NSGK

Žvalgyba

Kontrolė

Seime antradienį buvo pristatytas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepcijos projektas. Projektą pristatęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad žvalgybos kontrolierius tikrintų, ar žvalgybos institucijos, taikydamos savo darbo metodus, nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių.
 
„Didėjant įvairaus pobūdžio grėsmėms, atsirandant hibridinei grėsmių sampratai visose Vakarų pasaulio valstybėse, plečiasi žvalgybos institucijų įgaliojimai ir šalia to atsiranda poreikis turėti nepriklausomą kontrolierių, kuris galėtų vertinti, kaip tam tikri metodai ir žvalgybų išaugusios galios yra taikomos. Kitaip tariant, ar tas taikymas atitinka žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei kitas svarbias normas“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė L. Kasčiūnas.
 
Politiko teigimu, šiuo metu Lietuvoje egzistuojantis žvalgybos institucijų priežiūros mechanizmas yra nepakankamas. Anot L. Kasčiūno, žvalgybos kontrolė reikalauja specifinių ekspertinių žinių, laiko, politinio neutralumo bei nepriklausomumo.
„Lietuvos įstatymuose kol kas, deja, nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos tarnybų veiklos priežiūros institucija, todėl mes siūlome ją tokią ir sukurti“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
 
L. Kasčiūno teigimu, siūloma, kad žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai apimtų išskirtinai tik žvalgybos institucijų teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
 
„Mūsų manymu, siūlomas žvalgybos kontrolierius nevykdytų kitų Seimo kontrolieriams kompetencijai priskirtų veiklų“, – pažymėjo jis.
NSGK pirmininko teigimu, žvalgybos kontrolieriaus uždaviniai būtų vertinti žvalgybos institucijų atitiktį įstatymams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, vykdyti asmens duomenų, kuriuos žvalgybos institucijos tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, kontrolę. Taip pat nagrinėti asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų veiksmų bei nagrinėti žvalgybos pareigūnų skundus ir pranešimus dėl žvalgybos institucijų vykdomos veiklos.
 
„Mes matome žvalgybos kontrolierių kaip proaktyvų, kuris galėtų veikti savarankiškai ir taip savo iniciatyva atlikti tyrimus ir patikrinimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumo“, – pabrėžė jis.
 
L. Kasčiūno teigimu, žvalgybos kontrolierius taip pat vykdytų Seimo ar Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, užduotis ir paklausimus. Jis taip pat priimtų sprendimus dėl išnagrinėtų pareiškėjų skundų, teiktų sprendimų išvadas, o aptikus nusikalstamos veikos požymių apie tai praneštų ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. Žvalgybos kontrolierius taip pat teiktų ataskaitas Seimui, taip pat apie savo veiklą reguliariai informuotų visuomenę.
 
„Mūsų požiūriu, į žvalgybos kontrolieriaus teises turėtų patekti galimybė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines patalpas, teritorijas, transportą ir kitus objektus. Gauti dokumentus, išskyrus įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir užsienio partnerių gautą informaciją“, – sakė NSGK pirmininkas.
 
Taip pat, L. Kasčiūno teigimu, žvalgybos kontrolierius turėtų teisę gauti žvalgybos institucijų vadovų motyvuotus teikimus ir teismų nutartis teismo sankcionuotiems žvalgybos informacijos rinkimo veiksmams atlikti, gauti žvalgybos pareigūnų paaiškinimus, kreiptis įstatymo nustatyta tvarka į teismą, teikti pagal kompetenciją prezidentui, Seimui, Vyriausybei bei kitoms institucijoms siūlymus.
 
„Mes siūlome, kad kontrolierių 5 metams skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, t.y. Seimo NSGK“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
Pasak jo, žvalgybos kontrolierius galėtų būti skiriamas ne daugiau nei du kartus iš eilės, juo galėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis universitetinį teisinį magistro išsilavinimą ir ne mažesnę kaip dešimties metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo patirtį, ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį.
 
Savo ruožtu teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras spaudos konferencijoje akcentavo, kad žvalgybos kontrolieriaus pareigybė yra labai svarbi, norint turėti įrankį, leidžiantį patikrinti, ar žvalgybos institucijos nepažeidžia žmogaus teisių.
 
„Visada reikia prevenciškai pasirūpinti ir turėti mechanizmą, kad tiek institucijos – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiek parlamentas ir paprasti žmonės turėtų įrankį, leidžiantį pasitikrinti ir gauti atsakymą, ar tikrai nebuvo teisės pažeistos“, – teigė S. Šedbaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.09; 14:15
Aktualijos

Nėra nieko pastovaus. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį Seime įvyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatytas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepcijos projektas.
 
„Šiandienos pasaulyje atsiranda bei intensyvėja naujos rizikos, pavojai ir grėsmės. Su šiais reiškiniais kovoti įmanoma tik aktyviau įtraukiant žvalgybos bei saugumo tarnybas, kartu užtikrinant bei stiprinant žmogaus teisių bei laisvių apsaugą bei bendrą minėtų tarnybų kontrolę. Tam parlamentinės priežiūros nepakanka. Tai reikalauja specifinių ekspertinių žinių, politinio neutralumo bei nepriklausomumo“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas akcentuoja, kad kai kuriose Europos Sąjungos ir NATO šalyse žvalgybų ir saugumo tarnybų priežiūrai yra sukurti nepriklausomos kontrolės komponentai (ombudsmenai, žvalgybų ir saugumo tarnybų kontrolės komitetai, komisijos, komisarai ir t.t.). Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos įstatymuose iki šiol nėra numatyta nepriklausoma visuomeninė žvalgybos tarnybų veiklos priežiūros institucija.
 
