Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijoje kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatai trečiadienį perspėjo dėl jo kalėjime blogėjančios sveikatos ir pareikalavo nedelsiant leisti susitikti su juo. Advokatai pranešė, kad A. Navalnas skundžiasi nugaros skausmu ir kojos nutirpimu.
Praėjusį rugpjūtį vienas žymiausių Vladimiro Putino kritikų A. Navalnas vos išgyveno po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Sausį, vos grįžęs į Rusiją, 44-erių opozicijos lyderis buvo sulaikytas, kitą mėnesį jam paskirta dvejų su puse metų kalėjime bausmė. Jis bausmę atlieka netoli Maskvos esančioje pataisos kolonijoje.
Trečiadienį A. Navalno advokatė Olga Michailova pranešė, kad pastaruoju metu jis skundėsi stipriu nugaros skausmu, o šią savaitę nutirpo jo koja.
Opozicijos lyderį apžiūrėjo neurologas, tačiau, O. Michailovos teigimu, jis neįvardijo skausmo priežasties, tik davė ibuprofeno.
„Tai visas gydymas“, – žurnalistams sakė advokatė ir tikino, jog vaistai nuo skausmo nepadėjo, o antradienį nutirpo jo koja.
„Nežinau, kas jam yra. Jį turėtų apžiūrėti normalus medikas“, – teigė advokatė.
O. Michailova sakė, kad trečiadienį jai nebuvo leista pasimatyti su A. Navalnu.
Kremliaus kritiko komanda išreiškė didelį susirūpinimą.
A. Navalno dešinioji ranka Leonidas Volkovas išsakė įtarimą, kad kalėjimo administracija tokiu būdu galimai dangsto tai, kad jis buvo išvežtas į kalėjimo ligoninę.
„Nežinome, kur yra A. Navalnas ir kodėl jie slepia jį nuo jo advokatų“, – feisbuko paskyroje rašė L. Volkovas.
A. Navalno antikorupcinio fondo tyrimų vadovė Marija Pevčich teigė: „Greitai blogėjanti jo sveikata mums kelia didelį nerimą.“
„Manome, kad A. Navalno gyvybei gresia pavojus ir reikalaujame nedelsiant prie jo prileisti advokatus“, – tviterio paskyroje rašė ji.
Maskvos centre į protestą prieš V. Putiną susirinko tūkstančiai opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.
Protestai Rusijoje
Nors žvalgybos tarnybos veikia neviešai, tačiau dalis informacijos apie jų veiklą vis tiek patenka į žiniasklaidą. Iš tokių paviešintų duomenų aiškėja, kad šiuo metu įkalinto Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno palaikymo mitinguose visoje šalyje dalyvavo devynis kartus daugiau žmonių nei skelbta oficialiai, o britų atstovai pradėjo viešai kalbėti apie Rusijos tarnybų veikimą prieš rusų išeivius Jungtinėje Karalystėje.
Taip pat vis labiau akivaizdu, kad kibernetiniai išpuoliai tampa daugelio valstybių galvos skausmu, ypač jeigu sugebama nulaužti elektros infrastruktūrą.
FSB skaičiavo A.Navalno palaikytojus
Portalas medusa.io pranešė, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnams buvo nurodyta išsiaiškinti realų A. Navalno palaikymo renginių, vykusių sausio 23 ir 31 dienomis, mastą. Iš vidinio dokumento aiškėja, kad protesto renginiuose dalyvavo apie 90 tūkst. gyventojų, kai anksčiau valstybės institucijos oficialiai skelbė tik apie 10 tūkst. dalyvių. Per renginius buvo sulaikyta apie 12 tūkst. žmonių, iš jų 761 – nepilnametis.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
FSB savo dokumente nemažai dėmesio skiria Rusijos gynybos ministerijos ir Rosgvardijos pareigūnų dalyvavimui protesto akcijose. Iš viso paminėti penki tokie dalyvavimo protesto akcijose atvejai, bet daroma prielaida, kad jie taip elgiasi norėdami paspartinti savo atleidimą iš karinių pajėgų, mat Rusijoje tai nėra lengvas procesas.
