O. Scholzas Berlyne susitiko su V. Orbanu. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, spalio 10 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį vyriausybės rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną.
Pagrindinė pokalbių tema, vyriausybės duomenimis, buvo reakcija į Rusijos karą Ukrainoje ir naujausi su karu susijęs įvykiai.
Bendros politikų spaudos konferencijos nebuvo. Susitikime, anot vyriausybės, taip pat buvo aptariami Europos, dvišaliai, ekonominiai politiniai bei tarptautiniai klausimai.
Tarp Berlyno ir Budapešto jau daug metų yra rimtų politinių nesutarimų, be kita ko, dėl pabėgėlių politikos bei teisinės valstybės principų pažeidinėjimo Vengrijoje. Be to, V. Orbanas nors ir smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau reguliariai griežtai kritikuoja ES sankcijų Maskvai politiką.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, rugsėjo 21 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vokietijos suteikti jo šaliai kovinių tankų. „Duokite mums šiuos ginklus, – trečiadienį interviu televizijai „Bild“ sakė V. Zelenskis. – Koviniai tankai šiandien mums reiškia, kad galime išgelbėti daugiau gyvybių“.
V. Zelenskis nesutiko su Vokietijos vyriausybės argumentu, kad ji nenori veikti atskirai nuo savo NATO sąjungininkių. „Esate nepriklausoma valstybė. Nieko bloga, jei nenorite duoti mums šių ginklų, turite teisę į savo nuomonę, – kalbėjo jis. – Tačiau nesakykite, kad pirmiausia tai turi padaryti JAV, paskui Lenkija ir taip toliau“.
Vokietijos Bundestagas ketvirtadienio popietę svarstys tolesnę karinę paramą Ukrainai. Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Parlamente pateiktame pasiūlyme vyriausybė raginama, be kita ko, nedelsiant suteikti „leidimą eksportuoti į Ukrainą kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir transportinius tankus iš tiekimo rezervų“.
Kol kas nė viena NATO šalis nėra suteikusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad Vokietija neturėtų veikti savarankiškai šioje srityje. Kalbėdamas apie neseną savo pokalbį telefonu su O. Scholzu V. Zelenskis televizijai „Bild“ sakė: „Kalbėjau labai tiesmukai, nes kai kurių žingsnių nesuprantu“.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Niujorkas, rugsėjo 22 d. (dpa-ELTA). Vokietijos koalicinėje vyriausybėje tebevyksta diskusijos dėl puolamųjų tankų tiekimo Ukrainai, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad „labai svarbu“, jog sprendimai būtų priimti greitai.
Žaliųjų politikė trečiadienio vakarą sakė transliuotojui ZDF: „Svarbiausia, kad šiomis dienomis, šiomis savaitėmis suvienytume jėgas ir nežiūrėtume, kur yra kokių skirtumų tarp užsienio reikalų ministrės ir kanclerio“.
Praėjusią savaitę A. Baerbock paragino priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo. Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas laikosi atsargesnės pozicijos ir ne kartą sakė, kad Vokietija nesiims „veikti viena“, turėdamas galvoje Vokietijoje pagamintų kovinių tankų siuntimą Kyjivui.
A. Baerbock interviu teigė, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus lemiami karui ir kad labai svarbu pasiekti pažangos dėl tankų.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, rugsėjo 13 d. (dpa-AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas diplomatiniu būdu išspręstų Rusijos invazijos į Ukrainą problemą ir nutrauktų ugnį, pranešė kanclerio biuras.
Pirmą kartą po kelių savaičių pertraukos jie vėl 90 minučių kalbėjosi telefonu.
Pasak kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, O. Scholzas „paragino“ V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.
Kancleris taip pat paragino V. Putiną laikytis susitarimo, kuris leidžia eksportuoti grūdus iš Ukrainos ir kurį Rusija ne kartą kritikavo.
O. Scholzas sakė V. Putinui „nediskredituoti ir toliau visapusiškai įgyvendinti“ susitarimą dėl grūdų, atsižvelgiant į įtemptą padėtį pasaulinėje maisto rinkoje.
Pokalbio metu Vokietijos kancleris iškėlė didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės saugumo klausimą, šiai pastarosiomis savaitėmis tapus kovų židiniu.
Vokietijos lyderis pareikalavo V. Putino „vengti bet kokios eskalacijos ir visiškai įgyvendinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomenduojamas priemones“.
