Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Didėjanti Kinijos įtaka keičia viso pasaulio galios pusiausvyrą, trečiadienį vizito Kopenhagoje metu teigė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
 
„Keičiasi pasaulinė galios pusiausvyra, nes Kinija tampa vis didesne ir stipresne karine galia“, – per susitikimą su Danijos premjere Mette Frederiksen teigė buvęs Norvegijos premjeras.
 
„Kinija artėja prie mūsų. Stebime juos virtualioje erdvėje, kosmose, Afrikoje, Arktyje. Ir stebime, kaip Kinija siekia kontroliuoti svarbią infrastruktūrą čia, Europoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas. Anot jo, visa tai gali turėti neigiamų pasekmių saugumui.
 
Birželį 30 narių turintis Aljansas gerokai sugriežtino savo poziciją Kinijos atžvilgiu ir teigė, kad Pekino elgesys atspindi „sisteminius iššūkius taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai“. Nors tradicine NATO priešininke laikoma Rusija, JAV prezidentas Joe Bidenas ragino sąjungininkes atidžiau stebėti Pekiną.
 
Trečiadienį J. Stoltenbergas pakartojo, kad santykiai su Maskva šiuo metu yra žemame taške, ir pridūrė, kad jie sudėtingiausi nuo Šaltojo karo pabaigos.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.11.04; 07:00

NATO būstinė Briuselyje

Maskva, spalio 18 d. (dpa-ELTA). Reaguodama į atimtą Rusijos diplomatų akreditaciją, Rusija nuo lapkričio pradžios nutraukia savo nuolatinės misijos prie NATO darbą, pranešė Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje vadovas Sergejus Lavrovas.
 
Taip pat nutraukiamas NATO informacinio biuro Maskvoje darbas, pirmadienį S. Lavrovą citavo naujienų agentūra „Interfax“.
 
NATO spalio 6 d. atėmė aštuonių Rusijos diplomatų akreditaciją, teigdama, kad jie buvo „nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai“.
 
NATO tuo metu taip pat nurodė, kad bus perpus sumažinta Maskvos delegacijos prie Aljanso apimtis.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.19; 07:43

Ispanijos premjeras: kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 metų birželį. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 m. birželio 29–30 d., sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per bendrą spaudos konferenciją su karinio Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.
 
Ispanijos premjeras sakė tikintis, kad aukščiausiojo lygio susitikimas „garantuos ir sustiprins NATO vienybę ir sanglaudą“ Aljanso viduje bei padės jam suformuluoti „atnaujintą strategiją (saugumo) iššūkiams, su kuriais susiduriame“.
 
Per aukščiausiojo lygio susitikimą birželį vienas svarbiausių tikslų bus peržiūrėti ir atnaujinti NATO strategiją, kuri pastarąjį kartą buvo išdėstyta 2010 metais.
 
Pranešimas paskelbtas vos po kelių savaičių, kai buvo paskelbta nauja JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos karinė partnerystė AUKUS, supykdžiusi Prancūziją ir privertusi kai kuriuos europiečius manyti, kad Vašingtono prioritetuose NATO reikšmė sumenko.
 
 „Turime toliau prisitaikyti prie ateities, būtent tai ir ketiname daryti per Madrido viršūnių susitikimą“, – sakė J. Stoltenbergas.
 
„Matome didėjančią strateginę konkurenciją, agresyvesnį Rusijos elgesį ir Kiniją, demonstruojančią savo ekonominę ir karinę galią, kad įbaugintų kitus“, – pridūrė jis, taip pat paminėjęs „nestabilumą ir grėsmes Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Sahelyje“.
 
Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą Briuselyje birželį Aljanso lyderiai nusibrėžė „raudonąsias linijas“ Rusijos atžvilgiu ir nusprendė laikytis vieningos pozicijos atsakant į Kinijos pastangas įsitvirtinti Europoje.
 
AUKUS partnerystė supykdė Prancūziją, nes torpedavo labai reikšmingą jos povandeninių laivų pardavimo australams sutartį, o taip pat paskatino Paryžių pritarti minčiai, kad būtų kuriama Europos gynybos grupė, neįeinanti į NATO. Tačiau šios savaitės pradžioje J. Stoltenbergas sakė, kad mintis sukurti tik Europos savitarpio gynybos organizaciją rizikuoja suskaldyti ir susilpninti NATO.
 
„Netikiu jokiomis pastangomis ką nors daryti už NATO ribų, konkuruoti su NATO arba dubliuoti, nes NATO išlieka kertiniu akmeniu, pagrindu Europos saugumui, o taip pat ir Šiaurės Amerikos saugumui“, – sakė jis antradienį.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.10.09; 02:00

Slaptosios tarnybos. Slaptai.lt nuotr.

Briuselis, spalio 6 d. (AFP-ELTA). NATO trečiadienį pranešė, kad atėmė aštuonių Rusijos misijos prie Aljanso narių akreditaciją, ir pavadino juos „nedeklaruotais Rusijos žvalgybos pareigūnais“.
 
Šią informaciją suteikęs NATO pareigūnas teigė, kad „taip pat galime patvirtinti, jog sumažinome pozicijų, kurias Rusijos Federacija gali akredituoti NATO, skaičių iki 10“, palyginti su 20 anksčiau.
 
„Galime patvirtinti, kad atėmėme aštuonių Rusijos misijos prie NATO narių, kurie buvo nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai, akreditaciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, patvirtindamas informaciją, apie kurią iš pradžių skelbė britų „Sky News“.
 
„NATO politika Rusijos atžvilgiu išlieka nuosekli. Reaguodami į agresyvius Rusijos veiksmus, sustiprinome savo atgrasymo priemones ir gynybą, tačiau tuo pat metu išliekame atviri prasmingam dialogui“, – teigė neįvardytu norėjęs likti pareigūnas.
 
Sprendimas perpus sumažinti Rusijos misiją įsigalios šio mėnesio pabaigoje. Jam, kaip manoma, pritarė visos 30 NATO šalių narių.
 
Rusija jau kurį laiką turi stebėjimo misiją prie NATO, kuri yra dviejų dešimtmečių senumo NATO ir Rusijos tarybos dalis ir yra skirta propaguoti bendradarbiavimą bendrose saugumo srityse. Nepaisant to, šalis nepriklauso JAV vadovaujamam kariniam Aljansui.
 
Rusijos misija prieš tai jau buvo vieną kartą sumažinta, kai 2018 m. po Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Jungtinėje Karalystėje buvo atšaukti septyni jos nariai. Taip pat buvo atšaukti dar trijų Rusijos diplomatų akreditacijos prašymai.
 
NATO ir Rusijos taryba iš esmės nenaudojama dėl įtampos, kurią padidino 2014 m. Rusijos sprendimas aneksuoti Krymą, Maskvos parama prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir ginklų, įskaitant raketas, kūrimas.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos lyderio Vladimiro Putino atžvilgiu laikosi kur kas griežtesnio kurso, nei jo pirmtakas Donaldas Trumpas.
 
Kitas NATO pareigūnas sakė AFP, kad NATO ir Rusijos taryba „išlieka svarbia platforma dialogui palaikyti“ ir teigė, kad „vis dar galioja“ praėjusiais metais pateiktas siūlymas surengti dar vieną šio formato susitikimą.
 
„Kamuolys yra Rusijos aikštėje“, – teigė pareigūnas.
 
„Sky News“ skelbė, kad NATO sprendimas priimtas, kai balandį buvo atskleista informacija apie 2014 m. įvykusius mirtinus sprogimus Čekijos amunicijos sandėlyje, kuriuos organizuojant, anot Prahos, dalyvavo du Rusijos šnipai, tariamai dalyvavę ir S. Skripalio apnuodijime.
 
Dėl Čekijos–Rusijos incidento buvo išsiųsta dešimtys ES ir Rusijos diplomatų ir kitų ambasadų darbuotojų.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.10.07; 06:31

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį teigė, kad Kabulo oro uostas turi likti atidarytas, ir pažadėjo nepamiršti Afganistane likusių šios šalies piliečių, kai iš ten pasitraukė JAV ir sąjungininkų pajėgos.
 
„Labai svarbu, kad oro uostas būtų atidarytas tam, kad Afganistano žmones pasiektų humanitarinė pagalba ir kad būtų galima užtikrinti, jog toliau galėtume iš šalies gabenti karinėje evakuacijos operacijoje dalyvauti norėjusius, tačiau negalėjusius to padaryti žmones“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis.
 
„Mes jų nepamiršime“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Vėlų pirmadienį iš Kabulo oro uosto pakilo paskutinis JAV karinis lėktuvas, šaliai prieš tai vykdžius skubią evakuacijos operaciją, kurios metu siekta apsaugoti tūkstančius žmonių.
 
Tačiau Talibanui švenčiant pergalę, NATO aljansui beliko išanalizuoti, kas įvyko ne taip svarbiausioje karinėje misijoje nuo Šaltojo karo laikų.
 
J. Stoltenbergas taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės išlaikys diplomatinį spaudimą Talibanui, siekiant sudaryti išvykimo sąlygas šalyje likusiems, su Vakarų šalimis bendradarbiavusiems ir dabar su rizika susiduriantiems afganistaniečiams ir jų šeimoms.
 
Jis pagyrė NATO narę Turkiją, šiai pasisiūlius dalyvauti valdant Kabulo oro uostą, ir padėkojo maždaug 800 NATO civilių darbuotojų už jų pagalbą organizuojant evakuacijos operaciją.
 
„Toliau dirbsime su NATO sąjungininkėmis ir kitomis šalimis, siekdami padėti žmonėms išvykti. Talibanas aiškiai pareiškė, kad žmonėms bus leista išvykti, mes vertinsime Talibaną ne pagal tai, ką jie sako, o pagal tai, ką jie daro“, – teigė NATO vadovas.
 
„Ir pasinaudosime mūsų politiniu, diplomatiniu, ekonominiu svertu, kad galėtume užtikrinti, jog žmonės galėtų išvykti. Tai yra svarbu, nes NATO sąjungininkės ten buvo daugybę metų“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
 
Žvelgdamas į ateitį, J. Stoltenbergas teigė, kad 30 narių turintis karinis aljansas turės atsargiai įvertinti, kas įvyko ne taip, kad nepavyko suformuoti tokios Afganistano vyriausybės ir kariuomenės, kuri būtų pajėgi atsilaikyti prieš Talibaną.
 
„Tai yra vieni klausimų, kuriuos turėsime užduoti, kai netrukus turėsime procesą, kurio metu vertinsime, analizuosime ir mokysimės pamokas“, – AFP sakė jis.
 
„Nes mes turime ne tik geriau suprasti, kas įvyko ne taip, tačiau ir išanalizuoti pasiekimus Afganistane, ypač kovoje su terorizmu“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.01; 06:24

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dėl greito afganų ginkluotųjų pajėgų žlugimo ir Talibano įvykdyto valdžios perėmimo apkaltino ligšiolinę šalies vadovybę, praneša agentūra AP.
 
Politinė vadovybė nesugebėjo pasipriešinti Talibanui, sakė ji antradienį. Ir tai „sukėlė tragediją, kurią mes šiandien išgyvename“. Kartu J. Stoltenbergas pripažino, kad karinis aljansas turi pamatyti ir savo klaidas apmokant Afganistano saugumo pajėgas.
 
Priimant sprendimą dėl karių išvedimo esą buvo aišku, kad Talibanas gali perimti valdžią. Tačiau tai, kad Kabulas krito taip greitai, buvo staigmena, kalbėjo NATO vadovas. Aljansas, anot jo, „turi išmokti pamokas“.
 
Nuo 2003 metų NATO buvo atsakinga už tarptautinę saugumo misiją Afganistane, tačiau 2014-aisiais kovinių operacijų atsisakė ir sutelkė dėmesį į afganų pajėgų apmokymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.18; 08:21

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarė naujausią situaciją bei galimus Aljanso veiksmus atremiant hibridinę nelegalios migracijos ataką prie rytinės NATO sienos. Sutariama, kad Baltarusijos režimas prieš Lietuvą ėmėsi hibridinės atakos, organizuodamas nelegalių migrantų srautą per Lietuvos sieną.
 
Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuvai atrandant būdų atremti Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, šis dirbtinai sukurtą nelegalių migrantų srautą mėgina nukreipti ir į kitas NATO rytinio pakraščio valstybes.
 
Lietuvos prezidentas su J. Stoltenbergu aptarė ir saugumo situaciją regione vykstančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021“ kontekste. Akcentuota, kad Aljansas turi išlikti itin budrus ir būti pasirengęs galimiems incidentams.
 
G. Nausėda, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, informavo NATO vadovą, kad Lietuva svarsto galimybę oficialiai kreiptis į Aljansą, prašydama atsiųsti į šalį NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę.
 
NATO vadovas J. Stoltenbergas patikino Lietuvos prezidentą, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją prie rytinės NATO sienos ir yra pasirengęs atitinkamai projektuoti atsako scenarijus ir skirti visas reikiamas priemones saugumui regione užtikrinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.10; 01:23

Naikintuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Rugpjūčio 2–8 dienomis NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių.
 
Rugpjūčio 3 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino tris RF orlaivius. Du iš jų skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities ir grįžo į RF Kaliningrado sritį. Abu šie orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Trečiasis orlaivis skrido iš RF žemyninės dalies tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į Kaliningrado sritį. Jis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.  
 
Rugpjūčio 3 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino tris orlaivius. Du iš jų skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies ir grįžo į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. Trečiasis orlaivis skrido iš RF žemyninės dalies tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. 
 
Rugpjūčio 5 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du orlaivius, skridusius iš Kaliningrado srities tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros ir grįžusius į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. 
 
Taip pat atpažino vieną orlaivį, skridusį iš Kaliningrado srities tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu ir radijo ryšį su RSVC palaikė. Tuo pačiu NATO naikintuvai atpažino du orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies, ir grįžusius į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.09; 20:11

Kinijos karinė galia. Youtube.com

JAV Pentagono vadovas Llloydas Austinas antradienį sukritikavo didėjantį Kinijos atkaklumą Pietų Kinijos jūroje ir pareiškė, kad Pekino pretenzijų į ginčijamus vandenis „negalima pagrįsti tarptautine teise“.
 
„Šis atkaklumas pamina kitų regiono šalių suverenitetą“, – teigė jis, pradėdamas kelionę į Pietryčių Aziją, kur kelios valstybės ginčijasi su Kinija dėl jūros padalijimo.
 
„Toliau remsime regiono pakrantės valstybes ginant savo teises pagal tarptautinę teisę“, – pridūrė L. Austinas.
 
Kalbėdamas Singapūre, Pentagono vadovas taip pat nurodė, kad JAV „nė nekrūptelės, kai iškils grėsmė mūsų interesams, tačiau nesiekiame konfrontacijos“ su Kinija.
 
„Esu pasirengęs siekti konstruktyvių, stabilių santykių su Kinija, įskaitant stipresnį komunikavimą su Liaudies išlaisvinimo armija krizių metu“, – kalbėjo L. Austinas.
 
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą gausių išteklių turinčios Pietų Kinijos jūros teritoriją, per kurią laivais kasmet praplukdoma kelių trilijonų dolerių vertės krovinių. Tačiau analogiškas pretenzijas į šiuos vandenis reiškia Brunėjus, Malaizija, Filipinai, Taivanas ir Vietnamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.27; 16:24

Prezidentas Gitanas nausėda su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lietuvos Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus).

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Briuselyje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu. Pokalbyje aptarti Baltijos ir Juodosios jūrų saugumo ir gynybos klausimai.

Lietuvos Prezidentas atkreipė Turkijos lyderio dėmesį į besikeičiančią geopolitinę situaciją rytiniame Aljanso flange, Rusijos ir Baltarusijos režimų nenuspėjamumą, papildomas grėsmes, kylančias euroatlantinės erdvės saugumui. Rusija veikia tiek Baltijos, tiek Juodosios jūrų regionuose, todėl sąjungininkų tarpusavio koordinavimasis yra būtinas.

„2019 m. pasiektas susitarimas su Turkija lėmė NATO gynybos planų atnaujinimą Baltijos valstybėms ir Lenkijai. Tai buvo svarbus žingsnis, užtikrinęs ne tik Baltijos jūros regiono, bet ir viso Aljanso saugumą. Dabar turime žengti dar vieną žingsnį ir reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją rytiniame NATO flange. Lietuva pasisako už NATO atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimą“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas pristatė Turkijos lyderiui Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų integracijos grėsmę. Prezidentas pabrėžė, kad NATO turi išlikti budri ir pasirengusi reaguoti į įvairius scenarijus.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2021.06.13; 21:30

Likus savaitei iki NATO viršūnių konferencijos, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Rusiją susitikti. „Noriu dar kartą pakviesti Rusiją kiek įmanoma greičiau dalyvauti NATO ir Rusijos Tarybos susitikime, – sakė J. Stoltenbergas vokiečių laikraščiui „Die Welt“. – Mes turime daug ką aptarti, kas svarbu NATO ir Rusijai“. NATO esą jau prieš daugiau nei metus kvietė Rusiją susitikti, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. „Kamuolys dabar Rusijos pusėje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
 
NATO ir Rusijos Taryba buvo įsteigta 2002 metais, kad Maskva būtų glaudžiai įtraukta į transatlantinio Aljanso darbą ir būtų sukurtas pasitikėjimas tarp buvusių priešininkių. NATO ir Rusijos Taryba ambasadorių lygiu turėjo posėdžiauti kartą per mėnesį. Tačiau dėl Ukrainos konflikto dialogas nuo 2014 birželio iki 2016 metų balandžio visiškai nevyko. Po to būta nereguliarių susitikimų.
 
Pastangos atnaujinti pokalbius NATO ir Rusijos Taryboje pastaruoju metu keliskart žlugo. Viena priežasčių yra tai, kai Rusija šiame formate nenori kalbėti apie Ukrainos konfliktą. Tačiau pirmiausiai rytinės NATO valstybės nenori su tuo sutikti. J. Stoltenbergas laikraščiui sakė, kad NATO ir Rusijos Taryba neposėdžiavo jau 19 mėnesių.
 
NATO vadovas įvardijo ir konkrečias temas, kuriomis būtų kalbama. „Tarp jų, pavyzdžiui, yra abipusis keitimasis informacija apie karines pratybas, kad būtų išvengta nesusipratimų ir galimos eskalacijos“ – sakė jis. Kita tema yra „pakankamas skaidrumas“ apie viena kitos karinę veiklą, kad būtų užkirstas kelias netyčiniams incidentams ore ir jūroje.
 
„NATO ir Rusijos santykiai pasiekė žemiausią lygį, tokio jo nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Dialogas yra geriausias būdas kalbėtis apie įtampas“. Tam NATO ir Rusijos Taryba esą yra tinkamas formatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.08; 00:30

J. Stoltenbergas stebėjo Norvegijoje vykstančias NATO pratybas. EPA-ELTA nuotr.

Po Baltarusijos priverstinai nutupdyto keleivinio lėktuvo ir dėl to kilusios įtampos NATO perspėjo Rusiją ir Baltarusiją. „Žinoma, kad esame pasirengę kilus rimtam pavojui saugoti ir ginti kiekvieną sąjungininkę nuo bet kokios grėsmės, kylančios iš Minsko ar Maskvos, – Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. – Esame budrūs ir labai įdėmiai stebime, kas vyksta Baltarusijoje“. Baltarusija tampa „vis labiau priklausoma“ nuo Rusijos, pridūrė jis.
 
Anot J. Stoltenbergo, sąjungininkės rimtai sunerimusios dėl glaudesnio Maskvos ir Minsko bendradarbiavimo pastaraisiais mėnesiais. „Praeityje patyrėme, kad Rusija smarkiai pažeidinėjo tokių valstybių, kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova teritorinį vientisumą“, – kalbėjo NATO vadovas. Jis teigė nenorįs daug spėlioti ir pridūrė: „NATO yra gynybinis Aljansas“. NATO šalys Lietuva, Latvija ir Lenkija turi bendrą sieną su Baltarusija.
 
Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos nurodymu prieš dvi savaites Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ keleivinis lėktuvas ir sulaikyti jame buvęs vyriausybės kritikas Romanas Protasevičius bei jo draugė Sofija Sapega. ES tada, darydama spaudimą A. Lukašenkai, paskelbė sankcijas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuo tarpu priėmė diktatorių ir pabrėžė, kad remia A. Lukašenką konfrontacijoje su Vakarais.
 
J. Stoltenbergas laikraščiui toliau sakė, kad Baltarusijos tema bus aptariama ir po savaitės Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Joe Bidenas.
 
Rusijos atžvilgiu Aljansas laikosi dvejopos pozicijos: atgrasymo ir dialogo. „Tai tęsime ir toliau“, – sakė J. Stoltenbergas. Kaip tik sunkiais laikais NATO „su savo kaimyne Rusija“ turi tęsti pokalbius apie ginklų kontrolę ir kitus karinius bei politinius iššūkius, kalbėjo jis, akcentuodamas: „Jei nekalbėsime, negalėsime nei išspręsti ginčų, nei pagerinti abipusio supratimo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.06; 00:30

LRT.lt – naujienų portalas

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai (LRT Tarybai), LRT Etikos kontrolieriui, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ganeralinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, LRT tyrimų skyriui

Reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ir suteikti atsakymo teisę

2021-05-28

Š.m. gegužės 17 d. 06:53 interneto portale www.lrt.lt (toliau – Portalas), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, buvo paskelbtas straipsnis „LRT tyrimas. Už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų – antiNATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“ (toliau – Straipsnis), kurio autoriais kolektyviai įvardinti Jurgita Čeponytė, Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius ir lrt.lt, žr. prie šio reikalavimo pridedamą Straipsnio nuorašą ir nuorodą: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1410733/lrt-tyrimas-uz-seimu-marso-rengeju-ir-remeju-antinato-mitingu-sleifas-pronacistines-organizacijos-ir-rysiai-su-vsd-ataskaitose-minimais-asmenimis

Straipsnis įvardinamas kaip „tyrimas“, tačiau jame iš tiesų nėra jokio tyrimo, nes pačių „tyrimo objektų“, tarp kurių įvardijami ir mes – Sakalas Gorodeckis, Naglis Puteikis, Gintaras Songaila bei kiti centristai ir tautininkai, nuomonės iš viso nebuvo klausiama. Dėl publikuojamų faktų ir teiginių apie mus teisingumo su mumis iš viso nebuvo tikslinamasi, kaip ir apskritai dėl Straipsnyje publikuotos informacijos apie įvykius ir renginius, kuriuose, kaip skelbiama Straipsnyje, mes ir mūsų atstovaujamos organizacijos dalyvavo ar netgi juos organizavo (Straipsnyje mes esame pateikti kaip šių, į vieną virtinę sumestų, įvykių ir renginių „Dalyviai/Steigėjai“), tačiau mūsų nieko nebuvo apie juos teiraujamasi.

Vienintelis klausimas, kurį p. J.Čeponytė el. paštu gegužės 14 d. uždavė Sakalui Gorodeckiui, buvo toks:

Sakalas Gorodeckis. Slaptai.lt nuotr.

„Jums rašo Jurgita Čeponytė iš LRT. Analizuodama pastaruosius kelerius metus vykusius protestus įvairiais klausimais, pastebėjau, kad esate prisidėjęs organizuojant arba dalyvavote juose. Kodėl dalyvaujate daugelyje protestų net ir labai skirtingoms temoms skirtų?“. S. Gorodeckis į šį laišką atsakė apie įvairius renginius, kuriuos jis organizavo, tačiau nė vieno įvykio ar renginio, kuris aprašomas Straipsnyje, neminėjo. „Tyrimo“ autorė nei apie vieną Straipsnyje rašomą įvykį ar renginį S. Gorodeckio nieko nepaklausė. Visgi Straipsnyje teigiama, kad esą „LRT stengėsi susisiekti su visais „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ bei kitų protestų organizatoriais ir etatiniais dalyviais, tačiau atsakymus į klausimus gavo tik iš kelių.“ Su Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininku Sakalu Gorodeckiu viena iš Straipsnio autorių „susisiekė“, tačiau nieko apie Straipsnyje minimus faktus ir teiginius taip ir nesiteikė paklausti. O su Nagliu Puteikiu bei su Gintaru Songaila nė „susiekti“ nepabandė.