Tačiau apie 10 gynybos sektoriaus atstovų iš tiesų yra išreiškę paramą A. Navalnui ir deklaruoja ryžtą dalyvauti protesto akcijose. Prieš šiuos žmones pradėti patikrinimai, bet FSB karinė kontržvalgyba domisi ne tik pačiais ginkluotųjų pajėgų nariais, bet ir jų šeimomis, jų nuostatomis ir viešais pasisakymais.
Britai prakalbo viešai: rusų tarnybos taikosi į rusų išeivius
Jungtinės Karalystės vidinė saugumo tarnyba (MI5) viešai prakalbo apie Rusijos žvalgybos tarnybų atstovų arba su jomis susijusių asmenų veikimą prieš rusų išeivius Didžiojoje Britanijoje.
Didžiosios Britanijos prokurorai šiems rusams pareiškė kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo. EPA-ELTA nuotr.
Su SkyNews pokalbyje dalyvavę du MI5 pareigūnai, neatskleidę savo tapatybės, daugiausia pasakojo apie 2018 metais Rusijos įvykdytą išpuolį prieš Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją bei britų tarnybų reakciją, tačiau buvo paliestos ir kur kas naujesnės tendencijos.
Iš pokalbio aiškėja, kad Rusija renka informaciją apie Kremliui nepalankius asmenis Jungtinėje Karalystėje – ypač daug dėmesio sulaukia išeiviai iš Rusijos, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje. Apskritai Jungtinėje Karalystėje veikia ne tik rusų žvalgybininkai, pasislėpę po diplomatine priedanga, bet ir kiti su Maskva siejami asmenys, siekiantys destabilizuoti padėtį.
Tai lėmė, kad MI5 sustiprino bendradarbiavimą su policija, todėl dešimtims potencialių rusų tarnybų taikinių Jungtinėje Karalystėje yra skirta fizinė apsauga. Ir nors britų tarnybos vienija jėgas, MI5 pareigūnai negalėjo užtikrinti, kad Didžiojoje Britanijoje nepasikartos toks išpuolis, koks įvyko prieš Skripalius Solsberyje.
Kibernetinės atakos prieš JAV bei rusų internetinius nusikaltėlius
Kibernetinės atakos jau beveik nieko nestebina, valstybių institucijos nuolat praneša apie tokius incidentus.
Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo kompanija Dragos kasmetinėje ataskaitoje paskelbė, jog su Rusijos karine žvalgyba GRU siejama kibernetinio šnipinėjimo grupuotės rengė atakas prieš JAV elektros tinklus ir net kelis skyrius sėkmingai įsiskverbė į kritinę infrastruktūrą. Microsoft grėsmių žvalgybos centras paskelbė apie su Kinijos vyriausybe siejamos grupuotėsišpuolį prieš JAV svarbias institucijas pasisavinant elektroninio pašto duomenis iš maždaug 30 tūkst. organizacijų.
Kibernetinis saugumas. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau šįkart ataką patyrė ir Rusijos kibernetinių nusikaltėlių forumų duomenų bazės. Apie tai pranešė kibernetinių grėsmių vertinimo kompanija Intel 471. Ataką patyrę juodajame internete veikiantys uždari forumai, kaip Verified, Crdclub, Raid Forums, Maza, yra vadinami elitiniais.
Po atakos buvo paviešinta nedidelė dalis išpuolio metu gautos informacijos su galimybe pirkti duomenis, be to, iš virtualios forumo piniginės pavogta BitCoin kriptovaliutos, kurios vertė siekia apie 150 tūkst. JAV dolerių.
Kol kas nėra žinoma, kas įvykdė išpuolius prieš pačius kibernetinius nusikaltėlius, bet pasirodė svarstymų, jog tai galėtų būti žvalgybos tarnybų darbas arba JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) atsakas į Rusijos žvalgybos tarnybų įvykdytas SolarWinds atakas anksčiau.
Vokietija yra pagrindinis Rusijos dezinformacijos kampanijų taikinys ES, teigiama naujoje ataskaitoje, santykiams tarp Maskvos ir Vakarų prastėjant dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo, praneša „Reuters“.
Pasak ES kovos su dezinformacija biuro „EUvsDisinfo“, kurio veiklą koordinuoja ES Išorės veiksmų tarnyba, nuo 2015 m., kai buvo paleista duomenų bazė, iš viso nustatyta 700 melagingų ar klaidinančių naujienų, kuriomis siekta skleisti dezinformaciją apie Vokietiją.
