Jerevanas. Armėnijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.
Jerevanas, balandžio 7 d. (dpa-ELTA). Armėnijos parlamento pirmininkas Alenas Simonianas atsiprašė už tai, kad šią savaitę apspjovė praeivį. „Atsiprašau, praradau savitvardą dėl man mesto įžeidimo“, – ketvirtadienį feisbuke parašė 43 metų politikas.
Penktadienį dėl incidento Armėnijos žiniasklaidos priemonėse toliau vyko aštrios diskusijos. Buvęs Armėnijos prezidentas Levonas Ter-Petrosianas buvo vienas iš daugelio, reikalavusių A. Simoniano atsistatydinimo.
Pranešta, kad savaitės pradžioje vienas visuomenės atstovas gatvėje neva pavadino politiką išdaviku. A. Simonianas įsakė apsaugininkams sulaikyti vyrą ir spjovė jam į veidą, kaip vėliau šis tvirtino. A. Simonianas to neneigė, bet iš pradžių sakė: „Įsikalkite į galvas, kad toks įžūlumas neliks be atsako, teisėtos valdžios įžeidimas sulauks teisinio atsako“.
Įvykiui iškilus į viešumą, Nacionalinės asamblėjos vadovas ir vienas iš valdančiosios partijos lyderių patyrė nemenką spaudimą.
Šalies vyriausybė jau ir taip laikoma silpna, pralaimėjusi kaimyniniam Azerbaidžanui 2020 m. karą dėl Karabacho regiono. Konfliktas sukėlė Armėnijoje rimtą krizę. Daugelis piliečių išdavyste laiko Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano pasirašytą paliaubų susitarimą, pagal kurį Armėnija turėjo atsisakyti daugelio Karabacho teritorijų.
Kyjivas, lapkričio 4 d. (ELTA). Išdavikas, kuris, rusams okupavus dalį Kyjivo srities, pranešinėjo priešams, kur gyvena vietos savigynos būrio kovotojai, nuteistas kalėti 15 metų.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Tyrėjų duomenimis, prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš Ukrainą, į vienos Brovarų rajono gyvenvietės savigynos būrį įstojo vietos gyventojas. Kai gyvenvietę užėmė Rusijos kariuomenė, jis iškart perėjo į okupantų pusę ir pradėjo su jais bendradarbiauti.
Išdavikas pranešinėjo rašistams, kur gyvena savigynos būrio, kuriam jis anksčiau priklausė, nariai. Dėl to okupantų rankose atidūrė būrio vadas ir kiti Ukrainos gynėjai.
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išvadavus gyvenvietę, išdavikas mėgino slapstytis, bet balandžio mėnesį jis buvo sulaikytas.
Teismas pripažino jį kaltu dėl valstybės išdavimo karinės padėties sąlygomis ir skyrė jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Okupuotoje pietų Ukrainoje buvo nužudytas Ukrainos įstatymų leidėjas, kuris perėjo dirbti Rusijos valdžios institucijoms, teigia Rusijos tyrėjai.
Preliminariais duomenimis, 33 metų Oleksijus Kovaliovas buvo nušautas savo namuose, „Telegram“ paskelbė Rusijos kriminalinių tyrimų institucijos.
Per išpuolį taip pat žuvo jo draugė, teigiama pranešime. Pasak Ukrainos šaltinių, ji buvo subadyta peiliu ir mirė ligoninėje.
Apie O. Kovaliovo mirtį pranešė keli Ukrainos parlamentarai. Jis jau buvo išgyvenęs sprogimą birželio mėnesį.
Verslininkas O. Kovaliovas į Aukščiausiąją Radą buvo išrinktas 2019 metais Chersono regione nuo prezidento partijos „Tautos tarnas“.
Balandžio mėnesį, grįžęs į gimtąjį regioną, jis buvo pašalintas iš partijos ir parlamentinės frakcijos, įtariant bendradarbiavimu su Maskva, o prokuratūra pradėjo tyrimą dėl valstybės išdavystės.
