Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Lisabona, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Kitą kartą Pasaulio jaunimo dienos, pagrindinė katalikiško jaunimo šventė, vyks 2027 metais Seule, Pietų Korėjoje, sekmadienį Lisabonoje, pasibaigus šių metų renginiui, sakė popiežius Pranciškus.
„Kitos Pasaulio jaunimo dienos vyks Azijoje, Pietų Korėjoje, Seule, – sakė pontifikas tikintiesiems, susirinkusiems į mišias Lisabonos rytiniame pakraštyje esančiame parke. – Taigi 2027 metais nuo vakarinės Europos sienos jos persikels į Tolimuosius Rytus, ir tai yra gražus Bažnyčios visuotinumo ženklas“.
Apie 1,5 mln. vėliavomis mojuojančių jaunų piligrimų iš viso pasaulio po šio pranešimo pratrūko džiaugsmingais šūksniais.
2014 metais popiežius Pranciškus lankėsi Pietų Korėjoje – tai buvo pirmoji pontifiko kelionė į Aziją per 15 metų.
Ši šalis yra viena iš nedaugelio Romos katalikybės tvirtovių Azijoje. Apie 11 proc. iš maždaug 52 mln. Pietų Korėjos gyventojų yra katalikai, ir šis skaičius išaugo per pastaruosius dešimtmečius.
Lisabonoje prasideda Pasaulio jaunimo dienos. EPA-ELTA nuotr.
Lisabona, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Lisabonoje antradienį prasideda Pasaulio jaunimo dienos. Į šešias dienas truksiančią tikėjimo šventę laukiama atvykstant šimtų tūkstančių piligrimų iš viso pasaulio. Nuo trečiadienio iki sekmadienio Portugalijos sostinėje viešės ir popiežius Pranciškus.
Organizatorių duomenimis, nuolatiniais katalikiško renginio dalyviais užsiregistravo apie 600 000 jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų iš 184 pasaulio šalių. Dauguma jų yra iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, JAV ir renginio šeimininkės Portugalijos. Pagrindiniuose renginiuose – vakaro maldoje su popiežiumi šeštadienį ir baigiamosiose mišiose parko teritorijoje ant Tacho upės kranto sekmadienį, manoma, dalyvių bus gerokai daugiau. Pasaulio jaunimo dienose dirbs 20 000 savanorių iš 150 šalių.
Vis dėlto didžiulis renginys Portugalijoje kelia ne tik susižavėjimą. Šaliai tai, vyriausybės duomenimis, yra didžiausias kada nors organizuotas įvykis. Rengėjai mano, kad dalyvių bus mažiausiai 1,2 mln. Ministras pirmininkas António Costa pabrėžė, kad renginys atneš „neįsivaizduojamą“ naudą.
Vasarį paskelbtas tyrimas, anot kurio, Portugalijos bažnyčioje seksuliai buvo išnaudojama mažiausiai 4 815 vaikų, sukėlė pasipiktinimą ir aptemdė pasirengimą Pasaulio jaunimo dienoms. Nepasitenkinimą taip pat sužadino renginio finansavimas – jam skirta mažiausiai 70 mln. viešųjų lėšų, daugelio gatvių uždarymas ir benamių išvaikymas. Lisabonoje lankantis popiežiui, planuojama virtinė protestų.
Milijonas piligrimų meldėsi ant Arafato kalno. EPA-ELTA nuotr.
Meka, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Milijonas maldininkų penktadienį, antrąją hadžo dieną, meldėsi ant Arafato kalno netoli Saudo Arabijos Mekos miesto.
Daugeliui tikinčiųjų šis ritualas buvo jų religinio gyvenimo kulminacija. Jie prašė nuodėmių atleidimo ir Dievo malonės. Svilinant 40 laipsnių karščiui, daug piligrimų nuo saulės slėpėsi po skėčiais.
Hadžas sušvelnintomis koronaviruso sąlygomis prasidėjo ketvirtadienį. Šiais metais į Meką suplūdo gerokai daugiau pamaldžių musulmonų nei pernai, kai jų buvo apie 60 000. Prieš pandemiją hadže dalyvaudavo 2,5 mln. maldininkų.
Šiais metais iš dalies sušvelninta kaukių prievolė. Be to, pirmą kartą nuo pandemijos pradžios vėl leista atvykti musulmonams iš užsienio. Tačiau tikintieji turi būti ne vyresni kaip 65 metų amžiaus ir visiškai paskiepyti nuo koronaviruso.
Hadžas yra vienas penkių islamo stulpų. Kiekvienas pamaldus musulmonas, kuris yra sveikas ir gali sau leisti, privalo bent kartą gyvenime apsilankyti Mekoje.
Arafato kalnas yra už 20 km į rytus nuo Mekos. Teigiama, kad pranašas Mahometas čia prieš 1 400 metų pasakė paskutinį savo pamokslą. Pagal hadžo ritualą piligrimai lieka ant kalno iki sutemstant ir atsiduoda maldoms bei Korano skaitymui.
