Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, antradienį susitikusi su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu dr. Petaru Rajičiumi, padėkojo už supratingumą apribojant Bažnyčios veiklą karantino metu.
„Šie metai nelengvi visiems, Lietuvos katalikų Bažnyčiai – taip pat. Bažnyčios dalyvavimas palaikant žmonių dvasią sunkiu laikotarpiu yra labai svarbus“, – sakė I. Šimonytė.
Rugsėjį Lietuva ir Šventasis Sostas minės diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį. Premjerė padėkojo Lietuvos katalikų Bažnyčiai už tarpreliginių ir ekumeninių ryšių puoselėjimą, kuriuo prisidedama prie santarvės ir bendruomeniškumo kūrimo Lietuvoje.
Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 773 asmenims, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šeštadienį buvo ištirti 5623 ėminiai.
Praėjusią parą pasveiko 159 žmonės, o bendrai pasveikusiųjų padaugėjo 119 085. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 176 624, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52 892 žmonės.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 867 777 ėminiai.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 18 žmonių ir registruoti dar 3 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2649 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
Nuo COVID-19 mirė 12 moterų ir 6 vyrai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 6 žmonės. Mirė vienas asmuo 50-59 metų amžiaus grupėje, taip pat trys žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, ir po keturis – 70-79 bei 90-99 metų amžiaus grupėse.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 9 asmenys, antrąja skiepo doze nepaskiepyta nė vieno. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 58 039, o dviem skiepo dozėmis – 8 997 žmonės. Iš viso panaudota 67 036 vakcinos.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 144 pacientai. Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų skaičius praėjusią parą siekė 101. Dešimčiai naujai pradėtų gydyti žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Infekcinė ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 1001 asmeniui, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Penktadienį buvo ištirti 9220 ėminių. Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 30 žmonių ir registruoti dar 7 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2628 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
Nuo COVID-19 mirė 18 moterų ir 12 vyrų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 14 žmonių. Taip pat mirė penki žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, keturi – 70-79. Mirė septyni asmenys 90-99 metų amžiaus grupėje.
Praėjusią parą pasveiko 3832 žmonės, o bendras pasveikusių skaičius išaugo iki 118 893. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 175 851, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52351 žmogus.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 860 713 ėminiai.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 244 asmenys, antrąja skiepo doze – 9. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 57 934, o dviem skiepo dozėmis – 8997 žmonės. Iš viso panaudota 66 931 vakcinos.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 158 pacientai.
Iš COVID-19 gydymui skirtų 2649 lovų užimtos 1432. Iš 2262 užimtos 1043 lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Danijos socialdemokratė premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos vadovaujama šalis tikisi pasiekti nulinį prašymų suteikti prieglobstį lygį, sugriežtinant jau ir taip gana griežtą šalies požiūrį į imigraciją.
2020 m. Danijoje prieglobsčio prašytojų skaičius buvo mažiausias nuo 1998 m. – 1 547.
„Negalime pažadėti nulio prieglobsčio prašytojų, tačiau galime išsikelti tokią viziją“, – parlamente sakė M. Frederiksen.
Mažas prieglobsčio prašymų skaičius pernai gali būti paaiškintas koronaviruso pandemija. Pernai pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius sudarė mažiau nei dešimtadalį per pabėgėlių krizę 2015 m. pateiktų prašymų skaičiaus.
Palyginimui, Danijoje 2015 m. buvo pateikta apie 21 300 prieglobsčio prašymų, o kaimyninėje Švedijoje – apie aštuonis kartus daugiau. 5,8 mln. gyventojų turinti Danija neslepia, kad nori atkalbėti žmones nuo bandymų šalyje prašyti prieglobsčio.
„Turime būti atsargūs, kad į mūsų šalį nepatektų per daug žmonių, antraip mūsų socialinė darna negalės egzistuoti“, – tikino M. Frederiksen.
2017 m., vadovaudama socialdemokratams, M. Frederiksen pristatė planą išsiųsti „ne vakariečius“ migrantus atgal į vadinamuosius priėmimo centrus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Pernai rugsėjį Kopenhaga paskyrė ambasadorių migracijai, kad pagal Europos prieglobsčio suteikimo sistemą paspartintų vienos ar daugiau migrantų stovyklų įrengimą už ES ribų.
Lietuvoje per praėjusią parą patvirtinus 1122 naujus koronaviruso atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia situaciją vertinantis atsargiai, nes mirčių skaičius vis dar išlieka nemažas.
„Kol kas dar atsargiai vertiname. Skaičius išlieka tikrai nemažas. Aišku, ne tiek, kiek fiksavome pačioje mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje, – tai tikrai pagerėjusi situacija, bet sudėtinga vertinti, nes norėtųsi užtikrinčiau jaustis. Situacija stabili, bet mirčių skaičius išlieka nemažas“, – Eltai šeštadienį sakė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.
Jos teigimu, sudėtinga situacija slaugos įstaigose, ligoninėse, fiksuojami susirgimo atvejai įmonėse.
Pasak NVSC atstovės, atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, dalis yra panaši kaip visada, nes dalis žmonių negali prisiminti, kur galėjo užsikrėsti infekcija.
„Įvardija, kad galbūt viešasis transportas, galbūt apsipirkimo centruose, bet mes tikrai negalime būti tikri, kad būtent ten, nes patys žmonės tiesiog negali įvardyti, tai mes kliaujamės tuo, ką jie pasako. Jei žmonės negali įvardyti, atvejis išlieka nežinomas, tačiau nereiškia, kad jis nėra neištirtas. Yra atliekami kiti procesai, izoliuojami žmonės, kurie kontaktavo su tuo žmogumi. Taip yra valdomas viruso plitimas“, – sakė A. Vžesniauskaitė.
Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 9540 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1122 asmenims, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 166 680.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 28 žmonės, taip pat registruoti dar 10 asmenų, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pirmadienį renkasi į posėdį aptarti naujausią epidemiologinę situaciją šalyje bei galimas priemones suvaldyti COVID-19 pandemiją.
„Nuolat stebime ir analizuojame padėtį šalyje. Tai yra sudėtingas laikotarpis mums visiems, tačiau neabejojame, kad taikomos priemonės turi būti tęsiamos ir greitu metu galėsime pamatyti teigiamus pokyčius“, – teigia vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.
Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki sausio 31 d., situacija bus peržiūrėta sausio 17 d.
Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 13 837 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 2331 asmeniui, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 30 žmonių, tačiau praėjusią parą registruota ir dar 10 asmenų, mirusių nuo COVID-19 – jų faktinė mirties data yra ankstesnė. Tad per praėjusią parą, bendrai sudėjus, padaugėjo nuo COVID-19 mirusių iki 40, skelbia Statistiko departamentas.
Nuo COVID-19 mirė 20-99 metų žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 15 vyrų ir 15 moterų.
Tarp jų – 10 žmonių, kurie buvo 80-89 metų amžiaus, taip pat septyni 60-69 metų asmenys, septyni 70-79 ir po vieną mirusį žmogų registruota 20-29, 30-39 ir 40-49 metų amžiaus grupėse. Dar dviejų žmonių mirtis registruota 90-99 metų amžiaus grupėje.
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 2136 žmonės, tad bendras pasveikusių skaičius išaugo iki 86 109. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 154 550, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 65 730 žmonių.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2076 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tikslina Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 700 842 ėminiai.
Vyriausybė pratęsė judėjimo tarp savivaldybių kontrolę, ribojimai galios iki sausio 31 dienos.
Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą, pirmadienį, ištyrus 10 344 ėminius, koronaviruso infekcija nustatyta 1921 asmeniui, mirė net 78 žmonės – 37 moterys ir 41 vyras, pranešė Statistikos departamentas.
Antradienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 4146 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 134 285 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 65 784 žmonės, pasveiko – 66 485.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso mirė 1347 žmonės, 669 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 1 598 754.
Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus priimamasis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Koronaviruso pandemija sutrikdė ne tik ligoninių, bet ir poliklinikų darbą. Ambulatorines paslaugas teikiantys medikai skundžiasi padidėjusiu krūviu ir sunkiai valdomais srautais laukiamuosiuose, tuo tarpu pacientų atstovai sako, kad patekti pas gydytojus šiuo metu yra dar didesnis iššūkis nei įprastai ir vengia verti poliklinikų duris.
Pagrindiniame ligoninės pastate įsikūręs Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyrius kasdien priima pacientus iš visos šalies.
Skyriaus priimamajame specialisto konsultacijos laukia kelios dešimtys žmonių. Dalis vyresnio amžiaus pacientų sėdi vienas šalia kito ir šnekučiuojasi. Registratūros seselė periodiškai prieina prie jų ir prašo laikytis saugaus atstumo, nurodo tinkamai užsidėti apsaugines kaukes. Kadangi kardiologo vizito tenka laukti valandą ir ilgiau, laukiamasis greitai prisipildo naujų pacientų ir prašymus tenka kartoti iš naujo.
Kai kuriems saugumas – nė motais
Prisistatyti nenorėjusi Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus gydytoja (pavardė Eltai žinoma) teigia, kad situacija poliklinikoje labai bloga.
„Laukiamajame, mano galva, yra grūstis, ir tai tikrai neveda prie gero. Ypač krenta akis garbaus amžiaus pacientai, jie sėdi susigrūdę, dalis ir kaukes nusiėmę diskutuoja tarpusavyje, atrodo, kad jiems į pandemiją nusispjauti. Dirbti tokiomis sąlygomis yra nežmoniškai sunku ir pavojinga“, – skundėsi gydytoja.
Jos teigimu, dabar, kai sugriežtintos karantino sąlygos, pažymima, kad reikia likti namie, neiti į prekybos centrus, žmonių gausa šio skyriaus laukiamajame bado į akis. „Žmonės čia labiau susikišę nei prekybos centruose, kur bent atstumo stengiamasi laikytis“, – sakė medikė.
Pasak gydytojos, viešumoje akcentuojamas medicinos paslaugų prieinamumas, ir tai suprantama.
„Bet tas prieinamumas yra lazda su dviem galais. Akivaizdu, kad daliai poliklinikos pacientų pakaktų konsultacijos telefonu, tačiau ji, kaip suprantu, nelabai teikiama, skirtingai nei tai buvo pavasarį. Poliklinikos darbo organizaciją, švelniai tariant, reikėtų tobulinti, dar labiau didinti saugumą. O dabar pro mūsų skyrių praveža lovas su kovidu sergančiais pacientaiss, pati esu mačius. Bet mes, eiliniai gydytojai, čia nieko negalime padaryti. Negaliu net savo vardo viešinti, nes būsiu suvalgyta kaip ta avis vilkų“, – sakė anonime norėjusi likti gydytoja.
Krūviai didėja
VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovė doc. dr. Lina Vencevičienė pritarė, kad ir poliklinikoje dirbantys medikai neišvengė didėjančių krūvių.
„Be abejo, daugėja lengvos formos COVID-19 sergančių pacientų, kurių būklę nuotoliniu būdu stebi šeimos gydytojai ir slaugytojos. Daugėjant papildomų pacientų, trumpėja konsultacijų laikas, ne visada spėjama išspręsti visas problemas vienos konsultacijos metu. Taip pat medikų galvos skausmu tampa kelias lėtines ligas turinčių pacientų priežiūra, kai pacientai nesutinka atvykti į Šeimos centrą apžiūrai ar tyrimams dėl epidemiologinės situacijos, o telefonu jų būklės įvertinti negalima“, – sakė medikė.
Pasiteiravus, kuo karantino laikotarpiu labiausiai skundžiasi poliklinikų pacientai, L. Vencevičienė išskyrė psichologines problemas.
„Konsultuojant pacientus, ypač vyresnio amžiaus, padažnėjo nusiskundimų dėl nerimo. Pacientai nerimauja dėl rizikos užsikrėsti COVID-19, socialinės izoliacijos, medicinos sistemos perkrovimo, dėl ko galėtų suprastėti medicinos paslaugų prieinamumas. Nerimas sukelia miego sutrikimus, kraujospūdžio, cukraus kraujyje (sergantiems cukriniu diabetu) svyravimus. Žinoma, niekur nedingo ir lėtinės ligos, tad daugiausiai pacientai konsultuojami dėl jų gydymo, kompensuojamųjų vaistų pratęsimo“, – teigė gydytoja.
