piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi

Aktualijos

Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl 5 buvusių policijos pareigūnų nusikalstamų veikų, pirmadienį nutarė, kad šie veikė nusikalstamo susivienijimo forma.
 
Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, LAT nagrinėjo bylą, kurioje 5 asmenys buvo nuteisti už tai, kad, būdami skirtingo rango policijos pareigūnai, dirbdami viename Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro padalinyje, nuo 2011 m. antrosios pusės iki 2013 m. vasaros, bendrininkaudami skirtingai žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis bendrininkavimo formomis (pirmosios instancijos – nusikalstamo susivienijimo, o apeliacinės instancijos – organizuotos grupės forma), darė labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius nusikaltimus, t. y. neteisėtai atimdavo žmonėms laisvę, grobė svetimą turtą, kyšininkavo, kyšininkavo kaip tarpininkai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, klastojo tikrus dokumentus, susijusius su jų, kaip policijos pareigūnų, tarnybinėmis funkcijomis, tyčia sugadino svetimą turtą, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip platino įvairius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, pasisavino jiems patikėtus įvairius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas pardavė ir taip iš nusikalstamų veikų neteisėtai praturtėjo.
 
Kiti asmenys byloje buvo nuteisti dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dokumentų klastojimo ir kitų veikų.
 
Kaip pažymima LAT pranešime spaudai, šioje byloje esminis kasacinis klausimas buvo nustatyti, kokia bendrininkavimo forma veikė minėti 5 asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokius nusikalstamo susivienijimo požymius: susivieniję bendrai veikė net 5 policijos pareigūnai, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio tarnybiniai ir asmeniniai ryšiai, akivaizdus vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas; taip pat jie, naudodamiesi savo tarnybiniu statusu, darė labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus.
 
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamais tikslais suburtos grupės stabilumas, veiklos planavimas, pelno siekimas, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, aukštas organizuotumo lygis leidžia daryti išvadą, jog minėti asmenys dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.
 
Apeliacinės instancijos teismas su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir konstatavo, kad visą nusikaltimų darymo laikotarpį bendrai veikusių nuteistųjų sudėtis nesikeitė, tarp nuteistųjų buvo tam tikri pastovūs tarpusavio ryšiai, tačiau nuteistieji tarpusavyje nebendravo tiek intensyviai ir artimai, kaip apibrėžiama nusikalstamo susivienijimo veikloje.
 
LAT išplėstinė kolegija konstatavo, kad nustatant, kokia forma veikė suinteresuotų asmenų grupė, Lietuvos teismų praktika šiuo metu koncentruota daugiau į vidinių struktūrinių elementų vertinimą (grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas ir kt.), tačiau yra nepasisakoma plačiau apie kitus tarptautiniu lygmeniu suformuotus principus ir praktikas. Remdamasi tarptautinių organizacijų, kovojančių su organizuotu nusikalstamumu, dokumentais bei mokslinių tyrimų šaltiniais, išplėstinė LAT teisėjų kolegija nurodė, kad hierarchinė struktūra yra būdinga tik trečdaliui šiuolaikinių nusikalstamų grupių, už dalyvavimą kuriose turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
 
„Įvertinusi šios bylos aplinkybes, kad nusikalstamoms veikoms atlikti susivienijo 5 policijos pareigūnai, kurie turėjo tiek tiesioginę prieigą prie reikšmingos informacijos, būtinos nusikalstamoms veikoms daryti, tiek galimybę savo veiklą slėpti – pradėti fiktyvius ikiteisminius tyrimus, įgalinti fiktyvius liudytojus, kartu šiuos panaudodami ne tik nusikalstamoms veikoms slėpti, bet ir jiems gąsdinti bei terorizuoti, taip pat kad šie asmenys turimas valstybės suteiktas priemones naudojo ne visuomenės saugumui užtikrinti, o atvirkščiai – jai pažeisti, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo forma.
 
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Dėl minėtų aplinkybių policijos pareigūnų atliktų veikų nustatymas ir išaiškinimas buvo apsunkinti, nes nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo prieigą prie žvalgybinės ir tyrimo informacijos, kurią galėjo kontroliuoti ir esant reikalui koreguoti paslėpdami padarytas nusikalstamas veikas“, – teigiama LAT pranešime spaudai.
 
LAT atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir iš dalies tenkino prokuroro kasacinį skundą. Nors ir buvo nustatyta netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo elementų, teisėjų kolegija paliko galioti apeliacinės instancijos teismo paskirtas realias nuo 5 iki 14 metų laisvės atėmimo bausmes, taip pat turto konfiskavimą iš lėšų, gautų iš nusikalstamų veikų.
 
