Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narei Agnei Širinskienei antradienį iš pavasario sesijos darbų programos nepavyko išbraukti Laisvės frakcijos siūlomo Partnerystės įstatymo projekto.
Už Seimo narės siūlymą išbraukti projektą balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 62, susilaikė – 3 parlamentarai.
Balsuoti dėl Partnerystės įstatymo buvo numatyta rytiniame Seimo posėdyje, tačiau Regionų frakcijos prašymu Seimas apsisprendė padaryti pertrauką iki vakarinio posėdžio.
A. Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.
Dėl šios A. Širinskienės iniciatyvos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas ir vienas iš Partnerystės įstatymo projekto rengėjų Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, akcentuodamas, kad tokie parlamentarės siūlymai riboja jo, kaip Seimo nario, mandatą.
„Siūlyčiau nusistatyti prioritetus ir pavasario sesijoje nesvarstyti Partnerystės įstatymo projekto, taip išsaugant tą žmonių vienybę, kurią jie dabar demonstruoja nacionalinio saugumo klausimais. Manau, kad tokius dalykus tikrai galėsime diskutuoti tada, kai pasibaigs tie valstybės iššūkiai, su kuriais ji susiduria“, – Seimo posėdžių salėje paragino A. Širinskienė. Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad būtent tokios iniciatyvos, kaip Partnerystės įstatymo išbraukimas iš pavasario sesijos darbotvarkės, labiausiai ir skaldo visuomenę.
„Gerbiami kolegos, kurie kalbate apie skaldymą, apie tai, kad reikia būti vieningiems, – būtent jūsų pasisakymai, būtent jūsų iniciatyvos braukti vieną arba kitą klausimą ir tampa skaldymo objektu. Labai kviesčiau dirbti konstruktyviai ir diskutuoti argumentais tada, kai ateis laikas diskusijoms, o ne skaldyti mūsų Seimą, skaldyti visuomenę veiksmais, kurių imatės šiandien“, – sakė parlamento vadovė.
Laisvės frakcijai priklausantis Artūras Žukauskas prieštaraujančius Partnerystės įstatymui opozicijos atstovus kritikavo, akcentuodamas nacistinėje Vokietijoje deklaruotus lozungus.
„Dėl vienybės turėtume gal kažkiek kitaip susitarti. Šiandien vyksta karas – tai yra civilizacijų karas. Iš vienos pusės kovoja Ukrainos tauta – už demokratinį pasirinkimą, už liberalias demokratines vertybes, kurios yra grindžiamos žmogaus teisėmis. O iš kitos pusės kovoja totalitarinis režimas, kuris yra perėmęs kitas vienybės koncepcijas, paveldėtas iš daugiau kaip 80 metų senumo laikų, kuomet vienybė buvo postuluojama kaip Ein Volk, Ein Reich, Ein Führer! Štai už kokią vienybę kovoja ana pusė“, – emocingai Seimo salėje kalbėjo A. Žukauskas.
„Aš kviečiu tuos, kurie yra anoje pusėje, vis tik persigalvoti. (…). Gerbiami Seimo nariai, kviečiu vienyti tautą demokratinių vertybių pagrindu, o ne vertybių, kurios jau pralaimėjo ir, manau, pralaimės ir toliau“, – pridūrė jis.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimui atmetus A. Širinskienės pasiūlymą, socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė džiaugėsi, kad pavyko užtikrinti teisę į diskusiją.
„Mūsų Konstitucija savo preambulėje sako, kad mes siekiame atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Todėl manau, kad šiandien mūsų Konstitucija, kuri tikrai yra nuostabus, šviesus ir modernus dokumentas, leido mums užtikrinti, kad bent jau teisę į diskusiją, nuomonių išsakymą ir visų žmonių teisių užtikrinimą – ne tik daugumos, bet kiekvienos Lietuvos piliečio – mes turėsime“, – pabrėžė politikė.
ELTA primena, kad, praėjusią savaitę tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas Partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos. Neradę sutarimo, parlamentarai nusprendė prie šio klausimo grįžti po savaitgalio.
Mitingas „Už Partnerystę ir Lygybę visiems Lietuvoje!“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį sostinėje keli šimtai susirinkusių protestuotojų ragino palaikyti, jų teigimu, europietišką šeimos sampratą ir įtraukti į Seimo pavasario darbų sesiją Partnerystės įstatymą.
Anot renginio organizatorių, jei parlamentarai antradienį pritars Seimo narės Agnės Širinskienės iniciatyvai įstatymą išbraukti iš programos, įstatymas į Seimą sugrįžtų tik po kelerių metų.
Susirinkusieji buvo pasipuošę LGBT bendruomenės vėliavomis bei kita atributika, taip pat laikė plakatus su užrašais „Visos šeimos svarbios“, „Mes visi esame valstybė“.
„Gana mus skaldyti ir skirstyti. Visi vienodai mylime Lietuvą, Laisvę ir palaikome Ukrainą kovoje su „rašistais“. Visi esame žmonės, norintys elementarių teisių“, – teigė renginio organizatoriai.
Protestuotojai piktinosi argumentacija, esą Partnerystės įstatymo įtraukimas į Seimo darbotvarkę karo kontekste tik skaldytų visuomenę. Jų teigimu, šiomis dienomis būtina palaikyti europietišką, o ne, anot jų, „putinišką“ šeimos sampratą.
ELTA primena, kad antradienį Seimo posėdžių salėje parlamentarai vėl diskutuos dėl nevienareikšmiškai vertinamo Partnerystės įstatymo likimo pavasario sesijoje. Praėjusią savaitę tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos. Mat Seimo narė A. Širinskienė yra inicijavusi šio įstatymo išbraukimą iš programos, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.
Tuo tarpu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius dėl A. Širinskienės iniciatyvų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją akcentuodamas, kad tokie parlamentarės siūlymai riboja jo kaip Seimo nario mandatą.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį pasibaigė pratęsta Seimo rudens sesija, kurioje netrūko įtampų ir aštrias diskusijas sukėlusių iniciatyvų. Vis tik panašu, kad ateinanti pavasario Seimo sesija nebus ramesnė – jos metu valdantieji tikisi pateikti patobulintą daug šurmulio viešoje erdvėje sukėlusį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą, kuris vėl gali grąžinti įtampas į valdančiąją koaliciją.
Taip pat parlamentarai sutaria, kad aštrių diskusijų Seime neišvengiamai sulauks ir vietos savivaldos įstatymų pataisos, apibrėžiančios merų funkcijas, bei valdančiųjų ketinami pateikti mokesčių pakeitimai.
Partnerystės įstatymas gali dar labiau padidinti susipriešinimą Seime
Seimo pavasario sesijoje į plenarinių posėdžių salę greičiausiai sugrįš viešoje erdvėje daug audringų reakcijų sukėlęs, tačiau pateikimo stadijos taip ir nepraėjęs lyčiai neutralios Partnerystės įstatymas.
„Dėl Partnerystės įstatymo – esu tikras, kad jis turės vėl būti svarstomas Seime, neabejotinai prie šio klausimo sieksime, kad būtų grįžta“, – Eltai pabrėžė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
„Mes darysime viską, kad opozicija jaustųsi kiek įmanoma komfortabiliau, iš lėto, bet užtikrintai žengdama į Vakarus“, – pažymėjo jis.
Vis tik kitoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai prognozuoja, kad ramaus Partnerystės įstatymo sugrįžimo į Seimo darbotvarkę tikėtis neverta – šis Laisvės frakcijos iniciatyva Seimo darbotvarkėje atsidūręs klausimas ir toliau kels aštrias diskusijas Seime.
„Be abejo, daugiausiai bus šaukiama, rėkiama, pešamasi tarp politikų dėl Partnerystės įstatymo“, – Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime pirmininkas Gintautas Paluckas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė viliasi, kad valdantieji Partnerystės įstatymo artėjančioje Seimo sesijoje nepateiks. Pasak jos, jeigu įstatymas būtų pateiktas, jis neišvengiamai sukeltų dar didesnį susipriešinimą Seime.
„Jeigu jie matys, kad tai yra jų prioritetas, tai, žinoma, jie neš šį įstatymo projektą į salę ir dar sukels tą didesnį susipriešinimą. To susipriešinimo jau pakanka, reikia ieškoti tiltų tarp susipriešinusių grupių, nes tai vargina visus ir neveda prie gero“, – teigė A. Norkienė.
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys Jurgis Razma viliasi, kad Partnerystės įstatymo projektas antrą kartą Seime bus nagrinėjamas šiek tiek ramiau. Parlamentaras pripažįsta, kad dalis opozicijos greičiausiai ir toliau aršiai priešinsis įstatymo priėmimui.
„Dėl Partnerystės įstatymo manau, kad pakeitimų kryptys to buvusio projekto jau yra gana aiškios. Ir čia tiesiog iniciatoriai, manau, bandys susiskaičiuoti balsus, kiek gali būti palaikymo. Ir jeigu nebus garantijų, kad yra reikiamas skaičius, vargu, ar būtų teikiamas tas projektas“, – atkreipė dėmesį J. Razma.
ELTA primena, kad Seimas pastarųjų metų gegužės pabaigoje pateikimo stadijoje 2 balsų skirtumu atmetė daugybę emocijų visuomenėje keliantį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą. Buvo nuspręsta projektą grąžinti tobulinimui. Partnerystės įstatymo pateikimui labiausiai priešinosi LVŽS frakcija Seime.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė, kad pateikimo stadijoje atmesto įstatymo projekto nebūtų pasirašęs, mat, pasak jo, įstatymo projekte partnerystė buvo prilyginta santuokai.
Įtampos gali grįžti ir tarp valdančiosios koalicijos partnerių
Partnerystės įstatymas taip pat gali sukelti ne tik audringą dalies opozicijos pasipriešinimą, tačiau ir vėl sugrąžinti tam tikras įtampas valdančiojoje koalicijoje. Tokia galimybė yra reali, nes valdančioji koalicija vieningos nuomonės dėl Partnerystės įstatymo neturi.
Dar pastarųjų metų pavasario sesijoje teikiant Partnerystės įstatymą koalicijos atstovų pozicijos išsiskyrė. Prieš valdančiųjų rengtą įstatymą pateikimo stadijoje balsavo 12 TS-LKD atstovų, 3 šios frakcijos nariai susilaikė. Vieningos pozicijos balsuojant dėl Partnerystės projekto nebuvo net Liberalų sąjūdžio frakcijoje: prieš įstatymo projektą pateikimo stadijoje buvo du frakcijos nariai, vienas narys susilaikė.
Daugiausiai kritikos šiam projektui reiškė krikščionių demokratų sparnui priklausantys TS-LDK frakcijos nariai, teigę, kad Partnerystės įstatymo nuostatos kuria tradicinėms šeimoms pavojingą kultūrą.
Vis tik daugiausiai įtampų koalicijoje kilo, kai Laisvės frakcija nesulaukė vieningo koalicijos palaikymo dėl kito savo prioritetinio klausimo – projekto dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo. Po nepasisekusio balsavimo pateikimo stadijoje Laisvės frakcijos atstovai buvo užsiminę, kad diskutuos apie koalicijos ateitį.
Premjerė Ingrida Šimonytė kiek anksčiau Eltai teigė, kad Laisvės frakcija neturėtų tikėtis vieningos koalicijos partnerių pozicijos šiais vertybiniais klausimais. Jos teigimu, norint priimti įstatymus, dėl kurių koalicijoje vyrauja skirtingos nuomonės, reikia bandyti ieškoti paramos Seimo opozicijoje.
Savo ruožtu Laisvės frakcijos atstovas V. Mitalas teigia, kad Laisvės frakcijai kantrybės siūlas dėl darbo koalicijoje gali trūkti tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi sutarimo dėl tų klausimų, dėl kurių yra pasiektas bendras susitarimas.
„Man atrodo, kad kantrybės siūlas gali trūkti tada, jeigu iš tikrųjų koalicijos partneriai vieni, antri ar treti pajaus, kad nėra bendro atsakomybės prisiėmimo už tuos klausimus, už kuriuos sutariame ar apie kuriuos iš anksto diskutuojame, dėliojame, apie kuriuos šnekamės, jei to bendro atsakomybės prisiėmimo nėra arba jis yra minimalus“, – sakė V. Mitalas.
Stop propagandai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu konservatorius J. Razma mano, kad kai kurie TS-LKD frakcijos nariai, jei Partnerystės įstatymo projektas būtų tinkamai pakoreguotas, galėtų pakeisti savo poziciją ir patobulintą įstatymo variantą palaikyti.
„Aš nemanau, kad tie frakcijos nariai, kurie nebalsavo už tuos projektus, kad jie negalėtų pakeisti nuomonės, jeigu bus pakeistas turinys. Ne visi, be abejo, bet galbūt dalis išsakys tam tikrus pageidavimus, kad galbūt jie galėtų palaikyti vieną ar kitą iš tų projektų ir gal bus rastas kažkoks sprendimas“, – sakė J. Razma.
„Pirmiausiai reikia pačioje koalicijoje pasiekti sutarimą, o po to jau Laisvės frakcija ieškos papildomo palaikymo iš opozicijos gretų“, – pridūrė jis.
Galiausiai konservatorius pripažįsta, kad šimtaprocentinio koalicijos balsavimo dėl Partnerystės įstatymo tikėtis neverta.
Intriga lieka dėl merų rinkimų: susitarti lengva nebus
Eltos kalbinti parlamentarai taip pat vieningai sutaria, kad neišvengiamai aštrių diskusijų Seime sulauks ir tiesioginiai merų rinkimai. Nors parlamentarai teigia, kad Konstitucijos pakeitimai dėl tiesioginių merų rinkimų turėtų būti priimti be didesnių diskusijų, tačiau, pasak jų, nuomonės gali išsiskirti sprendžiant dėl merų funkcijų reglamentavimo.
„Diskusijos dėl savivaldos įstatymo pataisų, t. y. koks tas meras turėtų būti, kokios jo funkcijos, tai va čia bus didžioji kova. Nes visi sutinkame, kad meras turi būti renkamas tiesiogiai, bet koks jis bus, ką jis darys, va čia nuomonės išsiskiria gana stipriai tarp mūsų ir konservatorių“, – akcentavo socialdemokratas G. Paluckas.
Jam antrino opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Bus sunku, kadangi skiriasi pozicijos. Opozicijos praktiškai visos ir, matyt, dalies valdančiųjų yra nuomonė, kad situacija su merų įgaliojimais, merų vaidmeniu, koks jis yra, koks yra santykis tarp mero ir tarybos, jis turi išlikti maksimaliai status quo, koks yra pasiteisinęs, o didžioji frakcija (konservatorių – ELTA) mano kitaip, tai čia laukia nelengvi sprendimai“, – Eltai teigė parlamentaras. Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Tai, kad nuomonės Seime dėl merų funkcijų smarkiai išsiskiria, pripažįsta ir konservatorius J. Razma. Tačiau politikas pabrėžia, kad sutarimą dėl vietos savivaldos įstatymų pataisų Seimas turi rasti ir priimti sprendimą iki liepos 1 d.
„Laikas čia jau yra labai fiksuotas, turime iki vasaros, iki liepos 1 d., priimti visus teisės aktus, kurie reikalingi savivaldos rinkimams ir, aišku, tarp jų tiksliai žinoti jau merų statusą. Nes, rudenį prasidėjus rinkimų kampanijai, turi būti pilnas teisinis aiškumas toje srityje“, – atkreipė dėmesį J. Razma.
Seimo pirmininkė ir konservatoriai anksčiau teigė siūlantys merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje. Tuo metu kitos opozicinės frakcijos siūlė ir toliau merą laikyti savivaldybės tarybos nariu, tarybos pirmininku ir kartu savivaldybės vadovu.
Valdantiesiems spaudimą darys senkantis laikas reformoms įgyvendinti
Valdantieji pavasario Seimo sesijoje planuoja teikti ir tam tikrų sričių reformų iniciatyvas. Eltos kalbinti valdančiosios koalicijos atstovai tarp esminių reformų įvardina valstybės tarnybos pertvarką, mokesčių reformą, planuojamus svarbius pakeitimus švietimo srityje, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą.
Tačiau prezidentas G. Nausėda jau kiek anksčiau sukritikavo, kad Vyriausybei per pirmuosius valdymo metus taip ir nepavyko skirti užtektinai dėmesio esminių reformų įgyvendinimui. Todėl, šalies vadovo teigimu, valdantiesiems teks reikalingas reformas atlikti per labai trumpą laikotarpį, o tai, pasak jo, esant sudėtingai vidinei ir išorinei situacijai, bus nelengva.
Mokesčiai
Nepaisant šių prezidento pastabų, valdantieji mano, kad reikiamas reformas įgyvendinti laikas dar nėra pasibaigęs.
„Man atrodo, kad pats prezidentas gyvena šiek tiek perdėtai rinkiminiame režime ir savo tam tikrus komentarus rengia, orientuodamasis jau į būsimus rinkimus. Mes taip nedarome ir, kaip esu jau ne vieną kartą sakęs, puikiai suvokdami, kad valdžia yra atitekusi daugelio krizių laikotarpiu, mes neturime didelių iliuzijų, kad galime kadenciją baigti su dideliais reitingais. Dėl to mums tas reformų sprendimo priėmimas nėra taip jau tiesmukiškai susietas su rinkimų artėjimu“, – į prezidento žodžius sureagavo J. Razma.
Todėl konservatorius mano, kad prie reikiamų reformų įgyvendinimo valdantieji galės sugrįžti ne tik Seimo sesijoje, bet ir rudenį.
„Tie iššūkiai visada yra, tai pareikalauja tam tikro laiko, bet aš tik noriu pabrėžti, kad tikrai nemanome, kad šioje pavasario sesijoje absoliučiai turi pasibaigti visi reformų sumanymai. Tikrai dar galima ir kitoje rudens sesijoje siūlyti reformas“, – pažymėjo jis.
Vis tik G. Paluckas mano kitaip, politikas sutinka su prezidentu, kad geriausią laiką reformų įgyvendinimui valdantieji praleido.
„Tos motyvacijos bus vis mažiau, o priešiškumo – daugiau. Na, valdantieji praleido laiką, reikia taip tiesiai šviesiai ir sakyti“, – sakė Seimo narys.
S. Skvernelis taip pat sutiko su šalies vadovo išsakyta mintimi, kad valdančiųjų laikas daryti reformas jau eina į pabaigą.
„Aksioma yra – pirmi dveji metai nuo Vyriausybės darbo pradžios yra laikotarpis, jeigu nori iš tikrųjų daryti rimtas reformas, ne kosmetines. Paskui jau tampa vis sunkiau ir sunkiau įmanoma. Tai šis laikas neišnaudotas“, – teigė S. Skvernelis.
Dėl mokesčių pakeitimų nebus paprasta susitarti net ir valdantiesiems
Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotrauka
Visi parlamentarai sutaria, kad iš valdančiųjų ketinamų siūlyti reformų daugiausiai diskusijų ir susiskirstymo kils dėl mokesčių pakeitimų. J. Razma prognozuoja, kad dėl su mokesčiais susijusių pokyčių gali išsiskirti ne tik valdančiųjų ir opozicijos nuomonės, pasak jo, dėl šio klausimo nesutarimų gali kilti ir pačioje koalicijoje.
„Turėtų būti pateikti pagrindiniai mokestiniai projektai, tai, aišku, kad jie sukels diskusijų neišvengiamai. Aš prognozuoju, kad opozicija čia tvarkingai užims populistinę poziciją, nelengvai įsivaizduoju, kad būtų galima susitarti dėl kažkokių racionalių sprendimų, nors, be abejo, visi turbūt mato, kad, žiūrint į tolimesnius metus, mūsų viešieji finansai nėra subalansuoti ir papildomų mokestinių įplaukų šaltinių būtinai reikia rasti“, – akcentavo J. Razma.
„Nebus paprasta sutarti ir koalicijoje, kadangi koalicijoje yra dvi liberalios partijos, kurios į bet kokį mokestinį didinimą žiūri priešiškai. Todėl reiks ir čia padiskutuoti ne vieną kartą, kad sutartume, jog tam tikras pakeitimas yra logiškas ir prasmingas. Tai bus, ką veikti“, – taip pat atkreipia dėmesį jis.
Tas pats Rimvydas Valatka sako, kad mes privalome būti labiau žmogiški homoseksualų atžvilgiu, ką tikriausiai reikėtų suprasti kaip didesnio solidarumo su savo interesus išpažįstančiais kitokios lytinės orientacijos bendrapiliečiais raginimą. Nesunku pastebėti, kad čia yra kaip tik tas atvejis, kai nespėjęs įsismarkauti R.Valatka dar atsargiai, tik vos ne vos, keliais punktyrais pažymi kokią nors temą, o jam jau iškart triukšmingai pradeda pritarti visas papūgaujančiųjų choras. Taip į diskusijas dėl LGBT bendruomenės vadinamųjų teisių su trenksmu yra įvedamas privalomo žmogiškumo, išopėjusio jautrumo postulatas, gėjai užtvindo eterį savo pasakojimais apie patirtas nežmogiškas kančias, multiplikuojamas verkiančios, rankas grąžančios homoseksualo motinos plakatas.