L. Vencevičienės pastebėjimu, nerimą kelia tai, kad pradėjus daugėti sergančių COVID-19, sumažėjo pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją dėl prevencinių programų.
„Po pirmojo karantino buvo stebimas padidėjęs pacientų susirūpinimas sveikata – kreipėsi daugiau jaunesnio amžiaus pacientų, norinčių atlikti profilaktinius tyrimus, o dabar situacija kita. Lyginant lapkričio ir gruodžio mėnesius, profilaktinių programų vykdymas sumažėjo beveik trečdaliu“, – teigė Šeimos medicinos centro vadovė. Tiesa, ji pažymėjo, kad ia išsiskiria prevencinė gimdos kaklelio programa, pagal ją onkocitologinių tepinėlių paimta daugiau praėjusiais metais.
Poliklinikos – sunkiai prieinama tvirtovė
Tuo tarpu pacientų atstovų manymu, neslopstant COVID-19 sergančiųjų skaičiui, poliklinikose mažėja galimybės savalaikei pagalbai kitomis ligomis sergantiesiems.
„Taip yra dėl įvairių specialistų trūkumo – jie nukreipiami darbui su COVID-19 pacientais arba patys suserga, arba priversti izoliuotis. Be to, nemaža dalis sergančių žmonių, bijodami užsikrėsti virusu, patys vengia kreiptis į gydymo įstaigas. Dėl to pasyviau tikrinamasi profilaktiškai, nesprendžiamos psichologinės problemos“, – sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Jos teigimu, skirtingai nuo pirmojo karantino, kai nebuvo jokių galimybių kitomis ligomis sergantiems žmonėms patekti į gydymo įstaigas, buvo atšauktos specialistų konsultacijos, tyrimai, šiuo metu ambulatorinės paslaugos yra teikiamos, tik yra riboti kontaktiniai susitikimai su šeimos gydytojais.
„Dėl saugumo yra daug papildomų apribojimų, gydytojai apkrauti biurokratiniu darbu, mažiau pacientų gali registruotis kontaktinėms konsultacijoms“, – pažymėjo V. Augustinienė.
Kaip vieną pagrindinių poliklinikų darbo trūkumų pacientų atstovė įvardijo ilgą laukimo laiką registracijai pas gydytojus.
„Aš pati, nors sergu diabetu, astma, paskutinį kartą šeimos gydytoją mačiau vasario mėnesį. Dėl kompensuojamųjų vaistų ar reikiamų tyrimų tenka iš anksto registruotis nuotolinei konsultacijai, laukti ne vieną savaitę, nekalbant, kad prisiskambinti į registratūras užtrunka itin ilgai. Maža to, yra nemažai pacientų, kurie dar nėra patekę pas specialistus dėl pirmojo karantino metu atidėtų konsultacijų“,– vardijo V. Augustinienė.
Jos pastebėjimu, daug trūkumų ir e.sveikatos sistemoje.
„Pavyzdžiui, registruojantis internetu, matomi tik kelių savaičių gydytojų darbo laikai, jei nebėra tinkamo laiko, norint patekti kitam mėnesiui, tokios galimybės nėra. Be to, jei pacientas dėl kokių nors priežasčių negalės atvykti užsiregistruotu laiku, norint užsirašyti vėlesniam laikui, pirmiausia turi panaikinti esamą registraciją, o tai užtrunka ilgai. Tarkime, esant nuotolinei konsultacijai, jei gydytojas paskirtą dieną nepaskambina, kitą dieną jau turi registruotis iš naujo ir vėl laukimas iš naujo“, – sakė ji.
V. Augustinienės teigimu, dėl tų priežasčių pacientai turi pirktis vaistus už visą kainą, o jei neturi lėšų, praktiškai vaistų nevartoja. „Negauname tyrimų, jokių patekimų pas specialistus be šeimos gydytojo paskyrimo, o tuos paskyrimus nuotoliniu būdu jie ne visuomet duoda noriai“, – sakė ji.
Pasigenda sisteminių pokyčių
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė pažymėjo, kad siekiant laiku teikti prieinamas sveikatos paslaugas, reikia sisteminių pokyčių.
„Pirmiausia turi būti sutvarkyta e.sveikatos sistema, mažinamas biurokratinis medikų darbas, daugiau paslaugų galėtų atlikti slaugytojai, kad gydytojai galėtų dėmesį skirti pacientams, o ne tik dokumentų pildymui. Kai kuriais atvejais galėtų būti sistema taip sutvarkyta, kad pas kai kuriuos reikiamus specialistus su aiškiomis diagnozėmis galėtų žmonės patekti be tarpininko – šeimos gydytojo – siuntimo“, – siūlė V. Augustinienė.
Jos įsitikinimu, turi būti priimtas politinis sprendimas ir įvardinta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų nepakanka realioms paslaugų kainoms apmokėti, kad visi gautų nemokamą gydymą. „Būtina ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, papildomo savanoriškojo draudimo įteisinimo. Iš valstybės biudžeto draudžiamų asmenų įmokos į PSDF biudžetą turi būti sulygintos su dirbančiųjų įmokomis. Taip pat būtina keisti vaistų kompensavimo tvarką. Žmonės turi gauti individualiai geriausiai tinkamą gydymą, skirtą gydytojo, o ne gydytis tik pigiausias vaistais“, – sakė ji.
Profilaktiškai tikrinasi mažiau
Oficialūs duomenys rodo, kad pastaraisiais mėnesiais šalies gyventojai į poliklinikas kreipiasi vis rečiau. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose lapkričio mėnesį buvo fiksuota 1,436 mln. vizitų – 7,1 proc. mažiau nei spalį. Iš jų 769 tūkst. buvo kontaktiniai, 667 tūkst. – nuotoliniai.
Pasyviau naudojamasi ir profilaktinėmis sveikatos programomis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, širdies kraujagyslių ligų prevencinėje programoje vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų 2019 m. sausio birželio mėn. dalyvavo 48,2 tūkst. asmenų arba beveik 48 proc. visų galinčių dalyvauti programoje , tuo tarpu šių metų tuo pačiu laikotarpiu šiemet jų sumažėjo iki 28,4 tūkst. arba 28 proc. visų programos dalyvių.