Po vizito elektrinėje anksčiau šį mėnesį TATENA paragino aplink ją nustatyti saugumo zoną.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, rugpjūčio 19 d. (AFP-ELTA). Vokietijos vyriausybė, anot leidinio „Welt“, kelis mėnesius blokuoja Ukrainos prašymus dėl tolesnio ginklų tiekimo. Per praėjusias dešimt savaičių Ukrainos diplomatai ne kartą Gynybos ministerijoje Berlyne prašė ginkluotės. Tačiau nei ministerija, nei kanclerio Olafo Schozo kanceliarija esą nereagavo.
Anot pranešimo, nuo birželio kelis kartus per mėnesį vyko aukšto rango susitikimai Gynybos ministerijoje, kuriuose dalyvavo ir ministrė Christinė Lambrecht. Per juos Ukrainos pusė kaskart prašė daugiau tokios ginkluotės, kokią Vokietija jau yra perdavusi Ukrainai – t. y. savaeigių haubicų 2000 ir daugkartinio naudojimo raketų paleidimo sistemų „Mars II“.
Iki šiol Vokietija yra pristačiusi Ukrainai 10 haubicų ir tris raketų paleidimo įrenginius. Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.
Be to, Ukrainos pusė ragino duoti leidimą eksportuoti kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, kaip to prašė ginklų pramonė. Dar balandį Ukraina sulaukė pasiūlymo iš ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ už 268 mln. eurų pačiai pirkti 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 88 kovinius tankus „Leopard 1“, įskaitant amuniciją ir karių apmokymą. Visa ši technika, anot gamintojo, galėjo būti „greitai paruošta“. Tačiau reakcijos iš O. Scholzo kanceliarijos esą nesulaukta.
Vokietijos gynybos ministerija, paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė, kad „daugeliu lygių palaikomas kontaktas su Ukrainos puse“. Tikslas esą yra „kiek įmanoma geresnė parama Ukrainai jos kovoje su rusų agresoriumi“.
Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Ukraina gauna iš Vokietijos naujausią ginkluotę, dalis jos tokia moderni, kad dar nebuvo patiekta net Bundesverui.
Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Globe and Mail“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.
„Mes tiekėme visą ginkluotę, kurią turėjome: prieštankinius kompleksus ir oro gynybos sistemas, patrankas, tonas šaudmenų ir nemirtiną pagalbą. Dabar perėjome prie sudėtingesnių ir brangesnių sistemų. Savaeigių haubicų, daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, priešlėktuvinių sistemų, artilerijos aptikimo radarų. Kai kurios iš šių sistemų yra tokios naujos, kad jų pagaminta labai mažai, o dalies jų dar neturi ir Bundesveras“, – sakė kancleris.
Anot O. Scholzo, šiuo metu Ukrainos kariai yra mokomi naudoti naują ir sudėtingesnę įrangą keliose vietose Vokietijoje.
Birželio 21 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad iš VFR gauta savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“. Liepos 27 d. buvo sužinota, kad Vokietija nusprendė patiekti Kyjivui dar 100 haubicų.
Birželio 21 d. Vokietijos vyriausybė pirmą kartą paskelbė Ukrainai perduotos ginkluotės sąrašą ir tolesnio tiekimo planą, į kurį įtraukta 30 savaeigių zenitinių pabūklų „Gepard“, oro gynybos sistema IRIS-T, trys daugkartinio raketų paleidimo sistemos „Mars“.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Miunchenas, liepos 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras dėl šalies energetikos krizės apkaltino ankstesnę Angelos Merkel vadovaujamą valdančiąją koaliciją.
Sankcijos Rusijai, užpuolusiai Ukrainą, paskatino Vokietijoje dideles diskusijas dėl jos priklausomybės nuo rusiškų dujų. Pagrindinis dujotiekis yra uždarytas techninei priežiūrai ir dabar baiminamasi, kad Maskva laikys jį uždarytą kaip kerštą už Vokietijos paramą Ukrainai.
„Mes paveldėjome katastrofišką padėtį, katastrofą, – sekmadienį Miuncheno prekybos mugėje vykusioje diskusijoje sakė C. Özdemiras. – Nemanau, kad tai buvo gera mintis – gauti 60 proc. dujų iš nusikaltėlio, vardu Vladimiras Putinas“.
Žaliųjų politikas, priklausantis koalicinei vyriausybei kartu su verslą remiančiais laisvaisiais demokratais ir kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratais, ragino diskutuoti apie ankstesnės vyriausybės, kurios vicekancleris buvo O. Scholzas, padarytas klaidas.
„Nenoriu, kad Putinas spręstų, ar turime pakankamai energijos, ar ne“, – pridūrė C. Özdemiras.
