Ketvirtadienį Belgijos teismas nusprendė nutraukti buvusio Katalonijos vadovo Carleso Puigdemont`o išdavimo Ispanijai bylą, pripažindamas jo deputato neliečiamybę. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
 
„Briuselio teismas nutraukė Carleso Puigdemont`o ekstradicijos bylą, pripažindamas jį neliečiamu asmeniu, kadangi jis Katalonijoje išrinktas Europos Parlamento deputatu“, – informavo televizijos kanalas.
 
Madridas neigia, kad C. Puigdemont`as turi deputato neliečiamybę, nes po išrinkimo į EP Ispanijos institucijos oficialiai nepatvirtino šio jo statuso, kaip to reikalauja EP procedūros, ir jis negavo deputato mandato.
 
Katalonijos separatistų lyderis C. Puigdemont’as Ispaniją paliko po 2017 metų spalio referendumo dėl regiono nepriklausomybės. 2018 metais jis buvo trumpam sulaikytas Vokietijoje, vėliau apsigyveno Belgijoje.
 
Madridas išdavė Europos arešto orderius C. Puigdemont’ui bei jo bendražygiams nepriklausomybės judėjimo šalininkams Antonui Cominui ir Luisui Puigui sulaikyti. Visi jie šiuo metu gyvena Belgijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 04:30

Šį ketvirtadienį Europos Parlamente nuspręsta į plenarinio posėdžio, vyksiančio Strasbūre kitą savaitę, antradienį, darbotvarkę įtraukti debatus dėl rezoliucijos dėl Rusijos Federacijos neteisėto persekiojimo veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respublikos teisėjus ir prokurorus, nagrinėjusius Sausio 13-osios bylą. Rezoliuciją priimti planuojama kitos savaitės ketvirtadienį.
 
Rezoliucijos projekte reikalaujama, kad „Rusijos valdžios institucijas nutrauktų neteisėtus veiksmus prieš Lietuvos Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius prokurorus ir teisėjus”. Taip pat dokumente primenama, kad „neteisėtas prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų profesinės veiklos yra nepriimtinas išorinis spaudimas, besikertantis su teisės viršenybės principu“.
 
Tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos šalys narės gautų Rusijos federacijos abipusės pagalbos teisinius prašymus, susijusius su neteisėtu Rusijos persekiojimu, nukreiptu prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus, dalyvavusius Sausio 13-osios byloje, kviečiama laikyti juos politiškai motyvuotais ir bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos institucijomis bei atsisakyti teikti teisinę pagalbą Rusijos Federacijai.
 
Be to, rezoliucijos projekte pažymima, kad Rusijos valdžios veiksmai, susiję su Lietuvos teisėjais ir prokurorais, pažeidžia teismų pareigūnų bei prokurorų nepriklausomumą.
 
Taip pat dokumente pabrėžiama, kad „Rusijos Federacijos valstybės kontroliuojamose žiniasklaidos priemonėse vykdoma propagandos ir dezinformacijos kampanija, o oficialūs atstovai kuria konspiracijos teorijas, susijusias su Sausio 13-osios byla ir tai yra hibridinio karo prieš Europos Sąjungą ir demokratiją dalis“.  
 
EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė, Rasa Juknevičienė paragino matyti Sausio 13-osios bylą „platesniame Kremliaus vykdomo hibridinio karo kontekste“, kai neigiami sovietų nusikaltimai ir atsakomybė už juos. 
 
Pasak Europos Parlamento narės R. Juknevičienės, tai pirmasis kartas, kai Kremlius pasitelkia politiškai pagrįstą terorą prieš kitos šalies teisėjus ir kitus pareigūnus kerštaudamas už priimtą sprendimą. “Jei Rusijos valdžia negaus labai aiškaus ES atsako, jog tai nepriimtina, „saugus nebesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kurioje Kremlius neigia savo piliečių kaltę“, – pridūrė EP narė.
 
Lapkričio 12 d. Parlamento LIBE komitetas aptarė Rusijos sprendimą iškelti bylas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Lietuvos teisėjams ir prokurorams.
 
Informacijos šaltinis – Europos Parlamento narių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės biuras, Viešųjų ryšių grupė
 
2019.11.24; 00:30

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo sprendimas nepanaikinti kaltinimų iš Generalinės prokuratūros susilaukusio Petro Gražulio neliečiamybės sukėlė aštrią politologų ir apžvalgininkų kritiką.
 
