Pekinas, sausio 22 d. (dpa-ELTA). Kinai visame pasaulyje pasitiko Naujuosius metus pagal tradicinį Mėnulio kalendorių – Tigro metus pakeitė Triušio metai. Ketvirtasis zodiako ženklas iš dvylikos kinų mitologijoje, be kita ko, simbolizuoja harmoniją ir ilgaamžiškumą. Kinijoje Naujieji metai pasveikinti naktį į sekmadienį.
Tai pirma Naujųjų metų šventė po to, kai šalyje atšauktos griežtos koronaviruso priemonės. Milijonai šeimų po trejų metų šį savaitgalį vėl galėjo kartu švęsti.
Vis dėlto šventinę nuotaiką Kinijoje ir toliau temdo pandemija. Padėtis tokiuose didmiesčiuose, kaip Pekinas ir Šanchajus, po staigaus infekcijų šuolio gruodį iš esmės normalizavosi, tačiau išbandymai provincijose dar tik laukia. Čia sveikatos sistema nėra pakankamai išvystyta, šiuolaikinę įrangą turinčios ligoninės neretai yra už kelių valandų kelio automobiliu.
Be to, kaimiškuosiuose regionuose gyvena daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės. Anot kinų žiniasklaidos, ketvirtadalis iš vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų nėra gavę stiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės.
Londone įsikūręs tyrimų institutas „Airfinity“ prognozuoja, kad dabartinė koronaviruso banga Kinijoje kitą savaitę pasieks apogėjų – tuomet per dieną gali mirti iki 36 000 žmonių. Tokios prognozės smarkiai prieštarauja oficialiems kinų žiniasklaidos, kuri sąmoningai menkina dramatišką situaciją, duomenims.
Alexei Navalny. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas pirmadienį pranešė, kad Naujuosius metus pasitiko karceryje.
Garsiausias Rusijoje prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas atlieka devynerių metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų, kuriuos vadina politiškai motyvuotais. „Vis dėlto praėjusiais metais man pavyko užsidirbti 10-ąjį terminą karceryje“, – socialiniuose tinkluose sakė A. Navalnas.
Jis teigė buvęs apkaltintas tuo, kad rytą nusiprausė veidą anksčiau nei numato taisyklės ir buvo perkeltas į pataisos kamerą maksimaliam 15 parų terminui.
„Taigi mano planai prašmatniai sutikti Naujuosius metus buvo sužlugdyti“, – ironizavo A. Navalnas ir pridūrė, kad šiai progai turėjo maišelį bulvių traškučių ir žuvies konservų.
Jis sakė Naujųjų metų išvakarėse miegojęs kameroje, kurioje buvo su dviem kitais kaliniais: vienas „staugė ir rėkė“, o kitą A. Navalnas apibūdino kaip neturintį higienos įgūdžių.
A.Navalnas buvo suimtas 2021 m. sausį, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo, dėl kurio vos nemirė, dėl to jis kaltina Kremlių.
46 metų A. Navalnas iš pradžių buvo nuteistas kalėti pustrečių metų dėl senų kaltinimų sukčiavimu, bet įkalinimo laikas buvo pratęstas iki devynerių metų, kai jis buvo pripažintas kaltas pasisavinęs jo politinėms organizacijoms paaukotus pinigus. Nuo tada, kai buvo sulaikytas, jis bendrauja su visuomene ir siunčia žinutes per savo teisininkų komandą.
Australija. Sidnėjus pasitinka naujuosius 2023-iuosius metus. EPA – ELTA foto
Sidnėjus, gruodžio 31 d. (AFP-ELTA). Šiemet Naujuosius metus pasitinka jau aštuoni milijardai pasaulio gyventojų, kurie atsisveikins su nerimastingais praėjusių 12 mėnesių: vyksta karas Europoje, fiksuojamas staigus kainų kilimas, džiaugiamasi Lionelio Messi šlove Pasaulio futbolo čempionate, gedima karalienės Elžbietos II, brazilų futbolininko Pele, buvusio popiežiaus Benedikto XVI.
Šių Naujųjų metų išvakarėse daugelis norėjo atsipalaiduoti po kelių pandemijos metų, palikti nuošalyje mintis apie sumažėjusį biudžetą ir virusą, kuris nors ir vis labiau pasimiršta, bet neišnyksta.
Vienas iš pirmųjų didžiųjų miestų Naujuosius metus pasitinka Sidnėjus. Jis vėl siekia grįžti prie „pasaulio Naujųjų metų sostinės titulo“ po dvejus metus trukusio karantino ir koronaviruso nutildytų švenčių.
Australijos sienos vėl atsivėrė, minios žmonių susirinko palei Sidnėjaus uostą stebėti, kaip 100 000 pirotechnikos priemonių nušviečia pietinį dangų.
Prognozuota, kad įspūdingo 12 minučių trukmės reginio prie Sidnėjaus uosto tilto susirinks daugiau nei milijonas žmonių.
„Šie metai mums buvo gana geri. Be abejo, smagu, kad pavyko įveikti kovidą“, – AFP teigė 52-ejų Davidas, vienas iš dalyvių didėjančioje minioje prie Sidnėjaus operos teatro.
„Taip pat nekantriai laukiame ateinančių metų“, – tvirtino vyras.
Sidnėjaus valdžia tikėjosi, kad dar beveik pusė milijardo žmonių šventę stebės internetu arba per televiziją.
„Jei mums pavyks suburti visus kartu švęsti ir žvelgti į ateinančius metus su nauju optimizmu ir džiaugsmu, tai sakysime, kad darbą atlikome gerai“, – sakė fejerverkų organizatorius Fortunatas Foti.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilnius kviečia Naujuosius metus sutikti saugiai ir atsakingai: pasilikti namuose, be šurmulio aikštėse ir švytinčių reginių, kad kuo greičiau miestas išsivaduotų iš karantino ir vėl susigrąžintų gyvybę. Įsiklausius į policijos kvietimą, sostinėje Naujųjų dieną ir naktį nuspręsta užgesinti miesto puošmenas ir egles, pritraukiančias daug žmonių, o tai kelia grėsmę toliau plisti virusui.
„Griežčiausios karantino sąlygos – laikinos. Su pirmosiomis vakcinomis mums visiems jau prasideda naujas etapas – viruso pabaigos pradžia. O kol kas Savivaldybė siunčia aiškią žinutę miestiečiams – per Naujuosius neplanuokime vykti iki Katedros ar Rotušės aikščių, kuriose niekas nevyks, atsisakykime fejerverkų – minias žiūrovų pritraukiančių reginių, kad kuo greičiau stabilizuotume padėtį, išeitume iš karantino ir visi sugrąžintume gyvybę mūsų miestui, laisvam judėjimui“, – sako vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Eglės nešvytės ir bus atitvertos saugiu atstumu nuo visų ir šventinį laikotarpį, solidarizuojantis su miestiečiais, leis griežtame karantine, sakoma sostinės savivaldybės pranešime. Atsižvelgus į pandemijos situacijos rimtumą, Vilniaus savivaldybė nusprendė riboti judėjimą didesniu perimetru aplinkui Katedros aikštę.
Užgesinti ir atitverti egles, atsisakyti Naujamečių fejerverkų nuspręsta dėl visų saugumo, tausojant medikus ir rūpinantis išsaugoti kuo daugiau gyvybių. Visi nori, kad griežčiausi ribojimai kiek įmanoma greičiau pasibaigtų, jie niekam nėra malonūs, tačiau būtini. Šį kritinį laikotarpį Vilnius kviečia būti namuose, stebėti transliuojamus šventinius koncertus, virtualiai pasivaikščioti po Vilnių, pasinaudojant sukurtais 3D turais.
Per Naujuosius metus, gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. bus draudžiamas eismas ir viešojo transporto judėjimas T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėmis. Be to, gruodžio 31 d. ir sausio 1d. bus draudžiamas parkavimas šalia Katedros aikštės esančiose parkavimo vietose (T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse).
Taip pat bus draudžiama įvažiuoti į Kalnų parką ir Trispalvės al. Naujųjų metų išvakarėse bus anksčiau uždarytas ir pėsčiųjų eismas į Gedimino kalną.
Gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. val. gyventojai, kurių automobilių stovėjimo leidimai galioja 21 teritorijoje, galės įvažiuoti į ją ir statyti automobilius – teritorijos ribos apima Vilniaus g. (nuo Žygimantų g.), Gedimino pr., T. Vrublevskio g., Žygimantų g. (iki Vilniaus g.) Gyventojai, kurių automobilių stovėjimo leidimai galioja 5 teritorijoje, galės statyti automobilius savo teritorijos ribose nedraudžiamose vietose. Minėtos teritorijos ribos apima Pylimo, Bazilijonų, Aušros Vartų, Subačiaus, Bokšto, Išganytojo, Maironio, Barboros Radvilaitės, Šventaragio gatvėmis, Gedimino pr. (iki Jogailos g.), Jogailos g. (nuo Gedimino pr.).
Tilto, Ž. Liauksmino, K. Sirvydo, Šv. Jurgio ir Radvilų gatvių gyventojai gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. privažiuoti prie namų galės tik per Radvilų gatvę.
Eismo apribojimai planuojami ir Didžiosios gatvės dalyje porinių namų pusėje, eismą nukreipiant į Rūdninkų gatvę, išskyrus gyventojų transportą.
Viešųjų erdvių kontrolę per šventes užtikrins sustiprintos policijos pajėgos, savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnai. Patruliuodami jie primena apie šiuo metu viešose erdvėse galiojančią tvarką ir nustatytas taisykles, kurių privalu laikytis. Nesilaikantiems karantino taisyklių, pareigūnai skiria pinigines baudas, kurios fiziniam asmeniui numatytos nuo 500 iki 1500 eurų. Viešosios tvarkos pareigūnai stebės, ar nėra susibūrimų, kaip dėvimos kaukės. Erdvių stebėjimui bus pasitelkti ir dronai, sakoma savivaldybės pranešime.
Miesto Taryba pritarė, kad šalyje esant ekstremaliajai situacijai, kurios metu ribojami žmonių susibūrimai, nemokamas viešasis transportas nėra planuojamas. Kadangi šiemet dėl pandemijos gyvi renginiai mieste nėra organizuojami, nemokamas viešasis transportas, kuris anksčiau buvo suplanuotas būtent į Naujųjų metų renginį, šiuo laikotarpiu taip pat nebus numatytas. Taip siekiama paskatinti žmones likti saugioje namų aplinkoje ir nerizikuoti planuojant keliones po miestą.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Pasauliui reikia ne tuščių žodžių, bet įsitikinusių liudytojų, taikdarių, atvirų dialogui, kuriame niekas neišskiriamas ir niekuo nemanipuliuojama, – žinioje Pasaulinės taikos dienos proga rašo popiežius Pranciškus, primindamas, kad taiką reikia kurti nuolatos; tai yra kelionė, kurioje einama kartu, nuolat siekiant bendrojo gėrio, laikantis duoto žodžio ir gerbiant teisę.
„Tarpusavyje įsiklausant galima vis geriau suprasti ir vertinti kitą ir netgi pamatyti prieše brolio ar sesės veidą“, – sako Šventasis Tėvas.
Sausio 1-ąją minima Pasaulinė taikos diena.
Popiežius žinioje sako, kad taika yra vertingas gėris, mūsų vilties objektas, kurio siekia visa žmonija. Taikos viltis – tai ir egzistencinę įtampą apimanti žmogiškoji nuostata, kuri leidžia pakelti dažnai nelengvą dabartį, „jei ji veda į kokį nors tikslą ir jei esame dėl to tikslo tikri, jei tas tikslas pakankamai didis, kad pateisintų kelionėje dedamas pastangas“. Taigi viltis yra dorybė, kuri mus ragina leistis į kelionę, suteikia mums sparnus eiti pirmyn netgi tuomet, kai kliūtys atrodo neįveikiamos.
Baisūs išbandymai dėl nacionalinių ar tarptautinių konfliktų, kuriuos dažnai pablogina negailestingas smurtas, ilgam paženklina žmonijos kūną ir sielą. Kiekvienas karas pasirodo esąs brolžudiškas ir niokoja patį brolybės planą, įrašytą į žmonių giminės pašaukimą, sako popiežius Pranciškus.
Šventasis Tėvas, prisimindamas vykusią kelionę į Japoniją, teigia atkreipęs dėmesį į paradoksalų dalyką: „Mūsų pasauliui būdinga iškreipta dichotomija: norima gintis ir užtikrinti stabilumą bei taiką, grindžiamą neteisingai suvokiamu saugumu, palaikomu baimės ir nepasitikėjimo mentalitetu, o tai nuodija santykius tarp tautų ir daro neįmanomą bet kokį dialogą. Taika ir tarptautinis stabilumas nesuderinami su bandymais bauginti tarpusavio griovimu ar visiško sunaikinimo grėsme; tai įmanoma tiktai remiantis globalia solidarumo etika, bendradarbiavimu tarnaujant ateičiai, formuojamai per savitarpio priklausomybę ir bendrą atsakomybę visoje žmonių šeimoje šiandien ir rytoj.“
Kaip kurti taikos ir tarpusavio pripažinimo kelią? Kaip sulaužyti liguistą grasinimų ir baimės logiką? Kaip įveikti dabar vyraujančią nepasitikėjimo dinamiką?
Popiežius sako, kad turime siekti tikros brolystės, grindžiamos bendra kilme iš Dievo, tos brolystės, kuri įgyvendinama dialogu ir tarpusavio pasitikėjimu. Taikos troškimas yra giliai įsišaknijęs žmogaus širdyje, ir mums nevalia jo atsižadėti pasitenkinant mažesniu dalyku.
Pasak popiežiaus, atverti taikos kelią ir eiti juo yra iššūkis, kuris juo sudėtingesnis, juo labiau susipina daugeriopi ir prieštaringi asmenų, bendruomenių ir tautų interesai. Pirmiausiai reikia kreiptis į moralinę sąžinę, taip pat asmeninę ir politinę valią. Taika pasiekiama būtent žmogaus širdies gelmėje, o politinę valią visada reikia stiprinti, kad būtų galima pradėti naujus procesus, kurie sutaikintų bei vienytų žmones ir bendruomenes.
Pasauliui reikia ne tuščių žodžių, bet įsitikinusių liudytojų, taikdarių, atvirų dialogui, kuriame niekas neišskiriamas ir niekuo nemanipuliuojama. Iš tikrųjų negalima pasiekti tikros taikos be įtikinamo dialogo tarp vyrų ir moterų, kurie siekia tiesos, pranokdami ideologijas ir skirtingas nuomones, sako popiežius. Katedros aikštė. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Kaip pabrėžė šventasis Paulius VI, „šiais dviem lygybės ir bendro dalyvavimo siekiais norima plėtoti demokratinę visuomenę (…) .Tuo pabrėžiama ugdymo socialiniam gyvenimui svarba, apimant ne tik informavimą apie kiekvieno žmogaus teises, bet ir būtiną atitikmenį: pareigų kito atžvilgiu pripažinimą. Pareigos suvokimą ir praktikavimą lemia gebėjimas susivaldyti ir priimti atsakomybę bei nustatytas ribas individų ir grupių laisvės atžvilgiu.
Priešingai, visuomenės narių susiskaldymas, socialinės nelygybės didėjimas ir atsisakymas imtis priemonių, laiduojančių integralią žmogiškąją plėtrą, kelia pavojų bendrojo gėrio siekiui. Tačiau kantrios pastangos, grindžiamos žodžio galia ir tiesa, gali iš naujo pažadinti žmonių užuojautos ir kūrybingo solidarumo gebėjimus.
Mūsų krikščioniškoje patirtyje nuolat atmename Kristų, atidavusį savo gyvybę dėl mūsų sutaikinimo“ (plg. Rom 5, 6–11). Bažnyčia visapusiškai prisideda prie teisingos tvarkos siekio, tęsdama tarnavimą bendrajam gėriui, puoselėdama taikos viltį, perduodama krikščioniškąsias vertybes ir moralinį mokymą, taip pat besidarbuodama socialinėje ir švietimo srityje.
Pasak popiežiaus, tai, kas teisingai galioja kalbant apie taiką socialinėje srityje, taip pat teisinga politikos ar ekonomikos srityje, nes taika persmelkia visus bendro gyvenimo aspektus. Negali būti tikros taikos, jei negebėsime sukurti teisingesnės ekonominės sistemos. Kaip rašė popiežius Benediktas XVI prieš 10 metų paskelbtoje enciklikoje Caritas in veritate: „Norint įveikti nepakankamą išsivystymą, būtina įsikišti siekiant ne tik pagerinti gėrybių mainais besiremiančias transakcijas ar viešųjų pagalbos struktūrų funkcionavimą, bet pirmiausia ir pasauliniu lygmeniu didinti atvirumą ekonominei veiklai, išsiskiriančiai neatlyginamo dovanojimo ir bendrystės mastu“ (CV, 39).