Straipsnyje niekas nėra išskirtas iš jame piešiamo protestuotojų profilio, o atvirkščiai – visi jame paminėti asmenys bei organizacijos yra tyčia suplakti į viena. Todėl Straipsnio pavadinime ir jo tekste pateikiami apibūdinimai („pronacistinės organizacijos“, „antiNATO šleifas“, „ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“ ir kt.) be jokio pagrindo meta šešėlį mūsų atstovaujamų organizacijų reputacijai, žeidžia mus asmeniškai. „Tyrimo“ tekstas sukonstruotas taip, kad vadinamojo tyrimo „rezultatus“ būtų techniškai sunku paneigti, nors jie ir neatitinka tikrovės. Straipsnio gretinimai ir teiginiai, kuriuose ir mūsų atžvilgiu metami melagingi ir šmeižikiški kaltinimai, yra kai kur supinti su įvairiais formaliais apsidraudimais („kone visų“, „galbūt susiję su“, ir kt.), tačiau kiti Straipsnio teiginiai paneigia net ir šias išlygas.

Jokiuose „protestuose prieš NATO“ tautininkų ir centristų partijos niekada nėra dalyvavusios ir šių partijų vėliavų niekada tokiuose renginiuose nėra buvę (atvirkščiai, šios partijos visada buvo vienos aktyviausių Lietuvos dalyvavimo NATO ir pačios NATO rėmėjų). Tačiau Straipsnio autorės (-iai) po pastraipėlės, kurioje pirmuoju sakiniu pasakyta, kad „po 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvoje pasipylė protestai prieš NATO“, toliau tęsia/…/kad šiuose renginiuose matyti tautininkiškų ir patriotinių organizacijų vėliavos bei veikėjai /…/“. Nors pilnas „tautininkiškos organizacijos“ pavadinimas čia nepateiktas, tačiau jis aiškiai numanomas iš tolesnio Straipsnio teksto, taip pat iš Straipsnyje minimų asmenų (S.Gorodeckis yra Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas, G. Songaila buvo Tautininkų sąjungos pirmininkas, o N. Puteikis yra Centro partijos – Tautininkų pirmininkas).

songaila_m
Gintaras Songaila. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Apie esą buvusį patriotinių organizacijų dalyvavimą protestuose prieš NATO mums taip pat nėra žinoma ir jokių tokių duomenų Straipsnyje nėrapateikta (Straipsnyje tie 2016-06-17 data paminėti akcijos Šiauliuose „dalyviai/steigėjai“ negali būti priskiriami nei prie „tautininkiškų“, nei prie „patriotinių“ organizacijų, kaip ir kiti tokių akcijų organizatoriai). Šioje akcijoje dalyvavę asmenys niekaip nėra susiję nei su mumis, nei su mūsų atstovaujamomis politinėmis organizacijomis. Nei mes patys asmeniškai, nei mūsų atstovaujamos organizacijos nėra ir nebuvo niekaip susiję taip pat ir su Straipsnyje minima 2017-09-10 akcija „prieš NATO prie Seimo“, su 2016-06-17  protestu Šiauliuose „prieš JAV, NATO, ES“, kaip ir su kitais tų pačių asmenų organizuotais, tos pačios tematikos protestais 2016 bei 2015 metais.

Nei mes asmeniškai, nei tautininkai, nei centristai nėra niekaip susiję ne tik su šiomis akicijomis-protestais, bet ir su Straipsnyje paminėtais asmenimis, šių akcijų-protestų organizatoriais ar dalyviais. Tarp vienos tokios akcijos dalyvių Straipsnyje minimas Aras Sutkus iš viso nėra niekaip susijęs nei su mumis asmeniškai, nei su tautininkų ir centristų organizacijomis. Skirtingai nei teigia Straipsnyje cituojamas Arnas Sutkus, nei tautininkai, nei centristai nėra dalyvavę ir nedalyvauja taip pat ir Straipsnyje paminėtame vadinamajame „Susitelkime“ (apie tai Straipsnio autoriai būtų nesunkiai sužinoję, jei tik būtų paklausę kitos pusės, apie kurią parašė, tačiau nė nepaklausė). Liaudies partija yra visai kita organizacija ir skelbia skirtingas nuo tautininkų ir centristų idėjas. Šis skirtumas visada buvo ypač ryškus dėl NATO. Jeigu kažkokie asmenys ar organizacijos skelbia apie „vienijimąsi“, tai Straipsnio autoriai į tokius šaltinius privalėjo pažiūrėti kritiškai, patikrinti, kiek jie patikimi. Straipsnyje nurodytame centristų ir tautininkų kreipimęsi dėl vienijimosi tokios organizacijos ar asmenys, kuriuos Straipsnio autoriai įvardija kaip „susijusius su VSD ataskaitomis“ nebuvo kviečiami, su tokiais iš mūsų pusės jokių derybų ar iniciatyvų dėl „vienijimosi“ nebuvo.

Nei mes, nei mūsų atstovaujamos „tautininkiškos organizacijos“ nėra niekaip susijusios ir su kitais šiame Straipsnyje įvardintais protestais prieš NATO ar su kitais tokiais renginiais, kuriuose galėjo būti skleidžiama „Kremliaus dezinformacija“ ar platinama „antivalstybinė propaganda“, kadangi tai prieštarautų mūsų ir mūsų atstovaujamų „tautininkiškų organizacijų“ vertybėms bei programinėms nuostatoms. Tautininkus ir centristus labai žeidžia, kad mūsų organizacijas Straipsnio autoriai be jokio pagrindo gretina ir su Rusijos „visuomenės saugumo koncepcija“. Mūsų programinėse nuostatose niekada nebuvo absurdiškų teiginių, kad mes nuo Vakarų korporacijų išnaudojimo ginsime „gamtinių išteklių gausią Rusijos civilizaciją” ir kad mes kažkaip susiję su šia koncepcija tikinčiais asmenimis, kurie „mano, kad remiantis jos idėjomis galima atkurti Rusijos galybę, nugalėti „destruktyvius“ Vakarus, ir palaiko Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką“. Atvirkščiai, tiek tautininkai, tiek centristai niekada nepalaikė Rusijos agresyvios politikos, visada rėmė Ukrainos teritorinį vientisumą ir, skirtingai nei kitos partijos bei organizacijos, aktyviais praktiniais veiksmais palaikė jos kovą prieš Rusijos agresiją.

S.Gorodeckis, N.Puteikis, G. Songaila, o taip pat jų atstovaujamos ir atstovautos organizacijos nėra niekaip susiję ir su Straipsnyje paminima Z.Vaišvilos vadovaujama „Visuomenės taryba“, niekaip nesusijusi ir su Straipsnyje minėtų „Birželio 3 grupės“,„Piliečių sąšaukos už dorą ir tautą“ veikla. Nei mūsų asmeniškai, nei mūsų organizacijų atstovų nėra ir nebuvo nei vienoje iš šių struktūrų – nei tarp jų „dalyvių“, nei tarp jų „iniciatorių“, nei tarp jų „organizatorių“, nei tarp jų „steigėjų“. Be to, šios „organizacijos“, mūsų žiniomis, niekur ir niekada nepalaikė ir jokių tautininkų bei centristų protestų ar kitų renginių, o tarp jų ir tų, kurie minimi Straipsnyje. Straipsnyje pateikta nuoroda į tai, kad 2016-01-19 „Birželio 3 grupė“ esą jungėsi su „Liaudies partija ir Respublikonais“ yra tyčia klaidinanti, nes Respublikonų partija susijungė ne su šiomis grupėmis, o su Tautininkų sąjunga. Be to, respublikonų prisijungimas prie tautininkų Straipsnyje datuotas apibendrintai „2016“, tačiau „laiko juostoje“ jis yra chronologiškai pateiktas tyčia anksčiau nei menamas respublikonų jungimasis su „Birželio 3 grupe“ bei „Liaudies partija“, kuris esą vyko metų pradžioje.

Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Taip Straipsnio autoriai siekia sudaryti klaidinantį įspūdį, kad tautininkai yra susiję su „Liaudies partija“ ir „Birželio 3 grupe“ per nuorodose minimus respublikonus. Juk jei respublikonai prisijungė prie tautininkų, o vėliau dar jungėsi ir su „Birželio 3 grupe“ bei „Liaudies partija“, tai juk būtų „akivaizdi sąsaja“, jei ji liktų nepaneigta. Tačiau tokią Straipsnio autorių sąmoningai įtaigojamą sąsają paneigė pats gyvenimas, nes respublikonai jau po šių nuorodų iš tiesų prisijungė ne prie „Birželio 3 grupės“ ar „Liaudies partijos“, bet prie Tautininkų sąjungos, kuri po prisijungimo papildė pavadinimą. „LRT Tyrimo“ autoriai nė nepasivargino informuoti savo skaitytojų, kad „informacija“ apie respublikonų jungimąsi su „Liaudies partija“ ir „Birželio 3 grupe“ nepasitvirtino. Atvirkščiai, Straipsnyje pateiktoje „laiko juostoje“ jie sąmoningai sukeitė įvykius.

Straipsnio pavadinime („LRT tyrimas.Už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų – antiNATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos [paryškinta mūsų] ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“) ir Portale yra panaudojama sąvoka „pronacistinės organizacijos“, kuri Straipsnio tekste susieta su prie 2019-2021 m. „kone visų“ rengtų mitingų/protestų organizatoriu pridėtomis ir esą juos remiančiomis „atsišviežinusiomis radikaliomis nacionalistinėmis partijomis“ (žr. „Pandemijos kibirkštys“) bei su „aktyviai išnaudojamomis“ Vasario 16 bei Kovo 11 šventėmis, kurių metu eitynes organizuoja S. Gorodeckis ir kiti tautininkai. Kadangi tarp Straipsnio „laiko juostoje“ minimas  tautininkų jungimasis su respublikonais, o po to ir su centristais, taigi, „atsišviežinusiomis radikaliomis nacionalistinėmis partijomis“ yra priskiriami būtent tautininkai, o konkrečiai – Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos bei Centro partijos-Tautininkų nariai. Tačiau nėra jokių duomenų, kad šios partijos yra „pronacistinės“, toks kaltinimas yra melagingas ir įžeidžiantis. Toks kaltinimas negali būti metamas ir Straipsnio „laiko juostoje“ įvardintai persitvarkiusiai politinei partijai „Kartų solidarumo sajunga-Santalka Lietuvai“, o taip pat ir „laiko juostoje“ minimomis naujai įsikūrusioms partijoms „Nacionalinis susivienijimas“ bei „Krikščionių sąjunga“. Šios partijos nesusijusios nei su protestų prieš NATO organizavimu, ar dalyvavimu juose, nei jos „turi ryšių“ su VSD ataskaitose minimais asmenimis.

Tarp neteisingų sąsajų ir klaidinančių nuorodų Straipsnyje yra įveltas ir G. Songaila, kuris buvo Tautininkų sąjungos pirmininkas. Jis Straipsnyje įvardintas kaip steigėjais/dalyvis prie 2010-12 m. nuorodos „Garliavos įvykiai. Protestai ir „Drąsos kelio” partijos įsteigimas.“ G.Songaila nedalyvavo nei „Drąsos kelio“ partijos steigime, nei Garliavos įvykiuose, nei protestuose. Tuometinis Seimo narys tik vieną kartą per visą 2010-2012 metų laikotarpį lankėsi Garliavoje. N.Venckienės kvietimu jis nuvyko susipažinti su Deimante Kedyte, su kuria kalbėjosi ir žaidė šachmatais. G. Songaila turi gydytojo psichiatro diplomą. Jis tuomet įsitikino, kad ekspertų išvados dėl to, kad ši mergaitė nelinkusi fantazuoti, nepasiduoda įtaigai ir todėl jos parodymai dėl buvusio tvirkinimo buvo pagrįsti, deja, atitinka tikrovę. G.Songaila nedalyvavo „Garliavos įvykiuose“, nedalyvavo ten vykusiuose protestuose, o tuo labiau partijos „Drąsos kelias“ steigime. Jis niekaip nėra susijęs su asmenimis, su kuriais LRT „tyrimas“ jį mėgina gretinti, ir net nepažįsta jokio Andriaus Lobovo.  