Palyginimui, nustatyta per 300 dezinformacijos apie Prancūziją atvejų, taip pat 170 – apie Italiją ir 40 – apie Ispaniją, teigia „EUvsDisinfo“, kuris buvo įsteigtas po 2014 m. Krymo aneksijos. Šio biuro paskirtis – kovoti su tyčinėmis Rusijos dezinformacijos kampanijomis.
„Vokietija iš ES valstybių narių yra išskiriama kaip pagrindinis Rusijos dezinformacijos taikinys“, – teigiama ataskaitoje.
„EUvsDisinfo“ sako, kad Kremlius bando pavaizduoti Vokietiją kaip šalį, kurią kamuoja „iracionali rusofobija“. Taip Maskva tikisi patraukti dėmesį nuo žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų.
„Rusija siekia sukurti netikrumo atmosferą, pasėti nesantaiką, suteikti Rusijos pareigūnams erdvės manevrams. Kremlius veidmainiaudamas pasinaudoja Europos ir Vokietijos įsipareigojimu kalbėtis“, – teigiama ataskaitoje.
16-os valstybių pasmerkė cheminio ginklo panaudojimą, siekiant nunuodyti A. Navalną. URM nuotr.
Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Vykdomosios tarybos 96-oje sesijoje Hagoje buvo svarstomos cheminio ginklo panaudojimo grėsmės ir aptartas bandymas praėjusių metų rugpjūčio 20 dieną Rusijoje nunuodyti Aleksejų Navalną, panaudojant cheminį ginklą.
Lietuvos nuolatinis atstovas OPCW ambasadorius Vidmantas Purlys 16-os valstybių vardu perskaitė pareiškimą, kuriame smerkiamas cheminio ginklo panaudojimas, siekiant nunuodyti A. Navalną. Pareiškime teigiama, kad šis bandymas kelia didžiulį susirūpinimą Cheminio ginklo konvencijos narėms, o cheminio ginklo panaudojimas yra šios konvencijos pažeidimas.
„Kviečiame Rusijos Federaciją, kurios teritorijoje įvykdyta ši veika, atskleisti visas su šiuo patvirtintu cheminio ginklo panaudojimo atveju susijusias aplinkybes. Šios veikos vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn”, – teigiama pareiškime.
Vokietijos, Švedijos ir Prancūzijos laboratorijose atlikta toksikologinė analizė nustatė, kad nuodijant A. Navalną buvo panaudota nervus paralyžuojanti medžiaga, priklausanti „Novičiok” grupei. OPCW laboratorijoje atliktos analizės išvada buvo tokia pati.
Pareiškimą pasirašė Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Korėjos Respublika, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija.
2020 metų gegužę Lietuva buvo dvejiem metams išrinkta OPCW Vykdomosios tarybos nare. Ši taryba, kuriai priklauso 41 valstybė, svarsto ir sprendžia svarbiausius organizacijos veiklos klausimus. OPCW tikslas – cheminių ginklų sunaikinimas ir jų panaudojimo grėsmės užkardymas.
JAV antradienį įvedė sankcijas septyniems aukšto rango Rusijos pareigūnams, šalies žvalgybai padarius išvadas, kad Maskva yra atsakinga už kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą.
JAV, veiksmus koordinuodamos su ES, atnaujino raginimą paleisti opozicijos lyderį A. Navalną, kuris sausio mėnesį buvo suimtas, vos jam sugrįžus į Maskvą.
„Žvalgybos tarnybos priėjo išvadą, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba panaudojo nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“, siekdama 2020 m. rugpjūčio 20 d. nunuodyti Rusijos opozicijos lyderį A. Navalną“, – teigė aukšto rango JAV pareigūnas.
Atstovai pranešė, kad JAV įves sankcijas „septyniems Rusijos vyriausybės aukšto rango nariams“, tačiau daugiau detalių bus paskelbta kiek vėliau.
Jie taip pat paskelbė, kad JAV ribos eksportą į Rusiją, prezidentui Joe Bidenui pažadėjus laikytis griežtesnio nei Donaldo Trumpo požiūrio į Rusiją.
