Stop ženklas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė valdančiosios koalicijos svarstymus inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrios Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos vertina itin skeptiškai. Politikė stebisi valdančiųjų gretose kilusiu, pasak jos, „keistu sąmyšiu“ dėl kelių metų senumo istorijos, kurią parlamentas jau nagrinėjo. Todėl europarlamentarė ragina daugumos atstovus „atsikvošėti“ – anot jos, gyvenant itin įtemptomis geopolitinėmis sąlygomis bei artėjant NATO viršūnių susitikimui, VSD veiklos tyrimas būtų dovana Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Kreipiuosi į tuos pačius konservatorius ir tuos pačius liberalus – į valdančiąją daugumą. Pagalvokime, labai gerai pagalvokime, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename. Šalia mūsų karas ir mes kaltiname Valstybės saugumo departamentą, kuris lygiai taip pat atsakingas už mūsų nacionalinio saugumo situaciją mūsų valstybėje?“ – stebėjosi LSDP lyderė.
„Laukia mūsų labai rimtas renginys, pats rimčiausias – NATO viršūnių susitikimas. Ir jie, valdantieji, tuo metu ruošiasi daryti tyrimą? Klausykite, taigi Putinui geresnės dovanos, man atrodo, apskritai nereikia. Galvoju, kad jie kažkaip susipainiojo, pasimetė ir aš jiems tiesiog linkiu sveiko proto, atsikvošėti“, – ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje susirinkusiems žurnalistams kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Ji pažymėjo, kad kitaip nei Seimo daugumos koalicija, socialdemokratai situaciją vertina adekvačiai.
„Mes, socialdemokratai, tikrai turime sveiko proto ir vertiname esamą situaciją. Tikrai, gal gana vieną kartą žaisti tomis įvairiomis komisijomis tokiais atvejais, kai iš tikrųjų yra po visų tų aprašomų įvykių praėję 4 metai. Jau buvo tirta vieną kartą – pasirodė, kad kažkas tada ne iki galo ištyrė, dabar apsigalvojo, kad reikia vėl tirti“, – aiškino europarlamentarė.
Neatmeta galimybės, kad skandalas gali būti susijęs su artėjančiais prezidento rinkimais
Vertindama knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ sukeltą ažiotažą bei Seime bręstantį tyrimą, V. Blinkevičiūtė antrino kitiems parlamento opozicijos atstovams, manantiems, kad daugumos politikai bando eskaluoti VSD istoriją ir taip užglaistyti dar visai neseniai konservatorių partiją sudrebinusį galimos pedofilijos skandalą. Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
„Ar jums neatrodo, kad norima šitą K. Bartoševičiaus skandalą uždengti kaip ir nauju, bet ganėtinai senu įvykiu?“ – klausė V. Blinkevičiūtė.
„Bendrame kontekste dėl Bartoševičiaus skandalo, dėl nutekinimo informacijos – kas tikrai buvo, atmesti to negali – buvo nenoras aiškintis visai. Vėlgi, mes, socialdemokratai, pasielgėme labai, manyčiau, solidžiai, taip kaip ir priklauso rimtai partijai. Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad ištirtų. Generalinė prokuratūra sako, kad nėra čia baudžiamojo nusikaltimo sudėties dėl to. Bet, žinoma, yra tam tikra politinė, moralinė atsakomybė, kuri lieka, neatsakyti klausimai“, – dėstė socialdemokratų lyderė.
Be to, V. Blinkevičiūtė neatmetė galimybės, kad valdantieji imasi parlamentinio tyrimo iniciatyvos ir dėl artėjančių 2024 m. šalies vadovo rinkimų.
„Tiesą pasakius, liko metai laiko iki prezidento rinkimų – kas galėtų paneigti, kad čia valdantieji dėl to taip suaktyvėjo tuo klausimu?“ – svarstė LSDP lyderė.
ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui. Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija.
Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gerbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mano, kad buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui buvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos vykdomą tyrimą.
Apie tai V. Landsbergis kalbėjo portalui tv3.lt duotame interviu. Jame TS-LKD patriarchas tvirtino manantis, kad K. Bartoševičiui buvo perduota informacija apie jo atžvilgiu vykdomą prokuratūros tyrimą, dėl to buvęs parlamentaras, V. Landsbergio manymu, ir nutarė pasitraukti iš Seimo.
