Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė paaiškino, ką Dalia Grybauskaitė turėjo galvoje, sakydama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Pasak jo, šalies vadovė, vertindama Prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, norėjo pabrėžti, kad Lietuvos žmonės pasirinko ne konfliktu grįstą politinę kampaniją.
„(Buvo parodytas. – ELTA) atsparumas gąsdinimui ir šantažui, nepasidavimas nurodymams, kaip turi elgtis, nes, jeigu ne, bus papildomos krizės valstybėje, jeigu politinės jėgos netenkins (visuomenės. – ELTA) pasirinkimai“, – „Žinių radijui“ sakė M. Lingė, komentuodamas pirmadienį išsakytą D. Grybauskaitės rinkimų vertinimą.
Atsakydamas pirmadienį pareikštam „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio nepasitenkinimui, esą prezidentė nebrandžiais laiko „valstiečių“ rinkėjus, M. Lingė akcentavo, kad šalies vadovo rinkimų pirmajame ture išsiskyrė konfliktu grįsta politinė kampanija.
„Mes turėjome konflikto kampaniją ir turėjome kandidatus, kurie kaip tik siūlė alternatyvas, siūlė susitarti, kurie siūlė vienybės idėjas ir, panašu, pasirinkimas buvo pozityviojoje pusėje, ne konfliktinės kampanijos pusėje“, – pabrėžė jis, galvoje veikiausiai turėdamas „valstiečių“ į prezidentus kelto premjero Sauliaus Skvernelio rinkimų kampaniją.
M. Lingė akcentavo, kad rinkimų rezultatai tiesiog rodo, jog rinkėjais nebegalima taip lengvai manipuliuoti, kaip, pasak jo, buvo tikimasi iš tam tikrų politinių jėgų.
Galiausiai M. Lingė konkretizavo kai kuriuos, jo teigimu, nesąžiningus rinkimų kampanijos momentus.
„Buvo inicijuotas vienas referendumas tam, kad ateitų žmonės ir balsuotų už tos jėgos kandidatą, Seime matėme įvairių komisijų darbo pasitelkimą, buvo ieškoma priešų, grėsmių įvairiausių visais lygmenimis, matėme šantažo, pykčio, administracinio resurso naudojimą. Tačiau taip pat pamatėme, kad tie dalykai nepasiekė tikslo, į kurį buvo nukreipti“, – apibendrino M. Lingė.
Prezidentė D. Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad Prezidento rinkimų rezultatai, rodantys, jog antrajame rinkimų ture varžysis konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, rodo visuomenės brandą.
G. Nausėda ir I. Šimonytė bus antrajame rinkimų ture. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. „Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios nepaveikios nei pigiam populizmui, nei agresyviam diktatui. Didėjantis rinkėjų aktyvumas rodo, kad vis daugiau žmonių šalyje supranta atsakomybę už valstybės ateitį“, – pirmadienį pareiškė D. Grybauskaitė.
Pasak „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, šalies vadovė, teigdama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą, tiesiog be užuolankų sako, kad jo vadovaujama „valstiečių“ partija ir jos elektoratas yra nebrandus.
„Žmonės, kurie balsuoja už konservatorius, pagal prezidentę, yra brandūs, ir atvirkščiai, – kas balsuoja už „valstiečius“, jos nuomone, yra nebrandūs. Taip yra be užuominų pasakyta. Aš manau, kad tie, kurie balsavo už Saulių Skvernelį, taip pat yra brandūs“, – Eltai pirmadienį sakė R. Karbauskis.
Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame Prezidento rinkimų ture dėl šalies vadovo posto varžysis daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą surinkę kandidatai – Ingrida Šimonytė, pelniusi 31,13 proc. rinkėjų balsų ir Gitanas Nausėda, gavęs 30,95 proc. balsų.
Saulius Skvernelis yra trečiasis, pelnęs 19,72 proc. palaikymo. Tai rodo rinkimų rezultatai, gauti iš visų 1972 rinkimų apylinkių.
Už Vytenį Povilą Andriukaitį balsavo 4,79 proc. rinkėjų. Už Arvydą Juozaitį pasisakė 4,69 proc. rinkėjų, už Valdemarą Tomaševskį – 4,00 proc.
Mažiausiai rinkėjų simpatijų sulaukė Valentinas Mazuronis, už kurį balsavo 0,65 proc. rinkėjų. 0,79 proc. rinkėjų balsų pelnė Naglis Puteikis. Mindaugas Puidokas yra trečias nuo galo, už jį balsavo 2,58 proc. rinkėjų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose balsavo 56,85 proc. rinkėjų.
Antrasis Prezidento rinkimų turas planuojamas šių metų gegužės 26 d,. kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.
Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, VRK turėtų patvirtinti ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų, o referendumų rezultatus per 4 dienas po įvykusių referendumų.
Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame Prezidento rinkimų ture dėl šalies vadovo posto varžysis daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą surinkę kandidatai – Gitanas Nausėda, pelnęs 31,23 proc. rinkėjų balsų ir Ingrida Šimonytė, gavusi 27,51 proc. balsų.
Saulius Skvernelis yra trečiasis, pelnęs 22,02 proc. palaikymo. Tai rodo rinkimų rezultatai, gauti ne iš visų, o iš 1680 rinkimų apylinkių.
Už Vytenį Povilą Andriukaitį balsavo – 5,05 proc. rinkėjų. Už Arvydą Juozaitį, preliminariais duomenimis, pasisakė 4,71 proc. rinkėjų, už Valdemarą Tomaševskį – 4,37 proc.
Mažiausiai rinkėjų simpatijų sulaukė Valentinas Mazuronis, už kurį balsavo 0,73 proc. rinkėjų. 0,87 proc. rinkėjų balsų pelnė Naglis Puteikis. Mindaugas Puidokas, preliminariais duomenimis, yra trečias nuo galo, už jį balsavo 2,80 proc. rinkėjų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose balsavo 56,75 proc. rinkėjų.
Antrasis Prezidento rinkimų turas planuojamas šių metų gegužės 26 d,. kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.
Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, VRK turėtų patvirtinti ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų, o referendumų rezultatus per 4 dienas po įvykusių referendumų.
Į antrąjį Prezidento rinkimų turą patekęs ekonomistas Gitanas Nausėda gerokai po vidurnakčio pareiškė, kad kai kurių partijų bandymai kišti koją rodo, kad jis yra nepriklausomas kandidatas.
„Esu nepriklausomas kandidatas. Man atrodo, tai deklaruota nuo pat pradžių. Kai kurių partijų sutartinės pastangos pašaudyti mums į kojas tiktai byloja, kad esu nepriklausomas kandidatas, kurio prisibijo tiek viena, tiek kita partija“, – kalbėjo G. Nausėda.
Paklaustas, kaip spręstų tikėtiną politinę krizę, jei iš pareigų atsistatydintų Prezidento rinkimus pralaimėjęs premjeras Saulius Skvernelis, G. Nausėda sakė, kad alternatyvų yra daug.
„Neatmesčiau tos alternatyvos, kad viskas bus taip, kaip buvę, jei susiklostytų palankiai Europos Parlamento rinkimai šiai partijai. Galima ta pati valdančioji koalicija su kitu premjeru, galima mažumos Vyriausybė. Mažiausiai tikėtina, bet neatmestina galimybė, yra išankstiniai Seimo rinkimai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis sakė sulaukęs sveikinimų iš kandidatų Sauliaus Skvernelio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Mindaugo Puidoko. Kalbėdamas apie gautą paramą iš politikų, G. Nausėda sakė, kad šiuo metu ne ji yra svarbiausia.
„Šiuo metu mums daug svarbiau Lietuvos žmonių parama nei partijos parama, nes žmonės, rinkdamiesi net ir tam tikras partijas, kituose, tai yra prezidento rinkimuose, renkasi nebūtinai tų partijų kandidatus“, – sakė G. Nausėda.
Preliminariais duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda pirmajame prezidento rinkimų ture surinko 31,18 proc. rinkėjų balsų, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė – 27,16 proc., ministras pirmininkas S. Skvernelis – 22,26 proc. rinkėjų balsų.
Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis pirmadienį kreipėsi į prezidentinių reitingų lyderį Gitaną Nausėdą prašydamas pasiaiškinti dėl visuomenės dėmesio sulaukusio jo susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku. Šiam susitikimui tarpininkavo verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.
Seime surengtoje spaudos konferencijoje N. Puteikis kėlė klausimus, ar G. Nausėda yra sudaręs su V. Sutkumi oficialią sutartį, ar jam mokėjo pinigus už paslaugas, ar V. Sutkaus teiktos paslaugos yra deklaruotos.
„Prašau Nausėdos viešai atsakyti į mano viešai keliamus klausimus. Manau, kad kandidatai vieni kitiems tokius klausimus ne tik turi teisę, bet ir privalo užduoti“, – spaudos konferencijoje sakė N. Puteikis.