Neseniai vykęs Amazonijos regionui skirtas Sinodas ragina mus iš naujo kviesti kurti taikingus santykius tarp bendruomenių ir žemės, tarp dabarties ir praeities, tarp patirčių ir vilčių, sako popiežius.
Pasak Šventojo Tėvo, susitaikinimo kelionė kviečia į kantrybę ir pasitikėjimą. Taika pasiekiama tik tuomet, kai jos viliamasi.
Pirmiausia tai reiškia tikėti taikos galimybe. Tikėti, kad kitiems reikia taikos taip pat, kaip mums. Čia mus gali įkvėpti Dievo meilė, kuri skirta kiekvienam iš mūsų: ši meilė yra išlaisvinanti, beribė, duodama dovanai ir nenuilstanti, sako popiežius Pranciškus.
Popiežius sako, kad Kristaus mokinius šioje kelionėje palaiko taip pat Sutaikinimo sakramentas, kuris Viešpaties dovanotas pakrikštytųjų nuodėmėms atleisti. Šis Bažnyčios sakramentas, atnaujinantis asmenis ir bendruomenes, ragina mus laikyti žvilgsnį nukreipus į Jėzų, per kurį sutaikinta „visa, kas yra žemėje ir danguje“, darant „jo kryžiaus krauju taiką“ (plg. Kol 1, 20); jis taip pat reikalauja iš mūsų atsisakyti bet kokio smurto mintimi, žodžiu ar darbu, tiek prieš mūsų artimą, tiek prieš Dievo kūriniją. 2020-ieji atėjo. Vilnius, Katedros aikštė. Slaptai.lt nuotr.
Pasak Šventojo Tėvo, Dievo Tėvo malonė yra suteikiama kaip besąlyginė meilė. Patys gavę atleidimą Kristuje mes galime eiti ir dovanoti tą atleidimą savo laiko vyrams bei moterims. Diena iš dienos Šventoji Dvasia įkvepia mums nuostatas ir žodžius, kad taptume teisingumo ir taikos kūrėjai.
Telaimina mus taikos Dievas ir tepadeda mums.
Marija, Taikos Kunigaikščio Motina ir visų žemės tautų Motina, telydi ir tepalaiko mus susitaikinimo kelyje žingsnis po žingsnio.
Tegul kiekvienas ateinantis į šį pasaulį žmogus patiria taikingą gyvenimą, kad galėtų visiškai įgyvendinti jo širdyje glūdintį meilės ir gyvybės pažadą, linki popiežius.
Prezidentas G. Nausėda ir D. Nausėdienė: linkime jaukių ir gražių švenčių. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Lietuvos žmones Naujųjų – 2020-ųjų – metų proga, ragina atmesti siaurus asmeninius interesus ir kartu visiems susivienijus bendrai kurti šalyje jaukius namus sau ir savo vaikams.
„Netrukus švęsime atkurtos Nepriklausomybės trisdešimtmetį, tad galime pasidžiaugti ligšioliniais pasiekimais ir viltingai žvelgti į ateitį.
Tačiau tam, kad mūsų lūkesčiai virstų realybe, privalome suremti pečius, labiau pasitikėti vieni kitais ir kartu siekti teisingumo bei geresnio gyvenimo.
Tik veikdami išvien pajėgsime nugalėti kylančius sunkumus.
Ugdykime pagarbą vienas kitam, perženkime siaurus asmeninius interesus ir susitarkime, nes to reikia mūsų valstybei. Tik tai leis mums Lietuvoje sukurti jaukius bendrus namus sau ir savo vaikams.
Tegul šie metai mus įkvepia dirbti vienas kito gėrybei!
Laimingų Naujųjų metų!“ – sakoma naujametiniame šalies vadovo sveikinime.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr. Seimo nariai, vertindami nueinančius 2019-uosius, sako, kad visus metus politinė darbotvarkė buvo įtempta, nes vyko Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimai, tačiau, nepaisant didelės politinės turbulencijos, šaliai pavyko išlaikyti politinį stabilumą. Besibaigiantys metai, jų vertinimu, buvo darbingi, rezultatyvūs, taip pat kupini iššūkių, paženklinti skandalais.
Kadenciją baigiantys Seimo nariai pokalbyje su naujienų agentūros ELTA žurnaliste Jadvyga Bieliavska prognozavo, kad 2020-ieji nebus patys ramiausi – artėjant Seimo rinkimams bus ir populizmo, bus ir pykčio protrūkių viešojoje erdvėje, bus ir konkurencijos. Tautos atstovai norėtų, kad ateinančiais metais būtų daugiau tolerancijos, mažiau rietenų, daugiau įsiklausymo, konstruktyvių diskusijų ir protingų sprendimų vardan visų norimo rezultato – kad Lietuvoje gyventi būtų gera.
Kaip vertinate besibaigiančius metus?
Rima Baškienė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė:
Manau, kad politikoje trūko kompromisų paieškos ir susikalbėjimo, bet iš esmės – metai buvo darbingi ir rezultatyvūs.
Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys:
Šiemet politinė darbotvarkė buvo gana įtempta – vyko treji rinkimai – savivaldos, Europos Parlamento ir Prezidento, todėl ir žmonių lūkesčiai buvo gerokai aukštesni, o tuo pačiu iš politikų sulaukėme pačių įvairiausių emocijų. Galima sakyti, kad visa tai – žmogiška, bet norėtųsi kad visi kartu labiau susikoncentruotume į konkrečius darbus ir jų rezultatus. Džiaugiuosi, kad, nepaisant įvairių politinių peripetijų, sugebėjome priimti biudžetą, kuris daugiau pajamų atneš senjorams ir šeimoms, auginančioms vaikus. Tokie sprendimai leidžia įgyvendinti vieną svarbiausių šios koalicijos tikslų – mažinti socialinę atskirtį.
Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas:
Yra kuo pasidžiaugti žvelgiant į besibaigiančius metus: nepaisant pasaulinių ekonomikos stagnacijos tendencijų, Lietuvos ekonomika išlaikė neblogus augimo tempus, iš esmės neturėjom jokių nepalankių išorinių trikdžių, galėjom džiaugtis mūsų sportininkų, menininkų pasiekimais (vien Asmik Grigorian pasaulinis pripažinimas kiek vertas!). Kiek kitokie vertinimai žvelgiant į politiką. Čia kaip niekada daug valdančiųjų sukelto politinio chaoso, ypač skubotai teikiant neapgalvotus mokestinius įstatymų projektus, daug sulaužytų pažadų įvairioms visuomenės grupėms ir neįvykdytų susitarimų, kas sukėlė daug protesto akcijų, kurios atrodo neįprastai ekonomikos kilimo metais. Vyriausybės darbą trikdė premjero apsisprendimas dalyvauti Prezidento rinkimuose, o po jų matomas nusistovėjusių politinės galios centrų persistumdymas, kuris veiksmingam šalies valdymui nieko gero neduoda. O Sauliaus Skvernelio Vyriausybės silpnumą gerai iliustruoja negebėjimas veiksmingai reaguoti į gaisrą Alytuje ar šnipštu pasibaigęs garsiai deklaruotas Žemės ūkio ministerijos kėlimas į Kauną.
Artūras Skardžius,Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas:
Besibaigiantys metai nebuvo lengvi, vyko treji rinkimai, buvo daug ginčų ir ne visada pamatuotos kritikos. Tačiau žvelgiant atgal galima pasidžiaugti, kad Lietuva juda į priekį, o sėkmingų, 2019 metais Seime priimtų sprendimų dėka žmonių gyvenimo kokybė ir toliau gerės. Reikia mažiau skųstis, daugiau dirbti ir optimistiškai žvelgti į ateitį.
Irena Šiaulienė, Seimo pirmininko pavaduotoja, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė:
Besibaigiantys 2019 m. politiškai buvo intensyvūs: treji – savivaldos, Prezidento ir EP – rinkimai, turėsiantys reikšmingos įtakos šalies gyvenimui.