Istorija kartojasi. Prisiminkime: kai 1990-aisiais Lietuva paskelbė nepriklausomybę, kategoriškai atsiribodama nuo Sovietų imperijos, Berlyne, Paryžiuje ir Romoje kilo didelis sąmyšis. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos lyderiai baiminosi, jog „karštakošiai lietuviai” neapgalvotais žingsniais pakenks „Gorbio perestroikai”. Vakarai tuomet balsiai reikalavo, kad vardan pasaulio ramybės lietuviai atsisakytų laisvės, bent jau palūkėtų – paklustų Michailo Gorbačiovo reikalavimams atšaukti Kovo 11-osios Aktą.
Net mano mylimos JAV neskubėjo pripažinti mūsų nepriklausomybės, nors iki tol Washingtonas visur ir visada tvirtino smerkiantis Baltijos šalių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Jei žvelgsime priekabiai, Amerika palaimino Lietuvą esant nepriklausoma valstybe viena iš paskutiniųjų: gerokai po tragiškų Sausio įvykių ir jau po žlugusio pučo Maskvoje. Tai, žinoma, ne bailumas, būtent Amerika savo principinga politika išardė SSRS, ir vis tik formaliai Ameriką galima kaltinti bailumu.
Laimė, 1990–1991 metais prof. Vytautas Landsbergis nepakluso Vakarų spaudimui atsižvelgti į tuometinės Maskvos reikalavimus.
Panaši padėtis dabar klostosi dėl Ukrainos. Vardan Vakarų ramybės esą Kijivas privalo nusileisti Kremliaus ultimatumams – sudėti ginklus paaukodamas savų teritorijų. Būtent šitaip vertinu Vokietijos kanclerio, Prancūzijos prezidento ir Italijos premjero vizitą į Kijivą. Kokie tikrieji buvo šios trijulės planai Ukrainos sostinėje, netiesiogiai išduoda Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimai, jog Europos bosai privalo įtikinti Volodymyrą Zelenskį kapituliuoti.
Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai
Sakote, jog meluoju, nes svečiuosna į Kijivą atskubėjusi trijulė nepuolė V. Zelenskiui piršti kapituliantiškų nuotaikų? Taip, akivaizdžiai neprievartavo pasiduoti V. Putinui. Bet moralė, padorumas ir sąžiningumas čia – niekuo dėti. Trijulė pamatė, koks tikrasis ukrainiečių nusiteikimas, ryžtas, drąsa. Todėl ir atsitraukė. Bet atsisakė savų planų juk ne dėl to, kad juos būtų ėmusi graužti sąžinė.
Taigi būkime budrūs. Jei Vokietija dislokuoja Lietuvoje savų kariškių, jei į Vilnių vokiečių kariškių aplankyti atskrenda pats Vokietijos kancleris, tvirtinantis, esą Rusijos agresijos atveju vokiečių kariškiai tikrai gins Lietuvą tarsi savo tėvynę, – tai kol kas tik gražūs žodžiai. Nes atėjęs į valdžią Olaf Scholz kalbėdamas iš svarbių tribūnų jau keletą sykių niekingai susipaniojo: girdi, vokiški ginklai keliauja į Ukainą, o iš tiesų ginklai tuo metu net nemanė keliauti.
Beje, O. Scholz gudravo net ir Vilniuje, kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda aiškindamas savo požiūrį bendroje spaudos konferencijoje. Klausydamasis jo pareiškimų susidariau nuomonę, jog Ukraina tiesiog užversta moderniais, galingais vokiškais ginklais. O juk tai – netiesa.
Todėl lietuviai turi teisę svarstyti, ko verti vokiški patikinimai dėl NATO įsipareigojimų nepalaužiamumo.
Žinoma, visur reikalingas saiko jausmas. Net ir kritikuojant kai kada būtina prikąsti liežuvį. Vien bardami potencialius draugus ir bičiulius už neryžtingumą pergalių nešvęsime. Už gerą darbą, tegul ir menkutį, privalu padėkoti. Kitaip tapsime panašūs į „nedėkingus prašytojus”. Tačiau kur toji riba, kuomet privalu sakyti tik tiesą, o kur galbūt derėtų net nusižeminti, prašant amerikietiškų, vokiškų, prancūziškų ar itališkų ginklų?
Senokai stebiu JAV gyvenančio buvusio KGB karininko Jurijaus Šveco videokomentarus. Jis – iš tų, kurie tvirtina, jog Amerika elgiasi teisingai, nedaro jokių klaidų ir padeda Ukrainai net daugiau, nei galima norėti. Viename iš paskutiniųjų interviu jis polemizuoja su klausytoju, vardinančiu, kaip mažai Amerika padeda Ukrainai. J. Švecas pažėrė rimtų argumentų, kodėl jis nekritikuoja nei Washingtono, nei
Joe Biden. J. Švecas baiminasi, jog Amerika galinti įsižeisti, ir tuomet pagalba Ukrainai dar sumažės. O be Vakarų ginklų Ukraina tikrai nelaimės dvikovos su Rusija. Būtent jis pavartojo sąvoką „nedėkingi prašytojai”. Jis nenorėtų, kad Ukrainai priliptų ši etiketė.
Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas
J. Švecas – teisus. Jei perlenksime lazdą, JAV gali įsižeisti. Beje, taip manančiųjų – daug. Ypač – Lietuvoje. Nepiktinkime, neerzinkime amerikiečių, nes bus dar blogiau.
Tokios abejonės, tokie svarstymai – svarbūs, vertingi. Tačiau nepersistenkime tiek kritikuodami, tiek dėkodami. Man regis, J. Švecas, pažerdamas rimtų kontrargumentų, persistengia būtent dėkodamas ir pataikaudamas. Ypač akis bado J. Šveco ironiškas klausimas, o kodėl JAV turėtų padėti Ukrainai.
Šių eilučių autoriui šis nusistebėjimas visiškai nepriimtinas. Šį J. Šveco retorinį gūžtelėjimą pečiais suprasčiau, jei JAV nebūtų padėjusios Vietnamui, Kuveitui, Kosovo albanams, nebūtų įsivėlusi į karus dėl Afganistano, Irako, nereikštų susirūpinimo Taivano ateitimi. Tuomet klausimas dėl pagalbos Ukrainaitikrai būtų kvailas. Amerika niekam nepadeda, Amerika niekur nesikiša. Bet Amerika tarptautinėje arenoje – labai aktyvi iki šiol. Bent kol kas Baltieji rūmai nepareiškė, esą nuo šiol jai nerūpi nei demokratijos, nei laisvės. Pasiuskite: Amerika užsidaro savyje. Taip J. Biden niekad niekur netvirtino.
Antra, Budapešto memorandumą pasirašydamas JAV prezidentas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, bet vėlesni JAV prezidentai nesugebėjo apsaugoti amerikietišku pažadu patikėjusio Kijivo. Trečia, visiems senų seniausiai aišku, kad jei V. Putinui pavyks ant kelių parklupdyti Ukrainą, Kremlius nesustos mėgindamas „atkurti SSRS”; tai reiškia, kad Washingtonas, per menkai padėdamas Ukrainai, silpnina savo rytinių sąjungininkių NATO aljanse padėtį.
Ketvirta, Ukraina ne sykį viešai prašė, kad ją priimtų į NATO ir Europos Sąjungą, skirtingai nei Kuveitas ar Vietnamas; todėl ukrainiečius reikėtų traktuoti kaip ypač artimus draugus…
Ypač keisti J. Šveco pamokymai, esą Ukraina pati labiau turėjo stengtis naikindama šalyje korupciją bei stiprindama savąją kariuomenę. Šie demagogiški virkavimai tarsi byloja, jog Amerika – ideali valstybė, o Ukraina – iki ausų korumpuota egoistė, panorusi laimėti svetimomis rankomis. Nejaugi buvusiam KGB darbuotojui nėra aišku, kaip pastaraisiais dešimtmečiais V. Putinas atkakliai mezgė Ukrainoje savų įtakos agentų tinklą? Vargu ar buvo galima labiau priešintis Kremliaus brukamiems šnipams nei tai pastaraisiais metais darė ukrainiečiai.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Dažnokai lyginu pono J. Šveco komentarus su Ukrainos prezidento administracijos patarėjo kariniams reikalams Aleksejaus Arestovičiaus interviu, kuriuose jis tvirtina, jog už gerus darbus – dėkokime, o už tai, kad ginklų duodate du – tris sykius mažiau nei mums reikia, – piktinamės. Nes kiekviena uždelsta diena – tai šimtai žuvusių ukrainiečių karių ir civilių bei nuo žemės paviršiaus nušluoti ukrainietiškų miestų kvartalai.
Karinės žvalgybos ekspertas A. Arestovičius – teisus. Bepigu mums iš prašmatnių ofisų mokyti ukrainiečius gyvenimiškų tiesų. Iš požeminių bunkerių, apkasų, kurie nuolat apšaudomi, pasaulis atrodo visai kitaip nei pro Baltųjų rūmų langus. Ukraina turi moralinę teisę piktintis, kuomet Vakarai neskuba siųsti ginklų ar perša kapituliantiškus „taikos planus”. Beveik ketveri karo mėnesiai įrodė, jog ukrainiečiai brangina laisvę, garbę, o tai reiškia, kad jie myli ir demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Galbūt netlabiau nei išlepinti, išpaikinti, ištižę Paryžiaus, Berlyno ir Romos ponai.
