
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos tiria galimą kibernetinį incidentą ir yra pasirengęs teikti pagalbą aiškinantis „CityBee“ klientų duomenų nutekinimo aplinkybes.
Kuo šiandien sudominti žvalgybinių temų mėgėjus?
Vokiškas Bild rašo, kaip ginasi, teisinasi, išsisukinėja Vadimas Krasikovas. Šis vyras įtariamas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23 dieną nušovęs Kremliui neįtikusį čečėną Zelimchaną Changošvilį. Įtariamasis tvirtina, kad į krūmus Berlyno centre patraukęs tik gamtos šaukiamas. Tiesiog panoro nusišlapinti. Jokių kitų tikslų neturėjęs. Jis iki šiol mano, kad suimtas dėl to, kad šlapinosi viešojoje vietoje. Ir, be kita ko, kalbėsiąs su Vokietijos tyrėjais tik tuomet, kai turėsiąs Rusijos ambasados pasamdytą advokatą. Kiti advokatai jam neprimtini.
XXX
Die Welt analizuoja Vokietijoje veikiančius netikrus internetinius portalus, kuriuos greičiausiai išlaiko Rusijos specialiosios tarnybos. Ten viena iš pagrindinių temų – esą Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas – JAV slaptosios tarnybos CŽV agentas. A.Navalnas – tai tas, kurį Rusijoje apnuodijo chemine medžiaga ir labai nenorom išleido gydytis į Vokietiją.
XXX
The New York Times rašo (Ana Suonson ir Edward Vong) apie keistus, įtartinus JAV diplomatų ir amerikiečių žvalgų susirgimus. Omenyje turimi užsienyje plušėję Amerikos diplomatai ir žvalgai. Jie sunegaluodavo išvykę į komandiruotes Rusijon, Kinijon ir Kubon. Kokių simptomų patirdavę? Sukdavosi galva, apimdavo silpnumas, prarasdavo klausą, netekdavo atminties, kamuodavo galvos skausmai.
Manoma, kad tiek amerikiečių diplomatus, tiek amerikiečių žvalgus apšvitindavę specialiais spinduliais. Susirgdavo tik tie, kurie reziduodavo Kinijoje, Kuboje ir Rusijoje.
Šie negalavimai turį apibendrinantį pavadinimą – „Havanos sindromas“. Mat ypač daug JAV diplomatų susirgo būtent dirbdami Kubos sostinėje Havanoje.
Beje, kai kurie nepasveiko ir buvo išleisti anksčiau laiko į pensiją dėl sutrikusios sveikatos.
Tiesa, neatmestina versija, jog keli diplomatai tiesiog pervargo nuo įtampos. Jie prašėsi išleidžiami atostogų, bet Vašingtonas jų atostogas vis atidėliojo, ir jie – palūžo.
XXX
Handelsblatt nagrinėja, ar Irano fiziką, atsakingą už branduolines programas, tikrai nužudė Izraelio slaptoji tarnyba „Mossad“. Omenyje turimas Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas Fakhrizadeh. Greičiausiai – taip. Čia įsipainiojęs ir „Mossad“. Izraelis pačiais drastiškiausiais būdais trukdo Iranui pasigaminti atominę bombą. Izraelio specaliosios tarnybos sprogdino ir laboratorijas, kuriose iraniečiai kūrė atominę bombą, ir Irano mokslininkus, dirbusius tose laboratorijose.
Pastebima, kad kai Mossadui ėmė vadovauti 58-erių metų Jiosi Koenas, šios slaptosios tarnybos operacijos tapusios agresyvesnėmis nei iki tol. Neatmetama ir versija, kad „Mossad“ pridėjo savąją ranką sekant bei nužudant Irano generolą Kasemą Suleimani.
Izraelio žvalgybos retai dariusios klaidų. Viena iš klaidų – kai 1973 metais Norvegijoje nužudė ne tą žmogų – manė, kad šaudo į palestinečių kovotoją, o nušovė niekuo dėtą Norvegijos oficiantą.
Tačiau sėkmingų operacijų – nepalyginamai daugiau.