Ligoninės reanimacija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusios paros koronaviruso atvejų statistikoje – vėl nerimą keliantys skaičiai: 3 799 registruoti atvejai ir 43 mirtys. Sudėtinga padėtis Vilniaus apskrityje – čia praėjusią parą nustatyti net 1139 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.
„Turime labai sudėtingą situaciją. Pirma reikėtų paminėti Vilniaus apskritį – vėl registravome daugiau nei 1100 atvejų vien Vilniuje. Tai iš tikrųjų rodo, kad situacija labai sudėtinga ir, matyt, čia yra rezultatas kai kurių mūsų žmonių apsipirkinėjimo, bandymų pasiruošti šventėms prieš sugriežtinant karantiną. Šiandien norisi žmonėms pasakyti, kad jeigu mes taip pat elgsimės neatsakingai per šventes, tai apie karantino režimo švelnėjimą dar ilgai negalėsime kalbėti. Vilniuje situacija išlieka labai sudėtinga, kituose regionuose taip pat nemažai atvejų: Kaunas vėl užfiksavo daugiau nei 800 atvejų“, – neramiomis žiniomis su LRT radiju dalinosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Justina Petravičienė.
Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 2 284 sergantieji, deguonis reikalingas 1 355 iš jų, 104 pacientų plaučiai ventiliuojami dirbtinai.
Koronaviruso testas. EPA-ELTA nuotr.
Praėjusią parą, gruodžio19-ąją, ištyrus 8106 ėminius, Lietuvoje nustatyti 2927 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 112359 infekcijos atvejai, skelbia Statistikos departamentas.
Praėjusią parą mirė 14 žmonių. Tad mirtis jau pasiglemžė 1019 žmonių. 510 žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.
Sekmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 60109 žmonės.
Pasveikusiųjų – 50721.
Kaip jau skelbta, Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymo įstaigos dirba tik nuotoliniu būdu, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai. Pradinukai išleisti atostogų iki sausio 3 dienos.
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Nuo to laiko, kai praėjusių metų pabaigoje Kinijoje kilo šios ligos pandemija, visame pasaulyje patvirtinta per 76 mln. infekcijos atvejų, mirčių skaičius gerokai perkopė pusantro milijono.
Greitoji medicinos pagalba. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3067 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). 835 iš jų registruoti Vilniaus, 679 – Kauno, 335 – Klaipėdos, 281 – Panevėžio, 275 – Šiaulių, 186 – Alytaus, 169 – Utenos, 108 – Marijampolės, 106 – Telšių ir 75 – Tauragės apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 1921 atvejo epidemiologinė diagnostika (1146 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 165 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Protrūkiuose fiksuoti atvejai
Šv. Marijos globos namuose Marijampolėje patvirtinti 8 nauji atvejai šių globos namų gyventojams.
17 atvejų – iš jų 7 darbuotojams ir 10 pacientų – buvo patvirtinti Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.
Per praėjusią parą 14 atvejų buvo patvirtinti Palangos miesto globos namuose. Atvejai patvirtinti 3 darbuotojams ir 11 šių globos namų gyventojų.
6 atvejai, patvirtinti per praėjusią parą, yra susiję su protrūkiu Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje 1 atvejis buvo patvirtintas darbuotojai ir 5 pacientams. Iš viso su šiuo protrūkiu yra siejama 13 darbuotojams ir 35 pacientams.
Vievio sveikatos priežiūros centre registruoti 23 atvejai – 5 darbuotojams ir 17 pacientų.
Naujas protrūkis fiksuotas Telšių apskrityje. 8 atvejai per praėjusią parą patvirtinti Sedos slaugos ligoninėje. Atvejai patvirtinti 6 pacientams ir 2 darbuotojams.
Regioninėje Telšių ligoninėje per praėjusią parą patvirtinta 11 atvejų. Atvejai patvirtinti 2 darbuotojams ir 9 pacientams.
16 atvejų patvirtinta Ignalinos rajono ligoninėje. Atvejai patvirtinti 3 darbuotojams ir 13 pacientų.
NVSC pateiktais duomenimis, atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 149.
Prezidentas susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Prezidentūros kanceliarijos nuotr.
Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų tarybos nariais svarstė, kaip suvaldyti pandemijos plitimą ir karantino griežtinimo galimybes. Po susitikimo pateiktos išvados, kuriomis siūloma kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą.
„Ekspertai pasiūlė labai konkrečias priemones, kurių turėtų būti imtasi situacijai keisti iš esmės“, – po susitikimo su ekspertais surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Pasak jo, sekmadienį posėdžiavę ekspertai nurodė, kas konkrečiai, siekiant suvaldyti pandemiją, turėtų būti griežtinama.
Kaip pažymėjo S. Krėpšta, sugriežtinimai yra nukeipti į asmenų susitikimų mažinimą.
„Kaip žinome, virusas plinta tuomet, kai asmenys susitinka, ypač kai susitinka uždarose erdvėse, blogai vėdinamose erdvėse“, – sakė jis.
„Todėl (siūlomi – ELTA) ribojimai yra nukreipti į prekybos vietas, į ugdymo vietas ir jų ribojimus, į darbovietes ir, labai svarbu, į šeimų bendravimą. Siūloma apriboti dviejų šeimų ar dviejų ūkių bendravimo galimybes“, – teigi patarėjas.
„Prezidento nuomone, šie siūlymai turi būti įgyventi nedelsiant tam, kad išsaugotume šimtus gyvybių ir sumažintume didžiulį spaudimą sveikatos sistemai, kuri šiuo metu patiria didžiules apkrovas“, – teigė jis.
Pasak patarėjo, beveik ketvirtadalis visų ligoninėse esančių ligonių šiuo metu serga COVID-19.
