Borisas Džonsonas ir Olafas Šolcas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija siunčia Ukrainai daugiau „aukštos kokybės karinės įrangos“, įskaitant priešlėktuvines raketas „Starstreak“ ir 800 prieštankinių raketų, po „protu neaprėpiamos“ atakos geležinkelio stotyje, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Ataka Kramatorske „parodo, kiek giliai įklimpusi (Vladimiro) Putino kadaise šlovinga armija“, sakė B. Johnsonas žurnalistams greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, pavadinusio Rusijos smūgį „žiauriu“.
„Aukštos kokybės karinės įrangos“ vertė – 150 milijonų svarų sterlingų (180 milijonų eurų), sakė B. Johnsonas.
O. Scholzas taip pat gynė Vokietiją nuo kritikos, kad ji vilkina Rusijos energijos importo nutraukimą kaip dalį Vakarų sankcijų dėl V. Putino invazijos į Ukrainą. „Darome viską, ką galime, ir darome daug“, – sakė kancleris, atkreipęs dėmesį į ilgalaikę Vokietijos diversifikaciją į alternatyvią energiją ir kitus gamtinių dujų tiekėjus.
Po derybų su O. Scholzu Dauning Stryte B. Johnsonas sakė, kad Didžioji Britanija ir Vokietija dirbs kartu, kurdamos atsinaujinančias technologijas. „Negalime per naktį transformuoti savo energetikos sistemų, bet taip pat žinome, kad ir V. Putino karas nesibaigs per naktį“, – sakė premjeras.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas apkaltino Rusijos kariuomenę įvykdžius žiaurius išpuolius prieš Ukrainos civilius ir paragino atlikti išsamų tyrimą.
„Reikalauju, kad tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas būtų sudaryta galimybė pasiekti šias teritorijas ir nepriklausomai dokumentuoti žiaurumus. Privalome principingai ištirti Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus“, – sekmadienį Berlyne sakė F. Scholzas.
„Nusikaltimus įvykdę asmenys, taip pat tie, kurie davė įsakymus, privalo būti patraukti atsakomybėn“, – sakė kancleris, visgi susilaikydamas nuo termino „karo nusikaltimai“.
Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurią vos prieš kelias dienas kontroliavo Rusijos kariškiai, buvo aptikta dešimtys nušautų civilių gyventojų ir masinė kapavietė.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 18 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gynė Rusijos žmones sakydamas, jog „ne Rusijos žmonės priėmė lemtingą sprendimą įsiveržti į Ukrainą“. „Šis karas yra Putino karas“, – ketvirtadienio vakarą politiniame renginyje sakė O. Scholzas.
Pasak Mychailo Podoliako, šis atskyrimas, nors plačiai paplitęs Europoje, yra klaidingas, nes dauguma Rusijos gyventojų palaiko karą, susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ parašė jis.
M. Podoliakas atsakingas už Ukrainos prezidento kanceliarijos užsienio politikos pareiškimus, taip pat skelbia Kyjivo ir Maskvos taikos derybų naujienas. Jis kritikavo O. Scholzą kitą dieną, kai V. Zelenskis asmeniškai kreipėsi į Vokietijos kanclerį, ragindamas Berlyną teikti daugiau paramos Ukrainai, atremiančiai plataus masto Rusijos puolimą ir šalyje daugėjant civilių aukų. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Suteikite Vokietijai vadovaujantį vaidmenį, kurio Vokietija nusipelno“, – ragino V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bundestagą. Vėliau O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, bet pakartojo NATO atsisakymą įsikišti į karą Ukrainoje.
