Baltijos šalių prezidentai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lenkijai dėl įtampos pasienyje su Baltarusija svarstant apie galimybę aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tokios galimybės neatmeta ir Baltijos šalys.
NATO 4-asis straipsnis nurodo, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu, jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
„Be jokios abejonės, mes esame nusistatę tam tikrus kriterijus, kurie indikuotų, kad tokia situacija yra susiklosčiusi. Tačiau šiandieną mes turėtume atkreipti savo dėmesį į tai, kas vyksta Lenkijoje, nes Lenkija šiuo metu yra taikinys numeris vienas“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Jeigu Lenkija priimtų sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tai būtų pagrindas lygiai taip pat apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl 4-ojo straipsnio aktyvavimo“, – pridūrė jis.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Baltarusijos režimo taikinys yra Lenkija. Vis dėlto jis patikino, kad, Lenkijai aktyvavus 4-ąjį NATO straipsnį, šio straipsnio aktyvavimą apsvarstytų ir Latvija.
„Šiuo metu, kaip ir sakė prezidentas G. Nausėda, taikinys yra Lenkija. Lenkija tai svarsto, jeigu Lenkija tai darys, tai ir mes prašysime 4-ojo straipsnio, konsultacijų. Tai bus bendra akcija ir NATO yra atitinkami instrumentai ir priemonės, prie ko prives šios konsultacijos“, – teigė jis.
Savo ruožtu Estijos prezidentas Alaras Karisas informavo antradienį kviečiantis Estijos saugumo tarybos posėdį, kuriame, pasak jo, bus priimtas sprendimas, susijęs su 4-uoju NATO straipsniu.
„Aš kviečiu rytoj Estijos saugumo tarybos posėdį, kur mes aptarsime įvykius Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, ir rytoj tikrai priimsime ir savo sprendimą, kuris liečia 4-ąjį straipsnį“, – sakė jis.
ELTA primena, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
Lenkija: Baltarusija padėjo migrantams išgriauti pasienio tvorą. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 13 d. (TASS-ELTA). Lenkijos pasienio apsaugos tarnyba šeštadienį paskelbė, kad Baltarusija padėjo nelegaliems migrantams išgriauti pasienio tvorą ir suteikė jiems ašarines dujas, kurios buvo panaudotos prieš Lenkijos saugumo pajėgas, informuoja TASS.
„Naktį Čeremchos miesto apylinkėse Baltarusijos kariai pradėjo naikinti laikiną pasienio tvorą. Su tarnybiniu automobiliu jie griovė tvoros stulpus ir plėšė tvoros tinklą. Lenkijos pajėgos buvo akinamos lazeriais ir stroboskopais“, – pasienio apsaugos tarnyba pranešė tviteryje.
Tuo metu netoliese apie 100 migrantų grupė laukė galimybės neteisėtai kirsti sieną, panaudodami baltarusių duotas ašarines dujas. Tačiau tiek šis, tiek kiti bandymai nelegaliai pereiti sieną buvo užkirsti. Iš viso penktadienį užfiksuota 219 bandymų nelegaliai patekti į Lenkiją.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis radijo stočiai RMF šeštadienį sakė, kad Varšuva dar turi daug galimybių, kaip paveikti Baltarusijos režimą.
Pavyzdžiui, svarstoma uždaryti sienos kirtimo punktus ir sustabdyti geležinkelių transportą. Ministras priminė, kad Baltarusija yra tranzitinė valstybė, ir šis maršrutas svarbus transportuojant prekes iš Kinijos. M. Kaminskis perspėjo, kad Baltarusija gali atsidurti ne tik politinėje, bet ir ekonominėje izoliacijoje.
Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
„Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga papildoma pagalba, kreipiantis į NATO, aktyvuojant atskirus Vašingtono straipsnius. Ir yra sutarta, jog būtent toks kreipimasis būtų bendras sutarimas valstybės vadovų, pagal tuos numatytus sutartus kriterijus ir konkrečiai aptarta, kokios priemonės būtų reikalingos ir būtų galima tikėtis, jeigu situacija ir grėsmės lygis eskaluotųsi į neigiamą pusę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Kuliešius.
Vis tik prezidento patarėjas atsisakė detalizuoti kokie kriterijai turėtų būti norint aktyvuoti 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, nurodantį, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
„Esame sutarę, kad tiek kriterijai, tiek priemonės yra mūsų nacionalinio saugumo taktikos dalykas ir šiuo metu turinio nekomentuosime“, – sakė jis.
Jo teigimu, VGT posėdyje buvo aptartos ir kitos priemonės, kurios tam tikrais scenarijais gali būti reikalingos tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.
„Tai vertinimas toks, kad visi dirba labai profesionaliai, dirba labai ramiai, pozicijas turime tikrai geras, informaciją valdome, situaciją žinome, institucijos yra pasiruošusios visiems galimiems scenarijams ir tikrai esame pasirengę juos atremti“, – patikino jis.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Esant įtemptai situacijai Lenkijos-Baltarusijos pasienyje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva nuolat stebi Rusijos karinį aktyvumą ir yra pasiruošusi reaguoti.
„Rusijos karinis aktyvumas yra stebimas, matomas, turime pačią aktualiausią informaciją ir, be abejonės, jeigu situacija keistųsi, būtų ir Lietuvos reakcija“, – penktadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio Prezidentūroje kalbėjo A. Anušauskas.
Lietuvos pasienyje išlaipinus rusų ir baltarusių desantininkus, A. Anušauskas grėsmės šiuose veiksmuose neįžvelgia. Jo nuomone, tai tik simboliniai veiksmai.
„Net ir turint tą nedidelį desantą, išmestą Gožsko poligone netoli Lietuvos sienų, sakyčiau, tai daugiau simbolinis politinis veiksmas – Lukašenkos demonstratyvus prašymas ir sakymas, kad Rusija suteiks karinę pagalbą, nes neva Lietuva ir Lenkija prie Baltarusijos sienų telkia karius“, – sakė ministras.