Žinia, toks verksmingas arba greičiau rėksmingas, peraugantis į ištisinį klykimą tonas, trikdo. Savaime įdomu, kad pokalbį apie žmogiškumą aptariamu rakursu pradeda R.Valatka, kuris, kaip atrodo, dėl didesnės savo straipsnių intrigos galėtų užstatyti net švenčiausius žmogui dalykus, panašiai kaip pseudopoetas Neronas, siekdamas eilėraščio apie liepsnojančią širdį įtaigumo, padegė Romą, tačiau nežiūrint tos aplinkybės, apsimeskime, kad šis, mūsų dienų intrigos meistras, šįkart turi galvoje tik tai, kad net didžiausio susipriešinimo aplinkybėmis negalima sudeginti tarpusavio supratingumo tiltų.
Kitas dalykas, kad jautrumo ar didesnio žmogiškumo pageidavimas mūsų aptariamu atveju tampa ideologine norma, sukuriančia privalėjimo santykį, taip pat būtinąja sąlyga, siekiančiam karjeros ir pasisekimo visuomenėje žmogui. Tačiau ar gali būti kažkas dar blogiau nei žmogiškumas kaip karjeristinė demonstracinė vertybė, nei tokiu būdu karikatūrine patapusi žmogiškumo versija. Tikriausiai nieko blogo, jeigu žmogus apsimeta protingesniu nei yra (tai didesniu ar mažesniu laipsniu būdinga kiekvienam iš mūsų), tačiau, kaip atrodo bent man, konjunktūrinis žmogiškumo demonstravimas yra naikinanti žmogiškumo substancinius pagrindus stichija. Kartas nuo karto iškyla būtinybė kažką paaukoti, tarkime, dėl mados ar konjunktūros poreikių, tačiau, nežiūrint jokių laiko vėjų, bent žmogiškumą privalėtume išsaugoti, neįtraukdami geranoriško nusiteikimo vienas kito atžvilgiu į viską permalančius konjunktūros malūnus. Čia nevalingai į galvą ateina Nobelio premijos laureatės W. Shymborskos žodžiai apie tai, kad protingas gerumas yra geriau už sentimentalų gerumą.
Nuo žodžio žmogiškumas (lot. humanus) atsiranda net atskiros Humanizmo epochos pavadinimas. Tačiau nepraleisiu progos drauge atkreipti dėmesį į tragikomišką žodžio homoseksualas painiavą. Negaliu atsikratyti įspūdžio, kad apie didesnį žmogiškumą homoseksualų atžvilgiu kalba būtent žmonės su užmaskuota pašaipa, su intencija įpiršti tragikomišką semantinę sumaištį apie tai, kad neva homoseksualumo įvardijimas nurodo į seksą tarp žmonių, nes žodį homo mes iš inercijos į lietuvių kalbą verčiame iš lotynų kalbos žodžiu žmogus (terminologiniai pavyzdžiai iš lotynų kalbos, homo erectus, homo faber, homo sapiens). Tačiau didžioji problema yra ta, kad tarptautinis žodis homoseksualumas yra neįtikėtinai barbariškas žodis, kai, pažeidžiant įprastą tarptautinių žodžių darybos praktiką, terminologinis įvardijimas yra sudaromas iš dviejų skirtingų senovės kalbų žodžių, t. y. – gr. homos – vienodas + lot. sexualis – lytinis). Jeigu būtų leista savivaliauti man, tai homoseksualumą vadinčiau ne kaip kitaip, o būtent nevaisinguoju pagal prigimtį seksualumu (pagal gr. žodį – agonoseksualumas, jeigu norite, su lotyniška žodžio sudėtine dalimi – steriliseksualumas).
Tačiau drauge negaliu nutylėti, kad homo erectus lietuviškai reiškia – stačiasis, t. y. vaikščiojantis ant dviejų kojų žmogus, taigi truputėlį kažką kitą nei kažkas iš mūsų buvo galbūt linkęs greitomis pagalvoti, ar ne? Kaip matote, vėl mane užnešė į neskoningo dviprasmiškumo lankas, – jeigu būtų gyva mano a. a. mama, dėl tokio sūnaus nepraustaburniškumo labai nuliūstų, tačiau net ir tokiu atveju ji, neabejoju, tikrai nesiveržtų paūbauti ant prezidento krūtinės ir nesistengtų susikurti reklamą sau iš nelaimingo vaiko nešvankumo.
Daug kartų visai ne retoriškai kėliau klausimą – kas tai yra nevalyvos isterijos aukštumas pasiekęs seksualinių mažumų teisių klausimas, tokiu atveju, kai homoseksualų santykiai visuomenėje nėra kaip nors kriminalizuojami? Negaliu patikėti, kad neretai dirbtinai pakurstomų aistrų laužas liepsnoja tik dėl vadinamojo Partnerystės įstatymo, kurį būtų galima pavadinti teisinės kazuistikos klausimu, jeigu ne kelios labai reikšmingos aplinkybės.
Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kad ir kaip ten būtų, Partnerystės įstatymas nėra toks drastiškas išbandymas vaizduotei kaip reikalaujanti žmogaus lyties dekonstrukcijos ir drauge žmogaus nužmoginimo Stambulo konvencija. Tačiau Lietuvoje susiklostė ypatinga, jeigu norite, ekstremali situacija, kai dėl valdančiosios koalicijos indokrinacijos pertekliaus visos valstybinės žmogaus teisių gynimo institucijos buvo atiduotos išimtinai į labai angažuotų viena kryptimi homoseksualų rankas, tokiu būdu kraštutinai susiaurinant, neįtikėtinai nususinant ir faktiškai nužmoginant žmogaus teisių konceptą.
Ką visa tai reiškia, geriausiai pasimatė nelegalių migrantų krizės metu, kai tokie „žmogaus teisių gynėjai“ stojo prieš Lietuvos žmonių ir valstybės interesus. Todėl, kaip atrodo bent man, vardan žmogiškumo privalome susilaikyti ir atidėti diskusijas dėl Partnerystės įstatymo geresniems laikams, neprarandant vilties, kad mūsų bendrapiliečiai homoseksualai anksčiau ar vėliau praplės savo vaizduotės ribas, neapsiribodami tik siauru užsiangažavimu išimtinai vieno dalyko naudai.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su LGBT vaiko mama Rasa Račiene. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti iššūkiai, su kuriais šiuolaikiniame pasaulyje susiduria vaikai, nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
Prezidento patarėjas taip pat patikino, kad prezidentas nuolatos bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais, todėl yra įsigilinęs į šios bendruomenės problemas.
„Tai buvo labai jautrus pokalbis tarp dviejų tėvų apie vaikus, apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikai šiuolaikiniame pasaulyje. Ir tikrai prezidentas girdi ir jaučia tą nerimą, kurį išsakė, išdėstė gerbiama mama. Prezidentas teigė, kad šiuo metu mes valstybėje turime labai daug susiskaldymo, susipriešinimo, pykčio, trūksta pagarbos vieni kitiems, trūksta pagarbos kitaminčiams, trūksta pagarbos žmonėms, kurie galbūt kitaip gyvena“, – po R. Račienės ir prezidento susitikimo teigė P. Mačiulis.
Vis dėlto prezidento patarėjas akcentavo, kad šią problemą išspręsti nėra taip paprasta.
„Turbūt ši problema, kaip ir kitos problemos, nėra sprendžiama tiktai įstatymais, tam reikia ir didelio visuomenės požiūrio pasikeitimo, supratimo ir tolerancijos. Situacija po truputį keičiasi Lietuvoje, bet visi mes norime, kad tas pokytis būtų didesnis“, – pažymėjo jis.
P. Mačiulis pabrėžė, kad prezidentas bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais ir žino jos problemas.
„Prezidentas tikra pažįsta ne vieną porą, bendrauja ir žino šių žmonių problemas. Tai turbūt kažkokio atskiro susitikimo tam tiesiog nereikia. Tas bendravimas vyksta nuolatos“, – patikino jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, susitikimo metu nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
„Kokia forma jis galėtų būti, ar Civilinio kodekso keliu, ar atskiru įstatymu, čia yra turbūt tik detalės, kurios užgožtų pačią esmę, bet prezidentas nuoširdžiai laikosi pozicijos, jog bendro gyvenimo sureguliavimas turi būti įgyvendintas Lietuvoje“ , – sakė P. Mačiulis.
Pavasario sesijoje Seimas pateikimo stadijoje atmetė ir grąžino tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą. Vis dėlto, kaip vasarą sakė prezidentas G. Nausėda, jis dar pateikimo stadijoje atmesto projekto nebūtų pasirašęs, mat įstatymo projekte partnerystė buvo prilyginta santuokai.
ELTA primena, kad LGBT vaiko mama R. Račienė trečiadienį išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su siekiu pakeisti šalies vadovo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Moteris kreipimesi teigė stovėsianti S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros iki tol, kol prezidentas savo darbotvarkėje ras laiko susitikimui. Kiek vėliau moteris pranešė prezidento kvietimą susitikti gavusi.
Šeštadienį prie Prezidentūros susirinko būrys žmonių, nusprendusių pareikšti palaikymą LGBT bendruomenei ir R. Račienei.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius komentuodamas trijų pavasarį daugybę aistrų kėlusių projektų likimą rudens sesijoje sakė, kad pirmiausiai parlamentarai turėtų apsispręsti dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pataisų, kurios jau yra apsvarstytos komitetuose.
Tuo metu lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą, siekiant išvengti kritikos dėl projekto „stūmimo buldozeriu“, planuojama pateikti prieš tai suorganizavus diskusijas su pastabas šiam projektui išsakiusia Prezidentūra bei Bažnyčios hierarchais. Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo valdantieji šioje sesijoje apskritai ketina neinicijuoti, o smurto artimoje aplinkoje problemas žadama spręsti jau galiojančių įstatymų pakeitimais.
Seimo salėje pirmiausiai turėtų būti svarstomas narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimas
Laisvės frakcijos parlamentarės Morganos Danielės inicijuotos pataisos, kuriomis siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose. T. V. Raskevičius dar negalėjo įvardinti, kada tiksliai bus balsuojama dėl šio projekto priėmimo, tačiau sutiko, kad tai įvyks greičiau, nei Partnerystės ar Stambulo konvencijos atveju.
„Dėl konkrečių datų ir konkretaus tvarkaraščio koalicijoje dar pokalbio nebuvo, bet atsižvelgiant į tai, kad dekriminalizacijos projektas jau yra praėjęs komitetų stadiją ir turi sugrįžti į Seimo salę svarstymo stadijoje, manau, kad tikrai jis turėtų vykti pirmasis iš trijų įvardintų“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.
Taip pat politikas priminė, kad jau po šio projekto svarstymo komitetuose buvo registruotas papildomas siūlymas BK 199 straipsniui, reglamentuojant bausmes už narkotikų kontrabandą.
„Projektas sutvarkytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Taip pat žinau, kad bus registruojamos pataisos dėl kontrabandos, kad suvienodinti ir sinchronizuoti teisinę bazę“, – teigė Laisvės frakcijos parlamentaras.
Pirmuosius rudens sesijos mėnesius ketina paskirti diskusijoms dėl partnerystės
Kitas klausimas, kuris turėtų būti svarstomas rugsėjo 10 d. prasidedančioje rudens sesijoje – Partnerystės įstatymas. Visgi šis projektas dar nėra įveikęs pateikimo stadijos, kadangi pavasario sesijoje plenarinio posėdžio metu vykusiame balsavime iniciatoriams pritrūko 3 balsų. T. V. Raskevičius šiuo klausimu žada neskubėti ir prieš teikiant įstatymą Seime, ketinama inicijuoti diskusiją tarp visų suinteresuotų pusių.
„Vienareikšmiškai inicijuosime. Įstatymo projektas bus tobulinamas pagal tai, ką pasakė prezidentas. Taip pat yra pateikti tam tikri opozicinių frakcijų pasiūlymai, dėl jų taip pat bus derinamasi ir diskutuojama. Norėtumėme keletą pirmųjų rudens sesijos mėnesių panaudoti diskusijai, įtraukiant ir Prezidentūros ir Bažnyčios hierarchų atstovus. Manau, kad su pateikimu turėtumėme sugrįžti lapkričio – gruodžio mėnesį“, – kalbėjo „laisvietis“.
Parlamentaras aiškina, kad sprendimas inicijuoti papildomas diskusijas prieš nešant projektą į parlamento salę buvo priimtas dėl to, kad įstatymą teikiant Seime pavasarį, buvo susilaukta kritikos dėl šio klausimo „stūmimo buldozeriu“. Tomas Vytautas Raskevičius susitiko su Prezidentūros atstovais. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Teikiant pirmą kartą buvo pasigirdę tokie, mano manymu, nepamatuoti kaltinimai, kada sakoma, kad projektas stumiamas buldozeriu, per greitai, neišdiskutuota. Tai tiesiog sukursime papildomą erdvę diskusijai, kad visi, kurie nori, galėtų pasisakyti, bet mano giliu įsitikinimu apie įstatymų projektus politiškai yra diskutuojama po to, kai jie praeina pateikimo stadiją“, – aiškino ŽTK pirmininkas.
Partnerystės apibrėžimas bus keičiamas atsižvelgiant į G. Nausėdos kritiką
Liepos pradžioje su Prezidentūros atstovais susitikęs T. V. Raskevičius tvirtina ketinantis atsižvelgti ir į šalies vadovo pastabas dėl Partnerystės projekto. Tačiau prezidento kritiką dėl partnerystės ir santuokos apibrėžimų „suniveliavimo“ parlamentaras laiko nepagrįsta.
„Tokios kritikos iš tiesų nesuprantu, nes partnerystė ir santuoka yra du skirtingi teisiniai instrumentai, taikomi skirtingiems subjektų ratams. Pavyzdžiui: santuoka, yra išimtinai rezervuota tik vyro ir moters sąjungai, o partnerystė – lyčiai neutrali. Taip pat skiriasi kiti techniniai aspektai“, – tvirtino „laisvietis“.
Visgi jis sako, kad į prezidento Gitano Nausėdos pastabas bus atsižvelgta.
„Prezidentas išsakė kritiką dėl partnerystės sąvokos apibrėžimo, būtent esą kad jis per daug tiesiogiai nurodo į 2019 m. Konstitucinio Teismo nutarimą. Tai mes tą kritiką išgirdome ir partnerystės apibrėžimas bus keičiamas. Ta linkme, kad jis taps labai glaustas ir konkretus“, – tikino ŽTK pirmininkas, kartu patikslindamas, kad partnerystę šiame įstatyme ketinama apibrėžti, kaip dviejų žmonių bendrą gyvenimą nesusituokus.
Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu T. V. Raskevičius sako nenorintis kalbėti už kitus politikus, tačiau tikina, kad tokio pasiūlymo jo vadovaujamas komitetas ar Laisvės frakcija rudens sesijoje teikti neplanuoja.
„Tiek frakcijos, tiek komitetai teikia siūlymus dėl rudens sesijos darbų programos. Mano žiniomis nei Laisvės frakcija, nei Žmogaus teisių komitetas Stambulo konvencijos ratifikavimo rudens sesijoje neteiks“, – aiškino Laisvės frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad negali garantuoti, jog tokios diskusijos nebandys inicijuoti kiti parlamentarai.
„Aš negaliu kalbėti už kitas frakcijas, kitus komitetus. Galbūt jie turi kažkokių kitokių planų, bet iš mūsų bent jau kol kas tokio pasiūlymo nėra“, – sakė jis.
T. V. Raskevičius tuo pačiu prisiminė, kad jau pavasario sesijoje šį klausimą į darbotvarkę bandė įtraukti kai kurie Stambulo konvencijos ratifikavimui nepritariantys politikai.
„Prisiminkime, kad pavasario sesijoje tvirtinant darbų programą Žemaitaitis teikė siūlymą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tai galbūt tokių bandymų bus ir dabar“, – svarstė politikas.
Nors Laisvės frakcija ir ŽTK nariai Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo rudens sesijoje kelti neketina, tačiau smurto artimoje aplinkoje klausimas išliks Seimo darbotvarkėje, kadangi laukiama atitinkamų pataisų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
„Man atrodo, svarbiausia, kad iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ateitų smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriomis yra įtvirtinamas taip vadinamas apribojimo orderis. Mes dažnai kalbame apie tai, kad Stambulo konvencija esą nereikalinga, galima daug klausimų spręsti ir nacionalinės teisės priemonėmis. Labai norėtųsi, kad mes iš tiesų pradėtumėme reaguoti į smurto artimoje aplinkoje epidemiją“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo manymu, tai, kad smurto artimoje aplinkoje problema Lietuvoje išlieka opi, įrodo ir praėjusios savaitės įvykiai.
„Praeitą savaitę Vilniuje buvo epizodas, kai buvo nušauta moteris mašinoje buitinio konflikto metu. Akivaizdu, kad tos priemonės, kurios egzistuoja šiandien, ypatingai prevencijos ir švietėjiškos veiklos kontekste yra nepakankamos“, – mano T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad pagal šalies Konstituciją Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Parlamentas gali nutarti sesiją pratęsti.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad dešiniųjų valdančioji koalicija tinkamai nepasiruošė nei migrantų krizei, kurią esą buvo galima numatyti jau prieš kelis mėnesius, nei reikalingai informacinei kampanijai dėl vakcinacijos. Dėl prasto pasiruošimo skiepijimo tempų lėtėjimo, „valstietės“ nuomone, taip pat buvo galima tikėtis.
„Tokiai krizei pasiruošti, kiek aš bandžiau žiūrėti, nuo kada atsirado Lukašenkos grasinimai, tai buvo laiko, praktiškai du mėnesiai, nes pirmieji grasinimai pasirodė gegužės viduryje. Pasiruošimo, kaip tokio, nelabai matosi“, – interviu Eltai sakė A. Širinskienė.
Nors parlamentarė ir kritikuoja valdančiuosius dėl lėtėjančių vakcinacijos tempų, tačiau ji pati nemano, kad kontroversiškais pasisakymais garsėjantis LVŽS frakcijos kolega Dainius Kepenis, skleisdamas prieš vakcinas nukreiptas savo žinutes, prisideda prie to, kad bent jau keli procentai gyventojų pasirenka nesiskiepyti.
„Aš nemanau, kad Kepenis yra toks nuomonės lyderis, kuris 1–2 proc. gyventojų galėtų „nuimti“ nuo vakcinacijos“, – tvirtino „valstietė“.
Tuo metu komentuodama rudenį vyksiančius LVŽS pirmininko rinkimus, parlamentarė tvirtino neabejojanti, kad dabartiniam jų lyderiui Ramūnui Karbauskiui politiniu nuovokumu ar vadybiniais gebėjimais prilygstančio politiko partijoje tiesiog nėra. Visgi A. Širinskienė išreiškė lūkestį, kad R. Karbauskio „išdaviku“ išvadintas lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą parėmęs Tomas Tomilinas išdrįs mesti iššūkį dabartiniam LVŽS pirmininkui.
– Dviem šioje kadencijoje garsiai nuskambėjusiems Laisvės partijos projektams: Partnerystės įstatymui ir mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pataisoms „valstiečiai“ teikė du alternatyvius projektus (Jungtinės veiklos sutartis ir atleidimą nuo Baudžiamosios atsakomybės pasirinkus gydymą). Apskritai, galima teigti, kad Laisvės partijos idėjos tapo populiarios ir ši politinė jėga išaugo dėl jūsų vykdytos politikos. Dabar jūs opozicijoje veikiate stimuliuojami oponavimo jų idėjoms. Ar galima sakyti, kad esate visiškai priešingi, tačiau vienas nuo kito priklausomi poliai, kad jūsų santykis su Laisvės partija yra tam tikras politinis In ir Jan?
– Aš nesakyčiau, kad pas mus yra kažkoks ypatingas santykis ir mus labai stimuliuotų. Tiesiog bendra nuostata, ką partija, supratusi, kad bus opozicijoje po rinkimų, sakė, kad mes oponuosime konstruktyviai, nes tai, kas labai erzino būnant valdančiaisiais, tai nuolatinis oponavimas dėl oponavimo. Bet kai reikia projektų, tai ankstesnė opozicija mums jų tikrai nesiūlydavo. Buvo be galo sunku dirbti, nes matai tik žodžius, bet nematai to produkto, dėl kurio galėtum diskutuoti. Mūsų tie projektai kyla iš to, kad mes stengiamės būti konstruktyvi opozicija, ir ten, kur mes oponuojame, mes siūlome galimas alternatyvas, kitus kelius, kaip būtų galima pasiekti to paties tikslo.