O. Scholzo vyriausybė sulaukė viso politinio spektro opozicinių partijų pasipiktinimo, kai po V. Zelenskio kalbos blokavo pasiūlymą surengti specialius debatus dėl Ukrainos. Vietoj to, Bundestagas grįžo prie įprastos darbo tvarkos, o įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininko pavaduotoja Katrin Göring-Eckardt nerangiai perėjo prie dviejų įstatymų leidėjų gimtadienio sveikinimų iškart po aistringos V. Zelenskio kalbos.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pakartojo, kad NATO atmeta karinės intervencijos Ukrainoje galimybę, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vokietijos parlamentą, prašydamas daugiau pagalbos ginant jo šalį nuo Rusijos invazijos.
O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, kuriuos šis ketvirtadienį išsakė Bundestage.
„Tačiau taip pat reikia aiškiai pasakyti vieną dalyką: NATO nesikiš į šį karą karinėmis priemonėmis“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Berlynas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis emocingame vaizdo kreipimesi į parlamentą ragino Vokietiją padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje.
„Tai ne Berlyno siena – tai siena Vidurio Europoje tarp laisvės ir vergijos, ir ši siena didėja su kiekviena bomba, numesta ant Ukrainos”, – sakė V. Zelenskis parlamentarams.
„Gerbiamasis pone Scholzai, nugriaukite šią sieną“, – maldavo jis Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, primindamas JAV prezidento Ronaldo Reagano šaltojo karo laikų kreipimąsi Berlyne.
Vokietijos deputatai ketvirtadienį stovėdami plojo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui prieš jo vaizdo kalbą, kurią jis pasakė Bundestagui – parlamento žemiesiems rūmams kitą dieną, kai paprašė pagalbos kreipdamasis į JAV Kongresą.
„Suteikite Vokietijai lyderės vaidmenį, kurio jūs Vokietijoje nusipelnote“, kalbėjo V. Zelenskis, ekrane pasirodęs su dabar jau jo prekės ženklu tapusiais chaki spalvos marškinėliais ir tamsiais ratilais paakiuose.
Tačiau jis ne tik meilikavo, bet ir smarkiai priekaištavo Berlynui dėl ilgus metus trukusio nenoro atsispirti Maskvai ir nutraukti tvirtus energetinius bei verslo ryšius su Rusija.
„Mes į jus kreipėmės, – kalbėjo jis. – Mes jums sakėme, kad „Nord Stream“ (dujotiekiai) yra tam tikras pasirengimas karui. Ir atsakymas, kurį gavome, buvo grynai ekonominis – tai ekonomika, ekonomika, ekonomika, nors tai buvo cementas naujai sienai“.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos invazija į Ukrainą vasario 24 d. paskatino esmines permainas Vokietijos energetikos, ekonomikos ir saugumo politikoje, kuri mažai keitėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Vokietija sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, prisijungė prie sąjungininkių įvedant baudžiančias sankcijas dėl Ukrainos ir pažadėjo labai padidinti išlaidas gynybai bei, siekdama padėti Ukrainai, panaikino draudimą eksportuoti ginklus į konflikto zonas. Vokietija taip pat pareiškė, kad iki šių metų pabaigos ketina beveik išsilaisvinti nuo Rusijos naftos importo, nors vis dar yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.
Tačiau Berlynas priešinasi visiškam Rusijos energijos importo stabdymui ir perspėja, kad tai sukels trūkumą žiemai nepasibaigus bei padidins infliaciją, o tai sukels potencialų nestabilumą didžiausioje Europos ekonomikoje.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasaulyje prasidėjo „nauja era“.
Kancleris kartu pažymėjo, kad Vakarų sąjungininkams šiuo metu keliamas klausimas, ar jie gali sukaupti pakankamai jėgų, jog nustatytų ribas tokiems „karo kurstytojams“, kaip Vladimiras Putinas.
„Iš esmės tai yra klausimas, ar galia gali palaužti teisę“, – specialioje parlamento sesijoje teigė O. Scholzas.
Prie Vokietijos ambasados – piketas, išreiškiantis paramą Ukrainai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį prie Vokietijos ambasados Vilniuje įvyko akcija, raginanti Vokietiją blokuoti Rusiją nuo tarptautinių tarpbankinių pavedimų sistemos SWIFT. Į akciją susirinkę žmonės laikė plakatus „Cut Russia from SWIFT“, „Ukraine you are not alone“, „Cut Russia out and do it swiftly!“, „Germany just do it“ ir kitais. Akcijoje dalyvauja apie 100 žmonių.