Politikas teigė dar tą pačią dieną kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), klausdamas, ar V. Sutkus gali atlikinėti neregistruoto lobizmo paslaugas. Taip pat, tikino Seimo narys, jis kreipsis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), teiraudamasis, ar G. Nausėda gali iš neregistruoto lobisto priiminėti paslaugas tokiu būdu.
„Aš bet kokiu atveju kreipsiuosi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, ar Sutkus gali atlikinėti tokias neregistruoto lobizmo paslaugas, o į Vyriausiąją komisiją kreipsiuosi klausdamas, ar Gitanas Nausėda gali iš tokio neregistruoto lobisto priiminėti tokias paslaugas tokiu būdu“, – sakė N. Puteikis.
Jis teigė manąs, kad V. Sutkus turėtų deklaruoti tai, kad remia G. Nausėdą vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Turi viešai deklaruoti, jei remi kažkokį kandidatą, Sutkus to nėra padaręs, Nausėda tuo naudojasi ir eina ne į kabinetą, ne darbo metu, eina neoficialiai. Ar tarpininkas gavo atlygį? Aš manau, kad tai yra labai svarbūs dalykai“, – kalbėjo N. Puteikis.
Politiko teigimu, su kitais kandidatais į prezidentus Verslo konfederacijos vadovas tikriausiai nebuvo susitikęs.
„Atkreipkite dėmesį, kiti nevaikšto pas kariuomenės vadus su tokiomis palydomis. Kova visgi aštri, kiti kandidatai būtų sužinoję, Lietuva maža. Šiuo atveju Nausėda labai aiškiai apsišvietė su tokiu neoficialiu susitikimu ir parodė labai blogą pavyzdį“, – sakė N. Puteikis.
Politikas sakė esąs įsitikinęs, kad G. Nausėda ir V. Sutkus pažeidė įstatymus nedeklaravę savo ryšių. Tai, tvirtino politikas, sukuria nelygias galimybes prezidento rinkimuose.
„Jeigu būtų nustatyta, kad galima taip daryti Sutkui ir galima taip daryti Nausėdai, tada ir aš kviesiu, aš taip pat pažįstu nemažai tokių pusiau legalių arba nelegalių lobistų, aš turiu daug pažįstamų turtingų žmonių, aš norėčiau su jais neoficialiai susitikti ir aptarti panašius dalykus ir paraginsiu kitus kandidatus daryti – jeigu vienam galima, tada galima ir visiems. Aš irgi noriu būti kaip Gitanas Nausėda, jeigu leidžia taisyklės, noriu būti Gitanas Nausėda du“, – kalbėjo N. Puteikis.
Ekonomistas G. Nausėda sulaukė kritikos ir iš S. Skvernelio, kai apsilankė pas kariuomenės vadą J.V. Žuką. Į susitikimą G. Nausėdą atlydėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus. Pasak J. V. Žuko, V. Sutkus tarpininkavo susitikimui su kandidatu į prezidentus.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda kritikuoja Vyriausybę dėl daromos įtakos institucijoms, kurios turėtų būti nepriklausomos – Lietuvos bankui (LB) ir Valstybės kontrolei. Pasak jo, pirmasis yra puolamas, o antroji – tildoma.
„(Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė. – ELTA) šiandien yra torpeduojamos pasitelkus karštuosius ir šaltuosius ginklus. Vienas yra atakuojamas, kita – nukenksminama, kad nekiltų noras kritikuoti valdžios darbo“, – teigia G. Nausėda
Anot kandidato, LB yra atakuojamas taip, kaip buvo Rolando Pakso laikais – to rezultatas tuomet, prieš du dešimtmečius, buvo panika, atsiimta maždaug milijardas litų indėlių. Jo vertinimu, taip daroma dėl politinių priežasčių: „Artėja Prezidento rinkimai ir bent pora premjerui trukdančių kandidatų buvo susiję su finansų sektoriumi.”
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į valdančiųjų įtaką Valstybės kontrolei. Institucijoje, kuri turėtų atlikti priežiūrą, analizuoti ir kritiškai įvertinti Vyriausybės ir jos institucijų veiklą, atliekamas „metodiškas galių naikinimas“.
„Mažai kas žino, kad nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įpareigoja Vyriausybei pavaldų Valstybės tarnybos departamentą centralizuotai aprūpinti darbuotojais valdžios institucijas, įskaitant ir tas, kurios privalo išsaugoti autonomiją. Kadangi „kadrai” lemia viską, Valstybės kontrolierius nuo šiol galės tik bejėgiškai stebėti, kaip jis apstatomas žmonėmis, kurie priims direktyvas iš kitų rūmų Gedimino prospekte“, – teigia kandidatas į prezidentus.
Pasak jo, šie pakeitimai rodo, kad stengiamasi kaupti tris didžiąsias valdžias į vienas rankas.
„Žmonės (valdantieji. – ELTA) (…) visomis išgalėmis stengsis sukoncentruoti savo rankose tris valdžios grandis – Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą.
Tų žmonių suvokimas apie visuomenės atstovavimą ir skirtingų interesų grupių arba politinių jėgų pozicijų derinimą yra labai savotiškas. Jie supranta tik skanduočių ir komandų kalbą. Oponentus, kurie tokios kalbos nenori suprasti, jie vadina „neturinčiais politinio patyrimo”, – sako politikas pranešime spaudai, referuodamas į premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymus, kad jam „nerimą kelia labai drąsus jo (G.Nausėdos. – ELTA) žingsnis – neturint jokios patirties iššokti į aukščiausią poziciją šalyje.”
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda oponuoja premjerui Sauliui Skverneliui, pastarąją savaitę žadėjusiam nemokamas bakalauro studijas. G. Nausėdos teigimu, S. Skvernelio pažadas yra nepagrįstas, nes, tvirtino ekonomistas, valstybė tiesiog neturi tam lėšų.
Jo teigimu, tol, kol bus vykdoma S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės mokesčių politika, išteklių nemokamoms studijoms neatsiras.
„Perskirstymas per biudžetą šiuo metu Lietuvoje yra trečias nuo galo Europos Sąjungoje ir su šia mokesčių reforma, kurią dabar įgyveno Vyriausybė (…), niekas nesikeičia iš esmės. Mes pasmerkti likti Europos Sąjungos uodegoje. Tai kaip galima tuo pat metu mūsų premjerui meluoti, kad jis pasirūpins tuo, kad jis įves nemokamą bakalauro mokslą, kad jis subsidijuos atskiras visuomenės grupes – jis tam neturi lėšų, nes tai jau yra užprogramuota mokesčių reformoje“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr. ELTA primena, kad pastarąjį trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kandidatas į prezidentus S. Skvernelis pristatė savo rinkimų programą. Kalbėdamas apie švietimą, prezidento posto siekiantis premjeras pažymėjo, kad reikia tęsti pradėtas Vyriausybės reformas. Kita vertus, pasak S. Skvernelio, viena iš jo idėjų – nemokamos bakalauro studijos.
Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Egidijus Motieka. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Neseniai trys realūs pretendentai į šalies prezidento postą – ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė – pristatė savo užsienio ir saugumo politikos programų metmenis. Žinoma, tai tik programų įžanginės tezės, tačiau jos jau leidžia numanyti apie kandidato įsivaizduojamą Lietuvos vietą tarptautinėje sistemoje.
Tačiau kyla klausimas, kiek tai iš tikrųjų atspindi Lietuvos užsienio politikos padėtį ir jos galimybes skleistis tarptautinėje politikoje? Ar pretendentų į šalies vadovo postą užsienio politikos matymas nėra paremtas paprasčiausiais stereotipais, leidžiančiais rinkėjams kalbėti taip, kad jų reputacija ir reitingai nenukentėtų?
Pavyzdžiui, esu už NATO (ypač svarbūs 2 proc. krašto gynybai); taip pat ir už ES („Brexitas“ yra pavojingas, todėl reikia sutelkti jėgas tiek savo, tiek visų ES narių); su JAV mes palaikome gerus santykius, reikia juos dar suaktyvinti; su Rusija nelabai kas išeis (pavojinga, autoritarizmas, tarptautinės teisės pažeidimai, bet prekiauti reikia: „Mes norime ne kariauti, o prekiauti“, – kaip sakė vienas ekspremjeras); Baltarusija yra Rusijos satelitė, nors prekybiniai santykiai su ja būtini; Latvija ir Estija yra broliškos valstybės, bet gilesnės integracijos su jomis nevystysime, nes siekiant vystyti, reikia vystyti; Kinija yra labai svarbi Lietuvos prekybos partnerė, bet su ja reikia labai atsargiai, mes turime „ypatingos žvalgybinės informacijos“ apie jos žvalgybinius kėslus, be to, ten labai opi žmogaus teisių problema; laikykime aukštai iškėlę draugiškumo su visomis tautomis ir valstybėmis vėliavą ir t.t. Kai kurie paminėti stereotipai tinka ir dabartiniams prezidento posto siekiantiems politikams.