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad, formuojant naują Vyriausybę, dabartinių ministrų, įsivėlusių į vadinamąjį čekių skandalą – Simono Kairio ir Gintarės Skaistės – kandidatūros neturėtų būti teikiamos.
 
„Noriu atsakingai pareikšti, kad tie ministrai, kurie yra susiję su šiuo nuaidėjusiu ir tebeaidinčiu skandalu – jiems vietos naujojoje Vyriausybėje aš nematau. Tiesiog būtų gerai, kad šios ministrų kandidatūros, pono Kairio ir ponios Skaistės kandidatūros tiesiog nebūtų siūlomos naujoje Vyriausybėje“, – pirmadienį LNK televizijai sakė šalies vadovas.
 
Prezidentas patikino, kad būsimam Ministrų kabineto lyderiui teikiant šių politikų kandidatūras, jos nebus tvirtinamos.
 
„Negali būti to, kas dabar kažkur tarp eilučių jau mėginama paskleisti – kad gali būti taip, kad ir niekas nepasikeis, visą šitą ratą apsukę, mes grįšime prie naujos senosios Vyriausybės“, – pabrėžė G. Nausėda.
 
Tikina, kad dėl kilusio skandalo „Lietuva yra destabilizuota lygioje vietoje“
 
Vertindamas jau ne pirmą savaitę besitęsiantį skandalą dėl piktnaudžiavo kanceliarinėmis lėšomis, prezidentas apgailestavo, kad Vyriausybė nesiėmė akivaizdžių situaciją sprendžiančių sprendimų, kurių pavyzdį, anot G. Nausėdos, pademonstravo pati Prezidentūra.
 
„Labai apmaudu, kad mes susikūrėme krizę lygioje vietoje – tą tenka pripažinti. Kuomet mes priimame sprendimą, kad su čekiukų istorija vienaip ar kitaip susijęs mano vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis turėtų palikti tarnybą – ir jis tai padarė, demonstruodamas, mano nuomone, vakarietišką politinę kultūrą – mes tikėjomės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir Vyriausybė“, – aiškino valstybės vadovas.
 
Tuo metu, prezidento manymu, valdančiųjų konservatorių reakcija buvo „visiškai nesuprantama ir nesuvokiama“, o įsisiūbavęs skandalas lėmė tai, jog „Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“.
 
„Tačiau reakcija buvo visiškai nesuprantama, nesuvokiama. Ir vietoje to, kad padėkotų už darbą trims ministrams, buvo pradėta kurti tokia, sakyčiau, melodrama ar drama su daugybe veikėjų, veikiančių personažų, kurios galutiniai tikslai net patiems konservatorių partijos atstovams nėra aiškūs ir kuri dabar tikrai išjudino mūsų politinės sistemos pamatus“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
„Vietoje to, kad padaryti sprendimus, kurie buvo pribrendę, buvo nueita kitu keliu. Ir šiandien Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“, – apgailestavo jis.
 
Nesupranta, kodėl premjerė siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą
 
G. Nausėda pakartojo, kad į skandalo epicentre atsidūrę trys ministrai – G. Skaistė, S. Kairys ir Jurgita Šiugždinienė – turėjo pasekti jo buvusio patarėjo P. Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš užimamų pareigų. Tą padarė tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
 
Prezidentas mano, kad pakeitus šiuos tris ministrus visą valstybę drebinančios krizės būtų išvengta.
 
„Aš tikėjausi, kad mūsų pavyzdys įkvėps Vyriausybę priimti reikalingus sprendimus ir, ko gero, šiandien Vyriausybė būtų dirbusi taip, kaip dirba“, – sakė jis, pažymėdamas, kad konservatoriams būtų pavykę rasti naujus politikus, galinčius pakeisti postus paliekančius ministrus.
Todėl šalies vadovas mano, kad Vyriausybės lyderė Ingrida Šimonytė besąlygiškai siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą. Negana to, anot G. Nausėdos, tai tapo visos Vyriausybės „veiklos ašimi“.
 
„Man nesuvokiama, kad kartais principas „išsaugosiu ministrą bet kokia kaina“ tapo šitos Vyriausybės veiklos ašimi“, – stebėjosi G. Nausėda.
 
„Mes esame politikoje ir suprantame, kad žmonės gali atsidurti interesų konflikte, žmonės gali turėti vienokių ir kitokių problemų, kartais nesusijusių su tiesioginėmis jų pareigomis. Išsikelti sau sportinį principą apginti bet kokį ministrą – nesvarbu, ką jis yra pridirbęs – yra tiesiog šiuolaikiniu politikos požiūriu nesuvokiama. Tenka tik tai tikėtis, kad pagaliau tas požiūris ir supratimas, kas yra politika, po truputį keisis ir mes rasime bendrą kalbą“, – vylėsi šalies vadovas.
 