Kita vertus, viskas, kas šiuo metu vyksta politiniame gyvenime, siejama su 2020 m. vyksiančiais Seimo rinkimais – rinkimų kampanija jau prasidėjusi, nors oficialiai ji dar nepaskelbta. Lietuvą kuriame kartu. Slaptai.lt nuotr.
Reikia džiaugtis, kad šalies ekonominis ir socialinis gyvenimas stabilus, gerėja žmonių socialinė padėtis: didėja minimalus ir vidutinis atlyginimas, vaiko pinigai, pensijos, pagal konkurencingumo indeksą Lietuva pakilo, gerai vertinama pagal makroekonominį stabilumą, IT naudojimą. Tai prielaidos, leisiančios siekti gerovės visiems, teisingesnės visuomenės.
Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys:
Metai tikrai buvo geri ir tokius bus sunku atkartoti artimiausiais metais. Nepaisant didelės politinės turbulencijos Lietuvoje – dėl Prezidento rinkimų ir priešrinkiminio biudžeto, Europoje – dėl „Brextito“, o pasaulyje – dėl neaiškios JAV politikos prekyboje ir NATO, mūsų šaliai pavyko išlaikyti politinį stabilumą ir ekonominį augimą. 2019-aisiais stabilizavosi ir Lietuvos gyventojų skaičius – pirmas toks stabtelėjimas nuo 1990-ųjų.
Praėjusiais metais Lietuvoje išskirčiau ekologinį pabudimą. Jis atėjo ir su pasaulinėmis problemomis dėl Amazonės gaisrų, ir dėl savų nelaimių – užteršto geriamo vandens, Alytaus gaisrų ir valdžios ausis pasiekusių Klaipėdos taršos problemų. Jaučiu, kaip tiek vidutinio lietuvio mąstysenoje šiemet įvyko virsmas, tiek mes patys delegavome jauniausią Europos Komisijos komisarą atsakingai aplinkosaugos sričiai.
Rita Tamašunienė, vidaus reikalų ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė:
Šie metai buvo kupini iššūkių, ypač antroji metų pusė. Sutikau puikių žmonių, kurie deda daug pastangų rūpindamiesi mūsų visa vidaus reikalų sistema. Be abejo, čia, kaip ir kiekvienoje kitoje srityje, yra nemažai tobulintinų dalykų. Tikriausiai tai yra natūralu, nes nuolat vyksta pokyčiai, tad procesas nėra baigtinis, o mes daug ko turime išmokti. Surėmę pečius su Vidaus reikalų ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų darbuotojais padarėme nemažai darbų, bet daug užduočių mūsų dar laukia.
Julius Sabatauskas, Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys:
Nueinantys metai paženklinti skandalais, per kuriuos buvo matoma, kad žmonės, gavę įtakingas pareigas, naudoja jas ne visuotinei, o savo, artimųjų ar draugų gerovei. Tai ir susisiekimo ministro epopėja, ir keliukų asfaltavimas, ir daugybė kitų. Tokie visi dalykai kaupiasi žmonių sąmonėje ir kelia nusivylimą, nors žmonių gyvenimas lyg ir neblogėja. Tuo tarpu vis pamatome, kad politikai užsimiršta ir gyvena tarsi atskirame savame burbule. Nejaučia tų nuotaikų, kasdienių problemų nerimo. Nejaučia, kad trečdalis gyventojų vis dar skursta. Ekonomika auga, o daugėja skurstančių žmonių – tai neteisinga. Tokia situacija reikalauja sisteminių sprendimų. Kita vertus, šie metai paženklinti tokia nelaime kaip Alytaus gaisras. Jo gesinimo epopėja parodė, kad centrinė sistema yra serganti ir nepajėgi pasirūpinti žmonių saugumu. Gyventojai solidarizavosi, rėmė pasiaukojusius ugniagesius, Alytaus vadovai patys turėjo imtis iniciatyvų.
Andrius Kupčinskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys:
Besibaigiantys metai Lietuvai, nepaisant politinių peripetijų ir metamorfozių, manau, buvo gana neblogi. Baltijos kelio 30-mečio minėjimas daugeliui piliečių priminė, kiek toli pažengėme įtvirtindami savo valstybingumą ir Laisvės pozicijas. Metai dar buvo išskirtiniai rinkimų ir referendumų gausa, bet jie tik parodė, kad piliečiai jau atsirenka ir nesimėto į kraštutinumus. Džiugina šiemetiniai lietuvių tarptautiniai pasiekimai ir įvertinimai kultūros (Asmik Grigorian), meno (Venecijos bienalė), sporto (Danas Rapšys), ekonomikos (pakilome „Doing Business“ reitinge į 11 vietą) ir religijos (kardinolas Sigitas Tamkevičius) ar istorijos (palaidoti Sukilimo dalyviai ir paskutinis partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas) srityse. Todėl 2019-ieji jie kelia gerus jausmus.
Algimantas Salamakinas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys:
Praėję metai – jeigu politiniu aspektu – sudėtingi, atnešę daug chaoso, nesuprantamų žingsnių ir veiksmų. To pasekmės, kad žmonės visai prarado pasitikėjimą valdžia, Vyriausybe, kitomis institucijomis. Dar labiau nusmuko Seimo reitingai. Visi metai buvo tarsi nusišnekėjimų lavina iš valdančiųjų tribūnos – tai mes jau išeisim iš valdžios, tai mes jau laimėjome visus rinkimus, tai mes taip nesakėm. Tarsi čia – ne Seimas, ne Vyriausybė, o kažkoks nelabai blaivių žmonių klubas. Jiems pritrūko solidumo. Jeigu tikėtume tais Rytų horoskopais – buvo tikri Kiaulės metai. Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjantys 2020 metai bus istoriniai – Lietuva minės Nepriklausomybės 30-metį, išsirinks naują Seimą. Kokią Lietuvą regite 2020 metais?
R. Baškienė:
Regiu pažangią, stiprėjančią ir augančią Lietuvą.
G. Kirkilas:
Tikiu, kad būdami nuoširdūs ir koncentruodamiesi į darbus ir sprendimus, kurie atneštų naudą Lietuvos žmonėms, mes galime pasiekti daugiau. Nebūkime naivūs – 2020-ieji nebus patys ramiausi – bus ir populizmo, bus ir pykčio protrūkių viešojoje erdvėje, bus konkurencijos – juk Seimo rinkimai nenumaldomai artėja. Rinkimų kova jau prasidėjusi. Tačiau, man atrodo, visas tas purvo pylimas įdomus patiems politikams, o visuomenei labiau rūpi šalies ekonominiai reikalai, gyventojų finansinė būklė ir galimybės, dvasios būsena, psichologinis klimatas – būtent šiems dalykams turime skirti daugiau dėmesio minėdami Nepriklausomybės 30-metį.
J. Razma:
Norėtųsi, kad Nepriklausomybės trisdešimtmečio minėjimo metais sugebėtume labiau susitelkti, susivienyti ir kartu pasidžiaugti tuo Lietuvos Nepriklausomybėje nueitu keliu. Bet nesu visiškas optimistas ir nesiryžčiau tvirtinti, kad artėjantys Seimo rinkimai nedarys trikdančio poveikio. Jeigu jau šiomis dienomis pats ministras pirmininkas, kuris turėtų imtis telkiančios lyderystės, naujamečius komentarus palydi neregėto nekorektiškumo išpuoliais prieš didžiausią opozicinę partiją, ko norėti iš mažiau reikšmingų partijų, siekiančių kaip nors persiropšti per rinkimų barjerą, lyderių? Vis dėlto tikiu augančia rinkėjų politine branda ir gebėjimu nepasiduoti primityviai kurstomoms emocijoms, ir tai galiausiai turėtų lemti Seimo, pasižyminčio didesne politinės veiklos kokybe, išrinkimą, o po to – politiškai brandžios ir tikrai profesionalios Vyriausybės suformavimą. Tikiu, kad turėsime tokią Vyriausybę, kuri sugebės formuluoti įkvepiančius, viltingai nuteikiančius tikslus, nebijančią imtis būtinų reformų, kurių, deja, pristigo besibaigiančioje kadencijoje. Vardan tos Lietuvos. Slaptai.lt nuotr.