Todėl, anot L. Kasčiūno, siūlomo nepriklausomo žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslas – atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
 
Spaudos konferencijoje dalyvaus Seimo nariai L. Kasčiūnas, Raimundas Lopata ir Stasys Šedbaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.09; 06:10
Aktualijos

Rašymo priemonės. Slaptai.lt nuotr.

Siūloma įstatyme numatyti, kad krašto apsaugos ministras raštu informuotų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) apie 20 mln. eurų viršijančius įsigijimų ir infrastruktūros projektus. Šioje informacijoje reikės nurodyti, „koks gynybinis pajėgumas ir kiek (procentais) bus jis išplėtotas, įsigijimo kiekį, kainą, ilgalaikio aptarnavimo sąnaudas, projektuose dalyvaujančias įmones.“
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su šio komiteto nare Dovile Šakaliene įregistravo tai numatantį Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo projektą.
 
„Krašto apsaugos ministerija (KAM) ne visada laiku informuodavo komitetą apie įsigijimų projektus, kurių vertė viršija 20 mln. eurų, todėl parengtas įstatymo projektas, kuriame siūloma numatyti, kad KAM raštu informuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą apie įsigijimų ir infrastruktūros projektus (viršijančius 20 mln. eurų)“, – sakoma projekto aiškinamajame rašte.
 
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad apie įsigijimų planus ir numatomą priimti sprendimą dėl naujo įsigijimo projekto, kurio vertė viršija 20 mln. eurų, krašto apsaugos ministras informuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.09; 00:30
Žvalgyba

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis neabejoja, kad Rusija savo vakciną „Sputnik V“ naudoja kaip priemonę didinti savo galią bei daryti įtaką kitoms valstybėms.
 
„Galima įvardinti, kad iš principo pasinaudodama tam tikra Vakarų valstybių silpnybe gaminti pakankamą vakcinų kiekį, be abejo, Rusija išnaudoja savo „Sputnik V“ vakciną kaip tam tikrą priemonę daryti įtaką pasauliui. Tikrai to neatmetame, matome tai ir reikia atkreipti dėmesį į tai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita, teigė D. Jauniškis.
 
Visgi VSD direktorius teigė nenorįs vertinti, ar Lietuva turėtų įsigyti „Sputnik V“ vakciną. Pasak jo, šiuos sprendimus turi priimti politikai.
 
„Mes, kaip žvalgyba, įvardiname grėsmes, ką mes matome ir galime pasakyti savo vertinimą. Visgi aš norėčiau nukreipti šį klausimą į sprendimų priėmėjus, politikus, kurie turėtų vis dėlto apsispręsti, ar mums tinkama yra naudoti Kinijos ir Rusijos gaminamą produkciją, šiuo atveju vakciną, ar ne. Čia turėtų būti bendra valstybės politika“, – sakė jis.
 
Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas akcentavo manąs, kad Lietuva „Sputnik V“ vakcinos pirkimo svarstyti neturėtų. Pasak jo, Rusijos pagrindinis interesas turėtų būti savo piliečių vakcinacija.
 
„Man atrodo, kad mes esame mums truputėlį primestame diskurse. Pirmiausiai savęs paklauskime, koks procentas Rusijos piliečių yra paskiepytas ir kodėl toks intensyvus noras yra „padėti“ kitiems, o ne savo piliečiams. Tai turbūt būtų galima rekomenduoti Rusijos Federacijai pirmiausiai rūpintis savo piliečiais“, – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas taip pat akcentavo, kad šiuo metu Lietuva turi jau gerokai aiškesnį vakcinacijos planą artimiausiems dviem trims mėnesiams, „ kai į Lietuvą atkeliaus iki dviejų milijonų papildomų vakcinų.“
 
„Tai yra tiesiog dviejų keturių mėnesių klausimas, o dabar mes diskutuojame apie tai, kas galbūt kažkada kažkur bus ir tai yra būtent to vakcininio nacionalizmo išdava, kai iš esmės per tokius pasiūlymus bandoma suskaldyti Europos Sąjungą“, – pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 16:36
Aktualijos

Lietuvos parlamento narys, Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Paaiškėjus apie kibernetinių nusikaltėlių nutekintus ir paskelbtus „CityBee“ klientų bei kitų internetinių svetainių vartotojų duomenis, antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje bus diskutuojama dėl asmens duomenų kibernetinio saugumo užtikrinimo.
 
„Reaguodami į visa tai, kas įvyko ir vyksta, norime su ekspertais išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Be jokios abejonės, tai galbūt yra gilesnė problema, tai yra kibernetinio saugumo spragos privačiame sektoriuje ir menka privataus sektoriaus kibernetinio saugumo kontrolė. Kibernetinio saugumo centras atsakingas už valstybinės infrastruktūros kibernetinį saugumą, o privatus sektorius iš esmės privalo pats užtikrinti vartotojų, klientų duomenų apsaugą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
 
Todėl komiteto pirmininko teigimu, NSGK posėdyje bus su ekspertais aptariama susidariusi situacija, pamokos Lietuvai bei galimos rekomendacijos ir sprendiniai, siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą privačiame sektoriuje.
 
„Tai esminis klausimas, kokioje būklėje esame, ar nereikia kokių nors rekomendacijų ar teisinių pokyčių, kad kontrolė ir atsakomybė privačiame sektoriuje taip pat išaugtų“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
ELTA primena, kad pastarąją savaitę paaiškėjo, jog kibernetiniai nusikaltėliai forume paskelbė apie 110 tūkst. Lietuvoje registruotų automobilių nuomos paslaugas teikiančios „CityBee“ klientų informaciją, Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų duomenų.
 