Baltarusijos gynybos ministerijos teigimu, desantininkų išlaipinimas yra atsakas į augantį karinį aktyvumą pasienyje. Pasak A. Anušausko, Lietuva situacijos neeskaluoja, o tik ginasi nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo.
„Mūsų šalių kariai atlieka pagalbinę misiją, saugodami kartu su pasieniečiais sieną, neleisdami jos kirsti nelegaliems migrantams, kuriuos Lukašenkos režimas apgaule vilioja į Baltarusijos teritoriją ir stumia į Lietuvos ir Lenkijos teritorijas“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad penktadienį Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad Lietuvos pasienyje buvo išlaipinti rusų ir baltarusių desantininkai. Kaip skelbiama jų pranešime, tai yra atsakas į augantį karinį aktyvumą pasienyje.
Nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
Ukrainos saugumo tarnyba. Youtube.com nuotr.
Kijevas, lapkričio 11 d. (dpa-ELTA). Dėl dramatiškos padėties Lenkijos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje ir Ukraina prie savo sienos su Baltarusija siunčia tūkstančius karių.
„Papildomai bus sutelkta apie 8 500 kareivių ir policininkų“, – ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis. Į daugiau kaip 1 000 km besidriekiantį Ukrainos ir Baltarusijos pasienį, anot jo, bus permesta apie 3 000 pasienio apsaugos karių, 2 000 nacionalinės gvardijos kareivių ir 2 000 policininkų. Be to, iš dalies neprieinamas miškų ir pelkių teritorijas iš oro stebės 15 sraigtasparnių.
Kartu ministras paskelbė, kad bus plečiama fizinio barjero statyba pasienyje su Baltarusija. „Per trumpą laiką Ukraina turi pastatyti „išmaniąją sieną“ Rusijos ir Baltarusijos pasienyje, kalbėjo D. Monastyrskis. Tam bus skirta per 560 mln. eurų.
Nuo 2014 metų Kijevas kasa griovius, tiesia tvoras ir stato sargybos bokštelius palei 2 000 km ilgio savo sieną su kaimynine Rusija, su kuris santykiai yra labai įtempti. Didelis projektas iki šiol nėra baigtas. Anot žiniasklaidos, didelė dalis statybai skiriamų biudžeto lėšų iššvaistoma.
Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje šiuo metu susirinkę tūkstančiai migrantų. Kijevas baiminasi, kad žmonės gali būti pasiųsti Ukrainos kryptimi.
Nuoširdžiai sakau – vis dažniau nebesuprantu Vakarų civilizacijos.
Kodėl nebesuvokiu? Papasakosiu istoriją, nutikusią tuomet, kai viešėjau Azerbaidžane. Sykį teko važiuoti požeminiu Baku metru. Vagonas, į kurį įlipau, buvo sausakimšas. Nė vienos laisvos sėdimos vietos. Didžioji dauguma keleivių – jauni ir labai jauni. Tada nutiko tai, ko visai nesitikėjau. Priešais ant kėdžių sėdėję azarbaidžaniečiai pašoko kaip įgelti. Gal koks dešimt vaikinų ir merginų. Jie rankų mostais ir šypsenomis rodė: sėskis, kur tau patogu. Maloniai nustebau: nejaugi aš toks senas? Man juk – tik penkiasdešimt. Jiems – apie dvidešimt – trisdešimt metų.
Senjoro ženklas. Slaptai.lt foto
Grįžtant tuo pačiu metro – tas pats. Vos tik peržengiau traukinio slenkstį, azerbaidžaniečių studentai iškart pakilo nuo kėdžių primygtinai liepdami prisėsti.
Lietuvos autobusuose ir troleibusuose, kuriais važinėju nuo pat mažens, – nepatyriau nė vieno panašaus siurprizo. Vis dažniau matau šiurpą keliančius vaizdus: autobusas sausakimšas, jame daug ir lazdelėmis besiramsčiuojančių senjorų, ir į mobiliuosius įnikusių moksleivių, studentų. Skirtumas štai koks: senutės ir seneliai kantriai stovi, o moksleiviai patogiai sėdi ir net nepakelia galvų pažiūrėti, kas aplink dedasi. Lietuvos jaunuoliai sutūpę net ant tų kėdžių, kurios paženklintos specialiu lazdele pasirėmusio senelio ženklu. Kartą, neiškentęs neteisybės, liepiau merginoms kuo greičiau leist atsisėst senutei. Pakilo. Bet buvo labai nepatenkintos. O pensininkė, kuriai nutariau pagelbėti, liūdnai atsiduso: „Būk atsargus, dar paduos į teismą už tai, kad pažeistos vaikų teisės“.
Kitas nutikimas: viena Lietuvos aukštoji mokykla paskelbė, kad nuo šiol rekomenduoja vengti moteriškumą ir vyriškumą bylojančių kreipinių. Verčiau neva vartoti lyčiai neutralius kreipinius. Bet kodėl? Kas čia smerktino, jei į moterį kreipiamasi kaip į damą, o į vyrą – kaip į džentelmeną? Ko siekiama, prigalvojant tokių taisyklių? Kitas etapas – rekomenduosite aukštosiose mokyklose įrengti bendrus tualetus? Juokas – juokais, bet Rektoriaus vis tik noriu paklausti, kaip man nuo šiol elgtis, Vilniaus universitete tarpduryje sutikus moterį? Leisti jai pirmai žingsniuoti ar pačiam brautis? O jei dėstytoja, kuriai suteiksiu pirmumo teisę, paduos į teismą už įžeidimą, girdi, toks mano mandagumas ją žemina, nes ji – ne silpnoji lytis?
„Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiasis pasakojimas. Prie Vyriausybės rūmų Vilniuje prieš keletą dienų buvo surengtas piketas, kurio dalyviai įrodinėjo, jog „prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“. Kelios dešimtys akcijos dalyvių tvirtino, esą „Lietuvos taikoma apgręžimo politika nėra teisinga“, esą „visi žmonės yra lygūs“, esą „dar teks nukulniuoti ilgą kelią, kol pakeisime požiūrį į migrantus“.
O kas sako, kad prieglobsčio prašymas yra smerktinas? Nelegalus valstybinės sienos kirtimas – štai kas yra bjaurus nusižengimas. Nusikalstama ir tuomet, kai jėga bandoma prasiveržti į svetimą teritoriją. Nusižengiama dar ir tada, kai ardoma spygliuota tvora.
Nejaugi nepajėgiame atskirti, kas gerai ir kas – blogai, kas gražu, o kas – bjauru? Mėginu įsivaizduoti, kaip elgtųsi prie Vinco Kudirkos paminklo piketavę, jei, neduok Dieve, į jų namus veržtųsi kelios dešimtys žmonių, reikalaudami pastogės, maisto, užuojautos? Buto savininkai noriai užleistų savo miegamuosius, pultų gaminti sočius pietus?
Ypač akis drasko pareiškimai, esą „turime keisti požiūrį“. Iš kur jie žino, kad būtent jų žvilgsnis – teisingiausias? Kokią jie turi teisę auklėti „kitaip manančius“? Ar tie, kurie mums perša savąsias vertybes, nuoširdžiai tiki tuo, ką sako, ar vis tik turi slaptų tikslų, slaptų užmačių?
Deja, kur pažvelgsi – vien tik keistenybės. Lesbietės ir gėjai savo santuokas mėgina prilyginti vyro ir moters sąjungai, kanapių gerbėjai stumia teisę mėgautis žolelėmis, kiti riekalauja švelnesnių bausmių mažas narkotikų dozes kišenėje turėjusiems…
Net ir mano gerbiama bei mylima Amerika elgiasi keistai. Ką turiu omenyje? Los Andželo teismas šių metų pavasarį leido į Armėniją deportuoti teroristinės organizacijos ASALA narį Hampingą Sasunianą. ASALA smogikas H.Sasunianas liūdnai pagarsėjo 1982 metais, kai sausio 28 dieną su sėbru Krikoru Saliba nužudė Los Andžele dirbusį Turkijos generalinį konsulą Kemalį Arykaną.
Kemalis Arykanas ir Hampingas Sasunianas
Už šį nusikaltimą teroristas H.Sasunianas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos (jo sėbras paspruko, bet žuvo tais pačiais metais karinių susirėmimų Libane metu). Tačiau gausi ir įtakinga Kalifornijos armėnų diaspora pradėjo į Los Andželo teismus siųsti malonės prašymus. Iki šiol Kalifornijos gubernatoriai blokuodavo visus be išimties bandymus išlaisvinti diplomatą nužudžiusį teroristą.
2021-aisiais Kalifornijos gubernatorius netikėtai pareiškė, jog neskųs teismo sprendimo teroristui suteikti galimybę grįžti į Armėniją. Kodėl JAV teisėsauga ir JAV politikai 2021-aisiais tapo maloningi žudikui? Paaiškinti paprasta: kol Vašingtono ir Ankaros santykiai buvo draugiški, kol Turkija ir JAV sutarė, tol H.Sasunianas sėdėjo už grotų viename iš Kalifornijos kalėjimų. Kai turkų ir amerikiečių santykiai pašlijo, Amerika ėmė gudrauti – subtiliai keršija turkams, paleisdama teroristą. Toks paaiškinimas – logiškas.
Tačiau tokia dviveidė JAV teisėsaugos politika veda į aklavietę. Jei amerikiečiai bausmes pradeda taikyti vadovaudamiesi principu „mūsų draugas ar mūsų priešas“, vadinasi, tai jau – ne teisingumas. Tuomet ir Amerikai priešiškoms valstybėms leistina gudrauti. Pavyzdžiui, nuo šiol oficialioji Ankara galinti kritikuoti Ameriką, neva neteisėtai persekiojančią amerikietiškas paslaptis išdavusius Džulijaną Asandžą (Julian Assange) ir Edvardą Snoudeną (Edward Snowden). Jei Amerika leido ASALA teroristui grįžtį į Armėniją ir ten mėgautis laisve, kodėl Ankara ir Stambulas neturi bent jau moralinės teisę šaukti „Šalin rankas nuo E.Snoudeno ir J.Asandžo“.
Bet kur nuves mus toks elgesys? Einame chaoso link, kai mirtinai susipainiosime, nes nuolat koreguojame, tobuliname, plečiame „žmogaus teises“?
Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas teigia, kad pranešimai apie Baltarusijoje didinamas karines pajėgas ir girdimi sunkiosios technikos garsai Baltarusijos teritorijoje yra grasinimas Lietuvai. Vis dėlto, anot viceministro, Lietuva yra pasiruošusi, todėl bijoti nėra ko.
Baltarusijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
„Tai yra tiesioginis grasinimas ir šantažas. Baltarusija pati sukėlė šitą situaciją, jeigu ne Baltarusijos tarnybų ir valstybinių įmonių veiksmai, mes tokios situacijos tikrai nebūtumėme turėję. Jie šitą situaciją sukėlė, o dabar jiems ją labai sunku kontroliuoti (…). Norėdami nusimesti nuo savęs kaltę, parodyti, kad jie yra gražūs, balti ir pūkuoti, jie kuria įvairiausias istorijas ir situacijas“, – ketvirtadienį ,,Žinių radijui“ sakė K. Lančinskas.
Visgi, kaip teigia viceministras, girdimi sunkvežimiai su galimai neteisėtais migrantais neturėtų kelti baimės.