Viena iš paskutiniųjų sėkmingų operacijų – kai tiesiai iš Teherano pagrobė Irano branduolinius tyrimus fiksavusį archyvą.
XX
The New York Times rašo, kad Estijos žvalgyba įsiledo JAV kiberetinio saugumo ekspertus, kad šie susipažintų, kaip ir kokias kibernetines atakas prieš estus taiko rusų programišiai. Amerikiečiai panoro palyginti rusų programiškių kibenetines atakas prieš JAV su rusų hakerių išpuoliais prieš Estiją. Taigi šio vizito tikslas – nustatyti panašumus bei skirtumus.
Manoma, kad rusų programišiai pirmiausia savo naujausias agresijas išbando Estijoje. Jei pasitvirtina, tokią pat arba labai panašią taktiką naudoja ir prieš kitas, kur kas galingesnes šalis.
XXX
Lietuvoje neseniai irgi buvo surengta kibernetinė ataka, smulkiai aprašyta BNS. Buvo paskleistos melagienos, esą Lietuvos teisėsauga pasienyje sulaikė lenkų diplomatą, apie neva anaujintus šaukimus į Lietuvos kariuomenę ir apie Šiaulių oro uosto remontus ir tobulinimus. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys pastebėjo, kad per šią ataką nukentėjo 19 internetinių svetainių. Dauguma nukentėjusiųjų – saivaldybių tinklapiai. Trys – valstybinės įstaigos.
Anksčiau programišiai buvo paskleidę melagieną, esą Lietuva siųs „taikos palaikymo pajėgas“ į Baltarusiją.
Šiandien – tiek naujienų žvalgybų tema.
2020.12.14; 07:44
Trečiadienį Lietuvoje prasidedant išankstiniam balsavimui savivaldybių tarybų rinkimuose, saugumo ekspertas įspėja apie galimas kibernetines ir informacines atakas rinkimų metu.
Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus Ryčio Rainio, Lietuva per metus patiria dešimtis tūkstančių kibernetinių išpuolių, o rinkimų metu tokių atakų tikimybė dar labiau padidėja. Nors, jo teigimu, sunku tikėtis, kad dėl kibernetinių išpuolių gali neįvykti rinkimai, vis dėlto, akcentuoja R. Rainys, gyventojai, politikai ir institucijos turi išlikti budrūs.
NKSC vadovo teigimu, nors atsakingos institucijos yra pasiruošusios galimiems bandymams pakenkti rinkimų procesui, akylesni ir kritiškesni pasirodančios informacijos atžvilgiu turėtų būti ir visi piliečiai. R. Rainio teigimu, tikėtina, kad internetinėje erdvėje bus bandoma skleisti klaidingą informaciją ir kompromituoti tiek rinkimuose dalyvaujančius politikus, tiek pačius rinkimus.
„Nemanau, kad dėl kibernetinių atakų kyla grėsmė sugadinti rinkimus. Mūsų rinkimai paremti tradicinėmis, popierinėmis formomis, todėl, kilus bet kokioms abejonėms, visada galima perskaičiuoti rezultatus. Todėl šiuo aspektu jokių problemų nėra. Apskritai galima sakyti, kad juodžiausias scenarijus, jog rinkimai neįvyks, nėra labai įmanomas, nebent kažkas kažkuo labai nustebintų. Labiau tikėtini scenarijai yra susiję su sukeltomis abejonėmis pačiais rinkimais, su kompromitavimu, dezinformacijos ir netikrų naujienų skleidimu. Tai yra labai realus scenarijus“, – aiškino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius.
Vis dėlto, pabrėžė R. Rainys, savivaldos rinkimų metu kibernetinių atakų suintensyvėjimo reikėtų tikėtis, kartu, akcentavo jis, tikėtina, kad bus ir nuožmesnis kenkėjiškų veiklų nutaikymas į rinkimams svarbius objektus, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) valdomas informacines sistemas.