Tarp paviešintų duomenų buvo „CityBee“ klientų vardai, pavardės, asmens kodai, vairuotojų pažymėjimų numeriai ir jų galiojimo datos.
Visgi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigė, kad rizikos, kylančios nutekėjus dalies „CityBee“ klientų asmens duomenims, yra laikomos mažomis, todėl nukentėjusiems asmenims kol kas nesiūloma keisti banko kortelių ar vairuotojo pažymėjimo.
 
Kiek vėliau tame pačiame forume buvo paviešinta ir „DarniPora.lt“ pažinčių svetainės vartotojų duomenys, tai pat svetainės orakulas.lt, kurios valdymą vėliau perėmė „OlyBet“, vartotojų informacija. Taip pat buvo pranešta ir apie nutekintus neteisėtai veiklą vykdančios ir formaliai Lietuvoje blokuojamos piratinio turinio transliavimo svetainės „Filmai.in“ vartotojų duomenis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 08:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po trečiadienį vykusio uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio toliau aiškiai neatsako, kaip prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo procese skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių.
 
Tuo tarpu NSGK atstovai tvirtina, kad nors ir neišgirdo iš R. Karoblio visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino prezidento dalyvavimo AOTD vadovo skyrimo procese nematantys. Visgi, pažymi NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, po kilusių interpretacijų viešojoje erdvėje ketinama keisti dabar galiojančią karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką.
 
„Aš esu statutinis valstybės pareigūnas šiuo metu ir mano ribos komentuoti… Yra daug sisteminių klausimų, aš į juos atsakiau Seimo komitetui ir dabar Seimo komitetas turi daryti išvadas“, – žurnalistams sakė R. Karoblis, išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio.
 
Buvęs ministras patvirtino, kad prezidentas nekėlė jokių sąlygų prieš skiriant AOTD direktorių, tačiau žurnalistų paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, R. Karoblis tiesiai į klausimą neatsakė. Tik, pripažino buvęs ministras, AOTD vadovo skyrimo proceso metu buvo svarstomos kelios pavardės.
 
„Konsultacijų metu buvo iškilę ir kitų pavardžių. Į visus klausimus aš atsakiau komiteto nariams“, – teigė šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas einantis R. Karoblis.
 
Visgi buvęs ministras pažymėjo, kad AOTD direktorius paskirtas taip, kaip ir numato įstatymai.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Pulkininkas Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi mano įsakymu, kaip ir numato įstatymas. Prieš skiriant vyko konsultacijos ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK pirmininku“, – teigė R. Karoblis.
 
Į NSGK R. Karoblis buvo iškviestas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl prezidento Gitano Nausėdos vaidmens skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių. Naujas AOTD vadovas – Elegijus Paulavičius – buvo paskirtas rugpjūtį. Tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjo R. Karoblis. 
 
Kaip skelbė LNK žinios, AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės galėjo būti susijusios su tuo, kodėl buvusiam krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Vašingtone arba Briuselyje.
 
Įstatymo pažeidimų nemato, tačiau ketina siūlyti keisti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką
 
Po posėdžio NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas žurnalistams teigė, kad nors iš R. Karoblio ir neišgirdęs visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino Prezidentūros dalyvavimo skiriant karinės žvalgybos vadovą nematąs. Jo teigimu, sprendimą skirti E. Paulavičių AOTD vadovu priėmė buvęs krašto apsaugos ministras.
 
„Mes kažkokių lūžių ar kišimosi, intervencijų, kurie pažeistų dabartinius įstatymus, tikrai nematome. Bet kad įvairių interpretacijų būtų galima ir ateityje išvengti, norėtųsi, kad procesas būtų aiškesnis“, – teigė jis.
 
Pasak L. Kasčiūno, prezidentas skiriant karinės žvalgybos vadovą dalyvavo tik konsultacijose.
 
„Tai buvo konsultacijos su prezidentu. Konsultacijos buvo ne tik su prezidentu. Buvo ir su kitais svarbiais pareigūnais“, – teigė jis.
 
„Konsultacijų metu gali būti įvairių pasiūlymų, bet skyrimą atliko krašto apsaugos ministras, tad jokių kitų kandidatūrų nebuvo“, – pridūrė jis.
 
Visgi po susitikimo su buvusiu ministru L. Kasčiūnas pripažino, kad iki galo taip ir nepaaiškėjo, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovus.
 
„Šioje vietoje mes neturime jokios informacijos. Mes kėlėme klausimus, bet mes šios informacijos negavome“, – teigė jis.
 
Galiausiai NSGK pirmininkas pažymėjo, kad Seimo nariai ketina teikti pasiūlymus, kaip būtų galima keisti AOTD vadovo skyrimo tvarką.
„Mes esame susikoncentravę į ateities scenarijus, kurie turėtų būti kitokie, kad tokių situacijų būtų išvengta“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas

„Nuskambėjo idėja, kad tai (AOTD vadovo skyrimas – ELTA) turėtų būti, be jokios abejonės, krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu. Toks mechanizmas būtų ir demokratiškesnis, ir, manytume, kad augančią AOTD svarbą mūsų valstybės visai saugumo politikai atitiktų labiau nei dabar egzistuojanti tvarka“, – žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas.
 