Šio įvykio rengėjai socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad akcijos tikslas – pareikšti paramą Ukrainai su intencija, kad Vokietija nedelsiant blokuotų Rusiją nuo SWIFT ir būtų griežtesnė šios valstybės atžvilgiu.
„Net pati Rusija sako, kad sankcijos jai rodo ES impotenciją“, – rašoma renginio aprašyme.
ELTA primena, kad ES lyderiai ketvirtadienį vykusiame nepaprastajame viršūnių susitikime susitarė dėl „didžiulių ir sunkių padarinių“ Rusijai už jos invaziją į Ukrainą, nusitaikydami į pagrindinius jos ekonomikos sektorius.
Sankcijos apima finansų, energetikos ir transporto sektorius, dvejopo naudojimo prekes, taip pat eksporto kontrolę ir eksporto finansavimą, vizų politiką, papildomų Rusijos asmenų įtraukimą į sąrašą ir naujus tokio įtraukimo kriterijus.
Tačiau naujajame sankcijų pakete nėra įtraukta priemonė atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino Vakarus panaudoti šį svertą. Ši sankcija buvo panaudota Irano bankų sektoriui 2012 –2016 m. bei pakartota 2018 m. ir turėjo reikšmingą poveikį Irako ekonomikai.
Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas jau anksčiau siūlė neįtraukti SWIFT į naują sankcijų etapą, bet galbūt dar palikti rezerve. Paklaustas konkrečiai apie SWIFT įtraukimą į sankcijas, jis sakė: „Labai svarbu imtis priemonių, kurios buvo parengtos pastarosiomis savaitėmis, o likusias palikti situacijai, kai to gali prireikti dėl kitų dalykų“.
Vokietija šiuo metu apie pusę gamtinių dujų ir anglies bei trečdalį naftos gauna iš Rusijos.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atvyko į Berlyną derybų su Vokietijos ir Lenkijos vadovais dėl Ukrainos krizės po intensyvių diplomatinių pastangų Maskvoje ir Kijeve.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pats ką tik grįžęs po vizito Vašingtone, per kurį dominavo įtampa dėl Ukrainos, rengia susitikimą su E. Macronu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, siekiant sukurti vieningą frontą.
Antradienį E. Macronas pareiškė matantis kelią įtampai su Rusija dėl Ukrainos mažinti. Kijeve E. Macronas surengė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – kitą dieną po penkias valandas trukusio susitikimo Kremliuje su Rusijos Vladimiru Putinu, Vakarams stengiantis išsklaidyti nuogąstavimus, kad Maskva gali įsiveržti į savo buvusią sovietinę kaimynę.
Prancūzijos lyderis pareiškė dabar matąs „galimybę“ deryboms su Maskva ir Kijevu dėl įsisenėjusio konflikto Rytų Ukrainoje ir judėti į priekį su „konkrečiais, praktiniais sprendimais“, kad būtų sumažinta įtampa tarp Rusijos ir Vakarų.
„Negalime nuvertinti įtampos, kurią išgyvename“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją po susitikimo su V. Zelenskiu. „Negalime išspręsti šios krizės per kelias derybų valandas, – kalbėjo jis. – Reikės dienų, savaičių ir mėnesių, kad pasiektume pažangos“.
E. Macronas teigė, kad V. Putinas jam pasakė, jog Rusija šioje situacijoje „nebus eskalavimo šaltinis“, nepaisant to, kad Ukrainos pasienyje sutelkė daugiau nei 100 tūkst. karių ir karinės įrangos. Gavęs šį patikinimą, vėliau antradienį E. Macronas atskrido į Berlyną, kur kalbėsis su Lenkijos prezidentu A. Duda ir Vokietijos kancleriu O. Scholzu. Europos lyderiai, susitinkantys vadinamuoju Veimaro formatu, tikisi pademonstruoti vieningą frontą.
