Sekmadienį Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių po to, kai Čekijos vyriausybė nusprendė iš šalies išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, nustačiusi, kad jie yra žvalgybos agentai, informuoja AFP.
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Čekijos sprendimas išsiųsti ambasados darbuotojus neturi precedento. Pasak ministerijos, Rusijai mesti įtarimai, kad jos specialiosios tarnybos atsakingos už 2014 m. įvykusius sprogimus amunicijos sandėlyje, tėra „nepagrįsti išsigalvojimai“.
„Reiškiame Čekijos valdžiai griežtą protestą. Mes imsimės atsakomųjų priemonių, kurios privers šios provokacijos autorius suvokti savo atsakomybę dėl normalių santykių žlugdymo tarp mūsų valstybių“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Nors Rusija nepatikslino, kokių priemonių ketinama imtis, tačiau Čekijos sprendimą pavadino absurdišku.
Šeštadienį Čekija paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados darbuotojų po to, kai buvo nustatyta, kad jie dirba Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybai (GRU).
Čekija taip pat paskelbė, kad dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje ieškomi du rusai, kurie naudojosi tais pačiais pasais kaip ir dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą 2018 m. Jungtinėje Karalystėje apnuodiję įtariamieji.
Maskva pareiškė, kad toks Čekijos žingsnis yra priešiškas, o prie jo prisidėjo JAV, ir apkaltino Čekijos valdžią pataikavimu „šeimininkams kitapus Atlanto“.
Anksčiau šią savaitę JAV išsiuntė 10 Rusijos diplomatų dėl kišimosi į JAV rinkimus, didelio masto kibernetinės atakos ir kitų priešiškų veiksmų.
Rusija sekmadienį paskelbė 20-imt Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų „nepageidaujamais asmenimis“ ir nurodė, kad jie privalo išvykti iš šalies iki pirmadienio vakaro.
Rusija apie tai paskelbė praėjus dienai po to, kai Čekija išsiuntė 18 Rusijos diplomatų dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje. Pasak Čekijos vidaus reikalų ministro Jano Hamaceko, buvo nustatyta, kad šie diplomatai yra Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai.
Sekmadienį Rusija iškvietė Čekijos ambasadorių Maskvoje Vitezslavą Pivonką ir pranešė jam apie jo šalies diplomatų išsiuntimą.
„V. Pivonkai buvo pasakyta, kad 20 Čekijos ambasados darbuotojų Maskvoje buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis“, – skelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Jiems nurodyta palikti šalį iki 2021 m balandžio 19 dienos pabaigos“, – pridūrė ministerija, o Čekijos vyriausybės sprendimą išsiųsti Rusijos diplomatus pavadino „priešišku veiksmu“.
Tai reiškia, kad Maskvoje lieka vos penki Čekijos diplomatai.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Rusija penktadienį pranešė iš šalies išsiųsianti penkis Lenkijos diplomatus, atsakydama į Varšuvos sprendimą išsiųsti tris Rusijos diplomatus.
Lenkija ketvirtadienį paskelbė, kad, solidarizuodamasi su JAV, iš šalies išsiųs tris Rusijos diplomatus.
„Pastebėjome, kokiu greičiu Varšuva sužaidė JAV administracijos žaidimą, pareikalaudama trijų Rusijos diplomatų išvykimo, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija. – Mainais už tai iš Rusijos bus išsiųsti penki Lenkijos diplomatai.“
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija penktadienį paskelbė, kad iš šalies išsiųs 10 JAV diplomatų ir paskelbs sankcijas JAV pareigūnams, taip atsakydama į anksčiau Vašingtono paskelbtas tokias pačias priemones. Šalis taip pat rekomendavo, kad JAV ambasadorius Maskvoje išvyktų iš šalies „konsultacijoms“.