A. Skardžius:
Stiprią, savarankišką ir lygiavertę kitoms Europos Sąjungos valstybėms – tokią Lietuvą noriu ir siekiu matyti. Norėtųsi, kad ateinančiais metais būtų daugiau tolerancijos, mažiau rietenų, daugiau įsiklausymo, konstruktyvių diskusijų ir sprendimų. Juk visi norime to paties rezultato – kad Lietuvoje gyventi būtų gera. Kad augtų ekonomika, mažėtų socialinė atskirtis, kad jaunimas masiškai neemigruotų ieškoti geresnio gyvenimo. Toks ir turi būti tikslas minint Lietuvos Nepriklausomybės 30-metį.
I. Šiaulienė:
Norėtųsi, kad 2020 m., minėdami Nepriklausomybės 30-metį, suvoktume, jog Lietuva pasiekė tikrai daug: gyvename, lyginant su praeitimi, geriau nei anksčiau, o naujiems iššūkiams esame pasirengę.
Žinoma, tai nereiškia, kad pasiekėme tobulybę, bet norėtųsi, kad siekdami Gerovės valstybės, šalindami trūkumus nesukurtume naujų, kad mūsų visuomenės emocinis laukas būtų giedresnis, jaustumėmės vieni kitiems reikalingi, o ne supriešinti, smulkmenos nebūtų sureikšminamos ir jos neužgožtų esminių reikalų, o reakcijos į jas – santūresnės.
S. Gentvilas:
Lietuva dar niekada savo istorijoje nebuvo tokia saugi, pasiturinti ir vakarietiška kaip šiandien. Esame visaverčiai, nors ir labai maži, Vakarų civilizacijos dalyviai ir kūrėjai. Lietuvių kalba taip pat, kaip niekad saugi, įsitvirtinusi ir apsaugota. Tačiau tiek politikoje, tiek tarp žmonių vis dar gausu baimių. Dėl kalbos, dėl identiteto, dėl saugumo. Norėtųsi, kad žengiant į ketvirtąjį šalies nepriklausomybės dešimtmetį ir rudens Seimo rinkimus nebesižvalgytume krūpčiodami per petį, o išdidžiai žvelgtume į ateitį. Ateinančio dešimtmečio pabaigoje norisi suklestėjusią Lietuvą matyti tampančią iš ES paramos gavėjos į donorę, iš ES talentų donorės virstančią Rytų Europos talentų traukos centru. Labai norėtųsi, kad 2020 m. Seimo rinkimai būtų realus žingsnis tokios galimybių Lietuvos sukūrimo link.
R. Tamašunienė:
Norėčiau, kad Lietuva būtų stipri ir nepriklausoma. Pasidžiaukime, kad šiandien mūsų valstybė sulaukia pripažinimo įvairiose srityse, kad mūsų piliečiai aktyviai garsina Lietuvos vardą. Mylėkime ir gerbkime savo Tėvynę. Praėjus 30 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo turime stiprinti Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija jungia visus statutinius pareigūnus, visus, kurie rūpinasi mūsų žmonių saugumu. Norėčiau, kad visuomet būtume saugūs, o mūsų sienos tvirtos. Jau šiandien turime kloti pamatus ateities kartoms, kaip sakoma, turime sodinti medžius, po kuriais mes nesėdėsime. Taip pat man labai svarbūs yra regionai ir regioninė politika. Labai noriu, kad turėtume stiprius, savarankiškus, išsivysčiusius regionus, kuriuose sutvarkyta infrastruktūra, kuriamos darbo vietos. Tikiuosi, kad naujasis įstatymas, kurį pateikiau Seimui, įgalins savivaldybes savarankiškai spręsti dėl regionų plėtros ir kompleksiškai spręsti visus klausimus.
J. Sabatauskas:
Kiti metai jubiliejiniai dar ir dėl to, kad prieš 100 metų buvo išrinktas ir Steigiamasis Seimas. Ligi tol Lietuvoje buvo blaškomasi būti respublika ar monarchija. Bet noriu pasakyti, kad, nepaisant šventinių minėjimų ir renginių, šalies žmonėms vėl bus neramu, nes įgyvendinant priimtą biudžetą jausis priešrinkiminė karštligė, kuri gali pasireikšti įvairiomis perturbacijomis. Jau matėme, kaip viešojo sektoriaus darbuotojai reagavo į nevykdomus valdžios pažadus.
A.Kupčinskas:
2020-ieji bus išskirtiniai, 30-ieji Kovo 11-osios Aktui ir jubiliejinei mūsų atkurtai Nepriklausomybei. Manau, juos deramai minėsime ir įvertinsime signatarų indėlį bei visos lietuvių tautos pastangas būti laisviems. Kitų metų pabaigoje rinksime Seimą, tikiuosi, kad jis bus labiau paisantis valstybiškumo tradicijų, nesikėsinantis į demokratijos ir konstitucines normas, turintis aiškesnę valstybės raidos viziją bent jau artimiausiems ketveriems metams.
A. Salamakinas:
Kitų metų pirmas pusmetis, matyt, dar bus toks pat nesusipratimų tęsinys. Paskui visi įsivels į rinkimų kampaniją, solidžių veiksmų vėl nereikia per ją tikėtis. Taip turbūt tempsim ir kitus metus, kol tauta tars žodį – kaip toliau gyvensim. Chaose ar grįšim į normalų gyvenimą?
Ko norėtumėte palinkėti sau ir Lietuvos žmonėms?
R. Baškienė:
Linkiu gerumo ir pozityvumo ieškančiomis akimis žvelgti į gyvenimą.
G. Kirkilas:
Nuoširdžiai linkiu visiems Lietuvos gyventojams sveikatos, tolerancijos ir pagarbos vieni kitiems, ir, be abejonės, vienybės!
J. Razma:
Lietuvos žmonėms bendriausia prasme linkiu kuo didesnio jų lūkesčių išsipildymo, didesnio saugumo (visomis prasmėmis) jausmo, didesnio suvokto tikėjimo ateitimi. Su tuo būtų susieti ir palinkėjimai sau – politikui pasistengti kuo daugiau prisidėti, kad žmonių lūkesčiai būtų patenkinti, kad žmonės pajustų daugiau teisingumo ir sąžiningumo, nepakantumo korupcijai ir kitiems gyvenimą nuodijantiems reiškiniams. Norėtųsi, kad kitais metais kuo daugiau lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, grįžtų į gimtąjį kraštą čia surasdami ir tinkamo darbo, ir normalaus gyvenimo galimybes. Aš myliu Lietuvą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
A.Skardžius:
Visiems norėčiau palinkėti ramių, laimingų, turtingų, prasmingų ateinančių metų. Rasti laiko jaukioms akimirkoms su artimiausiais žmonėmis.
I.Šiaulienė:
Sakoma, kad bloga kelionė yra ta, kuri nepaliko pėdsakų, verčiančių tobulėti. Linkiu, kad mūsų žingsnius lydėtų išmintis, tikėjimas, viltis ir pasitikėjimas savimi, o 2020-ieji būtų pavykusi kelionė, kuri mus pakeitė…
S. Gentvilas:
Daugiau šypsotis ir atrasti laiko džiaugtis bendravimu su aplinkiniais – savo kiemo, kaimo ar namo bendruomene. Laimė nėra materialus jausmas.
R. Tamašunienė:
Norėčiau palinkėti, kad mes visi daugiau laiko skirtume sau ir artimiesiems. Nuolat skubame, nuolat turime daug darbų, bet visuomet svarbu skirti laiko šeimai. Taip pat linkiu, kad Lietuvos žmonės visuomet išliktų ryžtingi ir atsakingi, veržlūs ir kūrybingi. Didžiuokimės savo gerais darbais ir poelgiais, savo didelėmis ir mažomis pergalėmis.
J.Sabatauskas:
Ir sau, ir visiems linkiu to paties – kad sprendimai būtų pamatuoti, nebūtų skuboti. Kad kitais metais Lietuvos gyventojai išsirinktų tokią politinę valdžią, kuri priiminėtų apgalvotus, išdiskutuotus sprendimus, kurie atitiktų visų žmonių interesus, o ne vien išrinktųjų. Ar atsikvošės lietuvių tauta? Slaptai.lt nuotr.
A. Kupčinskas:
Lietuvos žmonėms palinkėsiu daugiau bendrystės, tarpusavio supratimo, tikėjimo ir pergalių olimpiniuose metuose. Prasmingų ir šviesių ateinančiųjų, tegu šv. Kalėdų dvasia kuo ilgiau užsilieka visų namuose!