Rusijos kontroliuojamame Chersone jis ėjo okupacinės valdžios vadovo pavaduotojo ir žemės ūkio ministro pareigas.
Pastarosiomis savaitėmis buvo įvykdyti ir daugiau išpuolių prieš ukrainiečius, perėjusius tarnauti okupacinėms pajėgoms.
UNIAN
Kyjivas, rugpjūčio 25 d. (ELTA). Buvęs Ukrainos ministrų kabineto sekretoriato darbuotojas nuteistas 12 metų kalėti už slaptos informacijos perdavimą Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atstovams.
Tai sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame Ukrainos generalinio prokuroro biuro pranešime, kuriuo remiasi UNIAN.
„Prokurorai teisme įrodė, kad kaltinamąjį 2007 metais užverbavo Rusijos FSB. Jis iki 2022 metų vasario padėjo užsienio žvalgybai vykdyti ardomąją veiklą prieš Ukrainą“, – pažymima pranešime.
Buvęs Ukrainos ministrų kabineto Kontrolės užtikrinimo valdybos pareigūnas pripažintas kaltu dėl valstybės išdavimo. Jis nuteistas 12 metų kalėti konfiskuojant turtą.
UNIAN primena, kad birželio 21 d. Ukrainos saugumo tarnyba (UST) pranešė demaskavusi Rusijos agentus – Ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnus. Kurmis. Interneto nuotr.
„Šie valdininkai perdavinėjo priešui įvairią žvalgybinę informaciją: nuo gynybinio pajėgumo būklės iki valstybės sienos apsaugos ir Ukrainos teisėsaugininkų asmeninių duomenų“, – sakoma UST pranešime.
„Kuratoriai“ rusai mokėjo išdavikams nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių priklausomai nuo surinktų duomenų slaptumo lygio ir svarbos.
Ukrainos slaptosios tarnybos suima įtariamąjį
Kyjivas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė Rusijos specialiųjų tarnybų agentą, rinkusį žvalgybinius duomenis apie šalies ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimo vietas ir judėjimą, atsarginius aerodromus ir karinius poligonus pietinėje Odesos srities dalyje, praneša „Ukrinform“.
Pasak Ukrainos pareigūnų, išdavikas nurodydavo priešui tikslias gynybos objektų koordinates, išsamiai apibūdindavo jų būklę, medžiagas, iš kurių jie pastatyti, paskirtį, aplinkines teritorijas, informuodavo apie karių skaičių ir karinės technikos kiekį objektuose.
Okupantai naudodavosi šia informacija, planuodami diversinių grupių išpuolius, objektų apšaudymą raketomis.
Pranešama, kad demaskuotas išdavikas yra vietos gyventojas, vienos iš valstybinių medicinos įstaigų darbuotojas. Jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Armėnijos opozicija reikalauja Nikolos Pašiniano galvos. EPA – ELTA nuotr.
Armėnijos sostinėje Jerevane šeštadienį vyko tūkstantinis protestas, kuriame buvo reikalaujama premjero Nikolo Pašiniano atsistatydinimo. Jis kaltinamas prastai susitvarkęs konflikte su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
N. Pašinianas raginamas atsistatydinti nuo lapkričio, kai paskelbė apie Maskvai tarpininkaujant sudarytą paliaubų susitarimą, užbaigusį šešių savaičių susirėmimus ginčijamame regione.
Pagal paliaubų susitarimą, Armėnijoje sutiktą priešiškai, Azerbaidžanui buvo atiduota dalis Kalnų Karabacho teritorijos, siekiant užbaigti 6 tūkst. gyvybių pareikalavusį konfliktą.
Šeštadienį Jerevano Laisvės aikštėje rinkosi tūkstančiai demonstrantų, šūkaujančių „Armėnija be Nikolo“ ir „Nikolas išdavikas“, pranešė vienas naujienų agentūros AFP reporteris.