„Mes esame ramūs, pasiruošę, mes nieko neslepiame, giname savo valstybę, ginamės patys, tiek Lietuvos, tiek išorinę ES sieną. Mes turime palaikymą iš ES, NATO valstybių, dirbame savo darbą ir tiek“, – kalbėjo K. Lančinskas.
ELTA primena, kad trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas pranešė, jog pasieniečiai dažnai girdi sunkiosios technikos garsus Baltarusijos pasienyje. Anot VSAT vado, sunkvežimiais galimai gabenami į Lietuvos teritoriją Baltarusijos neteisėti migrantai. Visgi, R. Liubajevas patikino, nors migrantų srautai didėja, tačiau situacija yra kontroliuojama.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, jog Europa skubiai turi spręsti ir keisti migracijos politiką ir su šia sritimi susijusius teisės aktus, o to nepadarius, mūsų laukia liūdnos perspektyvos.
„Ką palaikome šiandien: teisėtas priemones, pirmose gretose stovinčius pasieniečius ar tuos migrantus, kurie į mūsų šalį veržiasi neteisėtomis priemonėmis, kuriems negresia nei badas, nei mirtis, nei represijos jų šalyse ir kurių tikslas ne bet kokia saugi valstybė, o tik Vokietija ar Skandinavija?“ – klausia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
Anot pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko, žmones lengva sugraudinti, vaizdai Lenkijos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje virpina širdį, tačiau migrantai anapus tvoros, didžioji jų dauguma, nesistengia elgtis civilizuotai ir teisėtai. Priešingai, jie plėšo savo pasus, su kuriais atskrido į Baltarusiją, slepia tapatybes, meluoja apie kilmės šalį, o prireikus kaip skydą naudoja ne tik savo moteris, bet ir vaikus.
„Net ir tie, kuriems pavyko prasmukti ir šiuo metu gyvena migrantų stovyklose, dauguma nesielgia kaip prieglobsčio prašytojai, kuriems iš tiesų sugrįžimas į namus reikštų mirties nuosprendį. Jie mėto iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų skirtą maistą, duotas higienos priemones, drabužius, tyčia gadina turtą ir protestuoja dėl neva netinkamų apgyvendinimo sąlygų, o kartais net puola pareigūnus, kaip kad nutiko Medininkų užsieniečių registracijos centre, kur tarpusavyje susikivirčijusios moterys puolė ir apkandžiojo pareigūnus. Ir vis reikalauja, reikalauja, reikalauja „FREEDOM“, – sako R.Liepa.
Libijos karinis jūrų laivynas: daugiau nei 600 į Europą plaukusių migrantų buvo sugrąžinti atgal į šalį. EPA-ELTA nuotr.
Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovų, žibalo į ugnį įpila ir mūsų tautos išrinktieji, kurie galimai matydami, jog gali uždirbti lengvų balų reitingų lentelėse ir taip kraudamiesi kapitalą rinkimams, profsąjungos nuomone, tapo savotiškais migrantų tarpininkais, užuot žadinę miegančius Europos politikus skubos tvarka taisyti su migracija susijusius, beviltiškai pasenusius teisės aktus.
„Butelius ir akmenis į pareigūnus svaidantys migrantai, užuot teisėtu būdu apsilankę ambasadoje ar pasienio kontrolės punkte, daromi aukomis, bedant pirštu į mūsų šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jos pareigūnus, kad šie jų neįleidžia. Priminsime, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija – saugoti valstybės sieną, kad ji netaptų „praeinamu“ kiemu, o šalies gyventojai būtų saugūs. Pasieniečiai ir jiems talkinantys kiti pareigūnai ir toliau gins tas vertybes, kurios svarbiausios – savo šalį bei Lietuvos žmones. Norisi tiek politikų, kurie stojo migrantų pusėn, tiek graudinamos visuomenės paklausti, kas jums šiandien svarbiau – jūsų saugumas, mūsų šalis, mūsų pasieniečiai, patiriantys didžiulį stresą, įtampą ir psichologinį spaudimą, vėl atšaukti iš atostogų, nes valstybėje sudėtinga situacija, ar anapus tvoros esantys migrantai, paminantys teisę ir jėga bandantys patekti į mūsų šalį?“ – klausė R.Liepa.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, migracijos politika turi būti kuo skubiau peržiūrėta ir atitikti šių dienų realijas.
„Ši atsakomybė krinta ant visų Europos valstybių politikų pečių. Situacija, kurią stebime prie Lenkijos valstybės sienos, netrukus gali pasikartoti ir prie Lietuvos ar kitos Europos valstybės sienos. Minia anapus sienos nepanaši į prieglobsčio prašytojus, o į agresorius, kurie kėsinasi į suverenios valstybės ginamas vertybes. Juk eidami į svečius ar kreipdamiesi pagalbos į kaimyną nesibeldžiame į jo duris kojomis ir smūgiais?“ – sako pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas. Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
Pasak Ž.Kalpoko, Baltarusija naudojasi Europos Sąjungos biurokratizuotu prieglobsčio teisės mechanizmu, nes žino, kad taip galės dirbtinai atkreipti dėmesį ir parodyti, kokia Europa iš tikrųjų yra nehumaniška ir kaip neva pažeidinėjamos žmogaus teisės.
„Europai laikas atsibusti ir pradėti kritiškai vertinti migrantų elgesį ir jų tikruosius ketinimus. Tikimės, kad ši migracinė krizė pagaliau pakeis Europos politikų mąstymą ir Europos Sąjunga supras, kad visų alkstančiųjų, trokštančių geresnio ir sotesnio gyvenimo mūsų žemyne, nepamaitins. Chroniškas noras pasirūpinti visu likusiu pasauliu ir jo nelaimingaisiais, bandant patenkinti jų norus yra sizifiška našta, kurios Europos Sąjunga nepakels, todėl viliamės rimtų pokyčių Europos migracijos politikoje – tai ir procedūrų trumpinimo, prieglobsčio prašytojo vertinimo kriterijų peržiūrėjimo“, – sakė Ž.Kalpokas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kapčiamiesčio pasienio užkardoje trečiadienį apsilankęs Valstybės sienos apsaugos vadas (VSAT) Rustamas Liubajevas teigia, kad Lietuvos pasieniečiai girdi sunkiosios technikos judėjimą Baltarusijos teritorijoje. Pasak VSAT vado, tai galimai signalizuoja, kad prie Lietuvos sienos yra gabenami neteisėti migrantai.