O štai Vakarams piktintis dėl ukrainietiškų priekaištų – nedera. Vakarams labiau tiktų analizuoti savas klaidas. Tų klaidų – labai daug ir jos labai bjaurios. NATO ir Europos Sąjunga neatliko svarbiausio savo darbo – nepažabojo kaimynines šalis skriaudžiančio V. Putino. Nors V. Putino tramdymui turėjo užtektinai ir laiko, ir jėgų.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org (2022.06.23)
Ukrainos prezidentas Kyjive priėmė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos lyderius. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 16 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje Kyjive priemė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Italijos premjerą Mario Draghį ir Rumunijos prezidnentą Klausą Iohannisą.
Prezidentūroje jie visi susėdo prie bendro derybų stalo.
Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, birželio 14 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą užimti aiškesnę poziciją Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Mums reikia, kad kancleris Scholzas mus patikintų, jog Vokietija remia Ukrainą. Jis ir jo vyriausybė turi apsispręsti“, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
Vokietija neturėtų mėginti ieškoti pusiausvyros tarp santykių su Ukraina ir ryšių su Rusija, sakė Ukrainos prezidentas.
„Vokietija ginklų tiekimą pradėjo vėliau nei mūsų kaimyninės šalys. Tai faktas“, – pridūrė V. Zelenskis.
Vokietija ir Prancūzija pradžioje Ukrainą rėmė tik politiškai ir retoriškai, sakė jis.
O. Scholzas anksčiau atmetė kritiką, kad Vokietija per lėtai tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
„Pristatysime visus ginklus, kuriuos patvirtinome“, – pirmadienį sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgas pirmiausia reikia apmokyti naudotis ginklais.
„Kalbama apie tikrai sunkią ginkluotę. Jūs turite mokėti ja naudotis, turite būti tam apmokyti“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Ukrainos kariai šiuo metu dalyvauja mokymuose Vokietijoje.
Kartu O. Scholzas atsisakė patvirtinti pranešimus, kad ketvirtadienį jis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu turėtų vykti į Kyjivą.
Padėtis Ukrainos rytuose
Ukrainoje prorusiški Donecko separatistai pranešė, kad miestas patyrė stipriausią Ukrainos artilerijos apšaudymą nuo karo pradžios.
Kaip pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida, žuvo keturi žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti. Be to, pranešama, kad mieste užsidegė gimdymo namai, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Olafas Scholzas. EPA-ELTAnuotrauka
Siekiant apsaugoti miestą ir Donecko liaudies respubliką, reikia daugiau „sąjungininkų pajėgų“, t. y. Rusijos kariuomenės, karių, Donecko naujienų agentūra (DAN) citavo apsišaukėliškos respublikos vadovą Denisą Pušiliną. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos kariai buvo išstumti iš Severodonecko – miesto, kuris jau kelias savaites yra Rusijos pastangų užimti Donbaso regioną židinys – centro.
Rusijos pajėgos apšaudė miesto centrą iš artilerijos ir išstūmė ten likusius ukrainiečių karius, pranešė Kyjivo generalinis štabas.
Pasak rytinio Luhansko regiono, kuriame yra Severodoneckas, gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. miesto, tačiau kovos dėl kiekvieno namo tęsiasi.
Kai strategiškai svarbus pramoninis miestas atiteks rusams, Luhanską beveik visiškai kontroliuos prorusiški separatistai, sakė S. Gaidajus transliuotojui „Belsat“, – Maskvai tai svarbus karo tikslas.
Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja 90 proc. Luhansko ir palaipsniui augina savo pozicijas, kad visiškai apsuptų Severodonecką.
Rusija taip pat atakuoja chemijos gamyklą „Azot“ Severodonecke. Pasak S. Gaidajaus, gamykloje tebesislepia apie 500 civilių gyventojų, įskaitant 40 vaikų, kurie naudojasi ja kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Šiuo metu Kyjivas bando susitarti dėl humanitarinio koridoriaus jiems evakuoti, sakė gubernatorius.
Pasak Ukrainos policijos vadovo Ihorio Klymenkos, iki šiol per Rusijos invaziją į šalį žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.
75 proc. aukų sudaro vyrai, 2 proc. – vaikai, o likusieji 23 proc. – moterys, sakė jis pirmadienį interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta kritiką dėl iki šiol Ukrainai nepristatytos sunkiosios ginkluotės.
Vokietija „perduos visas“ ginklų sistemas, kurias pažadėjo, pareiškė jis pirmadienį po susitikimo su rytinių federalinių žemių ministrais pirmininkais.
O. Scholzas pažymėjo, jog „klaida“ būtų tiesiog perduoti modernias ginklų sistemas, pavyzdžiui, savaeiges haubicas 2000, „be instrukcijų, be apmokymų“. Apmokymai šiuo metu vyksta Vokietijoje, sakė kancleris. Tas pats taikytina priešlėktuviniams tankams „Gepard“.