„Mūsų svajonė yra turėti didžią, galingą tėvynę, ir vienintelė šį tikslą trukdanti pasiekti kliūtis yra Nikolas Pašinianas“, – susirinkusiai miniai sakė opozicijos partijos Armėnijos revoliucinė federacija („Dashnaktsutyun“) lyderis Iškanas Sagateljanas.
„Mes neatsitrauksime, mes atsikratysime Pašiniano“, – teigė jis. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties.
1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, tačiau jos neduodavo vaisių.
44-ejų A. Navalnas turi sumokėti beveik 11 000 eurų, antradienį teisme pareiškė Rusijos prokuratūra. Opozicionierius kaltinamas apšmeižęs pasaulinio karo veteraną, pavadindamas jį išdaviku ir korumpuotu liokajumi. Veteranas pernai agitavo už konstitucijos reformas, kurios leistų prezidentui Vladimirui Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
A. Navalnas, kuris kitame procese jau yra nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme, kaltinimus pavadino politiškai motyvuotais. Jis kaltina tarnybas šmeižto procesu norint pakenkti jo įvaizdžiui.
Dėl A. Navalno įkalinimo Rusijoje vis kyla masiniai protestai. Be to, šis atvejis temdo Rusijos santykius su Vakarais.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Armėnijoje areštuotas opozicijos lyderis ir apkaltintas sąmokslu nužudyti šalies premjerą Nikolą Pašinianą, teigė jo advokatai.
Buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos vadovas, opozicinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas Artūras Vanecianas areštuotas šeštadienį, kai buvo iškviestas į Armėnijos saugumo pajėgų būstinę, teigia jo advokatai Lusine Sahakian ir Ervandas Varosianas.
Advokatai opozicijos politiko sulaikymą pavadino „persekiojimu“ ir paneigė jų klientui pareikštus kaltinimus, esą jis ketino perimti valdžią po premjero nužudymo.
N. Pašinianias šios savaitės antradienį paskelbė apie Maskvos tarpininkaujamą taikos susitarimą su Azerbaidžanu, kuriuo užbaigtos šešias savaites trukusios kovos Kalnų Karabache.
Azerbaidžane susitarimas sutiktas džiugiai, o Armėnijoje kilo žmonių ir politinės opozicijos pasipiktinimas. Pagal susitarimą Armėnija oficialiai prarado kai kurias ginčijamo Kalnų Karabacho regiono sritis.
Armėnijoje kilo protestai. Demonstrantai reikalauja N. Pašiniano atsistatydinimo ir vadina jį išdaviku.
Anksčiau šią savaitę A. Vanecianas taip pat buvo trumpam sulaikytas kartu su kitais keliais opozicijos veikėjais dėl kaltinimų kurstant masinius neramumus.
Vilniaus savivaldybėje į pirmąjį posėdį susirinksianti naujai patvirtinta Istorinės atminties komisija svarstys Pertos Cvirkos paminklo likimą ir teritorijos, kurioje dabar stovi paminklas, sutvarkymą.
Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, sprendimas dėl P. Cvirkos paminklo likimo trečiadienį tikrai nebus priimtas, nes iš pradžių reikės atlikti istorinį ir architektūrinį vietovės tyrimą, o tada spręsti dėl paminklo.
„Čia lygiagrečiai du procesai vyksta. Vienas vyksta grynai iš tos istorinės atminties vertinimo ir dėl paties paminklo, komisija nagrinės. Kitas dalykas – savivaldybė yra paskelbusi konkursą ir turi rangovą, lapkričio viduryje turėtume turėti jau rezultatus dėl architektūrinio, istorinio ir viso reljefinio sprendimo šito skvero ateities“, – naujienų agentūrai ELTA sakė V. Benkunskas.
Pasak jo, skveras, kuriame dabar stovi P. Cvirkos paminklas, yra netoli Tauro kalno, ant kurio bus statoma Nacionalinė koncertų salė. Todėl savivaldybė siekia, kad visoje šioje teritorijoje būtų sukurta vieninga erdvė.