„Tai man suprantama. Jam tai šovė į galvą, nes jis ne šiaip sau būgštavo, kad jo pėdsakais eina tyrimas, o dabar jau tikrai gavo žinią: „Kristijonai, tau šakės“. Man tai visiškai suprantama situacija. Jis pradėjo pats blaškytis ir pasiuntė žinutę R. Morkūnaitei-Mikulėnienei. Na, kažką padaryti norėjo. Pasakyti, kad pasitraukia iš Seimo“, – interviu portalui tv3.lt sakė jis.
V. Landsbergis svarstė, kad informacija K. Bartoševičiui apie jam norimus pareikšti įtarimus dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, galėjo pakliūti per prokuratūrą, per nukentėjusiųjų artimuosius, draugus, pažįstamus. Jis tikino abejojantis, kad K. Bartoševičiui šią informaciją galėjo pateikti TS-LKD nariai, tačiau visiškai tokios galimybės neatmetė.
„Na, aš labai mažai įsivaizduočiau, kodėl iš Tėvynės sąjungos. Nes Tėvynės sąjungoje labai daug žmonių yra tiesiog padorūs žmonės. Kodėl jie turi kokiam nors pedofilui pranešinėti perspėjimus? Gal jie patys slapti pedofilai, nu ką aš galiu pasakyti. Juk to būna, to būna… Aš žinau, ir kaimyninėse šalyse vienas ministras pirmininkas buvo išaiškintas. Aš nežinau, ar pedofilas, ar tiesiog homoseksualas? Tai nu yra tų žmonių…“ – interviu svarstė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Vėliau, tą pačią dieną, pranešta apie minėto politiko atžvilgiu teisėsaugos pradėtą tyrimą dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai, prašydamas panaikinti jo mandatą. Jis teigė, kad tokį sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję. Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu apsisprendė dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pateikė įstatymų pataisas, kuriomis siekiama apsaugoti seksualinį smurtą patyrusius nepilnamečius. Tiesa, laikinoji tyrimo komisija sudaryta nebuvo.
Vasario 1 d. prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
Vilnius, vasario 13 d. (ELTA). Nors viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio lyderystės rezonansą sukėlusiame pedofilijos skandale, kuriame figūruoja buvęs konservatorius Kristijonas Bartoševičius, partijos kolegos tikina šioje krizėje nepasigedę politiko iniciatyvos.
Pasak parlamentaro Jurgio Razmos, partijos pirmininkas nėra konservatorių „atstovas spaudai“, todėl komunikuoti turėtų tiesiogiai į istoriją įsitraukę asmenys. Be to, J. Razma atkreipia dėmesį, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas atvyko į neeilinę Seimo sesiją bei atsakė į užduotus klausimus, o atostogauti išėjo ne kaip partijos lyderis, tačiau kaip ministras.
„Atostogų jis išėjo kaip ministras. Kaip Seimo narys, kiek reikėjo, man atrodo, jis dalyvavo toje krizinėje situacijoje, dalyvavo Seimo plenariniame posėdyje neeilinėje sesijoje, komentavo žurnalistams to posėdžio išdavas. O ministro srityje šiuo metu kažkokių ypatingų problemų nėra, kad negalėtų išeiti iš anksto derintų ir suplanuotų atostogų. Tai tos atostogų problemos nekelčiau, nes dabar, manau, krizė slūgsta ir šiomis dienomis tikrai nematau, kad reikėtų būtinai partijos pirmininko dalyvavimo su ta krize susijusiuose reikaluose“, – Eltai teigė J. Razma.
Pasak parlamentaro, viešojoje erdvėje kilęs klausimas dėl G. Landsbergio, kaip partijos pirmininko, statuso, yra iškeltas „dirbtinai“. Todėl, svarsto J. Razma, didesnė problema yra ne G. Landsbergio komunikacija, tačiau kitų istoriją komentavusių politikų nenuoseklumas.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Partijos pirmininkas niekaip tiesiogiai nebuvo susijęs su tuo klausimu, tai jam viešojoje erdvėje labai reikštis nebuvo būtinybės. Turbūt tiksliau turi veikti kiti politikai, kurie vienaip ar kitaip su tais keliamais klausimais dėl informacijos nutekėjimo yra susiję… Tai, matyt, didžioji problema, kad atsakymai buvo ne visada tikslūs ar pilni. Ir dėl to ta krizė išsiplėtojo“, – patikino J. Razma.
„O G. Landsbergis negali būti kitų politikų lyg koks spaudos atstovas, kad sužiūrėtų jų pasisakymus“, – pridūrė politikas.