„Kibernetinės atakos rinkimų metu gali atsiliepti rinkimams, dėl to reikia būti pasiruošusiems, o mes esame pasiruošę. Su VRK įgyvendiname bendrą veiksmų planą, siekiant užsitikrinti rinkimų saugumą, kad rinkimų metu galimos atakos neturėtų neigiamo poveikio“, – tvirtino R. Rainys.
Kadangi, jo teigimu, dažnas kibernetinių atakų taikinys yra internetinės svetainės, rinkimų metu tikimybė, kad bus bandoma įsilaužti į politinių partijų ar konkrečių politikų svetaines ar socialinių tinklų paskyras, padidėja. Ekspertas pabrėžia, kad NKSC atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvoje apie 50 procentų visų internetinių svetainių yra pažeidžiamos.
„Interneto svetainių pažeidžiamumas yra ta vieta, kuri mums kelia nerimą iš saugumo pusės, nes internetinių svetainių valdymas gali būti išnaudojamas kibernetinėms atakoms, o pažeidžiamų svetainių skaičiai yra dideli – 50 proc. Lietuvos internetinių svetainių yra pažeidžiamos“, – sakė R. Rainys.
NKSC direktorius neneigia, kad specialių institucijų pasirengimas galimiems iššūkiams rinkimų metu yra susijęs ir su tarptautines įtampas sukėlusiais pavyzdžiais, kuomet Rusija kišosi į Vakarų valstybių rinkimus.
Jo teigimu, tai, iš kur kyla svarbiausios grėsmės kibernetiniam ir informaciniam saugumui, sufleruoja vasario pradžioje pristatyta Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.
Ją pristatęs VSD vadovas Darius Jauniškis teigė, kad Rusija neabejotinai yra suinteresuota veikti politinius ir socialinius procesus Lietuvoje, todėl, pasak jo, labai tikėtina, kad turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis bandys paveikti vyksiančių rinkimų eigą.
NKSC direktoriaus teigimu, anksčiau Lietuva nėra patyrusi didelę žalą padariusių kibernetinių atakų, nutaikytų į rinkimams svarbius objektus. Pasak eksperto, ankstesni sutrikimai dažniausiai būdavo susiję su pačių informacinių sistemų veikimu ir jų sutrikimais ar programavimo klaidomis. Tačiau dabar, tikino ekspertas, visos klaidos yra ištaisytos ir gautos pamokos išmoktos.
Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks sekmadienį, kovo 3 dieną. Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas, o balsavimas namuose prasidės penktadienį ir vyks iki šeštadienio.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.02.27; 06:50
Krašto apsaugos ministerijoje penktadienį vykusiame Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje aptarti Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos klausimai, pokyčiai valstybės kibernetinio saugumo srityje ir vykdomos kibernetinio saugumo stiprinimo iniciatyvos nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
Tarybai pirmininkaujantis krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza susirinkusiems pristatė rugpjūtį Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją ir jos įgyvendinimui reikalingą tarpinstitucinio veiklos plano parengimą.
„Strategija – pirmas žingsnis, kuriuo penkerių metų laikotarpiui nustatome svarbiausias nacionalinės kibernetinio saugumo politikos viešajame ir privačiame sektoriuose kryptis, o jų realizavimui ir nuoseklaus veiklos plano parengimui būtinos sutelktos valstybės, verslo ir mokslo institucijų pastangos“, – sakė viceministras E. Kerza.
Pasak viceministro, Krašto apsaugos ministerija per artimiausią mėnesį planuoja parengti darbų planą artimiausiems trejiems metams ir laukia konkrečių pasiūlymų iš viešojo ir privataus sektorių atstovų bei mokslo ir studijų institucijų.
Krašto apsaugos ministerijos atstovai Kibernetinio saugumo tarybos nuolatiniams nariams ir kviestiniams svečiams iš viešojo ir privataus sektorių taip pat pristatė tolesnius planus formuojant kibernetinio saugumo politiką.