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
 
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
 
Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
Trumposios naujienos

Korupcija

Briuselis, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Europos prokuratūra pirmadienį pranešė, kad areštavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Europos Parlamento narės ir keturių jos padėjėjų turto už daugiau kaip 170 tūkst. eurų dėl įtariamo piktnaudžiavimo ES lėšomis.
 
Prokuratūra (EPPO) teigė, kad Italijos antiimigracinės ir euroskeptiškos partijos „Lega“ atstovės Stefanios Zambelli atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl įtarimų sukčiavimu, susijusiu su išmokomis, kurių ji prašė už keturių padėjėjų įdarbinimą.
 
„Turimais įrodymais, keturi darbuotojai nevykdė funkcijų, kurioms buvo įdarbinti, arba vykdė jas tik iš dalies, – teigė EPPO. – Manoma, kad EP narė, kuri yra glaudžiai susijusi su mažiausiai vienu iš įdarbintų asmenų, taip pat gavo naudos iš sumų, kurias EP sumokėjo už darbą, kurį turėjo atlikti darbuotojai“.
 
Apskaičiuota, kad dėl įtariamo sukčiavimo iš ES biudžeto buvo pasisavinta daugiau kaip 172 tūkst. eurų. Italijos finansų policija įvykdė nutartį areštuoti turtą, įskaitant prabangius automobilius, ir įšaldė banko sąskaitas.
 
S. Zambelli, kurio vadovaujama „Lega“ priklauso EP griežtai dešiniųjų partijų grupei „Identitetas ir demokratija“, atsisakė komentuoti, kai su ja susisiekė agentūra AFP.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.02.28; 06:14
Aktualijos

Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimo narys Petras Gražulis turėtų būti pašalintas iš Seimo.
 
„Aš manau, kad žmogui, padariusiam nusikaltimą, o teismas apie tai pasisakė, Seime yra ne vieta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad apkaltos procedūra parlamentarui gali būti pradėta organizuoti tik po to, kai bus gautas teismo sprendimas.
 
„Nusikaltimo padarymas, o teismas tai nustatė, yra pagrindas apkaltai. Taigi, tuomet, kai gausiu informaciją jau oficialią, oficialų šio sprendimo išrašą, informuosiu Seimo narius ir ne anksčiau kaip per savaitę po tos informacijos pateikimo galima jau pradėti apkaltos procedūrą. Būtų nutarimas registruotas ir Seimas apsispręstų dėl to, ar pašalinti Seimo narį Petrą Gražulį iš Seimo“, – sakė parlamento vadovė.
 
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad apkalta P. Gražuliui gali būti suorganizuota dar vasarą, jei Seimas apsispręstų šaukti neeilinę sesiją dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.
 
„Kaip ir sakiau, ir ne anksčiau kaip po savaitės, gali būti ir šiek tiek vėliau, čia priklauso nuo to, kada bus kitas Seimo posėdis, Seimo sesija, ar rinktumės į neeilinę Seimo sesiją, ar tik rudens sesijoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Mano supratimu, jei Seimas rinksis į Švedijos ir Suomijos ratifikavimo kaip NATO narių klausimą, būtų logiška, kad ir Petro Gražulio klausimas būtų įtrauktas į neeilinės sesijos programą“, – pridūrė ji.
 
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 064 eurų baudą už piktnaudžiavimą. Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.07.01; 00:01
Atsargiai

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina aplinkybių Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, pareiškė įtarimus trims asmenims. Įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo pareikšti Žalgirio klinikos direktorei ir dar dviem Žalgirio klinikos darbuotojams, sakoma STT pranešime.
 
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. sausio mėnesį, gavus pranešimą dėl paskiepytų asmenų, nepriklausančių nustatytoms prioritetinėms asmenų grupėms, primena STT. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Žalgirio klinikoje 2021 m. sausio mėnesio pradžioje COVID-19 vakcina buvo paskiepyta ne mažiau kaip 24 asmenys, kurie, kaip įtariama, neatitiko tuo metu buvusios vakcinuojamų asmenų prioritetinės grupės, nebuvo sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, jų su Žalgirio klinika nesiejo jokie sutartiniai santykiai.
 
Tyrimo duomenimis, įtariamieji, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, galimai siekdami išvengti atsakomybės ir nuslėpti savo neteisėtą elgesį, suklastojo dokumentus ir duomenis, kurie pagrįstų paskiepytų asmenų priklausymą prioritetinėms grupėms arba nuslėptų asmenų vakcinavimo faktą.
 
Paskiepijus grupę žmonių, kurie tuo metu nepriklausė vakcinuojamų asmenų prioritetinei grupei, valstybė galėjo patirti didelę neturtinę žalą, pažeidžiant valstybės teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus bei kitų žmonių interesus, nes pirmajame etape, siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikimą, turėjo būti vakcinuojami COVID-19 gydymą, skubią ir labai specializuotą neatidėliotiną pagalbą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojai.
 
Ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba. Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.01; 06:42
Aktualijos

Vladislovas Molis. ELTA (Gedminas Savickis) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išbraukė buvusį valstybės įmonės „Automagistralė“ vadovą Vladislovą Molį iš valstybės apdovanotųjų asmenų sąrašo. V. Molis iš sąrašo išbrauktas už valstybės apdovanotojo vardo pažeminimą.

Tokį sprendimą Prezidentė priėmė, atsižvelgus į minėtoje įmonėje atlikto vidaus audito ataskaitą. Audito metu nustatyta, kad, V. Moliui vadovaujant valstybės įmonei „Automagistralė“, buvo padaryta didelė finansinė žala, nustatyti šiurkštūs lėšų švaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejai.

Valstybės apdovanojimas V. Moliui skirtas 2015 m. tuometinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teikimu ir gavus Valstybės apdovanojimų tarybos pritarimą. Visi kandidatai valstybės apdovanojimams gauti įstatymo nustatyta tvarka yra tikrinami atsakingų teisėsaugos institucijų. V. Molio atveju informacijos, dėl kurios jam negalėjo būti suteiktas apdovanojimas, gauta nebuvo.

Asmenys, išbraukti iš ordinų kavalierių arba medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo, jiems įteiktus apdovanojimo ženklus ir apdovanojimo dokumentus privalo grąžinti ordinų kancleriui. Šie asmenys netenka apdovanojimų teikiamų teisių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.07; 00:01

Trumposios naujienos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Ingrida Šimonytė ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę bei Generalinę prokuratūrą dėl nesibaigiančių skandalų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Viešojoje erdvėje pateikta informacija apie profesinio mokymo centro l.e.p. Jolantos Valiulienės vadovės nedeklaruotus interesus privačioje bendrovėje, su kuria galimai sudarytos neteisėtos ir žalingos valstybei sutartys. Taip pat skelbiama apie įgyvendinamą profesinio mokymo infrastruktūros plėtros projektą, kuriam skirta didelė Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų suma, tačiau kartu atsiradusius turto nuosavybės pokyčius, kurie kelia klausimų tiek dėl pačių sandorių, tiek dėl ES lėšų panaudojimo teisėtumo.

Seimo nariai švietimo ir mokslo ministrės klausia, ar buvo atliktas šių aplinkybių, susijusių su disponavimu valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir kitais sandoriais su UAB „Valedija“ tyrimas. Taip pat domimasi, kokių žingsnių buvo imtasi dėl valstybei priklausančio ir mokesčių mokėtojų lėšomis pagerinto turto neteisėto perleidimo privatiems asmenims. Kokių priemonių bus imamasi, kad įstaigai net laikinai nevadovautų asmenys, kurių veikla kelia abejonių tiek interesų konflikto valdymo, tiek atitikimo įstatymams požiūriu?

„Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre nesiliauja rastis istorijos, keliančios klausimų tiek dėl vadovų gebėjimų, tiek dėl valdomo turto ir projektams skirtų lėšų panaudojimo. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija atskleidė naujų galimų korupcijos ir neteisėto veikimo apraiškų, į kurias žvelgti pro pirštus negalima“, – komentavo I. Šimonytė.

Kartu parlamentarai Generalinės prokuratūros prašo imtis visų reikalingų priemonių ginti viešąjį interesą, ištirti nurodytas aplinkybes ir grąžinti galimai neteisėtai perleistą privačiai nuosavybei valstybės turtą į valstybės rankas.

„Galimas piktnaudžiavimas europinėms lėšomis visada gali skaudžiai atsiliepti valstybei, nes pasitvirtinus įtarimams gali reikėti grąžinti gautas lėšas. Būtent todėl atsakingi pareigūnai turi patikrinti šį atvejį“, – komentavo A. Anušauskas.

Parlamentarai I. Šimonytė ir A. Anušauskas taip pat kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami informuoti, ar buvo atlikti kokie nors kontrolės veiksmai vertinant šio projekto įgyvendinimo rezultatus ir jų atitikimą paramos skyrimo sąlygoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.16; 02:02

Gordijo mazgas

Birželio 20 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kariuomenės Logistikos valdybos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdant gertuvių įsigijimą.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

„Išsivalymas nuo galimų korupcijos ir protegavimo apraiškų krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose yra nelengvas, bet būtinas kelias. Šis tyrimas yra dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant pirkimų skaidrumo ir efektyvumo. Aprūpinant kariuomenę reikia remtis kainos ir kokybės santykiu, o ne verslo grupių ar partinių interesų protegavimu – tai tiesiog netoleruotina“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, krašto apsaugos sistema nuo pat pirkimų reformos pradžios glaudžiai bendradarbiauja tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su STT ir kitomis institucijomis.