„Paprašysime 10-ies JAV diplomatų Rusijoje išvykti iš šalies“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Pasak S. Lavrovo, Maskva įtrauks aštuonis JAV pareigūnus į sankcijų sąrašą ir nutrauks JAV fondų ir nevyriausybinių organizacijų, kurie, jos manymu, kišasi į šalies vidaus reikalus, veiklą Rusijoje. Ministras pridūrė, kad Rusija taip pat svarsto galimas „skausmingas“ priemones JAV verslui šalyje.
JAV ketvirtadienį paskelbė ekonomines sankcijas Rusijai ir nurodė išsiunčiančios 10 Rusijos diplomatų, reaguojant į Kremliaus kišimąsi į pernai vykusius JAV prezidento rinkimus, surengtą didžiulę kibernetinę ataką ir kitą priešišką Rusijos veiklą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau penktadienį pavadino naujas JAV sankcijas nepriimtinomis, bet paliko atviras duris dialogui.
Lenkijos URM iškvietė šalyje reziduojantį Rusijos ambasadorių. Jam buvo įteikta nota, bylojanti, jog trys rusų diplomatai, dirbantys ambasadoje Varšuvoje, skelbiami nepageidaujamais asmenimis. Persona non grata paskelbti diplomatai dėl to, kad elgėsi ne taip, kaip diplomatus elgtis įpareigoja tarptautinė teisė. Tokio būta oficialaus Lenkijos paaiškinimo.
Diplomatai ir gynybos atašė. Tarp jų – daug Rusijos atstovų
Vokietija, Švedija ir Lenkija pirmadienį pranešė, kad išsiunčia po vieną Rusijos diplomatą, atsakydamos į Maskvos sprendimą išsiųsti jų diplomatus dėl tariamo dalyvavimo protestuose, skirtuose palaikyti įkalintą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
Šios trys Europos šalys apie atsakomuosius veiksmus paskelbė koordinuotuose pranešimuose, didėjant įtampai tarp ES ir Rusijos.
„Šiandien Federalinis užsienio reikalų biuras paskelbė vieną Rusijos ambasados Berlyne darbuotoją persona non grata“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerija, pridurdama, kad Maskvos sprendimas išsiųsti Švedijos, Lenkijos ir Vokietijos diplomatus yra „nepateisinamas“.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde sakė, kad Stokholmas „informavo Rusijos ambasadorių, kad vieno asmens iš Rusijos ambasados prašoma palikti Švediją“.
„Tai aiškus atsakas į nepriimtiną sprendimą išsiųsti Švedijos diplomatą, kuris tik vykdė savo pareigas“, – tviteryje parašė ji.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu taip pat pasmerkė „nepagrįstą“ šalies diplomato Sankt Peterburge išsiuntimą ir sakė, kad paskelbė persona non grata Rusijos konsulinį pareigūną Poznanėje, vakarų Lenkijoje.
Rusija penktadienį per retą ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą paskelbė netikėtą sprendimą išsiųsti tris ES diplomatus.
Maskva apkaltino diplomatus praėjusį mėnesį dalyvavus „neteisėtuose protestuose“.
Rusijos ir ES santykiai yra suprastėję dėl A. Navalno suėmimo ir įkalinimo, po kurio nacionaliniu mastu kilo opocizijos protestai.
A. Navalnas buvo suimtas sausio 17 dieną iš karto po sugrįžimo į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi po apnuodijimo, kurį, Vakarų manymu, užsakė Kremlius.
J. Borrellis vasario 22 dieną susitiks su bloko užsienio reikalų ministrais aptarti naujas sankcijas Maskvai.
Rusija paskelbė Albanijos ambasados Maskvoje pirmąją sekretorę Jonidą Grogu nepageidaujamu asmeniu, atsakydama į analogiškus Albanijos valdžios veiksmus, diplomatė turi palikti šalį per 72 valandas.
Tai sakoma pirmadienį paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Vasario 8 d. Albanijos ambasadorius Arbenas Gazionis buvo pakviestas į Rusijos URM, kur jam buvo įteikta nota dėl Albanijos ambasados Maskvoje pirmosios sekretorės Jonidos Drogu paskelbimo persona non grata. Šiai darbuotojai duotas nurodymas per 72 valandas palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – pareiškė žinybos atstovai.