Įgyvendindama pavestas gynybos funkcijas kibernetinėje erdvėje, Krašto apsaugos ministerija Vyriausybės pavedimu rengia Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projektą ir kuria valstybės valdomo elektroninių ryšių tinklo ir juo teikiamų standartizuotų paslaugų, skirtų viešajam sektoriui, modelį. Toks modelis būtų kuriamas išnaudojant jau esamą valstybės valdomų tinklų infrastruktūrą, kuriam galėtų priklausyti tik pačios svarbiausios valstybės įstaigos. Aptarti konkretūs kriterijai, kuriuos atitinkančios institucijos taptų šio tinklo dalimi.
Europos Sąjungos Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto vykdytojai posėdžio dalyvius supažindino su šiais metais pasiektu proveržiu siekiant sukurti ES Kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Lietuvos inicijuotas projektas yra daugiausiai įgyvendinimo link pažengęs iš visų 17-os PESCO rėmuose patvirtintų projektų.
„Šiuo metu su kitomis projekte dalyvaujančiomis ES šalimis vertiname teisinius tokių pajėgų veikimo aspektus, finansavimo galimybes iš ES priemonių ir tikimės įtvirtinti įsipareigojimus susitarimo memorandumu 2019 metais“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktorius Jonas Skardinskas.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) atstovai tarybos nariams taip pat papasakojo apie šių metų rudenį įvyksiančias jau trečiąsias nacionalines kibernetinio saugumo pratybas „Kibernetinis skydas 2018“, kurios bus vykdomos kartu su Lietuvos kariuomenės organizuojamomis pratybomis „Gintarinė migla 2018“.
Tarybos posėdyje taip pat kalbėta apie kitus svarbius šių metų įvykius – Lietuvoje šiais metais vykusias didžiausias NATO ryšių pratybas „Steadfast Cobalt“, pasirašytą Vyriausybinio saugumo programą su „Microsoft“ korporacija, taip pat ministerijos, NKSC ir didžiausių Lietuvos interneto žiniasklaidos atstovų pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą.
Kibernetinio saugumo taryba yra nuolatinė kolegiali institucija, analizuojanti kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę Lietuvos Respublikoje ir teikianti pasiūlymus kibernetinio saugumo dalyviams dėl šios būklės gerinimo.
Kibernetinio saugumo taryba susideda iš įvairių valstybės institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių kibernetinio saugumo politiką, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojus atstovaujančių institucijų, IT verslo subjektų, mokslo ir studijų institucijų atstovų. Posėdžiuose svečių teisėmis dalyvauti taip pat kviečiami kiti kompetentingi informacinių ryšių ir technologijų bei kibernetinio saugumo specialistai.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.09.01; 05:00
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad kibernetinės atakos šalyje tampa vis tendencingesnės, kompleksiškesnės bei sudėtingesnės. Pasak ministro, visos žiniasklaidos priemonės jau yra patyrusios kibernetinių atakų ir labai tikėtina, kad per ateinančius prezidento rinkimus žiniasklaida bus pirmasis taikinys. Su patogumu ateina ir kibernetinės atakos rizikos, pažymėjo ministras.
Antradienį, siekiant stiprinti visuomenės informavimo priemonių atsparumą kibernetinėms grėsmėms, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti internetinės visuomenės informavimo priemones Delfi.lt; 15min.lt; Lrytas.lt; Alfa.lt, Lrt.lt, naujienų agentūra Baltic News Service (BNS), verslo naujienų portalas „Verslo Žinios“, TV3.lt, Lietuvos naujienų agentūra ELTA pasirašė bendradarbiavimo susitarimą užtikrinant interneto žiniasklaidos kibernetinį saugumą.
Pasak R. Karoblio, šis memorandumas padės žiniasklaidai bei KAM ir NKSC bendradarbiauti, keistis informacija, mokytis ir taip sumažins kibernetinių atakų grėsmę šalyje. Pasak ministro, kiekviena kibernetinė ataka žiniasklaidoje yra ypač pavojinga. Žiniasklaidoje pasirodžiusi melaginga informacija gali sukelti chaosą bei nestabilumą šalyje.