Kol kas įvesti nepaprastosios padėties nesvarsto: tačiau, apie tai diskutuota
S. Krėpšta pabrėžė, kad ekspertų taryba svarstė ir galimybę šalyje įvesti komendanto valandą.
„Nepaprastoji padėtis yra reikalinga tam, kad būtų galimybė įvesti vadinamąsias komendanto valandas, kurios apribotų absoliučiai bet kokį judėjimą tam tikromis paros valandomis. Šis siūlymas taip pat buvo diskutuotas. Jis konkrečiai nėra siūlomas šiuo metu. Bet, jei situacija blogėtų, be abejo, gali tekti imtis ir tokių panašių griežtų priemonių“, – teigė S. Krėpšta.
Ekspertų taryba taip pat diskutavo ir apie griežtesnius apribojimus ugdymo įstaigoms.
„Dėl ugdymo siūloma maksimaliai jį apriboti“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad nuotolinis ugdymas, ekspertų siūlymu, būtų privalomas tik toms įstaigoms, kurios galėtų tokį realizuoti.
„Darželių veiklos algoritmas veiktų tik tuo atveju, aptarnautų tuos žmones, kurie neturi jokios kitos išeities“, – sakė patarėjas.
Kartu, tęsė jis, siūloma apriboti ir prekybos vietų darbą savaitgalių metu.
„Dėl prekybos tinklų… Siūloma apriboti ypač ne maisto prekybą savaitgaliais, kuomet matome didžiausius žmonių srautus. Pradedant penktadienio pavakare“, – teigė jis.
Sveikatos ekspertų taryba pakartoja savo anksčiau deklaruotą vertinimą, kad dabar taikomos karantino priemonės sulėtina COVID-19 plitimą Lietuvoje, tačiau tokios priemonės, akcentuoja prezidento suburti ekspertai, nėra pakankamos, kad esmingai pakeistų epidemijos eigą.
S. Skvernelis ir A. Veryga susitikime nedalyvavo
Susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais taip pat dalyvavo paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į jo vadovaujamos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys. Tuo metu laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir darbą Vyriausybėje baigiantis Saulius Skvernelis sekmadienį aptarti pandemijos valdymo ir karantino griežtinimo rekomendacijų neprisijungė.
Vietoje jų pasitarime dalyvavo S. Skvernelio patarėjas Jonas Kairys ir sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
S. Krėpšta teigė, kad anksčiau ketinta ekspertų tarybą organizuoti ateinančios savaitės antradienį, tačiau, pablogėjus situacijai, nuspręsta dirbti sekmadienį.
„Šią ekspertų tarybą ketinome organizuoti ateinantį antradienį, bet dėl situacijos pablogėjimo sušaukėme ją šiandien – sekmadienį. Penktadienį kvietėme dalyvauti šioje taryboje tiek paskirtąją premjerę, tiek naująjį sveikatos apsaugos ministrą bei laikinąjį premjerą, tiek ir laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą“, – teigė S. Krėpšta.
Pateikė rekomendacijas: siūlo apriboti gyventojų judėjimą
Kaip spaudos konferencijoje sakė Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas, ekspertai rekomenduoja riboti fizinius susitikimus tarp atskirų namų ūkių. Taip pat rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių. Toks ribojimas negaliotų rekreaciniams pasivaikščiojimams atvirose vietose, kur nėra kitų asmenų ir kuriame dalyvauja tik vieno namų ūkio nariai.
Ekspertų taryba taip pat rekomenduoja naudoti koronastop programėlę visiems gyventojams.
M. Stankūno teigimu, rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes būnant toje pačioje patalpoje su COVID-19 sergančiu šeimos nariu.
Taip pat, anot eksperto, prie situacijos suvaldymo prisidėtų ir dažniau vėdinamos patalpos įmonėse ir gyvenamosiose vietose.
Kita tarybos narė profesorė Edita Sužiedėlienė teigė, kad ekspertai taip pat siūlo griežtesnes priemones prekybos vietoms.
Ekspertų taryba siūlo svarstyti ne maisto prekių parduotuves, išskyrus vaistines, veterinarijos, optikos ir ortopedijos parduotuves, uždaryti savaitgaliais ir penktadieniais nuo vakaro penktos valandos.
Taip pat didinti prekybos plotą vienam pirkėjui uždarose prekybos vietose.
Siūloma, kad darbo dienomis parduotuvėse rizikos grupėje esantiems senjorams būtų siūloma apsipirkti skirtingu laiku.
Kiekviena įstaiga turėtų turėti darbo per karantiną planą
Ekspertų teigimu, kiekviena įstaiga turi patvirtintą darbo per karantiną planą, kuriame būtų aiškiai nurodytas darbuotojų, kurie dirba nenuotoliniu būdu, sąrašas.
Siūloma mažinti viruso plitimą taikant papildomus ribojimus ugdymo įstaigoms
Ekspertų taryba siūlo ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Pandemijos plitimas Lietuvoje nemažėja
Kaip informavo Statistikos departamentas, šeštadienį Lietuvoje nustatyta 2219 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, o nuo koronaviruso infekcijos mirė 15 žmonių. Tuo metu vieną dieną anksčiau – penktadienį – Lietuvoje nustatyti 2848 koronavirusinės infekcijos atvejai.
Prezidentas užsiminė apie komendanto valandos įvedimo galimybę
Penktadienį interviu portalui „Delfi“ G. Nausėda neatmetė nepaprastosios padėties ir komendanto valandos įvedimo galimybės.
„Reikia svarstyti ir apie šituos dalykus, nes situacija tikrai yra prasta. Ypatingai nerimą kelia faktas, kad, nepaisant karantino sugriežtinimo ir griežtų priemonių, kurias panaudojome praeityje, rezultatas nėra geresnis ir statistika negerėja“, – portalui sakė prezidentas.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus šįmet atsisakė tradicijos apsilankyti Romos Ispanijos aikštėje gruodžio 8-ąją, kai Katalikų bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę.
Pirmadienį Šventojo Sosto spaudos tarnyba paskelbė, kad atšaukiamas tradicinis gėlių vainiko padėjimo prie Dievo Motinos statulos ritualas, kurį tą dieną atlieka pontifikai.