„Rusija žengė šį žingsnį, atsakydama į Albanijos sprendimą visiškai išgalvota dingstimi išsiųsti iš šalies Rusijos ambasados Tiranoje pirmąjį sekretorių“, – pridūrė URM atstovai.
Pasak jų, Rusijos diplomato išsiuntimą Maskva laiko mėginimu surinkti politinių taškų ir užsitikrinti antirusiškų jėgų Vakaruose paramą Albanijoje prasidėjus rinkimų kampanijai.
Sausio 21 d. Albanijos televizijos kanalas „Top Channel“ pranešė, jog Albanijos vyriausybė paskelbė Rusijos diplomatą nepageidaujamu asmeniu, kadangi jis nesilaikė epidemiologinių priemonių, kurių buvo imtasi dėl koronaviruso pandemijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį griežtai pasmerkė ES šalių diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir pareiškė, kad Bendrijos lyderiai per artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą turės nuodugniai įvertinti santykius su Rusija.
„Griežtai smerkiu ES (Lenkijos, Švedijos, Vokietijos) diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir Kremliaus brutalumą prieš politinius oponentus. Aišku, kad po ES pasiuntinio vizito mes turėsime per artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą nuodugniai įvertinti santykius su Rusija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė G. Nausėda.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau penktadienį, Maskvoje viešint ES diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui, paskelbė, kad išsiunčia iš šalies diplomatus iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos neva dėl dalyvavimo nesankcionuotose demonstracijose, skirtose palaikyti suimtą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
Tokio žingsnio šalis ėmėsi per pirmą oficialų ES diplomatijos vadovo vizitą į Rusiją nuo 2017 m.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas penktadienį pabrėžė, kad diplomatų išsiuntimas „nėra niekaip pateisinamas“ ir dar labiau kenkia Rusijos santykiams su Europa.
Maskva penktadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies diplomatus iš Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos dėl dalyvavimo nesankcionuotose demonstracijose, skirtose palaikyti įkalintą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime nurodoma, kad nenurodytas skaičius diplomatų, dalyvavusių neteisėtuose protestuose, buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis, ir jiems nurodyta artimiausiu metu išvykti iš Rusijos.
Rusija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiuntė Bulgarijos diplomatą, taip atsakydama į analogišką Bulgarijos žingsnį.
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad, reaguodama į „nepagrįstą“ jos diplomato išsiuntimą, ji paskelbė Bulgarijos karo atašė padėjėją nepageidaujamu asmeniu ir skyrė jam 72 valandas išvykti iš Rusijos.
Anksčiau šį mėnesį ES ir NATO narė Bulgarija dėl šnipinėjimo paskelbė Rusijos karo atašė nepageidaujamu asmeniu ir išsiuntė iš šalies.
Prokurorai pradėjo prieš jį tyrimą dėl JAV karių šnipinėjimo Bulgarijoje. Tai buvo jau šeštas atvejis nuo 2019 metų spalio, kai Bulgarija dėl įtariamo šnipinėjimo išsiuntė Rusijos diplomatą ar aukšto rango ambasados pareigūną.
Rusija tvirtina, kad jos diplomato išsiuntimas iš ambasados Bulgarijoje yra nepagrįstas.
Rusija pirmadienį pranešė, kad iš šalies išsiunčiami trys Slovakijos ambasadoje Maskvoje dirbę diplomatai. Tai atsakomasis žingsnis po to, kai Bratislava išsiuntė tris Rusijos diplomatus, kilus Rusijos ginčui su Europa.
„Rusija, kuri laikosi veidrodinio principo, nusprendė išsiųsti tris diplomatinius darbuotojus, dirbusius Slovakijos ambasadoje Maskvoje“, – pranešime teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti aukšto rango Norvegijos diplomatą, taip atsakydama į Oslo žingsnį išsiųsti Rusijos diplomatą po įtariamo šnipo suėmimo.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, buvo imtasi atsakomosios priemonės ir nuspręsta Norvegijos ambasadoje dirbantį aukšto rango diplomatą paskelbti „persona non grata“. Jis ambasadą turės palikti per tris dienas.