„Gyvename skaitmeninės visuomenės amžiuje, kuris suteikia mums didžiulių galimybių ir padaro jį naudingesnį. Bet su patogumu ateina ir kibernetinės atakos rizikos. Atakos su pridėtais virusais žiniasklaidoje gali sukelti didelį chaosą visuomenėje ir visoje valstybėje. Prieš žiniasklaidą atakos tampa vis dažnesnės ir kompleksiškesnės, sudėtingesnės. Visos žiniasklaidos priemonės yra patyrusios tokių atakų. Džiugu, kad pasirašėme memorandumą, pirmiausia tai, kad įtvirtinamos žiniasklaidos vaidmuo skaitmeninėje visuomenėje kibernetinio saugumo atžvilgiu“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Ministras taip pat pažymėjo, kad memorandumas padės ruoštis ir ateinantiems prezidento rinkimams, nes anot R. Karoblio, žiniasklaida neišvengs kibernetinių atakų.
„Neabejojame, kad bus informacinės atakos prieš valstybės subjektus bei žiniasklaidos priemones. Turime tam ruošis ir tikrai dėsime visas pastangas. Kibernetinių atakų rizika žiniasklaidai išauga prieš visus svarbiausius šalies renginius. Tuomet žiniasklaida yra pirminis taikinys. Atakų tendencijos yra, ir jos tampa sudėtingesnės ir kompleksiškesnės“, – sakė ministras.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė sako, kad nuo šiol bendradarbiavimas žiniasklaida ir KAM padės apsisaugoti nuo kibernetinių atakų bei pažymėjo, kad ateinančios mokymosi pratybos skatins informacijos plėtrą apie kibernetinę saugą visoje šalyje.
„Šiandien labai džiaugiamės, kad ministras ir viceministras suprato, jog reikia skirti ypatingą dėmesį žiniasklaidai, saugant jos infrastruktūrą, keičiantis informacija bei pasitelkiant valstybės resursus. Džiaugiamės informacijos keitimuisi realiu laiku bei patirties su užsieniu informacijos keitimuisi“, – sakė A. Žilinskienė.
Susitarimo pagrindinis tikslas – kibernetinių grėsmių visuomenės informavimo priemonėms mažinimas. Tokiu būdu stiprinamas šalies atsparumas hibridinėms grėsmėms, veiksmingai užtikrinamas efektyvus visuomenės ir užsienio sąjungininkų informavimas krizės ar karo atveju.
Bendradarbiavimo sutartyje pažymėta, kad žiniasklaida bei KAM, NKSC įsipareigoja tarpusavyje reguliariai keistis turima informacija ir/ar kitais duomenimis apie kibernetinio saugumo situaciją ir grėsmes. Taip pat bendradarbiauti, organizuojant seminarus, konferencijas ar kitokias kibernetinio saugumo švietimo iniciatyvas.
Pasak KAM, Lietuvos kibernetinio saugumo būklė nuo 2017 m. gerėjo, tačiau grėsmių išlieka labai daug, todėl būtinas visų institucijų įsitraukimas, informacijos sklaida bei pilietiškos visuomenės pozicija.
Šiemet Seimas taip pat patvirtino Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, kurioje pažymima, kad reikia didinti gynybą bei piliečių žinias apie kibernetinį saugumą, nurodoma, kam reikia pranešti apie kibernetines grėsmes, apibūdinti jų kilmę. Strategijoje pažymima privataus sektoriaus įtraukimas, bendradarbiavimas su žiniasklaida, teikiamos rekomendacijos.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.08.29; 08:00
Šiuo metu yra laukiama rekomendacijų, ką turėtų daryti „sprendimų priėmėjai“ Rusijos kapitalo, bet Nyderlanduose registruotos įmonės „Yandex. Taxi“ atžvilgiu, LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pasak premjero, „Yandex. Taxi“, nors dėl jos Lietuvoje kilo daug triukšmo, nėra strateginę reikšmę turinti įmonė.