Venecijos kino festivalyje – L. Bareišos filmo „Piligrimai“ triumfas. LKC nuotr.
78-ajame Venecijos kino festivalyje lietuvių režisieriaus Lauryno Bareišos ilgametražis filmas „Piligrimai“ šeštadienio vakarą buvo išrinktas geriausiu konkursinės programos „Horizontai“ filmu, pranešė Lietuvos kino centras.
„Horizontai“ yra antroji pagal svarbą prestižinio Venecijos kino festivalio programa, skirta jauniesiems kino kūrėjams ir talentams, kurių juostos pasižymi drąsa, originalumu ir naujomis estetinėmis kino raiškos formomis.
Festivalyje triumfavusiame filme „Piligrimai“ pasakojama istorija apie į Karmėlavą atvykstančius Paulių ir Indrę. Prieš ketverius metus ten buvo nužudytas Pauliaus brolis, Indrės vaikinas Matas. Paulius mėgina išsiaiškinti įvykio aplinkybes, Indrė bando jį sulaikyti nuo neapgalvotų veiksmų, tačiau pati pradeda abejoti šios kelionės prasme. Galiausiai juodu patys sau turės atsakyti, kam reikėjo čia važiuoti ir ką ši kelionė pakeitė.
Pagrindinius vaidmenis „Piligrimuose“ sukūrė kylantys ir jau žinomi jaunosios kartos aktoriai – Gabija Bargailaitė, Giedrius Kiela, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius, o prie filmo kūrimo prisidėjo žinomi Lietuvos kino profesionalai – operatorius Narvydas Naujalis, dailininkė Sigita Šimkūnaitė ir kiti. Filmo prodiuserė – Klementina Remeikaitė („Afterschool“).
L. Bareiša seniausio pasaulyje kino festivalio žiūrovams jau pažįstamas – 2017 m. Venecijoje buvo pristatytas jo trumpametražis „Pirtis“.
Tarptautinis Venecijos kino festivalis yra seniausias pasaulyje kino festivalis, įkurtas 1932 m. ir kasmet vykstantis rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje Venecijos miesto Lido saloje, Italijoje. Festivalis yra didesnio kultūrinio renginio – Venecijos bienalės – dalis ir vienas svarbiausių A klasės kino festivalių pasaulyje, lygiuojantis su Berlyno ir Kanų kino festivaliais.
Piligrimų eisenos – įžanga į didžiuosius Šiluvos atlaidus. Marijos Stanulytės (Kauno arkivyskupija) nuotr.
Su padėkos už Lietuvos laisvę intencija – už 30 mūsų Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės metų – šiemet vyks didžiųjų Šiluvos atlaidų įžanga – tradicinės paskutinio rugpjūčio sekmadienio piligrimų eisenos į Šiluvą, gyvos dar nuo sovietinio persekiojimo laikų.
„Šiluvos Marija, iš arti lydėjusi mus net kelių priespaudų laikais, ir šiandien yra Ta, kuri švenčia su mumis ir meldžiasi už mus, kai jau 30 metų gyvename laisvoje ir nepriklausomoje Tėvynėje. Turime ko prašyti užtarimo ir mūsų neramiais laikais – jau daugiau kaip 400 metų Marijos ranka rodo kelią į Dievą, kuriame atsiilsi žmogaus širdis“, – sakoma Kauno arkivyskupijos pranešime.
Pėsčiomis nuo Tytuvėnų ir Raseinių pusės (Katauskių gyvenvietės pakeliui į Šiluvą), melsdamiesi ir dėkodami, maldininkai sekmadienį nuo pat ryto pradės piligrimystę pėsčiomis, vadovaujami Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio.
Vidurdienį visi drauge susibūrę Šiluvos bazilikoje švęs iškilmingą Eucharistiją ir dėkos Dievui, kad Jis jau tris dešimtmečius neapleidžia mūsų laisvės kelyje. Į Padėkos dieną kviečiami ir maldomis bus priminti bei apglėbti žuvusieji, jau iškeliavusieji ir dar gyvi mūsų laisvės kovotojai.
Šiemet maldininkai savo širdyje neabejotinai neš intencijas ir laisvės troškimą ir mūsų brolių baltarusių, kad ir šioje šalyje įvyktų tikrieji poslinkiai į laisvę ir demokratiją, sakoma Kauno arkivyskupijos pranešime. Piligrimai. Marijos Stanulytės (Kauno arkivyskupija) nuotr.
Šis rugpjūčio sekmadienis jau skelbia artėjant ir didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus, kurie vyks rugsėjo 7–15 d. Šių metų Šilinėse bus dėkojama ir meldžiamasi už mūsų bendruosius namus – už Lietuvą ir pasaulį, už Žemę ir kūriniją. Taip bus atsiliepta į popiežiaus Pranciškaus kvietimą švęsti jo enciklikos Laudato siʾ jubiliejinius metus bei Kūrinijos laiką, kuris jau antrus metus Šventojo Tėvo kvietimu minimas visoje Bažnyčioje nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 4-osios – šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės.