Tarkime, su tuo pačiu narkotikų dekriminalizavimu, tai vienas iš Laisvės partijos oficialiai deklaruojamų tikslų buvo tai, kad jauni žmonės galėtų gydytis, būtų motyvuojami, bet nebūtų baudžiami. Šiuo atveju mūsų pasiūlytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo modelis galėtų pasiekti lygiai tą patį tikslą. Jeigu žmogus gydosi, priima tą sprendimą, jį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju nepaliekamos Baudžiamojo kodekso sukeliamos neigiamos pasekmės žmogaus gyvenime ir kartu užtikrinama, kad jis eitų gydytis. Tai šio tikslo mes galėjome siekti šiek tiek kitomis priemonėmis, kurios būtų ir atgrasančios. Žiūrint kitų valstybių patirtį dekriminalizavus narkotines medžiagas, tarkime Estijoje, neišvengiamai matomas vartojimo kilimas ir paskui valstybė turi bandyti tvarkytis su tomis vartojimo pasekmėmis. Tokia buvo šio pasiūlymo racija.
O dėl Partnerystės mes visą laiką nuosekliai, vertybiškai jau daug metų, eilę kadencijų nuo 2016 m. rinkimų programos kalbėjome apie tai, kad ūkinį santykį reikia susitvarkyti, nes žmonės gyvena kartu ir ne tik homoseksualūs, bet ir taip pasitaiko žmonių, kurie dėl vienų ar kitų aplinkybių turi gyventi kartu. Šiuo atveju jų turtinių klausimų sprendimui mechanizmą reikia sukurti, bet tikrai visą laiką sakėme, kad tai turi būti tik turtiniai, bet jokiu būdu ne šeimos santykiai.
– Tai galima sakyti, kad Partnerystės atveju Laisvės partija irgi pirmiausiai siūlo sutvarkyti porų gyvenimą kartu. Dekriminalizavimo atveju jūs irgi deklaruojate panašius tikslus kaip Laisvės partija, tik siūlote kitas priemones. Tai ar galima sakyti, kad jūs iš esmės dėl tikslų bent jau šiais klausimais iš principo lyg ir sutariate, tik siūlote skirtingas priemones?
– Na dėl Partnerystės tai mūsų ir Laisvės partijos tikslai yra visiškai skirtingi. Nes Laisvės partijos projekto tikslas buvo akivaizdžiai sukurti šeimos santykius arba netgi tam tikrą pseudosantuokos modelį, pagal tai, kiek Partnerystės įstatymo projekte buvo iškopijuota Civilinio kodekso normų, kurios reguliuoja santuoką. Santuokos sąlygos iš Civilinio kodekso buvo paverstos Partnerystės sąlygomis. Tai šiuo atveju mūsų tikslas yra tik ūkiniuose santykiuose. Jeigu žiūrėtume projektus laike, tai mes tą projektą registravome 2017 metais, reikšmingai anksčiau, kai dar net Laisvės partijos greičiausiai nebuvo, kai buvo vienas Liberalų sąjūdis ir tas skilimas nebuvo įvykęs.
– Bet kalbant apie tam tikras vertybines nuostatas, štai jūs ir Seime sėdite kairėje pusėje ir pozicionuojate save kaip kairiąją politinę jėgą, tačiau tarp jūsų pačių narių irgi yra kritikuojamas vadinamasis leftizmas, kuris taip pat reiškia politinę kairę. Kaip jūs paaiškintumėte, kas jūsų supratimu yra politinė kairė?
– Vienas dalykas, aš tikrai niekur negirdėjau, kad būtume sakę, jog esame gryna politinė kairė. Tikrai, kiek aš matau programinius dokumentus, mes paprastai kalbame apie nuosaikesnę kairę – centro kairės poziciją, kurios socialinės politikos atveju kairiosios politikos bruožų, matyt, turime daugiau. Parlamentarė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ten, kur mes kalbame apie vertybines nuostatas, tai, matyt, reikia pasakyti, kad Lietuvoje liko iš esmės vienintelė parlamentinė partija, kuri pasisako už tradicinę šeimą, kitas tradicines vertybes. Nes pasižiūrėjus už mūsų dar kairiau sėdinčius socialdemokratus, tai panašu, kad jie to vertybinio stuburo neturi ir neturi bet kokia prasme. Nes tikrai labai keistai atrodo situacija, kada socialdemokratų partija savo rinkimų programoje sako, kad mes įteisinsime Partnerystę, o kai ateina reikalas iki balsavimo, tai tada partijos frakcija skyla per pusę. Tai rodo tam tikrą vertybinį pasimetimą. Šiuo atveju to vertybinio pasimetimo pas mus, matyt, yra mažiau, tas nuoseklumas yra kur kas didesnis. Vis dėlto įsipareigojimai, kurie išsakomi prieš rinkimus, jie turi būti vykdomi. Tuomet jau geriau neprisižadėti, negu žmonėms sukelti kažkokius klaidingus lūkesčius, taip gaunant jų balsus, o paskui, kada ateina politinio pasirinkimo momentas Seime – pasirinkti kitaip.
– Tačiau ar nėra taip, kad jūs, pateikdami save, pasitaisau, ne kaip visiškai kairę, bet kaip centro kairiąją partiją, pasitelkdami tam tikrą visuomenėje populiarią, atraktyvią sąvoką, nebandydami patys savęs kitaip pozicionuoti, bandote pačią sąvoką pritraukti prie savęs, kad štai jūs esate tie tikrieji?
– Mes sąvokų tikrai nepritraukinėjame. Aš manyčiau, kad į sąvokas žmonės ir nežiūri, kai jie renkasi politinę jėgą rinkimų metu. Vis tiek, matyt, yra vertinama programa, nuoseklumas ir tie darbai, kurie buvo nuveikti per tam tikrą laikotarpį, kai partija užėmė valdančiąsias pozicijas. Aš manyčiau, kad šis kompleksas lemia rinkėjų pasirinkimus, o ne abstraktus svarstymas tarp centro kairės ar kairės. Natūralu, kad žmonės žiūri į sprendimų priėmimo procesą. Tarkime, grįžtant prie tų pačių socialdemokratų, kurie opozicijoje visą laiką buvo koalicijoje su konservatoriais praėjusiąją kadenciją ir balsavo identiškai. Manyčiau, kad tapatinimasis su konservatoriais jiems pakišo koją per rinkimus.
Jie ir dabar lipa lygiai ant to paties grėblio. Nepaisant to, kad jie turėtų būti tam tikrais programiniais aspektais labiau kairėje negu mes, bet realiai jų sprendimo priėmimo metodai ar balsavimas Seime rodo, kad jie yra dešinieji. Kai peržiūri keletą balsavimų, jie tikrai nesocialdemokratiški, nes dalis balsų, ne tik Partnerystės atveju, bet netgi ir Valstybinių įmonių privatizavimo atveju, jie atsiduria dešinėje.
Šiuo atveju vertybes, manyčiau, mes išlaikome tikrai nuosekliau, žiūrint, kaip atrodo rinkėjų pasirinkimai arba reitingai dabar.
– Socialdemokratai, liberalai, konservatoriai yra visoje Europoje, pasaulyje suprantamos politinės jėgos, o kas būtų politinio spektro pavyzdys ar alternatyva užsienyje jūsų atveju?
– Na aš tikrai nenorėčiau tapatintis su kažkokiomis užsienio politinėmis jėgomis. Galbūt tam tikrų bruožų mes turime su Latvijos žaliosiomis partijomis. Kaip žinoma, Latvijos žalieji, rodos, pernai buvo pašalinti iš Žaliųjų aljanso (Europoje – ELTA). Mes su tuo aljansu turime susitarimą, kad mūsų žmonės dirba jų grupėje Europarlamente, tačiau yra susitarta, kad mes niekada nepalaikysime ypač liberalių idėjų, kurios yra susijusios su šeimos politika. Latviai šio susitarimo neturėjo ir jie faktiškai dėl savo pasisakymų apie Stambulo konvenciją, tradicinę šeimą tiesiog buvo išmesti kaip nepritampantys prie Europos žaliųjų aljanso. Šiuo atveju tiesioginių paralelių nenorėčiau su kažkokia politine jėga vesti, nes vargiai ar jos būtų tikslios.
– Jūs savo pokalbyje paminėjote, kad „valstiečių“ partijai šeimos vertybės svarbios, štai dabar minite, kad dėl tam tikrų šeimos politikos nuostatų jūsų kolegoms Latvijoje tenka kritikos, bet štai premjerė Ingrida Šimonytė irgi sako pasirinkusi šeimos vertybes, kai nusprendė nenuvykti į Valstybės dienos proga organizuotą priėmimą pas prezidentą. Kaip manote, ar toks pasirinkimas buvo teisingas, ar visgi reikėjo suderinti „šeimos vertybes“ ir vizitą Prezidentūroje?
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
– (šypsosi) aš manyčiau, kad tai buvo toks premjerės „trolinimas“ ir vienas iš tokių konservatorių žingsnių bendrame prezidento „trolinimo“ kontekste. Kiek man teko feisbuke matyti, premjerė tuo metu buvo ir su savo padėjėjais kai kuriuose Vilniaus parkuose ir tomis nuotraukomis dalinosi. Šiuo atveju aš jos pasakymą vertinčiau bendrame visos konservatorių politikos kontekste, kai bandoma ir prezidento galias palaipsniui išmušinėti, tarkime, Europos Vadovų Taryboje, ir bandoma jį statyti į tokią labai nepalankią poziciją, kartais nevengiant ir pasityčiojimo ar pasijuokimo. Šiuo atveju, aš manyčiau, kad tas pasakymas ir gimė dėl to, kad yra žinoma prezidento pozicija dėl tradicinės šeimos, ir šio pasisakymo tikrai nevertinu kaip labai nuoširdaus ir atviro.
– Pati užsiminėte apie EVT. Nuo šio klausimo iš esmės valdantieji šiuo metu atsitraukė. Jūsų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad šešėlinės Vyriausybės veiklos nuopelnas buvo ir tai, kad taip pat buvo atsitraukta nuo Stambulo konvencijos. Partnerystės įstatymo nepavyko priimti. Ar galima sakyti, kad šešėlinė Vyriausybė tam tikrais atvejais, tokiu ganėtinai ultimatyviu būdu komunikuodama, sakydama, kad neisime į Rinkimų peržiūros darbo grupę, kol jūs nepakeisite savo požiūrio, nesitarsime dėl švietimo, kol bus neįtraukti mūsų siūlymai, sugebėjo pasiekti savo tikslų?
– Aš manyčiau, kad taip, nes tuomet ir valdantieji yra priversti šiek tiek suklusti. Antra vertus, bendradarbiavimas ir kompromisų ieškojimas kai kuriais atvejais išduotų pačias vertybes. Kalbant apie Rinkimų darbo grupę, tikrai sunku įsivaizduoti bendradarbiavimą kuriant įstatymo projektą, kuriame numatomas prezidento rinkimas Seime, arba vienmandačių panaikinimas. Šiuo atveju atsakymas turi būti arba taip, arba ne. Mes rinkomės tą atsakymą „ne“, tiesiog saugodami demokratijos pusę ir šiek tiek užkirsdami kelią valdantiesiems susikurti sau labai palankią rinkimų sistemą. Pripažinkime, kad 2024 metais prezidentą rinkti Seime būtų labai palanku, ir aš beveik įsivaizduoju, kas galėtų būti išrinktas. Tai arba Šimonytė, arba Gabrielius Landsbergis. Žmonių pasirinkimas vargiai ar kada nors bus vieno arba kito politiko pusėje, kalbant apie tai, kas gali vykti 2024 metų rinkimuose.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Šiuo atveju ir Europos Vadovų Tarybos klausimą sprendžiant mes užėmėme tikrai griežtą poziciją sakydami, kad vis dėlto prezidento galios turėtų būti nesilpninamos, valdžių atskyrimas yra labai svarbus, Konstitucijos nuostatos, kad prezidentas formuoja užsienio politiką, irgi yra pakankamai aiškios. Juo labiau, tie patys konservatoriai stebuklingu būdu, kai valdė Dalia Grybauskaitė, šito klausimo niekada nekėlė, jiems viskas buvo gerai. Dabar, kai atsiranda vertybiškai svetimas prezidentas, kuris traktuojamas kaip nesavas, bandoma jo galias tirpdyti. Šiuo atveju demokratijos principai reikalauja, kad tos valdžios būtų apylygės ir būtų viena kitos svertai. Šiuo atveju, matyt, natūralu buvo teisingumo labui stoti į prezidento pusę.
– Tai visgi sutinkate, kad šešėlinė Vyriausybė, kaip darinys, kurį galima vadinti beprecedenčiu, anksčiau tokio darinio nei viena frakcija, opozicinė koalicija neturėjo, kad būtent šio darinio dėka pavyko užkirsti kelią tam tikriems valdančiųjų projektams?
– Aš manyčiau, kad taip, nes vis dėlto šešėlinė Vyriausybė daugeliu atvejų buvo tas centras, kuris teikė pasiūlymus, mintis arba realizavo vienus arba kitus kritikos veiksmus. Vis dėlto jos įsteigimas reikalavo darbo, programų rašymo. Reikalauja ir dabar, bet, mano galva, tai buvo išmintingas žingsnis stiprinant ir oponavimo galimybes, ir kartu konstruktyvaus opozicijos darbo galimybes. Aišku, matyt, kitoms politinėms jėgoms kitais politiniais sezonais bus tam tikras iššūkis, nes jeigu bus norima tą patį pakartoti, tai tikrai, matyt, nebus lengva tai padaryti.
– Čia turite omenyje galbūt ir tai, kad Darbo partija perima opozicijos lyderio vaidmenį. Išvis, ar manote, kad jūsų opozicinės koalicijos partneriams pavyks surasti lygiavertį autoritetą ekspremjerui Sauliui Skverneliui, kuris galėtų atstovauti opozicinei koalicijai?
– Na aš manyčiau, kad visokių opozicijos lyderių būna ir visokių reikia. Šiuo atveju, mano galva, vis tiek Darbo partija stengsis maksimaliai gerai pasirodyti kitame politiniame sezone, kas yra, manyčiau, neišvengiama, nes matau tam tikrą jų norą dirbti opozicijoje. Tai šiuo atveju matysime, kas bus tas opozicijos lyderis, nes partneriai kol kas tikrai dar neįvardino. Panašu, kiek jie diskutuoja, kad galbūt jis netgi bus rotuojamas kadencija iš kadencijos.
– Kalbant apie Darbo partijos pasirinkimus, ar jūsų asmeninio pasitikėjimo opozicine koalicija nesumažintų tai, kad jie, tarkime, pasirinktų Andrių Mazuronį opozicijos lyderiu?
– (vos sulaikė juoką) aš labai sunkiai įsivaizduoju, žinant kolegos Mazuronio situaciją Darbo partijoje, kad jis būtų pasirinktas. Tai, be abejo, yra liberalių pažiūrų žmogus, su kuriuo, matyt, nebūtų labai lengva dirbti, tai tą tikrai tenka pripažinti.
– Tai sakote, kad pati Darbo partija tokio liberalaus žmogaus nepasirinktų?
– Aš manyčiau, kad taip, nes žinant, kaip išsiskiria jo pozicijos, tarkime, dėl alkoholio kontrolės, su visa likusia Darbo partijos frakcija, ir kitus dalykus, tai aš manyčiau, kad vis dėlto paprastai vienos ar kitos partijos yra pasirenkamas labiau vertybėms atstovaujantis žmogus.
– Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis yra sakęs, kad tam tikrų ir jūsų frakcijos narių pareiškimai, turiu mintyje Dainių Kepenį, iš esmės stabdo dalies žmonių pasirinkimą. Ką matome dabar, kad vakcinacijos tempai stoja. Valdančiuosius kritikuojate, kad jiems nepavyksta susitvarkyti su šiuo iššūkiu, kad nėra nei informacinės kampanijos, bet štai kai kurie jūsų frakcijos kolegos prisideda prie to, kad vakcinacijos tempai sulėtėtų. Tai ar sutinkate, kad ir jums patiems reikėtų į šį dalyką šiek tiek atsakingiau pažiūrėti?
– Mes tikrai diskutuojame su kolega Kepeniu, bet patikėkite, vakcinacijos tempai ne dėl jo lėtėja. Vakcinacijos tempų lėtėjimą buvo galima prognozuoti dar vasario, kovo mėnesį, nes jau tada buvo aišku, kad vakcinacijos kampanijos praktiškai nėra, ji buvo informacinė, bet nebuvo dirbanti su žmonėmis, kurie yra abejojantys. Buvo aišku, kad tie, kurie nori, jie sueis, kai tik bus įmanomos ir prieinamos vakcinos, bet bus ta problema, kuri su abejojančiais, juos reikia įtikinti. Tai reikia pripažinti, kad jokio jų efektyvaus įtikinėjimo nebuvo.
Ta pati šešėlinė Vyriausybė netgi kvietėsi Izraelio ekspertus, viename iš posėdžių dalyvavo Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos vieno departamento vadovas, vienas iš koordinatorių vakcinacijos kampanijos ten. Bandėme atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad šitas segmentas, abejojantieji, su jais reikia dirbti, perimti kitų valstybių patirtis, kur vakcinacijos kampanija sėkminga. Izraelyje per labai trumpą laiką jį praėjo. Labai gaila, kad tų lėšų vakcinacijos viešinimui, kaip matau, buvo išleista ne vienas milijonas, matyt, bet vis dėlto rezultato nepavyko pasiekti. Dabar, kur vėl mano galva daroma klaida, apie ką reikėtų šnekėti, tai tuoj ateis laikas rudenį revakcinacijai. Mes iki šiol nežinome, kaip bus su revakcinacijos procesu. Šito aiškumo žmonėms irgi reikia, nes po to revakcinacijai prisišaukti žmones bus labai sunku, kadangi žmonės yra pavargę ir nuo karantino, ir nuo kalbėjimo apie vakcinas. To ministerijos matymo toliau iš tikrųjų labai trūksta.
– Visgi tarp didžiausios opozicinės frakcijos narių yra žmonių, kurie priešingai negu tai, ką ir premjerė, ir opozicijos lyderis sako, kad eikime skiepytis, jie paskleidžia kitą žinutę. Tai gal 1–2 proc. daugiau pasiskiepijusių būtų šiuo metu, jeigu nebūtų skleidžiama tokia žinutė?
– Aš nemanau, kad Kepenis yra toks nuomonės lyderis, kuris 1–2 proc. gyventojų galėtų nuimti nuo vakcinacijos. Vis dėlto tai yra sisteminės problemos, kurių neišsprendus su vakcinacija bus labai didelė problema. Ji ir dabar yra didelė. Aš bijau, kad kalbėjimas apie privalomą vakcinavimą ar kiti dalykai jie sukelia atvirkštinį procesą. Natūralu, kad norisi priešintis. Reikėtų daugiau to įtikinėjimo, matyt, ir pasitelkiant visuomenei žinomus žmones ir vykdant labai tikslingą informacinę kampaniją, kurios dabar nelabai matosi.
– Pereikime nuo vienos krizės prie kitos. Kiekvieną dieną stebimus COVID-19 skaičius pakeitė kita statistika, kurią kiekvieną rytą galima pasitikrinti – nelegalių migrantų skaičiai. Viena krizė lyg ir sutvarkyta, bet dabar prasidėjo kita. Ar valdančiųjų darbas augančios migracijos kontekste jus tenkina, ką galbūt siūlytumėte kaip alternatyvas ir ar apskritai buvo pasiruošta tokios situacijos valdymui?
– Tokiai krizei pasiruošti, kiek aš bandžiau žiūrėti, nuo kada atsirado Lukašenkos grasinimai, tai buvo laiko praktiškai du mėnesiai, nes pirmieji grasinimai pasirodė gegužės viduryje. Pasiruošimo, kaip tokio, nelabai matosi, nes atsakomybė perkeliama, viena vertus, ant savivaldybių ir kažkodėl tik ant mažų savivaldybių. Nes labai keistai atrodo, kai į Lazdijų rajono mokyklas atvežama po 100–150 pabėgėlių, o visas Vilnius su tokiu savo pajėgumu pasako, kad mes priimsime 250 pabėgėlių. Tai yra vos porą kartų daugiau negu kad kažkokia Lazdijų mokykla. Šiuo atveju to pasidalinimo tarp centrinės valdžios ir savivaldos nėra. Merai tuos klausimus labai nuosekliai kelia.
Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
Kitas dalykas, kuris, matyt, buvo uždelstas, kuris tik dabar yra daromas, kuomet krizė įsisiūbuoja, tai sienos apsaugos stiprinimas. Akivaizdu, kad siena yra ganėtinai kiaura, ir kyla klausimas, kas būtų, jeigu vieną dieną pradėtų eiti ne pabėgėliai, o „žalieji žmogeliukai“. Fizinio barjero neturime, ką reikės, matyt, ilgesnėje perspektyvoje statyti, bet mes neturime ir kitokio barjero – pareigūnų. Kyla klausimas, kodėl taip ilgai buvo delsiama pasitelkti tą pačią kariuomenę. Gegužės–birželio mėnesiais dar dirbo Seimas, buvo galima suteikti papildomas galimybes tai pačiai Šaulių sąjungai, kurie dabar teisinio pagrindo būti pasienyje neturi. Tie dalykai, kuriuos buvo galima išnaudoti pasiruošimui, turint diktatoriaus grasinimus prieš du mėnesius, jie iš esmės buvo praleisti.