Tokie planai, V. Benkunsko manymu, sunkiai derinasi su P. Cvirkos paminklu.
„Aš galiu savo asmeninę nuomonę pasakyti. Neįsivaizduoju paminklo toje naujoje erdvėje, kuri per artimiausius metus susikurs ant Tauro kalno ir jo prieigose. Ir koalicijos sutartyje po savivaldos rinkimų labai aiškiai tas tikslas ir darbas yra užfiksuotas – sutvarkyti erdvę dabartiniame P. Cvirkos skvere, ją pritaikant prie šiuolaikiško miesto poreikių. Ir kitas sakinys yra, aišku, nukeliant paminklą P. Cvirkai“, – sakė V. Benkunskas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) Vilniaus savivaldybei pateikė papildomos informacijos apie sovietinę P. Cvirkos veiklą. Pasak istorikų, P. Cvirka ne tik talkino sovietinei propagandai, tapo viešu okupantų rėmėju, bet ir prisidėjo prie to, kad būtų įkalintas poetas Kazys Jakubėnas.
Tačiau Lietuvos rašytojų sąjunga anksčiau išplatintame laiške ragino įvertinti P. Cvirkos kaip kūrėjo indėlį į šalies kultūrą ir paminklo negriauti.
V. Benkunskas sako, kad dialogas vyksta su abiem suinteresuotom pusėm – ir su LGGRTC, ir su Rašytojų sąjunga.
Prezidento rinkimai Ukrainoje pasiekė finišo tiesiąją – rusai traukia paskutines priplėkusias kortas kovoje su „banditišku“, kaip nuolat kartoja Kremliaus propagandistai, režimu Kijeve. Dėl šlykštaus melo šioje kovoje nesivaržoma, jis liejasi laisvai, o priemonės jam pateisinti nesirenkamos, – visos tinkamos.
Žūtbūt – kad tik antrajai kadencijai nebūtų perrinktas Petro Porošenko. Pagrindinis Kremliaus priešas, baisesnis net už Juliją Timošenko, taip vadinamą „Dujų princese“.
Praėjusį savaitgalį „paskutinės vilties“ kandidato į Ukrainos prezidentus Jurijaus Boiko ir jo mecenato Viktoro Medvečiuko desantas buvo nusileidęs Maskvoje. Pas Dimitrijų Medvedevą – tą, nuolat snaudžiantį Rusijos premjerą: „Deneg net, no vy deržytės tam“. Citata.
Esą tartasi tik dėl „paprastų Ukrainos gyventojų“ gyvenimo „pagerinimo“, sumažinant rusiškų dujų kainą.
Putinas – Medvečiuko atžalos krikštatėvis. Boiko – Medvečiuko kandidatas. Šansų patekti į antrąjį Ukrainos prezidento rinkimų turą jis neturi, tačiau ne veltui juk sakoma, kad viltis miršta paskutinė.
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Paskutinė viltis apspjaudyti bei sukiršinti Ukrainos visuomenę pasitaikė vakar, kai buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (UST) Vasilijus Prozorovas, tiesiogine to žodžio prasme pragėręs karininko garbę, perbėgo į Rusiją ir ten surengė spaudos konferenciją. Buvęs UST Antiteroristinio centro vyriausiasis ekspertas Prozorovas Maskvoje pareiškė, jog jis dirbo Rusijos spectarnyboms.
Apie perbėgėlį pranešė Ukrainos UST spaudos centras. „Prozorovas iš pareigų buvo atleistas už pareigybinius pažeidimus – sistemingai girtuokliaudavo darbo vietoje, tokiu būdu diskredituodamas karininko vardą. Pragėręs karininko garbę jis ryžosi prekiauti sąžine ir karininko priesaika, rasdamas Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnyboje (FST) jo vertų žmonių. Bet šis išsigimėlis turi prisiminti Judo likimą. Tai tik laiko klausimas“, – teigiama UST pranešime.
