endriukaitis_algirdas

Gyve­ni­me iš­mok­ta daug ką pa­kel­ti ir pa­neš­ti, to­dėl skau­du­lys nė­ra kan­try­bės ar nuo­var­gio jaus­mas, jei­gu re­gi­ma ap­lin­ka ir in­tui­ci­ja kas­dien ta­ria liūd­nas ten­den­ci­jas ir at­ima lais­vės po­jū­tį. Mes įpra­tę, kai rei­ka­lai liūd­ni, sa­ky­ti, kad lai­kas vis­ką iš­tai­sys ir su­tvar­kys ar­ba nau­ja kar­ta pa­keis.

Gal taip ir bū­tų, jei­gu Lie­tu­vo­je ne­kles­tė­tų eli­to ne­vei­ki­mo, lau­ki­mo, be­jė­giš­ku­mo, nuo­lan­ku­mo, pri­si­tai­ky­mo, pa­tar­na­vi­mo stip­res­niam, veid­mai­nia­vi­mo ir gob­šu­mo dva­sia. Vi­si ma­to ir su­pran­ta, bet tie „vi­si“ nie­ko ne­da­ro ar­ba ne­ga­li pa­da­ry­ti. Ne­ga­li­ma guos­tis tuo, kad Lais­vė, Su­ve­re­ni­te­tas ir Tei­sin­gu­mas ra­sis vė­liau, „po to“. Tai rei­ka­lin­ga šian­dien ir da­bar, o ,,po to“ mū­sų jau ne­be­bus ir tai reikš, kad mes to nie­ka­da ne­tu­rė­jo­me.

Continue reading „Kasdien prarandame išsvajotosios Lietuvos valstybės dalelę”

kremlius_1111

Tikriausiai visi esame girdėję, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusių metų pabaigoje paskelbė išsamią ataskaitą “Apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose pasaulio valstybėse”.

Šis dokumentas sulaukė atgarsių tiek Amerikoje, tiek Europoje, tiek pačioje Rusijoje. Tik pamanyk, oficialios Rusijos Federacijos institucijos svarsto, kokios pasaulio valstybės labiausiai pažeidžia žmonių galimybę laisvai reikšti savo nuomonę, rengti protesto akcijas ar bylinėtis sąžiningai organizuojamuose teismuose.

Kritika dėl neva grubiai, dažnai, kryptingai pažeidžiamų žmogaus teisių nukreipta labiausiai JAV ir Europos Sąjungos pusėn. Apie ignoruojamas, paminamas žmogaus teises pačioje Rusijoje kažkodėl neužsimenama.

Continue reading „Ką byloja Rusijos URM ataskaita?”

birzelio_sukilimas

Šį birželį minime 1941-ųjų metų birželio sukilimo metines. Prieš 70 metų įvykęs sukilimas akivaizdžiai parodė, kad daug Lietuvos piliečių yra nusiteikę priešintis raudoniesiems okupantams ir su ginklu rankose kovoti už savo krašto laisvę.

Šį sukilimą rengė Lietuvos Aktyvistų frontas (LAF) – pogrindinė patriotinė organizacija. Šios organizacijos padaliniai veikė įvairiose krašto vietose, o pagrindiniai centrai buvo Kaune ir Vilniuje. Jau nuo 1940 metų balandžio pabaigos buvo tikimasi, kad prasidės karas tarp SSSR ir Vokietijos, o birželio pradžioje LAF vadovai gavo duomenų, kad karas prasidės tarp birželio 17 ir birželio 27 dienos. Buvo atliekamas pasirengimas sukilimui ir laukiama karo pradžios. Sukilimui rengtasi pagal 1941 metų vasario – balandžio mėnesiais parengtą bendrąjį sukilimo planą (jo autoriai – V.Bulvičius, K.Antanavičius, J.Vėbra. Vėliau prie plano rengimo prisijungė L.Prapuolenis, P.Žukauskas-Narutis ir A.Damušis. Plano autorius konsultavo ir K.Škirpa).

Continue reading „Minime 1941 metų birželio sukilimo metines”

nukauti

Televizijos laidoje teko išgirsti, kaip vienas save “politiku” vadinantis veikėjas jaunuolius, paaukojusius savo gyvybę ant laisvės aukuro, apšaukė banditais ir fašistais.

Tai buvo skaudžiausias tų didvyrių įžeidimas!Kažin, ar yra pasaulyje tokių tautos judų, kurie šmeižtų savo didvyrius…

Baisu, kad iki šios dienos palikuonys tų, kurie 1940 metais iš tribūnų didžiuodamiesi šaukė: “Mes Lietuvai parvežėme Stalino saulę”, turi teisę toliau šmeižti ir juodinti mūsų didvyrius.

Continue reading „Kas klastoja istoriją?”

musis_1

Šaltą apšerkšnijusią gruodžio 15-osios dieną Merkinėje, prie namo, kuriame 1944-1954 metais buvo kankinami ir žudomi pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyviai – dabar čia Lietuvos kovų ir kančių istorijos muziejus – buvo atidengtas paminklas-koplytstulpis “Partizanams ir jų vadui Adolfui Ramanauskui Vanagui, kovojusiems prieš sovietinius okupantus legendiniame 1945-12-15 Merkinės mūšyje atminti” (skulptorius liaudies meistras Antanas Česnulis).

Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, prie atidengto paminklo ir Vinco Krėvės gimnazijoje sakomos kalbos, dainuojamos partizaniškos ir kariškos dainos (gen. Jono Žemaičio Karo Akademijos vyrų choras “Kariūnas”, gimnazistai). Dalyvavo daug Merkinės gyventojų, moksleivių, politikų, kariškių, kunigų, įvairių visuomeninių ir politinių, patriotinių organizacijų atstovų iš Vilniaus, Varėnos, Alytaus ir kt. Internetinėje žiniasklaidoje jie yra paminėti pareigomis ir pavardėmis, todėl aš čia to nuobodaus sąrašo nekartosiu, juo labiau, kad jis nedaug ką tepasako.

Continue reading „Merkinės mūšio aidai”

nemunaitis_1

Birželio 5 d. Nemunaityje buvo daug svečių iš Vilniaus, Kauno, Alytaus. Politikų, kunigų, karių, moksleivių (jie čia netrukus bus pristatyti). Prie dviaukščio medinio namo (deja, apleisto) buvo prisimintas įvykis, apie kurį partizanų vadas Adolfas Ramanauskas – Vanagas savo knygoje “Daugel krito sūnų”, skirtoje “mažytei dukrelei Auksutei, kurios irgi ieško okupantas, kuri šiandien alksta, vargsta, žiaurios budelio rankos atplėšta nuo tėvelio ir mamytės”, rašo:

“Pamaldos baigėsi. Vyrai atliko išpažintį ir priėmė Švenčiausiąjį. Artinosi iškilmingos priesaikos priėmimas. Prieš altorių buvo pastatyta taburetė, užtiesta trispalve. Ant jos padėtas kryželis ir mano trumpasis ginklas. Kunigas pusbalsiu, bet aiškiai ir įspūdingai skaitė priesaikos tekstą.

Continue reading „Apie tuos, kurie mirę, bet amžinai gyvens”

partizanai_5

Iš Mindaugo Pociaus interviu “Lietuvos rytui”: “Pavyzdžiui, Čečėnijos pasipriešinimo kovotojai išvis vengė susidorojimų su kolaborantų šeimomis. Kova vyko su okupantais, buvo puolami strateginiai kariniai objektai: sandėliai, tiltai, aerodromai, atsparos punktai. Panašių dalykų Baltijos šalyse retai pasitaikydavo. Kodėl tokie skirtumai buvo, reikėtų plataus aiškinimo.“

Išties, M. Pocius pateikė svarbų klausimą – kodėl Lietuvos miško broliai vengė plataus puolimo operacijų? Tokie patys tradiciniai klausimai skamba ir interneto forumuose: kodėl Lietuvos partizanai nevadavo į tremtį vežamų žmonių, nerengė diversijų – nesprogdino traukinių, tiltų, nepuldavo priešo karinių objektų ir tt.

Continue reading „Kodėl Lietuvos partizanai nevykdė plataus puolimo operacijų?”

Partizanai2

Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotojas Mindaugas Pocius parašė ir išleido monografiją “Kita mėnulio pusė. Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944 – 1953 metais“, kurioje bandoma visą Lietuvos Pasipriešinimą okupacijai parodyti kaip nekaltų, taikių gyventojų žudymą. Ir kaip nekeista,  duomenis apie Partizaninio karo metu žuvusius civilius Lietuvos gyventojus Mindaugas Pocius pateikia iš NKVD – MGB suvestinių. Keistas pasirodė Lietuvos istorikų darbo stilius – apie kovos veiksmus rašyti iš okupanto represinių organų suvestinių, lyg LGGRTC archyvuose nebūtų Partizanų karo lauko Teismo nuosprendžių. Tai tas pats, kas žiūrėti į dabartinį gyvenimą Lietuvoje Rusijos televizijų ORT ir RTR akimis.

Continue reading „Nematomas monografijos “Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944 – 1953 metais“ veidas”

partizanai_

Mano kuklus straipsnis apie partizanus (tinklink.lt) susilaukė dėmesio – Ervinas Koršunovas tai pavadino „Prokrusto lova“ (delfi.lt). Kelis kartus perskaitęs komentarą vis dėl to nusprendžiau atsakyti, patikslinti kai kurias savo mintis ir nesutikti su mano gerb. oponento kai kuriais teiginiais.

Pirmiausia norėčiau baigti bergždžią diskusiją: egzistuoja partizanų kultas (mitas, tik vienas „teisingas“ požiūris ar pan.) Lietuvoje, ar ne. Man atrodo, kad partizanų vaidmuo neįvertintas, Ervinui Koršunovui – pervertintas. Kadangi sunku susitarti, kokiais kriterijais remiantis galime įvertinti, kada tas kultas egzistuoja, o kada ne, tai gal šiuo atveju ir likime kiekvienas prie savo nuomonės.

Prisipažinsiu, kad nelabai supratau E. Koršunovo minties, kodėl negalėčiau iškelti kokios nors provokuojančios minties (nors ir absurdo pavidalu) vien todėl, kad priklausau tautai, kuri lyginant su kitomis, atrodo nykštukinė. Jei jau taip, tai esu parašęs žymiai daugiau provokuojančių straipsnių – ir nieko. Nejaučiu, kad svetimos šalies slaptosios ar viešosios tarnybos mane kaip nors persekiotų.

Continue reading „Ar pagarba partizanams – Prokrusto lova?”