Rusija apkaltino Norvegiją ėmusis „destruktyvių veiksmų“, kurie „neišvengiamai paveiks dvišalių santykių atmosferą“.
Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Guri Solberg naujienų agentūrai AFP nusiųstame pranešime sakė, kad diplomato išsiuntimas „visiškai neturi pagrindo“. Norvegijos teigimu, išsiųstasis diplomatas yra Janas Flaete’as.
Žinių apie Norvegijos diplomato išsiuntimą sulaukta po to, kai rugpjūčio 19 dieną Norvegija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatą, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo suimtas norvegas, įtariamas suteikęs jautrios informacijos Maskvai.
Oslas apkaltino prekybos srityje dirbusį Rusijos diplomatą veiksmais, „nesuderinamais su jo kaip diplomato statusu“. Diplomatas šnipinėjimu įtariamo norvego suėmimo metu su juo kartu lankėsi viename Oslo restorane.
Norvegui, kuris teismo dokumentuose yra įvardijamas kaip Harsharnas Singhas Tathgaras, gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, jei jis bus pripažintas kaltu šnipinėjimo byloje. Jis dirbo bendrovėje „DNV GL“, suteikiančioje sertifikatus naftos ir dujų pramonės įmonėms.
50-metis vyras tyrėjams sakė, kad jis informacijos suteikė mainais į „nereikšmingas pinigų sumas grynaisiais“, tačiau tvirtino, jog informacija nebuvo kenksminga Norvegijos interesams.
Pastaraisiais dešimtmečiais kelios šnipinėjimo bylos pablogino NATO narių Norvegijos ir Rusijos tarpusavio santykius.
Sulaikius Norvegijos pilietį, įtariamą svarbios informacijos perdavimu užsienio valstybei, iš Norvegijos bus išsiųstas Rusijos pilietis. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis Norvegijos užsienio reikalų ministerija.
„Mes informavome Rusijos Federacijos ambasadorių, jog Rusijos ambasados darbuotojas yra persona non grata ir bus prašoma, kad jis paliktų Norvegiją. Šių priemonių imamasi todėl, kad Rusijos ambasados darbuotojo veiksmai neatitinka jo kaip diplomato statuso ir vaidmens“, – pareiškė Norvegijos URM atstovai.
NRK duomenimis, omenyje turimas diplomatas dirbo Rusijos ambasados prekybos skyriuje. Jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi per 72 valandas palikti Norvegiją.
Albanija išsiuntė du Irano diplomatus dėl „jų statusui prieštaraujančių veiksmų“, trečiadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.
Tirana 2018 m. jau yra išsiuntusi Irano ambasadorių ir dar vieną diplomatą, prieš tai juos apkaltinusi grėsmės nacionaliniam saugumui kėlimu.
Trečiadienį pranešusi apie diplomatų išsiuntimą, užsienio reikalų ministerija nenurodė tikslių šio sprendimo priežasčių.
„Du diplomatiniai Irano Islamo Respublikos ambasados Albanijoje atstovai Mohammadas Alis Arzas Peimanematis ir Seyedas Ahmadas Hosseinis Alastas paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir Albanijos valdžia pareikalavo jų tuojau pat išvykti“, – teigiama pareiškime.
Šio žingsnio imtasi praėjus keliems mėnesiams po Albanijos valdžios pranešimo, skelbto 2019 m. spalio mėnesį, dėl atakos, kuri buvo suplanuota „Quds“ pajėgų vadovaujamos „teroristų grupės“, suardymo.
Tuo metu Albanijos valdžios atstovai teigė, kad grupuotė rengė ataką prieš šioje Balkanų šalyje veikiančius Teherano režimo oponentus.
2013 m. Albanija, Vašingtono ir Jungtinių Tautų prašoma, sutiko priimti apie 3 000 pabėgusių Irano opozicinės grupės – Irano liaudies modžahedų organizacijos narių.