Spaudos konferencijoje Prozorovas paviešino senas melagingas žinias apie tariamus slaptus kalėjimus Donbase, kur esą kankinami ir žudomi Ukrainos valdžiai nepaklusnūs kovotojai. Tų kalėjimų grindinys esą visuomet būdavo permirktas kankinamųjų krauju.
Dar absurdiškesnis kaltinimas – esą Ukrainos prezidentas P. Porošenko iš anksto žinojo, jog Malaizijos lėktuvas Boeing bus numuštas virš Donbaso 2014-aisiais.
Šioje kavinėje žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis Aleksandras Zacharčenka. EPA – ELTA nuotr.
Ilgai reikia gerti, kad visa tai susapnuotum.
Jis taip pat pareiškė, kad smogikų Givi, Motorolos bei kiti separatistų vadeivų likvidavimas – tai ukrainiečių diversantų darbas.
Net jeigu ir – taip.
Ukrainiečių kariai gerai prisimena, ką šie Rusijos samdiniai išdarinėjo Ukrainos žemėje. Nepamirštamas video vaizdas: ant kelių parklupdytas į banditų nelaisvę patekęs Ukrainos kariuomenės papulkininkis. Givis dideliu peiliu nupjauna jo antpečius ir sugrūda jam į burną.
„Ko atėjai į mūsų (!) žemę, šunie“, – šaukia išsigimėliško veido banditas.
Mes tai jau matėme. Mes praėjome šitą kelią. Kai buvome daužomi automatų buožėmis Sausio 13-ąją.
Ir vadinami tais pačiais epitetais. Ir dabar tebeeiname šitą kelią.
Vakar nustebino kandidato į Lietuvos prezidentus Vytenio Povilo Andriukaičio pareiškimas televizijoje, E. Jakilaičio laidoje:
Pone Andriukaiti, jūs kuo puikiausiai suprantate, kad Rusija pasikeitė (turima galvoje – nuo 1990-ųjų – aut. past.) fundamentaliai (E. Jakilaičio klausimas).
Aš kuo puikiausiai suprantu, kad ir Lietuva pasikeitė. Bet abi pasikeitė į blogąją pusę (pabr. aut.). Statyti sienas, ugdyti nacionalizmą, skatinti neapykantą, sėti baimes…
Lyg nebūtų Krymo aneksijos, karo Donbase…
Šiandien Klaipėdos teisme teisiamas Viačeslavas Titovas už šmeižtą, esą Adolfas Ramanauskas-Vanagas nužudė aštuonis tūkstančius nekaltų Lietuvos žmonių, taip pat už Rusijos genocido Lietuvoje neigimą.
Šiaulių teisme teisiami Lietuvos išdavikai, teikę slaptą informaciją Rusijos spectarnyboms.
Pone Andriukaiti, ar galima dėti lygybės ženklą tarp Rusijos ir Lietuvos pasikeitimo į blogąją pusę?
„Naujas MI 5 vadovas niekada nepagirtų demaskuotojų. Tad savo pirmojoje kalboje Endrius Parkeris (Andrew Parker) kalbėjo apie milžinišką žalą, padarytą demaskavus Vyriausybinio ryšio centro (GCHQ) priėjimo zonos apimtį ir apribojimus bei metodiką“, – rašo publicistas Devidas Aaronovičius laikraštyje The Times.
„E.Parkeris kalbėjo kitą dieną po BBC radijo laidos „Analizė“, kaip tik skirtos valstybės paslapties paviešinimui dideliais mastais“, – pažymi žurnalistas. „Pastaruoju metu stipriausius ginčus sukelia valstybės institucijų priėjimas prie to, kas vadinama „metaduomenimis“ – to paprasto fakto, kad mes paliekame kažkokį elektroninį pranešimą“, – sakoma straipsnyje.