„Parlamentas turi būti įtrauktas, Vyriausybė taip pat turi vienaip ar kitaip dalyvauti ir turi būti kolegialūs sprendimai, bet išsaugant tai, kad tai yra krašto apsaugos ministro siūlymas. Kitaip tariant, mes turime įjungti įvairius stabdžių ir atsvarų mechanizmus. Tuomet nelieka ir keistų interpretacijų“, – aiškino NSGK pirmininkas.
 
„Mano požiūriu, esamas konsultacijų mechanizmas yra ne iki galo reglamentuotas – mes siūlome kelią, kaip tai padaryti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
 
Klausimo dėl ambasadorių skyrimo nenagrinėjo
 
NSGK pirmininkas tvirtino, kad R. Karobliui apsilankius komitete nebuvo keltas viešojoje erdvėje daug dėmesio susilaukęs klausimas, ar AOTD direktoriaus skyrimo procedūra turėjo įtakos tam, kad R. Karoblis nebuvo paskirtas į ambasadorius Briuselyje ar Vašingtone.
 
„Šio klausimo nekėlėme. Ne čia buvo objektas. Tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę. Aš manau, kad tokio rango ir tokį socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris būtų labai naudingas Lietuvos valstybei… Man labai gaila, kad dabar jam tenka susidurti su kliūtimis“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
 
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs R. Karoblis, kaip ir buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas G. Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos.
 
D. Kuliešius: šiuos gandus vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją
 
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad Prezidentūra viešoje erdvėje pasirodžiusius gandus dėl G. Nausėdos dalyvavimo skiriant AOTD direktorių vertina kaip tam tikrą sąmokslo teoriją ir akcentuoja, kad šalies vadovas elgėsi teisėtai.
 
„Vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją šiuos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teikiamas krašto apsaugos ministro. Dėl kandidatūros taip, visi, kas yra atsakingi už nacionalinį saugumą: tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, domėjosi kandidatūromis“, – žurnalistams po NSGK posėdžio trečiadienį teigė D. Kuliešius.
 
„Prezidentas tai darė neformaliai, bet kadangi tai yra ypač svarbi institucija nacionaliniam saugumui, tai tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas, dėl to esame tikrai laimingi. Ir šiandien daugiau komentuoti tiesiog nėra poreikio“, – pridūrė jis.
D. Kuliešiaus teigimu, daugiau detalių apie AOTD vadovo skyrimą negalima pateikti, nes, pasak jo, žvalgybos institucijų vadovų skyrimo procedūros nėra viešos.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad iš G. Nausėdos pusės dėl AOTD vadovo skyrimo nebuvo jokio spaudimo, o paskleisti gandai, anot jo, tėra interpretacijos, darančios žalą nacionaliniam saugumui.
 
„Aš galiu patvirtinti, kad nemačiau jokio spaudimo ir vertinu visą procedūrą kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šioje vietoje tai yra interpretacijos ir tam tikras, netgi sakyčiau, žalos darymas, šių klausimų eskalavimas, kadangi labai svarbi reputacija žvalgybos institucijų, kad jos nebūtų įtrauktos į politizavimus, į viešus eskalavimus dėl vadovų skyrimo peripetijų, nes tai tiesiog daro žalą mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 14:00
Aktualijos

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį bus pristatyta situacija dėl elektros energijos patekimo į Lietuvą iš nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE).
 
„Energetikos ministras ir „Litgrid“ atstovai pristatys dabartinę situaciją, susijusią su tuo, ar Astrave pagaminta elektra patenka į Lietuvą ir ar yra čia suvartojama. Kiek aš žinau, bus pateikt įrodymai, kad elektra patenka į Lietuvą ir yra čia suvartojama. Tai tam tikras kiekis elektros, kuris sudaro pakankamai žymią dalį viso importo į Lietuvą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
 
Todėl, pasak L. Kasčiūno, posėdžio metu bus aptariama ir tai, kokių tolesnių veiksmų reikės imtis, kad elektros energija, pagaminta nesaugioje Astravo AE, Lietuvos nepasiektų.
 
„Antras klausimas bus, ką daryti toliau: jeigu patenka, ką turime padaryti, kokią metodiką turime priimti, ką įtikinti, turiu mintyje Baltijos šalis, kad visa tai sustotų“, – informavo komiteto pirmininkas.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.

L. Kasčiūno teigimu, trečiadienį jo vadovaujamame komitete taip pat bus aptartos aktualijos dėl naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START).
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Pirmasis Astravo AE blokas nuo sausio 12 d. jau veikia 100 proc. pajėgumu, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 00:30
Politinės intrigosSkaitomiausios

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad ministerijoje vyksta svarstymai išplėsti sankcijų sąrašus ir į Lietuvą uždrausti atvykti Filipui Kirkorovui, Michailui Šufutinskiui ir kitiems minkštąją propagandą skleidžiantiems Rusijos daininkams.
 
Visgi ministras akcentuoja, kad visų pirma reikia turėti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį asmenys yra įtraukiami į „juoduosius sąrašus“.
 
„Svarstymai tikrai vyksta ir kaip tik vakar ministerijoje subūrėme grupę žmonių įvertinti teisiniu požiūriu tokias galimybes, pažiūrėsime, kur tai nuves, kokios bus išvados. Suprantame turbūt visi, kad, nepaisant to, jog muzikos skoniai gali ir labai skirtis, vis dėlto mes turime matyti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį žmonės yra rekomenduojami įtraukti į „juoduosius sąrašus“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
 
Ministras akcentavo, kad taip pat turėtų būti plėtojama diskusija dėl sankcijų pritaikymo Baltarusijos protestus malšinantiems asmenims.
„Manau, kad diskusija turi tęstis ir apie tai, kad asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys malšinant opozicijos protestus Baltarusijoje, taip pat turėtų būti įtraukiami į „juoduosius sąrašus“ ir tai, ką mes darėme ankstyvą rudenį, tas procesas turi nesustoti“, – pabrėžė ministras.
 