„Rusijai siunčiame aiškų signalą – už cheminių ginklų naudojimą gresia aiškios pasekmės“, – teigė kitas pareigūnas.
Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai patvirtino sankcijas Rusijai dėl veiksmų prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
Agentūra AFP, remdamasi ES šaltiniais, pranešė, kad 27 vyriausybių atstovai pirmadienį pritarė į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti keturis aukštus Rusijos teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo sistemos atstovus. Jiems bus uždrausta atvykti į ES, įšaldytas čia esantis turtas.
Antradienį asmenų pavardės bus paskelbtos oficialiame ES leidinyje.
AFP informacija, tai yra generalinis prokuroras Igoris Krasnovas, kalėjimų administracijos direktorius Aleksandras Kalašnikovas, tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas ir nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško sakė, kad šis žingsnis Maskvai „nėra staigmena“. „Europos Sąjunga tęsia visiškai neteisėtus veiksmus“, – sakė jis. Jie esą veda „į visišką aklavietę“. Žinoma, kad bus reakcija iš mūsų pusės, pabrėžė viceministras, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“.
Rusijos teismas prieš daugiau kaip savaitę patvirtino pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę A. Navalnui. Jis apkaltintas pažeidęs lygtinės bausmės reikalavimus, kai po nuodų išpuolio prieš jį vasarą gydėsi Vokietijoje. A. Navalnas bausmę atliks kolonijoje N2 Pokrovo miestelyje, esančiame už 200 km į rytus nuo Maskvos.
Po nuodų išpuolio ES į sankcionuojamų asmenų sąrašą jau įtraukė šešis rusus, tarp jų – prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pavaduotoją Sergejų Kirijenką ir Federalinės saugumo tarnybos vadovą Aleksandrą Bortnikovą.
Alexei Navalny. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienį paaiškėjo, kad Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas jam paskirtą įkalinimo bausmę atliks Vladimiro srityje esančioje Pokrovo pataisos kolonijoje Nr. 2, į rytus nuo Maskvos, praneša TASS.
Apie A. Navalno įkalinimo vietą paskelbė naujienų portalas „JarNovosti“.
„Pagal šiuo metu turimą informaciją, A. Navalną penktadienį nugabeno į Vladimiro sritį. Bausmę jis atliks IK-2 (Pataisos kolonijoje Nr. 2 – ELTA), Pokrovo mieste. Iš pradžių jam bus skirtas karantinas“, – portalui sakė šaltinis, tačiau nepatikslino, ar A. Navalnas jau yra kolonijoje.
A. Navalnas buvo nuteistas 2,5 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad neva pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kol Vokietijoje gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas perkeltas į pataisos koloniją, kur praleis daugiau kaip dvejus metus, penktadienį naujienų agentūroms sakė Rusijos kalėjimų tarnybos vadovas.
Žinomiausias prezidento Vladimiro Putino oponentas A. Navalnas šį mėnesį buvo nuteistas 2,5 metų laisvės atėmimo bausme pataisos kolonijoje už tai, kad pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kol gydėsi Vokietijoje po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
„Jis perkeltas ten, kur turi būti pagal teismo sprendimą“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Federalinės kalėjimų tarnybos vadovą Aleksandrą Kalašnikovą.
A. Kalašnikovas neatskleidė kolonijos pavadinimo, bet tvirtino, kad A. Navalnas bausmę atliks „visiškai normaliomis sąlygomis“.
„Garantuoju, kad nėra jokios grėsmės jo gyvybei ir sveikatai“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) įsakė Rusijai paleisti A. Navalną į laisvę, nurodydamas, kad kalėjime o gyvybei gresia pavojus.
A. Navalno advokatas Vadimas Kobzevas agentūrai AFP penktadienį sakė vis dar nežinąs savo kliento buvimo vietos.
Maskvos teismas šeštadienį pripažino Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną kaltu veterano apšmeižimo byloje.
Teisėja Vera Akimova sakė, kad A. Navalnas yra kaltas apšmeižus Antrojo pasaulinio karo veteraną, kurį Kremliaus kritikas pavadino išdaviku, nes šis pernai agitavo už konstitucijos reformas, kurios leistų prezidentui Vladimirui Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
Teisėja nurodė A. Navalnui sumokėti 850 tūkst. rublių (9,5 tūkst. eurų) baudą.