Vieni tai, kad parlamente pritrūko balsų panaikinti Seimo nario imunitetą, siejo su dar vienu žingsniu gadinant parlamento įvaizdį Lietuvos visuomenėje, kiti samprotavo, kad parlamento sprendimas prasilenkia su kai kuriais šalies nacionalinio saugumo imperatyvais.
 
Keltas klausimas ir dėl balsavime nedalyvavusių parlamentarų, nes, siekiant panaikinti Seimo nario imunitetą, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Tuo tarpu balsuojant dėl P. Gražulio neliečiamybės pačiame balsavime nedalyvavo nė 100 iš 141 parlamentaro.
 
Žurnalistas Rimvydas Valatka socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje aštriai komentavo antradienio balsavimą dėl P. Gražulio.
valatka_3
Rimvydas Valatka
 
„Seimas įsikalė dar vieną medinį kuolą į savo lavono įvaizdį. Gražulis lygesnis už lygius. Varom taip ir toliau! Varom taip kasdien!“, – rašė žurnalistas.
 
2018 m. pavasarį protesto mitingą „Mes kaltinam“ organizavęs žurnalistas Andrius Tapinas taip pat pakomentavo antradienio balsavimą Seime. Kiek daugiau nei prieš metus į protestą dėl nepavykusio balsavimo naikinant mandatą priesaiką sulaužiusiam Mindaugui Basčiui kvietęs A. Tapinas klausė, kodėl tiek mažai Seimo narių apskritai dalyvavo balsavime.
 
Su 25 balsavusiais prieš ar susilaikiusiais kaip ir viskas aišku – ten kažkoks politinių prostitučių, oportunistinių socbebrų ir vis dar nesuvokiančių, kur atsidūrė levučių rinkinys, kvepiantis taip, kaip savaitei ant saulės pamirštos vištienos salotos su majonezu.
 
Bet ir be jų pritrūko 6 balsų, o posėdyje nedalyvavo apie 40 žmonių. Taip, taip, komandiruotės, nepaprasto svarbumo komandiruotės gelbėjant Lietuvą tikriausiai neleido sudalyvauti ir konservatoriams Kernagiui ir Kęstučiui Masiuliui (čia jau graži tradicija), ir Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei, ir būsimajai Liberalų sąjūdžio lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir krūvai valstiečių. Aišku, kad dirbat dėl Lietuvos, bet koks jausmas bus grįžus?
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Bet Seimas toks įdomesnis. Nebeliko savisaugos instinkto, taip norisi kai kuriems šiandien malonumo, kad net ir politinis sifilis po metų nebaisus“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
 
Savo ruožtu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius Seimo sprendime įžvelgė prasilenkimą su nacionalinio saugumo klausimais. Analitikas teigė, kad P. Gražulio istoriją vertina per Rusijos įtakų Lietuvoje perspektyvą.
 
„Manau, kad visų, kurių balsais neleista panaikinti P. Gražulio neliečiamybės, pavardes būtina įsiminti visiems laikams. Ir ne vien dėl to, kad jie Seimą pavertė įtariamųjų kriminaliniais nusikaltimais apsaugos skydu. Man ši istorija rūpi ir iš Rusijos įtakų, kurias nagrinėju, perspektyvos.
 
Manau, kad bet kam, kas tomis įtakomis domisi, yra pakankamai akivaizdu, kad savo veiksmais Rusijoje, kuriais yra įtariamas, P. Gražulis pavertė save mažų mažiausiai pažeidžiamu įvairioms Kremliaus mafijos režimo įtakoms. Ar Lietuvos Seimo narių balsavimas reiškia, kad jie nori apginti Kremliaus mafijos valstybės įtakoms pažeidžiamą kolegą nuo galimybės, kad viską ištirtų Lietuvos teisėsauga? Ar taip Gediminas Kirkilas ir daugybė kitų supranta nacionalinį saugumą?
Marius Laurinavičius. Slaptai.lt foto
 
Nors, žinoma, kuo stebėtis, kai visiems jiems nerūpi ir valdančiosios partijos lyderiui R. Karbauskiui priklausančios bendrovės verslo ryšiai net su žmogumi, stovinčiu už visiems gerai žinomo Rusijos trolių fabriko… Ar verta tuomet stebėtis, kad prie tokios valdžios Rusijos FSB konkursus laiminčios bendrovės gali būti ir Lietuvos kariuomenės ar strategiškai svarbių įmonių tiekėjomis?“, – feisbuke mintimis dalinosi M. Laurinavičius.
 