Vienu atveju ši manipuliacijų, tyčinio pripainiojimo ir įvėlimo „technika“ buvo panaudota itin rizikingai, žr. Straipsnyje: „Remiantis LRT Tyrimų skyriaus surinkta ir susisteminta informacija, visus šiuos protestus nuo2012 m. [paryškinta mūsų] vienija ne tik tie patys organizatoriai arba dalyviai [paryškinta mūsų], o ir tai, kad arba vieni, arba kiti turi aiškias sąsajas su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose [paryškinta mūsų]. VSD juos yra įvardijusi kaip arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“ [paryškinta mūsų] (toliau – Citata). Nors vėliau Straipsnyje kitoje vietoje yra įvardinti keli asmenys, kurie pasak Straipsnio autorių yra „VSD grėsmių valstybės saugumo ataskaitose“ minimi kaip „platinantys antivalstybinę propagandą, jie arba finansuojami priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų, arba yra jų dalis“, tačiau šie paminėti asmenys išvis nėra niekaip susiję nei su mumis asmeniškai, nei su mūsų atstovaujamomis organizacijomis (t.y., jie nėra susiję su Straipsnyje minimais „Centro Partija ir Tautininkais“). Nepaisant to, kad Straipsnio autoriai negalėjo nurodyti jokių tokių „VSD ataskaitose minimų asmenų“, kurie būtų kaip nors susiję su mūsų organizuotais protestais, šioje Citatoje apibendrintai teigiama, kad su kažkokiais asmenimis, kurie minimi VSD ataskaitose, yra susiję „visi šie protestai“, išvardinti Straipsnyje. Tokiu būdu tyčia siekiama sudaryti įspūdį, kad esą ir tie protestai, kuriuos organizavo tautininkai bei centristai yra kažkaip susiję su tokiais Lietuvai priešiškais asmenimis.

Iš esmės, aukščiau pateiktoje Straipsnio Citatoje pasakyta, kad nesvarbu, ar jame įvardinti asmenys buvo „visų šių protestų“ nuo 2012 m. organizatoriai, ar jie buvo tik dalyviai, ir net nesvarbu, ar jie dalyvavo tik kai kuriuose iš Straipsnyje paminėtų renginių/įvykių, tačiau jie esą „turi aiškias sąsajas su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose“, ir dar daugiau – „visų“ Straipsnyje išvardintų protestų „arba organizatorius, arba dalyvius“, pasak Straipsnio autorių, VSD yra įvardijusi „arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“. Straipsnyje taip pat teigiama, kad „visuose“ jame paminėtuose protestuose, o tai reiškia, kad ir tuose iš jų, kuriuos organizavo Sakalas Gorodeckis, Naglis Puteikis, Gintaras Songaila, kaip ir tuose, kuriuose buvo protestuojama prieš NATO, „skambėjo labai panaši retorika, atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai. Itin dažnai jie sutapo su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“.

Mes, S.Gorodeckis, N.Puteikis ir G.Songaila, iš viso neturime, niekad neturėjome ir negalėjome turėti jokių „sąsajų su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose“, įskaitant ir tuos, kuriuos VSD įvardija kaip „arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“. Netiesa, kad mūsų bei mūsų atstovaujamų organizacijų renginiuose „atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai“ su tokiais protestais. Kadangi tokie „reikalavimai ir lozungai“ neatsikartojo, tai jie tuo pačiu ir negalėjo sutapti „su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“. Straipsnyje teigiama, kad visuose protestuose atsikartojantys „reikalavimai ir lozungai“ su Kremliaus skleidžiama dezinformacija sutapo „itin dažnai“. Tačiau tie lozungai ir reikalavimai, kuriebuvo skelbti tautininkų bei centristų organizuojamuose renginiuose, net ir negalėjo „itin dažnai“ sutapti „su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“, kadangi nei su tokia dezinformacija, neisu jokia kita dezinformacija tautininkų bei centristų skelbiami šūkiai ir reikalavimai nesutapo niekada. Straipsnyje ir nėra pateikta jokių duomenų, kad tautininkai ar centristai kada nors būtų teikę kokius nors reikalavimus ir šūkius, kurie kada nors būtų sutapę su Kremliaus dezinformacija. Taigi, Straipsnio autorių kaltinimai, tiekkiek jie taikomi mums ir mūsų atstovaujamoms organizacijoms, yra niekuo nepagrįsti.

Nei vienas iš Straipsnyje išvardintų protestų ar (ir) kitų renginių, kuriuos organizavo arba juose dalyvavo S.Gorodeckis, N.Puteikis, G.Songaila, nėra niekaip susiję su kokiais nors „lozungais ir reikalavimais“, kurie būtų galėję sutapti su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“. Antai du Straipsnyje paminėti protestai, iš kurių vieną organizavo ir viename dalyvavo Sakalas Gorodeckis (2019 m. liepos 10 d. prie Vilniaus miesto savivaldybės dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo ir tų pačių metų rugpjūčio 7 d. prie Mindaugo paminklo „Apginkime Lietuvos didvyrius“), buvo nukreipti kaip tiktai prieš Kremliaus dezinformaciją dėl Lietuvos didvyrių, kovojusių prieš sovietinius okupantus. Šiuose dviejuose protestuose nebuvo jokių lozungų ar reikalavimų, kurie būtų galėję kaip nors sutapti su Kremliaus dezinformacija, ir nebuvo tokių, kurie būtų „atsikartoję“ kituose Straipsnyje išvardintuose protestuose.

LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė. Slaptai.lt nuotr.

Tiesa, Straipsnyje apie šiuos protestus rašoma, kad jie kilo „paraleliai“ (žr.: „paraleliai aštrėjant istorinei tematikai, 2018 m. vienas po kito kilo protestai dėl tarpukario veikėjų Jono Noreikos ir Kazio Škirpos veiklos vertinimo“), tačiau toliau „kone visi“ protestai jau suplakami į viena: „kone visų 2019–2021 m. vykusių mitingų ir protestų [paryškinta mūsų] organizatoriai ir dalyviai persipina, juos palaiko konkretūs politikai ir politinės organizacijos, taip pat ir atsišviežinusios radikalios nacionalistinės partijos [paryškinta mūsų]. Aktyviai išnaudojamos ir Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios šventes“ [mūsų pastaba: paminėtas eitynių organizatorius tautininkas Sakalas Gorodeckis]. O sekančioje pastraipoje Straipsnio autoriai jau ir visai susipainioja savo „logikoje“, nes dar papildomai paaiškina, kad „visus šiuos protestus nuo 2012 m. vienija“ [paryškinta mūsų] esą „ne tik tie patys organizatoriai arba dalyviai“, o „ir tai, kad arba vieni, arba kiti turi aiškias sąsajas [paryškinta mūsų] su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose“. Šioj vietoj Straipsnio autoriai matyt jau užmiršo pridurti žodelį „kone“, „galimai“, ar panašiai, todėl susidurs su griežtomis teisinėmis pasekmėmis. Išsireiškimas „arba vieni, arba kiti“ nereiškia, kad tiktai „kai kurie“, bet aiškiai sako, kad „visuose šiuose protestuose“ buvo esą juos vienijančių „tų pačių“ arba organizatorių, arba dalyvių, kurie, negana to, dar esą turėjo „aiškias sąsajas“ su kažkokiais Lietuvai priešiškais asmenimis.

Tarp Straipsnyje minimų „visų protestų“ yra įvardinti ir trys Arvydo Juozaičio bei G.Songailos organizuoti renginiai („Piketas prie M.Mažvydo bibliotekos prieš neteisingus debatus” 2019-04-08, bei „Už laisvus rinkimus“ 2019-05-02 ir 2019-05-08). Šiuose protestuose nei tarp jų organizatorių, nei tarp dalyvių mūsų duomenimis nebuvo jokių asmenų, kurie patys arba jų „informaciniai kanalai“ būtų minimi VSD grėsmių ataskaitose. Nei Arvydas Juozaitis, nei Gintaras Songaila tarp tokių asmenų VSD ataskaitose neminimi. Nei 2019-04-08 proteste įvardintas Vitalijus Balkus, nei Martynas Krivaitis taip pat VSD ataskaitose neminimi. Negana to, Vitalijus Balkus net ir nebuvo šio protesto dalyvis, o tik ėmė iš G.Songailos interviu videolaidai „Iš savo varpinės“ ir kaip su šiuo renginiu niekaip nesusijęs žurnalistas jį komentavo laidoje (tiktai dėl vieno iš Straipsnyje minimų „protestų“ autoriai pripažįsta, kad V.Balkus jį filmavo, t.y. dėl 2020-05-22, o čia ir kitur – autoriai tai paminėti pamiršo, antai dėl 2017-03-11 Kovo 11 eitynių; tiesa, jeigu pastaruoju atveju V.Balkus būtų pripažįstamas kaip eitynių dalyvis, reikia pabrėžti, kad šiose eitynėse jokie lozungai arba reikalavimai neskleidė „Kremliaus dezinformacijos“, o informacinio kanalo „Iš savo varpinės“ VSD niekur nėra paminėjęs). Martynas Krivaitis nėra Straipsnyje daugiau minimas jokiuose tarp jame nurodytų „visų protestų“. Vitalijaus Balkaus filmavimas gegužės 5 d. pikete dar neįrodo, kad 2019-04-08 protesto „arba organizatoriai, arba dalyviai“ būtų kaip nors „persipynę“ su Straipsnyje įvardintais „visais protestais nuo 2012 metų“. Taigi, jau turime vieną vieną iš protestų, kuris sugriauna „LRT Tyrimo“ Citatoje pateiktą teiginį apie „visus protestus“. Be to, jei viešuose renginiuose pasitaiko dalyvių, kurie yra dalyvavę ir kituose „LRT Tyrime“ įvardintuose protestuose nuo 2012 metų, tai savaime dar visai nereiškia, kad tokie dalyviai šiuos „visus“ renginius esą kažkaip „vienija“. Paklausėme V. Balkaus, ar jo LRT teiravosi apie protestus, kuriuose jis yra nuo 2012 metų dalyvavęs. Paaiškėjo, kad LRT V.Balkaus nieko neklausė ir nebandė susisiekti. Taip pat paaiškėjo, kad jis iš tiesų dalyvavo viename Straipsnyje minimame 2013 m. proteste „prieš skalūnus“, tačiau jis ten dalyvavo drauge su M.Puidoku kaip oficialus LŽVS atstovas, nes tuomet buvo šios partijos narys, o nei Straipsnyje minimo Vaido Lekstučio, nei Olego Titorenkos jis tuomet nei pažinojo, nei matė, nei yra kada nors turėjęs su jais kokių nors ryšių, nekalbant jau apie kažkokias „aiškias sąsajas“.

Dar daugiau, pikete prie M.Mažvydo bibliotekos irgi nebuvo jokių „lozungų arba reikalavimų“, kurie būtų „atsikartoję“ kituose Straipsnyje minėtuose protestuose. Ši akcija buvo skirta protestui prieš akivaizdų politinės kampanijos dalyvių diskriminavimą, organizuojant rinkimų debatus, kai dalyviai buvo paskirstomi pagal socialinių apklausų reitingus. Piketo reikalavimas rinkimų viešuose debatuose neskirstyti politinės kampanijos dalyvių pagal jų reitingus pasikartojo tiktai vienu atveju: Centro Partijos-Tautininkų pareiškime Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl to, kaip LRT organizavo 2020 metų Seimo rinkimų debatus. Kaip žinia, LVAT pripažino, kad rinkimų debatuose LRT skirstė politinės kampanijos dalyvius pagal jų reitingus, pažeisdama įstatymus. Tiesa, šio centristų ir tautininkų konfilkto su LRT Straipsnio autoriai nepamini. Tačiau jie kartu teigia, kad „tautininkiškų organizacijų rengiamuose mitinguose /…/ skelbiamas visiškas nepasitikėjimas tradicinėmis Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos priemonėmis, o tai yra netiesa.