A. Salamakinas:
Protingų sprendimų ir solidumo visiems linkiu. Kad grįžtume į normalią raidą, racionalius sprendimus, kad baigtųsi blaškymasis, kad sprendimai nebūtų priimami pagal asmeninę sampratą. Jeigu, pavyzdžiui, negeri kavos, tai ar reikia uždrausti ją visiems?
Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Didžiųjų prekybos centrų „Maxima“, „Norfa“, „Lidl“, „Iki“ ir „Rimi“ atstovai teigia, kad parduotuvės šventiniu laikotarpiu dirbs trumpiau, o per Kalėdas, gruodžio 25 dieną, nedirbs nė vienas iš jų.
„Lidl“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, pirmąją šv. Kalėdų dieną ir sausio 1-ąją šio tinklo parduotuvės nedirbs trečius metus iš eilės, nes laikomasi nuostatos, kad gražiausios metų šventės yra skirtos visiems.
„Laikomės tradicijos ir jau trečius metus iš eilės nedirbsime pirmąją šv. Kalėdų dieną ir sausio 1-ają. Laikomės nuostatos, kad gražiausios metų šventės yra skirtos visiems, tad norime, kad šventinį šurmulį ir nuotaiką pajustų visi mūsų darbuotojai. Šventinėmis dienomis galimybė pabūti su artimaisiais ir ramybė yra svarbi visiems“, – Eltai sakė ji.
L. Skersytė akcentavo, kad kitomis šventinio laikotarpio dienomis visos „Lidl“ parduotuvės taip pat dirbs trumpiau. Šv. Kūčių vakarą parduotuvės dirbs iki 18.30 val., o Naujųjų metų išvakarėse – iki 20 val. Antrąją šv. Kalėdų dieną visos „Lidl“ parduotuvės dirbs nuo 10 val. iki 19.30 val.
Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Indrės Baltrušaitienės, šventiniu laikotarpiu darbo laikas „Iki“ darbuotojams bus trumpesnis.
„Kūčių vakarą, numatyta, parduotuvės veiks iki 20 valandos, pirmąją Kalėdų dieną visi laiką leisime sau, su šeimomis ar draugais (visos parduotuvės neveiks), antrąją Kalėdų dieną parduotuvės atsidarys tik nuo 9 valandos. Tuo metu prieš Naujųjų metų naktį daugelio parduotuvių darbo laikas trumpės iki 20 valandos. 2020-ųjų pirmą dieną savo pirkėjų parduotuvėse lauksime nuo dešimtos valandos ryto“, – Eltai teigė ji.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikina, kad jų parduotuvės tinklas tęsia tradiciją ir per didžiąsias metų šventes nedirbs.
„Norfos“ prekybos centrai ir šiemet pirmąją šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną neveiks. Be to, gruodžio 24 dieną visos „Norfos“ dirbs 2 valandomis, o gruodžio 31 dieną – 1 valanda trumpiau. „Norfos“ vadovai įsitikinę, kad prekyba šventinėmis ir poilsio dienomis turėtų būti ribojama, kad šventės neaplenktų ir prekybos sektoriaus darbuotojų“, – sakė D. Ryliškis.
Gruodžio 25 dieną nedirbs ir „Maximos“ parduotuvės, o Kūčių dieną parduotuvės veiks iki 19 valandos.
„Siekiame užtikrinti savo darbuotojams darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat ne mažiau mums svarbūs ir klientų norai apsipirkti jiems patogiausiu metu ir tinkamai pasiruošti didžiausioms metų šventėms. (…)
Kūčių dieną visos „Maximos“ parduotuvės visoje Lietuvoje klientų lauks iki 19 valandos. Pirmąją šv. Kalėdų dieną parduotuvės nedirbs. O antrąją, gruodžio 26 dieną, duris atvers 9 valandą. Tądien „Maximos“ parduotuvės darbą užbaigs įprastu darbo dienos grafiku, išskyrus parduotuvę, esančią prekybos centre „Europa“, – ji darbą baigs 18 valandą“, – teigė „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų direktorė Ernesta Dapkienė.
Ji taip pat informuoja, kad Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 dieną, „Maximos“ parduotuvės duris atvers įprastu laiku ir klientų lauks iki 21 valandos. Tik trys „Maximos“ parduotuvės tądien darbą užbaigs dar kiek anksčiau. Iki 19 valandos klientų lauks dvi parduotuvės Vilniuje: „Maxima“, įsikūrusi prekybos centre „Outlet Park“, ir „Maxima“, esanti prekybos centre CUP. Iki 17 valandos dirbs „Maxima“, veikianti „Europoje“.
E. Dapkienė akcentavo, kad pirmąją 2020 metų dieną visos „Maximos“ parduotuvės dirbs nuo 12 valandos. Sausio 1-ąją nedirbs penkios parduotuvės: Vilniuje – įsikūrusios „Outlet Park“, „Oze“, „Europoje“, Kaune – prekybos centre „Akropolis“, Klaipėdoje – „Banginyje“.
Visos „Rimi” prekybos tinklo parduotuvės Kūčių dieną dirbs keliomis valandomis trumpiau: „hyper“ formato prekybos centrai – iki 20 valandos, mažesnio formato, priklausomai nuo miesto ir vietos, dar trumpiau – iki 19, 18 ar 17 valandos.
Pasak „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Renatos Keršienės, per Kalėdas nė viena tinklo parduotuvė nedirbs – visi darbuotojai turės galimybę šią dieną laiką leisti su brangiausiais žmonėmis. Antrąją Kalėdų dieną parduotuvės pirkėjams duris atvers valandą ar keliomis vėliau nei įprastai – nuo 9 valandos ir dirbs keliomis valandomis trumpiau, iki 20 val.
Iki 20 valandos „Rimi” prekybos centrai dirbs ir Naujųjų išvakarėse, gruodžio 31 dieną. Sausio 1-ąją „hyper“ formato parduotuvės pirkėjus pasitiks nuo 12 ir dirbs iki 20 valandos, išskyrus „Rimi“ Vilniaus „Nordika“ ir Panevėžio „Ryto“ prekybos centruose, „Rimi“ Vilniuje, Linkmenų g. 22, ir Ukmergės g. 233, bei „Rimi“ Mažeikiuose, Žemaitijos g. 38, kurios pirmąją 2020 metų dieną nedirbs.
Šią dieną vėliau darbą pradės ir „super” formato „Rimi“ prekybos centrai, kurie dirbs nuo 12 iki 20 valandos, išskyrus veikiančias Kaune, adresu Studentų g. 19, Jonavoje, Vasario 16-osios g. 4, Utenoje, Basanavičiaus g. 52, ir „express“ formato „Rimi“ parduotuvę Vilniuje, daugiafunkciame komplekse „Live Square“, Gedimino pr. 44A, kurios pirmąją Naujųjų dieną taip pat nedirbs.
Kasmet per Naujuosius klausiam: kas buvo ir kas bus? Trumpai įvertinti galima taip – laikas akmenis mėtyti baigiasi, metas akmenis rinkti dar neatėjo. Pliurpalų ir sočių visuomenių kvailiojimo limitas sunaudotas, Amerika jau atsibudo ir sugrįžta. Bijoti nereikia – karo pasaulinio ir didelio nebus – užpirkit mišias branduolinio ginklo išradėjams.
Tai gera naujiena, nes pasaulis be policininko arba su atlėpausiu nebrendyla yra pirmykštės džiunglės, kur mažiukai pražūna pirmieji. Pokyčiai JAV neabejotinai palies visus. Praradę priklausomybę nuo Artimųjų Rytų naftos amerikiečiai pradeda realizmą arabų pasaulyje, kas JAV įtaką tik sustiprins. Visi isterikų aimanavimai dėl Jeruzalės nuliniai – musulmonų pasaulis susiskaldęs, ant tarpusavio karo slenksčio ir ne žydai su palestiniečių teroristais jiems rūpi.
Korėjoje gerų variantų nebėra, sprendimo būtinybės riba jau pasiekta ir tą supranta visi. Bet karo irgi niekas nenori ir nesiekia, tai, kas vyksta – tik neakivaizdinės derybos dėl kainos, kurią, matyt, gaus Kinija, be kurios visi sprendimai regione yra neįmanomi. Bet kokiu atveju reikalai ir čia pajudės ir Amerika, skatinanti savo ekonomiką mokesčių reforma, vėl sustiprės.
