Trečiadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę opozicinių partijų lyderiai aptarė pirmalaikių rinkimų galimybę ir politinę situaciją šalyje. Po susitikimo opozicija neslėpė prezidentui akcentavusi tai, kad dėl politinės sumaišties valstybėje atsakomybę turėtų prisiimti valdantieji „valstiečiai“.
 
Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, pirmalaikiai rinkimai esamą nestabilią situaciją galėtų išspręsti.
 
„Mano nuomone, tai yra tikrai rimta alternatyva tai aklavietei, kurioje šiandien yra atsidūręs Seimas. Net sutinkant su tuo, kad surinkti reikiamus balsus šiandien galimybė nėra tokia didelė, tačiau kiekviena diena chaoso Seime priartina mus prie šios galimybės“, – sakė žurnalistams liberalė.
Ji teigė, kad prezidentą patikinusi, jog liberalai nuo savo intencijų neatsitrauks.
 
„Aš patvirtinau, kad mūsų frakcija, Liberalų sąjūdžio frakcija, mes ne tik esame padėję parašus, mes tikrai ir balsuosime už (pirmalaikius rinkimus. – ELTA) (…,) jei aklavietė Seime nesikeis“, – teigė ji, pabrėždama, kad, jei Seimas dirbs taip, kaip dirbo paskutinius kelis mėnesius, – pirmalaikiai rinkimai tiesiog neišvengiami.
 
„Mes vertinsime situaciją pagal tai, kaip vyksta darbas Seime. Jei bus taip, kaip buvo paskutinius mėnesius, tai didelių priežasčių optimizmui aš asmeniškai neturiu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Kokią nuomonę dėl pirmalaikių rinkimų prezidentas pateikė opozicijos politikams, liberalė nedetalizavo. Pasak jos, prezidentas šiuo klausimu dar kalbėsis su valdančiaisiais.  
 
„Jis sakė, kad laukia konsultacijos su valdančiaisiais. Tai yra normalu, prezidentas kalba su visomis politinėmis jėgomis Seime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. Politikė užsiminė, kad preliminari siūlomų pirmalaikių rinkimų data yra sausio 19-oji.
 
Savo ruožtu opozicijos lyderio pareigas šiuo metu einantis socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad su prezidentu kalbėjo apie keblią politinę situaciją, kurią, jo nuomone, indikuoja pažadų netęsiantys „valstiečiai“.
 
„Reikia pripažinti, kad valdantieji nesilaiko savo pažadų, netgi parašu patvirtintų pažadų, – turiu galvoje, švietimo darbuotojams, mokytojams, kuriems buvo prižadėta, bet biudžete nenumatyta. Ant nosies yra ir kitų reikalavimai – medikų, kultūros darbuotojų“, – teigė socialdemokratas.
 
Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad tai, ar bus paskelbti pirmalaikiai rinkimai, ar ne, priklauso nuo „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio. Todėl, aiškino jis, tikimybė, kad bus realizuotas opozicijos keliamas pirmalaikių rinkimų klausimas, yra labai menka.
 
„Aš visgi skeptiškai vertinu išankstinių rinkimų galimybę, šis klausimas kybo ant Ramūno Karbauskio ir valdančiųjų galvos. Jeigu jie apsispręstų palaikyti – tada taip, iškart pasidaro realistiška, net jei koks vienas opozicijos balsas atkristų“, – sakė G. Landsbergis po opozicijos lyderių susitikimo su prezidentu.
 
G. Landsbergis teigė manąs, kad valdantieji atsitraukia anuo pirmalaikių rinkimų idėjos ir neketina šios iniciatyvos apskritai palaikyti.
 
„Tokiu atveju nieko nebus“,  sakė G. Landsbergis. Politikas teigė, kad liberalų iniciatyvą organizuoti pirmalaikius rinkimus parėmė tiek jis, tiek jo vadovaujama konservatorių frakcija Seime.
 
Savo ruožtu R. Karbauskis pastarąją savaitę Eltai sakė, kad opozicija blefuoja keldama pirmalaikių rinkimų idėją.
 