STT ikiteisminį tyrimą pradėjo gavusi informacijos iš kariuomenės Karo policijos. Kaip pagrindas, joje pateiktos Krašto apsaugos ministerijos auditorių atlikto Lietuvos kariuomenės 2015-2016 m. vykdytų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Nota Bene“, procedūrų audito išvados.

Išvadose iškelta abejonė dėl 2015 m. lapkričio 5 d. kariuomenės Logistikos valdybos patvirtintų gertuvių techninių specifikacijų reikalavimo – tikslaus gertuvės apvalkalo užsegamos kišenėlės dydžio, kurį konkurse atitiko tik UAB „Nota Bene“ pasiūlymas.

Kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento 2015 m. gruodį organizuotą viešąjį konkursą dėl ekipuotės prekių, tame tarpe ir gertuvių, įsigijimo, pirkimo komisijos sprendimu, laimėjo UAB „Nota Bene“, pasiūliusi 51 tūkst. gertuvių už beveik 326 tūkst. eurų. Tuo tarpu kitų trijų konkurse dalyvavusių gamintojų pasiūlymai, nors ir už ženkliai mažesnes kainas, buvo atmesti kaip neatitinkantys iškeltų reikalavimų.

Pagal 2016 m. birželio 21 d. su UAB „Nota Bene“ sudarytą preliminarią sutartį 2016 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo 17 tūkst. gertuvių už 108 tūkst. eurų. Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos kariuomenė nebeteikia užsakymų pagal jokias su UAB „Nota Bene“ sudarytas preliminarias sutartis.

Minėtą STT vykdomą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, krašto apsaugos sistema nuo detalesnių komentarų susilaiko.

Siekiant skaidrinti krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus, krašto apsaugos ministras R. Karoblis šių metų pradžioje inicijavo sistemos viešųjų pirkimų reformą, kurios pagrindas – Gynybos resursų agentūros įsteigimas. Šia agentūra norima užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą: pirkimų planavimą, rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę. Birželio 13 d. LR Seimas pritarė ministro R. Karoblio pateiktoms svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisoms, kuriomis būtų įteisintas centralizuotos krašto apsaugos sistemos pirkimo agentūros sukūrimas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.21; 10:05

Trumposios naujienos

Kauno apygardos prokurorams teisme pavyko įrodyti, kad buvusi žemėtvarkininkė, anksčiau nuteista už sukčiavimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, butą Kaune nusipirko už nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

Butą teismas nusprendė konfiskuoti, be to, buvusiai valdininkei skirta bauda ir lygtinis laisvės atėmimas. Nuosprendis nebuvo apskųstas ir vakar įsiteisėjo.

Buvusi Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, 43 metų A. V. 2014 metais buvo pripažinta kalta dėl keliolikos sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų suklastojimo atvejų. Veikdama su keliais savo bendrininkais, ji klastodavo dokumentus, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į laisvos žemės fondo sklypus. Tuomet jos bendrininkai šias išvadas parduodavo kitiems asmenims, o pinigus pasidalindavo su žemėtvarkininke A. V.

Ikiteisminį tyrimą dėl A. V. bei kartu su ja veikusių asmenų nusikalstamų veikų kontroliavusiam Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Vingaudui Rinkevičiui kilo įtarimų, kad A. V. nusikalstamu būdu įgytus pinigus galėjo legalizuoti įsigydama nekilnojamojo turto.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnį („Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas“), kurį atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o kontroliavo prokuroras V. Rinkevičius.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. V. 2007 metų rudenį už 150 tūkst. litų įsigijo butą Kaune, R. Kalantos gatvėje. Dalį butui pirkti reikalingos sumos, 65 tūkst. litų, jai į sąskaitą pervedė nešvaraus žemės išvadų klastojimo ir pardavimo biznio partneris A. P., paskyroje nurodęs, kad tai „paskola būstui“, o iš kokių lėšų A. V. sumokėjo likusią sumą – taip ir liko neaišku.

Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams atlikus ūkinės-finansinės veiklos tyrimą ir įvertinus turimą informaciją, nenustatyta, kad A. V. turėjo finansines galimybes įsigyti minėtą butą ir patirti tokio dydžio išlaidas.