Rusija dėl godžių Europos Sąjungos senolių, neįgalių be rusiškų dujų adatos, ir Baracko Obamos ištyžimo – irgi sustiprėjo. Visos ilgesingos kalbos ir skaičiavimai, kada baigsis rezervo fondas ir dėl sankcijų šalis ims stagnuoti iki revoliucinio sprogimo, nutilo, BVP auga panašiais tempais kaip ir atsigavimu besidžiaugiančioje Europos Sąjungoje.
Sirijoje, kur vakariečiai kankinosi penkeris metus, persilaužimas su rusų kariuomene pasiektas greitai ir karas baigtas. Gruzijoje ir Ukrainoje sukurtos niekieno žemės ir ryškiai nubrėžta raudona įtakos linija, kurios NATO nebus leidžiama peržengti ir ji jos neperžengs, tik užtikrins tos ribos stabilumą ginkluotės tiekimais iš savo pusės.
Mitingai, gatvės neramumai ir protesto akcijos – tai viskas, ką gali susiskaldžiusi, neturinti jokių rimtų programų ir struktūrų rusų opozicija. Nėra nei vieno psichiškai sveiko žmogaus Rusijoje ir pasaulyje, kuris abejotų, jog Krymo aneksijos apsvaiginta tauta vėl išsirinks Vladimirą Putiną prezidentu.
Vladimiras Putinas – gudrus kaip lapinas. EPA – ELTA nuotr.
Isterija dėl “Zapad“ buvo kurstoma ir gerai panaudota dūmų uždangai, paslepiančiai vidines Lietuvos problemas, politiniams priešininkams nušvilpti ir pašalinti iš aikštelės. Bandymai teisintis, jog to reikėjo valstybei – juokingi, nes ir latviai, ir estai, ir lenkai, ir visa Rytų Europa gavo padidinto saugumo garantijas ir papildomas pajėgas be jokių isterijų.
Kiekviena valdžia, negalinti užtikrinti savo piliečių gerovės, nukreipia dėmesį – silpna į užsienio grėsmes, stipri pasitaikius progai pati pradeda mažą, pergalingą karą. Taip, jie mokėsi mus okupuoti, tik ne dabar, nesigąsdinkit, kol Ukraina gyva, Kremlius nieko daugiau negali ir nedarys.
Tai ilgalaikė strategija, paremta progos ir klaidos lūkesčiu. Jei kokie nors blogi įvykiai Europoje ar Amerikoje sumažintų NATO galimybę tinkamai reaguoti – tereikėtų atplėšti štabų seifuose antspauduotus paketus su grifu “visiškai slaptai“ ir daryti, kas nurodyta ir išmokta. Tada mūsų ginkluotė, garantijos ir dislokuoti sąjungininkų riboti pajėgumai būtų ta kaina, kuri jiems gal pasirodytų per didelė.
Na, o soti, turtinga ir savim patenkinta europiečių civilizacija toliau iš inercijos šliaužia nuo kalniuko susinaikinimo link. Ir ne tiek svarbu, kas konkrečiai buvo ar įvyks. Esmė ta, kad politinių senukų prieglaudoje nieko nevyksta, sistema vien generuoja naujus sunkumus ir nei vieno iš senųjų nesugeba pati savarankiškai išspręsti. Vienintelis sprendimas – nusipirkti sprendimą pinigais, kas buvo padaryta “sprendžiant“ atbėgėlių antplūdžio problemą su Turkija.
Jeigu nors vieną seksualinės mažumos atstovą kas nors netyčia palies – Europos Sąjunga sprogs iš pasipiktinimo. O jei Ispanijos riaušių policija masiškai talžo žmones, atėjusius į rinkimus – tai taip jiems ir reikia, tai Ispanijos Karalystės vidaus reikalas. Nors jei lenkai ar vengrai savo demokratiškai išrinktuose parlamentuose nubalsavo, kaip ponams iš Briuselio nepatinka – tai jau ne tų šalių vidaus reikalas ir vargas toms nepaklususioms šalims.
Dviguba moralė, savo tautinės, kultūrinės ir religinės savasties atsisakymas vardan įsikalbėtų, idiotiškų, sveiku protu nebesuvokiamų multikultūrinių kvailysčių – vis dar vyraujanti Europos Sąjungos realybė. Perspektyvos nebuvimas ir perspektyva tapti mažuma savo tėvynėse skatina vis labiau augantį nepasitenkinimą šalių viduje. Angelos Merkel saulėlydis, šauniai nutylimas mūsų sisteminėje žiniasklaidoje, – tik laiko klausimas.
ES ir Rusijos dvikova
Europai neišvengiamai artėja metas apsispręsti – ar tapti normalia, lygiateisiškų ir laisvų valstybių sąjunga, ar toliau kurpti naują federacinį, pajuokos vertą biurokratinį gigantą, kuris stengtųsi išsaugoti pradėtą susinaikinimo ir civilizacijų konflikto skatinimo kursą, vadovaujamą turtingųjų ir galingųjų, kuriam neišvengiamai atsiras ir jau atsiranda vis didesnė opozicija ES viduje, vedanti į Sąjungos subyrėjimą – tam po Brexit jau duotas pavyzdys.
O kaip čia elgsimės mes – ar taip, kaip norėtų tauta, ar kaip asmeniškai naudinga sprendimų priėmėjams? Kartais atrodo, kad pats laikas Sauliui Skverneliui panaikinti Užsienio reikalų ministeriją – tai juk pinigų mėtymas iš balkono! Mes juk užsienio politikos vis tiek neturim. Užtektų išversti į lietuvių kalbą Briuselio direktyvas – ir būtų tvarka.
Dar ir viešosios vertimo paslaugų – švogerių viešosios įstaigos – uždirbtų, sumokėtų mokesčius, galėtume naujas padangas kokio nors ministro paspirtukui nupirkti. O ambasadas paverstume komerciniais konsulatais, išdavinėtų sau vizas už padidintą mokestį – ir vėl augtų biudžetas, galėtume pensijas net 1,5 € padidinti.
Lietuva panaši į Gedimino kalną, kurį tvarko vis tie patys niekuo nekalti genijai. Nuošliaužų bus, o esmingų pokyčių nebuvo, nėra ir nebus, nes tie, kurie nori – negali, o kurie gali – nenori. Tai pato situacija. Sotus ir patenkintas finansinis ir politinis elitas turi vienintelį troškimą – kad tik niekas nepasikeistų ir išliktų esama padėtis, nes kiekviena permaina pavojinga jų gerovei, o kitų sprendimų priėmėjų nėra.
Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš to, kas vyksta, akivaizdu – kitais metais toliau tęsis kosmetinių permainų imitacija, kuri nieko negali pakeisti ir nepakeis, tik sukels naują neviltį, chaosą ir įtūžį. Bus audringas vėžio gydymas pleistriukais ir viršūnių kova dėl išlikimo, asmenų ir grupuočių grūstis dėl sprendimų priėmimo galimybės ir išgyvenimo sąlygų. Viskas kaip brango, taip brangs, žmonės kaip bėgo – taip bėgs. Likusiai nepatenkintai miniai duosim naujų kaltųjų, kad turėtų ką spardyti.
Jokių sisteminių permainų nenusimato, nesvaikit – visi didieji reformatoriai yra sistemos žmonės, turi šeimas ir nori gauti paskolas. Sistemos permainų svarstymai, galimi keitėjai užkardyti, žiniasklaida ir jūsų mintys už trumpo pavadėlio, ant visų kelių šlagbaumai ir laksto pikti, alkani, dantingi apžvalgininkai. Viskas, kas neleista – uždrausta, parodykit licenziją galvoti!
Artėja rinkimai, bus daug apie Tiesą ir Šviesą. Smagu bus stebėt, kaip mirtinai susikimba – kiek apie juos sužinosim! Trumpam sušmėžuos scenos gilumoj tamsios figūros, tampančios virvutes, veidai po gobtuvais, bet nors menkiausias jiems pavojus – bemat pjautynės baigiasi, atsisuka ir baisus urzgimas, sublyksi aštrios iltys.
Dabar išrasta nauja propagandinė kaldrytė, kad nieko neatsitiktų – pozityvas! Visos skydinės laidos staiga patapo “pozityvios“, vėliavos tik plėvesuoja ant blokinių virtuvių, Pirmoji Ponia tik vaikšto po Beatos laidas apie sveikas mišraines, viskas gražu iki koktumo, daugiau pozityvo, už Lietuvą, vyrai!