„Teisės aktai, kurie labai aiškiai reguliuoja tokių investuotojų atėjimą, prevencinį patikrinimą, taip pat ir mūsų specialiųjų tarnybų – šiai įmonei nėra taikomi. Įmonė registruota Nyderlanduose. Atėjimas toks keistas: lyg ir pavėžėjimo paslaugos, ne taksi paslaugos, tai irgi, kalbant iš licencijavimo pusės, klausimų kyla Vilniaus miesto savivaldybei“, – interviu LRT radijui kalbėjo S. Skvernelis.
Vyriausybės vadovo teigimu, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendacijos yra aiškios ir konkrečios – nesinaudoti šios įmonės paslaugomis.
„Jeigu jos serveriai yra ne visai mums draugiškoje valstybėje, tai mums kiekvienam reikėtų susimąstyti, ar tikrai šia paslauga naudotis“, – sakė premjeras.
Vis dėlto teisine prasme šios įmonės veikla sunkiai apibrėžiama. Kaip taksi paslaugų teikėją, ją turėtų prižiūrėti savivaldybė.
„Tačiau tai daugiau susiję su pavėžėjimu. Tokių įmonių veikla nepatenka į įstatymų, kurie labai aiškiai nustato procedūras, kaip strateginės mūsų įmonės ateina ir kokiu būdu tai gali padaryti. Ne tik teikiamos rekomendacijos VSD ir NKSC, taip pat turi būti teikiami sprendimų priėmėjui labai aiškūs siūlymai. Kol kas tokių siūlymų nėra, bet aš manau, kad artimiausiu metu turėsime labai aiškius pasiūlymus, kaip sprendimų priėmėjas – ar tai būtų Vyriausybės lygmeniu, ar savivaldybės – galėtų spręstų šią problemą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak premjero, tiesiogiai politiškai kištis į veiklą įmonės, kuri registruota vienoje iš ES šalių, būtų nepriimtina.
„Viskas turi atitikti teisės aktus, ne tik nacionalinius, bet ir tuos, kurie reglamentuoja įmonių veiklą ES. Pirmas žingsnis padarytas, grėsmės įvardytos, laukiame siūlymų“, – teigė premjeras.
ELTA primena, kad rusiško kapitalo pervežimo paslaugas teikianti bendrovė „Yandex.Taxi“ veikti Lietuvoje pradėjo nuo liepos 26-osios.
Viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad „Yandex. Taxi“ įkūrėjas Arkadijus Volažas galimai turi artimų ryšių su įtakingais Kremliaus asmenimis.
Dėl to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis liepos 26 dieną kreipėsi į VSD su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat kreipėsi į VSD, prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex.Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. VSD Vilniaus merui skirtame rašte rekomenduoja nesinaudoti „Yandex. Taxi“ programėle tiems asmenims, kurie potencialiai galėtų dominti Rusijos specialiąsias tarnybas.
Be to, R. Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios „Yandex. Taxi“ reklamos. Anot kreipimosi, įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius.
Eltai atsiųstame komentare „Yandex. Taxi“ tarptautinės plėtros vadovas Aramas Sargsianas sakė, kad „Yandex. Taxi“ nėra vežėjas ir nevykdo pervežimo ar taksi paslaugų Lietuvoje bei kitose šalyse.
Jo teigimu, mobilioji programėlė vykdo veiklą su vietinėmis taksi įmonėmis ar su oficialiais vežėjais, kurie turi visus reikiamus leidimus, išduotus valstybinių institucijų.
Tuo metu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir toliau rekomenduoja „Yandex. Taxi“ paslaugomis nesinaudoti.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius taip pat yra sakęs, kad tokie investuotojai, kaip „Yandex. Taxi“, gali kenkti Lietuvos investicinei aplinkai.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.08.07; 10:00
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) informuoja, kad nuo šių metų liepos 26 d. Lietuvoje pradėta aktyviai platinti išmaniesiems įrenginiams skirta programėlė „Yandex. Taxi“. Pagal nutylėjimą, ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis, praneša NKSC.