Liudydamas šioje byloje A. P. taip pat paneigė, kad A. V. pinigus pervedė kaip paskolą – esą, tai buvo už neteisėtai įgytas ir vėliau parduotas žemės išvadas gauti pinigai.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad teisiamoji A. V. žinojo pinigų kilmę, t. y. tai, kad jie yra gauti iš nusikalstamos veikos. Su šiais pinigais ji atliko sandorį – įsigijo butą. „Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad sandoris atliekamas su nusikalstamu būdu įgytais pinigais, norėjo taip veikti bei siekė nuslėpti tikrąją tų pinigų kilmę ir tuos pinigus įteisinti“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Todėl A. V. Kauno apygardos teismas pripažino kalta ir skyrė jai 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus ją su 2015 metais Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmės subendrintos ir jai skirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant 3 metams bei 200 MGL (7 tūkst. 532 eur.) dydžio bauda. Be to, konfiskuojamas A. V. priklausantis butas R. Kalantos gatvėje.

Šio apkaltinamojo nuosprendžio A. V. neskundė, todėl kovo 8 dieną jis įsiteisėjo ir teismas artimiausiu metu įpareigos antstolį atlikti buto konfiskavimo procedūrą.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro V. Rinkevičiaus teigimu, įrodyti, kad pinigai ar turtas įgyti nusikalstamu būdu – sudėtinga, bylose dėl tokio turto legalizavimo apkaltinamieji nuosprendžiai nėra dažni. “Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 216 straipsnį, gali ir nepriklausyti nuo to, ar jis buvo nuteistas už pagrindinės ( pirminės ) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gautos piniginės lėšos ar turtas padarymą. Esminę reikšmę asmens veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 216 straipsnį turi tik nusikalstama pinigų ar turto kilmė“, – sakė prokuroras V. Rinkevičius.

Pasak prokuroro, legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą su juo atliekamos finansinės operacijos tam, kad jis būtų įteisintas, kaip gautas iš legalių šaltinių. Dažnai šias nusikalstamas veikas išaiškinti būna labai sudėtinga, kadangi sunku įrodyti, kad asmuo žinojo, jog pinigai ar turtas yra gautas nusikalstamu būdu.

„Vertinant šioje nusikalstamoje veikoje įtvirtintus subjektyviuosius požymius, paminėtina, kad ši veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, kuri reiškia, kad asmuo turi suvokti, kad finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu gautu turtu ar pinigais ir norėti taip veikti. Norint asmenį pripažinti kaltu dėl šios veikos padarymo, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius požymius, tyčią, tačiau ir tikslą, kad asmuo turėdamas nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą siekia nuslėpti jų tikrąją kilmę arba juos įteisinti,“ – sakė prokuroras, paaiškindamas, kodėl tokios bylos nedažnai baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.

2017.03.10; 05:50

Trumposios naujienos

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnių instancijų teismų išteisinamuosius nuosprendžius baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys V. M. buvo kaltinamas sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o lobistas A. R. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 metų liepos 24 dieną bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų lapkričio 25 dieną priimtais nuosprendžiais, išteisinusiais abu teisiamuosius.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliko dėl įtarimų jiems sukėlusios 2009-2011 metais vykdytos V. M. ir A. R. veiklos. Šiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. V.M. buvo kaltinamas, kad 2009 metų pavasarį, jam būnant Seimo nariu, vilnietis E. B. jo nurodymu įsteigė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, į kurį dalis rėmėjų pervestų lėšų galimai buvo pasisavintos V. M. Pareigūnai įtarė, kad nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo tuomečio Seimo nario V. M. reikmėms buvo panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).

Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais duomenimis, nors fondas buvo įsteigtas E. B. vardu, galimai faktinis jo vadovas buvo V. M. – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu tokia veikla užsiimti negalėjo. V. M. taip pat buvo kaltinamas, kad iš fondo oficialaus vadovo E. B. išsireikalavo ir kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.

Buvo įtariama, kad kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. pagalbos Seime registruojant ir priimant jų verslui palankius įstatymus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido įtarti, kad tokiems sandoriams įvykti padėjo lobistas A. R., kuris prieš tai V. M. ir padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą.

Lobistas A. R. šioje byloje buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Įtariama, kad A. R. galimai ne tik padėjo V. M. įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti neoficialiai Seimo nario V. M. valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu V. M. buvo aptariama galimybė inicijuoti A. R. atstovaujamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas A. R.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.02.16; 05:28 

Trumposios naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė buvusios teisėjos A. Š. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ji pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti, ir pirmosios instancijos teismo skirtą 7 530 eurų baudą.

2011 m. kovo 1 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūra, atsižvelgdama į daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą, vėliau tyrimas buvo perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybai.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad buvusi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja suklastojo teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip padėdama teisininkui S. V. naudojant suklastotą dokumentą apgaule įgyti 1,6 mln. litų (arba 464 tūkst. eurų) vertės žemės sklypą sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje. 2012 m. vasario 14 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir perduotas teismui.

2016 metais teismai išnagrinėjo 21-ą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnų tirtą bylą. 32 asmenys nuteisti dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.02.01; 01:52

Trumposios naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas buvusį Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorių A. Š. pripažino kaltu dėl kyšininkavimo.