Tikslas turi būti suteikti Ukrainai „tikrai efektyvią pagalbą“, pabrėžė O. Scholzas. Ukrainiečių pajėgos kare su Rusija esą turi ir mokėti naudotis sunkiąją technika. „Tam reikia pasirengimo“, – teigė jis.
J. Stoltenbergas pasveikino Berlyno planus didinti karių skaičių Lietuvoje. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, birželio 9 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasveikino Berlyno planus nusiųsti į Lietuvą daugiau vokiečių karių ir Bundesvero apginklavimui skirti 100 mlrd. eurų.
Apie tai J. Stoltenbergas pranešė ketvirtadienį tviteryje po vaizdo konferencijos su kancleriu, kuri buvo skirta pasirengti birželio 28-30 dienomis Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, komentuodamas pokalbį, sakė: „Federalinis kancleris ir generalinis sekretorius buvo vieningos nuomonės, kad viršūnių susitikimas turi pasiųsti Aljanso ryžto ir vienybės signalą“.
O. Scholzas patvirtino, jog viršūnių susitikimo spendimai turi garantuoti, jog NATO ir ateinantį dešimtmetį galės patikimai ir sėkmingai vykdyti pagrindinę savo misiją – užtikrinti kolektyvinę Europos ir Šiaurės Amerikos Aljanso teritorijos apsaugą. Vokietija esą įneš deramą savo indėlį.
J. Stoltenbergas ketvirtadienį turėjo lankytis Berlyne, tačiau dėl jam diagnozuotos juostinės pūslelinės vizitas buvo atšauktas. Šis negalavimas NATO vadovui esą galėjo pasireikšti dėl persirgtos COVID-19 ligos.
Antradienį lankydamasis Vilniuje O. Scholzas paskelbė, kad Vokietija pasirengusi iki brigados lygio stiprinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių. NATO pajėgos bus sustiprintos ir Estijoje bei Latvijoje. Galutinis sprendimas dėl to bus priimtas viršūnių susitikime Madride.
Vokietija praėjusią savaitę taip pat paskelbė apie 100 mlrd. eurų investicijas į gynybą.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paskelbė komunikatą, kuriuo sutarė dėl Vokietijos karinių pajėgų skaičiaus didinimo Lietuvoje.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai komunikate įvardijo Rusiją kaip ilgalaikę karinę grėsmę Europai ir patvirtino šalių įsipareigojimą kolektyvinei visų sąjungininkių gynybai. Vadovai pabrėžė, kad, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką euroatlantinėje erdvėje, yra būtina atitinkamai atnaujinti NATO ilgalaikę laikyseną.
Komunikate, kaip praneša Prezidentūra, teigiama, kad Lietuvos ir Vokietijos vadovai pritaria siekiui toliau stiprinti rytinę NATO dalį, kad Aljansas užtikrintų patikimą atgrasymą ir gynybą regione. Taip pat pabrėžiama, kad Vokietija įsipareigoja sukurti brigadą Lietuvoje. Tai bus stipri ir išskirtinai tik šiam tikslui sukurta kovinė struktūra, pasirengusi būti greitai dislokuota ir vykdyti užduotis. Šios pajėgos bus integruotos į regioninio lygmens intensyvią ir plataus masto pratybų programą, kurioje dalyvaus rotacinės pajėgos ir Lietuvos kariuomenė.
Lietuva savo ruožtu įsipareigoja sukurti visą reikiamą infrastruktūrą ir teikti priimančiosios šalies paramą.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį Lietuvoje lankysis ir su prezidentu Gitanu Nausėda susitiks Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Lietuvos prezidentas su kancleriu aptars Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir Vokietijos karinių pajėgų didinimą šalyje.
Prezidentas G. Nausėda ir O. Scholzu taip pat planuoja apsilankyti Generolo Silvestro Žukausko poligone. Čia valstybių lyderiai lankys Vokietijos vadovaujamą NATO priešakinių pajėgų (eFP) bataliono kovinę grupę.
Vilniuje vyks ir keturšalis Lietuvos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos vadovų susitikimas, kurio metu bus aptarta saugumo situacija Europoje, Baltijos regiono saugumo stiprinimas, kiti su pasirengimu NATO viršūnių susitikimui Madride susiję klausimai.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje paragino skubiai tiekti sunkiąją ginkluotę į karo nuniokotą šalį, teigdamas, kad praėjus 100 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Vokietijos vyriausybės pažadėti ginklai dar nepristatyti.