„Judėjimas prie valstybės sienos vyksta. Net ir čia būdami mūsų pareigūnai girdi sunkios technikos garsus Baltarusijos Respublikos teritorijoje, kas gali reikšti, kad sunkvežimiai važiuoja galimai su neteisėtais migrantais. Faktas yra tas, kad neteisėti migrantai tikrai gabenami Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovų ir jie stumiami į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams teigė į Kapčiamiestį atvykęs R. Liubajevas.
Vis dėlto kol kas, pasak VSAT vado, per trečiadienį buvo sulaikyta tik 10 Lietuvos sieną neteisėtai bandžiusių kirsti migrantų.
„Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastosios padėties situacija pasienio ruože ir 5 kilometrų ruože nuo pasienio ruožo ribos, situacija buvo labai rami, nebuvo nei vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą, kas visą laiką man, kaip VSAT vadui, šiek tiek kelia nerimą“, – sakė R. Liubajevas.
„Pirma grupė 10 asmenų buvo sulaikyta prieš valandą, toliau stebėsime situaciją prie valstybės sienos. Taip pat per naktį nebuvo pastebėta labai didelių grupių, buvo matomos trys neteisėtų migrantų grupės mūsų užkardų ruožuose. Tai iki 10 asmenų dvi grupės ir apie 30 asmenų grupė“, – pridūrė jis.
VSAT vadas teigia kol kas negalintis prognozuoti, kiek neteisėtų migrantų gali būti susibūrę Baltarusijos teritorijoje netoli Kapčiamiesčio.
„Mes matome, kad neteisėtų migrantų srautai didėja, tai faktas, kad neteisėtų migrantų yra prie mūsų sienos, mes jų dažniausiai nematome, nes jie būna miškuose ir kartais jie bando atvykti“, – sakė jis.
Vis dėlto, R. Liubajevo teigimu, tarnyba tokių palapinių miestelių, kokius migrantai įkūrė Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, prie Lietuvos kol kas nepastebima.
„Mes tokių kaimelių nematome. Visą naktį mes naudojame sraigtasparnius, iš kurių buvo stebima situacija Baltarusijos pusėje. Tokių kaimelių nepastebėjome. Buvo pastebėtos trys grupės, kurios buvo vietoje, buvo deginami laužai, tačiau kaimelių nematėme“, – teigė R. Liubajevas.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Seimas antradienį apsisprendė pasienio su Baltarusija ruože ir 5 kilometrus nuo jo mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį.
Už balsavo 122 Seimo nariai, prieš – 1 , susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
Nepaprastąją padėtį nuspręsta įvesti pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose. Nepaprastoji padėtis įsigalios nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio.
„Numatome įvesti tik siauros apimties konstitucinius asmenų teisių suvaržymus ir tik tuos, kurie yra būtini ekstremaliai situacijai įveikti. Net ir šios mums beprecedentės krizės akivaizdoje turime nepamiršti savo prievolės būti humaniškiems, laikytis tarptautinių įsipareigojimų, pasirūpinti tais užsieniečiais, kurie jau yra Lietuvoje“, – pristatydama projektą Seimo posėdyje teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl siūloma nepaprastąją padėtį pasienio ruože įvesti mėnesiui laiko.
„Kadangi tai yra labai delikatus mechanizmas, kur tikrai reikalinga Seimo priežiūra ir labai aiškus mandatas, yra teikiamas siūlymas, kad ši padėtis būtų nustatyta mėnesiui. Toliau po mėnesio Seimas vertins atsižvelgdamas į tą situaciją, kaip ji klostysis artimiausias kelias savaites, ir spręs: gal pratęsti, gal praplėsti, gal reikės kažkokių kitų sprendimų“, – Seimo posėdyje sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė teigė, kad ruože, kuriame planuojama įvesti nepaprastąją padėtį, dirbantiems ar gyvenantiems žmonėms naujasis režimas netrukdys.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas sukritikavo, kad nepaprastoji padėtis teisiškai nebuvo įvesta anksčiau, nors, pasak jo, toks režimas jau de facto egzistavo.
Numatoma, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ir (ar) Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimu bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasis šiomis priemonėmis kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Taip pat nutarta, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ar užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus atvejus, kai toks asmuo kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.
Gyventojams apsispręsta apriboti ir galimybę patekti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip pat siūloma asmenims riboti galimybę organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
ELTA primena, kad siūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio ruože pateikė Vidaus reikalų ministerija, reaguodama į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
Varšuva, lapkričio 10 d. (dpa-ELTA). Anot žiniasklaidos pranešimų, pro Lenkijos ir Baltarusijos sieną prasiveržė dvi didelės migrantų grupės.
Kelios dešimtys žmonių sugebėjo sugadinti abi šalis skiriančią tvorą prie Krinkų ir Bialoviežos kaimų ir kirsti sieną, vėlų antradienį paskelbė Lenkijos naujienų agentūra PAP, remdamasi vietos radijo stotimi „Bialystok“.
Radijo stotis citavo pasienio pajėgų atstovę, kuri teigė, kad abiem atvejais tvoros ir barjerai buvo agresyviai nugriauti. Dalis migrantų buvo sugrąžinta į Baltarusiją, tačiau kitiems pavyko pabėgti, teigė ji.
Baltarusijos pusėje šiuo metu galimai yra tūkstančiai migrantų. Lenkija atsisako įsileisti juos į šalies teritoriją ir pastarosiomis savaitėmis nusiuntė į pasienį papildomas pajėgas bei nutiesė spygliuotą tvorą.
Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį reikalavo, kad migrantai būtų įleisti į Lenkiją. Jis sakė, kad dauguma jų nori apsistoti Vokietijoje, o ne Lenkijoje.
Europos Sąjunga (ES) kaltina Minską sąmoningai gabenant migrantus prie išorinių bloko sienų ir taip reaguojant į Baltarusijai paskelbtas Vakarų šalių sankcijas. Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka neigia jam metamus kaltinimus.
ES šiuo metu planuoja naujas sankcijas Baltarusijai ir ketina taikytis į valstybines oro linijas „Belavia“, kurios, kaip manoma, užsiima migrantų gabenimu.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 281 migrantui.
Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį nebuvo.
Šis VSAT pareigūnų neįleistų užsieniečių skaičius – 281 – yra antras pagal dydį šiemet nuo rugpjūčio 2 d., kai pasieniečiai teisėtai gali nepriimti iš Baltarusijos einančių migrantų. Didesnis neįleistųjų per parą skaičius buvo tik rugpjūčio 4 d. – 321.
Pirmadienį VSAT pareigūnai neįleido 73 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, sekmadienį – 97, šeštadienį – 98, penktadienį – 126, ketvirtadienį – 58, trečiadienį – 87.
Antradienio vakarą ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pusėje prie sienos buvo iššauta apie 20 pavienių šūvių. Popiet pasieniečiai Medininkų kontrolės punkte tikrino iš Baltarusijos įvažiavusio maršrutinio autobuso Minskas–Vilnius keleivių dokumentus. Irako pilietė pateikė savo šalies pasą ir esą jos vardu išduotą leidimą gyventi Vokietijoje. Šis dokumentas irakietei turėjo suteikti teisę į Šengeno erdvę patekti be vizos. Pasieniečiai nustatė, kad vokiškas leidimas yra visiška klastotė. Be to, VSAT pareigūnai išsiaiškino, kad irakietės pase buvę Belgijos ir Vokietijos atvykimo bei išvykimo spaudai irgi yra suklastoti. Užsienietė neįleista į Lietuvą ir grįžo į Baltarusiją.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 6298 (vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį duomenys). Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria siūlymams sankcionuoti Baltarusijos oro uostus ir aviacijos sektorių. Pasak valstybės vadovo, mažą įtaką turinčios sankcijos režimo ignoruojamos ir nėra efektyvios, todėl svarstomos turi būti atviros ir režimo elgesį paveiksiančios sankcijos.
G. Nausėda pažymi, kad tokios galėtų būti būtent Baltarusijos oro uostams ir nacionalinėms oro linijoms „Belavia“ pritaikytos sankcijos.
„Turime kalbėti, kad „Belavia“ turi lėktuvus, kuriuos („Belavia“ – ELTA) nuomoja. Ne Baltarusija yra nuomotojai, o Europos Sąjunga, nemaža dalimi“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte sakėprezidentas.
Jo teigimu, siekiant sustabdyti toliau augantį keleivinių skrydžių iš Artimųjų Rytų į Baltarusiją srautą, būtina bendradarbiauti su migrantų kilmės valstybėmis.
„Taip pat darbas su Artimųjų Rytų šalimis, su kuriomis ir galima, ir reikia kalbėtis tam, kad būtų užkardyti skrydžiai, kurie šiuo metu, deja, yra nustatomi iš vis naujų vietų. Ir Baltarusijos režimas, nors pats patiria nemažų sunkumų dėl to, kad kaupiasi didelis migrantų skaičius, humanitarinės problemos, žmonių nepasitenkinimas – nepaisant to, toliau ieškoma būdų kompensuoti tuos skrydžius, kurie buvo uždaryti pastaruoju metu“, – sakė G. Nausėda.
Paklaustas apie galimą NATO 4 straipsnio aktyvavimą prezidentas pabrėžė, kad tai veikiau kraštutinė veikimo ir stiprumo priemonė, kurią reiktų „pasilikti arsenale“. Šis straipsnis numato, kad NATO narės tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
I. Šimonytė taip pat išreiškė poziciją, kad naujos sankcijos Baltarusijos režimui visų pirma turi būti nukreiptos į migrantus skraidinančias avialinijas, taip pat oro uostus bei visą likusį režimo aviacijos sektorių.
„Pirmiausia kalbame apie oro susisiekimą – tai ne tik aviakompanijas, kurios visame šitame dalyvauja, bet ir aviakompanijas, kurios aptarnauja visą šitą ūkį, t. y. oro uostai, vadinamosios priežiūros kompanijos, kurios ant žemės teikia paslaugas, pareigūnai, kurie yra su tuo susiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Josephą Borrellį pirmadienį paragino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, režimas savo oro uostus toliau naudoja neteisėtai migracijai organizuoti.
„Europa nebegali daugiau delsti. Įvykių eskalacija Lenkijos pasienyje yra tik dar vienas įrodymas, kad Baltarusijos režimas jau pereina prie aktyvių puolamųjų ir provokuojamų veiksmų. Europa privalo nedelsdama reaguoti griežtindama sankcijas – Baltarusijos oro uostai turi būti sankcionuoti. Visos pasaulio avialinijos turi suprasti, kad skrisdamos į Baltarusiją jos bendradarbiauja su nusikalstamu režimu“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Nuo rugpjūčio pradžios iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Europos Sąjungą VSAT pareigūnų neįleistų migrantų skaičius pirmadienį viršijo 6 tūkst. Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 73 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį nebuvo.
Sekmadienį VSAT pareigūnai neįleido 97 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, šeštadienį – 98, penktadienį – 126, ketvirtadienį – 58, trečiadienį – 87, antradienį – 96. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 6017 (vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį duomenys).