Kitas dalykas, aš manyčiau, trūksta bendradarbiavimo su FRONTEX agentūra, nes vėlgi, kiek teko šiomis dienomis persižiūrėti FRONTEX operacijas Italijoje, Graikijoje, Vengrijoje, tai nėra apsiribojama šešių ar kažkiek pareigūnų atsiuntimu, bet dažniausiai yra padedama valstybei su žvalgybos duomenimis, kas galbūt būtų tikslinga, žinant tai, kad Lukašenka žada ne tik siųsti ir siunčia migrantus, bet kalba apie narkotikų kontrabandos atvejį. Šiuo atveju išnaudoti FRONTEX buvo galima plačiau, nelabai suprantu, kodėl taip ribotai jis buvo pasitelktas. Antra vertus, FRONTEX labai svarbus grąžinant pabėgėlius į jų kilmės valstybes. Gaila, kad mes Seime arba neturime informacijos, arba tie dalykai nėra derinami.
– Tuo tarpu jūsų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl valdantiesiems nepavyksta greitai įgyvendinti ir priimti sprendimų šios krizės akivaizdoje, yra tai, kad jie esą nesikalba su opozicija ir iš opozicijos jokių idėjų (štai kiek jūs čia visko dabar išvardinote), jie nesisemia. Tai ar sutinkate su tokiu LVŽS pirmininko požiūriu?
– Taip, iš tikrųjų sutinku, nes netgi ir dabar, kai yra kalbama apie neeilinę Seimo sesiją, tai opozicijai nėra pristatyti projektai, mes nežinome, kas bus siūloma dėl migrantų politikos, tai, matyt, tikrai būtų buvę malonu pamatyti tuos projektus ne penktadienį vakare, o antradienį jau balsuoti. Kartais būna, kad pirmadienį vakare pamatai ir antradienį balsuoji. Būtų malonu juos pamatyti iš anksto ir nagrinėti, nes tų problemų, kurias įžvelgiame ir galime prognozuoti, jų tikrai yra labai daug.
Manyčiau, kad opozicijos įžvalgos tikrai nepamaišytų. Su tuo pačiu prieglobsčio prašymu, jeigu mes žiūrėtume 2020 m., tai Lietuva per mėnesį išnagrinėdavo maksimum 50–60 prieglobsčio prašymų. Tai ką reiškia toks tempas dabar? Jeigu nebus didinami pareigūnų skaičiai, tai čia ne tik terminų, bet ir darbo jėgos klausimas. Tai mes dabar per dieną gaunam apie 100 pabėgėlių. Vadinasi, neturime pakankamai žmonių, net ir sutrumpinus terminus jų fiziškai nebus įmanoma apdoroti. Tokių pastabų iš tiesų būtų, ir nesimato, kad jos būtų sprendžiamos, bet, matyt, toks yra valdančiųjų sprendimas nesišnekėti.
– Kalbant apie jūsų partijos pirmininką Ramūną Karbauskį. Rudenį laukia partijos pirmininko rinkimai. Ką jūs matytumėte pagrindiniu konkurentu? Nes ekspremjeras Saulius Skvernelis tikriausiai neįstos į partiją per šiuos kelis mėnesius, Tomas Tomilinas, pagrindinis R. Karbauskio konkurentas viešojoje erdvėje pastaruoju metu irgi pasakė, kad greičiausiai nedalyvaus. Aišku, būtų smagu pamatyti tokią dvikovą…
– Man irgi.
– Klausimas, ką jūs pati matytumėte kaip pagrindinį R. Karbauskio konkurentą partijos pirmininko rinkimuose?
– Aš tikrai nematyčiau labai didelių konkurentų, bet man irgi būtų labai smagu matyti kolegą Tomiliną bandant kandidatuoti ir pagaliau parodant komandą ir visas administracines savo galimybes. Nes vienas dalykas yra frakcijoje sukurti 11 darbo grupių 32 žmonėms, ką jis sugebėjo padaryti (iš jų veikiančios su kažkokiu rezultatu yra tik dvi), o kitas dalykas yra planuoti, vadovauti partijai, kuri yra be galo didelis organizmas. Kolegai Tomilinui yra labai lengva kritikuoti sėdint šiltai ir neprisiimant jokios atsakomybės, bet manau, kad jeigu jam tektų ją prisiimti, tai mes turėtume panašią situaciją, kaip jis bandė padaryti frakcijoje, kur 32 „valstiečiai“ ir 11 darbo grupių. Šiuo atveju gebėti vadovauti – tą dalyką reikia turėti, galbūt tai netgi yra sunkiai išmokstamas dalykas, netgi kartais galbūt įgimtas, nulemtas temperamento ar charakterio. Šiuo atveju vertinant ir politinį įžvalgumą, ir organizacines, vadybines savybes, tai aš tikrai sunkiai įžiūrėčiau, ką Ramūnas Karbauskis galėtų turėti realiu konkurentu, o ne tuo, kuris konkuruoja, kaip, manyčiau, Tomas kartais daro vien dėl to, kad patektų į antraštes ir žurnalistų dėmesį pritrauktų.
– Jūs pati negalvojate pabandyti mesti iššūkį Ramūnui Karbauskiui?
– (šypsosi) Ne, tikrai neplanuoju to daryti ir nesu iš tų žmonių, kurie labai mėgsta vadovauti, nes man buvo gana sunku ir su Teisės ir teisėtvarkos komitetu. Man labiau patinka ne administraciniai darbai, o kūrybiniai, kurie yra šiek tiek laisvesni ir kartais mažiau surišantys, įpareigojantys. Tikrai neplanuoju to dalyko daryti.
– Tomas Tomilinas, kaip pats ir sako, nemes iššūkio, jūs irgi nesate linkusi pakonkuruoti, bet iš kitos pusės LVŽS kritikavo TS–LKD, pas kuriuos pastaruosiuose rinkimuose, kaip sakote, neįvyko „demokratijos šventė“. Panašu, kad ir pas jus „demokratijos šventė“ tuomet gali neįvykti?
– Pas mus skyriai gali kelti kandidatus ir, aš manau, kad tikrai tų pasiūlymų bus. Net neabejoju, kad greičiausiai ir kolegą Tomiliną kažkoks skyrius pasiūlys. Bet konservatorių problema buvo ne ta, kad buvo vienas kandidatas. Jų problema buvo ta, kad jų įstatuose yra numatyti visuotiniai rinkimai, o šiuo atveju jų prezidiumas nusprendė, kad visuotinių rinkimų nebus, ir balsavo tik tarybos nariai. Šiuo atveju aš matau pačios partijos šiurkštų savo įstatų pažeidimą.
Mes, tuo tarpu, darome atvirkštinį variantą. Pas mus visą laiką buvo renkamas pirmininkas suvažiavime, kas reiškia delegatus ir proporcinį atstovavimą, negalėjo dalyvauti visi nariai. Bet kadangi per pandemiją partija skaitmenizuojasi ir elektroninį ryšį su skyriais stiprina, tai yra nuspręsta keisti įstatus taip, kad būtų galimi visuotiniai rinkimai ir galėtų visi partijos nariai elektroniniu būdu savo pozicijas išreikšti. Aš manau, tai yra tik privalumas, nes jeigu partija nepritaria, tai ji gali nepritarti ir vienintelei kandidatūrai, ir tada yra užduotis ieškoti kitos kandidatūros. Aš manau, kad taip greičiausiai neįvyks, žinant, kad Ramūno Karbauskio lyderystė vis dėlto yra pakankamai tvirta.
– Iš tų pačių konservatorių deleguotų ministrų tikriausiai šiuo metu, nepaisant visos migracijos problemos, garsiausiai aptarinėjamas ministras buvo Arūnas Dulkys, Laisvės partijoje, žinoma, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė. Bet kaip jūs vertintumėte jūsų iš šešėlio stebimą Evelinos Dobrovolskos darbą Teisingumo ministerijoje? Ji, galima sakyti, taip pat buvo ganėtinai garsiai aptarinėjama pradedant darbą, bet daugiausiai buvo kritikuojamos ne jos idėjos, siūlymai, o išsilavinimas ir tatuiruotės. Kokių pastabų šiuo metu jūs turėtumėte Teisingumo ministerijai?
– O jūs girdėjote kokius nors jos pasiūlymus, išskyrus neapykantos kalbos projektą, kurį teko atsiimti? Matyt, problema ir yra su šita ministerija, kad tokių pasiūlymų, kurie būtų pakankamai originalūs ir pačių sugalvoti – nelabai yra. Kadangi ministeriją teko stebėti ir praėjusią kadenciją, ir žinoti tuos projektus, kurie yra rengiami praėjusioje kadencijoje, tai tikrai liko iš dalies neparengtų projektų. Šį pusmetį iš Teisingumo ministerijos matau mūsų pradėtų rengti projektų pabaigimą ir atnešimą į Seimą. Originalaus darbo, kuris būtų susijęs su jų pačių rinkiminių įsipareigojimų vykdymu, iš tiesų nelabai buvo.
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Netgi garsųjį projektą dėl neapykantos kalbos ji pati registravo ne kaip ministrė, o kaip Seimo narė. Jis nepraėjo ministerijos filtro. Galbūt ir buvo nuogąstaujama per tą filtrą neleisti, nes pasirodys spragos, kurios paskui pasirodė žiniasklaidos dėka ir tą projektą teko gėdingai atsiimti. Tai šiuo atveju iniciatyvumo tikrai trūksta.
Aš jau nekalbu apie fiasko su Referendumo įstatymu, nes galvojau, kad jeigu yra šitaip vėluojama ir tiek mėnesių rengiama, tai bus esminiai pakeitimai esamo Referendumo įstatymo redakcijoje. Tų esminių pakeitimų, kur tiek laiko būtų reikėję dirbti, iš tikrųjų nėra. Nepaisant to, buvo sugebėta padaryti daug teisėkūros klaidų. Teisės departamentas daugiau nei pusšimtį pastabų parašė.
Šiuo atveju kokybės su Referendumo įstatymu nebuvo, o pasekmės žmogaus teisių ar konstitucinių teisių apsaugos kontekste tikrai yra sunkios, nes aš nežinau, ar Europoje dar buvo kita valstybė, kuri dėl valdžios aplaidumo būtų savo gyventojus palikusi bent jau be teorinės referendumo teisės. Ar tą teisę naudos, čia jau yra žmonių reikalas, bet šiuo atveju net teorinės galimybės suorganizuoti referendumą, jį inicijuoti žmonės neteko. Žinant tai, kad teisė į referendumą yra viena iš tokių pamatinių konstitucinių teisių, kur tauta tiesiogiai realizuoja savo suverenias galias, tą teisę atimti, manyčiau, yra labai drastiškas ir neteisingas sprendimas.
Tomas Vytautas Raskevičius susitiko su Prezidentūros atstovais. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius po susitikimo su Prezidentūros atstovais džiaugėsi, kad šalies vadovai pagaliau pradėjo diskutuoti ir ieškoti konstruktyvių sprendimų lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo klausimu, kurio politikai, pasak jo, ilgą laiką vengė. Laisvės frakcijai priklausantis politikas įvykusį susitikimą vadina dialogo pradžia bei kartu pažymi, kad Prezidentūra esą yra linkusi ieškoti konstruktyvių sprendimų.
„Labai džiaugiuosi Prezidentūros kvietimu imtis tam tikro tarpininko vaidmens susodinant visas grupes prie stalo, nuleidžiant tą įtampą visuomenėje ir ieškant konstruktyvių sprendimų“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo T. V. Raskevičius, kartu pasidžiaugdamas, kad pats prasidėjusios diskusijos faktas esą yra pozityvus ženklas ieškant sprendimų.
„Svarbiausia, man atrodo, šitame etape yra kalbėti, nes ilgą laiką politikai ir šalies vadovai vengė šio klausimo. Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu apie tai yra diskutuojama“, – įsitikinęs parlamentaras.
Pasak jo, skirtingas pažiūras partnerystės klausimu turinčias interesų grupes prie vieno stalo esą siekianti susodinti Prezidentūra žengia tinkamu keliu, ieškant sprendimo.
„Aš tikrai esu dialogą visuomenėje teigiantis politikas, manau, kad sudėtingose diskusijose galime surasti sprendimus. Grupės gali būti įvairios, tai ir politiniai, ideologiniai oponentai, bet svarbiausia yra pokalbis ir konstruktyvaus sprendimo paieška“, – tvirtino Laisvės frakcijos narys.
Kartu ŽTK pirmininkas patikslino, kad tarp Partnerystės projekto rėmėjų ir Prezidentūros yra daugiau aspektų, dėl kurių sutariama, negu tų, dėl kurių galėtų kilti ginčai.
„Manau, kad sąlyčio taškų yra daugiau negu skirtumų“, – mano T. V. Raskevičius.
P. Mačiulis: prezidentas nuosekliai laikosi pozicijos, kad būtina sureguliuoti bendro gyvenimo klausimus
Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis žurnalistams sakė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nuosekliai laikosi pozicijos, jog būtina sureguliuoti bendro gyvenimo klausimus tiems piliečiams, į kuriuos ir taiko Seimo palaikymo nesulaukęs Partnerystės įstatymas. Klausimas lieka, pažymi patarėjas, kokiu būdu ir forma tai reikėtų padaryti.
„Didžiausias dėmesys yra tam, kaip sureguliuoti bendro gyvenimo (klausimus – ELTA) ir įteisinti tai įstatymais. Prezidentas nuosekliai laikosi pozicijos, kad šio sureguliavimo reikia, jis yra reikalingas ne tik tos pačios lyties poroms, jis reikalingas kur kas didesnei visuomenės daliai. Kokiu būdu tai padaryti: ar kuriant naujus įstatymus, ar Civiliniu kodeksu – tai jau yra diskusija dėl formos. Prezidentas yra išsakęs poziciją, kad, jo nuomone, Civilinio kodekso pakeitimai galbūt būtų ir teisingesnis kelias. Bet viską reikia palikti diskusijoms“, – S. Daukanto aikštėje žurnalistams sakė P. Mačiulis.
Paklaustas, ar matytų galimybę paremti Partnerystės įstatymą, jei šis rudenį Seime būtų priimtas, P. Mačiulis tvirtino, kad prezidentas jau yra išsakęs paramą tos pačios lyties asmenų santykių sureguliavimui.
„Turbūt palaikymas tokio sureguliavimo prezidento jau yra išsakytas. Labai svarbu atsižvelgti į suinteresuotas grupes, skirtingas nuomonių grupes ir girdėti tiek mažumas, tiek nepabijokime išgirsti vyskupų nuomones tam, kad rastume bendrus vardiklius ir pasiektume to, ko Lietuvai tikrai reikia“, – teigė jis, pažymėdamas, kad reikia į diskusiją šiuo klausimu pažiūrėti kitu kampu.
„Seime įstatymas yra sustojęs, diskusija yra baigta. Dėl to reikia iš naujo pažiūrėti kitu kampu į šią situaciją ir pradėti nuo balto lapo“, – sakė P. Mačiulis.
Laisvės partijos suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje vykstančiame Laisvės partijos suvažiavime sveikinimo žodžius tarė ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kuris kalbėjo, kad esminis pokytis Laisvės partijai patekus į Seimą, buvo tai, kad jame esą atsirado daugiau šviesos.
„Aš sakyčiau, kad su jūsų atėjimu į Seimą atsirado daugiau šviesos, ir tai yra didžiulis pokytis“, – Laisvės partijos nariams kalbėjo konservatorių lyderis, kartu pažymėdamas, kad su tokiais koalicijos partneriais jis būtų pasirengęs eiti net į žvalgybą.
„Aš su jumis eičiau į žvalgybą. Jeigu kada nors ateis diena, jūs pasakysite, kad aš su kai kuriais iš jų (konservatorių – ELTA) irgi eičiau, tai būtų didžiausia dovana man ir mūsų artimiems žmonėms, kurie su jumis yra koalicijoje“, – sakė G. Landsbergis.
Tuo tarpu pati Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi Lietuvos pasiekimais mokslo, inovacijų srityse bei pagyrė Laisvės partijos deleguotą susisiekimo ministrą Marių Skuodį, kurio pastangomis į Lietuvą buvo pritrauktos Elono Musko bendrovės „SpaceX“ investicijos.
„Bravo M. Skuodžiui ir komandai už lyderystę kviečiant Elono Musko „Starlink“ kompaniją žengti žingsnį Lietuvoje“, – džiaugėsi A. Armonaitė.
Laisvės partijos suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės partijos pirmininkė taip pat pasiuntė žinutę ir Aliaksandro Lukašenkos režimo įkalintam opozicionieriui Ramanui Pratasevičiui.
„Kai tau viso labo 26-eri ir diktatorius pasitelkia visą jėgą, tarnybas, karinius lėktuvus tik tam, kad tave iškrapštytų iš lėktuvo, kuriuo tu skrendi, tai žinok, kad tavo veikla yra kur kas galingesnė už bet kokį žiaurumą, kuris prieš tave demonstruojamas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Suvažiavime taip pat kalbėjęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius partiečius tikino, kad būtent Laisvės partija yra vienintelė vienodai su pagarba traktuojanti visus žmones politinė jėga Lietuvoje.
„Labai noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra viena partija, kuri visus žmones traktuoja kaip lygiaverčius. Tai yra kalba ir apie seksualinę orientaciją, ir apie individualius poreikius, ir apie gyvenimą Vilniuje ar kitame mieste ar miestelyje. Man labai džiugu, kad čia jokių išlygų nebandoma daryti“, – sakė jis.
Sostinės vadovas savo kalboje taip pat sukritikavo ir opozicines parlamento frakcijas, kurios oponuodamos lyčiai neutralios Partnerystės įstatymui kalbėjo apie diskusijų šiuo klausimu trūkumą.
„Mano pasipiktinimas buvo tikrai labai didelis, kai išgirdau kitų truputėlį į kairę partijų papostringavimus apie tai, kad visko nepadarėme, nes šnekėtis daugiau reikėjo. Tai kur jūs buvote, kokioje žvejyboje, kai tos šnekos vyko“, – kalbėjo R. Šimašius.
Suvažiavime bus sprendžiama dėl partijos pirmininkės A. Armonaitės perrinkimo dar dvejų metų kadencijai bei vyks rinkimai į kitus partijos valdymo organus, narių politinės diskusijos.
A. Armonaitė šiuo metu eina ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas, ji į Seimą išrinkta Pasaulio lietuvių apygardoje. Politikės karjerą ji pradėjo su Liberalų sąjūdžiu (LRLS), kaip Vilniaus miesto tarybos narė, o 2016 metais buvo pirmai kadencijai išrinkta Seimo nare.
Tačiau ji ir Vilniaus meras R. Šimašius iš LRLS pasitraukė 2018 m. pabaigoje, kilus nesutarimams tarp partijos vadovybės ir mero komandos. Ginčai kilo dėl R. Šimašiaus pareikšto noro savivaldos rinkimuose dalyvauti steigiant komitetą, o ne su Liberalų sąjūdžiu.
Po pusmečio, 2019 m. birželio 1 d., buvo įsteigta Laisvės partija, kuri 2020 m. Seimo rinkimuose gavo 9 proc. palaikymą bei iškovojo 8 mandatus daugiamandatėje apygardoje bei 3 – vienmandatėse.
Ketvirtadienį prie Seimo surengtas Centro partijos-tautininkų mitingas „Už prigimtinę šeimą, už tautines tradicines vertybes, už Konstituciją!“, kuriame kelios dešimtys žmonių ragino valdančiuosius inicijuoti referendumus dėl Partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos, Konstitucijos santykio su tarptautiniais teisės aktais peržiūrėjimo. Taip pat mitingo organizatoriai pasisakė prieš „neapykantos nusikaltimų“, „lytinės orientacijos“ ir „lyties tapatybės“ sąvokas.
Mitingas prasidėjo skambant Eurikos Masytės „Laisvei“, dalyviai mojavo Vyčio vėliavomis, taip pat buvo matomi Kazio Škirpos ir Jono Noreikos plakatai. Tarp akcijos dalyvių buvo galima matyti Centro partijai – tautininkams priklausantį Kristupą Krivicką, Gintarą Songailą. Jame dalyvavo ir iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus pareigų praėjusį mėnesį atleistas Adas Jakubauskas.
„Pirmiausiai susirinkti paskatino Lietuvos valstybingumo, paveldo kalbos atsisakymas, toliau – teisingumo nebuvimas, tarėjų teismuose nesugrąžinimas. Tada šeimos instituto griovimas ir galiausiai ir propaganda visų tų, kurie nepriklauso Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai atžvilgiu, vaizduojant juos kaip Kremliaus ruporais“, – mitingo organizavimo priežastis vardino Naglis Puteikis.