Prezidento rinkimų kampanijos pradžioje apie užsienio ir saugumo politiką galima kalbėti ir be ypatingo pasiruošimo. Bet prasidėjus debatams reikia jau pademonstruoti savo žinojimą arba „žinojimą“, tai yra mokėjimą „leisti burbulus“. Galima rinktis… Išrinkus prezidentą „žinojimas“ turi baigtis, ir greitai reikia demonstruoti žinojimą, išmanymą, orientaciją ir mokėjimą laiku ir vietoje pasitelkti prie užsienio politikos formavimo prisidedančias institucijas.
Visi trys realūs kandidatai į prezidentus – ne naujokai politikoje. G. Nausėdos veiklos sfera anksčiau apsiribojo finansais ir ekonomika, tačiau dažnai jo vertinimai turėjo politinį ir kartu tarptautinės politikos krūvį. I. Šimonytės kompetencija irgi buvo daugiau susijusi su finansais ir ekonomika, S. Skvernelio – kur kas platesnė, nes premjeras yra premjeras.
Taigi užsienio ir saugumo politika šiems kandidatams nėra svetima. Todėl stebina S. Skvernelio mėginimai iškart tapti užsienio politikos žinovu – pareiškimai dėl Astravo AE, santykių su Latvija, Lietuvos ambasados perkėlimo į Jeruzalę, buvo akivaizdus nonsensas. Nė viena iš šių problemų tikrai nėra tiek svarbi, kad apie ją būtų verta kalbėti kaip apie ypatingą. Astravo AE klausimas yra išspręstas, mes pralaimėjome, mūsų pozicija aiški (nepirksime tos elektros), reikia tik ieškoti dividendų ateičiai demonstruojant vertybinę poziciją.
Jeruzalės klausimas nėra mėgėjų klubo lygio problema. Tai Jeruzalės kaip tikrosios Izraelio sostinės, Donaldo Trumpo rinkimų programos realizavimo, ir galbūt taip pat Palestinos sostinės problema ateityje. Šiuo klausimu Lietuvos, kaip mažosios valstybės, nuomonė nėra svarbiausia. Be to, visada galima informacijos gauti iš Užsienio reikalų ministerijos. Juk tereikia išlaikyti balansą tarp JAV ir ES pozicijų, diapazonas – platus. Pasisakymai apie Latviją, kaip Lietuvos konkurentę, taip pat tik silpnina S. Skvernelio pozicijas. Kad Latvijos uostai (kaip ir Estijos bei Rusijos) yra mūsų konkurentai Rytų-Vakarų transporto koridoriuje, niekam nėra paslaptis. Bet juk tai konkurencijos aspektas, o ne priešpriešos. Kitas klausimas, kaip tai pateikti visuomenei. Taigi S. Skvernelis, tik pradėdamas diskusiją užsienio ir saugumo politikos klausimais, davė puikių kozirių kitiems pretendentams ir kritikams apskritai.
Kiti S. Skvernelio programiniai teiginiai yra pragmatiški, tačiau kartu ir fragmentiški: kalbama apie nacionalinį interesą, santykių su JAV ir ES intensyvinimą, neįmanomą proveržį santykiuose su Rusija, Rytų partnerystės stiprinimą ir t.t.
G. Nausėdos programa įneša šviežumo į Lietuvos užsienio politikos diskursą. Bandoma išplėsti Lietuvos interesų erdvę, neapsiribojant ES, NATO, JAV. Kandidatas kalba ne tik apie Kinijos, bet ir apie Lotynų Amerikos bei Afrikos rinkas. Ypatingas dėmesys skiriamas Lenkijai, kaip strateginei partnerei, taip pat Šiaurės šalims, ir, kas jau buvo beveik užmiršta – Šiaurės šalių, Baltijos valstybių ir Lenkijos geopolitinei jungčiai, kaip regioniniam struktūriniam vienetui. Apie tokią jungtį gana daug kalbėta formuojant Lietuvos aktyvią užsienio politikos koncepciją po įstojimo į ES ir NATO. Tokia jungtis ES viduje leistų suaktyvinti Baltijos jūros regiono politinį ir ekonominį telkimąsi. Nemažas dėmesys skirtas ir Ukrainai, klimato kaitai, ekonominei diplomatijai.
Tačiau pretendento retorikoje galima pastebėti ir fragmentiškumą, ypač pristatant santykius su NATO, Rusija, Ukraina, Kinija. G. Nausėda problemas labiau aptaria kaip mokslininkas, t.y. tarp pretendento ir problemos jaučiama distancija. Norėtųsi palinkėti „susilieti“ su problema ir aptarinėti ją ir kaip mokslininkui, ir kaip politikui.
I. Šimonytė, pristatydama užsienio ir saugumo politikos programinius metmenis, neapsiribojo atskirais programiniais blokais ar atskiromis šalimis. Pateiktos Lietuvos saugumo erdvės problemos, ekonominio modelio keliami iššūkiai krašto saugumui, nagrinėtas Lietuvos atsparumas įvairioms įtakoms per energetiką, infrastruktūrą ir neskaidrų verslą, transatlantiniai santykiai, santykiai su JAV, Kinija, kaimyninėmis šalimis, ES institucinė raida ir kita.
Visgi kai kurie klausimai aptariami paviršutiniškai – santykiai su Rusija, Kinija, Latvija ir Estija. Nagrinėjant I. Šimonytės teiginius matyti, kad problemas dėsto žmogus, kuris įpratęs jas spręsti. Tačiau problemų formulavime įžvelgčiau strateginės dimensijos trūkumą.
Taip pat reikėtų pastebėti, kad I. Šimonytė ir G. Nausėda struktūrinę prieigą prie finansinių ir ekonominių problemų pritaiko politikai ir kartu tarptautinei politikai. Tačiau prieiga prie tarptautinės politikos ir ekonomikos turėtų skirtis, nes politikoje galia turi visai kitas dominantes.
Debatai užsienio ir saugumo politikos klausimais artėjant rinkimams taps vis labiau sudėtingesni ir, aišku, įdomesni. Visi trys kandidatai gali dar daugiau įsigilinti į šias problemas. Ko būtų galima pageidauti užsienio ir saugumo politikos formavime? Norėtųsi aiškesnės atskirų sričių pateikimo hierarchijos. Tarptautinės problemos yra globalios, regioninės ir lokalios. Taip pat jos apima tarptautinių santykių ir geopolitikos dimensijas. Kartu problemos apima ilgojo, vidutinio ir trumpojo laikotarpio strategijas. Tarptautinė politika ir saugumo politika yra glaudžiai susijusios su tarptautine ekonomika, finansais, energetika, transportu, komunikacija, informatika ir kt. Energetinių išteklių diversifikacija yra tarptautinės politikos sudėtinė dalis. Lygiai taip pat, kaip ir geofinansai ar geotransportas.
Pavyzdžiui, Lietuva, būdama Rytų-Vakarų transporto koridoriaus dalis, neišvengiamai turės dalyvauti Kinijos inicijuojamame Naujojo šilko kelio projekte. Kaip Lietuva jame dalyvaus? Kaip galima suderinti vertybinę orientaciją su šia būtinybe, nes nedalyvaujant mūsų vietą užims kiti? Kaip mes kalbėsime šiuo klausimu su ES? Kinijos ir ES tarpusavio prekyba yra didžiulė, ji vis auga. Naujojo šilko kelio projektas startavo 2014 m., jis bus „tiesiamas“ kelis dešimtmečius. Aišku, kandidatams sunku dabar kalbėti, kokį kelia jie rinksis, tačiau vienam iš jų tapus prezidentu, tą kelią vis dėl to reikės rinktis kartu su politiniu elitu. Taip pat reikės apsispręsti kitais svarbiais ES, NATO, ESBO raidos klausimais. Reikės formuoti ne tik reagavimo, bet ir produkavimo darbotvarkę. Pavyzdžiui, galima užduoti klausimą, kokį geopolitinį modelį Lietuvai projektuoja kandidatai? Auksinės provincijos? Aktyvaus tarptautinės politikos subjekto, kiek tai leidžia mažos valstybės galimybės? O gal tik iškelsime „draugiškumo vėliavą“?
Taigi, kaip greitai prezidentinių reitingų lyderiai, užsienio ir saugumo politiką pradėdami nuo švaraus lapo, perpras tarptautinės ir užsienio politikos specifiką?
Gatrobare „Plus Plus Plus“ kandidatas į Lietuvos prezidentus Gitanas Nausėda dalyvavo diskusijoje su visuomene. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniuje vykusiame susitikime su visuomene prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda sakė esantis už visuotinę privalomąją karo tarnybą, tačiau ją esą reikėtų įvesti laipsniškai.
„Aš esu už visuotinį šaukimą. Tiktai turbūt pasakyčiau taip: merginos turėtų galimybę pasirinkti, ar jos nori tarnauti, ar ne. Aš manau, kad jos puikiausiai gali rasti pritaikymą savo gebėjimams šiuolaikinėje kariuomenėje, kadangi tai nebėra Stalonės muskulais pasipuošusių vaikinų užsiėmimas, o tai yra ir intelektualus darbas, ir įdomios IT sritys, kuriose merginos galėtų rasti pritaikymus savo gabumams“, – sakė G. Nausėda.