„Būkime atviri, praėjo 100 karo dienų, o iki šiol iš Vokietijos į Ukrainą nebuvo pristatytas nė vienas sunkiosios ginkluotės vienetas“, – Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė Andrijus Melnykas.
Nors jis palankiai įvertino neseniai paskelbtą kanclerio Olafo Scholzo pranešimą, kad Vokietija Ukrainai atsiųs tokių ginklų, kaip oro gynybos sistema „Iris-T“, A. Melnykas sakė, kad pirmieji ginklai tikriausiai nebus pristatyti iki birželio pabaigos.
Kancleris trečiadienį parlamente paskelbė apie „Iris-T“ pristatymą, taip pat apie sekimo radarą artilerijos pozicijoms aptikti. Vokietija taip pat nori pristatyti keturis daugkartinius raketų paleidimo įrenginius iš Bundesvero atsargų.
Šiam įsipareigojimui pritaria kiek daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų, rodo reprezentatyvi tyrimų instituto „YouGov“ atlikta apklausa.
Apie 52 proc. respondentų teigė visiškai arba iš dalies palaikantys šį pranešimą, o 33 proc. teigė visiškai arba iš dalies nepritariantys jam.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 21 d. (ELTA). Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vokietijos poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai, kurią užpuolė Rusija.
Savo nuomonę jis išsakė interviu metu laikraščiui „Handelsblatt“, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Anot buvusio NATO vadovo, Vokietija per daug dvejoja tiek dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai, tiek dėl sankcijų įvedimo Rusijai.
„Žinoma, Vokietija itin priklausoma nuo dujų importo iš Rusijos. Tačiau aš manau, kad tvirta Federalinės vyriausybės pozicija pakeistų visą dinamiką Ukrainoje. Mums reikalinga Vokietijos lyderystė“, – sakė A. F. Rasmussenas. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Jis paragino Europą nedelsiant nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą.
Kiek anksčiau Ukrainos ambasadorius Andryjus Melnykas sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą sakydamas, kad pastarasis turbūt nenori perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės.
„Mes susidarėme įspūdį, kad kancleris nenori šito daryti. Yra tik 7 savaeigės haubicos, tačiau nėra nei tankų „Gepard“, nei „Leopard 1“, nei šarvuočių „Marder“. Visų jų Bundesveras nebeeksploatuoja ir gynybos pramonė juos galėtų perduoti mums nepakenkdama Vokietijos gynybai“, – sakė diplomatas.
Vokietija taip pat blokavo Slovėnijos turimų tankų T-72 perdavimą Ukrainai.
„Tai kruvina logika, kuri palieka žmones bėdoje“, – sakė A. Melnykas.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 13. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį per 75 minutes trukusį pokalbį telefonu su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu pareikalavo kuo greičiau paskelbti paliaubas Ukrainoje, pranešė vyriausybės atstovas žiniasklaidai.
O. Scholzas taip pat paragino gerinti humanitarinę padėtį ir siekti pažangos ieškant diplomatinio konflikto sprendimo, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.
O. Scholzas atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukrainoje paplitęs nacizmas, teigiama Vokietijos paskelbtoje pokalbio išklotinėje.
Anksčiau Kremlius teigė, kad V. Putinas Vokietijos kancleriui nurodė „šiurkščius tarptautinės teisės normų pažeidimus, kuriuos daro nacistinę ideologiją išpažįstantys kovotojai“.
Rusija ne kartą bandė pateisinti savo karą prieš Ukrainą teigdama, kad jo tikslas – kaimynės „denacifikacija“, nors tokiam teiginiui pagrįsti nėra jokių įrodymų.
S. Hebestreitas sakė, kad abu vadovai taip pat kalbėjo apie pavojų pasauliniam maisto tiekimui dėl karo Ukrainoje, kuri yra viena svarbiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Vladimiro Putino fizionomija
„Kancleris pakartojo, kad Rusijai čia tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.
Kremlius teigė, kad V. Putinas pateikė „išsamią“ informaciją apie Rusijos siekius Ukrainoje, daugiausiai akcentuodamas humanitarinius tikslus. Buvo sutarta, kad diskusija bus tęsiama „įvairiais kanalais“.
Penktadienio rytą įvykęs pokalbis telefonu buvo pirmas abiejų lyderių pokalbis per daugiau nei šešias savaites.
O. Scholzas informavo įstatymų leidėjus apie savo planą susisiekti su V. Putinu anksčiau penktadienį, teigė Bundestago gynybos komiteto posėdžio dėl Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai dalyviai.
O. Scholzas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu telefonu po vasario 24 dienos, paskutinį kartą tai įvyko kovo 30 dieną. Po kelių dienų pasirodė žinia apie žudynes Bučos mieste netoli Kyjivo.