Ukranos slaptoji tarnyba SBU
Ukraina Rusijos Federacijos (RF) generalinio konsulato Lvove diplomatą paskelbė nepageidaujamu šalyje, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
„Už veiklą, nesuderinamą su konsulato pareigūno statusu, Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė diplomatą-šnipą persona non grata. Jis jau paliko Ukrainos teritoriją“, – sakoma SBU pranešime.
Pasak SBU, Rusijos diplomatas užverbavo ukrainietį, kuris rinkos informaciją apie politikus, visuomenininkus, Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, specialiąsias ir teisėsaugos tarnybas bei užsienio kariuomenių instruktorius Ukrainos vakaruose.
Rusijos ambasada Ukrainoje nekomentavo situacijos, tačiau pareiškė, neva diplomatas išsiųstas jau seniai.
„Tai jau sena istorija, nekomentuosime jos“, – teigė RF ambasados atstovai.
Apie europarlamentarę Eleni Teocharus (Eleni Theocharous) nieko nežinotume, jei ne trys skandalai, į kuriuos ši politikė įsipainiojo.
Pirma, ji kaip stebėtoja dalyvavo vadinamuosiuose Rusijos prezidento rinkimuose Kryme, tokiu savo elgesiu tarsi pripažindama, jog ginčija Ukrainos teisę į Krymą – palaiko Rusijos karinę pusiasalio aneksiją.
Antra, Azerbaidžane jai iškelta baudžiamoji byla. Azerbaidžane ji tapo persona non grata po to, kai nelegaliai nuvyko į Kalnų Karabachą (be oficialaus Azerbaidžano leidimo). Armėnų ir rusų ginkluotųjų pajėgų okupuotą azerbaidžanietiškąjį Kalnų Karabachą ji aplankė Vakaruose veikiančios armėnų diasporos prašymu.
Bet tai – ne paskutinis jos išsišokimas. Dabar nepageidaujamu asmeniu ji tapo ir Albanijoje, šalyje, kuri siekia narystės Europos Sąjungoje (Albanija – rimta kandidatė tapti ES nare). Ši politikė supykdė Albanijos vadovybę pareiškusi į ekstremistinius panašių pareiškimų apie šios šalies Konstituciją. Be kita ko, kiti jos pareiškimai priminė Albanijai reiškiamas teritorines pretenzijas dėl pietų Albanijos. Albanijos valdžiai pasirodė, kad ponia Eleni Teocharus kelia šalies saugumui grėsmę, todėl įtraukė ją į „juoduosius sąrašus“. Nuo šiol ji negalės patekti ne tik į Pietų Kaukaze esantį Azerbaidžaną (jos nepageidauja ir Ukraina), bet ir į Europos centre esančią Albaniją.
Armėnų lobistas Kasparas Karampetianas
Tai, kad E.Teocharus tapo nepageidaujama ir Azerbaidžane, ir Albanijoje, – smūgis Vakaruose veikiantiems Armėnijos lobistams. Minint su nuo Kipro išrinktos politikės pavardę dažniausiai prisimenamas ir briliantais prekiaujantis armėnų verslininkas Kasparas Karampetianas. K.Karampetianas prisimenamas ne atsitiktinai, ne šiaip sau. Tarp E.Teocharus ir K.Karampetiano greičiausiai esama ryšio. Mat briliantų verslu užsiimantis Kasparas kilęs iš Graikijos. Kaip praneša kai kurie Azerbaidžano leidiniai, sakykim, haqqin.az, būtent K.Karampetianas organizavo jos neteisėtą, prieš Azerbaidžano teritorinį vientisumą nukreiptą kelionę į Kalnų karabachą.