Kartu jis pridūrė, kad visuotinę privalomąją karo tarnybą reikėtų įvesti laipsniškai: „Taip, aš už visuotinę šaukimo sistemą, bet reikėtų ją įvesti pamažu, nes šiuo metu mes neturime infrastruktūros visuotinio šaukimo sistemai. Mes neturime pakankamai lėšų skyrę šitam reikalui, ir dėl to tai turi būti daroma tik ateityje ir atsargiai“.
Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniuje vykusiame susitikime su visuomene prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda sakė manantis, kad Konstitucijos prezidentui suteiktų galių pakanka, kad jis galėtų daryti svarią įtaką tiek vidaus, tiek užsienio politikai. Pagrindinio šalies įstatymo keisti esą nereikia, siekiant prezidento galias išplėsti.
„Aš manau, kad nereikia kaitalioti Konstitucijos, kuri Lietuvoje yra labai gera daugeliu požiūriu. Mes galime didžiuotis savo Lietuvos Respublikos Konstitucija, nes tai yra labai gerai subalansuotas dokumentas, parengtas gerai savo darbą išmanančių žmonių“, – sakė G. Nausėda
G. Nausėda pabrėžė, kad prezidento politinė įtaka šalyje labai priklauso asmeniškai nuo jo paties.
„Prezidento vaidmuo ir yra, ir gali būti didelis, jei prezidentas pats nori naudotis savo galiomis, o patikėkite, Konstitucija jam suteikia pakankamai galių būti aktyviu tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, – pabrėžė G. Nausėda.
Publikos paklaustas patikslinti ar tikrai prezidentas turi pakankamai svertų daryti įtaką vidaus politikai, G. Nausėda užsiminė apie vadinamąją minkštąją prezidento galią.
„Mes kažkaip sufokusuojame savo dėmesį į tuos keletą Konstitucijos straipsnių, kurie pabrėžia prezidento įgaliojimus, bet tarp įgaliojimų, tarp eilučių galima naudotis vadinamąja minkštąja prezidento galia, kuri reiškia pirmiausia jo moralinį autoritetą. Nes prezidentas yra vienintelis visos tautos renkamas pareigūnas ir išrinktas jis įgyja tam tikrą pasitikėjimo mandatą, tautos paramos mandatą. Tuo mandatu jis gali naudotis bendraudamas su kitomis vykdomosios valdžios institucijomis“, – pabrėžė G. Nausėda
Kartu jis pridūrė, kad tapęs prezidentu, siektų nacionalinių susitarimų svarbiais šaliai klausimais.
„Ketinu naudotis tomis galiomis. Ketinu inicijuoti nacionalinius susitarimus kertiniais Lietuvos gyvenimo klausimais ir kviesti partijas bendradarbiauti. Jeigu jos bendradarbiauti nenorėtų, aš ketinu tai eksponuoti, parodyti rinkėjams, kurie netrukus turės spręsti dėl partijų 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose. Taip, kad aš manau, joms netgi nesibaiminant prezidento, o norint geriau pasirodyti rinkimuose, geriau būtų bendradarbiauti, negu nebendradarbiauti“, – pridūrė G. Nausėda.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.
Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Rytų Europos studijų centre vykstančioje diskusijoje kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda pristatė savo užsienio politikos gaires. G. Nausėda pabrėžė, kad yra gilesnės ES integracijos šalininkas, tačiau, pasak G. Nausėdos, gynybos srityje pagrindu ir toliau turi išlikti NATO. Kartu ekonomistas tvirtino, kad Lietuvos užsienio politika neturi apsiriboti vien tik Vakarais. Jo teigimu, Lietuva, siekdama ekonominių interesų, turi būti aktyvi ir Rytuose. ,,Aš esu už tai, kad kalbėtis galima su visais, kurie turi noro kalbėtis“, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda pabrėžė, kad ES išlieka svarbiausia Lietuvos platforma, kurioje leidžiama tartis atskiroms demokratinėms valstybėms.
Kandidatas į prezidentus neatmeta galimybės, kad reikia kelti klausimą dėl ES bendrųjų gynybos pajėgų. Pasak jo, šios diskusijos ES kyla ne veltui, nes NATO ir JAV buvimas Europoje „nėra iškaltas akmenyje, tai yra politinės dienotvarkės klausimas, ir tai gali keistis“.
Tačiau, pabrėžė G. Nausėda, ES gynybinės pajėgos negali dubliuotis su pagrindiniu Lietuvos gynybos garantu – NATO.
,,Saugumo garantijos, neturiu jokių abejonių, NATO – svarbiausias mūsų skydas (…) Mes turime ne tik retorika stiprinti NATO, bet ir priimti įsipareigojimus. Man BVP procentas nėra tik statistinis dydis, tai yra nuoseklus Lietuvos įsipareigojimas“, – teigė jis.
Kita vertus, pabrėžė jis, Lietuva užsienio politikoje turi būti aktyvi ne tik santykiuose su ES. Pasak jo, Lietuva ir toliau turi plėtoti dvišalius santykius ir bandyti kalbėtis su tais, su ,,kuriais sunku kalbėtis“. Ekonomistas tvirtino, kad reikia užmegzti dialogą su rytinėmis kaimynėmis – Rusija ir Baltarusija – pirmiausia dėl ekonominio bendradarbiavimo bei siekiant kelti klausimus dėl žmogaus teisių ar geopolitinės įtampos mažinimo.
,,Aš esu už tai, kad kalbėtis galima su visais, kurie turi noro kalbėtis, bet dialoge mes turime turėti tam tikrų principų ir juos rodyti“, – teigė jis.
G. Nausėda taip pat neslepia, kad pirmas jo vizitas būtų Lenkijoje. Pasak jo, Lietuva ir Lenkija turi stiprinti dvišalius santykius tiek gynyboje, tiek ekonomikoje.
,,Santykiai su Lenkija turi būti tobulinami, turi būti persilaužimas ekonomikos srityje ir saugumo srityje (…). Lenkija – viena sparčiausiai augančių valstybių Europoje“, – teigė jis.
Paklaustas, ar leistų Lietuvoje rašyti Lietuvos piliečių pavardes lenkiškomis rašmenimis, G. Nausėda atsakė, kad leistų antrame paso puslapyje.
Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Kinija, G. Nausėda teigė, kad importas ir eksportas tikrai gali būti sparčiau plėtojamas. Bet kalbėdamas apie Kinijos investicijas, pabrėžė, kad reikia būti atsargesniems, ir visos Kinijos investicijos turėtų pereiti nacionalinio saugumo filtrą – ypač energetiniai projektai.
,,Ekonominis bendradarbiavimas su Kinija turi būti plėtojamas (…). Kalbant apie investicijas, jos turi pereiti nacionaliniu saugumu besirūpinančių institucijų filtrą (…). Kad politikai atsižvelgtų į visas rizikas, nes Kinija, be ekonominių planų, gali turėti ir kitų, turime matyti visas rizikas“, – teigė G. Nausėda.
Paklaustas, ar susitiktų su Dalailama, G. Nausėda atsakė, kad tai būtų nebent neoficialus susitikimas, nes prezidentas susitinka su politiniais lyderiais.
„Dalailama yra religinis lyderis ir jam apsilankius Lietuvoje su juo galėtų susitikti dvasininkai. Prezidentas susitinka su politiniais lyderiais (…). Galime diskutuoti nebent apie neoficialų susitikimą“, – teigė jis.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nepaisant to, kad Seimo narė Ingrida Šimonytė jau surinko reikalinguosius 20 tūkstančių rinkėjų parašų, būtinų dalyvauti Prezidento rinkimuose, profesorius Vytautas Landsbergis savo eilėmis ragina „startuolius“ toliau palaikyti konservatorių keliamą kandidatę, kol ji surinks 100 tūkstančių parašų.
,,Startuoliai!
Gražiai startavom už Ingridą, tai ir tęskim.
Blykstelėkim! Tebūnie tų parašų kuo daugiau.
Teateinie ir pavasario džiaugsmas, ir spartuolių džiaugsmas.
Kodėl ne šimtas tūkstančių?“, – savo feisbuko paskyroje rašo prof. Vytautas Landsbergis.
Konservatorių kandidatė į prezidentus I. Šimonytė jau antradienio vakarą per vieną dieną surinko reikalingą parašų kiekį dalyvavimui rinkimuose. Trečiadienio pavakarę Seimo narė jau buvo surinkusi 27 715 elektroninių rinkėjų parašų, antroje vietoje – ekonomistas Gitanas Nausėda su 15 196 parašais, trečioje – filosofas Arvydas Juozaitis – 5627.
Paskutinėje vietoje – premjeras Saulius Skvernelis, surinkęs 2258 elektroninius parašus.