Programėlė prašo leidimo naudotis galimybe aktyvuoti įrenginio kamerą ir mikrofoną (vykdyti naudotojo aplinkos įrašymą), naudoti kontaktų sąrašą (galimybė gauti telefonų knygos, naudojamų paskyrų informaciją), vykdyti skambučių valdymą, įrenginio tapatybės ir veiklos būklės nustatymą, vykdyti trumpųjų pranešimų paslaugų valdymą (galimybė perimti gaunamus pranešimus), atlikti turinio, saugomo išmaniojo įrenginio atmintyje, modifikavimą, nustatyti tikslią (GPS) įrenginio buvimo vietą, atlikti tinklo prieigos valdymą (siųsti duomenis internetu, stebėti ir valdyti tinklo sujungimus, valdyti belaidžio tinklo (angl. Wi-Fi) prieigą).
Pažymėtina ir tai, kad vėlesnės programėlės versijos gali padidinti reikalaujamų funkcijų prieigų kiekį.
Šie „Yandex. Taxi“ programėlės poreikiai galimai sudaro sąlygas neteisėtam asmens duomenų rinkimui ir kaupimui, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo, praneša NKSC.
Remiantis programėlės naudojimo sąlygomis, iš naudotojo įrenginio surinkti duomenys saugomi organizacijos serveriuose, kurios būstinė yra Rusijos Federacijoje (Maskvoje).
Naudojimo sąlygose taip pat aptariama galimybė duomenis pateikti valstybinėms organizacijoms, reguliavimo institucijoms, teismams ir kitoms trečiosioms šalims, teigia NKSG.
Remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, „Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi teisinius įgaliojimus ir techninių galimybių įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių piliečių, naudojančių rusiškas elektroninio komunikavimo platformas, duomenų“.
Grėsmių vertinime taip pat nurodoma: „(…) grėsmė, kad asmeniniai duomenys nutekinami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, kyla visiems Lietuvos piliečiams, besinaudojantiems rusiškais socialiniais tinklais ir elektroninio pašto paslaugomis, pvz., odnoklasniki, mail.ru, yandex ir pan.“
Šiuo metu NKSC praneša atliekantis išsamią „Yandex. Taxi“ programėlės saugumo analizę. Kol nebus nustatyti konkretūs faktai dėl mobiliosios programėlės saugumo, NKSC prie KAM rekomenduoja nediegti jos į turimus įrenginius. Ypač svarbu, kad ši priemonė nebūtų naudojama Lietuvos valstybės tarnautojų ir pareigūnų, krašto apsaugos sistemos darbuotojų įrenginiuose.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, jog meras Remigijus Šimašius kreipėsi į VSD, prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex.Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis ketvirtadienį taip pat kreipėsi į VSD vadovą Darių Jauniškį su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.
Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė taip pat informavo, kad dėl „Yandex.Taxi“ kreiptasi ir į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios reklamos skleidimo. Kreipimesi nurodoma, kad įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo.
Pirmadienį VSD komunikacijos atstovė informavo Eltą, kad atsakymus, kurių yra paprašyta apie Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikiančią įmonę „Yandex Taxi“, tikimasi turėti šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje.
VSD patvirtino Eltai, kad du raštai dėl šios įmonės yra gauti. Per šią savaitę jų gali atsirasti ir daugiau.
Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė „Yandex Taxi“ veiklą Lietuvoje pradėjo nuo praėjusio ketvirtadienio.
Įmonės teigimu, pervežimo paslaugas bus galima užsisakyti naudojantis išmaniojo telefono programėle, o minimali kelionės kaina prasidės nuo 1 euro.
Skelbiama, kad ši bendrovė yra pagrindinė konkurentė kitai pervežimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Uber“. Skaičiuojama, kad pastaroji, konkuruodama su „Yandex Taxi“, yra praradusi 170 mln. JAV dolerių (145,224 mln. eurų).
„Yandex Taxi“ taip pat veiklą nuo kovo pradėjo Latvijoje, o nuo gegužės – ir Estijoje. Skelbiama, kad Rusijoje ji veikia nuo 2011 metų.
Bendrovė pavėžėjimo ir maisto tiekimo paslaugas teikia Baltarusijoje, Kazachstane, Armėnijoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.07.31; 05:00