Anksčiau šeštadienį A. Navalnas išgirdo dar vieną teismo nuosprendį. Maskvos apeliacinis teismas netenkino opozicionieriaus apeliacinio skundo dėl vasario 2 d. nuosprendžio realia pakeisti 2014 m. jam paskelbtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Teismas nusprendė į bausmės laiką įskaičiuoti šešias savaites, kurias A. Navalnas praleido namų arešte, tad opozicionierius turės praleisti kolonijoje kiek daugiau nei du su puse metų.
A. Navalnas jam mestus kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Maskvos apeliacinis teismas šeštadienį paliko galioti Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjas Dmitrijus Balašovas atmetė A. Navalno apeliacinį skundą dėl vasario 2 d. nuosprendžio realia pakeisti 2014 m. jam paskelbtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjas nusprendė į jau atliktą bausmę įskaičiuoti šešias savaites, kurias A. Navalnas praleido namų arešte, tad opozicionierius turės praleisti kolonijoje kiek daugiau nei du su puse metų.
44-erių opozicionierius A. Navalnas, pagarsėjęs kaip vienas garsiausiai pasisakančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, sausį po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos, kur praleido kelis mėnesius gydydamasis po apnuodijimo kovine medžiaga, buvo suimtas.
Jis vėliau buvo nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme už lygtinės bausmės, jam paskelbtos 2014-aisiais, nuostatų pažeidimą.
A. Navalnas ir jo šalininkai teigia, kad nuosprendžiai ir kitos jam iškeltos bylos tėra bandymas opozicionierių nutildyti.
Šeštadienį jis dalyvaus dar viename teismo procese, šįkart dėl kitos bylos, kurioje jam mesti kaltinimai apšmeižus Antrojo pasaulinio karo veteraną, kuris pernai agitavo už Konstitucijos reformas, kurios leistų V. Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
Prokurorai pareikalavo skirti A. Navalnui beveik 11 000 eurų baudą.
Tvora spygliuota. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos žmogaus teisių aktyvistė ginčytiname procese nuteista ketverių metų lygtine bausme. 41-erių Anastasija Ševčenko buvo pripažinta kalta dėl savo veiklos „nepageidaujamoje organizacijoje“, ketvirtadienį iš Rostovo prie Dono pranešė žiniasklaida.
Tai yra pirmas kartas, kai asmuo Rusijoje nuteisiamas pagal šį žmogaus teisių aktyvistų represiniu vadinamą straipsnį. A. Ševčenko, kuri dalyvavo organizacijos „Atviroji Rusija“ veikloje, buvo sulaikyta prieš dvejus metus ir nuo tada gyveno namų arešto sąlygomis.
Savo solidarumą A. Ševčenko yra pareiškęs ir šiuo metu kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
Be kita ko, pasipiktinimą sukėlė tai, kad A. Ševčenkai būnant namų arešte mirė didelę negalią turėjusi jos 17-metė duktė, o aktyvistei nebuvo leista aplankyti jos ligoninėje.
44-ejų A. Navalnas turi sumokėti beveik 11 000 eurų, antradienį teisme pareiškė Rusijos prokuratūra. Opozicionierius kaltinamas apšmeižęs pasaulinio karo veteraną, pavadindamas jį išdaviku ir korumpuotu liokajumi. Veteranas pernai agitavo už konstitucijos reformas, kurios leistų prezidentui Vladimirui Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
A. Navalnas, kuris kitame procese jau yra nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme, kaltinimus pavadino politiškai motyvuotais. Jis kaltina tarnybas šmeižto procesu norint pakenkti jo įvaizdžiui.
Dėl A. Navalno įkalinimo Rusijoje vis kyla masiniai protestai. Be to, šis atvejis temdo Rusijos santykius su Vakarais.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi pareiškė, kad Rusijai tipiška primesti politinio žaidimo taisykles Europos Sąjungai.
G. Landsbergis taip sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą rusų žiniasklaidai, esą Rusija yra pasiruošusi nutraukti santykius su ES.