Kita vertus, Seimo vicepirmininkas svarsto, kad K. Bartoševičiaus istorijoje net ir tikslus TS-LKD narių kalbėjimas nebūtų pakeitęs situacijos, mat, nurodo jis, opozicija šį klausimą išnaudojo savo „atakai“.
„Visi galėjome efektyviau pasireikšti, kad tų įtampų būtų mažiau, bet, kadangi opozicija šį klausimą pasiėmė kaip pagrindinį tokį mums, tai, manau, kad ir labai tikslus kalbėjimas turbūt situacijos nebūtų išgelbėjęs. Pedofilijos tema yra jautri ir dėl to čia opozicijai yra labai dėkinga situacija mus atakuoti. Nors visi supranta, kad tai yra asmeninė to konkretaus įtariamo politiko problema, bet politinei bendruomenei, kurioje jis buvo, tenka didelis atakų smūgis“, – aiškino politikas.
Be to, ketvirtadienį Seime vykusios neeilinės parlamento sesijos metu G. Landsbergis viešai pareiškė, kad galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui faktas yra ne kas kita, kaip pučiamas muilo burbulas, prie kurio stipriai prisideda Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis taip pat pabrėžė, kad visi atsakymai jau yra pateikti, todėl papildomai pasakyti nėra ką.
Nors, J. Razmos teigimu, galimybė kalbėti kitaip buvo, vis tik, pripažįsta jis, tokioje situacijoje be emocijų komunikuoti nėra paprasta.
„Visada gali sakyti, kad kiekvienam, kuris buvo viešųjų ryšių dalyvis, buvo galimybė efektyviau veikti, tai lengva pasakyti, bet suvokiant, kokia tai buvo stresinė ir įtempta situacija, bendražmogiškai reikia suprasti, kad nėra taip paprasta viską be emocijų ir preciziškai tiksliai atlikti“, – nurodė jis.
P. Saudargas: frakcijoje diskusijų dėl partijos pirmininko statuso tikrai nėra
Panašios pozicijos laikosi ir konservatorius Paulius Saudargas, kurio teigimu, nors viešojoje erdvėje keltas klausimas dėl G. Landsbergio, kaip partijos pirmininko, statuso, vis tik, patikino jis, partiečiai frakcijoje šio klausimo nekelia. Anot jo, tik partijos lyderis gali spręsti, ar jam reikia, ar nereikia prisiimti atsakomybę.
Paulius Saudargas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Visada partijoje vienokios ar kitokios diskusijos vyksta – dėl komunikacijos, dėl struktūrų, dėl partinės veiklos, tai čia nėra nieko nuostabaus. (…) Bet pokalbis dėl partijos pirmininko pozicijos visada vyksta prieš partijos pirmininko rinkimus, dabar laikotarpyje, kai nėra partijos pirmininko rinkimų kontekstas, vertinti pirmininką, kalbėti kažkaip čia gali tik jis pats, ar prisiimti, ar neprisiimti atsakomybės, ar reikia, ar nereikia – tik jis pats gali komentuoti“, – sakė P. Saudargas.
Kalbėdamas konkrečiai apie partijos pirmininko vaidmenį rezonansą sukėlusioje istorijoje, P. Saudargas pažymėjo – kalbėti apie atsakomybę yra „ne tas kontekstas“, kadangi, pasak jo, nėra žinoma, ar informacija buvo nutekinta. Paklaustas apie partijos pirmininko lyderystę, P. Saudargas nurodė, kad tik pats G. Landsbergis gali tai vertinti, o diskusijos šiuo klausimu frakcijoje nekyla.
„Konkrečiai kalbant apie šį rezonansinį atvejį, šį skandalą dėl partijos komunikacijos vienokios ar kitokios, tai galiu operuoti tik ta informacija, kuri pateikta viešai. Jokios kitos neturiu, o vadovaujantis ta informacija, kurią tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė, tiek frakcijos seniūnė, kiti pateikė viešai. Iš tos informacijos kaltinti kažką meluojant nėra pagrindo“, – nurodė politikas.
„O frakcijoje tokių diskusijų tikrai nebuvo“, – pridūrė jis.
„Kai neteisingumas virsta teise, pasipriešinimas tampa pareiga.“ Ši JAV prezidento ir konstitucijos autoriaus Thomo Jeffersono mintis buvo populiariausia praėjusių metų pabaigos interneto komentaruose.
Kalbėta, žinoma, apie įvykius Garliavoje ir galimą prievartinį mergaitės paėmimą iš gimtųjų namų. Didžiulį žmonių pasipiktinimą sukėlė žinia, kad įtariamos pedofilijos auka atiduodama žmogui, su kuriuo gyvendama, pagal niekaip nepabaigiamą bylą, ji ir patyrė seksualinę prievartą. Aktyviausieji prabilo apie pilietinį pasipriešinimą.