Svarbu įsidėmėti ir tai, kad Vokietijos teisėsauga, šiuo metu atliekanti plačią operaciją prieš šalyje veikiančias armėnų nusikalstamas grupuotes, pastarosiomis dienomis apklausė kaip liudytoją ir Bundestago deputatą, forumo Vokietija – Armėnija įkūrėją Albertą Veilerį. Prieš Vokietijoje veikiančią armėnų mafiją nukreiptoje baudžiamojje byloje – ir daugiau žinomų politikų pavardžių. Joje minima net Vokietijoje reziduojančio Armėnijos ambasadoriaus pavardė.
Vokietijos politikas Albertas Vaileris
Kai kurie Vokietijos leidiniai jau svarsto, ar tik Vakaruose veikiantys armėnų lobistai neturi slaptų ryšių su Vokietijos, Ispanijos, JAV teisėsaugos intensyviai persekiojamais armėnų mafijos atstovais. Vokietijos analitikai įtaria, kar Armėnijos lobistai ir armėnų mafija gali bendradarbiauti bent jau kai kuriais klausimais. Pavyzdžiui, siekiant armėnų rankose išlaikyti iš Azerbaidžano atplėštą Kalnų Karabachą.
Dar viena įdomi detalė: Vokietijos teisėsaugos apklaustas Bundestago narys A.Veileris (Vaileris) taip pat įtrauktas į Azerbaidžane nepageidaujamų asmenų sąrašus. Įtrauktas už tai, kad neinformavęs oficialiojo Baku lankėsi armėnų okupuotame Kalnų Karabache. Azerbaidžanas jo neįsileido net tąsyk, kai politikas turėjo atskristi į Baku ne kaip turistas, ne kaip privatus svečias, o kaip oficialios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel delegacijos narys. Nepaisant to, kad Vokietijos kanclerė A.Merkel norėjo skristi į Azerbaidžaną turėdama ir šį politiką kaip patarėją, Baku nenusileido savo principams ir A.Veileriui neišdavė vizos. A.Merkel į Baku buvo priversta skristi be A.Veilerio.
Žodžiu, E.Teocharus veikla leidžia spėti, jog Vakaruose veikiančios armėnų nusikalstamos grupuotės, dažnusyk vadinamos tiesiog mafija, gali turėti ryšių su kai kuriais Europos Parlamento ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nariais. Ypač įtartini tie, kurie dalyvauja akivaizdžiai prieš Azerbaidžaną nukreiptoje veikloje – važinėja į Kalnų Karabachą be Azerbaidžano valdžios leidimo, tuo pačiu leisdami suprasti, kad tokiais konkrečiais veiksmais ginčija Azerbaidžano teritorinio vientisumo principus (tiek NATO, tiek Europos Sąjunga oficialiai pripažįsta, kad Kalnų Karabachas – ne armėniška teritorija, tai – Azerbaidžano žemės).
Informacijos šaltinis – http://sprotyv.info/ru/news/kiev/eleni-teoharus-edinstvennyy-deputat-evroparlamenta-uchastvovavshiy-v-shou-vybory
Lenkijos žurnalistui ir tinklaraštininkui Tomaszui Maciejczukui 30 metų uždrausta įvažiuoti į Rusiją. Kaip informuoja „Interfax“, atitinkamą Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pranešimą T. Maciejczukas paskelbė trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje.
Vasario mėnesį T. Maciejczuko bute Pamaskvyje buvo atlikta krata tiriant baudžiamąją bylą dėl tautinės nesantaikos kurstymo.
Bet vėliau jam buvo pateiktas kaltinimas pagal administracinė straipsnį – migracijos įstatymų pažeidimas.
T. Maciejczukas ne kartą dalyvavo Rusijos televizijos pokalbių laidose. 2017 metų balandį televizijos kanalo NTV laidoje kilo muštynės „dėl jo antirusiškų pareiškimų“, o 2016 metų lapkritį jis susimušė kanalo TVC laidoje „Teisė žinoti“.
Pernai Lenkijos portalas „wiadomosci.wp.pl“ rašė, kad T. Maciejczukas „reguliariai reiškiasi Rusijos žiniasklaidoje kaip lenkų žurnalistas, kuris gina Lenkijos požiūrį ir net dėl jo mušasi tikrąja šio žodžio prasme, bet, kritikų ir ekspertų nuomone, jis ne tiek yra Lenkijos gero vardo gynėjas, kiek Kremliaus propagandos įrankis“.