V. Zelenskis sakė tikįs, kad ketvirtadienį Berlyne vyksiančios atskiros aukšto rango pareigūnų derybos gali atverti kelią viršūnių susitikimui su Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, siekiant atgaivinti įstrigusį Kijevo konflikto su Maskvos remiamais separatistais taikos planą.
V. Putinas, reikalaujantis didelių NATO ir JAV saugumo garantijų, po derybų su E. Macronu pareiškė, kad Maskva „darys viską, kad rastų visiems tinkančius kompromisus“. Jis sakė, kad keli E. Macrono pateikti pasiūlymai galėtų „sudaryti pagrindą tolesniems žingsniams“, siekiant sušvelninti krizę dėl Ukrainos, tačiau nepateikė jokių detalių.
Prancūzijos pasiūlymai
Tuo pat metu, kai pasiuntė karinę įrangą prie Ukrainos sienų, V. Putinas paskelbė reikalavimus, Vakarų nuomone, nepriimtinus, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO ir patraukti Aljanso pajėgas iš Rytų Europos.
Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungai pirmininkaujanti Prancūzija nurodė, kad E. Macrono atsakomieji pasiūlymai apima abiejų pusių įsipareigojimą nesiimti jokių naujų karinių veiksmų, pradėti strateginį dialogą ir atgaivinti taikos procesą Ukrainos konflikte. Ji taip pat teigia, kad susitarimas garantuotų maždaug 30 tūkst. Rusijos karių išvedimą iš Baltarusijos, pasibaigus šio mėnesio bendroms karinėms pratyboms. Kremlius tvirtino, kad niekada neketino visam laikui palikti karių Baltarusijos teritorijoje.
Vakarams iškilo sunki užduotis mėginti įtikinti V. Zelenskį sutikti su kompromisais. Kijevas nubrėžė tris „raudonąsias linijas“, kurių, jo teigimu, neperžengs, kad rastų sprendimą – jokių kompromisų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, jokių tiesioginių derybų su separatistais ir jokio kišimosi į Ukrainos užsienio politiką.
Maskva spaudžia Ukrainą pasiūlyti nuolaidų Rusijos remiamiems sukilėliams, kurie nuo 2014 metų kovoja su Kijevu, per konfliktą jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Ukraina teigia, kad Kremlius nori panaudoti du atsiskyrusius rytinius Rusijos remiamus regionus kaip svertą, kad išlaikytų šalį Maskvos įtakoje.
Rusija siunčia karo laivus
Rusija neigia, kad planuoja įsiveržimą, bet JAV perspėja, kad ji sutelkė 70 procentų pajėgų, reikalingų didelio masto įsiveržimui. Maskva antradienį toliau stiprino savo pajėgas aplink Ukrainą, paskelbusi, kad siunčia šešis karo laivus, kurie išplaukė iš Viduržemio jūros į Juodąją jūrą pagal anksčiau suplanuotus jūrų manevrus. Kur važiuoja šie rusų tankai
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas vietos televizijai sakė, kad Kijevas, reaguodamas į Rusijos ir Baltarusijos pratybas, planuoja surengti savo pratybas, kuriose būtų išbandomos Vakarų suteiktos prieštankinės raketos ir Turkijos koviniai bepiločiai orlaiviai.
Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį padidino spaudimą Maskvai, perspėjęs, kad prieštaringai vertinamas naujas dujotiekis „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Europą bus uždarytas, jei į Ukrainą įriedės tankai. J. Bideno pareiškimas per spaudos konferenciją su O. Scholzu iki šiol buvo tiesmukiausias pareiškimas dėl svarbaus dujotiekio, kuris jau baigtas tiesti, bet dujos juo dar neteka, likimo. O. Scholzas nebuvo toks tiesmukas ir tik pasakė, kad Berlynas „vieningas“ su Vašingtonu įvedant plataus masto sankcijas Rusijai. Dujotiekio jis neminėjo.