Jei kuriuose nors „mitinguose“tautininkiškos organizacijos pareiškė nepasitikėjimą, tai tik konkrečiaidėl kurios nors „žiniasklaidos priemonės“ ir dėl konkrečių jos tendencingumų. Tokia žiniasklaidos priemonė ir buvo būtent LRT, su kuria turėjome net ir teisinių konfliktų (juose paaiškėjo, kad LRT buvo neteisioji pusė). Kitoms „tradicinėms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms“ nepasitikėjimo savo mitinguose nesame skelbę. Nepasitikėjimo nesame skelbę ir „užsienio žiniasklaidos priemonėms“, išskyrus Rusiją, kurioje skelbiama informacija „tautininkiškos organizacijos“ iš tiesų visiškai nepasitiki. Netgi ir LRT atžvilgiu centristai bei tautininkai, o taip pat jų organizacijas atstovaujantys asmenys (t.y., Straipsnyje šiame kontekste paminėti S. Gorodeckis, N. Puteikis, G. Songaila) niekad nesame skelbę „visiško nepasitikėjimo“, nes tikime, jog ir joje tebedirba daug sąžiningų ir profesionalių žurnalistų.

Jei tarp Straipsnyje minimų „tautiniškų organizacijų“ mitingų turimas omenyje ir Straipsnyje paminėtas visuomenininkų 2018-10-22 surengtas mitingas „Protestas prieš LRT, prieš cenzūrą LRT ir už LRT laisvę“, tai jo organizatoriai iš tiesų kėlė reikalavimus taip pat tik LRT. Kaip matyti iš mitinge paskelbtos rezoliucijos, jame nebuvo skelbiamas visiškas nepasitikėjimas „tradicinėmis Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis“.

VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.

Aukščiau minėtose Arvydo Juozaičio ir Gintaro Songailos 2019-05-02 ir 2019-05-08 rengtose akcijose prie LRT „Už rinkimų laisvę“ nebuvo reiškiamas „visiškas nepasitikėjimas“ LRT, bet tik buvo protestuojama, kaip LRT organizuoja rinkimų debatus. Šiose akcijose buvo kalbama apie Arvydo Juozaičio rinkimų programą, kurios pristatyti LRT debatuose nebuvo demokratinius standartus atitinkančių sąlygų. Šiose akcijose buvo pristatytos kandidato į Prezidentus nuostatos, kurios niekaip „neatsikartoja“ LRT Straipsnyje minėtuose protestuose prieš NATO, ar kituose renginiuose, kuriuos nuo 2012 metų organizavo, arba juose dalyvavo kokie nors VSD ataskaitose paminėti asmenys, galimai iš tiesų skleidę turinį, kuris „itin dažnai“ sutapo su „Kremliaus skelbiama dezinformacija“.

Prie šių akcijų organizatorių Straipsnio autoriai pridėjo du šių akcijų dalyvius (Astrą Genovaitę Astrauskaitę ir Pranciškų Valicką). Šie asmenys neminimi VSD ataskaitose ir neturime duomenų, kad jie turėtų kokias nors „aiškias sąsajas“ su kitais asmenimis, kuriuos VSD savo ataskaitose kada nors būtųpaminėjęs. LRT Straipsnyje minimi arti keturiasdešimties protestų, o Pranciškus Valickas kaip dalyvis paminėtas tik dar vienoje protesto akcijoje (jau minėtas 2018-10-22 „Protestas prieš LRT, prieš cenzūrą LRT ir už LRT laisvę“). Taigi, šis asmuo tikrai negali būti joks kandidatas į veikėjus, kurie esą persipina „visuose protestuose nuo 2012 metų“ ir niekaip negali pretenduoti į kokį nors šių protestų „vienijimą“, kaip teigiama Straipsnio Citatoje. Be to, P.Valickas ir Straipsnyje iš viso nėra niekur įvardintas šalia asmenų, kurie buvo minimi VSD ataskaitose ir kurie organizavo kokius nors protestus, arba juose bent dalyvavo, tad jokių sąsajų su tokiais asmenimis nėra, nekalbant apie kokias nors „aiškias sąsajas“.

Liudvikas Gadeikis, LRT tarybos pirmininkas

A.G. Astrauskaitė Straipsnyje paminėta aštuoniuose protestuose ir renginiuose, tačiau jokiame proteste prieš NATO nėra dalyvavusi, todėl net ir teoriškai negali būti susijusi su Straipsnio Citatoje minimais „visais šiais protestais po 2012 metų“, todėl ji viena pati taip pat niekaip negalėjo „visų šių protestų“kaip nors„perpinti“ arba „vienyti“. Tarp tų aštuonių atvejų A.G. Astrauskaitė paminėta ir prie informacijos apie centristų ir tautininkų vienijimąsi (2020-07-27, šalia S. Gorodeckio ir N. Puteikio, nes tuo metu ji buvo Centro partijos narė), taip pat ji įvardinta aukščiau paminėtuose tautininkų organizuotuose protestuose dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos šmeižto, kurie irgi nesutapo su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“, o kaip tik buvo nukreipti prieš ją. Drauge su A.G. Astrauskaite įvardinti Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronis Ažubalis irgi nėra minimi VSD ataskaitose kaip „antivalstybinę propagandą“ platinantys asmenys. Prie Mindaugo paminklo rengtame proteste LRT Straipsnis greta A.G. Astrauskaitės ir kitų organizatorių bei dalyvių (S. Gorodeckio, A. Juozaičio) mini ir ekonomikos mokslų daktarą Eugenijų Palioką. Vien tuo pagrindu, kad šis asmuo dalyvavo šiam proteste jo dar negalima laikyti nei su „tautinėmis organizacijomis“, nei su A.G. Astrauskaite susijusiu asmeniu. Netgi tuo atveju, jei E.Paliokas savo pažiūromis dėl Lietuvos istorinės atminties ir būtų artimas tautininkams, jis pats nėra minimas VSD ataskaitose, todėl negali būti laikomas tokiu susijusiu asmeniu (arba organizatoriumi, arba dalyviu), kuris įvardintas Straipsnio Citatoje.

Be jau aukščiau paminėtų ir Straipsnyje įvardintų protestų bei viešų renginių A.G. Astrauskaitė dalyvavo tik keturiuose protestuosearakcijose, apie kuriuos nei mes, nei mūsų atstovaujamos organizacijos nieko nežinojome. A.G. Astrauskaitė 2020-06-19 išties dalyvavo akcijoje „Eitynės nuo Katedros aikštės iki Seimo. Eitynės už lietuvių gyvybes“, tačiau ši vieša akcija, mūsų žiniomis, nebuvo niekaip susieta su „Kremliaus skelbiama dezinformacija“, o ir patys Straipsnio autoriai nenurodė jokių konkrečių šitos akcijos lozungų ar reikalavimų, tarp jų ir esą „tų pačių“, kurie būtų galėję „atsikartoti“ kituose keturiasdešimtyje renginių ar įvykių, paminėtų Straipsnyje.Šioje akcijoje su A.G. Astrauskaite gretinami asmenys, mūsų žiniomis, taip pat nėra minimi VSD ataskaitose.

Vienas iš tokių renginių, kuriuose dalyvavo A.G. Astrauskaitė – tai „tylus protestas prieš Seimo rinkimus“(2020-10-02). Šiame tyliame proteste nėnebuvo skelbiami „lozungai ar reikalavimai“, galėję „atsikartoti“ kituose protestuose. Šalia A.G. Astrauskaitės minimas kitas akcijos dalyvis A.Sutkus pagal Straipsnio Citatą negali pretenduoti į su A.G. Astrauskaite susijusius asmenis arbaį su „visais protestais“, kurieminimi šioje Citatoje, susijusius asmenis, nes, mūsų duomenimis jis pats irgi niekur nėra paminėtas VSD ataskaitose.

Šis asmuo su A.G. Astrausaite Straipsnyje yra sugretinamas ir kitame proteste-akcijoje(„Proteste prie LRT dėl pasipiktinimo laida apie gėjus tėčius“, 2019-11-09). Drauge su A.G. Astrauskaite ir kitais protesto dalyviais mes taip pat piktinamės šia LRT laida, nes tai buvo LGBT išpažįstamo gyvenimo būdo propaganda per iš mokesčių mokėtojų išlaikomo nacionalinio transliuotojo programą. Ši konkreti laida iš tiesų buvo. Tai nėra kokia netikra žinia („feikas“), todėl pasipiktinimas dėl šios laidos net ir logiškai negali sutapti su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“ apie LGBT propagandą Lietuvoje.

Vienintelis atvejis iš Straipsnyje minimų „visų protestų“, kuriame per kitą asmenį (A.G. Astrauskaitę) mes ir mūsų atstovaujamos tautininkiškos organizacijos galėjo būti netiesiogiai gretinamos su asmeniu, kuris iš tiesų buvo minimas VSD ataskaitose ir kuriam buvo keliamos bylos dėl priešiškų Lietuvai veiksmų, tai 2020-05-22 akcija, kurią organizavo pati A.G. Astrauskaitė („Piketas, kuriame yra siekiama apginti Lietuvos piliečių konstitucines teises“ (dėl karantino). Dainius Petkus nėra niekaip susijęs su VSD ataskaitomis, o Kazimieras Juraitis į šį protestą galėjo atvykti ir atsitiktinai arba savo iniciatyva tyčia. Vienintelis toks atvejis iš maždaug 40-ties, kurie minimi Straipsnyje, kai per kitą asmenį galima atsekti kažkokią sąsają su galimai priešišku Lietuvai veikėju, išties parodo priešingą padėtį, negu teigiama Straipsnyje (esą „visi šie protestai“ yra persipynę su asmenimis, kurie minimi VSD ataskaitose). S. Gorodeckis, N. Puteikis ir G. Songaila bei jų atstovaujamos organizacijos nėra susiję su „visais šiais protestais“, o mūsų organizuoti renginiai nėra susiję su asmenimis, kurie minimi VSD ataskaitose. Situacija, kai kažkokias sąsajas su įtartinais asmenimis galima atsekti tiktai per kitų dviejų asmenų grandinę iki mūsų ar mūsų atstovaujamų organizacijų, neįrodo jokio ir mums primetamo „antiNato mitingų šleifo“ ar „ryšių su VSD ataskaitose minimais asmenimis“, o taip pat ir kitų Straipsnyje pateiktų kaltinimų mūsų bei mūsų atstovaujamų organizacijų atžvilgiu. Nėra jokia paslaptis, kad kiekvienas Lietuvos pilietis per kitus du asmenis gali savo šalyje surasti nebūtinai vien tik antivalstybinį veikėją, bet ir giminaitį. Todėl Straipsnio insinuacijos tokiu pagrindu mūsų atžvilgiu yra itin įžūlios, įžeidžiančios ir melagingos, kaip ir visas Straipsnyje pateikiamas mūsų organizacijų vertybėms priešingas, auditoriją tyčia klaidinantis kontekstas.