„Ateinančią gruodžio 8-ąją popiežius atliks ritualą privačiai, patikėdamas Dievo Motinos globai Romą, jos gyventojus ir visus ligonius visuose pasaulio kampeliuose. Sprendimą nevažiuoti tą dieną į Ispanijos aikštę tradiciniam Dievo Motinos pagarbinimui padiktavo dabartinė epidemiologinė situacija ir noras išvengti bet kokios užsikrėtimo rizikos, neprovokuoti didelių susibūrimų“, – paaiškino spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
Spalio mėnesį kilus antrajai koronaviruso bangai, Vatikanas vėl, kaip ir pavasarį, atsisakė visuotinių pontifiko audiencijų dalyvaujant tikintiesiems. Tiesa, popiežiaus sekmadienio pamokslai pro Apaštališkųjų rūmų (oficialios jo rezidencijos) langą Šv. Petro aikštėje susirinkusiems žmonėms kol kas neatšaukti, bet per juos laikomasi visų kovos su koronaviruso plitimu normų. Gruodžio 11-ąją aikštėje bus pastatyta tradicinė Kalėdų eglė, atgabenta iš Slovėnijos, ir įrengta prakartėlė.
Praėjusį šeštadienį Pranciškus įšventino į kardinolus 13 Romos katalikų bažnyčios hierarchų, iš kurių devyni gali dalyvauti pontifiko rinkimuose.
Pasipūtėlis kalakutas. Vytauto Visocko foto
Toliau aštrėjant epidemiologinei situacijai, amerikiečiai ketvirtadienį švenčia Padėkos dieną. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) ragino gyventojus atsisakyti įprastų kelionių per visą šalį pas artimuosius, tačiau milijonams žmonių tai buvo nė motais.
Susirūpinimas, kad Padėkos diena dar labiau paspartins viruso plitimą, yra didelis. Išvakarėse JAV registruotas didžiausias Covid-19 mirčių skaičius per pusmetį.
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, per 24 valandas mirė 2 439 žmonės. Bendras mirčių skaičius iki trečiadienio vakaro siekė 262 080. Naujų infekcijų skaičius padidėjo beveik 200 000 iki daugiau kaip 12,7 mln.
Padėkos diena yra svarbiausia šventė JAV. Milijonai žmonių iš visų šalies dalių tradiciškai keliauja švęsti su šeima ir draugais bei valgyti įdarytą kalakutą.
Daugelis amerikiečių atsižvelgė į primygtinius perspėjimus atsisakyti šventės dideliame rate, tačiau visiškai be jos apsieiti nenorėjo. Jau savaitgalį daugelio didmiesčių oro uostai buvo tokie pilni, kokie nebuvo nuo pandemijos pradžios.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Organizuojant Seimo darbą pandemijos sąlygomis, buvusi Europos Parlamento narė, Seimo narė dr. Laima Andrikienė siūlo pasinaudoti Europos Parlamento patirtimi.
„Situacija nėra paprasta, precedentų organizuojant Seimo darbą pandemijos sąlygomis neturime. Tačiau sprendimai yra tikrai įmanomi, ir šioje situacijoje siūlyčiau pasinaudoti Europos Parlamento patyrimu, jam dirbant normaliomis sąlygomis, t. y. dar iki pandemijos pradžios, ir įvestų apribojimų. Europos Parlamente veikiantis mechanizmas buvo tikslus kaip laikrodis, ir jį būtų galima pritaikyti mūsų dabartinei situacijai,”- Eltai sakė parlamentarė L. Andrikienė.
Ji siūlo Seimo darbą organizuoti taip, kad Seimo plenariniai posėdžiai vyktų nuotoliniu būdu, išskyrus balsavimus, kurie vyktų Seimo plenarinių posėdžių salėje.
L. Andrikienės nuomone, Seimo plenarinių posėdžių metu teisės aktų projektų pateikimai ir svarstymai vyktų nuotoliniu būdu, kuomet Seimo nariai galėtų jungtis į posėdį online iš darbo kabinetų arba iš namų, Seimo viešbučio ir pan.
„Plenarinių posėdžių dienomis balsavimams būtų skiriama iki vienos valandos, balsavimų laikas visiems būtų žinomas iš anksto, kad visi Seimo nariai spėtų pasiekti plenarinių posėdžių salę ir balsuoti. Balsavimo metu – griežtai jokių diskusijų, jokių pasisakymų dėl balsavimo motyvų, tik balsavimas. Matant, koks yra balsavimui parengiamų dokumentų skaičius, visiems tos dienos balsavimams kai kada pakaktų ir pusvalandžio”, – tokį galimą Seimo darbo organizavimo modelį siūlo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė L. Andrikienė.
Jos nuomone, komitetų ir komisijų posėdžiai turėtų vykti tik nuotoliniu būdu, jų metu balsuoti galima rankų pakėlimu, nes slaptų balsavimų komitetuose paprastai nebūna, slapti balsavimai – tik išimtiniais atvejais.
Seimo valdyba ketvirtadienį svarstė, kaip organizuoti Seimo darbą pandemijos sąlygomis, primena ELTA.
Europos Parlamente. EPA-ELTA nuotr.
Esant sudėtingai epidemiologinei situacijai, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė negalintis Seimui nustatyti saugaus darbo algoritmo, nes Seimas yra specifinė įstaiga, kuri vadovaujasi Seimo statutu.
Jis taip pat pažadėjo, kad NVSC mielai padės ir pakonsultuos dėl praktinių žingsnių, kurie, saugantis nuo viruso, galėtų būti realizuoti Seime.
ELTA jau skelbė, kad lapkričio 24 d. Seimui nepavyko priimti Statuto pataisos, įteisinančios nuotolines diskusijas. Buvo siūloma nustatyti, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdis gali būti organizuojamas taip, kad Seimo nariai nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinant Seimo nario tapatybės nustatymą, galėtų dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas, Seimo posėdžiuose klausti pranešėjų ir papildomų pranešėjų; skelbti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros. Ši nuostata būtų netaikoma uždariems Seimo posėdžiams.
Šiuo metu Seimo statute parlamentarui tokia galimybė nenumatyta.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Smarkiai augant Covid-19 infekcijų skaičiui, vyresnio amžiaus maskviečiams ir toliau neleidžiama palikti savo namų. Rugsėjo gale paskelbtas atitinkamas nurodymas pratęstas iki sausio 15 dienos, pranešė Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas. Palikti savo namus draudžiama vyresniems nei 65 metų ir chroniškomis ligomis sergantiems žmonėms.