„Rusijai tipiška primesti žaidimo taisykles Europos Sąjungai. ES būtina nesileisti provokuojamai, kai taip atsitinka“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, ES turi priimti bendrą strategiją dėl užsienio politikos Rusijos atžvilgiu ir jos laikytis. Šiuo metu, anot ministro, pagrindinė santykių problema yra Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimas ir suėmimas.
„Manau, turi būti aiški strategija dėl to, ką ES bando pasiekti, kurios plano reikia laikytis. Akivaizdu, kad pagrindinė problema yra tai, jog pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis (A. Navalnas – ELTA) buvo tapęs bandymo nunuodyti auka, jis turėjo būti gydomas Vokietijoje, sugrįžęs jis buvo sulaikytas, jam surengtas teismas, o dabar jis sėdi kalėjime. Tai yra pagrindinė problema. Manau, kad ES turi susitelkti ties šia konkrečia problema – jis turi būti paleistas, jam turi būti leista dalyvauti rinkimuose, kurie turi būti teisingi. Dėl šių vertybių kovoja ES“, – tvirtino G. Landsbergis.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. EPA – ELTA nuotr.
„Toliau tai jau Rusijos reikalas – jei kova dėl šių vertybių yra problema, jei dėl to turi būti nutraukti santykiai – tai jų pasirinkimas. Tačiau tai neturi atgrasyti ES nuo kovos už tai, kas teisinga“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau S. Lavrovas pagrasino nutraukti santykius su ES, jei Briuselis paskelbs šaliai naujas sankcijas.
Jo šalis tam nusiteikusi, sakė S. Lavrovas interviu, kurio ištraukos penktadienį paskelbtos jo ministerijos interneto svetainėje. „Mes nenorime izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo, tačiau turime būti tam pasirengę. Jei nori taikos, reikia ruoštis karui“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Rusijos ir ES santykiai pastaruoju metu pastebimai atšalo dėl opozicijos politiko A. Navalno įkalinimo.
Aleksejus Navalnas teismo salėje. EPA – ELTA nuotr.
Rusija, anot žiniasklaidos, išdavė tarptautinį arešto orderį suimti svarbų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygį. Tai Leonidas Volkovas, kuris šiuo metu yra užsienyje, trečiadienį pranešė rusų naujienų agentūra „Interfax“.
L. Volkovas ragino savo tautiečius per Valentino dieną rinktis į trumpus protesto mitingus prie savo gyvenamosios vietos. Jis agitavo žmones įsijungti mobiliųjų telefonų žibintuvėlius ir deginti žvakutes ir tada nuotraukas su vaizdais sudėti į socialinius tinklus.
Paklaustas, ar šis akcija pažeidžia įstatymą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį sakė, kad nebus leidžiamasi į „katės ir pelės žaidimus“.
Praėjusią savaitę dešimtys tūkstančių žmonių Rusijoje išėjo į gatves protestuoti prie A. Navalno įkalinimą. A. Navalnas yra vienas žinomiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, jis tikina esąs persekiojamas dėl politinių priežasčių.
L. Volkovas yra A. Navalno ir jo artimiausių bendražygių rinkimų štabo vadovas. Jis jau daugiau kaip metus gyvena užsienyje. L. Volkovas, be kita ko, rūpinosi A. Navalno pervežimu iš Omsko į Berlyną po apnuodijimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu bendravo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad su Baltijos valstybių bei Lenkijos atstovais deramasi dėl sankcijų asmenims, kurie prisidėjo prie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo Rusijoje.
„Kalbama daugiausiai apie vadinamąjį Navalno sąrašą – žmones, kurie yra susiję ar prisidėję prie Aleksejaus Navalno suėmimo, įkalinimo, teismo. Galbūt ir užsakovai. Lietuva šiame procese dalyvauja. Tikimės, kad greitu metu tas sąrašas bus pateiktas ES atsakingoms institucijoms ir bus pradėtas derinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat teigė turįs viltį, kad labai daug kritikos susilaukęs Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pastarosios savaitės vizitas Maskvoje turės ir pozityvų atoveiksmį.