G. Landsbergis patikslino, kad kriterijai, pagal kurios asmenys yra įtraukiami į „juoduosius sąrašus“, yra numatomi Migracijos departamento, tačiau Užsienio reikalų ministerija, pasak jo, gali teikti rekomendaciją kriterijų išplėtimui.
 
„Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai. Turime nepamiršti, kad esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė ir Vyriausybė taip pat, tai tie dalykai turi būti išlaikomi. Vertinsime ir pranešime tiek ir Seime esantiems kolegoms, kurie taip pat šį klausimą kelia, tiek ir visuomenei“, – sakė jis.
 
Ž. Pavilionis: artimiausiu metu dėl šio klausimo bus inicijuojamas Seimo komitetų posėdis
 
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat pritarė reikiamybei uždrausti į Lietuvą atvykti minkštąją propagandą skleidžiantiems Rusijos dainininkams.
 
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

„Mano asmenine nuomone, taip, nes iki kietųjų grėsmių mes, tikėkimės, neprieisime, bet būtent minkštosios grėsmės yra pavojingiausios. Dar buvusioje kadencijoje kartu su Laurynu Kasčiūnu mes siūlėme buvusiai Vyriausybei papildyti tuos kriterijus, pagal kuriuos į savo „juoduosius sąrašus“ tokius „veikėjus“ įtraukti“, – spaudos konferencijoje teigė jis.
 
Visgi Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pripažino, kad buvusiai Vyriausybei taip ir nepavyko papildyti „juodojo sąrašo“ kriterijų. Todėl Ž. Pavilionis patikino, kad artimiausiu metu bus rengiamas bendras Nacionalinio saugumo, Užsienio reikalų ir Kultūros komitetų posėdis, kuriame ir bus svarstomas šis klausimas.
 
„Artimiausiu metu bus inicijuotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendras posėdis kartu su Kultūros komitetu, kuriame ir aš asmeniškai, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, dalyvausiu ir mes labai rimtai pasikalbėsime su visomis institucijomis, taip pat ir su Kultūros ministerija, kaip (…) sukurti sistemą ir padėti toms institucijoms, kurios galbūt nesusiduria su tomis geopolitinėmis grėsmėmis kiekvieną dieną, padėti išvengti tokių klaidų ateityje“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 15:12
Aktualijos

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį bendru sutarimu savo pirmininku išsirinko konservatorių Lauryną Kasčiūną.
 
Tai Eltai patvirtino pats L. Kasčiūnas. Tiesa, vakarinio posėdžio metu ketvirtadienį komitetų pirmininkus dar turės patvirtinti Seimas.
 
NSGK, be L. Kasčiūno, sudaro dar 11 narių: liberalai Virgilijus Alekna ir Raimondas Lopata, mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Bakas, konservatoriai Dainius Kreivys, Arvydas Pocius ir Valdas Rakutis, „valstiečių“ deleguoti nariai Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis ir Saulius Skvernelis, socialdemokratė Dovilė Šakalienė bei „darbietis“ Andrius Mazuronis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.19; 00:30
Aktualijos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai antradienį kartu su Lietuvos žvalgybos bei atsakingų ministerijų atstovais ketina apžvelgti naujausią informaciją Baltarusijoje.
 
„Komitetas bus supažindintas su pačia naujausia informacija, nes kviečiama tiek karinė žvalgyba, tiek VSD. Taip pat dalyvaus Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijų atstovai“, – Eltai antradienio išvakarėse teigė NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Pasak jo, šiuo metu daugiausiai klausimų kelia tai, kad Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka po nesiliaujančių protestų pagalbos kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
ELTA primena, kad po savaitgalį vykusio pokalbio su Vladimiru Putinu A. Lukašenka tvirtino, kad Rusija vos tik paprašius suteiks visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas karinės grėsmės iš užsienio atveju.  
 
NSGK posėdžio metu taip pat bus svarstomas formuojamos Lietuvos parlamentarų delegacijos kelionės į Baltarusiją klausimas. Tokiai iniciatyvai dar penktadienį pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas.
 
Siūloma, kad šiam planuojamam vizitui galėtų vadovauti Europos reikalų komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas. Šią delegaciją taip pat galėtų sudaryti parlamentarai ŽygimantasPavilionis, Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Tomas Tomilinas, Gintaras Vaičekauskas, Rasa Budbergytė, Aušrinė Armonaitė ir kt.
 
„Kadangi buvo kreipimasis iš valdybos, turėsime priimti sprendimą, nes yra (vykti į Baltarusiją – ELTA) pageidaujančių narių. Komitetas turėtų apsispręsti“, – teigė D. Gaižauskas.
 
Visgi NSGK pirmininkas sakė abejojantis, ar suformavus ir patvirtinus šią delegaciją, Baltarusijos režimas ją įsileistų.
 
„Aš labai skeptiškai žiūriu į tai, ar Baltarusija gali delegaciją įsileisti. Panašu, kad neįsileis. Bet kiekvienas bandymas ar dėmesio parodymas nėra blogai. Tokį sprendimą ir svarstysime. Seimo nariai gali prašyti tokio veiksmo, bet į tai turės atsižvelgti Seimas. Mes svarstytume prašymą, kokia turėtų būti vizito darbotvarkė ir pan.“, – teigė D. Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 07:30
Žvalgyba

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD)  generalinis direktorius Darius Jauniškis  trečiadienį vykusiame uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje supažindino komiteto narius su planuojamomis VSD reformomis.
 