Ir toliau liks uždarytos vaikų laisvalaikio įstaigos. Įmonėms nurodyta, kad mažiausiai 30 proc. personalo dirbtų nuotoliniu būdu.
S. Sobianinas paskelbė, kad ir Naujieji metai šiemet galės būti švenčiami tik kaip „šeimos šventė“ – „nedideliame namiškių rate“.
Rusijoje naujų viruso atvejų skaičius kasdien muša rekordus, Ketvirtadienį pranešta apie daugiau kaip 25 400 naujų užsikrėtimų. Rekordinis ir praėjusios paros mirčių skaičius – 524.
Vien tik Maskva pranešė apie 6 075 naujus viruso atvejus, mirčių padaugėjo 73 iki 8 603.
Ukrainoje auga nepasitenkinimas valdžia dėl jos neveiksmingumo kovoje su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis.
Vakar, lapkričio 17 d., prie Aukščiausiosios Rados (AR) pastato įvyko verslininkų protesto akcija „Teisė į darbą“. Maždaug tūkstantis jos dalyvių reikalavo panaikinti karantiną smulkiajam verslui (šiuo metu Ukrainoje įvestas karantinas savaitgaliais) ir priimti įstatymus, leidžiančius supaprastinti mokesčių sistemą.
Parlamentarams nepavykus priimti reikalaujamų įstatymų, protestuotojai bandė įsiveržti į parlamentą. Juos užblokavo teisėsaugos pareigūnai. Įvyko susirėmimai. Ne tokie, kaip Baltarusijoje, bet – visgi susirėmimai (coronavirus.tsn.ua).
Tuo metu AR posėdžių salėje frakcijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) lyderė Julija Tymošenko iš deputatų reikalavo to paties (economics-prorok.com).
„Šiandien būtina padėti verslininkams ir parlamente priimti įstatymus, kurie panaikintų reikalavimą įvesti kasos aparatus, reglamentuotų specialias naujas fiskalines taisykles mažam ir vidutiniam verslui“, – sakė J.Tymošenko.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu pandemijos kontekste kiekviena šalis galvoja, kaip padėti savo verslui, ypač smulkiajam, skiriami trilijonai dolerių, siekiant suteikti tiesiogines subsidijas, apsaugančias žmones nuo nedarbo, o verslininkus – nuo pelno praradimo.
Julija Tymošenko paragino deputatus priimti reikiamus įstatymus, kurių projektus pateikė ji ir jos partija, ir suteikti verslininkams galimybę toliau dirbti sunkiu šaliai laikotarpiu, suteikti darbą kitiems ir išmaitinti savo šeimas.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
„Pažiūrėkite, kas dabar vyksta už Aukščiausiosios Rados langų. Tai – Ukraina, kuri moka mokesčius, atlyginimus ir bando išgelbėti šalį nuo ekonominės bedugnės. Prašau jus priimti du įstatymus: vieną, pratęsiantį teisę dirbti be kasos aparatų daugiau nei metus, ir kitą, kuriuo panaikinamas spaudimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – sakė parlamentarė, tačiau AR deputatai nei iš tolo nesurinko reikiamo skaičiaus balsų šiems įstatymams priimti.
Po to J. Tymošenko brifingo AR metu palietė dar vieną skaudžią temą (economics-prorok.com).
“Nei Prezidentas, nei Premjeras, nei Vyriausybė nežino realios koronaviruso situacijos šalyje. Jie nežino, kad žmonės negali laiku gauti nemokamos pagalbos, išsitirti ir patikrinti, ar nėra užkrėsti COVID-19, o medicinos darbuotojai ligos atveju negauna įprasto atlyginimo ar atlyginimo. „Batkivščyna“ reikalaus papildomo frakcijos susitikimo su ministrų kabineto vadovu, kad būtų įgyvendintas dekretas dėl kovos su COVID-19. Mūsų komanda primygtinai reikalaus susitikti su ministru pirmininku, sveikatos apsaugos ministru, kad pasiaiškintų, kodėl šalis neįvykdė pagrindinių reikalavimų apsaugojant žmones nuo COVID-19. Sieksime, kad šis dekretas dėl nemokamo gydymo, tyrimų, vaistų, dėl įprasto požiūrio į gydytojus – kad visa tai būtų įgyvendinta “, – pabrėžė J.Tymošenko (AR spalio 20 d. palaikė partijos rezoliuciją dėl priemonių kovoje su koronaviruso ligos (COVID-19) plitimu, už dokumentą balsavo 308 deputatai iš 450 galimų).
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Analitiniame portale „Slovo i delo“ skelbiama, kad šiandien J. Tymošenko tarp AR deputatų pagal populiarumą yra antra. Kol kas pirmauja oligarchas, milijardierius, buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.
Greitai smunkantis prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ populiarumas, kuris išryškėjo ir per nesenus vietos savivaldos rinkimus, ypač pandemijos kontekste (Ukraina – viena iš pasaulio „lyderių“ šioje srityje), rodo, kad dirva naujam Maidanui yra pakankamai palanki. Tik kas galėtų tapti Maidano lyderiu? Vėl Julija Tymošenko?
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas, atstovas SAM dezinformacijos valdymo klausimais Mažvydas Kunevičius, SAM nuotr.
Klaidinamos informacijos mastas pandemijos metu nemažėja, sako Lietuvos kariuomenės atstovas Ekstremalių situacijų operacijų centre kapitonas Mažvydas Kunevičius.
Jo teigimu, spalio mėnesį kariuomenė užfiksavo 272 dezinformacijos atvejus internetinėje erdvėje.
„Pasauliui toliau kovojant su koronaviruso pandemija, nemažėja ir klaidinamo informacijos mastas, kuris, deja, kelia itin didelę grėsmę apsunkinant valstybių bei institucijų priimamus sprendimus, bandant suvaldyti situaciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė kpt. M. Kunevičius.
Pasak kariuomenės atstovo, klaidinama ir priešiška informacija yra skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, supriešinti visuomenę.