Pretendentai į prezidentus tiek elektroniniu būdu, tiek parašų rinkimų lapais piliečių parašus rinks iki kovo 28 dienos.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) partijos pirmininko Ramūno Karbauskio antradienio pasisakymus, kad TS-LKD lyderiai neva palaiko Gitaną Nausėdą, pabrėžia, kad Ramūnas Karbauskis su Sauliumi Skverneliu nebeatlaiko įtampos.
Politikas ironizuoja pabrėždamas, kad arba valdančiųjų lyderiai paskui Mindaugą Puidoką išskriejo į Sirijaus planetą, arba taip bijo Ingridos Šimonytės, kad bando tokiu gudriu būdu padėti Gitanui Nausėdai.
„Turiu dvi versijas, kodėl R. Karbauskis ėmėsi skleisti savo teorijas apie tariamą konservatorių palaikymą G. Nausėdai. Paprastesnė – kad, kaip ir M. Puidokas, R. Karbauskis nebeatlaiko įtampos, todėl pradeda ne visai adekvačiai vertinti realybę (gal jiems abiem tikrai derėtų pasitikrinti sveikatą, kaip siūlo M. Puidokas?). Tačiau panašiau į tai, kad R. Karbauskis ir S. Skvernelis bijo I. Šimonytės pergalės, todėl skleisdami sąmokslo teorijas bando desperatiškai padėti G. Nausėdai. Tokia manipuliacija rodo, kad valdančiųjų skaičiavimuose G. Nausėda jiems yra patogesnis ir palankesnis kandidatas, kurį lengviau įveikti arba su juo susitarti dėl būsimos Vyriausybės“, – pabrėžė G. Landsbergis.
,,Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis antradienį tvirtino, kad I. Šimonytė iš Prezidento rinkimų pasitrauks G. Nausėdos naudai. Pasak „valstiečių“ lyderio, konservatoriai tai yra iš anksto sutarę. R. Karbauskis šią savo prognozę grindžia tuo, kad tiek Vytautas Landsbergis, tiek Gabrielius Landsbergis valstybės vadovo poste nori matyti G. Nausėdą.
Pavasaris. Gražuolis varnėnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
JTreji rinkimai Lietuvoje mūsų laukia pavasarį: Savivaldos, Prezidento ir Europos Parlamento.
Apie
pastaruosius tikriausiai neverta nė kalbėti. Jie iš principo yra apgaubti
savotiška mistika, migla ir tamsa. Dauguma mūsų piliečių, net ir pakankamai
išprususių, nelabai įsivaizduoja, ką ir kam rinkti, jeigu išrinktasis ima ir
penkeriems metams ištirpsta Briuselio multikultūroje. Nei garso, nei atgarsio.
Nei nuveiktų darbų, nei aiškios krypties. Grįžta po penkerių, tarsi iš zonos,
tik leksika – daugmaž europinė.
Štai ir
viskas.
Su
Prezidento rinkimais daugmaž viskas aišku. Rinksime tą, kuris mus ves, kuris
bus matomas kiekvieną dieną, akylai stebimas, kritikuojamas arba giriamas.
Nepasislėpsi.
Jau dabar
žinomi favoritai, iš kurių ryškiausias – vienas. Moterys, sako, rinks jį todėl,
kad gražus, o vyrai (ne visi) todėl, kad daugelio atmintis trumpa: garsusis
ekonomistas, buvęs ilgametis aukšto rango SEB banko veikėjas, kažkaip ėmė ir
nepastebėjo atgriaudžiančios 2009-ųjų krizės. Jo nepaprotinti naivuoliai ir
toliau ėmė iš banko paskolas butams bei namams pirkti.
Kas buvo
vėliau, daugmaž žino visi. Bet mūsų statistika niekada nėra analizavusi suicidinių
atvejų, susijusių su asmeninėmis žmonių tragedijomis ir jų priežastimis.
Ar kam
įdomu?
Gal net neverta
vardinti kitų pretendentų: buvusio policininko, buvusio Afganistano karo
veterano, buvusio filosofo, kelių marginalų, šiaip kelių bepročių…
Nusikalsiu,
bet išskirsiu vieną vienintelę pretendentę – Ingridą Šimonytę. Atvirą žmonėms,
nesusitepusią, todėl švarią, vakarietiško mąstymo ir mentaliteto.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tai, kol
kas, visas būsimo pavasario ankstyvasis derlius.
Ir štai
priartėjame prie pačių juokingiausių (o iš tikrųjų,
amžinai liūdnų) rinkimų – savivaldos.
Šiuose savivaldos
rinkimuose dalyvauti ketina net per 14 tūkst. kandidatų.
Iš jų 45
proc. moterų ir 55 proc. vyrų. Tarp kandidatų į merus 22 proc. yra moterys ir
78 proc. vyrai. Tokią informaciją
pristatė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė. Jos duomenimis, jauniausia
savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujanti kandidatė dar nepilnametė, 18 metų
jai sueis tik vasario 9 dieną. Vyriausias – 91 metų kandidatas, gimęs 1928
metais. Daugiausiai sąrašų iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija, ji
kandidatus kelia visose 60-tyje savivaldybių. Tėvynės sąjunga-Lietuvos
krikščionys demokratai sąrašus kelia 58-iose savivaldybėse, Lietuvos valstiečių
ir žaliųjų sąjunga – 56-iose savivaldybėse. Daugiausiai kandidatų kelia
Socialdemokratų partija – 2222. Kandidatų į merus registruota 420, iš jų 333
kelia partijos, 76 – visuomeniniai rinkimų komitetai, 14 išsikėlė
savarankiškai.
Daugiausia
rinkimų komitetų – aštuoni – registruoti Vilniuje. 1 numeriu biuletenyje bus
įrašyta partija „Tvarka ir teisingumas“, 2 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjunga, 4 – Lietuvos socialdemokratų partija, 5 – Lietuvos žaliųjų partija, 6
– Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, 7 – Lietuvos laisvės sąjunga
(liberalai). 8 numeriu biuletenyje bus Lietuvos socialdemokratų darbo partija,
10 – Liberalų sąjūdis, 12 – Darbo partija, 13 – Rusų aljansas, 16 – Lietuvos
krikščioniškosios demokratijos partija, 17 – Lietuvos lenkų rinkimų
akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, 18 – Lietuvos centro partija, 21 – partija
„Jaunoji Lietuva“, 22 – Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga. 3, 9, 11,
14, 15, 19, 20, 23 numeriai liko visuomeniniams rinkimų komitetams.
Tiesioginiai
merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.
Tokie sausi
ir tarsi nieko nesakantys skaičiai. Bet taip, deja, nėra. Užduokime sau
paprastą klausimą: kodėl tokie populiarūs rinkimai į savivaldą? Juk, regis,
savivaldos lygmenyje nėra beveik jokių galimybių įtakoti nacionalinei
politikai. Net finansiškai tai neapsimoka. Ar taip yra?
Daugelis
puikiai prisimena gausybes prieš kelerius metus vykusių korupcinių skandalų
mažesnėse bei didesnėse savivaldybėse. Rezultatas? Nė vienas meras, nė vienas
administratorius nesėdi. Nes klesti nebaudžiamumas savo savivaldybių
teritorijose elgtis kaip savo elinguose.
Didinga Trakų pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Puikiausias,
labiausiai situaciją iliustruojantis, pavyzdys – nesena buvusios Trakų valdžios
istorija. Realiomis bausmėmis buvo nubausti meras, vicemeras, administracijos
direktorius. Gal norėtumėte paklausti, ką jie dabar veikia?
Beje,
nebūkime naivūs ir nemanykime, kad mums priešiškų valstybių spectarnybos
taikosi tik į nacionalinės reikšmės mūsų rinkimus. Anaiptol. Geriausia vandenis
drumsti nedidelėse kūdrose. Mažiau pastebima, o ir žuvies daugiau. Ir ji mažiau
protinga bei atsargi…
Prisipažinsiu:
pašiurpo oda, pamačius sąrašus kandidatų, pretenduojančių tapti savivaldos
tarybų nariais. Tarp jų – raganos, nevykėliai dainininkai, antrarūšiai
sportininkai, etc.
Tarp jų
labai lengva pasislėpti įvairiems titovams.
Nepatingėkite, pastudijuokite juos. Antraip teks verkti, rudeniop prašant kokios nors mažareikšmės spravkės.
Nesustoja augusi gyventojų dalis, norinti Seimo narę Ingridą Šimonytę matyti Lietuvos prezidente. Naujausios apklausos rodo, kad buvusiai finansų ministrei pastarąjį mėnesį pavyko dar labiau sumažinti atotrūkį nuo prezidentinių reitingų favorito ekonomisto Gitano Nausėdos.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu žvelgdami į premjero Sauliaus Skvernelio reitingus, politologai kalba apie ne tokias šviesias tendencijas. Politinė įtampa, kilusi Vyriausybei nesugebėjus surasti sutarimo su streikuojančiais mokytojais, teigia politologai, esamą premjero populiarumą turėtų gerokai aptirpdyti.