Kitą savaitę O. Scholzas lankysis Maskvoje ir Kijeve, kur susitiks su V. Putinu ir V. Zelenskiu.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, sausio 18 d. (dpa-ELTA). Po Didžiosios Britanijos sprendimo tiekti Ukrainai ginklų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Berlynas to nedarys.
„Vokietijos federalinė vyriausybė daug metų vykdo vienodą strategiją šiuo klausimu. Tai reiškia, kad mes neeksportuojame letalinių ginklų“, – sakė jis antradienį Berlyne po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
„Praėjusių metų gruodį pasikeitus vyriausybei, ši pozicija nepasikeitė“, – pridūrė O. Scholzas.
Ukraina daug metų reikalauja ginklų iš Vokietijos, kad galėtų apsiginti nuo galimo Rusijos puolimo – tačiau iki šiol nesėkmingai.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock jau pirmadienį lankydamasi Kijeve atmetė ginklų tiekimą Ukrainai. Didžioji Britanija tą pačią dieną paskelbė, kad aprūpins šalį lengvaisiais prieštankiniais ginklais. Būtina gerinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė britų gynybos ministras Benas Wallace‘as. Tai esą nėra strateginiai ginklai, ir jie nekelia pavojaus Rusijai.
Maskva griežtai kritikuoja ginklų tiekimą Ukrainai.
Vokietijos socialdemokratams vadovaus S. Esken ir L. Klingbeilis. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, gruodžio 11 d. (ELTA). Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) vadove perrinkta Saskia Esken, o organizacijos antruoju pirmininku tapo Larsas Klingbeilis, iki šiol ėjęs generalinio sekretoriaus pareigas. Tokį sprendimą šeštadienį priėmė partijos suvažiavimo delegatai.
SPD laimėjo rugsėjo 26 d. surengtus Bundestago rinkimus ir pasiūlė į Vokietijos kanclerio postą Olafą Scholzą. Partiją į pergalę atvedė S. Esken ir Norbertas Walteris Borjansas, kuris nusprendė trauktis iš pirmininko posto. Jo vietą užims L. Klingbeilis.
S. Esken surinko 76,7 proc. balsų, o L. Klingbeilis, kuris dabar atsisakys generalinio sekretoriaus įgaliojimų, – 86,3 proc. Iš viso balsavo 606 delegatai.
Abu politikai pagal reglamentą pareiškė, kad pripažįsta rinkimų rezultatus. Jie padėkojo partijos bičiuliams už pasitikėjimą.
Manoma, kad SPD generaliniu sekretoriumi taps buvęs socialdemokratų jaunimo organizacijos vadovas Kevinas Kühnertas.
SPD turi daugiausiai vietų naujos sudėties parlamente – 206. Partija sudarė valdančiąją koaliciją su žaliaisiais, turinčiais 118 vietų, ir Laisvąja demokratų partija (FDP), kuriai atstovauja 92 parlamentarai.
A. Merkel savo įpėdiniui O. Scholzui palinkėjo „laimingos rankos“. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Kadenciją baigusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo įpėdiniui Olafui Scholzui palinkėjo „laimingos rankos“ vadovaujant šaliai. Būti Vokietijos kancleriu yra „vienas gražiausių uždavinių“, sakė A. Merkel, trečiadienio popietę kanceliarijoje oficialiai perduodama pareigas. O. Scholzas per ceremoniją padėkojo A. Merkel už „pasitikėjimo kupiną“ bendradarbiavimą per praėjusius 16 metų.
„Iš savo patirties žinau, koks jaudinantis momentas yra būti išrinktai į šį postą“, – kalbėjo A. Merkel. „Jūs tikriausiai nutuokiate, koks tai įdomus, pasitenkinimą keliantis uždavinys, kartu ir daug pastangų reikalaujantis uždavinys. Tačiau jei jo imiesi su džiaugsmu, tai galbūt yra ir vienas gražiausių uždavinių – būti atsakingam už savo šalį“, – tęsė A. Merkel.