Nuteistajam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad A. Š., būdamas valstybės tarnautojas, iš vienos Klaipėdos įmonės vadovo priėmė didelės vertės kyšį – daugiau kaip 55 000 Lt (beveik 16 tūkst. eurų) vertės automobilį „Toyota RAV4“– už pažadą padėti įmonei laimėti savivaldybės organizuojamą milijoninės vertės viešųjų pirkimų konkursą.

Teismas taip pat pripažino įmonės vadovą V. N. kaltu dėl papirkimo ir jam skirta didesnė nei 13 tūkst. eurų bauda. Tyrimo metu STT pareigūnai nustatė, kad V. N., vykdydamas susitarimą duoti kyšį, organizavo naujo lengvojo automobilio įsigijimą, klastodamas ir pagamindamas netikrus dokumentus, organizavo šio automobilio fiktyvų pardavimą valstybės tarnautojui A. Š.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras šią baudžiamąją bylą teismui perdavė dar 2011 metais.

Ši byla – jau penktoji, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui. Buvęs direktorius jau nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba ir kurstymą kitą asmenį iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą.

2016 metais teismai išnagrinėjo 12-a STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. Nuteista 12 asmenų dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.01.22; 05:05

Trumposios naujienos

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą, kurioje įtarimai  dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo pareikšti Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos vedėjui A. I. ir jo sūnui K. I., vienos šeimos klinikos direktoriui.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos  (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Remiantis jų surinktais duomenimis įtariama,  kad A. I., dirbdamas ligoninės direktoriaus pavaduotoju akušerijos ginekologijos reikalams ir būdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, galimai siekdamas asmeninės turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Už praeityje priimtus palankius sprendimus viešųjų pirkimų konkursuose ir už gerų santykių palaikymą ateityje, kaip įtariama, iš vieno tiekėjo A. I. pareikalavo atlygio – parūpinti už maždaug 2 tūkst. 400 eurų detalių jo naudojamo automobilio, priklausančio sutuoktinės individualiai įmonei, remontui. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, galimai buvo klastojami dokumentai.

A. I., kaip įtariama, įtraukė ir savo sūnų K. I. bei kitus asmenis į nusikalstamas veikas – dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba, apgaulingą apskaitos tvarkymą bei papirkimą. Tiekėjas baudžiamojo proceso metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, nes iš jo buvo reikalauta apmokėti A. I.  naudojamo automobilio detalių vertę.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.

STT Panevėžio valdybos pareigūnai jau atlieka baigiamuosius veiksmus ir kitame ikiteisminiame tyrime, susijusiame su Panevėžio ligoninės direktoriaus I. D. galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.12.27; 14:17

Trumposios naujienos

Aukštesnės instancijos teismas atmetė buvusio Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. J. apeliacinį skundą. Juo 57 metų buvęs valdininkas skundė šiemet pavasarį Rokiškio rajono apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo.  

Dėl tuomečio Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. J. nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tyrimo Panevėžio valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. 

Bylos duomenimis, 2012 metų pavasarį A. J. iš Rokiškio rajono savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusios bendrovės vadovo reikalavo, o vėliau ir paėmė kyšį. 

Už tai, kad savivaldybė be nesklandumų ir laiku atsiskaitytų su bendrove už suteiktas paslaugas, A. J. sodyboje netoli Rokiškio minėta bendrovė įrengė vandens gręžinį. Jo įrengimas kainavo 13 tūkst. 344 litų (3 tūkst. 864 eur), tačiau A. J. pinigų už paslaugas ir įrengimus nesumokėjo.  

Be to, valdininko prašymu bendrovės vadovas susitarė su kita ta pačia veikla užsiimančia įmone ir visi vandens gręžinio įrengimo dokumentai buvo surašyti taip, tarsi darbus atliko pastaroji, o ne savivaldybės konkursą laimėjusi bendrovė. Suklastotuose dokumentuose nurodoma, kad A. J. pats sumokėjo už darbus. Manoma, kad tokiu būdu buvo bandoma išvengti įtarimų dėl valdininko sąsajų su savivaldybės konkursą laimėjusia įmone ir kyšininkavimo. 

Šių metų kovo 10 dieną Rokiškio rajono apylinkės teismas pripažino A. J. kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Jam skirta 130 MGL (4 tūkst. 895 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėn. Taip pat A. J. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 tūkst. 864 eurų vertės (tiek, kiek kainavo neteisėtai teisiamojo įgytas vandens gręžinys) turto konfiskavimas. 