„Valdantieji kėsinasi į valstybės pagrindus – prigimtinę šeimą, valstybinę kalbą ir tautinę tapatybę, kuria dirbtinius šeimos pakaitalus, atveria Lietuvą pasaulio perėjūnams, steigia teritorinius rezervatus kitakalbiams Lietuvos piliečiams, skatina tautinį ir pilietinį pasipriešinimą ir susipriešinimą. Kviečiame Seimo valdančiųjų partijų vadovus nedelsiant pradėti dialogą su visuomene, organizuojant garbingas ir atviras diskusijas aktualiais visuomenei klausimais“, – rašoma organizatorių išplatintame pranešime.
„Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seime praėjusį antradienį svarstant lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą, abejonių parlamentarams sukėlė valdančiųjų sprendimas šį klausimą į darbotvarkę įtraukti likus mažiau nei dienai iki plenarinio posėdžio – pirmadienio vakarą. Šį sprendimą nevienareikšmiškai vertina ir politologai, svarstantys ar toks noras kuo greičiau balsuoti dėl Partnerystės projekto kilo iš pagrindinių iniciatorių Laisvės partijos ar didžiausios parlamentinės frakcijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD).
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad šis balsavimas nebuvo valdančiosios koalicijos pralaimėjimas, tačiau labiau Laisvės partijos nesėkmė. Būtent pastaroji partija, politologo nuomone, neįvertino proceso sudėtingumo bei išskirtinio pasirengimo poreikio.
„Man susidarė vaizdas, kad daugiau skubėjo Laisvės partija, negu kad koalicijos partneriai norėjo išspręsti šitą klausimą. Tai ko gero ne pralaimėjimas, tai nesėkmė. Matėsi, kad valdantieji bendrai, ne tik konservatoriai, bet ir Laisvės partija pirmoje eilėje norėjo šitą klausimą išspręsti vienu smūgiu. Deja, be išankstinio pasirengimo, be diskusijų šis klausimas vis dėl to įstrigo“, – Eltai kalbėjo L. Bielinis.
Tuo tarpu Klaipėdos universiteto (KU) politologas Saulius Šiliauskas taip pat stebėjosi tokiu valdančiųjų sprendimu, tačiau svarstė, kad tai greičiausiai buvo visų koalicijoje esančių projekto iniciatorių taktinis sprendimas, kurį lėmė noras Partnerystės klausimą galutinai išspręsti dar šioje pavasario sesijoje.
„Taip staigiai, šiomis dienomis, o ne kokio ten birželio mėnesio bėgyje pateikti pirmąją stadiją ko gero, kažin ar buvo Laisvės partijos taktinis sprendimas. Kad balsuoti čia ir dabar, ko gero buvo kažkokie konjunktūriniai paskaičiavimai vadovybės, kuri tai iniciavo, buvo apskaičiavimas priimti pateikimo stadijoje itin greitai“, – mano S. Šiliauskas. Didysis šeimos gynimo maršas 2021. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi KU politologas neatmeta, kad būtent konservatoriai buvo suinteresuoti kuo greičiau išspręsti šį klausimą. S. Šiliausko nuomone, visuomenėje kylantis pasipriešinimas, dar vienas planuotas „Šeimų maršas“ birželio mėnesį, jiems būtų pakenkę kur kas labiau, nei Laisvės partijai.
„TS-LKD ko gero pabandė išlaviruoti matydami įtampą ir ko gero pirminis jų apskaičiavimas buvo kaip nors prigesinti šitą „Šeimos maršo“ pratęsimą birželio viduryje, kadangi maršo organizatoriai maždaug buvo apskaičiavę, kad maždaug tomis dienomis bus pateikimo stadija“, – sakė S. Šiliauskas.
Po nesėkmingo balsavimo Seime įtampa dėl Partnerystės įstatymo niekur nedingo
KU politologas mano, kad praėjus nesėkmingam balsavimui įtampa dėl šio klausimo tiek visuomenėje, tiek tarp valdančiųjų išlieka, kadangi pats klausimas liko neišspręstas.
Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Aistros tarsi ir prigeso, bet ne taip, kaip tikėjosi prigesinti valdančioji TS-LKD. Jie matomai tikėjosi pritarus pirmai stadijai, tai buvo optimistinis ketinimas, priimti šį klausimą šioje sesijoje“, – teigė S. Šiliauskas.
Visgi L. Bielinis mano, kad ilgai užsitęsusi diskusija šiuo klausimu gali išvarginti pačius konservatorius, o priėmus šį įstatymą klausimas būtų uždarytas tiek sutarimo nerandančių konservatorių liberaliajame bei krikdemiškajame flanguose, tiek valdančiojoje koalicijoje apskritai.
„Priėmus būtų mažau diskusijų, nes savotiškai viskas yra išspręsta ir būtų pereita prie kitų klausimų, o dabartinėje situacijoje mes dar ilgai girdėsime daug visokiausių nesutarimų, priekaištų ir įtampa didės (…) diskusijos vyks, „guma tempsis“ ilgai, o tai reiškia, kad ir diskusija ir konfrontaciniai kalbėjimai iš abiejų pusių tęsis ilgiau. Aš manyčiau, kad tai savotiškai vargins valdančiuosius ir ypač konservatorius“, – mano VDU politologas.
TS-LKD nori išlaikyti europietiškos partijos įvaizdį, tačiau Vakaruose Partnerystė priimta visiškai kitame kontekste
Visgi L. Bielinis nemano, kad Partnerystės įstatymas buvo svarbus tik Laisvės partijai. Pasak jo, TS-LKD bando sukurti vakarietiškos konservatyvios partijos įvaizdį, todėl jie taip pat greičiausiai buvo suinteresuoti išspręsti šį klausimą.
„Didžiausias rūpestis buvo Laisvės partijos pusėje, bet konservatoriai savotiškai suinteresuoti, nes tame europiniame trende jie norėjo išlikti ir kažkokiu aspektu šitą klausimą taip pat reikėjo išspręsti“, – mano VDU politologas. Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tačiau S. Šiliauskas pabrėžia, kad Europos valstybėse, kurios lyčiai neutralios Partnerystės ar netgi santuokos įstatymus priėmė prieš 15 ar 20 metų, vyravo visiškai kitoks ideologinis kontekstas. Pasak jo, šiuo metu tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje vis mažesnio populiarumo ir palaikymo susilaukia liberaliosios demokratijos idėjos, todėl ir Partnerystės įstatymą palaikyti Lietuvos konservatoriams tampa vis sudėtingiau.
„Kontekstas dabar yra truputi kitoks. Netgi priiminėjant panašius įstatymus kitose šalyse, visiškai kitoks, žymiai palankesnis liberaliajai demokratijai filosofinis, pasaulėžiūrinis kontekstas, negu jis yra dabar, praėjus 15-20 metų. Požiūris į liberalios demokratijos idėjas visiškai kitoks“, – tvirtina S. Šiliauskas, kartu pažymėdamas, kad šiuo klausimu susiskaldžiusi TS-LKD gali tapti kur kas mažiau patraukliu koalicijos partneriu kitoms dešiniųjų koalicijoje esančioms partijoms.
„Klausimas, kiek šita partija, kaip tokia susiskaldžiusi, gali toliau būti vertinama, kaip patikimas derybų partneris“, – svarstė KU politologas.
ELTA primena, kad Seime antradienį jau pateikimo stadijoje atmestas ir grąžintas tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantis lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Iniciatyvą palaikė 63 parlamentarai, 58 balsavo prieš ir 7 susilaikė.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad, nors Seimas antradienį ir atmetė Partnerystės įstatymo projektą, diskusija šiuo audras kėlusiu klausimu nėra baigta. Vyriausybės vadovės teigimu, svarbu pažymėti, kad dešiniųjų dominuojamame Seime į šią iniciatyvą žiūrima kur kas palankiau nei ankstesnėje parlamento kadencijoje. Kita vertus, akcentuoja I. Šimonytė, Seimo nariai, nors ir pasisakė prieš valdančiųjų pateiktą Partnerystės įstatymo projektą, galimybė tobulinti šią iniciatyvą nebuvo užkirsta.
„Seimas apsisprendė, kad diskusija nėra baigta“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, 2017 m., kuomet buvo svarstomas panašus projektas, Seimo nariai į jį žvelgė su kur kas didesniu skepticizmu.
„Tuomet už tokį sprendimą ryžosi balsuoti 29 Seimo nariai, o šio sprendimo priešininkams nereikėjo labai vargti ir mobilizuotis, kad projektas būtų atmestas. Jis buvo atmestas be galimybės tobulinti. Šį kartą situacija buvo kitokia – projektą palaikančių Seimo narių skaičius buvo gerokai didesnis įvairiose frakcijose, taip pat ir mano. Projektas nebuvo visiškai atmestas (…), jis buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti“, – teigė premjerė.
Visgi I. Šimonytė neslėpė, kad, jos nuomone, antradienį Seimas galėjo šios iniciatyvos atžvilgiu pasisakyti palankiau.
„Manau, kad diskutuoti buvo galima pradėti. Juo labiau, kad daug priekaištų ar pastabų, kurios buvo teikiamos pateikimo metu ar aplink pateikimą, tikrai galėjo būti išsiaiškintos svarstymo stadijoje. Galbūt kažkas tame projekte galėjo būti ir patobulinta. Man gaila dėl to“, – apibendrino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Seime antradienį jau pateikimo stadijoje atmestas ir grąžintas tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantis lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Iniciatyvą palaikė 63 parlamentarai, 58 balsavo prieš ir 7 susilaikė.
Lyčiai neutralios Partnerystės projekto iniciatoriai teigia, kad Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Juo sprendžiamos praktinės kartu gyvenančių partnerių problemos: sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą, leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai.
Parengtame įstatymo projekte taip pat numatoma leisti pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje. Taip pat projekte numatoma galimybė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
„Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Valdantiesiems Seime antradienį jau pateikimo stadijoje dviejų balsų skirtumu pralaimėjus balsavimą dėl daugybę emocijų visuomenėje keliančio lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projekto, išryškėjo ir parlamentinių frakcijų vienybės trūkumas. Šį projektą vieningai palaikė tik balsavime dalyvavę Laisvės frakcijos nariai, o iš valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos projekto nepalaikė 3 parlamentarai, kurių balsų būtų užtekę iniciatyvos pateikimui ir tolesniam svarstymui Seime.
Dar daugiau oponentų Partnerystės projektas susilaukė tarp valdančiųjų konservatorių.
Visgi Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virginijus Valentinavičius sutinka, kad šis balsavimas buvo svarbus koalicijai, tačiau didesnių pasekmių koalicijos santykiams, politologo teigimu, tai neturėtų turėti, kadangi valdančiuosius vienija būtent dešiniosios pažiūros ekonominiais, verslo klausimais, o ne žmogaus teisių klausimai.
„Koalicijos kovinę dvasią šitas balsavimas pakerta. Tai, ko gero, yra pirmas tikrai rimtas ir svarbus balsavimas, kuris buvo pralaimėtas, bet nemanau, kad koalicijai artimiausiu metu bus kažkoks rimtesnis poveikis, nes tai pačiai Laisvės partijai valdančioji koalicija yra vienintelė vieta, kur jie gali daryti tai, ką žada“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
Valdančiosios koalicijos santykių neskuba laidoti ir Vytauto didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Andžejus Pukšto, pabrėžiantis, kad ideologine vienybe nepasižymi beveik visos parlamentinės frakcijos.
„Neskubėčiau laidoti šitos koalicijos, nes partijų vadovai tarpusavyje ir su premjere tikrai puikiai sutaria. O tai, kad mūsų politinių partijų narių ir netgi parlamentarų nesujungia ideologiniai principai, tai ne pirmą kartą šitą matome. Galiausiai šis balsavimas parodė, kad tie skirtumai eina per visas partijas, net partijose nėra vienybės“, – sakė A. Pukšto, pažymėdamas, kad Partnerystės projekto nepalaikė ne tik valdančiosios koalicijos politikai, bet ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, deklaravę palaikymą šiam klausimui partijos programoje.
„Jeigu šis projektas būtų gavęs palaikymo iš socialdemokratų, kurių vadovybė labai aiškiai pasisakė ir jų programoje buvo apie tai parašyta, kad palaikys visus įstatymus, kurie palengvina gyvenimą homoseksualiems žmonėms“, – pažymi VDU politologas. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu visišką pasipriešinimą šiam projektui demonstravusioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) buvo trys politikai (Tomas Tomilinas, Rūta Miliūtė bei Lukas Savickas), kurie balsavo už valdančiųjų iniciatyvą, o tai, A. Pukšto nuomone, tik dar kartą įrodo, kad visose politinėse partijose lyderių skelbiama oficiali pozicija ne visada sutampa su eilinių partijos narių veiksmais.
„Kita vertus, „valstiečių“ partijoje, kuri tvirtai pasisakinėjo prieš, irgi matome, kad 3 parlamentarai pritarė valdančiosios koalicijos iniciatyvai (…) mūsų politinės partijos susikūrusios neaiškiu principu, faktiškai visose tose partijose yra 2-3 lyderiai ir po to yra tokia masė, kuri, neaišku, kaip balsuos“, – teigia VDU politologas.
Balsavimas dėl Partnerystės parodė, kiek „talibų“ yra tarp konservatorių
Visgi antradienį vykęs balsavimas, V. Valentinavičiaus nuomone, turės daugiau įtakos ne Laisvės partijai, o didžiausiai parlamentinei frakcijai – Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, kadangi išryškėjo progresyvesnę kryptį palaikančios vadovybės pažiūroms oponuojančių parlamentarų masė.
„Rimtesnių pasekmių šitas balsavimas gali sukelti Tėvynės sąjungos viduje, nes paaiškėjo, kad vadinamųjų „talibų“ yra daugiau, negu buvo galima tikėtis. Jie labai stipriai padrąsinti prezidento Nausėdos paramos Garliavos-Vingio parko mitinge, pakėlė galvas ir parodė, kiek jų iš tiesų yra“, – mano MRU politologas.
Kartu jis netiki, kad TS-LKD įvyktų skilimas, tačiau krikdemiškasis frakcijos flangas, anot jo, yra reikšminga atsvara konservatorių partijos modernėjimui.
„Skilimo greičiausiai nebus, bet jauna ir ambicinga partijos vadovybė susiduria su realybe, kad pakankamai skaitlinga frakcijos dalis atstovauja vakarykštei Lietuvai ir iš principo seka prezidento Nausėdos populistiniu keliu“, – teigia V. Valentinavičius.
Tačiau tarp konservatorių jau ilgą laiką susiformavęs krikdemiškasis flangas, o tai VDU politologui A. Pukšto ir leido tikėtis, kad dalis TS-LKD parlamentarų nepalaikys Partnerystės įstatymo.
„Konservatoriai, ko gero, mažiausiai nustebino, nes tie žmonės yra iš vadinamojo krikdeminio ir tautininkiškojo flango ir, ko gero, šis flangas mažiausiai nustebino. Šitie žmonės, ar Vilija Aleknaitė- Abramikienė, ar Audronius Ažubalis, šitie žmonės labai daug laiko apie tai kalba ir demonstruoja savo poziciją, jie niekada homoseksualių žmonių liberaliųjų teisių nepalaikys“, – tikina A. Pukšto.
Partijoms kyla iššūkių suderinti ideologines nuostatas su regionuose išrinktais frakcijų nariais
Valdančiųjų iniciatyvos nepalaikė ir trys Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: LVŽS iniciatyvų palaikymu praėjusioje kadencijoje pasižymėję Jonas Varkalys, Juozas Baublys bei su „valstiečiais“ į parlamentą praėjusioje kadencijoje pirmą kartą patekęs Viktoras Pranckietis. Būtent buvusio Seimo pirmininko susilaikymo Partnerystės klausimu nesureikšmina A. Pukšto, teigiantis, kad ideologinio nuoseklumo išlaikymas į politiką neva atsitiktinai patekusiems asmenims apskritai nėra svarbus.
Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žmonės, kurie atsitiktinai papuola į politiką, jiems politika yra kažkas labai nesvarbaus, svetimo“, – tikina VDU politologas, kartu pabrėždamas, kad konkrečiai V. Pranckiečio ideologinis nenuoseklumas gali išryškėti ir ateityje.
„Pranckiečio minkštumui, ko gero, ribų nėra, čia jis dar nustebins ne vieną kartą per šią kadenciją, kaip ir nustebino per praėjusią“, – teigia A. Pukšto.
Tačiau V. Valentinavičius mano, kad šis balsavimas tik dar kartą patvirtino kitą frakcijų problemą – regionuose išrinkti politikai ne visada remia ideologinę partijų liniją. Tačiau šis balsavimas, MRU politologo nuomone, takoskyrų tarp valdančiųjų neturėtų sustiprinti.
„Išskyrus pačią progresyviausią ir smarkiausią Laisvės partiją, kiekviena partija turi problemų su savo konservatyviuoju, kaimiškuoju sparnu. Liberalų sąjūdis tą irgi turi, bet tie nesutarimai, kurie matėsi jau anksčiau, nemanau, kad dabar jie kažkaip ypač sustiprėtų. Svarbesnieji klausimai, pirmiausiai pandemijos valdymas, turėtų bent jau kol kas išlaikyti visus vienoje valtyje“, – sako V. Valentinavičius.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo plenariniame posėdyje antradienį planuojamas pateikti daugybę emocijų visuomenėje sukėlęs lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Įveikus pateikimo stadiją parlamente, įstatymas toliau būtų svarstomas komitetuose. Kartu su projektu pateiktas ir Darbo partijos frakcijos nario Andriaus Palionio pasiūlymas, kurį priėmus, partnerystę galėtų sudaryti tik skirtingų lyčių poros.
Lyčiai neutralios Partnerystės projekto iniciatoriai teigia, kad Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Juo sprendžiamos praktinės kartu gyvenančių partnerių problemos: sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą, leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai.
Parengtame įstatymo projekte taip pat numatoma leisti pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje. Taip pat projekte numatoma galimybė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
„Darbietis“ siūlo Partnerystės institutą taikyti tik skirtingų lyčių porų santykiams
Seime kartu įregistruotas ir Darbo partijos frakcijos nario Andriaus Palionio pasiūlymas Partnerystės projektui, kurio esmė – panaikinti lyties neutralumą šiame institute. Jeigu šis „darbiečio“ pasiūlymas sulauktų parlamentarų palaikymo pateikimo metu, komitetuose toliau kartu būtų svarstoma ir galimybė priimti įstatymą, kuriuo partnerystę sudaryti galėtų tik heteroseksualios poros. Šis siūlymas teikiamas argumentuojant Konstitucijos 38 straipsnio nuostatų išsaugojimo poreikiu.
„Pasiūlymo tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame yra įtvirtinta šeimos instituto paskirtis ir reikšmė, nuostatų įtvirtinimą Partnerystės įstatyme“, – rašoma kartu su Partnerystės projektu įregistruotame A. Palionio pasiūlyme.
Visgi Laisvės frakcijos narys ir vienas iš Partnerystės įstatymo projekto iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius tvirtino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Žmogaus teisių konvencijai prieštarauja ne jo pateiktas projektas, o būtent „darbiečio“ pasiūlymas.
„Kalbant apie registruotos partnerystės institutą išimtinai skirtingų lyčių poroms, yra 2013 metais Europos žmogaus teisių teismas priėmęs sprendimą „Vallianatos prieš Graikiją“, kur aiškiai yra pasakęs, kad Lietuvoje numatyta galimybė Civiliniame kodekse partnerystę sudaryti tik vyrui ir moteriai galimai prieštarauja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius, kartu pažymėdamas, kad šis A. Palionio siūlymas būtų nesuderinamas ir su mūsų šalies Konstitucija.
Seimo narys Andrius Palionis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Taip pat toks kolegų siūlymas nesuderinamas ir su Konstitucinio Teismo 2019 metų nutarimu, kuriame yra detalizuojama šeimos sąvoka ir kalbama apie įvairių teisinių instrumentų apsaugą, galimą įvairioms šeimos rūšims ir formoms. Tai labai norėtųsi, kad kolegos teiktų teisiškai raštingus ir pagrįstus pasiūlymus“, – teigė Laisvės frakcijos narys.
ELTA primena, kad penktadienį įregistruotą įstatymą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo nariai Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Andrius Navickas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir ELTA politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Lietuvos viešojoje erdvėje verdant diskusijoms dėl Partnerystės įstatymo, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad jis šį žmogaus teises ginantį įstatymą palaiko neišsižadėdamas konservatizmo ideologijos principų. Užsienio reikalų ministro įsitikinimu, nors jo užimta pozicija dėl Partnerystės įstatymo ir nesulaukia visų partijos narių pritarimo, pati iniciatyva gali be jokių išlygų būti konservatyvios darbotvarkės dalimi.
G. Landsbergis taip pat neslėpė itin kritiškai vertinantis prieš savaitę vykusį „šeimos gynimo maršo“ renginį. Politikui daugiausiai klausimų sukėlė kai kurie „marše“ pasisakę asmenys bei perspektyva, kad iš šios iniciatyvos gali būti ketinama išauginti dar vieną radikalų darinį Lietuvoje.
Todėl, prisipažįsta G. Landsbergis, jis niekaip negali suprasti prezidento Gitano Nausėdos sprendimo, leisti savo sveikinimo kalbą transliuoti Vingio parke susirinkusiems „maršo“ dalyviams.