„VSD pristatė, kokios yra numatytos reformos, nemažai buvo klausimų. Tikrai tam tikros pertvarkos buvo būtinos, nes matėsi tam tikros spragos – ir valdymo, ir efektyvinimo klausimai. Tikimės, kad po šitos reformos išties VSD dar labiau sustiprės, jo veikla bus efektyvesnė tiek žvalgybos, tiek kontržvalgybos srityje“, – žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Pasak jo, viena iš stiprinamų sričių yra medicininė žvalgyba.
 
„Kalbant apie medicininę žvalgybą, po pandemijos visos pasaulio valstybės pamatė, kad nebuvo  pasiruošusios tinkamai reaguoti į tam tikras situacijas, neturėjo tam tikrų indikatorių sistemos, veikė viena ar kita informacijos apsikeitimo sistema,  bet pati žvalgybinė sistema šios  srities nekontroliavo. Dėl to visos  ES valstybės įsiveda tam tikrą naują  sritį – medicininė žvalgyba“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, aptartos reformos, kuri bus įgyvendinta per artimiausius metus, gairės.
 
VSD generalinis direktorius D. Jauniškis sakė, kad planuojama daugiau atkreipti dėmesio į medicininę žvalgybą.
 
„Norėtume daugiau atkreipti dėmesį į tam tikras grėsmes kaip Covid -19 ar kitas, kurios  bus  ir ateityje“- sakė jis.
 
Jis tikisi, kad reformos padės efektyvinti VSD veiklą, kad „būtume aktyvesni, patikimesni ir greičiau reaguojantys,  ir tą darome“.
Ar bus didinamas personalo skaičius, VSD vadovas neatsakė, nes  tai,  anot jos priklausys nuo finansavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 15:55
Aktualijos

Seimas atmetė parlamentaro Povilo Urbšio antradienį pateiktą Karo prievolės įstatymo pataisą, kurioje siūloma iki 21 metų mažinti karo prievolininkų amžių.
 
Už projektą po pateikimo balsavo 5 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 57 parlamentarai.
 
Už tai, kad jis būtų tobulinamas, balsavo 26 Seimo nariai, už įstatymo pataisos atmetimą pasisakė 48 parlamentarai.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad tai gal ir neblogas siūlymas, bet per ankstyvas, nes Karo prievolės įstatymą Seimas ką tik pakeitė ir pajaunino šauktinių amžių.
 
Pasak jo, jau parengti planai dėl šauktinių, todėl šiuo metu reikėtų stebėti, kaip veikia dabartinis įstatymas, o ateityje, prireikus, būtų galima kalbėti apie galimybę dar labiau pajauninti šauktinių amžių.
 
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo pernai gruodį priimtos Karo prievolės įstatymo pataisos, numatančios, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 00:30
Aktualijos

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad kol nebus baigtas Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas ir gauti kompetentingų valstybės institucijų atsakymai, į VSD dėl galimybės Seimo nariui Vytautui Bakui toliau turėti leidimą dirbti su slapta informacija nesikreips.
 
Pastarąjį trečiadienį NSGK valdančiųjų balsais nutarė kreiptis į parlamento vadovą, kad šis įvertintų, ar V. Bakas gali toliau turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
 
„Seimo pirmininkas, gavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kreipimąsi ir jį įvertinęs, nusprendė, iki bus baigtas Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėto VSD įslaptintos informacijos atskleidimo ir gauti kompetentingų valstybės institucijų atsakymai, neužbėgti įvykiams už akių ir nesikreipti į VSD dėl galimybės Seimo nariui Vytautui Bakui toliau turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Seimo Pirmininkas atsižvelgs į tyrimo rezultatus ir tik tuomet spręs kokių imtis tolesnių veiksmų“, – Eltai teigė V. Pranckiečio atstovas spaudai Paulius Žeimys.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, sprendimas dėl V. Bako priimtas dėl, pasak jo, galimai padarytų daugybinių pažeidimų dirbant su įslaptintos informacijos reglamentavimo tvarka.
 
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas tvirtina, kad VSD konstatavo, jog iš NSGK buvo nutekinta slapta informacija. D. Gaižausko teigimu, komitetui norint dirbti saugiai, reikia kuo greičiau atlikti tyrimą, kas komitete nutekina slaptą informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 08:40
Žvalgyba

Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad išsiaiškinus, jog Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, gali tekti keisti bei koreguoti atitinkamus įstatymus, leidžiančius tokias kameras įsigyti.
 
„Vaizdo stebėjimo kameroms kriterijai yra labai aiškiai pasakyti. Jeigu tai viešasis pirkimas, jis turi atitikti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas sąlygas. Jeigu įstatyme atsiras sąlyga, kad negali būti tokio panašaus pobūdžio įranga įsigyjama iš vienos ar kitos šalies, nes tai kelia grėsmę, matyt, reikės koreguoti įstatymus ir pirkimų sąlygas perkančiosioms organizacijoms, nes visa įranga (…) informacinė, IT, vaizdo stebėjimo, pirmiausia turi atitikti mūsų nacionalinio saugumo kriterijus, tai turi būti suderinti su kitais įstatymais, per kuriuos tas pirkimas yra vykdomas“, – sakė S. Skvernelis.
 