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus nuomone, ši apeliacinės instancijos teismo nutartis rodo, kad korupciniai valdininkų veiksmai nelieka nenubausti. „Nuteistasis tarnybine padėtimi naudojosi siekdamas savo asmeninės naudos. Suvokdamas, kad daro nusikaltimą, jis ėmėsi veiksmų, kad tiesa neišaiškėtų. Dėl to buvo suklastoti gręžinio įrengimo dokumentai, tačiau tai nuo baudžiamosios atsakomybės neapsaugojo“, – sakė prokuroras A. Amparavičius.  

Apkaltinamąjį nuosprendį A. J. apeliacine tvarka apskundė Panevėžio apygardos teismui. Tačiau spalio 7 dieną Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs rokiškėno skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.10.16; 05:03

Trumposios naujienos

2016 m. liepos 22 d. Panevėžio apygardos teismas, neviešame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl buvusio Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo V. B., konstatavo, kad jo padaryta veika yra nusikalstama ir atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas), sudėtį.

Nors teismas pripažino, kad V. B. piktnaudžiavo tarnyba, tačiau įvertinęs teismo medicinos ekspertų išvadas dėl jo dabartinės sveikatos būklės nutarė baudžiamąją bylą dėl buvusio teisėjo nutraukti ir priverčiamosios medicinos priemonės netaikyti.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad V. B., siekdamas asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir prašė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario paveikti atsakingus asmenis, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus būtų įrengtas įvažiavimas į namo, kuriame jis gyvena, kiemą.

Siekdamas, kad prašomi veiksmai būtų atlikti, V. B. vienoje civilinėje byloje priėmė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario interesams palankų neteisėtą sprendimą.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2016.07.27; 18:32

Aktualijos

Klaipėdos apygardos teisme nuosprendį dėl kyšio priėmimo išgirdo dar trys policijos pareigūnai ir vienas jį davęs asmuo. Visiems jiems skirtos baudos beveik šimteriopai didesnės už priimtą ar duotą kyšio sumą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis V. Č., jo kolega V. J. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis L. L. baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti dėl 2014 m. vasario ir kovo mėnesiais įvykdytų nusikalstamų veikų.

Continue reading „Noras praturtėti policijos pareigūnams kainuos brangiai” →

Aktualijos

Specialiųjų tyrimų valdybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai kartu su Panevėžio apygardos prokurorais baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą didelės apimties baudžiamąją bylą dėl galimai neskaidrių biokuro viešųjų pirkimų organizavimo.

Kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti penkiems asmenis, tarp jų – buvusiam Seimo nariui V. M., jo sutuoktinei D. M., akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ buvusiam vadovui V. Š., buvusiam „Panevėžio energijos“ darbuotojui S. R., „ŽilVyčių kooperatinės bendrovės“ valdybos pirmininkui G. Ž. ir juridiniam asmeniui – „ŽilVyčių kooperatinei bendrovei“.

Continue reading „STT: Baigtas tyrimas dėl galimai neskaidrių biokuro pirkimų „Panevėžio energijoje“” →

Aktualijos

2015 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį buvusiam Pakruojo vicemerui Romui Medzveckui.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria dabar jau buvęs vicemeras buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo. 

Continue reading „Buvęs Pakruojo vicemeras lieka nuteistas dėl piktnaudžiavimo” →

Aktualijos

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, tęsdami šių metų spalį pradėtą tyrimą dėl plačiai paplitusios korupcijos Šiaulių ligoninėje, sulaikė ir įtarimus dėl piktnaudžiavimo pareiškė dar vienam ligoninės skyriaus vedėjų P. J.

Šiuo metu turimi duomenys leidžia įtarti, kad iš įmonių, kurios dalyvavo Šiaulių ligoninės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose, ligoninės generalinis direktorius kaip neteisėtą atlyginimą galėjo gauti brangios medicininės įrangos, kuri buvo sumontuota direktorius šeimos nariui priklausančioje privačioje medicinos klinikoje.

Continue reading „STT: Tyrime dėl korupcijos Šiaulių ligoninėje sulaikytas dar vienas įtariamasis” →

Politinės intrigos

TĖVYNĖS SĄJUNGOS – LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ TARYBA priėmė tris svarbias rezoliucijas aktualiais valstybei klausimais. Šioji – dėl korupcijos ir viešojo intereso.

Mes, Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Taryba, esame susirūpinę ilgus metus besitęsiančiu piliečių nepasitikėjimu aukščiausiomis politinėmis ir teisminėmis valstybės institucijomis – Seimu, Vyriausybe, teismais bei prokuratūra. Visapusiškas nepasitikėjimas valdžios institucijomis kelia pagrįstą nerimą dėl visuomenės pasitikėjimo pačia Lietuvos valstybe ir iš to kylančiu pavojumi šalies nacionaliniam saugumui.

Continue reading „Dėl kovos su korupcija ir viešojo intereso stiprinimo” →