O. Scholzas savo ruožtu gyrė A. Merkel politinius nuopelnus. „Jūs pasiekėte didelių dalykų“, – pabrėžė jis, prisimindamas ir kartu įveiktas krizes, įskaitant 2008/2009 metų finansų krizę ir pabėgėlių krizę 2015-aisiais. Tai buvo „pasitikėjimu pagrįstas darbas, kuris rodo, kad esame stipri, veiksminga demokratija, kurioje tarp atsakingų demokratų vyrauja sutarimas“.
Trys Vokietijos partijos susitarė dėl bendros koalicinės sutarties. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, lapkričio 24 d. (dpa-AFP-ELTA). Trys Vokietijos partijos – socialdemokratai (SPD), žalieji ir Laisvoji demokratų partija (FDP) – susitarė dėl bendros koalicinės sutarties, kurios pavadinimas – „Drįskime siekti didesnės pažangos“. Partijos baigė koalicines derybas, dabar koaliciniai sutarčiai turi pritarti kiekvienos partijos taryba.
Būsimasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad tai bus „lygiavertė koalicija“. Tikslas esą yra ne „mažiausio bendro vardiklio“ politika, o „visuomeninės sanglaudos stiprinimas, kad gyvenimas taptų geresnis“.
„Mus vienija tikėjimas pažanga“, pabrėžė O. Scholzas. Partijos sieks, kad Vokietija taptų lydere klimato apsaugos srityje. Konkrečiai koalicijos partneriai, be kita ko, susitarė dėl 400 000 naujų būstų statybos Vokietijoje kasmet. Minimali valandinė alga augs iki 12 eurų. Šalis sieks iki 2030 atsisakyti anglies – aštuoneriais metais anksčiau nei iki šiol planuota.
Be to, ketinama iki 16 metų sumažinti amžiaus cenzą, nuo kurio galima balsuoti rinkimuose. Iki 2030-ųjų šalies keliais turėtų riedėti mažiausiai 15 mln. elektromobilių. Bus mažinamos kliūtys užsieniečiams įgyti Vokietijos pilietybę. Ją bus galima gauti jau praėjus 5 metams.
Partijos dėl 177 puslapių koalicinės sutarties susitarė praėjus beveik dviem mėnesiams po Bundestago rinkimų. Kas vadovaus ministerijoms, kol kas oficialiai neskelbiama.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Olafas Scholzas, centro kairiųjų Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatas pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste, yra vienas įtakingiausių Vokietijos politikų, turintis kruopštaus, patikimo ir labai ambicingo žmogaus reputaciją.
Būdamas A. Merkel finansų ministras ir vicekancleris, jis palaikė glaudžius ryšius su kanclere ir netgi siekė įsitvirtinti kaip tikrasis jos politikos tęstinumo kandidatas, nors ir priklauso kitai partijai. Neseniai jis buvo nufotografuotas žurnalo „Sueddeutsche Zeitung“ viršeliui sunėręs rankas rombu.
Pakartojęs garsųjį A. Merkel gestą jis sukėlė varžovų iš A. Merkel CDU stovyklos nuostabą.
Dėl savo manieros kalbėti it automatas Šolcomatu („Scholzomat“) pravardžiuojamas O. Scholzas vargu ar išsiskyrė charizma prieš sekmadienio rinkimus. Tačiau, kitaip nei du pagrindiniai jo varžovai – Arminas Laschetas iš A. Merkel CDU-CSU aljanso ir Annalena Baerbock iš žaliųjų, – 63 metų politikas kampanijos kelyje sugebėjo išvengti gėdingų klaidų. Todėl dabar jis yra favoritas vadovauti kitai Vokietijos koalicinei vyriausybei.