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) atliko išsamų Lietuvoje naudojamų Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kamerų kibernetinio saugumo vertinimą. Pasak NKSC specialistų, tyrimas atskleidė, kad yra galimybė šias vaizdo kameras valdyti nuotoliniu būdu, aptikti programinės įrangos pažeidžiamumai bei rasti prasti slaptažodžių saugos sprendimai.
 
NKSC vaizdo stebėjimo kamerų tyrimą pradėjo metų pradžioje, nacionaliniam transliuotojui LRT paskelbus apie galimai nesaugias vaizdo stebėjimo kameras, kurios uždraustos Jungtinėse Amerikos Valstijose.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, bet keisti pačių kamerų fiziškai institucijoje neprireiks.
 
„Klausimas buvo, ar tas kameras, kurios yra, reikia keisti? Tikrai išvadose nėra tokio pasiūlymo, nes esmė yra ne metalas ir ne stiklas, o esmė yra, kas yra ten. Konkrečiai, kokios programos ir kokios funkcijos įdiegtos ir kaip yra jos administruojamas“, – po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio teigė ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 17:00
Politinės intrigos

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį rinksis į uždarą posėdį, kuriame svarstys, ar parlamentaras Vytautas Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
 
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas neslepia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) konstatavo, jog iš NSGK buvo nutekinta slapta informacija, todėl, pasak jo, bus siūloma komiteto nariams kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kad šis įvertintų ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
 
„Taip pat yra vienas iš klausimų, kad siūlysime kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką V. Pranckietį. Jis turės įvertinti VSD pateiktos informacijos aktualumą, ypač kas susiję su rizikomis dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Prašysime įvertinti, ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
D. Gaižausko teigimu, komitetui norint dirbti saugiai, reikia kuo greičiau atlikti tyrimą, kas komitete nutekina slaptą informaciją.
 
Pats V. Bakas Eltai teigė, kad VSD pradėtas tyrimas dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo po to, kai jis pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo – dar vienas noras susidoroti su tam tikrais žmonėmis bei juos įbauginti. Pasak V. Bako, šiuo metu bandoma susidoroti su pranešėju. Todėl, tikina V. Bakas, trečiadienį siūlys NSGK nariams kreiptis į VSD, kad šis nutrauktų veiksmus prieš pranešėją.
 
„Iš tos medžiagos, kurią matau, galiu pasakyti, kad pranešėjas yra tardomas. Manau, kad rytoj komitetui siūlysiu, jog NSGK kreiptųsi į VSD, prašydamas VSD nutraukti veiksmus, kuriais pranešėjui daromas spaudimas. Tai tokius požymius aš matau. Visų pirma reikia apsaugoti pranešėją. Iš to, kas yra pateikta, aš matau, kas VSD direktorius dėl savo paties padarytos klaidos ir galimai neteisėtos veiklos, kai buvo renkama informacija apie Lietuvos piliečius, jis pats pavedė dabar atlikti tyrimą, tai čia protu nesuvokiama, kad taip gali būti. Komitetas turi į tokią situaciją reaguoti, bet, matyt, yra kitų nuomonių“, – teigia V. Bakas.
Slaptieji sąrašai. Top secret
 
V. Bakas taip pat neigia, kad išviešinta informacija buvo su slaptumo žyma.
 
ELTA primena, kad VSD informavo NSGK, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi” publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptintos informacijos, susijusios su LR valstybės saugumo departamento veikla, sąraše. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas.
Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
 
VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę.
 
VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 05:00
Aktualijos

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į šio komiteto pirmininką Dainių Gaižauską, siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie Rusijos įtaką Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.
 
Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui; apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei; taip pat apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams.
 
„Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms“, – rašoma Seimo narių rašte, adresuotam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
 
2019 m. rugsėjo 26 d. Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris iki 2020 m. balandžio 29 d. atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.
 
„Tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, nes leidžia parodyti, kaip Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, talkininkais pasirinkdami Lietuvos rusakalbiams atstovaujančių partijų lyderius, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.
 
Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentaro teigimu, dėl NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Irinos Rozovos konstitucinės atsakomybės. „Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti pilną vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK“, – sako L. Kasčiūnas.
 
„Sunku patikėti, kad po Seimo nario Mindaugo Basčio istorijos gali vėl būti trukdoma pareikalauti konstitucinės atsakomybės iš asmens, kuriam Valstybės saugumo departamentas dėl analogiškų priežasčių rekomendavo neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija – ir visgi taip nutiko, politinės valios pritrūko netgi įsteigti apkaltos komisiją. Tad belieka kraštutinės priemonės – prašome NSGK pirmininko komiteto vardu kreiptis į VSD ir prašyti išslaptinti informaciją, kiek tai įmanoma padaryti nesukeliant grėsmės žvalgybos veiklai ir šaltiniams“, – sakė NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 12:52
Aktualijos

Seimas atmetė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įsteigti naują nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių.
 
Už įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 9, susilaikė 43 parlamentarai. 50 balsų projektas buvo atmestas.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad ombudsmeno institutas yra reikalingas ir dėl to politikai sutaria. Tačiau D. Gaižauskas mano, kad nereikėtų dubliuoti darbo, nes šiuo metu Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, jo duomenimis, jau baigia rengti žvalgybos ombudsmeno įsteigimą reglamentuojantį įstatymo projektą.
 
„Tikiuosi, kad šioje kadencijoje jį priimsime“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Žvalgybos įstatymo pataisas parengę konservatoriai Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas siūlė nustatyti Žvalgybos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir įgaliojimus, Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką bei socialines garantijas.
 