„Man tikrai sunku suprasti racionaliai. Jei tai virs radikalia politine jėga, o ponas Orlauskas yra pasakęs, kad jie ketina eiti ta linkme. Todėl turėti tokiai politinei jėgai prezidento tam tikrą palaikymą net ir iš vieno maršo, tai kenks pačiam prezidentui“, – interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
Tačiau, panašu, ne tai ir ne nesutarimai dėl atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) labiausiai apsunkina valdančiųjų konservatorių ir prezidento santykius. G. Landsbergio teigimu, vienas iš didesnių kliuvinių, sprendžiant kai kuriuos įstrigusius klausimus yra būtent vyriausioji prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Jos užimta laikysena viešo komunikavimo metu, užsimena ministras, neprisideda prie kai kurių įstrigusių klausimų, tarp kurių ir rekordiškai išsitęsusi tuščios vadovo kėdės Lietuvos ambasadoje ES problema, sprendimo.
Galiausiai Eltai duotame interviu G. Landsbergis pakomentavo, kodėl jis pastaruoju metu ne itin dažnai įsitraukė į diskusijas dėl vidaus politikos problemų, įvertino sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbą bei užsiminė, kad ateinančiuose Prezidento rinkimuose konservatorių partija gali apskritai neturėti savo kandidato.
– Žmonės viešojoje erdvėje pasigedo konservatorių pirmininko, kalbančio vidaus politikos aktualijų temomis. Gal galite jiems pasiųsti žinutę, kad Jums viskas gerai?
– Tai šis interviu ir yra žinutė. O jei iš tikrųjų – užsienio politika, o ypač paskutinio pusmečio, yra nepaprastai aktyvus laukas. Kiekvieną dieną grįžtu namo ir galvoju, kad buvo galima padaryti dar daugiau. Žinoma, kad tai reikalauja daug dėmesio ir daug jėgų, todėl, manau, kad nėra daug pridedamosios vertės būti dar vienu balsu ir įsijungti į platų chorą žmonių, kurie komentuoja ar diskutuoja apie įvykius, kurie vyksta.
– Bet gal žmonės nori, kad partijos lyderis apibendrintų partijos poziciją. Kai kalba, pavyzdžiui, frakcijos seniūnė, tai dalis gali suprasti, kad tai tik frakcijos, o ne partijos nuomonė, o kai kalba koks krikdeminio sparno atstovas – kalbama galbūt tik vieno sparno vardu… Ir tada klausimas – kur pirmininko pozicija, ypač visais jautriais klausimais?
– Man apskritai atrodo, kad komentavimas kiekvieną dieną, nors ir sukuria papildomų antraščių ir intrigą, bet, manau, kad reikia leisti nusėsti dulkėms, kad matytume realų vaizdą. Praėjusi Seimo kadencija pasižymėjo labai greitomis reakcijomis feisbuke: vienas rėžia, kitas atsako, kimba į atlapus, įgelia ir taip toliau. Valdančiųjų ir opozicijos diskusija viešojoje erdvėje sukūrė labiau barnio vaizdą nei konstruktyvią politinę diskusiją. Man regis, reikia šiek tiek palaukti – kelias dienas, kartais savaitę – ir tada pakomentuoti. Tai sukuria ramesnę atmosferą. Be to, yra dar vienas papildomas argumentas – visuomenė tada gali pamatyti, kad tas, kas garsiausiai šaukia, nebūtinai sako tiesą.
– Apžvalgininkai komentuodami jūsų, kaip partijos pirmininko, atliekamas funkcijas tapus ministru, tarsi užsimena, kad jums mažiau kalbėti apie vidaus problemas nebūtinai yra blogai, nes tai proga pasireikšti kitiems. Ar galima sakyti, kad dabar partijoje ruošiami potencialūs kandidatai ateinantiems partijos pirmininko rinkimams?
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
– Aš sakyčiau, kad tai tikrai padės išsigryninti. Partija, man regis, yra stipri tiek, kiek ji galvoja apie ateitį. Akivaizdu, kad po ketverių metų turėsime naujus partijos rinkimus, kuriuose aš nebedalyvausiu. Dabartiniai įstatai man neleidžia to daryti ir tokių planų neturiu. Tai reiškia, kad turi iškilti nauji lyderiai, turi būti pasiūlytos naujos idėjos. Tad dabar galbūt galima tą proceso pradžią šiek tiek ir matyti.
Tai nereiškia, kad aš dabar atsitraukiu, bet faktas yra tas, kad mes nenorime atsidurti tokioje situacijoje, kaip kad atsidūrė kitos politinės jėgos – vienam žmogui pasitraukus partija tiesiog sugriūna. Tai tikrai nėra tvaru, be to, ir politinėje sistemoje taip kuriamas nestabilumas.
– Kliūva kritikos ir jūsų kolegai Vyriausybėje – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, kad jis per mažai matomas. Opozicija piktinasi, kad jis mažai kalba ir kad ne visada pats dalyvauja svarbiuose politiniuose procesuose, kad daug darbo atlieka viceministrai. Lyginama jo komunikacija, jos intensyvumas su pirmtako – Aurelijaus Verygos – komunikacija. Šiuo atžvilgiu jis tikrai nusileidžia. Ar tai problema?
– Man regis, kad paskutinis pusmetis ir pasižymėjo tuo, jog pagrindinis žodis visų ekspertų ir žiniasklaidos lūpose buvo apie prastą komunikaciją, kad trūksta komunikacijos. Kiek galėjau, tiek sakiau žmonėms, kad reikia žiūrėti į objektyvius faktus. Vyriausybė paveldėjo itin sunkią situaciją. Šiandien mes matome, kad Lietuva yra pirmaujanti valstybė pagal skiepus, esame treti Europoje po Maltos ir Vengrijos… Iš esmės pirmi pagal skiepijimą vakarietiškomis vakcinomis, nes Vengrija skiepijasi ir kiniškais, ir rusiškais skiepais. Tai reiškia, kad sugebėjo ministras suvaldyti situaciją, esame priekyje, užsikrėtimų kreivė užlaužta, taigi trečioji banga savo piko nepasiekė. Mes sugebėjome skiepais ją užlaužti, karantinu taip pat. Objektyviai vertinant, reikia pasakyti, kad darbas buvo atliktas gerai. Negaliu kitaip įvertinti.
– Tai neturite priekaištų A. Dulkiui dėl jo darbo?
– Gal ir galėčiau norėti, kad būtų skirta daugiau laiko komunikacijai, pasirodant viešojoje erdvėje. Bet jei ant svarstyklių dedu tobulą komunikaciją ir struktūrą, kuri gelbsti žmonių gyvybes pandeminiu metu – aš rinkčiausi prastesnę komunikaciją.
– Praėjusią savaitę, kai Vyriausybė priėmė sprendimą dovanoti vakcinų Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai, jūs ir sveikatos apsaugos viceministrė sakėte, kad Lietuva jau yra pasiruošusi tokioms dovanoms, nes vakcinų kiekiai sparčiai auga. Bet šiandien vis dar opus kitas klausimas – piliečių nusiteikimas skiepytis. Ne visi rizikos grupėse esantys žmonės yra paskiepyti. Kaip jūs vertinate skiepijimo tempus bei komunikaciją raginant piliečius skiepytis? Ar šalies institucijos padarė viską, kad šis procesas vyktų maksimaliai sklandžiai?
– Reikia suprasti, kad savivalda turi labai dideles galias šioje srityje ir mes matome milžiniškus skirtumus tarp Vilniaus bei Kauno, kuriose situacija, pasiekiant rizikos grupes, yra panaši. Ir apmaudu pripažinti – Klaipėdos savivaldybė yra prie tų, kurios recepto neatrado.
Vyriausybė tikrai daug dėmesio skyrė, kaip skatinti žmones 65+ grupės aktyviau skiepytis. Bet jei Vyriausybė ir daro bendrą komunikacijos planą, savivaldybė turi užtikrinti, kad žmonės turėtų kur ateiti (…). Vyriausybė gali paraginti (gyventojus skiepytis – ELTA), bet galutinis paslaugos suteikėjas yra savivaldybė. Taigi… Ar lygiu asfaltu važiavome paskutinį pusmetį? Sakyčiau, kad visko buvo: ir duobelių, ir posūkių.
Bet rezultatu, kuris šiandien yra, aš tikrai esu patenkintas.
– Į skiepijimo klausimus yra ir prezidentas aktyviai įsitraukęs, buvo iškelta ambicija dėl 70 proc. paskiepytų žmonių iki vidurvasario. Dabar viešojoje erdvėje pasirodė žinutės, kad pirmoji šalies ponia nėra pasiskiepijusi, kad dar tik ketina. Jūs matote čia kažkokią problemą, gal reikėjo anksčiau rodyti lyderystę ir pavyzdį šiuo klausimu?
– Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo galbūt tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą… Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti. Nes dabar kyla tokia intriga, dėl ko nepasiskiepijo: ar ji nuogąstauja dėl skiepų, ar yra kitos priežastys. Tai yra jautru. Mes turime 65+ metų grupėje nemažai paskiepytų asmenų. Tai yra neblogai, tačiau 85 m. grupėje mes turime nedidelį skaičių, tai yra žmonės, kuriuos sunkiausia pasiekti. Todėl šiuo klausimu yra labai svarbi lyderystė. Ir manau, kad čia yra tai, ko reikia valstybei. Mano supratimu, ar iki ,,mindauginių“ bus paskiepyta 70 proc., ar iki birželio 30 d…. Svarbiausia yra socialinė žinia jautriausiems žmonėms. Ši žinia yra nepaprastai svarbi ir būtų labai apmaudu, jei ta proga nebūtų išnaudota ar net būtų panaudota priešingai.
– Yra jautrių klausimų ir ne tik su COVID–19 susijusių, bet ir su valdančiąja dauguma, kurios žymiausią dalį sudaro būtent konservatoriai. Kaip jūs žiūrite į valdančiosios daugumos potencialą? Ar ji yra stipri? Jei stipri, tai ar iš savęs stipri, ar visgi jos stiprumą galima pamatyti tik santykyje su ne itin susistygavusia opozicija. Kaip žiūrite į šios valdančiosios daugumos potencialą, lyginant su ankstesne Seimo dauguma?
– Sunku pasakyti. Kol kas pirmajame pusmetyje tekę išbandymai buvo sutikti ganėtinai sėkmingai, nepaisant to, kad linkinčių suklupti buvo ne taip mažai. Laukiančių suklupimo buvo ir toje pačioje opozicijoje. Tas pats Genocido tyrimo centro atvejis… Tai yra tikrai keista istorija. Gal jei tuomet nebūtų tuometinio direktoriaus aštrios pozicijos, o gal ir opozicijos stipraus palaikymo… Gal būtų buvę galima viską diplomatiškiau išspręsti. Tačiau įvyko balsavimas ir nors atrodė, kad koalicija gali būti išsiskaidžiusi, kad nuomonės skiriasi, kad ne visi palaiko. Tačiau parodėme, kad net sudėtingi klausimai yra išsprendžiami. Tas pats Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimas. Buvo įvairiausių vertinimų, tačiau sugebėta įveikti nepasitikėjimą… Praėjusioje kadencijoje Ramūnas Karbauskis iki pat Seimo rinkimų 2020 m. kartojo: jūs sakėte, kad mes iki pirmųjų bulvių neišbūsim… Pamenate šią formuluotę turbūt.
– Visa tauta tai kartoja iki šiol…
– Man regis, kad kiekvienai koalicijai gali būti išsakyta tokia frazė… Bet, mes matome, kad dauguma važiuoja ir tiek…
– Tai iki kokio derliaus konservatorių dauguma ketina išbūti?
– Iki serbentų… Juokai juokais, bet aš sakau, kad yra jėgos šiai koalicijai dirbti visą kadenciją. Ar būsime mes išbandomi? Žinoma, kad būsime, esame dabar išbandomi, išbandymas yra ir tarpusavio pasitikėjimas, ir įvairūs kiti klausimai, kurie ateis į darbotvarkę… Bet, man atrodo, kad šioje koalicijoje artumo ir bendrystės yra daugiau negu, pavyzdžiui, toje pačioje opozicijoje. Ji tikrai yra stipriai audrų blaškoma ir tai yra didelis skirtumas nuo buvusios. Nepaisant to, kad mes kurį laiką neturėjome opozicijos lyderio, bet vėliau mes turėjome vieningą sutartį ir praktiškai kas savaitę darėme po kokią vieną bendrą spaudos konferenciją, kur visi trys stovėdavome, nepaisant to, kad buvome iš skirtingu flangų. Sugebėjome tai kažkaip išlaviruoti.
– Bet ir pridirbote… (G. Landsbergis juokiasi). Pridirbote bendradarbiaudami ta prasme, kad dabar opozicijos lyderis Skvernelis, laukdamas ponios Blinkevičiūtės sprendimo dėl dalyvavimo opozicijos koalicijoje, kalba apie socialdemokratų kolaboravimą su konservatoriais. Tą patį kalba ir šešėlinis premjeras Karbauskis. Tarsi ir daromas spaudimas socialdemokratams jungtis prie „valstiečių“ ir „darbiečių“. Iš esmės sako socialdemokratams: jei tu ne su mumis, tai tu su konservatoriais. Kaip žvelgiate į tokias kalbas apie LSDP „satelitavimą“ konservatoriams?
– Nežinau, kokios pozicijos laikysis nauja pirmininkė, bet mes visi matėme, ką reiškia amžino karo stovis buvusiame Seime. Buvo siekiama priešintis kiekviename klausime, kad ir kas tai būtų. Ir tas karas per 4 metus išvargino. Esant tokiai didelei fragmentacijai kairėje pusėje: partijų, partijėlių, šešėlinių ir nešešėlinių lyderių, man regis, kad čia politinei jėgai reikėtų išlikti konstruktyviai, turinčiai aiškų savo vertybinį stuburą… Aš manau, kad būtent tai yra niša. Tokiu atveju jie (LSDP – ELTA) gali vienu klausimu palaikyti valdančiąją daugumą, kitu – palaikyti pono Skvernelio sprendimus. Bet jie turi rodyti, kad yra nepriklausomi savo kelyje. Jei mes juos prisitraukiame – tai gali potencialiai kenkti jiems, bet jei Skvernelis juos prisitraukia – jie tada atsiduria šešėlinio valdovo šešėlyje… Manau, kad visgi bus pasirinktas kelias brėžti savo kryptį. Tam reikia aiškios lyderystės, aiškių žinučių.
– O jūs jau kalbėjotės su naujai išrinkta lydere Blinkevičiūte? Skvernelis sakė, kad bematant paskambino, aptarė reikalus ir pakvietė kavos.
– Aš parašiau žinutę ir dar laukiu atsakymo.
– Tai neatrašė Vilija Blinkevičiūtė?
(G. Landsbergis šypsosi ir kraipo galvą)
– O grįžtant prie valdančiosios daugumos. Trečiadienį iš Liberalų sąjūdžio pasigirdo tokių raginimų tikslinti valdančiosios daugumos sutartį, nustatant tam tikras procedūras priimant sprendimus, lyg ir siūloma steigti koalicijos tarybą. Suprantu, kad visa tai siūloma siekiant išvengti chaoso. Tai yra ta baimė dėl nekoordinacijos?
– Aš neprieštarauju principui… Viskas tvarkoje, galime turėti tarybą ir panašiai. Bet mes matėme vieną tokį vaizdą ir aš manau, kad iš jo galima išvesti problematiką. Apie mėnesį laiko Vyriausybėje virė diskusija dėl galimybių paso. Šioje diskusijoje su dideliu džiaugsmu dalyvavo du liberalų ministrai. Ministras Kairys buvo vienas iš tų, kuris teikė pasiūlymus, nes galimybių pasas kultūros sektoriui yra didelė galimybė ir reikalingas dalykas. Tačiau tada Seime prasideda atskira diskusija, kada Seimo pirmininkė ir kai kurie liberalų frakcijos nariai tai kritikuoja… Aš net laukiau Vyriausybės posėdyje, kada atsistos Simonas Gentvilas ir ponas Kairys ir pasakys, kad mes pagal partinę liniją nesame linkę pritarti…
Tačiau to neatsitiko. Aš suprantu, kad čia didesnė problema yra liberalų frakcijos viduje, surandant bendrą sutarimą.
Jeigu kažkokia formalizuota taryba padėtų tai padaryti, tada gerai, bet jei lūkestis yra, kad jie atves visus liberalus aplink stalą ir kažkas turės visus juos tarpusavyje sutaikyti, su galimybių pasais ir kitomis pozicijomis – tai nėra padaroma. Įsivaizduokite… Juk konservatorių frakcijoje taip pat yra daug nuomonių, yra krikščionys demokratai… Įsivaizduokite, kad mes su krikdemais tiek nesusitartume tarpusavyje, kad jie privalėtų sėdėti prie derybų stalo. Ar tai būtų konstruktyvu? Aš abejoju. Jei mes eitume tokiu keliu, aš siūlyčiau daugumos lyderio poziciją ir, manau, tas daugumos lyderis turėtų – aš turiu žmogų galvoje – būti atsakingas už vienijimo poziciją.
– Kas būtų tas konkretus asmuo ir ar tai būtų opozicijos lyderio analogas?
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
– Aš manau, kad koaliciniame dėmenyje – tai greičiausiai būtų Viktorija Čmilytė–Nielsen. Aš remiuosi Irenos Degutienės patirtimi, kai 2008–2012 metų kadencijoje buvo tas žmogus, aplink kurį telkdavosi.
– O kaip jūs tai įsivaizduojate? Kaip Seimo pirmininkė dalyvauja, kokia būtų jos funkcija?
– Panašiai kaip ir dabar vyksta, tik tiek, kad tam reikia tam tikro įvardinimo. Tame įvardiname yra ir lūkestis (…). Konservatoriai šiandien yra… Mes turime būti stabilizuojanti jėga, kad koalicija judėtų sėkmingai į priekį. Dėl to ateidamas į koalicinį pasitarimą aš ar frakcijos seniūnė, ar premjerė dažnu atveju pristato konsoliduotą frakcijos nuomonę. Norėtųsi, kad tas pats atkeliautų ir iš kitų frakcijų.
– Tai, jei aš gerai suprantu, visi tie ,,pasišpilkavimai“ dėl galimybių paso ir kitų dalykų labiau kyla iš koalicijos partnerių liberalų nesusikalbėjimo?
– Aš negaliu pasakyti, kaip viduje veikia struktūra, bet galbūt formalizavus, mes turėtume labiau išgrynintą aiškią poziciją. Tada ir viešumoje būtų mažiau šurmulio.
– O kalbant apskritai, kokią spalvą turi ši valdančioji dauguma? Ar galima valdančiąją daugumą vadinti liberalia, ideologine prasme?
– Ne… Šiaip tai yra dešinės koalicija, kurioje yra viena labai progresyvi partija, reiškianti labai progresyvias idėjas, kurių anksčiau niekas nebuvo pristatęs. Kita savęs taip ryškiai prie progresyvių partijų nepriskiria. O konservatoriai yra tokia stabili, už valstybę esanti politinė jėga, kuri ieško balanso, kad valstybės laivas mažiau siūbuotų.
– Tačiau viešojoje erdvėje dėl ideologinės kokybės kyla klausimų. Tarkime, šiuo metu dėmesio centre yra socialiniai, vertybiniai klausimai, kaip Stambulo konvencija, Vytauto Mizaro skyrimas Konstitucinio Teismo teisėju, Partnerystės įstatymas. Ar, jūsų manymu, Lietuvoje žymint tai, kur stovi konservatorius, o kur jau stovi liberalas, vis dar yra aiškus riboženklis? Štai tu už Stambulo konvenciją ir Partnerystę – tai tu jau nebesi konservatorius. Ar visgi, laikantis pozicijos, kad konservatizmas neturi šimtmečiais išliekančio ideologinio rakto, mes jau gyvename laikmetyje, kai dorovingam konservatoriui visiškai nesintetiška pasakyti, kad Partnerystės įstatymas nėra tai, kas reiškia revoliuciją?
– Labai įdomus klausimas… Mes frakcijoje vykstančiose diskusijose keliame klausimus, ar žmogaus orumo klausimas yra konservatoriui svarbus, kad žmogus neturi jausti niekinamas, žeminamas, nepriklausomai nuo jo lytinės orientacijos… Visas šis žeminimo fonas ir kažkokios teisybės jausmo atstatymas – ar tai gali būti kažkokios konservatyvios darbotvarkės dalimi? Mano supratimu, taip – gali.
Teisės viršenybės principas, vakarietiškos valstybės pamatai, kurie yra padėti Kovo 11–ąją, valstybės, kuri yra teisinga visiems, idėja. Mes bandome tokius kertinius akmenis išsaugoti. Jeigu valstybė nurašo dalį savo visuomenės ar leidžia jai būti kažkaip išskirtai neigiama prasme, tai nėra valstybė, kuri yra teisinga visiems. Aš norėčiau, kad teisybė būtų atstatyta tam tikrais klausimais.