Pastaruoju metu valdančiųjų padarytos klaidos priimant politinius sprendimus, pašaipas sukėlusios „valstiečių“ lyderių kurtos sąmokslo istorijos, premjero nemokėjimas nusileisti ir atsitraukus pripažinti savo klaidas, samprotauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, sukuria visai tikėtiną scenarijų, kad S. Skvernelis iš Vyriausybės vadovo posto anksčiau laiko pasitrauks nebūtinai dėl to, kad nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 9-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis (apklausos metu respondentų buvo prašoma patiems nurodyti pavardes), prezidentiniuose reitinguose Seimo narė Ingrida Šimonytė toliau stiprina savo pozicijas. Ją šalies vadove matyti norėtų beveik penktadalis Lietuvos gyventojų. Nuo spalio mėnesio apklausos jos palaikymas padidėjo 6 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 18,7 proc. (prieš mėnesį palaikymas siekė 12,6 proc.).
Tačiau reitingų lentelėje I. Šimonytė lieka antra. Nors ir pavyko sumažinti atotrūkį, ji vis dar atsilieka nuo pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusio ekonomisto Gitano Nausėdos (jį palaiko 23,2 proc. gyventojų). Rinkimuose dalyvauti nusprendusio ekonomisto populiarumo augimas lapkritį siekė 4 procentinius punktus.
Kaip parodė apklausa, premjerą Saulių Skvernelį šalies prezidentu norėtų matyti kas dešimtas (10,9 proc.) suaugęs Lietuvos gyventojas. Už S. Skvernelį balsą atiduoti ketinančių prezidento rinkimuose ratas per mėnesį beveik nesikeitė (prieš mėnesį tokių buvo 9,8 proc.).
Vykdytos apklausos duomenys parodė, kad už kitus galimus kandidatus prezidento rinkimuose pasisako nuo 3 iki 1 procento respondentų.
Per mėnesį dvigubai sumenko Kauno merą Visvaldą Matijošaitį prezidentu reginti rinkėjų auditorija. Šiuo metu 3,2 proc. gyventojų palaikytų ilgą laiką solidžiai reitingais pasigirti galėjusį Kauno merą.
Pirminius konservatorių partijos rinkimus pralaimėjusio ir jau paskelbusio, kad prezidento posto nebesieks, krito ir diplomato Vygaudo Ušacko palaikymas. Prieš mėnesį siekęs 7,9 proc., palaikymas, lapkričio mėnesio duomenimis, nusmuko iki 2,5 proc.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi europarlamentaras Rolandas Paksas – jį remtų 2,4 proc. (prieš mėnesį buvo 2,3 proc.), Seimo narys Naglis Puteikis – 2,2 proc., (prieš mėnesį buvo 2,7 proc.), filosofas Arvydas Juozaitis – 1,8 proc. (prieš mėnesį – tiek pat), Seimo narė Aušra Maldeikienė – 1,9 proc. (prieš mėnesį – 3,1 proc.), socialdemokratų iškeltas kandidatas prezidento rinkimuose Vytenis Andriukaitis – 1,1 proc. (tiek pat buvo ir spalį), liberalų kandidatas Petras Auštrevičius – 1,3 proc. (prieš mėnesį – 0,7 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų gyventojų negalėjo atsakyti, už ką atiduotų savo balsą prezidento rinkimuose.
Politologai, vertindami pastaruosius prezidentinius reitingus, pernelyg nesistebėjo stabiliai augančiu I. Šimonytės populiarumu. Pasak jų, postūmį politikės populiarumo augimui davė lojalus ją delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų ratas, kuris, rinkimuose dalyvauti atsisakius diplomatui Vygaudui Ušackui, mobilizavosi ir atsigręžė į I. Šimonytę.
„Dėl šios priežasties jos reitingų augimas yra natūralus. Tačiau kyla kitas klausimas, ar ji sugebės įgyti svyruojančių centristinės pažiūros rinkėjų balsus. Šis klausimas, manau, yra atviras. Apskritai, galima sakyti, kad Šimonytės, kaip kandidatės į prezidentus, žaidimas yra tik prasidėjęs, todėl su drąsiomis prognozėmis dar reikia būti atsargiems“, – aiškino VDU profesorius A. Krupavičius.
Panašiai I. Šimonytės reitingų augimą vertino ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė. Pasak jos, žvelgiant į tai, kad vis didesnė visuomenės dalis I. Šimonytę regi sėdinčią prezidentės poste, suponuoja vieną intrigą keliantį klausimą – ar artimiausiu metu ji sugebės pasivyti ir pralenkti reitingų lyderį G. Nausėdą.
„Mano manymu, intrigą kelia klausimas, kiek dar Ingridos Šimonytės reitingas kils ir ar ji sugebės greitu laiku aplenkti Gitaną Nausėdą. Akivaizdu, kad tai, jog ji pradėjo daug aktyviau reikštis visuomeninėje erdvėje, duoda impulsą žmonėms ją vis labiau įsivaizduoti kaip kandidatę į prezidentus“, – kalbėjo MRU dėstytoja.
Tuo tarpu dar visų kortų dėl prezidento rinkimų neatskleidusio premjero Sauliaus Skvernelio perspektyvos šiame reitinge politologams kelia dar daugiau klausimų. Pasak VDU profesoriaus, krizė, į kurią įsivėlė Vyriausybė, verčia net koreguoti vieną iš viešai aptarinėjamų S. Skvernelio pasitraukimo iš Vyriausybės scenarijų. Jo manymu, ne 2019 m. vyksiantys prezidento rinkimai, bet toliau kaistanti politinė atmosfera ir Vyriausybės nesugebėjimas spręsti kylančių problemų gali tapti pagrindine S. Skvernelio pasitraukimo iš Vyriausybės priežastimi.
Pasak A. Krupavičiaus, nemenką žalą S. Skvernelio įvaizdžiui kėsinasi padaryti Vyriausybės nesugebėjimas suvaldyti krizės, kilusios pedagogams paskelbus streiką ir galiausiai užėmus Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasak jo, tai, kad į problemos suvaldymą įsikišo prezidentė, o reaguojant į reiškiamus priekaištus valdžiai, masinę protesto akciją nusprendė organizuoti žurnalistas Andrius Tapinas, nei Vyriausybei, nei S. Skverneliui autoriteto nepridės.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kita vertus, ne ką mažesnius iššūkius kelia ir tai, kad nuo kitų metų gerokai išaugusios kainos dujoms ir elektrai atsilieps daugelio paslaugų ir produktų kainoms. Be to, tvirtina A. Krupavičius, visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe nestiprins ir vidinės turbulencijos, kada iš postų atleisti ministrai prakalbo apie sunkiai ištveriamus S. Skvernelio darbo metodus.
„Panašu, kad premjeras, žvelgiant į jo retoriką, nemoka atsitraukti. Nemoka pasakyti atsiprašau, nepavyko, dabar darysime šiek tiek kitaip. Trijų ministrų atstatydinimo argumentavimas buvo, kad viskas buvo gerai arba labai gerai, tik truputį nepasisekė su viešaisiais ryšiais. Bet visuomenė, matyt, vertina priešingai, kad nepasisekė ne tik su komunikacija, bet, pirmiausia, su darbais. Todėl, galima sakyti, dėl politinio neraštingumo ir užsispyrimo visai tikėtinas scenarijus, kad S. Skvernelis 2019 m. iš premjero posto gali pasitraukti (ar būti priverstas pasitraukti) nebūtinai dėl to, kad nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose“, – teigė profesorius A. Krupavičius.
Pasak profesoriaus, tokio scenarijaus tikimybę gali sustiprinti būsimos visuomenės nuomonės apklausos, kurios bus atliekamos jau po to, kai streikuojantys mokytojai įsikūrė Švietimo ir mokslo ministerijoje.
„Pastaroji apklausa nepataiko į patį krizės piką, kada mokytojai pradėjo streikuoti Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tai dabar tas populiarumo ir pasitikėjimo įšalas, kurį rodo apklausos, gali būti labai laikinas, ir labai tikėtina, kad mokytojų streikas Švietimo ir mokslo ministerijoje turės labai neigiamą poveikį Skvernelio reitingui“, – aiškino VDU profesorius.
Savo ruožtu, R. Urbonaitė neskubėjo taip greitai nurašyti premjero. Ji sutiko, kad žvelgiant iš šios dienų aktualijų, empatijos nesugebančio rodyti S. Skvernelio perspektyvos įgyti platų piliečių pasitikėjimą, nusprendus kandidatuoti prezidento rinkimuose, yra ganėtinai abejotinos. Tačiau, pabrėžė R. Urbonaitė, nepaisant visų trūkumų ir daromų klaidų, S. Skvernelis vis dar yra vienas populiariausių šalies politikų. Be to, pabrėžė ji, nepaisant dažnos kritikos S. Skvernelio atžvilgiu, premjeru vis dar pasitiki ganėtinai didelė visuomenės dalis.