Ar nebūtų išmintinga ir išganinga per Šimtmetį išgelbėti gyvybes nors keliolikai vaikučių, kurių itin moderniems vaistams Aurelijus Veryga niekaip, na niekaip neatranda pinigų? Ar tai nebūtų geriausias brandžios valstybės jubiliejaus paminėjimas – paskelbti jų vardus, parodyti jų palatas, kaip žaidžia su lašelinėmis, kaip pasveikę eina į mokyklą? Bet juk ne, milijonai išeis naujiems monumentams, konferencijoms ir minėjimams, šventiniams koncertams, giedojimams ant piliakalnių, eisenoms su krapylomis, pamaldoms ir kitai patriotinei isterijai.
O tie, kurie nepatenkinti, bus apšaukti blogiečiais, negatyvistais, dejuotojais, vatnikais, rusofilais ir Tėvynės priešais. Juk nėra pas mus jokių problemų, sunkumų, nevilties, žiūrėkit į Vilniaus ponų pozityvą ir pasijuskit nepilnaverčiais, o pirmadienį 8.00 ateikit toliau kurti BVP. Nepasitenkinimas blogybėmis juk nenori permainų, viską pakeis sotūs patenkintieji tuo, kas yra.
O apie pokyčius kitais metais mums autoritetingai papasakos tie, kurie gyvybes atiduos, kad tik niekas nepasikeistų. Jie mus dar daug daug kartų išgelbės, tikrai patikėkit dar tik šitą vieną vienintelį kartą, po kurio dar bus tiek kartų, kiek tik patikėsit, o kai nebetikėsit, vis tiek jie jus gelbės, nes juk viską po savaitės užmiršit. Toliau kaupsis susipriešinimas, atskirtis ir įtampa, didės nusivylimas.
Nebeliko piliečių kritinės masės, visus užvaldančio noro ir vilties, nei realių, įgyvendinamų programų esminiams pokyčiams. Darosi akivaizdu, kad sistema paprasčiausiai nei reikšmingų idėjų, nei jas realizuojančių žmonių tiesiog nebegali generuoti. Politinės sistemos reformos būtinybės suvokimas ir svarstymas visuomenėje – svarbiausia ateinančių metų idėja Lietuvai.
Kažkodėl vis prisimenu tą vakarą prieš keletą metų. Štai ji sėdi, maskatuodama laisva koja, jai gal penkeri. Parduotuvėje karšta nuo akinančių lempų, megzta, baltai raštuota kepurė su bumbulu pamesta ant suolo. Gelzgani plaukai išsipešę iš kasyčių.
Mama, priklaupusi kaip bažnyčioj, matuoja batuką, tokį mėlyną su baltu kailiniu apvadėliu, žieminį. Vargsta su užtrauktuku, plaukai nuo karščio sulipę ant pakaušio. Pilkas paltas nesiglamžantis, užklojęs vėduokle grindis aplinkui. Aiškiai iš padėvėtų.
Palauk, aš tuoj, baik duotis. Sugrubę nuo darbo rankos gražiais pirštais lygina kojinytę, apauna antrą. Sunkiai, remdamasi delnais į grindis atsistoja – dar nesena, veidas paraudęs nuo įtampos. Pavaikščiok, ar nespaudžia – nulekia prie veidrodžio, parlekia, vėl nulekia.
Mama, ar tikrai nupirksi? Čia tokie, kaip Aistės! Ar galėsiu namie su jais būti? Ar tikrai užteks Kalėdų Senelio pinigų? Ar tėtis vakare tikrai tikrai atvažiuos? Ar galėsiu Aistę vakare prie eglutės pasikviesti?
Buvo knygynas su krūvomis nupigintų knygų, dešimtukas perkamiausio niekalo ant storo popieriaus, kava ir naujienų ekranėlis už stiklo slenkant miniai. Sutikom jas eidami prie mašinos. Nieko daugiau ir nenusipirko.
Ji nešėsi batų parduotuvės krepšį, kuris beveik vilkosi žeme, pavargusi ir išdidi. Prisiminiau savo pirmus tikrus žieminius. Vargiai jos bepaėjo ir nieko nekalbėjo, bet jų akys švietė. Tą vakarą pamačiau jų stalą su žvake, eglutę ir tėtį, kuris neateis.
Šiandien vėl buvo miestas, žmonės ir gruodžio lietus. Štai vaiko kojytės atšlepsi grindimis ir koks jis lengvas, kai prisiglaudžia. Štai mylimieji išjungia šviesą, namai užtemsta ir kambariai prisipildo kvėpavimo. Ir nieko daugiau nėra. Šios valandos praeis, ir pasauliai, ir šitie debesys, bet mes niekada nepraeisim.
Palaiminti šįvakar, kurie susikabina už rankų ir pažiūri vienas kitam į akis. Turim vienas kitą ir nieko daugiau neturėsim, ir nieko daugiau mums nereikia. Mūsų nereikia laiminti – mes patys galim Tave palaiminti.
Šį vakarą visi susirenka prie stalo, net jei tu visiškai vienas. Ir kiekvienas pajunta Šviesą, kuri gimė šiandien ir gyvena tarp mūsų. Dabar mes amžini. Tamsa supa mus, bet ji mūsų nenugalės.
Kokie jie bus mūsų šeimoms, artimiesiems, draugams? Kokie jie bus mūsų tautai ir valstybei? Nepaisant akivaizdžių tarptautinių neramumų ir pavojų, vidinių trinčių ir bėdų, tikėkimės, kad 2017-ieji bus geresni, ramesni, saugesni.
Aktualijų portalas slaptai.lt to mums visiems ir linki.
Skelbiame pluoštą Vytauto Visocko nuotraukų, kuriose – naujametinio Vilniaus akimirkos.
Šiais laikais Naujuosius metus pasitinkame triukšmingais šūksniais ir gausiais petardų ir fejerverkų sprogimais.
O kaip Naujuosius metus pasitikdavo mūsų kaimo senoliai? Kokie būdavo šios šventės papročiai? Apie tai mums pasakoja etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka.
Štai ir sulaukėme Naujųjų metų. Slaptai.lt redakcija nuoširdžiai sveikina savo gerbėjus su Naujaisiais, 2014-aisiais, metais. Visiems savo skaitytojams linkime darbščių, prasmingų, gražių Arklio metų.
O savo bendradarbiams, komentatoriams, analitikams, pagalbininkams, fotografams, filmuotojams ir vertėjams dėkojame už straipsnius, patarimus, pastabas.
Portalo skaitliukas byloja, jog turime gausų, ištikimą, be kita ko, nuolat gausėjantį skaitytojų būrį. Skaitytojus registruojantis skaitliukas taip pat skelbia, jog dauguma pirmą kartą į aktualijų portalą Slaptai.lt užsukusiųjų tampa nuolatiniais, ištikimais mūsų skaitytojais.
1999 – 2013-ųjų metų veiklos duomenų analizė leidžia manyti, jog po Saule – nieko naujo. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar didžiausio dėmesio sulaukia žvalgybinės temos, politiniai svarstymai, teismų darbo analizė, foto – video reportažai, advokatų komentarai, interviu su rašytojais, Lietuvos santykiai su Rusija, Lenkija, Latvija…
Sunku pasakyti, kada gimė paprotys švęsti Naujuosius metus. Tačiau jau senovės babiloniečiai ir egiptiečiai žinojo šią šventę.
Ko gero – tai pati seniausioji šventė.
Tai įrodo ir Gizos piramidėse archeologų rasti indai su užrašu „Naujųjų metų pradžia“. Egipto sostinėje Naujieji metai prasidėdavo horizonte pasirodžius Sirijaus žvaigždei.
Tai sutapo su Nilo potvyniu. Kai upė verždavosi iš krantų ir užliedavo kaimus bei laukus, valstiečiai džiaugsmingai šūkaudavo: „Su naujaisiais!“ Ir iš rieškučių gerdavo Nilo vandenį. Prieš įsigalint dabartiniam mūsų kalendoriui, pasaulyje egzistavo apie 200 kalendorių sistemų.
Gilioje senovėje Rytų Europos žemdirbių tautoms Nauji metai prasidėdavo pirmąją pjūties dieną. Amerikos indėnai metus skaičiuodavo nuo sniego iškritimo, australiečiai – nuo liūčių periodo pradžios ir t.t. Todėl Naujųjų metų pradžia negalėjo būti pastovi.
