyje per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu.
Pasak S. Niinistö, reikalaudama, kad Suomija nestotų į Aljansą, Rusija manė, kad jo šalis „neturi savo valios“.
„Mums stojimas į NATO nebūtų prieš ką nors – mes norėtume maksimaliai padidinti savo saugumą“, – paaiškino Suomijos prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, jog suvokimas, kad reikia stoti į NATO, atėjo kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą: tai pakeitė situaciją ir parodė, kad Rusija yra „pasirengusi pulti kaimyninę šalį“.
Suomijos vėliavos
Helsinkis, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Suomijos parlamentas trečiadienį pradeda svarstyti, ar siekti narystės NATO, kadangi Rusijos invazija į Ukrainą padidino politinę ir visuomenės paramą prisijungimui prie bloko.
Nepaisant to, kad Rusija pagrasino dislokuoti branduolinius ginklus prie Baltijos jūros, jei Suomija ir kaimyninė Švedija įstos į karinį aljansą, Suomijos ministrė pirmininkė pareiškė, kad jos šalis dabar skubiai spręs, ar teikti paraišką dėl narystės.
„Manau, kad tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – praėjusią savaitę sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin.
Švedija taip pat svarsto, ar teikti paraišką dėl narystės NATO, vasario 24 dieną Rusijai užpuolus Ukrainą.
Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.
Praėjusią savaitę 200 Suomijos parlamento narių gavo vyriausybės parengtą „baltąją knygą“, kurioje, be kitų saugumo galimybių, pavyzdžiui, platesnių dvišalių gynybos susitarimų, įvertinta ir narystės NATO reikšmė.
Ataskaitoje nepateikta rekomendacijų, tačiau pabrėžta, kad be narystės NATO Suomija neturi jokių saugumo garantijų, nors šiuo metu yra aljanso partnerė.
Joje sakoma, kad Suomijos gynybos „atgrasymo poveikis“ būtų „gerokai didesnis“ bloko viduje, ir pažymima, kad narystė taip pat įpareigoja Suomiją padėti kitoms NATO valstybėms.
Po dviejų dešimtmečių, kai visuomenės parama narystei NATO stabiliai siekė 20-30 proc., karas, viešosios nuomonės apklausų duomenimis, paskatino pritariančiųjų narystei padidėjimą iki daugiau nei 60 proc.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė akcentuoja, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO būtų svarbus geografiškai, nes tada, pasak jos, Baltijos jūra būtų apsupta aljanso valstybių.
„Anksčiau buvo taip, kad Švedijoje ir Suomijoje buvo tam tikros partijos, tam tikri politiniai vienetai, kurie visą laiką pasisakydavo už NATO, tačiau, antra vertus, buvo sakoma, kad visuomenės gal dar nepribrendusiosios tokiai narystei, kadangi čia neutraliteto statusu tos šalys gana ilgai ir gerai gyveno ir nereikia keisti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Visgi ji akcentuoja, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir Suomijoje, ir Švedijoje vyksta labai greiti pokyčiai dėl požiūrio į galimą narystę NATO.
„Dabar visi suprato, kad neutraliteto statusas nėra išsigelbėjimas, kad jos gali taip pat tapti užpuolimo aukomis, nepaisant neutraliteto. Tai pokyčiai, kaip minėjau, vyksta ir žiūrėsime, kaip finale balsuos Švedijos ir Suomijos visuomenės dėl tokio sprendimo“, – pažymėjo ji.
NATO būstinė Briuselyje
A. Skaisgirytė primena, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino siekti narystės NATO. Pasak jos, šių Baltijos jūros regiono šalių įstojimas į aljansą būtų naudingas.
„Jos būtų geros NATO narės ir geopolitiškai visiškai natūralu, kad jos priklausytų aljansui. Jeigu žiūrime į žemėlapį, tai matome, kad Baltijos jūra tada būtų apsupta NATO aljanso narių ir tam geografinis faktorius čia būtų gana svarbus“, – pabrėžė prezidento patarėja.
ELTA primena, kad Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pastarąją savaitę pareiškė, kad šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar pateikti paraišką dėl narystės NATO. Diskusijos dėl stojimo į NATO šiuo metu prasideda ir Švedijoje.
Savo ruožtu Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pastarąją savaitę pareiškė, jog, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.
Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, balandžio 14 d. (ELTA). Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.
„Jeigu Švedija ir Suomija prisijungs prie NATO, tai Aljanso sausumos sienų su Rusijos Federacija ilgis padidės daugiau kaip dvigubai. Suprantama, šias sienas teks stiprinti. Reikės rimtai sustiprinti sausumos pajėgų grupuotę ir oro gynybą, dislokuoti dideles karines jūrų pajėgas Suomijos įlankos akvatorijoje. Tokiu atveju apie jokį Baltijos jūros nebranduolinį statusą jau nebus kalbos – balansas turi būti atkurtas“, – parašė jis ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale.
Pasak D. Medvedevo, „iki šiol Rusija tokių priemonių nesiėmė ir neketino imtis“.
„Tikėsimes, kad mūsų šiaurinių kaimynų protas vis dėlto nugalės“, – rašo jis.
Anot D. Medvedevo, Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO atveju „Rusija turės daugiau oficialiai įregistruotų priešininkų“. „O kiek šalių sudaro NATO – 30 ar 32, mums apskritai ne taip jau ir svarbu“, – pridūrė jis.
D. Medvedevas teigė, jog abiejose šalyse visuomenė stojimo į Aljansą klausimu yra pasidalijusi „maždaug per pusę“. „Niekas iš blaiviai mąstančių žmonių nenori didesnių kainų ir mokesčių, „iskanderų“, hipergarso ir laivų su branduoliniu ginklu prie pat savo namų“, – sakė Rusijos politikas.
Anksčiau britų laikraštis „The Times“ pranešė, kad Suomija ir Švedija svarsto galimybę jau šią vasarą stoti į NATO.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.
Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą. „Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų“, – D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, nes toliau kalba apie skirtumą tarp gynybai ir puolimui skirtų ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje pozicijoje“, – kalbėjo ministras.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą“. „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį“, – tvirtino D. Kuleba.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis“, tačiau jiems reikia ginklų.
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš sostinės Kyjivo apylinkių ir numatomą didelio masto Rusijos puolimą šalies rytuose, D. Kuleba nurodė: „Ukraina laimėjo kovą dėl Kyjivo. Dabar laukia nauja kova – kova dėl Donbaso“, – teigė ministras.
JAV rotacinių pajėgų kariai. Ievos Budzeikaitės foto.
Vašingtonas, balandžio 9 d. (ELTA). JAV šiuo metu nerengia planų dislokuoti Amerikos kariškius Suomijoje ir Švedijoje, jeigu šios šalys įstotų į NATO. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is.
„Man tokie planai nežinomi“, – atsakė jis į žurnalisto klausimą, pabrėždamas, kad dabar pernelyg anksti apie tai kalbėti. „Aš nenoriu pralenkti suverenių valstybių ir Aljanso sprendimų priėmimo proceso. Nevyksta joks aktyvus planavimas dėl JAV karinio buvimo šiose šalyse“, – pažymėjo jis. „Mes rengiame planus daugeliui situacijų, bet ne visoms“, – konstatavo J. Kirby‘is.
Gynybos departamento atstovas buvo paklaustas, ar Pentagonas turi planą, jeigu Suomija ar Švedija paprašytų pagalbos.
„Tai dvi suverenios valstybės. Jos turi savarankiškai spręsti, prie kokio aljanso jungtis ar nesijungti. Jos nepriklauso NATO. Ar mes dabar turime aktyvių kurios nors iš šių dviejų šalių gynybos planų? Ne, mes jų neturime“, – pridūrė J. Kirby‘is. Tačiau jis pabrėžė, kad JAV apsvarstytų Suomijos ir Švedijos pagalbos prašymą gresiant konkrečiam pavojui, jeigu jį gautų. „Šiuo atveju mes pernelyg užbėgame į priekį. Dabar mūšiai vyksta Ukrainoje“, – sakė Pentagono atstovas.
Anksčiau Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu pareiškė, kad galimas Švedijos ir Suomijos stojimas į NATO buvo viena iš labiausiai svarstomų temų per Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį balandžio 6-7 dienomis.
Ketvirtadienį Suomijos laikraštis „Iltalehti“ pranešė, kad Suomija gali priimti sprendimą dėl stojimo į NATO gegužės mėnesį.