Kurį laiką su V. Putinu nebendravo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau gegužės 3 dieną jie vėl kalbėjosi telefonu, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas balandžio mėnesį aplankė V. Putiną Maskvoje, siekdamas deeskaluoti konfliktą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė vizito Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir prezidentą Franką Walterį Steinmeierį, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prezidento kanceliarija, – praėjus trims savaitėms, kai Kyjivas atsisakė F. W. Steinmeierio apsilankymo.
V. Zelenskis juos pakvietė ketvirtadienį per pokalbį telefonu su F. W. Steinmeieriu, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis prezidento biure. Pasak jo, pokalbio metu „ankstesnio susierzinimo buvo atsisakyta”, o F. W. Steinmeieris pareiškė „solidarumą, pagarbą ir paramą“ Ukrainai.
Praėjusį mėnesį F. W. Steinmeieris pripažino ketinęs apsilankyti Ukrainoje su kitais Europos Sąjungos lyderiais, tačiau „Kyjivas to nenorėjo“.
F. W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, sulaukė vis didesnės kritikos nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasarį dėl savo ilgus metus trukusios susilaikymo politikos Maskvos atžvilgiu. Tuo metu O. Scholzas buvo kritikuojamas, kad pats nesugebėjo nuvykti į Kyjivą, taip pat dėl dvejonių tiekti sunkiąją ginkluotę, kuri padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Net kai šią savaitę Ukrainoje lankėsi Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas, O. Scholzas sakė pats nenorintis vykti, kol nebus pašalintas Kyjivo nesutarimas su kolega socialdemokratu F. W. Steinmeieriu. Vis dėlto praėjusią savaitę Vokietija pareiškė, kad siųs priešlėktuvinius tankus į Ukrainą, ir tai buvo aiškus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pasikeitimas. O. Scholzas taip pat pritarė Vokietijos parlamento priimtam pasiūlymui paspartinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį per pokalbį telefonu F. W. Steinmeieris sakė, kad Vokietija „solidariai remia Ukrainos pusėje suvienytas jėgas“, sakė šaltinis prezidento biure. Abu prezidentai derybas apibūdino kaip „labai svarbias ir labai geras“, sakė šaltinis.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, balandžio 22 d. (ELTA). Artimiausiu metu Vokietija nusiųs Ukrainai prieštankinių priemonių, minų ir artilerijos šaudmenų. Be to, Berlynas ketina prisidėti prie jos gynybinio pajėgumo stiprinimo Vakaruose pagaminta ginkluote.
Tai ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Spiegel“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.
Pasak jo, galimybės tiekti Ukrainai ginkluotę iš Bundesvero atsargų iš esmės yra išnaudotos.
„Mes būtinai dar patieksime prieštankinių priemonių, prieštankinių minų ir artilerijos šaudmenų, gynybinės ginkluotės ir minosvaidžių. Mes mokame už ginklų tiekimą. Vokietija tam skyrė iš viso 2 mlrd. eurų“, – pažymėjo O. Scholzas.
Anot kanclerio, prieštankines priemones ir artileriją galima greitai permesti į Ukrainos rytus. Berlynas taip pat pasirengęs išmokyti Ukrainos karius naudoti vokišką ginkluotę.
„Karinė technika turi būti naudojama be ilgo pasirengimo, be papildomos logistikos, be karių iš kitų šalių. Šį tikslą greičiausiai galima pasiekti su sovietine ginkluote, su kuria ukrainiečiai yra gerai susipažinę. Todėl neatsitiktinai kai kurios NATO šalys Rytų Europoje dabar tiekia Ukrainai tokią ginkluotę“, – pridūrė Vokietijos vyriausybės vadovas.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos pareigūnai pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą apsilankyti Kyjive, kai prieš tai atmetė galimą šios šalies prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitą šalyje. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Pranešėme, kad mūsų prezidentas ir vyriausybė labai džiaugtųsi, jei kancleris Olafas Scholzas apsilankytų Kyjive“, – vėlų antradienį vokiečių televizijos stotims „ProSieben“ ir „SAT.1“ sakė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas. Vokietijos kanclerio vizito metu esą būtų galima skirti daug dėmesio, kaip Berlynas gali padėti Kyjivui sunkiąja ginkluote. „Mūsų prezidentas to nekantriai laukia“, – tvirtino A. Melnykas.
Prieš tai F. W. Steinmeieris pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“. „Buvau pasirengęs tai padaryti, bet, matyt – ir turiu tai įsidėmėti – Kyjivas to nenorėjo“, – sakė jis žurnalistams.
F. W. Steinmeieris jau kurį laiką žinomas dėl savo Rusijai palankios pozicijos.