„Valstiečių“ lyderio teigimu, jei parašus dėl pirmalaikių rinkimų organizuojantys opoziciniai liberalai manytų, kad valdantieji gali šią idėją paremti, tokios iniciatyvos nerodytų.
 
„Netikiu, kad pas juos dauguma frakcijos narių nori išankstinių rinkimų“, – Eltai pastarąją savaitę sakė R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.31; 00:02

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Šiandien Seime buvo pakartotinai balsuojama dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų. Balsus skaičiavusi komisija pranešė, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo postą išsaugojo. Už tai, kad V. Pranckietis būtų neatleistas, balsavo 5, sugadinti buvo 11 biuletenių, o tai, kad atleisti – 63. Tam, kad Seimo pirmininkas būtų atstatydintas, reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Pirmasis balsavimas buvo pripažintas neteisėtu, nes praėjusį antradienį buvo nepatvirtina balsų skaičiavimo komisija. Tą kartą didžioji dalis valdančiosios daugumos paliko Seimo posėdžių salę, savo balsą atidavė vos 11 parlamentarų.

Nauja situacija Seime

Taigi slaptas balsavimas įrodė, kad Ramūnas Karbauskis teturi 63 ištikimus koalicijos narius, bent jau neturi pusės Seimo balsų (141), net jei vienas kitas jo šalininkas dėl pateisinamų priežasčių posėdyje nedalyvavo. Jei reitinginė apklausa vyktų šiandien, manau, kad valstiečių ir žaliųjų reitingas būtų dar mažesnis, negu iki ano skandalingo balsavimo dėl V. Pranckiečio atstatydinimo. Taip pat, ir šio, dėl kurio V. Pranckietis, nežiūrint išlikimo Pirmininku, turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą patvirtinimo, kad jis buvo neteisėtas.

Kita Seimo rinkimų sistema?

O čia dar, mano žiniomis, baltieji ruošia užklausimą Konstituciniam Teismui, ar mišri Seimo rinkimų sistema neprieštarauja Konstitucijai, kai ir Konstituciniame Teisme yra taip manančių. Baltiesiems ji labai neparanki. Nors jie pirmauja tarp partijų, raudonieji papirkimais, bauginimais, melais (pinigų iš AMB „prichvatizacijos“ jie turi apsčiai, nes pinigas pinigą daro) dominuoja vienmandatėse apygardose. Beje, Lenkijoje yra proporcinė Seimo rinkimų sistema ir todėl „buvusiems“ laimėti rinkimus žymiai sunkiau, negu Lietuvoje. Štai kodėl, mano manymu, Lenkijoje antrą kartą iš eilės rinkimus laimėjo patriotiška „Prawo i Sprawiedliwość“ (PiS).

Tebekabo priešlaikinių Seimo rinkimų klausimas.

Baltiesiems jie aiškiai nereikalingi, jiems naudinga per metus laiko pakeisti mišrią rinkimų sistemą į proporcinę ir vien tuo būdu užsitikrinti pergalę eiliniuose rinkimuose, jau nekalbant apie tai, kad po metų valdančiosios daugumos skandalų, klaidų kraitis rinkėjams bus jau nepakeliamas. Metus pakentėti galima.

V. Pranckietis išsaugojo postą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Raudoniesiems, kol dar jų reitingų suma persveria baltųjų reitingus ir tebegalioja mišri rinkimų sistema, apie priešlaikinius rinkimus pagalvoti verta. Jei jiems vėl pavyktų sukurpti koaliciją prieš baltuosius, tegul ir ne R. Karbauskio bei jo frakcijos vadovaujamą, jie galėtų dar ketverius metus sėdėti balne, nebent vėl įvyktų priešlaikiniai rinkimai.

Kaip praneša ELTA, grupė parlamentarų, vadovaudamasi Konstitucija ir Seimo rinkimų įstatymu, įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Taigi siūloma 2020 m. sausio 19 d. paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus ragina Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Juozas Baublys, Viktoras Pranckietis, Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Ričardas Juška, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna. 

 

2019.10.22; 17

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Apie vakarykštį neplanuotą Seimo posėdį, skirtą balsavimui dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio išlikimo ar neišlikimo šiose pareigose, dar bus ilgai kalbama.