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Benas Brunalas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvoje dar kartą prikeltas klausimas dėl dvigubos pilietybės kelias dienas buvo plačiai aptarinėjamas politikų ir politologų. Nepaisant kalbų apie egzistencinę šio klausimo svarbą, šiandien vėl gyvename įprastu politinių diskusijų režimu: korupcija, apkaltos, partiniai vaidai ir politinės veidmainystės.
Greitas grįžimas į tokią politinę rutiną kelia dvejonių, ar valstybės piliečiams svarbus dvigubos pilietybės klausimas netaps neigiamo politinio fono inkliuzu. Ar nuomones, ideologijas ir pažadus keičiantys politikai turės moralinės ir politinės tvirtybės prisiimti atsakomybę ir išspręsti dešimtmečio klausimą?
Įtarimų, ar tai bus sėkminga politinė iniciatyva, kelia ir tai, kad dalis politikų kaltę bandė permesti Lietuvos Konstitucijai ar Konstitucinio Teisimo teisėjams, kurie neva yra užsispyrę ir senamadiški. Taigi dvigubos pilietybės klausimo startas nebuvo itin švarus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įtartinus žaidimus pastebėjo dar pavasarį. Vertindama politikų siekį pilietybės klausimą išspręsti nekeičiant 12 straipsnio, organizuojamą procedūrą įvardijo kaip „pasivažinėjimą buldozeriu“ per Konstituciją.
Ši šalies vadovės D. Grybauskaitės metafora yra labai iškalbinga, rodanti tiek politikų atitrūkimą nuo realybės, tiek nuo normalios problemų sprendimų praktikos. Juk ir arkliui turėjo būti aišku, kad į Seimo narių užklausą Konstitucinis Teismas atsakys neigiamai. Tad sprendimas sėsti į niekur nevežantį „buldozerį“ buvo tik laiką deginantis, nelogiškas ir mažai susijęs su realia problema. Kaip madinga dabar sakyti, – tai veikiau primena viešųjų ryšių akciją, kai viešai rodomi veiksmai atlieka tik simbolines, bet ne problemos sprendimo funkcijas.
Tai, kad dvigubos pilietybės klausimas gali virsti realia viešųjų ryšių akcija, sufleruoja ir tai, kad dėl dvigubos pilietybės susizgribta labai vėlai. Iš esmės tik paaiškėjus, kad britai apsisprendė palikti ES, praėjus daugiau nei dešimt metų po Lietuvos Euroatlantinės narystės. Tačiau praktiniu ir moraliniu atžvilgiais dvigubos pilietybės poreikis per pastarąjį dešimtmetį piliečiams keitėsi nežymiai. Kitaip tariant, didelei daliai piliečių dviguba pilietybė buvo ne mažiau aktuli ir iki „Brexito“. Todėl, panašu, kad užsidegimas išspręsti dvigubos pilietybės klausimą yra labiausiai susijęs su siekiu „pridengti“ sunkiai suvaldomą emigraciją, kurios statistiką tik dar labiau „pagražins“ kartu su Didžiąja Britanija pasitraukiantys ir Lietuvos pilietybės atsisakantys piliečiai. Taigi kalba apie tai, kad reikia tiesiog priimti dvigubos pilietybės įstatymą, neina.
Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Stebint viešąją politikų komunikaciją – tai neatrodo neįtikėtina. Apžvelkim kelias pastarąsias savaites, kuriuos pateikia platų ekvilibristikos politine morale asortimentą.
Tarp valstiečių, liberalų ir socdemų pasimetusi Dovilė Šakalienė dar kartą parodė savo ideologinį analfabetizmą. Tuo tarpu „atsinaujinantys“ socialdemokratai išskėstomis rankomis priėmė šią ideologinių spalvų neskiriančią parlamentarę. Tarsi kalbos apie LSDP atsinaujinimo politiką gražinant vertybes nieko nebereikštų. Taigi naują vertybinę epochą atsinaujinantys socialdemokratai gal ir pradėjo, tačiau kol kas tik labai trumpose distancijose.