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Pirmadienį popiet Užsieniečių registracijos centre Medininkuose kilo neramumai. Užsieniečiai reikalavo laisvės, triukšmavo, buvo bandymų išversti tvorą, sulaužyti vartus. Tvarką užtikrino pasieniečių pajėgos, talkinamos Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Estijos policijos pareigūnų.
Pavakarę dar protestavo viename iš penkių sektorių, kuriame apgyvendintos šeimos, buvę užsieniečiai. Nepavykus geranoriškai susitarti nutraukti neteisėtą veiklą VSAT Specialiosios paskirties skyriaus (SPS) pajėgos įėjo į sektorių, kur keli užsieniečiai pasipriešino, bandė griebti už VSAT pareigūnų ginklų. Buvo panaudotos ašarinės dujos, aktyviausi riaušių dalyviai surakinti antrankiais. Jie vėliau izoliuoti. Tokios priemonės pritaikytos 7 asmenims. Apie 17 val. neramumai buvo suvaldyti, likusieji užsieniečiai nurimo ir grįžo į savo gyvenamąsias patalpas. Incidento metu nukentėjusiųjų nebuvo, medikų pagalbos neprireikė.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dėl riaušių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mažesnės nepasitenkinimo akcijos pirmadienį buvo kilusios Užsieniečių registracijos centruose Pabradėje ir Kybartuose.
Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius neatmeta, kad Lietuvoje gali pasikartoti šiuo metu Lenkijoje vykstantis scenarijus, kai į šalies teritoriją iš Baltarusijos migrantai bando patekti didelėmis grupėmis.
„(Lenkijos scenarijaus pasikartojimo Lietuvoje – ELTA) šansas tikrai yra, nes turime didelį migrantų skaičių Baltarusijos teritorijoje. Jie visi nėra prie Lenkijos sienos, tai dalis nuosekliai bando nelegaliai kirsti Lietuvos pasienį ir nelegalių bandymų kirsti sieną skaičius daugėja. Nuo spalio mėnesio jis nuolatos dvigubėja“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnai dar prieš įvykius Lenkijoje padidino pajėgumus pasienyje.
„Mūsų atsakingos institucijos, mūsų pareigūnai jau gerokai prieš vakar dienos įvykius yra padidinę savo parengtį ir pasiruošę tokiems scenarijams“, – tikino jis.
Prezidento patarėjas mano, kad Aliaksandro Lukašenkos režimui nepavykus tokiais veiksmais pasiekti savo tikslų Lenkijoje, kitu taikiniu būtų pasirinkta būtent Lietuva arba Latvija.
„Vakar dienos scenarijus reikalavo gan didelių logistinių ir organizacinių priemonių iš Baltarusijos valdžios pareigūnų, tai turbūt negali to padaryti kiekvieną dieną ir nuolatos. Aš prognozuočiau, kad tiesiog tai yra testavimas. Realizuotas vienas iš pasirinktų scenarijų, kuris tęsis netrumpą laiką prie pasirinktos vietos Lenkijoje ir bus visokiausiais būdais bandoma didinti įtampą ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – aiškino jis.
„Būtent pagal šitą scenarijų, jeigu jis nesirealizuoja, nepasiekia tų tikslų, kurių šiandien režimas nori pasiekti, tada bus aktyvuojami kiti, papildomi, scenarijai“, – mano D. Kuliešius.
ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį teigė, kad iš Baltarusijos Lenkijos sienos link galėjo judėti iki 5 tūkst. migrantų. VSAT vado teigimu, migrantai rinkosi Kuznicos-Bruzgų kontrolės punkto prieigose.
Reaguojant į įvykius Lenkijoje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė užsiminė, kad bus siūloma įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse. Pasak jos, toks žingsnis būtų kaip reakcija į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje su Baltarusija.
Lietuvos kariuomenė didina skiriamą pagalbą migracijos situacijai šalyje suvaldyti. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą nenustatytose vietose neleido patekti 35 migrantams. Šeštadienį buvo neįleistas 31 toks užsienietis, penktadienį – 111, ketvirtadienį – 186, trečiadienį – 113, antradienį – 96, pirmadienį – 120.
Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių praėjusią parą nebuvo.
Spalį VSAT pareigūnai iš viso neįsileido 2311 nelegaliai bandžiusių patekti migrantų. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 5371 (vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenys).
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienis Lietuvos pasieniečiams buvo nelengvas – iš Baltarusijos plūstelėjo neteisėtai į ES bandančių patekti migrantų. Tiek jų nebūta nuo rugpjūčio pradžios, kai VSAT pareigūnams buvo suteikta teisė į Lietuvą neįleisti draudžiamose vietose sieną kertančių užsieniečių.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos neleido įeiti 183 migrantams. Nė vienas migrantas draudžiamose vietose nebuvo įleistas į Lietuvą. Pasak pasieniečių, šeštadienį fiksuotas užsieniečių skaičius – 183 – yra vienas didžiausių šiemet nuo rugpjūčio 2 d., kai pasieniečiai teisėtai gali neįleisti iš Baltarusijos einančių migrantų.
Didesni skaičiai per parą buvo buvo tik iškart po to, kai buvo priimtas sprendimas jų neįleisti, t. y. rugpjūčio 3 d. (247), taip pat 4 d. (321) ir 6 d. (234). Penktadienį iš Baltarusijos buvo neįleisti 76 užsieniečiai, ketvirtadienį – 57, trečiadienį – 79, antradienį – 55, pirmadienį – 149, sekmadienį – 49.
Į Lietuvą iš Baltarusijos bandančių patekti migrantų srautas auga – pasieniečiai spalio 1-23 d. neįsileido 1558 tokių užsieniečių, per visą rugsėjį jų buvo 981.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad Lietuvos nevyriausybinės organizacijos dažnai apie nelegalius migrantus teikia klaidingą informaciją.