Vakarų žiniasklaidoje – naujas dėmesio Edvardui Snoudenui plyksnys. Portalas WikiLeaks pranešė, kad Rusijoje Amerikos aktyvistai – CŽV, NSA, FTB ir JAV teisingumo ministerijos demaskuotojai – įteikė E.Snoudenui Semo Adamso premiją, skirtą specialiųjų tarnybų darbuotojams. Į Maskvą nuvyko E.Edvardo tėvas – Lonas Snoudenas. CŽV apgailestauja, kad perspėjimas dėl E.Snoudeno, padarytas 2009 metais, „prašapo“.
Daily Mail antraštė ironizuoja: „O premija už savo šalies išdavystę skirta… Edvardas Snoudenas išėjo iš pogrindžio Maskvoje, kad pasiimtų premiją už „sąžiningumą žvalgybinėje veikloje“. Daugelis laikraščių svarsto, kokią išvadą reikia padaryti iš E.Snoudeno poelgio: ar reikalinga policinė valstybė, ar reikia reformuoti NSA, kaip išvengti naujų demaskavimų…
2013 m. sausį nedidelė dalis Lietuvos žiniasklaidos paskelbė Algirdo Endriukaičio, Balio Gajausko, Petro Gvazdausko, Petro Musteikio, s. Nijolės Sadūnaitės pareiškimą "Dėl Lietuvos prokurorų sprendimų pasipriešinimo okupacijai bylose tarnybinio patikrinimo", adresuotą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Dariui Valiui.
Nusikalstamo abejingumo zona
Pasipriešinimo okupacijai organizacijos padarė stebėjimu ir analize pagrįstą išvadą, kad bylose, susijusiose su pasipriešinimu Lietuvos okupacijai ir čekistų bei kolaborantų aktyviai vykdytu Lietuvos patriotų persekiojimu, prokuratūros sistema daugeliu atvejų vilkina tyrimus ir/arba vertina faktus sovietine teisine sąmone, pasitikėdama nepatikimais KGB dokumentais ir nesiremdama Europos šalių praktika, vertinant koloboravimą su fašistine Vokietija.
Pabėgus į Rusiją, Edvardą Snoudeną ištiks toks pat tragiškas likimas, kaip ir daugelį amerikiečių disidentų
Tikriausiai Edvardas Snoudenas to nesuvokė, išskrisdamas iš Honkongo, bet jis tapo dalimi daugiametės tradicijos, kuri atsirado dar prieš pradedant rinkti duomenis internete, iki Wikileaks‘o ir iki pačios Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) atsiradimo. Jis tapo Amerikos disidentu, keliavusiu į Rusiją.
Šiandien jau ketvirta savaitė, kai E.Snoudenas pakibęs ore, ir tas žmogus, atskleidęs pasauliui NSA programos „Prizma“ paslaptis, tikriausiai jaučia nerimą dėl jo priėmimo, kuris nėra nei šiltas, nei šaltas, o kažkoks keistas, nei šis, nei tas. Jeigu jis susipažintų su kitų amerikiečių, kuriuos abejotinai gynė Kremlius, istorija, tada jam tai nebūtų netikėta.
Kanadoje Karinių jūrų laivyno karininkas Džeffris Dilailas federaciniame teisme nuteistas 20 metų kalėti už savo šalies išdavystę, parduodant karines paslaptis Rusijai, rašo “The Globe and Mail”.
Rūstus nuosprendis apstulbino 41-rių karininką. Tačiau griežtam nuosprendžiui pritarė valstybės kaltintojai ir ekspertai valstybės saugumo klausimais, kurie mano, kad tai pasitarnaus perspėjimu kitiems žmonėms, kurie pagalvoja apie šnipinėjimą kitų šalių naudai.
Archangelsko Spalio rajono teisme lapkričio 12 pradedama svarstyti teisių gynėjo, Šiaurės neskaitlingų čiabuvių tautų Pomorų instituto direktoriaus Ivano Mosejevo bylą.