Jis, turbūt, išliks amžiams unikalus ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio parlamentarizmo istorijoje. Seime, kurio sąraše yra 141 narys, Seimo pirmininkas liko savo poste 3-ims Seimo nariams balsavus už jo atstatydinimą, 7-iems – prieš.

Kaip vyko posėdis, galima pamatyti vaizdo įrašuose, buvo tiesioginė transliacija. Aš jį reziumuoju trumpai. Kremliaus pinigų maišas gėdingai pralaimėjo.

Kaip vykusiai pastebėjo Seimo posėdžiui pirmininkavusi Irena Degutienė, šaškininkai negali laimėti prieš šachmatininkus. Jie nesitikėjo ėjimo žirgu, nesitikėjo, kad Seimo posėdis įvyks antradienį. Daugelio Seimo narių dėl įvairių priežasčių nebuvo Vilniuje. Bet net jei jie visi būtų kaip vienas Seime, ko šaškininkai tikėjosi ketvirtadienį, daugelis analitikų labai abejojo, ar slapto balsavimo metu už Seimo pirmininko atstatydinimą pasisakytų daugiau negu 70 Seimo narių.

Ir iš ankstesnių santykių tarp koalicijos partnerių, ir iš dalyvavusių Seimo posėdyje kai kurių pasisakymų bei elgesio matosi, kad valdančioji koalicija byra. Ir tai suprantama. Mat akivaizdu, kad daugelis koalicijos narių sieks vėl patekti į Seimą. Ir jie jau supranta, kad visiems matomos jų sąsajos su koalicijos vedliu ir jo partija dar metus laiko paliktų jiems nedaug šansų kitų metų rinkimuose.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Kita vertus, nors laikas veikia Tėvynės Sąjungos ir Gintauto Palucko socialdemokratų su jų dabartiniais reitingais naudai, vargu ar jie eis kartu į kokią nors naują valdančiąją koaliciją likus metams iki rinkimų.

Taip samprotaujant galima manyti, kad, kai tik bus priimtas 2020 metų biudžetas, ir pozicijai, ir opozicijai neliks nieko kito, kaip ryžtis skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Prezidento dauguma žurnalistų taip pat klausinės, kaip jis žiūri į susidariusią padėtį ir pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę. Vargu, ar jis paneigs tokią galimybę. Juk jis, tikriausiai, galvoja ir apie antrą savo kadenciją ir supranta, kad jo nutylėjimai, kai reikėjo netylėti, gali būti jam priminti.

2019.10.16; 03:00

Praėjus kelioms savaitėms po prezidento rinkimų Ukrainoje, šalyje galimi pirmalaikiai parlamento rinkimai.

Penktadienį apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos paskelbė buvusio premjero Arsenijaus Jaceniuko partija „Liaudies frontas“. Jei per 30 dienų nepavyks sudaryti naujos koalicijos, prezidentas gali skelbti pirmalaikius rinkimus.Tačiau to reikia būtinai išvengti, pabrėžė vyriausybės vadovas Vladimiras Groismanas. Eiliniai parlamento rinkimai Ukrainoje numatyti spalį.

Pasitraukdamas iš koalicijos, „Liaudies frontas“, kurio pozicijos apklausose yra ypač silpnos, nori užbėgti už akių parlamento paleidimui. Konstitucija tam numato griežtus terminus: Ukrainos parlamentas negali būti paleistas likus šešiems mėnesiams iki reguliarios kadencijos pabaigos.

Apskritai valdančioji koalicija Ukrainoje silpnėja jau nuo 2016 metų vasario, kai iš jos viena po kitos pasitraukė trys partijos. Ji nebeturi reikalingos 226 balsų daugumos. Todėl vyriausybės priešininkai argumentuoja, kad 30 dienų terminas baigėsi jau prieš trejus metus.

Komikas ir išrinktasis prezidentas Volodymyras Zelenskis iki šiol parlamente neturi savo daugumos, kad įgyvendintų reformas. Jis neatmetė galimybės skelbti pirmalaikius rinkimus. Dėl didelio V. Zelenskio populiarumo jo iki šiol parlamente neatstovaujama partija „Sluha Narodu“ gali patekti į parlamentą ir sustiprinti jo valdžios bazę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 08:28

Sekmadienį vykusius pirmalaikius Armėnijos parlamento rinkimus įtikinama persvara laimėjo šalies premjero pareigas einančio Nikolo Pašiniano aljansas. Jis surinko apie 70 proc. rinkėjų balsų ir triuškinamai įveikė varžovus, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“. 

Armėnijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik visus balsus, N. Pašiniano aljansas „Mano žingsnis“ buvo pelnęs 70,4 proc. balsų. 

Artimiausias bloko varžovas – pasiturinčio verslininko Gagiko Carukiano vadovaujama partija „Klestinti Armėnija“ – sulaukė 8,3 proc. rinkėjų palaikymo. 

Trečioje vietoje, su 6,4 proc. balsų, liko liberali, provakarietiška partija „Šviesi Armėnija“, vadovaujama buvusio N. Pašiniano bendražygio Edmono Marukiano. 

Buvusi valdančioji „Respublikonų partija“ (HHK) sulaukė vos 4,57 proc. rinkėjų palaikymo – mažiau, nei reikia norint patekti į parlamentą. Partija „Armėnijos revoliucinė federacija“ surinko 3,9 proc. balsų. 

N. Pašinianas pirmadienį negailėjo pagyrų „aiškiems ir skaidriems“ parlamento rinkimams ir pareiškė, kad „mūsų šalies piliečiai balsuoja už revoliucinę daugumą, ir tą daro ramioje aplinkoje“. 

Negalutiniais rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė 48,6 proc. Tai – 12 proc. žemesnis rodiklis nei per paskutiniuosius, 2017-ųjų balandį vykusius rinkimus. 

Balsavimas vyko praėjus devyniems mėnesiams po to, kai protestuoti į Armėnijos gatves buvo išėję šimtai tūkstančių gyventojų. Demonstracijos sudarė sąlygas taikiai pakeisti šalies vyriausybę ir sužadino gyventojų viltis, kad šalis gali būti valdoma demokratiškiau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.10; 10:30

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį per televiziją pranešė apie savo atsistatydinimą iš premjero posto, taip sudarydamas sąlygas pirmalaikiams parlamento rinkimams.

„Mano brangūs žmonės, šiandien aš įteikiau atsistatydinimo prašymą“, – sakė N. Pašinianas, žadėdamas „užtikrinti laisvą tautos valios reiškimą per pirmalaikius parlamento rinkimus“.

Remiantis Armėnijos įstatymais, parlamentas naują vyriausybės vadovą turi išrinkti per 14 dienų po premjero atsistatydinimo. Nepavykus išrinkti naujo premjero, rengiami pirmalaikiai rinkimai.

Šiuo politiniu manevru N. Pašinianas būtent to ir siekia, kad būtų surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.17; 06:40

„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimą ir Seimo narius visuomenė geriausiai vertina tada, kai parlamente aktyvus darbas nevyksta, teigia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas, komentuodamas naujausius tyrimų duomenis, rodančius, kad pastarąjį mėnesį gerėjo parlamento vertinimas.

Anot sociologo, tai, kad paskutinės „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo žymų, net 11 proc., visuomenės pasitikėjimo Seimu didėjimą, neabejotinai, bus tik laikinas nuokrypis statistikoje.

Pasak R. Mačiūno, pagerėjusi visuomenės nuomonė Seimu yra susijusi ne tiek su gerėjančiu šios institucijos darbu, kiek su tuo, kad apklausos atlikimo metu (vasario 21-kovo 4 dienomis) ne tik Seime nevyko aktyvus darbas, tačiau buvo švenčiamas valstybės šimtmetis. Be to, pabrėžė sociologas, kartu išaugo ir pasitikėjimas Vyriausybe (7 procentiniais punktais).

„Ne pirmą kartą mes pastebime tokią tendenciją. Pavyzdžiui, vasarą, kai nevyksta Seimo posėdžiai ir politikai mažiau būna pastebimi viešojoje erdvėje, pagerėja tiek paties Seimo, tiek ir parlamentarų vertinimo reitingai. Nors dažnai pagerėjimas būna nežymus, šiuo momentu vertinimas pagerėjo netgi 11 procentinių punktų“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ sociologas, pabrėždamas, kad šis pagerėjimas visiškai sutapo su tarpu tarp dviejų Seimo sesijų, kai parlamente nevyko aktyvus darbas.