Bet yra didelis bet. Mes gyvename laikotarpyje, kuris technologijų paskatintas pavadinamas kultūriniais karais. Kartais viešojoje erdvėje atsiradusi takoskyra gali būti Vytis ir pliažas, gali būti keliami klausimai, kur turi būti Smetonos paminklas – Vilniuje ar Palangoje… Tačiau tos takoskyros atsiranda, kai sau nekeli gilesnio klausimo, ką mes giname ir kodėl mes čia esame. Mes pasiduodame tokiai bangai, kad kažkas lyg ir kovoja su šeima. Tačiau nereikia net sakyti, kad nė vienas žmogus neturi jausti, jog jo šeimą kažkas atakuoja. Tie, kurie turi vaikų, kurie, pavyzdžiui, yra kitos seksualinės orientacijos…. Jie nerimauja dėl savo šeimos atžalos, nes bijo, kad ji yra diskriminuojama, niekinama, žeminama.
– Ar šiame kontekste atsistojimas būtent į tą poziciją „už“ – ar tai yra progresyvus požiūris?
– Iš mano pusės, aš to nevadinu progresyvumu. Kaip tik sakau, kad yra tam tikri pamatiniai akmenys, kuriuos mes giname valstybėje.
– Ir tai gali ginti konservatorius be jokių žvaigždučių (rodančių papildomas sąlygas)?
– Man atrodo, kad taip. Mano supratimu, taip. Ir tai yra mano žinia mano partijai. Aš suprantu, kad nebūsiu palaikomas visų. Yra takoskyros.
– O jei jau apie takoskyras. Štai gausiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija sako, kad jie yra tikrieji tradicinių vertybių gynėjai ir ragina Partnerystės įstatymo net nesvarstyti Seime.
– Aš manau, kad ji yra tiesiog opozicija. Prisiminkime poną Skvernelį, 2016 m. stovintį su plakatu už Stambulo konvenciją. Ką tai reiškia? Jis tada griovė šeimą? Kiek šeimų sugriovė? Tai labai paprastas dalykas: jie bus prieš viską, ką daro valdančioji dauguma. Aš į tai žiūriu ramiai, žinau, kad yra opozicijoje žmonių, kurie kelia sau gilius klausimus.
– Garsiai nuskambėjo vadinamasis šeimų maršas. Nemažai aspektų kalbant apie jį kelta: vertybinis, epidemiologinis, kai kas mato geopolitinio saugumo problemą. O kaip jūs matote – kokia yra maršo problema, ar ten jokių problemų?
„Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
– Kiekvienas Lietuvoje atsitikęs panašaus pobūdžio dalykas išvirsdavo į politinę jėgą: Drąsos kelias, Mindaugas Puidokas, kuris po vaikų mušimo/nemušimo klausimo tapo kandidatu į prezidentus. Tai leido būti jam matomam kaip politikui. Kiekviename tokiame darinyje gimsta radikali, dažnai labai aštri politinė jėga ar bent jau nauji poliniai lyderiai. Tai čia aš lygiai tą patį matau. Dėl to manęs visiškai nenustebintų ir kokios nors politinės partijos susiformavimas iš šio pagrindo. Ten tikrai yra pakankamai žmonių, kurie turi politinį patyrimą, nebūtinai mums labai malonų. Jie tikrai gali tai bandyti daryti.
– Jūsų manymu, Vingio parke šeštadienį buvo galimai įmesta sėkla radikaliai jėgai?
Aš to neatmesčiau.
– O jus nustebino, kad šiame procese buvo transliuota prezidento Gitano Nausėdos kalba?
– Pripažinsiu, tikrai nustebino. Man žiūrint iš užsienio politikos perspektyvos, kaip peiliu per stiklą praėjo AFD pareiškimas.
– Jūs turite galvoje Bernhardą Zimnioką?
– Taip, jis balsavo prieš viską, už ką Lietuvoje mes kovojame. Ar tai būtų Sausio 13–osios bylos teisėjų apgynimas, ar tai būtų rezoliucija dėl Aleksejaus Navalno, ar kitų dalykų, kurie mums tikrai yra svarbūs tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Ir akivaizdu, kad tas asmuo yra antieuropietiškas. Sakyčiau, net antilietuviškas. Tai atsidūrimas šalia tokio asmens kelia pagrįstų klausimų, ar tinka valstybės vadovui būti šalia to. Aš būčiau raginęs atsiriboti.
– Visgi prezidento Vyriausioji patarėja pareiškė, kad pranešimas buvo skirtas ne Vingio parke susirinkusiems, bet visoms Lietuvos šeimoms.
– Man regis, kai kurių dalykų geriau nebebandyti paaiškinti.
– Jūs sakote, kad pats taip nebūtumėte daręs. O kodėl, jūsų manymu, prezidentas, kuris jau kuris laikas žurnalistų buvo spaudžiamas pasisakyti ir dėl maršo, ir apskritai dėl Partnerystės įstatymo, pasielgė būtent šitaip?
– Man tikrai sunku suprasti racionaliai. Jei tai virs radikalia politine jėga, o ponas Orlauskas yra pasakęs, kad jie ketina eiti ta linkme. Todėl turėti tai politinei jėgai prezidento tam tikrą palaikymą net ir iš vieno maršo, tai kenks pačiam prezidentui. Reikia labai aiškiai suprasti, kad jo (prezidento – ELTA) 2019 m. sėkmė atėjo iš labai plataus spektro, nuo kairės iki dešinės. Būtent „adamkiška“ idėja, kuria daugelis pasitikėjo, vienijančio prezidento idėja. Bet ji yra visiškai priešinga vadovo, kuris pasirenka vieną kraštą ir asocijuojasi su juo. Ir ypatingai dar radikaliu. Norėčiau tikėti, kad tai nebuvo tokia intencija, bet deja, taip atrodo, kad taip yra padaryta.
– O baigiant šią temą su Partnerystės klausimu, ką prognozuotumėte? Ar pavyks šiai Seimo daugumai dar pavasario sesijoje priimti. Ponas Skvernelis sako, kad geriausiu atveju bus tik pateikimas. Ar gali čia būti staigmenų? Gal jūsų frakcija dar šmėstels su siurprizais?
– Aš galiu pasakyti taip… Buvo daug idėjų išmesta į eterį. Ir dėl neapykantos kalbos, ir dėl kitų dalykų. Man atrodo, kad Partnerystės įstatymas yra labai svarbus ir praktiškas. Jis yra orientuotas į tam tikrą dalį Lietuvos žmonių. Todėl aš apsisprendžiau neteikti Stambulo konvencijos ratifikavimo dėl to, kad užsienio reikalų ministras turėtų tą daryti. Aš manau, kad mes šiandien turime instrumentus, kurie gali padėti apsaugoti silpnesniuosius nuo smurto. Galbūt galima ieškoti kitokių papildomų instrumentų, o dabar visas dėmesys turi būti skirtas, ar yra galimybė priimti Partnerystės įstatymą. Aš tikiu, kad taip. Manau, kad yra galimybė, manau, kad yra pakankamai politinės valios ir argumentų. O staigmenos jos ir dėl to vadinasi staigmenos.
O ar gali būti staigmenų dėl Europos Vadovų Tarybos klausimo? Mano požiūriu, turime įšaldytą konfliktą, kai viena pusė sako, kad reikia daryti vienaip, o kita – kad kitaip. Tiesiog nėra bendrų vardiklių. Apskritai valdančiosios daugumos, konservatorių žygis už kitokį atstovavimą EVT, ar jis nėra vedantis į niekur? Gal tik kuriamos visiškai nereikalingos trintys su Prezidentūra?
– Vėlgi, matyt, nėra taip aiškiai paaiškinta visuomenei ir gaila, kad ta diskusija nėra nuėjusi giliau, apie ką ir kodėl čia yra diskusija. Po Rolando Pakso buvo išgąstis, kad vienas prezidentas „su iššūkiais“ turės galią EVT… Tada viskas buvo sukoncentruota į Užsienio reikalų ministeriją ir Užsienio reikalų ministerija koordinuoti ėmė visus europinius klausimus. Šiandien klausimo esmė yra tai, ar ES yra užsienio politika. Teisininkai yra aiškiai atsakę, kad tose srityse, kuriose mes esame perleidę dalį savo valstybės suvereniteto viršnacionalinei organizacijai, tos sritys tampa vidaus politika.
– Taip, bet Konstitucijos ekspertai turi kitą nuomonę – skeptišką tokioms permainoms.
– Bet taip neveikia. Mes šią savaitę turime ministrų tarybas. Į Briuselį važiuoja kultūros ministras, kitą savaitę važiuos ekonomikos ministrė. Kodėl jos važiuoja, jei tai yra užsienio politika. Jos važiuoja, nes tai yra tęsinys jų vykdomos politikos.
– Ko gero, šiuose teiginiuose esama logikos, bet, kaip ten bebūtų, klausimas, kurį aš užduodu, yra labiau susijęs būtent su politika ir būtent su negebėjimu susitarti. Tad pasuksiu kitaip klausimą: ar turint gerų intencijų optimizuoti Lietuvos atstovavimą EVT, nebūtų prasmingiau tą dalyką daryti lanksčiau, gal net projektuojant sprendimus kitoms prezidento kadencijoms?
– Mano pozicija visada buvo tokia pati, aš tą sakiau ir pokalbiuose prezidentui, tą patvirtino ir Europos reikalų komitetas. Susitarimas, aišku, yra geriausia išeitis. Faktas. Ingrida tikrai nėra tas žmogus, kuris kovotų galios žaidimuose. Ji yra užsiėmęs žmogus, kuris dirba dieną naktį…
– Tačiau ganėtinai noriai į kovą stojo jūsų kolegos. Pavyzdžiui, Žygimantas Pavilionis. Jis ketvirtadienį kalbėdamas apie tai teigė, kad galbūt prezidento patarėjai klaidina Gitaną Nausėdą perduodami informaciją dėl vykstančių diskusijų…. Tai šiek tiek priminė Karbauskio ne kartą sakytą nepasitenkinimą, kad dėl kažko kaltas ne prezidentas, bet jo patarėjai…
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
– Jis nėra frakcijos seniūnas ar šešėlinis vadovas… Jis turi nuomonę, tebūnie… mano pozicija visada buvo, kad reikia susitarti. Bet mes turime suprasti tai, dėl ko mes tariamės. Prezidentas atstovauja valstybei, bet premjeras atstovauja Vyriausybei. Tai jei dabar visi ministrai taryboje atstovauja savo ministerijoms, o premjeras ten pat negali atstovauti Vyriausybei – tai tada mes akivaizdžiai turime prasilenkiančią logiką (…). Aš turiu tokį lūkestį, kad yra galimybė prezidentui išgirsti kvietimą susitarti ir susėdus sudėlioti kažkokį planą. Tiesiog dėl valstybės, kad valstybei būtų atstovaujama geriau. Šiandien, mano nuomone, valstybei nėra atstovaujama iki galo pagal teisės principus.
– Bet jūsų principas… Gerai, yra argumentai, yra siekinys, bet ar visa tai jūs norit būtinai padaryti artimiausiu metu. Trečiadienį Seimo komitetai davė tarsi laiko iki birželio prezidentui „ateiti į konsensusą“.
– Jei nepavyks, tada ir nepavyks susitarti. Gal bus kokios konstitucinės iniciatyvos. Gal abu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą: premjerė ir prezidentas. Tai yra valstybininko požiūris – gerąja prasme. Atriškime Gordijaus mazgą (…). Tiesą sakant, esame klampioje situacijoje. Kartais pasako, kad (dėl EVT – ELTA) taikomi dvigubi standartai… Mano nuomone, tas sprendimas, kuris buvo priimtas Andriaus Kubiliaus susitarimu su Dalia Grybauskaite, nesukuriant jokio teisinio pagrindo, o tiesiog įkuriant paprotinės teisės institutą, jis valstybei teisiniu atžvilgiu buvo žalingas. Tada reikėjo parengti įstatymus, kad jie nekeltų klausimų. Bet niekas nebuvo pakeista.
– Tai ir vėl kaltas Kubilius?
– Šiuo atveju, taip. Aš tam visiškai pritariu.
–Kiek, jūsų manymu, verta, žvelgiant iš dabartinio konteksto, kelti klausimą dėl EVT, kurio, žvelgiant į Prezidentūros vedamą pozicijos liniją, sunku pasiekti?
– Jį galima pasiekti, klausimas, kokia kaina ir kas čia toliau darysis. Aš sakau, kad susitarimas yra geriausias variantas: bendras kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra geras sprendimas.
– Kiek esama nusiteikimo sumokėti santykių su prezidentu sąskaita?
– Man atrodo, kad kai suprantama, jog objektas yra ne galios santykis, o teisės principai, tai tuomet – aš labai norėčiau tikėti – neiškyla ir santykių problemos. Teisę aiškinamės nebūtinai susipykdami, tam teisė ir yra išrasta, kad mes nesusipyktume.
– O dabartiniai santykiai su prezidentu… Žvelgiant ne tiek iš savo, kiek iš platesnės – valdančiosios daugumos perspektyvos?
– Tiesą sakant, aš matau trintį tarp vieno žmogaus Prezidentūroje ir kelių žmonių Seime.
– Ir tas žmogus Prezidentūroje veikiausiai ne prezidentas.
– Ne, ne prezidentas. Prie Seimo narių tokio viešo bendravimo mes esame lyg ir pripratę.
– Jūs kalbate apie vyriausiąją patarėją Skaisgirytę?
– Taip. Mane stebina kartais viešas komentavimas dalykų, kurie paprastai yra išsiaiškinami tiesiog susitikus. Būna, kad po jos dalyvavimo radijo laidoje sužinai viską taip, lyg kalbėtum su opozicijai priklausančiu Seimo nariu. Pirmadienį išėjo Saulius Skvernelis, antradienį – Asta Skaisgirytė. Tokie du opozicijos veikėjai, kurie turi įvairių nuomonių apie valdančiąją daugumą. Labai neproduktyvu ir aš manau, kad mano uždavinys, ir aš tą prezidentui esu pasakęs, siūlyti kompromisus, kurie tas puses taikytų. Iš paties prezidento aš nematau, negirdžiu jokio pasipriešinimo ar pasipiktinimo dėl santykių suprastėjimo. Bet po to perskaitai, kad patarėja turi kitą nuomonę.
– Tai, vėl pašaržuojant, Karbauskis buvo teisus dėl prezidento patarėjų, kad santykius aptemdo ne prezidento užimta pozicija, bet Prezid\entūros korpuso pozicija. Kita vertus, aš priminsiu, kad pats esu klausęs prezidento ir jis tvirtino, kad nėra skirties tarp jo ir patarėjų nuomonių.
– Aš galiu drąsiai pasakyti, kad skirtis tikrai yra. Aš ją ne kartą esu patyręs.
– O kas konkrečiai, dirbant su ponia Skaisgiryte, yra tie klausimai, kuriuos sunku pajudini? Ambasadorių skyrimas į ES? Ambasadoriaus JAV klausimą šiaip tai išsprendėte, bet dėl ES vis dar mušate rekordus laikydami tuščią kėdę?
– Aš esu pasiūlęs prezidentui kompromisinį sprendimą. Šiandien mes esame keblioje situacijoje (…) aplikavo žmonės į šią poziciją ir, mano supratimu, tai yra aukščiausios kategorijos diplomatai. Tai nepaprastai kompetentingi žmonės. Tačiau yra girdimas šioks toks nepritarimas šiam klausimui. Aišku, kad užstrigti nenorime ir aš ieškau sprendimų, kaip tai būtų galima išspręsti. Ir man vėl susidaro įspūdis, kad tai yra ne tiek prezidento veto, kiek asmeninis susikirtimas būtent Užsienio reikalų komiteto pirmininko ir vyriausios prezidento patarėjos (A. Skaisgirytės – ELTA).
– Ponia Skaisgirytė šią savaitę minėjo, kad yra, kaip supratau, Prezidentūros pasiūlytas kandidatas į ambasadorius ES ir kad tikrai jis bus patvirtintas, nes jokių klausimų dėl reputacijos ar kompetencijos nekils.
– Nesekiau Skaisgirytės pasisakymų, bet ambasadorių skyrimas yra labai jautrus procesas, kuriame dalyvauja Užsienio reikalų komitetas. Jis turi patvirtinti. Jo patvirtinimo negavus, klausimas nejuda į priekį. Tad tam tikras pingpongas tarp dviejų institucijų nesukuria pridėtinės vertės, jis kelia tik didesnes įtampas. Negali patarėja tikėtis, kad ji pasakys ir komitetas priims besąlygiškai kažkokį variantą.
– Kiek dar gali tęstis šis ambasadorių neskyrimo klausimas?
– Aš esu pateikęs sprendimo būdą ir nieko atsakant negirdėjau.
– O tas sprendimo būdas… ar tai konkrečios pavardės, ar kažkoks kitas sprendimas?
– Pavadinkime, kad tai tam tikra struktūra, kaip mes galėtume būtent šį klausimą išspręsti. Man atrodo, kad tai yra logiška ir teisinga visoms pusėms. Tada būtų galima tikėtis, kad tas sprendimas (bus priimtas – ELTA) ir Užsienio reikalų komitete, ir Vyriausybėje, ir, jei tinka, Prezidentūroje… Esame atsidūrę per vidurį, bet tikiuosi, kad prezidentas įsiklausys ir išgirs pasiūlymą.
– Apibendrinkime tai, ką jau kalbėjome – patarėjų, ambasadorių klausimą, nesutarimus dėl EVT… Ką tai rodo santykių prasme, kaip klostysis santykiai su prezidentu iki 2024 m. Ar nesikartos istorijos, kokios buvo tarp Butkevičiaus ir Grybauskaitės, kai buvo santykiai pašliję… Ar yra rizika, kad gali atsirasi ir kitokios trinčių formos?
– Reikia nepamiršti, kad artėja prezidento rinkimai ir tas kurs naują realybę. Juokaudamas sakau, kad prezidento rinkimai bus anksčiau nei Seimo. Tikėtina, kad tokio veikimo šioje srityje gali būti ir daugiau ir netgi, grįžtant prie jūsų klausimo apie pasisakymus, gal tai jau net ir prasidėjo.
– Tai kas nuo konservatorių bus kandidatas prezidento rinkimuose? Kai kas, beje, jums jau nupiešė dalyvavimo perspektyvą. Matytumėte save (G. Landsbergtis juokiasi) ar visgi vėl bandytų premjerė Ingrida Šimonytė?
– Aš neatmetu, kad konservatoriai gali neturėti kandidato šiuose rinkimuose.
– O kodėl?
– Galbūt parems ką nors.
– Ar dabar matote tokių žmonių, kurie galėtų ir dalyvauti, ir gauti partijos paramą.
Dalia Grybauskaitė Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
– Gal paremtų netgi dabartinį prezidentą, kas ką žino… Mes partijoje turėsime diskusiją. Kol kas aš neatmetu tokios galimybės, ta diskusija nėra prasidėjusi.
– O prezidentė Dalia Grybauskaitė? Jūsų manymu, galėtų ji bandyti grįžti į areną, ir kaip jūs į tai žiūrėtumėte? Jau esate paramą jei reiškę.
– Aš neatmetu galimybės, kad yra stiprių naujų kandidatų.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo pasisakyme Šeimos dienos proga atkreipė dėmesį į būtinybę sureguliuoti homoseksualių porų santykius civilinės teisės plotmėje tokiu būdu, jog nebūtų pažeistas Konstitucijos 38 straipsnis, skelbiantis, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Jeigu kažkam nepatiko paminėtasis prezidento išstojimas, mielaširdingai priminsiu, kad tokia ir yra pirmutinė prezidento pareiga – ginti Konstitucijos dvasią ir raidę, konstituciškai įvirtintus žmonių interesus. Žinia, nežiūrint visa ko kito, prezidentas dar yra ir Konstitucijos garantas. Kitas klausimas, ar civilinis homoseksualių porų santykių normavimas projektuojamo Seime Partnerystės įstatymo pavidale nesikerta su Konstitucijos 38 straipsniu pagal visus čia įvardijamus punktus, nuo A iki Z, taip pat ir tuo, kad 38 straipsnis nenumato šeimų įvairovės (Konstitucinio Teismo interpretacija čia jau yra pridėtinė vertė arba, dar tiksliau tariant, kontrabanda), išskyrus tą atvejį, kai šeima sudaroma santuokos pavidalu laisvu vyro ir moters sutarimu.
Tačiau pažiūrėkime į šį reikalą dar ir iš kitos pusės. Jeigu mūsų bendrapiliečiai iš LGBT bendruomenės trokšta to Partnerystės įstatymo kaip dangaus manos, nesitaikstydami su numatomomis alternatyvomis apie bendro gyvenimo normavimą, ar nebūtų galima iš tiesų rasti tokią teisinę išeitį, kad ir Vilkas būtų sotus, ir avis sveika? Iš tiesų, čia greičiau reikėtų kelti klausimą dėl to – kaip išsaugoti sveiką vilką (Konstituciją) ir užganėdinti avelių interesus, leisti joms pasisotinti? Kad ir kaip žiūrėtume, jie yra mūsų žmonės, niekur vienas nuo kito nepasidėsime. Be to, kaip atrodo bent man, teisingai subalansuotas partnerystės įstatymas toli gražu nėra toks pavojingas užkratas kaip Stambulo konvencijos ratifikavimo aktas.