„Tokia pareigybė neleistų politizuoti kai kurių žvalgybos veiksmų. Žvalgybos kontrolierius turėtų teisę gauti reikalingą informaciją, paaiškinimus, dokumentus, susipažinti su valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais“, – iš Seimo tribūnos sakė A. Anušauskas.
 
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas numato, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos institucijos veiklą. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Žvalgybos institucijų vyriausybinę kontrolę atlieka Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymų nustatytą kompetenciją.
 
Taip pat nustatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 16:57
Aktualijos

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
 
Nutarimo projektas, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. baigti šį tyrimą, po pateikimo gegužės 14 d. sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – iš Seimo tribūnos yra sakęs  D. Gaižauskas.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šiol nepavyko pateikti.
 
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. NSGK pirmininkas D. Gaižauskas priekaištavo opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Rusijos konsulatas uostamiestyje – Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA jau skelbė, gegužės 20 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė aiškintis, ar nebuvo pažeistos Seimo Statute numatytos procedūros, kai buvusiam parlamentiniam tyrimui dėl Seimo narės Irinos Rozovos dar nesuformulavus išvadų, inicijuojamas naujas tyrimas.
 
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
 
Už tai, kad būtų pradėtas tyrimas trečiadienį balsavo 5 Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 3 buvo prieš.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų projektą.
 
Seime taip pat „klaidžioja“ 44 parlamentarų iniciatyva dėl apkaltos I. Rozovai, tačiau jos realizuoti iki šiol nepavyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 07:00
Aktualijos

Lietuvos kariuomenės pulkininkas Albertas Dapkus. KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatys naujojo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vado kandidatūrą. Šias pareigas bus siūloma eiti Lietuvos kariuomenės pulkininkui Albertui Dapkui. Karininkas šiuo metu tarnauja Baltijos gynybos koledže Tartu (Estija), kur vadovauja aukštesniųjų vadų kursams.
 
„Pastarieji metai – Lietuvos šaulių sąjungos stiprėjimo ir tvirtėjimo metai. Iki 12 tūkst. išaugo ir iš esmės atsinaujino šaulių gretos: LŠS narių amžiaus vidurkis šiuo metu yra apie 40 metų ir bene pirmą kartą turime apylygį jaunųjų šaulių bei suaugusių sąjungos narių skaičių. Tai neabejotinai augina šaulių galimybes dar aktyviau prisidėti teikiant pagalbą institucijoms, ką įrodė jų indėlis valdant koronakrizę: nuo budėjimo mobiliuose patikros punktuose, patruliavimo kartu su policija užtikrinant viešąją tvarką iki vaistų pristatymo ar ligonių bei medicininių reagentų pervežimo.
 
Naujasis LŠS vadas turėtų užtikrinti sričių, kuriose pastaraisiais metais buvo pasiekta kokybinio ir kiekybinio šuolio, tolimesnį vystymą: t. y., jaunųjų šaulių patriotinis ugdymas bei kovinių šaulių būrių formavimas ir jų integravimas į Lietuvos kariuomenės padalinius“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
 
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungai vadovauja pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna, kurio kadencija baigiasi šią vasarą. Krašto apsaugos ministro pateiktą kandidatūrą svarsto ir dėl jos balsuoja Lietuvos šaulių sąjungos atstovai per savo visuotinį suvažiavimą, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Plk. A. Dapkus karjerą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1991 m. Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje. Vėliau karininkas nuosekliai kilo karjeros laiptais, 2006-2014 metais tarnavo įvairiose pozicijose Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdyboje, vadovavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo operacinio planavimo valdybai. Nuo 2016 metų plk. A. Dapkus vadovauja Baltijos gynybos koledžo aukštesniųjų vadų kursams. Pulkininkas turi ir tarptautinių operacijų patirties – 2013-2014 metais tarnavo Afganistane.
Žygiuoja Lietuvos šauliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Plk. A. Dapkus yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir įgijęs inžinerinį išsilavinimą, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje karinius įgūdžius ir žinias lavino įvairiuose kariniuose kursuose JAV, Estijoje. Karininko tarnyba įvertinta įvairiais krašto apsaugos sistemos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų medaliais ir apdovanojimais.
 
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija. Sąjungos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, telkti jos piliečius ir prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo. Ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 10:03
Aktualijos

Seimo narys Gediminas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) gretas papildė naujas narys – Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantis parlamentaras Gediminas Vasiliauskas, kuris iki šiol dirbo Žmogaus teisių komitete.
 
Už tai ketvirtadienį balsavo 51 Seimo narys, 11 buvo prieš, 13 parlamentarų susilaikė.
 
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas tikisi, kad, padidėjus komitetui, jis dirbs darniai, ir destrukcija pasibaigs.
 
„Manau, kad ta velniava pasibaigs ir galima bus priiminėti sprendimus. Tikiuosi, kad NSGK išviešins ir KGB-istų sąrašą“, – sakė Seimo narys Artūras Skardžius, pažymėjęs, kad to labiausiai bijo konservatoriai.
 
Pritardamas jam, Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas sakė manąs, kad ta „velniava, matyt, baigsis, valdantieji laimės balsavimą vieno balso persvara ir sakys, kaip gerai dirba komitetas“.
 
G. Vasiliauską Žmogaus teisių komitete pakeitė „valstietis“ Zenonas Streikus, iki šiol dirbęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
 
Gegužės 12 d. Seimas nuo 12 iki13 narių padidino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių skaičių, taip pat nuo 10 iki 9 narių sumažino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 00:01