„Turime pagrindą manyti, kad galimai tos organizacijos gali talkinti tokių migrantų atvykimui į Lietuvą. Mes pakankamai dažnai gauname pranešimus apie tai, kad viena ar kita grupė yra įstrigusi prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Tikrai mes šiais atvejais patikriname informaciją ir dažniausiai tos grupės yra arba Baltarusijos Respublikos teritorijoje, arba jų visai nėra“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Liubajevas. Jo teigimu, tokios informacijos iš nevyriausybinių organizacijų gaunama pakankamai nemažai.
„Tarptautinė ir ES praktika rodo, kad pakankamai dažnai nevyriausybinės organizacijos, vėlgi nenorėčiau kaltinti visų tų organizacijų, bet tikrai aktyviai dalyvauja net plukdydamos neteisėtų migrantų grupes į vieną ar kitą ES šalį“, – pridūrė VSAT vadas.
Vis dėlto, anot R. Liubajevo, pakankamai įrodymų, kad nevyriausybinės organizacijos yra įsitraukusios į nelegalių migrantų gabenimą, kol kas nėra.
„Aš manau, kad iš tikrųjų reikia daugiau orientuotis į tą pozityvų bendradarbiavimą, kurį mes tikrai turėjome krizės metu, kai nevyriausybinės organizacijos padėjo ir teikdavo pagalbą neteisėtiems migrantams. Kalbėti apie rimtą įsitraukimą mes kol kas neturime pakankamai informacijos ir rimtų ikiteisminių tyrimų mes šiuo atveju nevykdome“, – sakė R. Liubajevas.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako kol kas nematanti priežasčių, kodėl Lietuva dėl veiksmų, kuriais siekiama suvaldyti nelegalios migracijos krizę, galėtų susilaukti Europos Sąjungos pastabų. Tačiau, premjerės vertinimu, kritika dėl nelegalių migrantų dažnai nukreipiama Lietuvai, tačiau pernelyg retai Baltarusijos režimo kryptimi.
„Šitoje diskusijoje gali būti įvairių argumentų, bet mane kartais stebina, kad paprastai tie argumentai apsiriboja Lietuvos Respublikos siena. Pastabų Lukašenkai už šito ūkio organizavimą būna mažai arba nebūna iš viso“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ antradienį sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad migracijos krizė šiuo metu dar nėra pasibaigusi, kadangi, jos teigimu, Baltarusijos režimas ir toliau deda pastangas siųsti į Lietuvą nelegalius migrantus. Tačiau premjerė tuo pačiu pasidžiaugė, kad ES ir Lietuvos politikų situacijos vertinimai sutampa.
„Labai džiaugiuosi, kad vis dėl to visos Europos Sąjungos institucijos sutaria, kad tai nėra kažkokia migracijos krizė, o tai yra sąmoningas veiksmas, kurio tikslas yra destabilizuoti padėtį Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir pakeisti ES sprendimus dėl sankcijų Lukašenkos režimui. Man atrodot, tol, kol mes situaciją matome vienodai, dėl kažkokių nepatogumų, sąlygų ir kitų sąlygų tikrai dirbsime ir stengsimės realias problemas spręsti“, – mano ji.
Ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė, kad ES politikai, siekiant padėti Lietuvai, jau svarsto reikiamus Migracijos taisyklių pakeitimus, kurios nebuvo pritaikytos organizuoto migrantų srauto valdymui,
„Europos Sąjunga galvoja, Migracijos paktą tam ir svarsto. Tik tiek, kad matyt nėra labai lengvų sprendimų, ypatingai tokioje situacijoje, kaip dabar. Nes čia nėra tradicinė migracijos krizė, kad kažkur atsitiko kataklizmas, karas, žmonės bėgo ten, kur gali atbėgti. Čia juk yra organizuotas veiksmas, kurio iš viso ES, būdama taiki organizacija, sukurta valstybių tarpusavio bendradarbiavimu, savo visame teisyne, o ir Jungtinių Tautų Konvencijos, kurios yra parašytos realiems pabėgėliams, jos šitos situacijos negalėjo numatyti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Sulaikytieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Rugsėjo pabaigoje Seimo atidėta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos iniciatyva ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą antradienį grįžta į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Seimo „valstiečiai“ ketina pasiūlyti iki 12 mėnesių (vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėnesių) ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Tai numatantį įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektą Seimui ketina pateikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai atstovaujantis Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis.
Tikimasi, kad ilgesnis sulaikymo terminas padidins mūsų valstybės galimybes surasti reikiamą informaciją apie atvykusius nelegalius migrantus, sužinoti tikruosius jų atvykimo tikslus, užkirsti kelią nedemokratinių kaimyninių valstybių politinių tikslų įgyvendinimui.
Šis sprendimas, Seimo „valstiečių“ nuomone, galėtų būti ir papildoma atgrasymo priemonė dar tik norintiems atvykti nelegaliems migrantams.
Anot projekto rengėjų, Lietuva neturi tapti neteisėtos migracijos tranzito keliu. Šiuo įstatymo pakeitimu norima paisyti ne tik tarptautinių įsipareigojimų, bet ir apsaugoti nacionalinius Lietuvos interesus, užtikrinti Lietuvos piliečių saugumą.
ELTA primena, kad rugsėjo 30 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas prašydamas pertraukos sakė, kad Vyriausybė šiuo klausimu ruošia įstatymų pakeitimų paketą, todėl siūlė šiuos projektus svarstyti kartu.
Seimui pritarus konservatorių siūlymui atidėti „valstiečių“ inicijuotus projektus dėl migrantų sulaikymo termino ir tėvų teisių švietime, Seimo opozicija pasipiktino dėl pažeistų jos teisių, tvirtindama, kad valdantieji piktybiškai griauna opozicinę darbotvarkę, prašydami pertraukos.
Beje, į Seimo darbotvarkę antradienį taip pat grįžta atidėtas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Astos Kubilienės inicijuotas Seimo rezoliucijos projektas „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“.