Tačiau pakeliui į tokią visuotinę taiką, kai vilkas guli šalia ėriuko, dar pabandykime atsakyti bent sau į kelis ramybės neduodančius klausimus.
PartnerystėVažiuoja vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jau visiems tapo aišku, kad homoseksualių porų civilinė registracija pagal partnerystės įstatymą sukurtų naują šeimos tipą, šalia santuokos būdu sudaromos šeimos laisvu vyro ir moters sutarimu.
Kaip pavadintume tokį šeimos naujadarą konstituciniu požiūriu? Žiūrint teoriškai, tai būtų nekonstitucinis šeimos tipas, įnešantis sumaištį į konstituciniais pagrindais organizuotą visuomenės gyvenimą. Tačiau dėl visuotinės meilės, taikos ir ramybės būtų galima nusižengti teorijai dar kartą, tarkime, prisimenant, kad kai kuriuose šalyse toks visai ne loginiais pagrindais sudarytas Partnerystės įstatymas jau egzistuoja, o, be to, partnerystės įstatymo Lietuvoje lokomotyvas Tomas Raskevičius užtikrina mus, kad lietuviškame variante nėra numatoma įsivaikinimo galimybė Partnerystės įstatymo pagrindu susiformavusioms homoseksualų šeimoms.
Tačiau būtent čia, kai jau atrodė, kad priartėjo visuotinio susitarimo galimybė, mes priversti atšokti vienas nuo kito, dažnai net nesugebėdami nuslėpti savo pasidygėjimo.
T.Raskevičius visais saviškiams paduodamais gestais ir mimikomis, o kartais ir atviru tekstu skuba pranešti, kad partnerystės įstatymas būtų tik pirmoji pakopa arba naujai atkovota platforma, kuri įgalintų nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose kovoti už homoseksualių partnerių sukurtų vadinamųjų šeimų prilyginimą pagal visus parametrus konstitucinei, santuokos būdu sukurtai šeimai laisvu vyro ir moters sutarimu. Partnerystės įstatymą su minėtu apribojimu dar tik planuojama pateikti svarstymui Seime, o rudenį numatyto surengti gėjų parado Kaune organizatoriai jau skelbia, kad svarbiausias jų reikalavimas yra ir bus homoseksualių porų teisė įsivaikinti. Taigi – kas čia kam stengiasi apdumti akis? Toks sukčiavimas ir yra labiausiai nemalonus dalykas, ar ne?
Taigi, kaip atrodo bent man, Partnerystės įstatymas netaptų takoskyros ir susipriešinimo pretekstu tik tokiu atveju, jeigu čia pat būtų įdėti saugikliai, numatantys kategorišką draudimą teisiškai įformintos partnerystės pagrindą traktuoti išplėstiniu pavidalu, užsitikrinant partneriams įvaikinimo teisę per teismus. Teisingai subalansuotame Partnerystės įstatyme tokios teisenos atvejis turėtų būti eliminuotas iš principo. Įstatymo preambulėje arba 1-ame punkte turėtų būti įrašyta daugmaž taip, kad teismo sprendimo dėl įvaikinimo teisės suteikimo Partnerystės įstatymo pagrindu precedentas lemia paties Partnerystės įstatymo susinaikinimą. Tai, jeigu norite, būtų panašu, kad kažkas ima ir pasmaugia savo pasigimdytą kūdikį (išvargtą įstatymą) savo paties rankomis.
Antrasis Partnerystės įstatymo punktas privalėtų skelbti, kad šis Įstatymas negali kirstis nei su viena Konstitucijos 38-straipsnio pozicija, nežiūrint interpretacijų įvairovės.
Istorinė kitų šalių patirtis mus įpareigoja susidėti tokius saugiklius.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Tikrai netvirtinu, kad homoseksualai yra vilkai, valgantys vaikus, čia visiškai nesiruošiu pritaikyti pasakos apie Raudonkepuraitę pavyzdžio. Tačiau kaip ne kartą yra pastebėjusi Kristina Zamarytė-Sakavičienė, daugiakartiniai tyrimai rodo, kad homoseksualų poroms kyla gausybė papildomų keblumų, siekiant užtikrinti mažųjų laimingą vaikystę. O Konstitucijos 38-asis straipsnis, prisimename, skelbia, kad valstybė privalo apginti vaikystę.
Nieko geriau ir tiksliau nepasakysiu šia tema nei minėtoji K.Zamarytė-Sakavičienė, todėl visus, besidominčius kylančiomis temos kolizijomis, kviečiu pagūglinti anosios pavardę, ten rasite ne tik doro, švaraus, bet ir neįtikėtinai konceptualaus pasvarstymo pavyzdžius. Drąsiai sakau, K.Zamarytė-Sakavičienė yra nacionalinė Lietuvos vertybė. Kai prieš akis dabar taip dažnai šmėžuoja moterys, purvinomis kanopomis lipančios į valdžią, K. Zamarytės -Sakavičienės veiklos pavyzdys suteikia atgaivą širdžiai ir protui.
Galiausiai, kaip atrodo bent man, ne homoseksualai yra didžiausias blogis, nežinau – kaip kitiems, o man homoseksualai netrukdo gyventi nė truputėlio, daug blogiau, kaip atrodo, yra tai, kad bandydami užsitikrinti tarptautinių galios centrų palankumą ir prisidengdami madingu seksualinių mažumų teisių gynimo vajumi kai kurie politikai siekia išsilaikyti valdžioje, varydami iš esmės antinacionalinės, lietuvių tautos gyvastingumui kenkiančios politikos vagą.
P. S.
Dėl pilnutinio metaforos išplėtojimo gal ir būtų galimą diplomatiškąjį Gitaną Nausėdą pavadinti džentelmenu Konstitucijos gynimo vilko kailyje. O apie tai, ką savo ruožtu Sokratas vadino vilkais ėriuko kailyje, – pasakojau aną kartą.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors Prezidentūra leidžia suprasti, kad nėra nusiteikusi prieš Partnerystės įstatymą, tačiau „valstietė“ Agnė Širinskienė vis dar turi vilties, kad prezidentas Gitanas Nausėda valdančiųjų rengiamą įstatymą vetuos. Politikė mano, kad būtent dėl to, jog į viešumą nutekėjęs valdančiųjų rengiamas Partnerystės įstatymo projektas dar nėra galutinis, prezidentas, kalbėdamas apie jį, atsargiai renka žodžius.
„Prezidentas pateikė tam tikrus principus. Kiek aš anksčiau esu mačiusi jo politinius pasisakymus, jis labai nuosekliai to paties laikėsi, sakydamas, kad pritaria partnerystės institutui. Tačiau ir rinkimų kampanijos metu buvo tam tikri pasisakymai, kurie leidžia suprasti, kad prezidentas partnerystės netapatina su šeimos teisiniu santykiu. Ir bent jau iš to kalbėjimo mitingo dalyviams ir Lietuvos šeimoms toks vaizdas susidarytų, kad toks bendras principas buvo išsakytas, jog partnerystei – taip (…), bet buvo išsakytas sąlytis ir su 38 Konstitucijos straipsniu, su šeimos sąvoka“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Nors A. Širinskienė kol kas neskuba prognozuoti, kokia bus prezidento pozicija dėl valdančiųjų rengiamo Partnerystės įstatymo, tačiau teigia, kad galimybė, jog prezidentas šį kontraversiškai visuomenėje vertinamą įstatymą vetuos, – reali.
„Kiekvienas įstatymas gali būti vetuojamas, ypač, kai jis kelia kontraversijas visuomenėje ir kaip jis kuria iš esmės tapačius santuokai arba tapačius šeimai institutus. Tai manau, kad tie nuogąstavimai dėl vetavimo išlieka ir matant tai, ką prezidentas anksčiau yra kalbėjęs. Bet mes turime gerbti jo nuomonę, ir tai yra absoliučiai ne Seimo klausimas, tai prezidento valia, dėl to aš tai atsargiai ir vertinu“, – sakė politikė.
Politikė taip pat teigia, kad valdančiųjų rengiamame projekte apibrėžta partnerystės sąvoka yra, pasak jos, paimta iš 2011 metų Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame apibrėžiama šeimos sąvoka. A. Širinskienės teigimu, vienintelis projekto rengėjų padarytas pokytis, kad buvo išbrauktas žodis „šeima“ ir įrašyta sąvoka „partnerystė“.
„Paimta iš 2011 m. Konstitucinio Teismo nutarimo šeimos sąvoka, yra išbrauktas žodis „šeima“, įrašytas žodis „partnerystė“, ir tas šeimos santykio turinys yra visas paliktas. O Konstitucinis Teismas dar 2011 metais tame pačiame nutarime labai aiškiai pasakė, kad yra nesvarbu, kokia yra šeimos santykio forma, koks pavadinimas yra, bet yra svarbu, koks šeimos santykio turinys. Ir pagal turinį yra sprendžiama, ar tai yra šeimos santykis, ar nėra“, – sakė A. Širinskienė.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
„Šiuo atveju akivaizdu, kad T. V. Raskevičius, konstruodamas tą projektą, labai aiškiai suprato, ką daro. Jis pasiėmė labai aiškiai šeimos santykio turinį, pavadino tai partneryste ir dabar bando įrodinėti, kad nėra žodžio „šeima“ jo įstatyme. (…) Akivaizdu, kad yra kuriamas šeimos santykis“, – pridūrė ji.
Vis tik A. Širinskienė mano, kad prezidentas tai, ar Partnerystės įstatymas skiriasi nuo šeimos sampratos ir santuokos instituto, galės įvertinti tik tada, kai bus įregistruotas galutinis projekto variantas.
„Spėlioti, manau, čia politikai gali, tai yra įdomi ir populiari tema. Tik tiek, kad mes matysime, aš manau, patį projektą, matysime, manau, jo vertinimus ir matysime prezidento poziciją. Bet kuriuo atveju, ką mes bespėliotume, tai yra tik spėlionės, kurių galbūt kartais reikėtų ir mažiau, nes prezidentas tikrai išreikš poziciją, kai pasirašinės Partnerystės įstatymo projektą vienu ar kitu pavidalu“, – sakė ji.
A. Širinskienė taip pat įsitikinusi, kad prezidentui išsakyti aiškią poziciją dėl Partnerystės įstatymo, kol nėra galutinio jo varianto, yra sunku. Todėl politikė įsitikinusi, kad prezidentas, šeštadienį kreipdamasis į šalies gyventojus, apie Partnerystės įstatymą atsargiai pasirinko žodžius ir pasakė būtent tiek, kiek ir norėjo pasakyti.
„Aš manyčiau, kad esamu metu yra labai sunku pasakyti tą aiškesnę poziciją, nes nėra projekto, yra tik kažkokie padriki gabalai, kurie yra nutekėję, kurie nežinia, ar bus projekte, ar ne. (…) Tai, aš manyčiau, kiekvienas politikas paprastai pasako, kiek jis nori pasakyti. Tai, matyt, ir Jo Ekscelencija, matydamas, kad tokia situacija, pasakė tiek, kiek jis norėjo pasakyti, išreikšdamas kartu tame pasisakyme ir paramą šeimoms Lietuvos, kas tikrai yra svarbu ir kas jo veikloje buvo labai nuoseklu“, – sakė A. Širinskienė.
ELTA primena, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė leido suprasti, kad savo sveikinime Tarptautinės šeimos dienos proga G. Nausėda nepasisakė prieš Partnerystės įstatymą. Patarėjos teigimu, prezidentas, užsimindamas, kad pasinaudos savo galiomis, kad šeima ir toliau liktų visuomenės ir valstybės pagrindu, veikiausiai kalbėjo apie santuokos klausimą. Veto antspaudas
„Sakiau tai per Prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar. Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – šeštadienį išplatintame sveikinime teigė G. Nausėda.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nors Seimo koridoriuose jau kalbama, kad vadinamasis „Šeimų gynimo maršas“ gali būti preliudija į dar vieną Lietuvoje atsirasiančią politinę partiją, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė neslepia abejojanti tokiomis perspektyvomis. Pasak jos, sukurti partiją iš vieno klausimo nėra lengva, tuo labiau, kad bent jau kelios parlamentinės jėgos pretenduoja į tą pačią nišą – ginti esą grėsmių akistatoje atsidūrusias tradicines šeimas.
„Tai, kad Uspaskichas arba Karbauskis vienaip arba kitaip prie šio maršo prisišliejo, rodo, kad bent jau kai kurie politikai įsivaizduoja, jog yra niša kalbėti apie tai, kad reikia visuomenę nuo kažko ginti. Taip jie demonstruoja, kad ten mato savo rinkėją“, – šeštadienį prasidėjus vadinamajam „šeimos maršui“ Eltai teigė R. Urbonaitė.
Pasak MRU dėstytojos, net jei tarp renginio organizatorių ir yra minčių iš „maršo“ išauginti dar vieną politinę partiją Lietuvoje, realybė bei dirva tokioms politinėms ambicijoms vargu ar yra palanki. Politinė partija, pažymi R. Urbonaitė, nėra vienkartinis darinys.
„Partija negali apsiriboti vienu klausimu, reikia programos, kuri apimtų ne vieną sritį. Taigi jei šiuo atveju tu kuri partiją tik prieš LGBT, prieš Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją, prieš vakcinavimą ar testavimą – natūralu, kad viskas gali labai greitai išsisemti. Žmonėms aktualu yra daugybė kitų dalykų, ne Partnerystės įstatymas, kuris daugumos gyvenimų niekaip nepaveiks, tačiau pensijų sistema, socialinio draudimo sistema, sveikatos ir švietimo sistemos“, – sakė politologė.
Ir nors Lietuvos istorijoje esama pavyzdžių, kuomet politinės partijos atsirado keldamos tik vieną klausimą – tokia buvo „Drąsos kelio“ politinė jėga – R. Urbonaitė skeptiškai vertina galimybes, kad būtent šiuo atveju tai galėtų pasikartoti. Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Yra partijų, be to, ir parlamentinių, kurios jau dabar yra užėmusios ar bando užimti nišą būtent šiais klausimais, kad tradicinės šeimos yra puolamos ir panašiai“, – „valstiečių“ bei „darbiečių“ partijas galvoje turėdama sakė MRU politologė.
Atsargiai R. Urbonaitė kalbėjo ir apie galimybes, kad „maršo“ iniciatoriai galėtų transformuotis į sėkmingus visuomeninius rinkimų komitetus. Jos teigimu, jei savivaldos rinkimuose būtų einama su idėjomis, kurias dabar dažnai kelia „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai, vargu ar atsirastų pakankamas palaikymas.
„Jei tavęs klausia apie ūkinius reikalus, apie savivaldos problematiką… Juk tuomet nepakaks plakato – aš prieš Stambulo konvenciją, prieš skiepijimą, prieš partnerystę. Ne savivaldos prerogatyvoje tokie sprendimai. Tai nacionalinio lygio klausimai. O nacionaliniu lygiu šiais klausimais pasisakančių partijų jau yra“, – sakė R. Urbonaitė.
Eugenijus Gentvilas yra vienas iš tų retai pasitaikančių politikų, kurie dažnai ima ir pasako tai, ką galvoja. Dar įdomiau, – minėtas politikas neretai kalba neįtikėtinai turiningai ir, kaip atrodo bent man, jo verta pasiklausyti, paknopstomis neišjungiant radijo ir neužgesinant TV ekranų, kaip dažniausiai darome, pamatę jau įkyrėjusius politikų veidus. Todėl nelaikyčiau jo kalbos liapsusu tai, kad šį pirmadienį LRT diskusijų forume E.Gentvilas homoseksualus prilygino savo giminaičiui su medine koja. Esą kartą jo vienas giminaitis su medine koja paklausė – kodėl jūs ginate tuos gėjus, o garbusis Seimo narys jam atsakęs – kodėl tu neva neprieštarauji, kai tave, luošį, valstybė saugo ir gina, bet pergyveni dėl gėjams teikiamų privilegijų ir papildomų apsaugos priemonių.
Dar kartą perklaustas E.Gentvilas tikriausiai netvirtintų, kad homoseksualizmas yra kažkoks, tarkime, psichofiziologinis luošumas, tačiau jis, stodamas mūru už Partnerystės įstatymą, pasirinko iš esmės teisingą taktiką, siekdamas pažadinti žiūrovų jausmingumą ir gailestį, pabandęs paskatinti užsisenėjusio graudulio pūlių prasiveržimą.
Vėžlys. Slaptai.lt nuotr.
Aš taip pat čia nesiruošiu varinėti tuščių kalbų, kurios niekur neveda, apie skirtumą tarp patologijos ir normalumo standartų, tačiau iškart prisipažinsiu, kad nesibaigiantys homoseksualų ir jų artimųjų verksmingi pasakojimai apie patirtas kančias jau yra tapę pabodusiu žanru, neretai išprovokuojančiu priešingą reakciją ir užmenančiu mįslę apie agresyvų neskoningumą. Užteks tos ašarų jūros, graudulingosios falšo fiestos rypavimų! Jeigu jums tas Partnerystės įstatymas yra toks reikalingas, turėkitės… Taip norėtųsi pasakyti ir man, nelinkusiam greitai susigraudinti, tačiau čia iškyla keli formalūs teisinio pobūdžio klausimėliai su prisikabinančiomis viena kita ontologinio pobūdžio implikacija.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jeigu Partnerystės įstatymo rengėjai dorai siektų turiningos diskusijos, nelaikydami oponentų už kvailį ir neišmanėlį, jie privalėtų be didesnių išsisukinėjimų pripažinti, kad partnerystės įstatymas yra orientuotas į naujo tipo šeimos sukūrimą, šalia vyro ir moters sąjungos, įregistruotos santuokos būdu. Todėl aš toliau pašyčiau paaiškinti – kokio tipo šeima partnerystės įstatymo pagrindu bus registruojama? Jeigu net ir sutariame, kad santuoka yra tik vienas iš pagrindų šeimos santykiams kurti, įsivaizduojant, kad vyras ir moteris gali kurti bendrą gyvenimą nesusituokdami, pripažįstant pilnavertį statusą nepilnai šeimai, vis tik minėtos išlygos neužginčija konstitucinės normos, kad šeima yra vyro ir moters sąjunga su visais iš to išplaukiančiais įsipareigojimais vienas kitam. Nepilna šeima vis tik yra vienas dalykas, o homoseksualių porų bendras gyvenimas – kitas. Homoseksualių porų bendras gyvenimas, siekiant pratęsti šeimų klasifikaciją pagal loginius taksonomijos reikalavimus, galėtų būti vadinamas nebent nuline šeima arba šeimos protezu. Taigi, kad ir kaip ten viskas toliau susidėlios, vis tik šiurpiai skambėtų dalykų padėties įvertinimas, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės ir visuomenės pagrindų yra šeimos protezas.
Parmenido, kuris skelbė, jog būtis yra nedali nei laike nei erdvėje, mokinys Zenonas savo mokytojo išvadų teisingumą siekė pagrįsti atvirkštine tvarka, demonstruodamas tai – į kokius neišvengiamus prieštaravimus įsiveliame tada, kai neigiame tokį nedalumą.
Zenono požiūriu, jeigu erdvė ir laikas yra dalūs iš principo, tai jie turėtų būti pripažinti dalūs iki begalybės, nes jokios nedalumo ribos jau neturime teisės imti už pagrindą. Tai be visa ko kito reiškia, kad „lėtesniojo nepavys nė pats greičiausias“ (vadinamoji Achilo ir vėžlio aporija). Esą besivejančiam (greitesniajam) reikia laiko dalies, kad jis galėtų pasiekti tą vietą, kur tos laiko dalies pradžioje buvo priekyje esantis (lėtesnysis). Per tą laiko dalį, kol pirmasis pasieks tą vietą, kur tos laikos dalies pradžioje buvo antrasis, tas antrasis savo ruožtu pasistūmės iš priekį per tam tikrą erdvės atkarpą. Ir t. t., ir t. t., Achilas nepavys vėžlio net per visą amžinybę, nors tose lenktynėse besivejantysis priartės prie besivejančio per be galo mažą atstumą. Tai viena iš Zenono aporijų. Dabar nesivelsime į ginčą dėl to, ką tokios aporijos reiškia šiandieninės fizikos požiūriu, tačiau ontologijos tėvas Parmenidas savo ruožtu mums sufleruoja, kad valstybės ir visuomenės pagrindu gali tapti tik toks būties atomas kaip tradicinė hetero santykio-šeima, kai savo ruožtu tuščioji homo santykio-šeima yra dali iki begalybės.
Taigi net ir tada, kai mes pagaliau sustosime, pakėlę akis į dangų ir nuščiuvę prieš didelę audrą, priekyje dar ilgai girdėsis įkyrus vėžlio medine koja kaukšėjimas…