„Mes matome, kad pats ponas Borrellis pripažįsta, jog tai buvo labai sunki pamoka ir jam asmeniškai, ir pačiai Europai. Žinoma, iš tos pamokos pasimokius reikia pažiūrėti, ką mes galime daryti toliau, kad tokios apmaudžios situacijos ateityje nesikartotų. Vieningas rimtų sankcijų patvirtinimas būtų geras atsakas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
ELTA primena, kad J. Borrelis į Maskvą po išaugusios įtampos dėl Rusijos opozicionieriaus A.Navalno įkalinimo vyko, nepaisant to, kad tiek Lenkija, tiek ir Baltijos valstybės ragino ES atstovą to nedaryti. Iš pradžių J. Borrelis teigė, kad nėra skubių planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet po vizito Maskvoje, kurio metu Kremlius paskelbė, kad išsiunčia Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatus, politikas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Rusija atmeta konstruktyvų dialogą su ES ir, kad Europa turi „padaryti išvadas“, įskaitant galimas naujas sankcijas.
Po antradienį vykusio susitikimo su šalies vadovu G. Landsbergis ir G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė užsiminė ir apie ruošiamą naują regioninį sankcijų paketą Baltarusijai.
„Lietuva ėmėsi iniciatyvos parengti ketvirtąjį sankcijų paketą, tikintis, kad Latvija ir Estija prie jo prisijungs“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Dar nėra aiškių kriterijų, kaip jis bus sudarinėjamas. Mes su Baltijos valstybių kolegomis kalbame apie sąrašų sudarymą žmonėms, kurie negalėtų atvykti į Baltijos šalis. Dabar vyksta diskusijos, renkami įrodymų paketai“, – detalizavo G. Landsbergis.
Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Dešimtys Europos Parlamento narių paragino Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį atsistatydinti po „žeminamo“ jo vizito Maskvoje, kuris „padarė didelės žalos ES reputacijai“.
„Per praėjusią savaitę vykusį vizitą ponas J. Borrellis ne kartą nesugebėjo apginti ES interesų“, – teigiama Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen skirtame laiške, kurį pasirašė daugiau kaip 80 europarlamentarų.
„Manome, kad Europos Komisijos pirmininkė turėtų imtis veiksmų, jei ponas J. Borrellis neatsistatydins savo noru“, – pažymima laiške.
J. Borrellis sulaukė kritikos po vizito Maskvoje, kur politikas atvyko paraginti paleisti įkalintą Rusijos disidentą Aleksejų Navalną, tačiau nesėkmingai.
Netrukus po bendros spaudos konferencijos su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris retkarčiais atvirai rodė priešiškumą, paaiškėjo, kad Rusija išsiuntė tris ES diplomatus dėl tariamo dalyvavimo A. Navalno šalininkų protestuose. J. Borrellis prašė atšaukti sprendimą, bet tai nedavė jokių rezultatų.
Pasak laišką pasirašiusių parlamentarų, J. Borrellis turėjo paprieštarauti S. Lavrovui, kuris kalbėjo apie ES „aroganciją“ dėl A. Navalno bylos, ir nutraukti vizitą, kai tik sužinojo apie diplomatų išsiuntimą.
Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusija nenori dialogo su Europa ir atsisakė atmesti tolesnes sankcijas Maskvai dėl jos elgesio su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, skelbia „Euronews“.
Tviteryje paskelbtame pareiškime J. Borrellis teigia, kad jo vizitas Rusijoje parodė, jog Rusija nenori pasinaudoti galimybe užmegzti konstruktyvesnį dialogą su ES. „Apmaudu dėl to ir turėsime padaryti išvadas“, – teigė jis.
Pasak J. Borrellio, Europa ir Rusija „tolsta“ po „komplikuoto“ jo vizito Maskvoje, kurio metu Rusija iš šalies išsiuntė tris Europos diplomatus dėl kaltinimų dalyvavus A. Navalno šalininkų protestuose.
J. Borrellis pažymi, kad Europos ir Rusijos santykiai jau kelerius metus yra prasti, bet po A. Navalno apnuodijimo, dėl kurio opozicionierius kaltina Rusijos valstybę, santykiai dar labiau pablogėjo. Po kelis mėnesius trukusio gydymo Vokietijoje A. Navalnas sugrįžo į Rusiją ir netrukus buvo sulaikytas, o tada įkalintas.