Dėl 2020-05-22 akcijos dar reikia pridėti ir pastabą, kad yra labai daug pagrindo piliečių kritiškam požiūriui į pandeminio karantino priemones. Praėjusių metų rudenį Centro partija-Tautininkai kreipėsi į LVAT dėl „ekstremalių situacijų valstybės operatoriaus“ (ESVO) teisinio statuso bei galimai neteisėtų jo veiksmų, o šių metų gegužės 5 d. LVAT priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą pagal šį pareiškimą (Admin. byla Nr. I-7-552/2021). Sprendime pripažinta, kad ESVO statusas buvo neteisėtas, kaip visi jo sprendimai, kurie iki š.m. gegužės 5 d. dar buvo nepakeisti, o taip pat ir jo veiksmai karantino metu pašalinant įstatymu privalomai nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo rodiklius (tokius, kaip sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo laikas nuo paciento kreipimosi momento, pagrįstų pacientų skundų skaičius, ir kt.). Tad jeigu kai kurie „tautininkiškų organizacijų“ lozungai ar reikalavimai dėl karantino sąlygų „atsikartoja“ ir kitose protestuose, tai dėl tokių „atsikartojimų“ protestų dalyviai neturėtų būti kaltinami ir jie neturėtų būti automatiškai siejami su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“, nes tuomet tuo pačiu tektų kaltinti ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Kita vertus, nei mes, nei mūsų atstovaujamos organizacijos neskelbė jokių pasisakymų „prieš testavimą, vakcinas ir vakcinavimą“, mums negali būti priskirtas taip pat ir „pandemijos neigimas“, todėl mūsų įpynimas ir į šį kontekstą Straipsnyje yra visiškai nepagrįstas. Mūsų protestai dėl perteklinio privalomo kaukių naudojimo buvo pagrįsti – visuomenės sveikatos ekspertai tai pripažino ir tokių reikalavimų naujos kadencijos Vyriausybė pandeminio karantino metu atsisakė.

Straipsnyje įvardintas buvusio Seimo nario, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio dalyvavimas protesto mitinge „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui“ (2018-11-25 jo pasakyta kalba šiame mitinge) taip pat negali būti joks pagrindas teigti, kad jis, ar jo atstovaujama organizacija, esą yra kažkaip susiję su asmenimis, kurie minimi VSD ataskaitose, arba kad šioje jo kalboje esą kas nors galėjo sutapti su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“.

Naglis Puteikis, kaip ir kiti mitinge kalbėję politikai, pasisakė ne prieš „griežtesnė vaikų teisių užtikrinimą“, kaip yra klaidingai pateikiama Straipsnyje, o prieš nepagrįstą ir jų gerovei žalingą vaikų paėmimą iš šeimų. N. Puteikis, kaip ir M. Puidokas, ne tik kalbėjo mitinge, bet ir teikė pasiūlymus naujajai Vaiko teisių pagrindų įstatymo redakcijai. Šie pasiūlymai Seime buvo priimti pagrindu kompromisui, todėl Straipsnio autoriai, šmeiždami Naglį Puteikį ir Mindaugą Puidoką, ar siekdami pakenkti jų geram vardui, šiuo atveju netiesiogiai žemina ir Seimo daugumą, priėmusią VTPĮ pataisas. Po VTPĮ pataisų priėmimo masiškasvaikų pagrobimas iš šeimų (per metus nuo 2018m. iki 2019m. vidurio vaikų paėmimo iš šeimų skaičius jau buvo viršijęs 1,5 tūkst.) buvo pagaliau sustabdytas ir labai aštrus konfliktas Lietuvos visuomenėje atslūgo. Naglio Puteikio pateikti faktai apie nepagrįstą vaikų išplėšinėjimą iš šeimų nebuvo nei „Kremliaus“, nei kieno nors kito „dezinformacija“. Antai vaikas iš tikrųjų buvo atimtas iš šeimos, po to kai jo motina buvo apskųsta kepštelėjusi mažamečiui vaikui, kuris veržėsi į intensyvaus eismo gatvę. N.Puteikis, kaip ir M.Puidokas, vykdydami Tautos atstovų pareigas, įsikišo ir sustabdė neteisėtus bei nehumaniškus tarnybų veiksmus.

Neseniaipriimtas galutinis teismo sprendimas, (žr.https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/galutinis-teismo-verdiktas-sunui-per-sedmenis-sudavusi-krucinskiene-lieka-isteisinta.d?id=84725777), kaip ir VPTĮ pataisų svarstymas Seime, įrodo, kad N. Puteikis ir šiuo, ir kitais atvejais dėl netinkamos padėties šeimos politikoje nieko nedezinformavo, niekam nepakenkė, neturėjo blogų ar neteisėtų intencijų. Kaip paaiškėjo, ne N.Puteikis ar jo veiksmai buvo kaip nors susiję su nepatikimais asmenimis, o visiškai atvirkščiai – tai vaiko apsaugos tarnybos „specialistas“ Teodoras Ismailovas, kuris Kaune jėga plėšė motinai iš rankų jos mažametį sūnų, buvo nuteistas už PVM grobstymą, padarė 300 000 litų žalą valstybei, teismas skyrė jam 20 000 Lt baudą, o jis žalos neatlygino, jam skirtos baudos nesumokėjo, bet buvo probacijos tarnybos nuimtas nuo įskaitos, ar stebėjimo, o jo teistumas turėjo išnykti ar baigtis 2020 metais. Paaiškėjo daug kitų vaikų teisių apsaugos tarnybų piktnaudžiavimo faktų.

Tačiau visos šios konkrečios aplinkybės „LRT tyrimo“nedomino. Šį „tyrimą“ domino vien tik tai, kad šiame dideliame mitinge tarp daugybės jo dalyvių „matėsi“ ir Vytautas Šustauskas, Ugnius Kiguolis, Kazimieras Juraitis. Kadangi mitingą vedė „tyrime“ fiksuotas kai kurių kitų mitingų (kurie labai nepatiko šio „tyrimo“ autoriams) dalyvis Viktoras Jašinskas, o šis, kaip ir K. Juraitis, kažkada buvo Liaudies partijos narys, tai LRT „tyrėjai“ į vieną grandinę pina ir juos, ir vėliau įsisteigusias visuomenines organizacijas – asociaciją „Vardan šeimos“ bei „Kauno forumą“. Tačiau į šią „grandinę“ Vytautas Šustauskas, Ugnius Kiguolis ir Kazimieras Juraitis niekaip neįsipina, nes jie nebuvo nei vienos iš šių visuomeninių organizacijų steigėjai ar iniciatoriai, „tyrimo“ autoriai neturi duomenų, kad šie asmenys būtų kaip nors dalyvavę šių įvardintų visuomeninių organizacijų veikloje. Šių asmenų dalyvavimas mitinge niekaip šio mitingo „nesuvienija“ su „visais kitais protestais nuo 2012 metų“. O tas faktas, kad Viktoras Jašinskas ir Kazimieras Juraitis vienu metu (dar prieš tai, kol paaiškėjo Kazimiero Juraičio „profilis“) buvo tos pačios partijos nariai, niekaip nekompromituoja nei šių visuomeninių organizacijų, nei jų steigėjų, nei š. m. gegužės mėnesį įvykusio Didžiojo šeimos gynimo maršo, kadangi Liaudies partija nėra paskelbta antivalstybine, ji nėra uždrausta ir, mūsų duomenimis,teisėsauga jai nėra iškėlusi bylos dėl antivalstybinės veiklos.

LRT „tyrėjai“ neturi pagrindo stigmatizuoti Viktoro Jašinsko ir dėl Liaudies partijos politinių nuostatų, nes jis jau seniai nėra šios partijos narys ir joje buvo trumpą laiką. LRT šiuo atveju net ir negali atlikti bešališko tyrimo, kadangi V.Jašinskas buvo aktyvus dalyvis būtent tų mitingų, kuriuose ir buvo kritikuojamas LRT šališkumas.Jei po šio mitingo ir susikūrė, kaip teigia Straipsnio autoriai, „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ branduolys, tai jo susidarymo nėra kaip susieti su Straipsnyje minimais „visais protestais nuo 2012 metų“. Tokia Straipsnio autorių sąsaja yra akivaizdžiai melaginga, tuo labiau, kad V.Jašinskas taip pat nėra paminėtas VSD ataskaitose, nedalyvavo protestuose prieš NATO, kaip ir visi kiti šių,„maršo branduolį“ sudariusių visuomeninių organizacijų steigėjai.

Iš to, kas čia jau išdėstyta, akivaizdu, kad šis Straipsnis nėra joks „tyrimas“, ir kad jis turi tikslą be pagrindo kompromituoti visus į Straipsnį įtrauktus asmenis, kurie net neturi nieko bendra su daugeliu Straipsnyje išvardintų protestų, su jų organizatoriais ir dalyviais. Straipsnio pagrindinis tikslas – mesti šešėlį Didžiojo šeimos gynimo maršo organizatorių reputacijai, tokiu būdu menkinant ir suniekinant šios piliečių masinės viešosios akcijos tikslus, ir primetant visiems pilietinio protesto dalyviams nebūtas Kremliaus įtakas. Pagal savo metodus šis Straipsnis yra labai panašus į sovietinių laikų publikacijas, skirtas socializmo priešams „demaskuoti“. Tik taip galima paaiškinti faktą, kad Seimo nario Naglio Puteikio vieša kalba visiems Lietuvos piliečiams aktualiame ir teisėtame daugiatūkstantiniame mitingebuvo pagrindas įtraukti ir jį patį, ir kartu jo atstovaujamą politinę partiją į sąrašą protestų, kurių didžioji dalis neturi nieko bendra nei su juo, nei su jo atstovaujamu politiniu judėjimu, nei su pagrindinėmis bendro su tautininkais judėjimo nuostatomis.

Straipsnio autoriai nė neslepia, kad S. Gorodeckis, N. Puteikis, G. Songaila bei jų atstovaujamos politinės partijos (Centro partija ir Tautininkai) buvo įtraukti į šį Straipsnį bei jame išdėstytą protestų bei kitų įvykių grandinę (pateiktą be jokių išlygų dėl Straipsnyje pateiktų apibūdinimų taikymo) pirmiausia dėl to, kad tiek centristai, tiek tautininkai išreiškė viešą paramą„Didžiajam šeimos gynimo maršui“ bei jo tikslams ginti bei stiprinti šeimą ir kitas konstitucines Lietuvos vertybes.

Didysis šeimų gynimo maršas – tai teisėta ir sveikintina, savarankiška piliečių iniciatyva. Mes nesame tarp šios akcijos organizatorių, tačiau tvirtai remiame jos tikslus, kadangi jie, mūsų manymu, Lietuvai labai aktualūs. Pagal sociologines apklausas didžioji Lietuvos piliečių dauguma neremia vadinamopolitikos elitoiniciatyvų dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir antikonstitucinių Partnerystės bei Tautinių mažumų įstatymų, lietuvių kalbos valstybinio statuso menkinimo, narkotikų legalizavimo. Kai kurių „elito“ politikų atkaklūs mėginimai primesti Lietuvai tokius sprendimus kertasi ne tik su Konstitucija, bet ir su demokratija, su ilgalaike tautos gerove. Tautos ateitis ir Lietuvos konstitucinės vertybės yra žymiai svarbesnis reikalas nei faktas, kad tarp maršo organizatorių pasitaikė vienas asmuo, kuris pateko į VSD grėsmių ataskaitą, ar tas faktas, kad kai kurie tokie asmenys, pasak Straipsnio autorių, „sukinėjosi“ daugiatūkstantiniame marše. Jei „LRT tyrimo“ tikslas būtų iš tiesų prevencinis, tai į jo „rezultatus“ nebūtų be jokios apeliacijos įtraukti niekaip su Rusija ir su VSD ataskaitomis nesusiję asmenys ir maršo dalyviai, kuriems visiems šio „tyrimo“ autoriai be pagrindo ir tyčia užmetinėjasąsąjų su „prokremliniais veikėjais“ bei kitokį „šleifą“.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją šeima yra „visuomenės ir valstybės pagrindas“ (38 str. 1 d.), ir šis straipsnis reiškia, kad mūsų šalyje šeimos ir santuokos instituto stiprinimas yra fundamentalus valstybės uždavinys, kurio negali paneigti jokie asmenys, jokios visuomenės grupės, politinės partijos ar žiniasklaida. Bet kokie siekiai kaip nors silpninti šeimos bei santuokos institucijas kertasi su Konstitucija. Bet Straipsnio autoriaitautininkų ir centristų nuostatas „už stiprią tradicinę šeimą“ pateikia neigiamoje šviesoje – esą kaip vieną iš lozungų, kurie esą „atsikartoja“ ir kituose protestuose, ar net kažkaip sieja šias tautininkiškas organizacijas“ su galimai prokremliniais renginiais bei veikėjais: „Tautininkiškų organizacijų rengiamuose mitinguose taip pat netyla lozungai, pasisakantys už stiprią tradicinę šeimą, prieš LGBT bendruomenę“. Straipsnyje nėra informacijos apie kokius konkrečiai mitingus šiuo atveju yra kalbama, kaip tai konkrečiai yra susiję ar nesusiję su kitais Straipsnyje minimais protestais, todėl toks tautininkų ir centristų, bei jiems atstovaujančių viešųjų asmenų besąlygiškas gretinimas su kitais yra klaidinantis (tuo labiau, kad tautininkai ir centristai pasisako ne „prieš LGBT bendruomenę“, bet prieš jų gyvenimo būdo propagandą). Be to, „stipri tradicinė šeima“ net nėra lozungas, o konstitucinė nuostata.