Seimo narys P. Gražulis antradienį Seime išsaugojo teisinę neliečiamybę. Parlamentas nepatenkino generalinio prokuroro E. Pašilio prašymo ir nepanaikino jo teisinės neliečiamybės. Priimti tokį sprendimą pritrūko balsų, nes „už“ balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 25 parlamentarai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.26; 06:50
 
 

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ketvirtadienį tikino nepažįstąs ir nesąs susijęs nė vienu trečiadienį teisėsaugos sulaikytu teisėju ir advokatu. Pasak jo, tai yra aukščiausiųjų šalies vadovų mėginimas prieš rinkimus susidoroti su juo. R. Malinauskas taip pat pabrėžė, kad teisėjai sulaikyti dėl to, jog nepakluso valdžios atstovų sistemai.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

,,Šiandien kalbėsiu apie aukščiausiuosius valstybės vadovus, kurie piktnaudžiauja savo užimamomis pareigomis ir daro spaudimą teisėsaugai ir teismams. (…) Aš nepažįstu nė vieno. Jie sulaikyti, kad nepakluso nurodymams, esu įsitikinęs tuo iš asmeninės patirties. Kodėl tas veiksmas prasidėjo prieš Druskininkus, tai smagiausia būtų pasakyti, kad prasidėjo rinkimai, bet tai (…) aferos aukščiausiu lygmeniu“, – ketvirtadienį teigė Druskininkų meras. 

R. Malinauskas patvirtino, kad trečiadienį jo bei patarėjo Aivaro Kadziausko namuose ir automobilyje buvo atliktos specialiųjų tarnybų kratos ieškant pinigų, dokumentų bei USB atmintinių. 

,,Žinau tiek pat, kiek sužinojau iš žiniasklaidos. Vienintelis, ką galiu sau leisti pakomentuoti, vakar mano ir mano patarėjo Aivaro Kadziausko namuose įvyko krata“, – teigė jis. 

Pasak jo, politikai ir teisėtvarkos atstovai prieš rinkimus klastoja dokumentus ir bando su juo susidoroti. Pasak jo, skundais, nepagrįstais kaltinimais visą ,,košę“ užvirė liberalas Vladas Trinkūnas. 

,,Esu garantuotas, kad nė vieno pažeidimo Vijūnėlės dvaro dokumentacijoje nėra ir nebuvo“, – teigė jis. 

R. Malinausko teigimu, Seimo narys Vitalijus Gailius, naudodamasis Seimo Antikorupcijos komisijos vardu, žiniasklaidai kurdavo „legendas“ ir bandė suteršti jo kaip gero mero vardą. 

Dėl politikų veiksmų teisėsaugoje R.Malinauskas sakė bandęs susisiekti su prezidente, bet ji jo nepriėmusi. 

R. Malinauskas patvirtino, kad iš teisėtvarkos jau gavo kvietimą apklausai, bet laikas dar derinamas. 

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus trečiadienį pareiškė prašysiantis panaikinti Druskininkų mero R. Malinausko teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos. Jo teigimu, teisėsauga įtaria, kad mokėti kyšiai vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje.

R. Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas į Druskininkų merus.

ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.

Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti ir penki praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso, kaip spaudos konferencijoje informavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, sulaikyti 26 asmenys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 04:55

Par­ti­jos „Drą­sos ke­lio“ ly­de­rė Ne­rin­ga Venc­kie­nė, ku­rios tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mą spren­dė Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja, su­lau­kė gau­saus rė­mė­jų bū­rio, ku­rie su­plū­do į mi­nė­tos ko­mi­si­jos po­sė­dį. Tame po­sė­dy­je par­la­men­ta­rė ga­lė­jo at­vi­ra­me po­sė­dy­je iš­dės­ty­ti sa­vo ar­gu­men­tus.

Ko­mi­si­jos po­sė­dis pra­si­dė­jo dis­ku­si­ja, ar šis tu­ri bū­ti už­da­ras, mat par­la­men­ta­rai anks­čiau bu­vo su­si­pa­ži­nę su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­ga ir no­rė­jo už­duo­ti su ja su­si­ju­sių klau­si­mų. Pa­ga­liau ko­mi­si­jos na­riai nu­spren­dė, kad pir­mo­ji po­sė­džio da­lis bus at­vi­ra.

Continue reading „Su kokiomis kliūtimis susidūrė Seimo narės Neringos Venckienės imuniteto klausimus nagrinėjusi komisija?“