Televizijos laidoje teko išgirsti, kaip vienas save “politiku” vadinantis veikėjas jaunuolius, paaukojusius savo gyvybę ant laisvės aukuro, apšaukė banditais ir fašistais.
Tai buvo skaudžiausias tų didvyrių įžeidimas!Kažin, ar yra pasaulyje tokių tautos judų, kurie šmeižtų savo didvyrius…
Baisu, kad iki šios dienos palikuonys tų, kurie 1940 metais iš tribūnų didžiuodamiesi šaukė: “Mes Lietuvai parvežėme Stalino saulę”, turi teisę toliau šmeižti ir juodinti mūsų didvyrius.
Žinoma, šiandien mums, pasiekusiems gyvenimo kelio galą, o tada buvusiems jaunuoliams, kūdikiams, gimusiems vagonuose, baržose, yra skaudu, kad mus vadina nusikaltėliais. Toje laidoje buvo pareikšta, kad partizanai neva išžudė ištisas šeimas, negailėdami nei senelių, nei kūdikių. Norėtųsi tokiems kalbėtojams priminti, kad mūsų partizanų vardu veikė Lietuvoje Kremliaus atsiųsta Sokolovo divizija, kurios smogikai apsimetė partizanais. Jei suklaidinti žmonės juos priimdavo kaip savus, pavalgydindavo, tada smogikai, supratę, kad tai patriotų šeima, ją išžudydavo. Žinoma, juos dažnai lydėdavo ir keli tautos judai. Sokolovo smogikai šiuos juodus darbus suversdavo ant Lietuvos partizanų, kovojusių už tautos išlaisvinimą.
Gal tokie pseudopolitikai gali atsakyti, kas nukankino ir išžudė žemaičių kankinius, Panevėžio daktarus, Pravieniškių kalinius ir prižiūrėtojus, kas organizavo žudynes Červenės miške…
Teko girdėti apie tai, kaip vienos šeimos tėvą nužudė “partizanai”. Šį darbą atliko tautos judai, kuriuos į partizanų būrį infiltravo enkavėdistai. Jiems buvo duota užduotis: apsilankyti pas ūkininką su būriu ir žiūrėti, ar jis juos pavalgydins. Paskui tie išgamos, įkištieji enkavėdistų į būrį, po kelių dienų atėjo keliese ir vaikų akivaizdoje prie stalo nušovė jų tėvą.
Kaip per Atgimimą mes pastatėme pirmą paminklą partizanams ir ruošėmės jį šventinti, į mūsų susirinkimą atėjo to žmogaus dukra ir pareiškė: aš esu tikinti, myliu Tėvynę, bet jūsų paminklo šventinime nedalyvausiu, nes tie žmonės nužudė mano tėvą. Tada mes jos paklausėme, ar tas žmogus, kuris atliko tą niekšišką darbą, dar gyvas. Jai atsakius teigiamai, paklausėme, ar jis buvo areštuotas, ištremtas? Kai ji į šį klausimą atsakė neigiamai, mums tapo aišku, kad tą darbą atliko tautos judas, apsimetęs partizanu. Tada mes pas jį nusiuntėme jaunuolį, kuris prisistatė esąs komjaunuolis. Kai jiedu pasivaišino, jaunuolis jo paklausė, ar ne laikas būtų vėl imtis ginklo ir sutramdyti tuos “buožių vaikus”, kurie pradėjo kelti galvas.
Paveiktas alkoholio ir jaunuolio žodžių, judas išsipasakojo, kad jis su broliu ir draugu buvo enkavėdistų infiltruoti į būrį, su kuriuo vaikščiodami išsiaiškindavo partizanų rėmėjus ir paskui juos išduodavo. Vaikščiodami su partizanų būriu ir žinodami, kad enkavėdistai rengiasi pulti, specialiai jiems nurodydavo, kad reikia trauktis į tą pusę, kurioje jų laukė arši enkavėdistų ugnis, o patys sprukdavo į kitą pusę. Vėliau vėl ieškodavo partizanų, prisistatydami, kad išsigelbėjo po būrio sunaikinimo, ir taip toliau tęsė savo juodą darbą.
Skaudu, kad praėjus dvidešimčiai nepriklausomybės metų šiandien dar girdime tokius tautos juodinimus. Todėl ir noriu paklausti: kas bando klastoti istoriją?
Nuotraukoje: Sokolovo smogikų nužudyti Lietuvos partizanai.
“XXI amžius”
2011.03.08