Būdamas finansų ministras, O. Scholzas savo darbininkų partijoje įsitvirtino kaip konservatyvios fiskalinės drausmės šalininkas.
Atsargus požiūris
Nepaisant to, kad sutiko išjungti Vokietijos taip branginamą „skolų stabdį“, kad būtų užkirstas kelias žalingiems koronaviruso pandemijos padariniams, O. Scholzas primygtinai reikalavo iki 2023 metų grįžti prie šios politikos. „Visa tai brangiai atsieina, bet nieko nedaryti būtų dar brangiau“, – tuomet sakė jis.
Dėl savo atsargaus požiūrio O. Scholzas kartais atsidurdavo SPD paraštėse, liko nepastebėtas 2019 metais renkant partijos vadovą, kai pirmenybė buvo atiduota dviem palyginti nežinomiems kairiesiems. Tačiau per rinkimų kampaniją jis laikėsi pavyzdinės SPD politikos, remdamas planuojamą turto mokestį ir minimalios algos didinimą.
Nepaisant to, kad O. Scholzas pasisako už griežtą Vokietijos fiskalinę drausmę, būdamas Hamburgo meras nuo 2011 iki 2018 m., jis plačiai atvėrė piniginę miesto koncertų salei „Elbphilharmonie“ finansuoti. O. Scholzas, kurio šūkis yra „Galiu dalinti tik tai, ką turiu“, teisino šias išlaidas tuo, kad miesto finansai sveiki.
Gimęs šiauriniame Osnabriuko mieste, paauglystėje O. Scholzas įstojo į SPD. Jį žavėjo kairesni idealai, bet netrukus jis pasirinko labiau centristinį kursą. Baigęs teisininko, kurio specializacija – darbo reikalai, studijas, 1998 m. O. Scholzas buvo išrinktas į nacionalinį parlamentą. Tais pačiais metais jis vedė kolegę SPD politikę Brittą Ernst.
„Ne itin emocingas“
2002–2004 m. būdamas SPD generalinis sekretorius jis ir užsidirbo „automato“ pravardę, sausai, bet nenuilstamai gindamas nepopuliarias jo garbinamo tuomečio kanclerio Gerhardo Schroederio darbo reformas.
Būdamas pirmosios A. Merkel koalicinės vyriausybės darbo ministras 2007–2009 m. O. Scholzas padėjo išvengti masinių atleidimų per finansų krizę, įtikinęs įmones sutrumpinti darbo valandas, valstybei prisidedant prie atlyginimų, – tokia politika buvo kartojama ir per pandemiją.
Beveik dešimtmetį buvęs SPD vadovo pavaduotojas O. Scholzas taip pat palaiko gilesnę euro zonos integraciją ir didesnį Vokietijos įnašą į Europos Sąjungos biudžetą po „Brexito“.
O. Scholzas ir pats prisipažįsta „nesąs pernelyg emocingas politikoje“. Tačiau jo ramus elgesys padėjo jam išgyventi neramius laikus, kai jis dirbo finansų ministru, įskaitant ir „Wirecard“ sukčiavimo skandalą.
„Wirecard“, kadaise buvusi kylanti Vokietijos finansų technologijų žvaigždė, pernai pranešė apie bankrotą, tai buvo vadinama didžiausiu Vokietijos pokario apskaitos skandalu. Visai neseniai O. Scholzas sulaukė kritikos dėl įtarimų, kad jo Finansų ministerijai pavaldi kovos su pinigų plovimu institucija nepranešė atitinkamoms institucijoms apie galimus pažeidimus. Tačiau kai per televizijos diskusijas A. Laschetas užpuolė jį dėl pinigų plovimo, O. Scholzas išliko visiškai ramus ir tik kelis kartus trumpai jį pertraukė kaltindamas „faktų iškraipymu“.
Greitoje apklausoje po 90 minučių trukusių diskusijų žiūrovai paskelbė O. Scholzą nugalėtoju.