Tarp „lozungų ir reikalavimų“, kurie užkliuvo Straipsnio autoriams (kaip esą atsikartojantys, ir kurie esą „itin dažnai“ sutampa su Kremliaus skleidžiama dezinformacija), „LRT tyrime“ yra įvardinti taip pat ir šie: „suverenitetas priklauso tautai“ (Konstitucijos nuostata, jos 2 str.), „už Lietuvą be smurto“ (Konstitucijos nuostata, jos 21 str., taip pat daug BK straipsnių), „Lietuvos žemės ir miškų išsaugojimas“ (Konstitucijos nuostata, jos 54 str.).

Straipsnio autoriai nenurodo, kur ir kada šių reikalavimų gynimas yra ar gali būti susijęs su „Kremliaus skleidžiama dezinformacija“, todėl tai yra visiškai niekuo nepagrįstas kaltinimas taip pat ir tautininkams bei centristams, kitoms patriotinėms organizacijoms. Antai, miškų masinis kirtimas Lietuvoje yra reali ir labai skaudi problema. Tai nėra nei Kremliaus, nei kokia kita dezinformacija, nes Lietuvos mokslininkai realų miškų masyvo pokytį per 10 metų yra fiksavę nuotraukomis iš kosmoso (A. Juozaičio, signataro A. Rudžio spaudos konferencija Seime prieš du metus: https://www.youtube.com/watch?v=TukIGZ8bsgk ).

Tarp problemų, kurias pasak Straipsnio autorių, kažkada įvardino visos šios „persipynusios“ organizacijos, asmenys bei protestai, minima „Visagino atominė elektrinė“ (šią problemą išsprendė referendumas), „juvenalinė justicija“ (bent iš dalies ją išsprendė Seime priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos), „skalūninės dujos“ (po to kai Lietuva pareikalavo garantijų dėl požeminio vandens apsaugos, potencialus jų eksploatuotojas iš Lietuvos pasitraukė), „skiepai“ (tai šiandien iš tiesų yra visų ES šalių problema). Nei viena iš šių problemų iš tiesų nėra išskirtinis Straipsnyje aprašomų asmenų ir organizacijų atributas, kuris galėtų juos visus kažkaip „suvienyti“ ar „perpinti“.

„Ankstyvojo seksualinio švietimo“ ir jau minėtos „LGBT propagandos“ problemos Lietuvoje yra objektyvios ir yra skubiai spręstinos, nepriklausomai nuo to, kas šias problemas deklaruoja. Šios problemos nėra Kremliaus dezinformacija ir todėl negali su ja „sutapti“. „Gender ideologiją“ objektyviai išreiškia Stambulo konvencija (žr. pvz. teisės profesoriaus straipsnį Delfyje: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/algimantas-urmonas-stambulo-konvencija-kaip-teisinis-placebas-hipotetiniai-pamastymai.d?id=86696353) ir apie tai rašo nemažas būrys kitų teisės ekspertų. Tačiau LRT propaguoja tiktai kitos pusės, Stambulo konvencijos šalininkų nuomones. Kitaip sakant, Stambulo konvencijos kritikos Portale mums nepavyko surasti.

Straipsnio teigiama, kad jame minimiems mitingams ar kitoms viešoms akcijoms buvo būdingas ir šūkis „Informacinis karas – parsidavusiai žiniasklaidai. Dabar mes – IV valdžia“. Straipsnio autoriai su tokiu šūkiu mėgina sieti ir su tautinių organizacijų organizuotus mitingus ar kitus renginius. O tai neatitinka tikrovės. Nei tautininkai, nei centristai nieko panašaus nėra skelbę. 

Štai ir išvardinome beveik visas savybes, kurios paminėtos vadinamajame „tyrime“, kaip vienijančios visus negeriečius, tarp jų ir visai be pagrindo įpinant tuos, kurie rengė protestus prieš NATO („tyrimo“ autoriai nenurodė, kuriuose iš šių „antiNato protestų“ iš tiesų buvo bent paliestos aukščiau išdėstytos temos). Liko dar nepaminėta tik vienintelė savybė ar rodiklis, kurisanot Straipsnio autorių, pasiremiant nuoroda į kažkokį mums nepasiekamą (ir turbūt seniai neveikiančią) interneto svetainę www. nepropagandai.net, papildomai subendravardiklina visus „LRT tyrime“ įvardintus asmenis bei organizacijas – tai „visuomeninio transliuotojo“ problema. Kadangi Straipsnyje pateikta nuoroda į kažkokią interneto svetainę neveikia, mes negalime jos turinio nei komentuoti, nei ką nors paneigti ar patvirtinti, kas joje galėjo būti pasakyta dėl šios problemos. Mes net nežinome, ar iš tiesų ten kažkas buvo pasakyta apie LRT. Tačiau Problemą, kuri susijusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Portalo („LRT tyrimų skyriaus“) Straipsniu, šiurkščiai pažeidžiančiu Visuomenės informavimo įstatymo 3, 16, 17, 19, 20, 31, 32 str., o galimai ir kitus šio įstatymo straipsnius, „tyrime“ įvardinti asmenys (S.Gorodeckis, N.Puteikis, G. Songaila), o taip pat jų atstovaujamos ar atstovautos tautininkų ir centristų organizacijos, spręs teisinėmis priemonėmis.

LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.

Nesirengiame reaguoti į Straipsnyje pateiktus LRT vertinimus, nuomones ar itin aptakius teiginius, tačiau į tikrovės neatitinkančius teiginius privalome atsakyti ir įstatymų nustatyta tvarka pareikalauti LRT bei Straipsnio autorių atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, iš ko yra aišku, kad didelė dalis Straipsnyje pateiktos informacijos neatitinka tikrovės, yra netiksli ir šališka, taip pat žemina S.Gorodeckio, N.Puteikio, G.Songailos garbę ir orumą bei kenkia politinių partijų „Centro partija-Tautininkai“ (k.) bei „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos“ (k) dalykinei reputacijai ir teisėtiems interesams, bei remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 15 str. suteikta atsakymo teise, reikalaujame Portale prie Straipsnio paskelbti tokio turinio mūsų visų, žemiau pasirašiusių, atsakymą:

        „1. 2021.05.17 06:53 LRT portale publikuoto straipsnio  „LRT tyrimas. Už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų – antiNATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“ (toliau tekste – Straipsnis) antraštės teiginys, kad šis straipsnis yra „tyrimas“ neatitinka tikrovės.

  1. Straipsnio antraštės teiginys, kad „už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų – antiNATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria Straipsnyje su šiuo teiginiu yra siejami piliečiai S.Gorodeckis, N.Puteikis, G.Songaila ir politinės partijos „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“.
  2. Straipsnio teiginys, kad „Didysis šeimos gynimo maršas“ sutelkė žmones, kurie ir anksčiau dalyvavo arba organizavo įvairius protestus bei mitingus, o juose skambėjo labai panaši retorika, atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai. Itin dažnai jie sutapo su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys, tiek kiek Straipsnyje jis yra susiejama su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila ir su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, neatitinka tikrovės. Šio teiginio dalys: „atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai“ ir „itin dažnai jie sutapo su Kremliaus dezinformacija“, tiek kiek Straipsnyje jos yra susiejamos ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, neatitinka tikrovės.
  3. Straipsnio teiginys, kad „Po 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvoje pasipylė protestai prieš NATO /…/. Tai, kad šiuose renginiuose matyti tautininkiškų ir patriotinių organizacijų vėliavos bei veikėjai /…/“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria Straipsnyje jis yra susiejamas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“.
  4. Straipsnio teiginys, kad „prasidėjus pandemijai, klausimų, prieš kuriuos protestuojama, sąrašą papildė nepasitenkinimas karantino suvaržymais, pandemijos neigimas ir pasisakymai prieš testavimą, vakcinas bei vakcinaciją“ tiek, kiek jis Straipsnyje yra siejamas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, neatitinka tikrovės.
  5. Straipsnio teiginys, kad „kone visų 2019–2021 m. vykusių mitingų ir protestų organizatoriai ir dalyviai persipina, juos palaiko konkretūs politikai ir politinės organizacijos, taip pat ir atsišviežinusios radikalios nacionalistinės partijos“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria jis Straipsnyje yra susiejamas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“. Šio teiginio dalis, kad „2019–2021 m. vykusių mitingų ir protestų organizatoriai ir dalyviai persipina“, tiek kiek ji Straipsnyje yra susiejama ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, neatitinka tikrovės. Šio teiginio dalis, kad beveik visu šiuos 2019-2021 m. vykusius mitingus ir protestus „palaiko /…/ ir atsišviežinusios radikalios nacionalistinės partijos“ neatitinka tikrovės, o sąvoka „radikalios nacionalistinės partijos“, tiek kiek ji Straipsnyje taikoma ir politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“, yra taikoma nepagrįstai ir įžeidžiančiai.
  6. Straipsnio teiginys, kad „visus šiuos protestus nuo 2012 m. vienija ne tik tie patys organizatoriai arba dalyviai, o ir tai, kad arba vieni, arba kiti turi aiškias sąsajas su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose. VSD juos yra įvardijusi kaip arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“ neatitinka tikrovės. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria Straipsnyje jis besąlygiškai susietas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei su politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“. Šis teiginys neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria prieš NATO organizuoti protestai, sąsajos su VSD ataskaitose minimais asmenimis bei su priešiškomis Lietuvai jėgomis/organizacijomis yra susieti su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“.
  7. Straipsnio nuoroda „laiko juostoje“: „Įvykis. 2016-01-19 Birželio 3 grupė jungiasi su Liaudies partija ir Respublikonų partija“ yra klaidinanti ir neatitinka tikrovės.
  8. Straipsnio nuoroda „laiko juostoje“: „2010-2012Garliavos įvykiai. Protestai ir „Drąsos kelio” partijos įsteigimas. DALYVIAI / STEIGĖJAI Andrius Lobovas, Gintaras Songaila, Milvydas Juškauskas (išreiškia palaikymą)“ yra klaidinanti ir neatitinka tikrovės.
  9. Straipsnyje cituojamas A. Sutkaus teiginys apie Centro partijos ir Tautininkų dalyvavimą „Susitelkime“: „Čia yra ir feisbuko grupė „Neabejingi“, ir Šeimų sąjūdis, ir Centro partija, ir Tautininkai, ir „Lietuva yra čia“, ir Solidarumo partijos atstovai, ir su Lenkų rinkimų akcija turėjome neblogus santykius, tik jie truputį atvėso, bet vėl jie, manau, atsinaujins“ neatitinka tikrovės. Jis neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria šis teiginys apie dalyvavimą „Susitelkime“ Straipsnis sieja su su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“.
  10. Straipsnio teiginys, kad: „Didžiajame šeimos gynimo marše“ buvo galima išvysti visus iki šiol išvardytus asmenis“ neatitinka tikrovės. Jis neatitinka tikrovės ir ta dalimi, kuria su dalyvavimu šiame marše yra siejamas ir pilietis G. Songaila, kuris yra taip pat šiame Straipsnyje išvardintas asmuo. Mūsų duomenimis, šis teiginys yra neteisingas taip pat ir dėl daugelio kitų Straipsnyje išvardintų asmenų.
  11. Straipsnyje Rusijos „Visuomenės saugumo koncepcija“ bei jos platinimas „prieš JAV bei NATO nukreiptose protesto akcijose“ yra melagingai siejamas ir su piliečiais S.Gorodeckiu, N.Puteikiu, G.Songaila bei politinėmis partijomis „Centro Partija-Tautininkai“, „Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga“. Šių piliečių bei organizacijų bet koks, net ir netiesioginis ar numanomas siejimas Straipsnyje su tikslais „atkurti Rusijos galybę“, su VSD teiginiais apie asmenis, kurie „palaiko Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką“ neatitinka tikrovės.