Jo areštas ir nuteisimas laisvės atėmimo bausme paskatino Rusijoje masinius gatvės protestus, kurių metu dauguma protestuotojų tiesiogiai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
J. Borrellis vyko į Maskvą aptarti šio incidento su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, ir paragino nedelsiant paleisti A. Navalną bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo.
„Agresyviai surengta spaudos konferencija ir trijų ES diplomatų išsiuntimas mano vizito metu rodo, kad Rusijos valdžia nenorėjo pasinaudoti konstruktyvesnio dialogo su ES galimybe “, – rašė J. Borrellis.
Vasario 22 d. numatytas ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu bus aptartas J. Borrellio vizitas Rusijoje ir tolesnės sankcijos Rusijai.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. EPA – ELTA nuotr.
Maskvoje viešintis Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pakartojo bloko raginimą Rusijai paleisti opozicionierių Aleksejų Navalną, praneša agentūra „Reuters“.
J. Borrelis teigė, kad derybos su S. Lavrovu buvo atviros ir intensyvios, ir jų metu jis paragino Maskvą paleisti įkalintą Kremliaus kritiką A. Navalną.
„Aš perdaviau ministrui S. Lavrovui gilų mūsų susirūpinimą ir prašymą jį paleisti bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo“, – per spaudos konferenciją su S. Lavrovu sakė J. Borrellis, omenyje turėjęs A. Navalno apnuodijimą Rusijoje pernai rugpjūtį.
Aleksejus Navalnas teismo salėje. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas nepripažįsta kaltės byloje dėl Antrojo pasaulinio karo veterano Ignato Artemenkos „garbės ir orumo įžeidimo“ ir teigia, kad nesupranta jam pareikštų kaltinimų esmės, praneša naujienų agentūra „Interfax“.
„Nieko nežinau apie I. Artemenką (…) Kaltinimai man nesuprantami. Kol pas mane neatėjo policija, nieko nežinojau apie I. Artemenką“, – Maskvos Babuškino teismo posėdyje sakė A. Navalnas.
A. Navalnas ir jo advokatai tvirtina, kad ši byla yra iškelta dėl opozicionieriaus aktyvios politinės veiklos ir Kremliaus kritikos. Savo ruožtu pats I. Artemenko teisme pareikalavo A. Navalno viešo atsiprašymo.
„Liepą sužinojau, kad A. Navalnas mane pavadino tėvynės išdaviku ir tai mane labai nuliūdino. Aš ginsiu savo garbę. Noriu, kad A. Navalnas viešai manęs atsiprašytų“, – teisme sakė jis.
Pasak „Interfax“ korespondento, penktadienį Babuškino teisme atnaujintas šmeižto bylos nagrinėjimas. Aplink teismo pastatą policija sustiprino saugumo pajėgas, o į patį teismą įleista apie 70 žiniasklaidos atstovų.
Teismo salėje taip pat yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ambasadų atstovai.
Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis didelio masto nusikaltimus, birželį pradėjo tyrimą dėl to, kad A. Navalnas neva įžeidė veterano garbę ir orumą.
Tyrimų komitetas tuo metu teigė, kad karo veteranas pasirodė Konstitucijos keitimus, dėl kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareigas gali eiti iki 2036 m., palaikančiame vaizdo įraše.
Tviterio paskyroje A. Navalnas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame veteraną ir kitus minėtame vaizdo įraše pasirodžiusius žmones įvardijo kaip „šalies gėdą“, „žmones be sąžinės“ ir „išdavikus“.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį skrenda į Maskvą, jis sieks spausti Kremlių dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimo ir susidorojimo su protestuotojais.
Pirmasis aukšto lygio ES pasiuntinio vizitas į Rusiją nuo 2017 m. susilaukė kai kurių ES valstybių narių kritikos, esą Maskva apsilankymą gali palaikyti įrodymu, kad Briuselis yra pasiruošęs grįžti prie normalių santykių.
Tačiau J. Borrellis pažadėjo Kremliui perduoti „aiškią žinią“, nors Maskva ignoruoja Vakarų raginimus paleisti Vladimiro Putino oponentą A. Navalną, kuriam antradienį buvo paskelbta beveik trejų metų nelaisvės bausmė.
„Privalome įsitraukti būtent tada, kai reikalai eina blogyn“, – pirmadienį sakė J. Borrellis.
