Žiniasklaida neišvengs kibernetinių atakų


Print
Bendradarbiavimo susitarimą pasirašo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad kibernetinės atakos šalyje tampa vis tendencingesnės, kompleksiškesnės bei sudėtingesnės. Pasak ministro, visos žiniasklaidos priemonės jau yra patyrusios kibernetinių atakų ir labai tikėtina, kad per ateinančius prezidento rinkimus žiniasklaida bus pirmasis taikinys. Su patogumu ateina ir kibernetinės atakos rizikos, pažymėjo ministras.

Antradienį, siekiant stiprinti visuomenės informavimo priemonių atsparumą kibernetinėms grėsmėms, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti internetinės visuomenės informavimo priemones Delfi.lt; 15min.lt; Lrytas.lt; Alfa.lt, Lrt.lt, naujienų agentūra Baltic News Service (BNS), verslo naujienų portalas „Verslo Žinios“, TV3.lt, Lietuvos naujienų agentūra ELTA pasirašė bendradarbiavimo susitarimą užtikrinant interneto žiniasklaidos kibernetinį saugumą.

Pasak R. Karoblio, šis memorandumas padės žiniasklaidai bei KAM ir NKSC bendradarbiauti, keistis informacija, mokytis ir taip sumažins kibernetinių atakų grėsmę šalyje. Pasak ministro, kiekviena kibernetinė ataka žiniasklaidoje yra ypač pavojinga. Žiniasklaidoje pasirodžiusi melaginga informacija gali sukelti chaosą bei nestabilumą šalyje.

„Gyvename skaitmeninės visuomenės amžiuje, kuris suteikia mums didžiulių galimybių ir padaro jį naudingesnį. Bet su patogumu ateina ir kibernetinės atakos rizikos. Atakos su pridėtais virusais žiniasklaidoje gali sukelti didelį chaosą visuomenėje ir visoje valstybėje. Prieš žiniasklaidą atakos tampa vis dažnesnės ir kompleksiškesnės, sudėtingesnės. Visos žiniasklaidos priemonės yra patyrusios tokių atakų. Džiugu, kad pasirašėme memorandumą, pirmiausia tai, kad įtvirtinamos žiniasklaidos vaidmuo skaitmeninėje visuomenėje kibernetinio saugumo atžvilgiu“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Ministras taip pat pažymėjo, kad memorandumas padės ruoštis ir ateinantiems prezidento rinkimams, nes anot R. Karoblio, žiniasklaida neišvengs kibernetinių atakų.

„Neabejojame, kad bus informacinės atakos prieš valstybės subjektus bei žiniasklaidos priemones. Turime tam ruošis ir tikrai dėsime visas pastangas. Kibernetinių atakų rizika žiniasklaidai išauga prieš visus svarbiausius šalies renginius. Tuomet žiniasklaida yra pirminis taikinys. Atakų tendencijos yra, ir jos tampa sudėtingesnės ir kompleksiškesnės“, – sakė ministras.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė sako, kad nuo šiol bendradarbiavimas žiniasklaida ir KAM padės apsisaugoti nuo kibernetinių atakų bei pažymėjo, kad ateinančios mokymosi pratybos skatins informacijos plėtrą apie kibernetinę saugą visoje šalyje.

„Šiandien labai džiaugiamės, kad ministras ir viceministras suprato, jog reikia skirti ypatingą dėmesį žiniasklaidai, saugant jos infrastruktūrą, keičiantis informacija bei pasitelkiant valstybės resursus. Džiaugiamės informacijos keitimuisi realiu laiku bei patirties su užsieniu informacijos keitimuisi“, – sakė A. Žilinskienė.

Susitarimo pagrindinis tikslas – kibernetinių grėsmių visuomenės informavimo priemonėms mažinimas. Tokiu būdu stiprinamas šalies atsparumas hibridinėms grėsmėms, veiksmingai užtikrinamas efektyvus visuomenės ir užsienio sąjungininkų informavimas krizės ar karo atveju.

Bendradarbiavimo sutartyje pažymėta, kad žiniasklaida bei KAM, NKSC įsipareigoja tarpusavyje reguliariai keistis turima informacija ir/ar kitais duomenimis apie kibernetinio saugumo situaciją ir grėsmes. Taip pat bendradarbiauti, organizuojant seminarus, konferencijas ar kitokias kibernetinio saugumo švietimo iniciatyvas.

Pasak KAM, Lietuvos kibernetinio saugumo būklė nuo 2017 m. gerėjo, tačiau grėsmių išlieka labai daug, todėl būtinas visų institucijų įsitraukimas, informacijos sklaida bei pilietiškos visuomenės pozicija.

Šiemet Seimas taip pat patvirtino Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, kurioje pažymima, kad reikia didinti gynybą bei piliečių žinias apie kibernetinį saugumą, nurodoma, kam reikia pranešti apie kibernetines grėsmes, apibūdinti jų kilmę. Strategijoje pažymima privataus sektoriaus įtraukimas, bendradarbiavimas su žiniasklaida, teikiamos rekomendacijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 08:00