Trumpą atmintį ir vėtrungišką poziciją demonstruoja ir aukščiausi Lietuvos asmenys. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis neseniai pradėjo kalbėti apie galimybę į koaliciją kviestis Lietuvos lenkų rinkimų akciją, o Premjeras Saulius Skvernelis staiga išvydo daug bendrumų tarp Voldemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos ir valstiečių. Nesvarbu, kad „Georgijaus juosteles“ nešiojęs lyderis dar koalicijos formavimo pradžioje buvo įvardijamas ne tik kaip persona non grata, bet ir grėsmingai į Rytus žvelgiančiu politiku. Ar kažkas pasikeitė? Kur įvyko atsivertimas? V. Tomaševskio ar S. Skvernelio atžvilgiu?
Puikus trumpos atminties politiko pavyzdys yra ir Valentinas Mazuronis, kuris neseniai garsiai pareiškė, kad „užkniso tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje“. Gal ir tiesą sako V. Mazuronis, tačiau ką šie žodžiai reiškia ištarti politiko, ilgalaikio Seimo nario, pastarąjį dešimtmetį dalyvavusio dviejų korupcija įtariamų partijų veikloje.
Visa ši ne itin akiai miela, nuo principų ir vertybių išvalyta politinė Lietuvos rutina verčia dvejoti ir dvigubos pilietybės įstatymo nuoširdumu. Tad kyla nemažai įtarimų, ar Žygimanto Pavilionio minima Seimo mobilizacija organizuojant referendumą, netaps tiesiog komunikaciniu aktu, kuriuo bus bandoma „pridengti“ tokias problemas kaip emigracija ir demografija. Ar referendumas nebus išnaudojamas kaip priemonė atitraukti dėmesį nuo dešimtmetį „užbuksavusių“ socialinės atskirties, švietimo ir sveikatos sistemos klausimų? Ar parašus dėl dvigubos pilietybės padėjusios partijos nepersigalvos ir, vien tik dėl galimybės susilaukti dėmesio iš nusivylusių namų šeimininkų ir šeimininkių, nepereis į kitą barikadų pusę?
Stebint Lietuvos politinę rutiną – „naujai susikūrusių“, „naujai atgimusių“ ir „atskilusių“ partijų pirmuosius žingsnius, deja, bet kyla nemažai įtarimų, jog netrukus gausti pradėsiantys dvigubos pilietybės varpai skambės ne piliečiams, bet savaip politinius interesus suprantantiems politikams.
JAV aktoriui, kovos menų meistrui ir muzikantui Stivenui Sigalui (Steven Seagal) penkeriems metams uždrausta pasirodyti Ukrainoje. Priežastis yra jo „socialiai pavojingi veiksmai, prieštaraujantys Ukrainos saugumo interesams“, šalies pareigūnus cituoja „The Washington Post“.
Garsusis 65-erių metų amerikietis ne vienerius metus bičiuliaujasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Juodu sieja kovos menų pomėgis ir kruopščiai puoselėjamas „mačo“ įvaizdis.
Ukrainos saugumo struktūros nedetalizuoja tokio sprendimo priežasčių. S. Sigalas yra kartą dalyvavęs proputiniškame motociklų parade aneksuotame Krymo pusiasalyje. Tuomet duodamas interviu aktorius gynė Rusijos įvykdytą aneksiją ir tvirtino, kad Putinas, kuris neva stengiasi „apsaugoti rusakalbius Krymo gyventojus, turtą ir rusų Juodosios jūros karinę bazę Sevastopolyje, elgiasi labai suprantamai“.
Be kita ko, dar viena šalis, paskelbusi S. Sigalą savo teritorijoje „persona non grata“, yra Estija. Čia amerikietis planavo dalyvauti muzikos festivalyje.