Gyvūnai dažnai elgiasi kaip žmonės. Ir šuo taip pat būna kai kuo panašus į mus. Kelis kartus sudraustas jis, atrodo, supranta, kaip nedera elgtis, bijo bausmės ar kitokios šeimininko nepasitenkinimo išraiškos.
Maniškis, pamatęs kieme vaikštančią vištelę užsimerkia. Jeigu, gulinčiam ant tako, palei snukį krypuoja kokia pasipūtusi kvaiša, jis ne tik užsimerkia, jis letena prisidengia akis – tokia didelė pagunda suleisti iltis į spurdančio paukščio kaklą. Užsimerkus vištos nėra. Beje, kartais taip elgiasi ir žmonės: nepastebi, nenori matyti, ignoruoja akivaizdžius faktus, kurie yra nemalonūs, kenksmingi, pavojingi.
Šiurpiausios tragedijos taip pat gali nusibosti. Atrodo, dalį visuomenės jau ima erzinti ir kraupi Drąsiaus Kedžio giminės istorija.
Iš tikrųjų – kiek galima?
Tačiau argi dėl niekaip nesibaigiančio pedofilijos skandalo kalti tie, kurie dėl jo ir kenčia? Reikia turėti geroką širdies ydą, kad galvotum kaip tik taip. Tikrieji pedofilijos bylos kaltininkai vis dar lieka kažkur anapus.
Tiesos paieška įstrigo valdžios institucijose. Tad laikyti su tuo nesitaikstančius žmones atgrasiais kliauzininkais yra daugiau nei keista.
Ekonominio ir politinio chaoso apimtoje šalyje bandoma daryti tam tikrus žingsnius, kurie padėtų nors kiek sušvelninti ekonominę krizę. Seime svarstomi projektai dėl to, kad nuo 2011 metu pradžios pensijų dydis būtų grąžintas į ankstesnes, iki sumažinimo buvusias ribas. Svarstomi ir projektai dėl PVM lengvatų spaudai bei viešbučiams. Tai labai svarbūs projektai, nes daugumos pensininkų padėtis sunki. Tegaudami 600-900 litų siekiančias pensijas, jie tiesiog skursta arba balansuoja ties visiško skurdo riba. Per dideli PVM mokesčiai kenkia viešbučiams, nes gretimose valstybėse egzistuoja daug mažesnis PVM tarifas, ir ten nukrypsta didieji turistų srautai. O krikščioniškai ir kultūrinei spaudai 21 procento PVM tarifas tiesiog tarsi kilpa ant kaklo, trukdanti normaliai leidinių veiklai.
Lapkričio 27 dieną Kaune, Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus, įvyko pilietinis mitingas „Teisingumas Lietuvos respublikoje”.
Tai jau šeštas šiais metais Kaune vykęs stambus pilietinis mitingas. Jis truko apie valandą, jame dalyvavo apie 500 žmonių.
Mitinge kalbėjo Kovo 11-osios Akto signatarė, teisininkė Rūta Gajauskaitė. Ji tvirtino: „Padėtis Lietuvoje sudėtinga, o kai kurių valdžios šulų darbas apgailėtinas – jie dirba aplaidžiai arba tiesiog užsiima sabotažu. Pastarieji prokurorų veiksmai mįslingi – dėl Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių tyrimo kreiptasi į Švediją. Kodėl į Švediją, o ne į Vokietiją, kurios ekspertai iškart nustatė, kad Drąsiaus kūne rasta net 9 skirtingų psichotropinių medžiagų pėdsakų.”
1. Vertybės, jų sklaida ir kaita pasaulio tautų ir valstybių istorijoje
Straipsnio pavadinimu įvardintą temą ir su ja kuo glaudžiausiai susijusią problemą, lygiai kaip ir platesnę bei išsamesnę jų analizę, arba išsklaidą, norėtųsi pradėti nuo ne mažiau netradiciško požiūrio, jog bene didžiausią nuostabą man vis dar tebekelia situacija, jog ir dvidešimt pirmajame amžiuje tebeegzistuoja dvi mane itin dominančios tautos: žydai ir lietuviai. Viena iš jų įvardintina kaip nepaprastai sėkminga ir adaptyvi, antroji – priešingai.