Reikalaujame aukščiau išdėstytą visą Atsakymą paskelbti Portale prie Straipsnio nedelsiant.

Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. suteikta neteisingos informacijos, kuri buvo pateikta Straipsnyje, paneigimo teise, reikalaujame paneigti šiuos tikrovės neatitinkančius teiginius:

„Už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų – antiNATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis“

„Didysis šeimos gynimo maršas“ sutelkė žmones, kurie ir anksčiau dalyvavo arba organizavo įvairius protestus bei mitingus, o juose skambėjo labai panaši retorika, atsikartojo tie patys reikalavimai ir lozungai. Itin dažnai jie sutapo su Kremliaus skleidžiama dezinformacija“

„Po 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvoje pasipylė protestai prieš NATO /…/. Tai, kad šiuose renginiuose matyti tautininkiškų ir patriotinių organizacijų vėliavos bei veikėjai /…/“

„kone visų 2019–2021 m. vykusių mitingų ir protestų organizatoriai ir dalyviai persipina, juos palaiko konkretūs politikai ir politinės organizacijos, taip pat ir atsišviežinusios radikalios nacionalistinės partijos“

„visus šiuos protestus nuo 2012 m. vienija ne tik tie patys organizatoriai arba dalyviai, o ir tai, kad arba vieni, arba kiti turi aiškias sąsajas su veikėjais ir jų informaciniais kanalais, minimais VSD ataskaitose. VSD juos yra įvardijusi kaip arba finansuojamais, arba esančiais dalimi priešiškų Lietuvai jėgų organizacijų“

„2010-2012 Garliavos įvykiai. Protestai ir „Drąsos kelio” partijos įsteigimas. DALYVIAI / STEIGĖJAI Andrius Lobovas, Gintaras Songaila /…/“.

 „Į neformalaus visuomeninių judėjimų sambūrį „Susitelkimas“ buriasi daug organizacijų/…/ čia yra ir feisbuko grupė „Neabejingi“, ir Šeimų sąjūdis, ir Centro partija, ir Tautininkai, ir „Lietuva yra čia“ /…/“

„Didžiajame šeimos gynimo marše“ buvo galima išvysti visus iki šiol išvardytus asmenis“

Centro partija – Tautininkai, pirmininkas N.Puteikis

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, pirmininkas S.Gorodeckis

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, buvęs Seimo narys, G.Songaila

2021.06.01; 13:00

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pokalbyje telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu metu aptarė provokacinius Rusijos veiksmus, telkiant karines pajėgas pasienyje su Ukraina ir nelegaliai aneksuotame Krymo pusiasalyje.
 
Pasak ministerijos pranešimo, užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį į padažnėjusius paliaubų pažeidimus Donbaso regione ir suaktyvėjusią Rusijos dezinformacijos kampaniją, kaltinant Ukrainą dėl situacijos eskalavimo.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
 
G. Landsbergis pažymėjo, kad reikia įdėmiai sekti situaciją ir siųsti aiškią žinią apie galimus padarinius: „Lietuva savo partnerių ir draugų nelaimėje nepalieka – tokią žinią vežuosi ir į Kijevą. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti ginamas, visada rėmėme ir remsime šią šalį“, – teigė ministras.
 
Ministras pabrėžė, kad kiekviena šalis yra laisva pasirinkti užsienio politikos kelią, todėl Lietuva ir toliau politiškai ir praktiškai rems Ukrainos siekį tapti NATO ir Europos Sąjungos nare.
 
Ketvirtadienį ministras su vizitu lankysis Kijeve.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.14; 00:01

NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Praėjusią savaitę, kovo 29 – balandžio 4 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Kovo 29 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-38 ir du SU-27. IL-38 skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Baltijos jūrą ir grįžo atgal į Rusijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-27 skrido iš Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be skrydžio plano, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius SU-27, kurie skrido iš Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio planų taip pat neturėjo.
 
Kovo 30 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Kovo 31 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo. Taip pat buvo atpažinti du Rusijos orlaiviai SU-27, kurie skrido iš Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį. Abu SU-27 skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo. Atpažintas Rusijos orlaivis TU-134, skridęs tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Kovo 31 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Balandžio 2 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius IL-20 ir IL-76. IL-20 skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo. IL-76 skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo.
 
Balandžio 2 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.06; 11:38

NATO būstinė Briuselyje

Dėl Rusijos dalinių judėjimo netoli Ukrainos sienos ir vis labiau pažeidinėjamo paliaubų susitarimo Donbaso konflikto zonoje NATO įspėja Maskvą dėl tolesnės padėties eskalacijos, rašo agentūra „Reuters“.
 
„NATO ir toliau rems Ukrainos suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. Mes liekame budrūs ir toliau labai įdėmiai stebime padėtį“, – Vokietijos laikraščiui „Welt“ sakė NATO atstovas.
 
Anot jo, destabilizuojančios Rusijos priemonės kenkia pastangoms mažinti įtampą, kaip tai numatyta 2020 metų viduryje tarpininkaujant ESBO pasiektame paliaubų susitarime.
 
Sąjungininkai jau balandžio 1 dieną 30 NATO ambasadorių lygiu susitiko aptarti dabartinės saugumo padėties prie Juodosios jūros, kalbėjo atstovas. Sąjungininkai, anot jo, yra sunerimę dėl plataus masto Rusijos karinio aktyvumo šalia Ukrainos. Taip pat nerimaujama dėl to, kad Rusija pažeidė 2020 metų liepos paliaubų susitarimą ir dėl to praėjusią savaitę žuvo keturi Ukrainos kareiviai.
 
Nepatvirtintais pranešimais, Rusijos vyriausybė į pasienio regioną ir 2014 metais aneksuotą Krymą, be kita ko, permeta tankus. Vyriausybė Maskvoje kalba apie savigynos žingsnius. Pastaruoju metu smurtas Rytų Ukrainoje vėl išaugo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.06; 09:00

Praėjusią savaitę, kovo 22 – 28 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Kovo 23-iąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-134, skridusį tarptautine oro erdve Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Kovo 25-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivius An-26 ir An-72, skridusius tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido su radiolokaciniais atsakikliais, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžių planų neturėjo.
 
Kovo 27-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį An-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.30; 05:00

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Minint 17-ąsias Lietuvos narystės NATO metines, kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad karinės grėsmės Lietuvos valstybei neišnyko, nes kaimynystėje esančios Rusijos gynybos politikos dokumentai numato, o turimi kariniai pajėgumai leidžia vykdyti karinę veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptą prieš mūsų šalį. Jis pabrėžia, kad NATO yra kertinis mūsų valstybės saugumo garantas siekiant atremti išorines grėsmes.
 
Esminis NATO veiklos principas yra kolektyvinė gynyba, kai vienos ar kelių NATO narių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Aljanso šalių solidarumas garantuoja, jog valstybėms narėms nereikės kliautis vien tik nacionalinėmis jėgomis ginantis nuo priešų, nes į pagalbą ateis sąjungininkai.
 
„NATO yra kertinis mūsų valstybės saugumo garantas, siekiant atremti išorines grėsmes. Lietuvos narystė Aljanse visų pirma yra šalies įsipareigojimas turėti sukomplektuotą, aukštos moralės ir parengties kariuomenę, gebančią savarankiškai ir kartu su sąjungininkais gintis nuo agresoriaus, kaip reglamentuoja Šiaurės Atlanto sutarties 3-as ir 5-as straipsniai. Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų karių dislokavimas mūsų šalies teritorijoje yra esminis priešo atgrasymo faktorius, o Lietuvos kariuomenė yra sudėtinė atgrasymo dalis”, – sakė kariuomenės vadas.
 
Kariuomenės vadas padėkojo NATO pajėgų integravimo vienetui, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, NATO oro policijos misijai bei Jungtinių Amerikos Valstijų kavalerijos batalionui, dislokuotiems Lietuvoje ir realiais veiksmais padedantiems užtikrinti Aljanso kolektyvinę gynybą, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.29; 15:00

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Praėjusiais metais pirmą kartą 11 NATO valstybių iš 30-ies  pasiekė Aljanso keliamą gynybos išlaidų tikslą. NATO antradienį pranešė, kad pirmą kartą 2 proc. savo BVP gynybai skyrė Prancūzija, Norvegija ir Slovakija.
 
Pernai bendros NATO gynybos išlaidos sudarė 1,03 trln. dolerių (864 mlrd. eurų). Šalyse narėse – be JAV – jos augo šeštus metus iš eilės, ši kartą – 3,9 proc. Nuo 2014 metų Kanada ir Europos NATO sąjungininkės savo nacionalinius gynybos biudžetus padidino iš viso 190 mlrd. dolerių.
 
„Tikimės, kad ši tendencija šiais metais tęsis“, – sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Esą „absoliučiai būtina, kad ši dinamika būtų išlaikyta“. Nes grėsmė sąjungininkių saugumui neišnyko. J. Stoltenbergas paminėjo Rusiją, kibernetinę grėsmę, terorizmą ir vis labiau kariniu požiūriu stiprėjančią Kiniją.
 
J. Stoltenbergas pripažino, kad kai kurios sąjungininkės 2 proc. ribą viršijo tik todėl, kad dėl pandemijos smuko jų ekonomika ir todėl gynybos išlaidoms teko didesnis svoris santykyje su BVP. Tačiau NATO vadovas pasidžiaugė, kad karinės išlaidos toliau nuolat didėja.
 
NATO vadovas vasarį teigė manąs, kad šiais metais 2 proc. tikslą pasieks tik devynios šalys. AFP informacija, Prancūzija ir Norvegija greičiausiai vėl nukris žemiau šios ribos.
 
NATO sąjungininkės 2014 metais po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos susitarė savo gynybos išlaidas per dešimt metų padidinti iki 2 proc. BVP. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais metais ypač Vokietiją pliekė dėl per mažų karinių išlaidų ir kaltino šios šalies vyriausybę saugantis JAV sąskaita.
 
JAV ir 2020-aisiais buvo daugiausiai išlaidų gynybai skiriančia NATO šalimi. Jos siekė 3,73 proc. BVP ir sudarė 71 proc. bendrų Aljanso išlaidų gynybai.
 
Toliau, remiantis NATO ataskaita, eina dešimt Europos šalių, pasiekusių 2 proc. tikslą. Tai Graikija (2,68 proc.), Estija (2,33), Didžioji Britanija (2,32), Lenkija (2,31), Latvija (2,27), Lietuva (2,13), Rumunija (2,07), Prancūzija (2,04), Norvegija (2,0) ir Slovakija (2,0).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 07:16

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė „rimtų abejonių“ dėl Aljanso narės Turkijos. Aljanse yra „didelių nesutarimų“ su Ankara, sakė jis bendrame Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų posėdyje Europos Parlamente.
 
J. Stoltenbergas paminėjo konfliktą dėl dujų išteklių Viduržemio jūroje, Ankaros sprendimą įsigyti rusišką oro gynybos sistemą „S-400“ ir „demokratinių teisių Turkijoje“ klausimą.
 
Kartu NATO vadovas pabrėžė, kad Aljanse, kurio 30 narių istorija, geografija ir politika yra skirtinga, visuomet bus skirtinų nuomonių. Todėl NATO uždavinys yra būti „svarbia platforma“, kad galėtų vykti „rimti debatai“ apie problemas ir būtų mažinama įtampa.
 
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į Turkijos konfliktą su Graikija ir Kipru dėl dujų išteklių Viduržemio jūroje. Čia esą NATO sušvelnino įtampą pasitelkdama karinių konfliktų vengimo mechanizmą. Ir tai atvėrė kelią pokalbiams tarp Graikijos ir Turkijos dėl ginčo priežasčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.16; 00:55