Jį FST įtarė kursčius nacionalinę nesantarvę. Ivanui Mosejevui pateiktas kaltinimas pagal RF BK 282 str. 1 d. Ivanas Mosejevas papasakojo PublicPost, kaip FST įžvelgė jame ekstremistą ir tėvynės išdaviką.
Ivanas Mosejevas, Pomorų asociacijos Archangelsko srities vadovas, pagal Tyrimo komiteto versiją, 2012 metų balandžio 1 d. atsidarė svetainę „Rusijos Šiaurės aidas“ ir po straipsniu „Pomorai Eurazijos pasaulyje“ paliko komentarą, pasirašydamas „Pomorai“, kuriame paniekinančiai apibūdina ir neigiamai emocingai vertina etninę grupę „rusai“.
RF Valstybės Dūma išplėtė “valstybės išdavystės” sąvoką, priimdama naują įstatymo projektą, rašo Michaelis Liudvigas “Frankfurter Allgemeine” puslapiuose. Dabar, kad taptum Tėvynės išdaviku, užtenka kontakto su užsienio organizacija, neva tai „grėsminga Rusijos saugumui“.
Taip pat reikia saugotis nevyriausybinių organizacijų, finansuojamų iš užsienio, ir neapgalvoto žinių, sudarančių valstybės paslaptį, pagarsinimo. „Beje, tos žinios gali tapti tokiomis jau po jų publikavimo“, – perspėja Michaelis Liudvigas.
„Rusijos Valstybės Dūma priima naują įstatymą, pagal kurį netrukus kiekvienas Rusijos gyventojas, bendraujantis su užsieniečiais ar užsienio organizacijomis, gali būti apkaltintas valstybės išdavyste, – rašo “Die Welt” apžvalgininkė Julija Smirnova. – Juk dabar „Tėvynės išdaviku“ galima tapti ne tik perdavus slaptas žinias užsienio valstybėms“.
Kaip praneša žurnalistė, nuo šiol kaltinimą šnipinėjimu ar Tėvynės išdavyste, kurie pagal Rusijos įstatymus baudžiami 20-čia metų kalėjimo, galima „nusipelnyti“, jeigu konsultuoji arba suteiki materialinę, finansinę ir bet kokią „kitokią“ pagalbą užsienio ir tarptautinėms organizacijoms, kurių veikla „grėsminga Rusijos saugumui“.
Partizanas Vincas Grinkus mano, jog Žemaitijos ir Dzūkijos partizanams teko gal lengvesnė dalia nei jiems, panevėžiečiams.
Vincas Grinkus-Kariūnas buvo “Trimito” būrio partizanas. Būrio kovotojai žiemą dažnai rogėmis klajodavo po Panevėžio apskrities miškus. Būrys, pasirodo, beveik neturėjo bunkerių. Panevėžio apskrityje miškai reti, pelkėti, drėgni, ir bunkeriuose gyventi dėl drėgmės, vandens būdavo beveik neįmanoma. Vasarą “Trimito” vyrai nakvodavo šieno kupetose, pas žmones, iš šakų sukrautose palapinėse. Žiemą iš kaimiečių pasiimdavo arklį, roges ir kaip čigonai belsdavosi iš vieno miško galo į kitą.
Televizijos laidoje teko išgirsti, kaip vienas save “politiku” vadinantis veikėjas jaunuolius, paaukojusius savo gyvybę ant laisvės aukuro, apšaukė banditais ir fašistais.
Tai buvo skaudžiausias tų didvyrių įžeidimas!Kažin, ar yra pasaulyje tokių tautos judų, kurie šmeižtų savo didvyrius…
Baisu, kad iki šios dienos palikuonys tų, kurie 1940 metais iš tribūnų didžiuodamiesi šaukė: “Mes Lietuvai parvežėme Stalino saulę”, turi teisę toliau šmeižti ir juodinti mūsų didvyrius.