„Baltijos tyrimų“ atliktos lapkričio mėnesio apklausos rodo, kad S. Skvernelį šiuo metu palankiai vertina 49 proc. gyventojų ir nepalankiai – 43 proc. Pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais pagerėjus premjero vertinimui, jis grįžo į palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką. Spalio mėnesio apklausų duomenimis, S. Skvernelį nepalankiai vertino daugiau gyventojų nei palankiai (45 proc. palankiai ir 46 proc. nepalankiai).
„Nepaisant visko, pamatę kelis eurus savo sąskaitoje žmonės apsidžiaugia. Tai yra veiksniai, kurie turi įtakos viešajai nuomonei apie Vyriausybės vadovą. Kita vertus, nė vienas iš valdančiųjų lyderių nebuvo įsivėlęs į korupcinį skandalą. Šiame kontekste galbūt tik Ramūnas Karbauskis neišvengia problemų su verslu ar viešųjų privačiųjų interesų painiojimu“, – aiškino R. Urbonaitė.
Politologė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad S. Skvernelio Vyriausybė, ypač pastaruoju metu, papildomų problemų prisidaro, nesugebėdama įsiklausyti į visuomenės reiškiamus poreikius. Pasak jos, arogancija bei nenoras tartis ilgainiui turėtų tik dar labiau kelti visuomenės nepasitenkinimą. „Premjero ir Vyriausybės žiūrėjimas iš aukšto ir empatijos nebuvimas dar gali jiems atsiliepti. O to, matyt, nekompensuosi ir didinamais vaiko pinigais, nes žmonėms labai svarbu, kad premjeras būtų empatiškas, suprantantis tavo problemas ir užjaučiantis. Premjeras turi būti ramus ir patikimas, rodantis, kad aš žinau, kaip išspręsi šias problemas“, – apibendrino R. Urbonaitė.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuva ir Latvija ne tik prasčiau tvarkėsi su viešaisiais finansais krizės akivaizdoje, bet ir daug vėliau sureagavo į artėjančios krizės ženklus nei Estija, sakė Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė trečiadienį liudijo Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), atliekančiame prieš dešimtmetį įvykusios finansų krizės tyrimą.
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas I. Šimonytės klausė, ar ji sutinka, kad Lietuvoje veikiančių bankų priklausomybė nuo pirminių bankų, o šių priklausomybė nuo tarptautinių rinkų prieš dešimtmetį sustojus perfinansavimo grandinei buvo vienas iš kertinių veiksnių, sukėlusių krizę Baltijos šalyse.
I. Šimonytė teigė, kad neginčija to, jog tai tikrai buvo labai svarbus veiksnys, tačiau į viską esą reikia žiūrėti kompleksiškai: kaip skirtingai šalys tvarkėsi su viešaisiais finansais krizės akivaizdoje ir kada sureagavo į artėjančios krizės ženklus. Latvija ir Lietuva, pasak I. Šimonytės, visa tai darė blogiau nei Estija.
„Trys skirtingos šalys išėjo su panašiomis pasekmėmis ekonomikai – Lietuvoje realios ekonomikos nuosmukis buvo netgi mažiausias, lyginant su kitomis šalimis, – ir su skirtingais poveikiais viešiesiems finansams. Nepaisant to, kad kreditavimo kanalai, bankų grupės ir kreditavimo politikos buvo tos pačios visose Baltijos šalyse, bet kai kurios šalys, konkrečiai turiu omenyje Estiją, turėjo savo požiūrį, kaip tvarkomi viešieji finansai, ir todėl pasekmės, bent jau viešajame sektoriuje, buvo gerokai mažesnės. Jau neminint to fakto, kad jie į kredito lėtėjimą pradėjo reaguoti dar 2007 metų rudenį, skirtingai nuo Lietuvos ir Latvijos, kurios tuo metu sakė, kad viskas labai gerai, labai šaunu, ir jokios krizės nebus“, – komiteto posėdyje kalbėjo parlamentarė.
Kaip ELTA jau rašė, BFK dėl buvusios krizės jau liudijo ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris iki paskelbiant, kad dalyvaus 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose, ėjo SEB banko prezidento patarėjo pareigas.
Komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas klausė ekonomisto, ar prasidėjus destruktyviems procesams finansų ir nekilnojamojo turto rinkose, Lietuvoje veikiančiame Skandinavijos SEB banke buvo žinoma, kad pirminiai bankai yra stipriai priklausomi nuo išorės veiksnių.
G. Nausėda patvirtino, kad tai buvo žinoma, tačiau Lietuvoje veikiantys bankai esą stengėsi mažinti šią priklausomybę.
Komiteto nariams į klausimus atsakinėjo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis parlamentinio tyrimo nariams sakė, kad pagrindinės finansų krizės priežastys buvo išorinės, tačiau padėtį apsunkino ir nepamatuoti valstybės bei jos gyventojų lūkesčiai.
Jo teigimu, tai, kad šalyje buvusių paskolų portfelis augo sparčiau negu didėjo nacionalinės pajamos, buvo vienas iš veiksnių, kuris padidino Lietuvos atotrūkį nuo potencialo.
Tuo metu komitetui taip pat liudijęs buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius sakė, kad prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės įkarštyje sunku buvo surasti kitokių sprendimų nei skolintis iš komercinių bankų, nes valdantieji dirbo netekę stabilumą garantuojančios daugumos Seime.
BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.
Buvęs SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės neišvykimą į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse, sako, kad jis tikrai būtų vykęs, jeigu būtų reikėję, būtų važiavęs netgi dviračiu.
„Tai yra mūsų kaimynė Latvija ir tikrai buvo galima, kad ir vėluojant nuvažiuoti ir pademonstruoti, kad net ir sudėtingomis sąlygomis, net ir gendant technikai vis tiek galima pademonstruoti pagarbą savo kaimynams. Galiu pasakyti, kaip būčiau pasielgęs aš pats: aš būčiau važiavęs, jeigu reikia – ir dviračiu“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė ekonomistas G. Nausėda.
G. Nausėdai pritaria ir parlamentaras Naglis Puteikis, pasak jo, nenuvykdama prezidentė rodo savo aroganciją.
„Prezidentė siekia karjeros ES, todėl ji maino nesvarbius kaimynus į svarbesnius renginius Europos Sąjungai, manau, tai jos asmeninė pozicija (…) Arogancija, jai nesvarbus nei Lenkijos šimtmetis, nei Latvijos šimtmetis, ji tiesiog siekia asmeninės karjeros“, – sakė N. Puteikis.
Sekmadienį Lietuvos delegacija, vadovaujama prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse.
Pirmadienį debatuose kalbintų kandidatų į kitąmet vyksiančius Prezidento rinkimus – nepriklausomo kandidato, ekonomisto Gitano Nausėdos ir Centro partijos atstovo, Seimo nario Naglio Puteikio – požiūriai, kiek lėšų Lietuva turėtų skirti gynybai, išsiskyrė.
„Lietuvos elitas nuo sovietinių laikų mėgsta pataikauti stipresnei valdžiai. Dabartiniai valdantieji ir nevaldantieji, nuo kurių priklauso valstybės gyvenimas, visais būdais bando pralenkti kitas valstybes, kurios skiria 2 proc. gynybai ir joms to užtenka, mūsiškiai siūlo 2,5 proc., peržengdami bet kokias sveiko proto ribas. Tuo labiau jeigu perskaičiuosime procentus, skiriamus gynybai ne nuo BVP, o nuo perskirstomo biudžeto, esame pirmoje vietoje Europoje pagal gyventojui tenkantį pinigų kiekį gynybai. Aš sakyčiau, kad mes jau ir taip pakankamai skiriame gynybai. (…) Gynybai de facto mes skiriame daugiausia Europoje, tai gal užtenka“, – teigė N. Puteikis, paklaustas kiek procentų – 2 ar 2,5 – šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) skirtų šalies gynybai būdamas ginkluotųjų pajėgų vadu.
„Šiuo metu pagal biudžeto perskirstymą esame trečioje vietoje nuo galo Europos Sąjungoje. Mes nustokime vieną kartą priešinti vienas sritis kitoms. Štai ir šituo klausimu priešiname: skirsime daugiau gynybai, vadinasi, mažiau gaus pensininkai pensijų. Pensijų reformą vykdome vėl priešiname – būsimus pensininkus su dabartiniais pensininkais. Kodėl nekalbame apie tokius dalykus kaip viešieji pirkimai? (…) Atsižvelgiant į visą geopolitinį kontekstą mes turėtumėme siekti 2,5 proc.“, – sakė ekonomistas G. Nausėda.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors vykdytos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad populiariausias tarp kandidatų laimėti 2019 m. prezidento rinkimus išlieka ekonomistas Gitanas Nausėda, solidžiausios sumos lažybose yra statomos už Seimo narės Ingridos Šimonytės pergalę. Statančių pinigus už premjero pergalę prezidento rinkimų totalizatoriuje taip pat netrūksta, tačiau, vertinant riziką, už galutinio žodžio dėl rinkimų dar netarusį Saulių Skvernelį dedamos ganėtinai kuklios sumos.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis vykdytos apklausa parodė, kad G. Nausėdą šiuo metu visuomenė labiausiai norėtų matyti šalies prezidentu po gegužę vyksiančių rinkimų. Jį spalio mėnesį palaikė penktadalis (19 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Nuo liepos mėnesio G. Nausėdą remianti respondentų dalis išaugo 3 procentais (liepą ekonomistą palaikė 16,5 proc., o rugsėjį – 18,5 proc.).
Antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra I. Šimonytė – ją prezidente norėtų matyti 13 proc. apklaustųjų. Per tą patį laikotarpį konservatorių kandidatės 2019 m. prezidento rinkimuose populiarumas padvigubėjo. Rugsėjo pabaigoje, po to kai ji paskelbė apie sutikimą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, ją remiančių gyventojų dalis siekė 13,7 proc., liepą tokių buvo vos 6 proc.
Kaip parodė apklausa, premjerą Saulių Skvernelį, dar neatskleidusį savo kortų dėl šalies vadovo rinkimų, prezidentu norėtų matyti kas dešimtas (10 proc.) suaugęs Lietuvos gyventojas. Lyginant su apklausa, vykdyta prieš mėnesį, premjerą prezidentu matyti norinti gyventojų dalis sumažėjo: rugsėjį tokių buvo 12 proc., liepą – 8,6 proc.
Panašiai prezidento rinkimų favoritus mato ir lažybose dalyvaujantys žmonės. Vis dėlto iš esamų lažybų koeficientų galima spręsti, kad statant pinigus totalizatoriuje, nepaisant G. Nausėdos pirmavimo gyventojų nuomonę reflektuojančioje reitingų lentelėje, šansai laimėti prezidento rinkimus geriau vertinami I. Šimonytės. Tai rodo ir už ją statomos sumos – jos, pasak „Top sport“ direktorius Dainiaus Gulbino, yra solidžiausios.
Didžiausios lažybų bendrovės Lietuvoje „Top sport“ organizuojame totalizatoriuje, laimėjusi pirminius konservatorių rinkimus ir tapusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate šalies vadovo rinkimuose, I. Šimonytė aplenkė iki tol lažybų tarpininkų labiausiai vertintą G. Nausėdą.
„Top sport“ direktorius teigė, kad dar iki pirminių konservatorių rinkimų I. Šimonytės tikimybė laimėti buvo vertinama kur kas santūriau nei dabar. Politikė, pasak D. Gulbino, figūravo 6 ar 7 vietoje tarp visų kitų kandidatų. Tačiau šiuo metu I. Šimonytė pinigų sumomis, kurios yra pastatytos už jos pergalę, jau spėjo susilyginti su G. Nausėda, nors, pabrėžė „Top sport“ vadovas, statančių už ekonomistą G. Nausėdą asmenų liko kur kas daugiau.
„Už Gitaną Nausėdą stato daugiau žmonių mažesnėmis sumomis, o už Ingridą Šimonytę – mažiau, bet didesnėmis sumomis. Tad pinigine prasme už abu kandidatus bendrai pastatytos sumos yra labai panašios, nors pats žmonių kiekis skiriasi apie 7 kartus. Už Šimonytę stato didesnes pinigų sumas galintys skirti klientai, o už Nausėdą daugiau veikia masiškumas ir statoma po nedidelę sumą“, – kalbėjo D. Gulbinas.
Trečia vieta pagal tikimybę laimėti „Top sport“ totalizatoriuje šiuo metu prognozuojama premjerui S. Skverneliui. Statymai, kad jis laimės prezidento rinkimus, yra taip pat tarp populiariausių. Statymų kiekis už premjerą yra net didesnis nei už favorite šiose lažybose kol kas laikomą I. Šimonytę. Tačiau pinigų sumos, kuriomis, statant už Vyriausybės vadovą, linkę rizikuoti totalizatoriuje žaidžiantys gyventojai, yra labai nedidelės.
Šiuo metu I. Šimonytės lažybų koeficientas „Top sport“ totalizatoriuje yra 2,2. Tai reiškia, kad, už ją lažybose pastačius 1 eurą, jos pergalės atveju laimėta suma siektų 2,2 euro. Tuo tarpu analogišką sumą pastačius už G. Nausėdą, laimėjimas siektų pustrečio euro. Galiausiai ministro pirmininko pergalė už jį pastačiusiems 1 eurą atneštų 3,5 euro.
Po šių trijų politikų, kurių lažybų koeficientas bei už juos statomos sumos rodo, kad jų pergalės rinkimuose iš visų viešojoje erdvėje minimų kandidatų yra labiausiai laukiamos, rikiuojasi pretendentai su koeficientais, liudijančiais, kad pergalė yra sunkiai tikėtina ar apskritai tik teoriškai įsivaizduojama.
Pavyzdžiui, šiuo metu pastačius 1 eurą už Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, galima laimėti 8 eurus, rinkimus laimėjęs Petras Auštrevičius atneštų 50 eurų, Valentinas Mazuronis – 150, o Valdemaras Tomaševskis – net 500 eurų.
Apibendrindamas ir prisimindamas anksčiau organizuotas lažybas dėl prezidento rinkimų, D. Gulbinas pabrėžė, kad dabartinės lažybų tarpininkų prognozės yra labai sąlygiškos ir neabejotinai keisis. Pavyzdžiui, pabrėžė direktorius, S. Skverneliui apsisprendus dalyvauti rinkimuose, tikriausiai įvyktų pokyčiai tiek nustatant jo lažybų koeficientą, tiek visuomenei koreguojant savo lūkesčius ir sprendimus prieš atliekant statymus.
„Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, iškart po apklausos lyderio trejetuko rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvauti atsisakęs diplomatas Vygaudas Ušackas – jį, kaip norimą matyti prezidentą, spalį nurodė 8 proc. apklaustų gyventojų (tiek pat buvo ir prieš mėnesį), o liepą – 6,1 proc.
Penktoje vietoje apklausoje rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jo kandidatūrą palaiko 7 proc. piliečių (prieš mėnesį buvo 3,8 proc.), liepą palaikymas siekė 9,4 proc.
Dar du galimus kandidatus į prezidentus nurodė po 3 procentus respondentų – tai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, o kitų 10 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes paminėjo nuo pusės iki 2 procentų respondentų – tai Rolandas Paksas, Arvydas Juozaitis, Valdemaras Tomaševskis, Vilija Blinkevičiūtė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Uspaskichas, Petras Auštrevičius bei Valentinas Mazuronis.
Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų gyventojų nenurodė jokios pavardės.
„Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriuos Lietuvos visuomenės veikėjus jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2019 metų gegužės mėnesio rinkimų (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2018 metų spalio mėnesį respondentai paminėjo 42 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais (prieš mėnesį nurodė 35 pavardes). Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė ar neatsakė į šį klausimą.
Vykdytos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti šalies prezidentų po rinkimų, kurie vyks kitų metų gegužės mėnesį (galimų kandidatų sąrašas nebuvo pateiktas ir politikų pavardes gyventojai nurodė patys).
Lietuvos žmonėms atsibodo, kai politiniai lyderiai talžo vienas kitą, sako prezidento posto sieksiantis ekonomistas Gitanas Nausėda. Kandidatas dalyvauti šalies vadovo rinkimuose pabrėžia, kad politikai, pamiršdami aktualiausių problemų sprendimą, tiesiog ėmėsi vadovautis ne paties aukščiausio lygio instinktais.
„Šiandien, man atrodo, kad politika tapo tokiu užsiėmimu, kuomet tu nebematai politikos galutinių tikslų, o svarbiau yra įkąsti oponentui, nes jis tave jau sužeidė anksčiau. Įsijungia tam tikri, sakyčiau, instinktai – ne paties aukščiausio lygio instinktai, kuomet tu skaudžiai užkabintas oponento jau net nebegalvoji apie tai, kad šito žingsnio aš nežengsiu, gal aš nekąsiu. Susiformavo savotiškas garbės kodeksas, kuris reikalauja, kad aš jam turiu smogti ne mažiau, o gal, jei pavyks, ir stipriau“, – portalo Delfi pozicijoje „Dėmesio centre“ kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, toks abipusis politikų kandžiojimasis tapo savotišku nebesustabdomu „ping pongo“ žaidimu.
Politika – tai grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mano nuomone, politika tapo asmeninių varžytuvių arena, kuri, tiesa sakant, daugeliui Lietuvos žmonių jau tampa nebeįdomi. Galbūt kurį laiką viešojoje erdvėje gali pasižiūrėti, nes pikantiška, kaip vienas lyderis talžo kitą lyderį, bet kai tai kartojasi savaitę po savaitės, aš nebetikiu, kad tai gali būti kažkam įdomu“, – apibendrino G. Nausėda.
2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti pasiskelbęs G. Nausėda pirmadienį pristatė savo rinkimų kampanijos programines gaires. Pasak ekonomisto, jo prezidentinė kampanija yra pagrįsta pagarbos, saugumo ir gerovės principais.