Analogiškai, pagal šias dvi sąvokas, klostėsi ir abiejų tautų likimai, brėžiantys ir nesunkiai numanomą tolimesnę jų egzistavimo pasaulyje perspektyvą, įvardijamą ir apibendrinamą gražiu lietuvišku žodžiu: ateitis.
Šių metų Policijos dienos (spalio 2-osios) išvakarėse susitikusi su Policijos departamento ir dešimties apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovais šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė priminė, kad visuomenės saugumas priklauso ne nuo policijos pareigūnų skaičiaus, o nuo sumanaus pajėgų valdymo.
Deja, nuolatinių pertvarkų, reorganizacijų ir nepilnavertiškumo kompleksų krečiama, stokojanti normalių darbo sąlygų ir oraus pragyvenimo lygio mūsų policija, kaip, beje, ir visa teisėsauga, vis neatsikrato akibrokštų ir skaudulių.
Neringos Venckienės pareiškimas, jog ji ketina eiti į politiką, nebuvo netikėtas visiems Lietuvos piliečiams, nors kiek besidomintiems politika. Tai – vienas iš pačių logiškiausių žingsnių, kuriuos ji galėjo padaryti. Žinoma, toks atviras šios žinios paskelbimas kaip reikiant sukrėtė oficialiąją pusę. Taip ir įsivaizduoju, koks sukrutimas prasidėjo valdžios struktūrose – nuo eilinės “tradicinės” partijos valdybos iki Daukanto aikštės. Suprantama – į politinę areną ateina stiprus ir galingas konkurentas. Ir svarbiausia – su savo rimta ir labai reikalinga Lietuvai ideologija. Šios ideologijos esmė – “taip toliau gyventi negalima”. Neabejoju, kad naujai gimstančią politinę jėga pagimdė pati dabartinė Valstybės politinė – ekonominė situacija. Tuo labiau, kad naujai gimstančios politinės jėgos ideologija aiški, kai tuo tarpu dabar Lietuvą valdančių politinių jėgų ideologija tik – pinigai.
Lietuvos žmones kviečiame atvykti į pilietinę akciją prie Kedžių namų! Pilietinė akcija įvyks prie Kedžių namų Kauno pakraštyje. Tikslus adresas: Garliava, Kluonio gatvė Nr. 5. Apginkime balandžio mėnesį klastingai nužudyto Drąsiaus Kedžio dukrelę. Pedofilijos bylos tyrimas visai įstrigo. Prieš keletą dienų nužudytas dar vienas šios skandalingos bylos įtariamasis – pedofilija įtariamas verslininkas. Tiesa, oficiali versija byloja, esą mirties būta ne smurtinės. Tačiau kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus suvokia, kaip ir kodėl atliekamos tokio pobūdžio nelaimės. Taigi Drąsiaus Kedžio dukrelei yra iškilęs rimtas pavojus. Pedofilų klanui liudininkai nereikalingi. Akivaizdu, kad įtakingas pedofilų klanas siekia pašalinti visus iki vieno likusius gyvus liudininkus.
Švedų režisieriaus Jono Ohmano ir šių eilučių autoriaus nuomonės daug kur nesutapo. Savo dokumentiniais filmais apie Lietuvos pokario kovas išgarsėjęs J.Ohmanas įrodinėjo, esą Lietuva neturėtų drausti netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms rengti viešų paradų. Neblogai lietuvių kalbą pramokęs J.Ohmanas tvirtino, jog lietuviams nederėtų baimintis ir dėl Antrojo pasaulinio karo veteranų pastangų gegužės 9-ąją Vilniuje surengti sau mažytę šventę. Švedijos pilietis J.Ohmanas taip pat teigė, jog Lietuva neturėtų priešintis lenkiškų pavardžių rašymui lenkiškais rašmenimis. O man atrodė, jog Lietuva galėtų puikiai apsieiti ir be “žydrųjų eisenų”, ir be sovietinių karo veteranų, ir be lenkiškų rašmenų. Juolab, kad švedas J.Ohmanas, skersai išilgai išvažinėjęs pasaulį, pripažino, jog Švedijoje, kokia ji bebūtų tolerantiška, pavardės pasuose rašomos tik švediškai, ir šiuo klausimu “Švedija nedaro jokių išimčių”. Švedas J.Ohmanas taip pat pripažino, jog Suomijos sostinėje Helsinkyje neįmanomas joks Antrojo pasaulinio karo veteranų žygiavimas, kadangi tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos kadaise buvo kilęs karinis konfliktas. Žodžiu, ten, kur J.Ohmanas sakė “taip”, šių eilučių autorius sakė “ne”.