„Pagrindiniais taikiniais (…) tapo Lietuvos užsienio politika, energetinė nepriklausomybė, narystė NATO ir valstybės istorija. Taip pat buvo siekiama paveikti ir kitus šalies raidai strategiškai reikšmingus objektus – narystę ES, vidaus politikos procesus, konstitucinių pagrindų apsaugą bei valstybės socialinę politiką“, – informavo kpt. M. Kunevičius.
Kariškis taip pat teigė, kad pagrindiniais klaidinamos informacijos kanalais toliau išlieka socialinių medijų platformos, o daugiausia dezinformacijos pateikiama, pasak kapitono, lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Kartu M. Kunevičius akcentavo, kad didžioji dalis klaidinamos informacijos koronaviruso tema yra susijusi su apsauginių kaukių dėvėjimu, jų efektyvumu, ligoninių darbu, vakcinomis.
„Pastebimas klaidinamų, šmeižiančių ir provokuojančių žinučių skaičius medikų, žiniasklaidos ir valstybinių institucijų atžvilgiu. Norima kuo labiau sumenkinti būtent šių trijų valstybės žaidėjų darbo metodus, patikimumą ir pozicijas visuomenėje“, – pabrėžė kariuomenės atstovas.
Taip pat buvo fiksuota klaidingos informacijos atvejų, kaip sakė M. Kunevičius, susijusių su šalies politika, NATO strateginiais sprendimais, valstybės istorija.
Klaidinga informacija fiksuojama ir viešose fizinėse vietose
Vis dėlto, akcentavo kariuomenės atstovas, pastebima ir daugėjančių dezinformacijos skleidimo atvejų fizinėje erdvėje.
„Miestuose pastebimi automobiliai, kurie su garsiakalbiais skatina žmones nesitestuoti, nesilaikyti valdžios nurodymų ir sukilti. Žmonėms dalinami lankstinukai, kuriuose skleidžiama melaginga informacija apie vakcinas, kaukes ir pačią pandemiją.
Taip pat fiksuoti atvejai, kai žmonėms buvo dalinami marškinėliai su klaidinama informacija ir hiperbolizuotais atsišaukimais prieš kaukes, vakcinas, tyrimus ir pačią pandemiją“, – pabrėžė kpt. M. Kunevičius.
Jo teigimu, siekiant išvengti netikslios ir klaidinamos informacijos, būtina tikrinti jos šaltinius, vertimų tikslumą, pranešti apie tokius incidentus.
Kova su COVID-19 Santaros Klinikose. Vidmanto Balkūno (VUL Santaros Klinikos) nuotr.
Visuomenėje Covid-19 efektyviausiai pasklinda įvairiuose žmonių susibūrimuose, kai vienu metu įvyksta daug artimų rizikos kontaktų: ilgesnis negu 15 minučių trunkantis buvimas arčiau kaip 2 metrų atstumu, ypač jeigu nenaudojamos apsaugos priemonės, sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje.
Skirtingai nuo SARS-CoV-1 viruso, kurį susirgęs asmuo intensyviausiai platina antrąją ligos savaitę, Covid-19 pandemiją sukėlusią infekciją susirgę asmenys intensyviausiai platina dar iki klinikinių simptomų pasireiškimo bei pirmosiomis ligos dienomis. Reikia nepamiršti, kad aukštos rizikos kontaktai su Covid-19 asimptominiais asmenimis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų visų kontaktų. Štai todėl tokiomis masinio žmonių užsikrėtimo vietomis tampa įvairūs klubai, viešojo maitinimo įstaigos, mokyklos, darbovietės, bažnyčios.
Tokiose žmonių susibūrimo vietose vienas asmuo gali užkrėsti keletą asmenų, nors superplatintojai (kai vienas asmuo užkrečia 10 ir daugiau asmenų) nėra toks dažnas reiškinys. Uždarose bendruomenėse (slaugos, nakvynės namai, sulaikymo vietos, kalėjimai) užsikrėtimo lygmuo taip pat yra labai aukštas. Tyrimai rodo, kad uždarose bendruomenėse gali užsikrėsti net 60 – 80 proc. gyventojų.
Aukštos rizikos kontaktų tyrimai labai svarbūs. Kinų mokslininkų atlikta studija rodo, kad iš 1015 Covid-19 rizikos kontaktų namų aplinkoje užsikrėtė 105 t.y. kas dešimtas, gydymo įstaigoje iš 679 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 7 asmenys t.y. 1 proc., laisvalaikio vietose ir darbovietėse iš 875 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 11 asmenų t.y. 1,3 proc., iš o iš 818 viešajame transporte užsikrėtė tik 1 asmuo arba 0,1 procento. Gyvenimas viename būste, o ypač maitinimasis kartu, tampa reikšmingi Covid-19 infekcijos plitimo rizikos veiksniai.
Vytautas Kasiulevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip jau buvo minėta, iš visuomenės į šeimas patekusi infekcija plinta efektyviai. Tyrimai rodo, kad namų aplinkoje įvyksta nuo 17 iki 38 procentų Covid-19 rizikos kontaktų ir nuo 46 iki 66 procentų visų antrinių užsikrėtimų šia infekcija. 59 tūkstančių žmonių tyrimas Pietų Korėjoje parodė, kad namų aplinkoje SARS-CoV-2 užsikrečiama šešis kartus dažniau negu kitų Covid-19 kontaktų metu. Sutuoktiniai užsikrečia du kartus dažniau negu kiti suauge kartu gyvenantys asmenys.
Studijos rodo, kad vaikai šeimoje užsikrečia rečiau negu suaugę ir rečiau užkrečia kitus šeimos narius, tačiau lankantys mokyklas vaikai kelia riziką seneliams, gyvenantiems kartu su anūkais viename būste.
Formuojant žmonių apsaugos strategiją būtina ne tik mažinti nebūtinų kontaktų bendrą skaičių, bet ir formuoti atskirus žmonių klasterius, pavyzdžiui, darbovietėse, kai nekontaktuojama gyvai su kitais klasteriais arba pamainomis, skyriais, grupėmis. Tai taip pat leistų sumažinti viruso plitimą visuomenėje.