Taip pat sociologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokį žymų Seimo vertinimo pagerėjimą galėjo lemti ir valstybės minimas šimtmetis. Jo metu, akcentavo R. Mačiūnas, politikai turėjo puikią progą sakyti sveikinimus ir gražias kalbas. Tai, anot jo, suteikė nemažai pozityvumo Seimo įvaizdžiui. Sociologo nuomone, Lietuvos šimtmečio minėjimas šiek tiek palietė ir visų politikų vertinimą. Būtent šiuo momentu politikai vertinti geriau nei įprasta. „Tikriausiai dėl to, kad nebuvo labai aktyvūs Seime“, – aiškino R. Mačiūnas.

Visgi nereikėtų tikėtis, kad ateinantys Seimo vertinimai ateityje gerės ar net išliks dabartinio lygio.

Ažiotažą sukėlusi Mindaugo Basčio apkaltos istorija ne tik į destruktyvią akistatą suvedė valdančiuosius ir opozicines jėgas, tačiau ir paragino į kilusią krizę aktyviai įsitraukti visuomenę – Seimui nepritarus priesaiką sulaužiusio M. Basčio nušalinimui, suorganizuotas piketas prie parlamento.

Tai, kad M. Basčio apkaltos istorija diskreditavo Seimą prabilo ne tik Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir Premjeras bei Seimo nariai. Opozicijoje esantys politikai inicijuoja pirmalaikius rinkimus, valdančiųjų lyderiai grasina apkaltomis opozicijai ar jų siekius laiko tiesiog desperacija.

Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad Seimas apskritai nebėra pajėgus dirbti ar sutarti dėl svarbiausių politinių gairių. Įsisenėję ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), inicijuojamų ir blokuojamų laikinųjų tyrimų komisijų, panašu, parlamentą atvedė į realią aklavietę, iš kurios dėl vienos ir kitos konfliktuojančios pusės principų ištrūkti bus labai sunku.

Atsižvelgdamas į visus šiuo įvykius R. Mačiūnas teigia manąs, kad Seimas seniai buvo gavęs tiek neigiamų vertinimų, kiek pastarosiomis dienomis. Dėl to, akcentavo sociologas, labai tikėtina, kad po įvykusių skandalų Seimo vertinimai ne tik grįš į ankstesnes pozicijas, tačiau gali tapti apskritai – rekordiškai blogi.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 21-kovo 4 dienomis vykusios apklausos duomenimis, Seimas yra institucija, kuria Lietuvos piliečiai nepasitiki labiausiai. Seimu nepasitiki 64 proc. šalies gyventojų. Antra pagal nepatiklumą visuomenės akyse rikiuojasi Vyriausybė – šia institucija nepatiki 50 proc. gyventojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 01:30

Italijos prezidentas paleido parlamentą, taip atverdamas kelią rinkimams kitų metų pavasarį. Sergio Mattarella ketvirtadienį pasirašė atitinkamą dekretą, duodamas oficialų startą rinkimų kampanijai. Spėjama, kad rinkimai bus surengti kovo 4-ąją.

Iki tada pareigas eis socialdemokratų premjeras Paolo Gentilonis.

Manoma, kad atkakliausia kova rinkimuose vyks tarp buvusio ministro pirmininko Silvio Berlusconio vadovaujamo konservatorių bloko, valdančiosios centro kairės Demokratinės partijos ir populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo.

Viešosios nuomonės apklausose pirmauja S. Berlusconio aljansas, tačiau prognozuojama, kad jam nepavyks užsitikrinti parlamentinės daugumos. Dauguma apžvalgininkų baiminasi, kad po balsavimo šalį gali tekti valdyti mažumos vyriausybei ir kad gali įsivyrauti politinis nestabilumas.

Turėdamas omenyje galimą chaosą, jei nė viena partija nesurinks aiškios daugumos, P. Gentilonis sakė: „Mes neturėtume dramatizuoti nestabilumo temos“. Italija esą pakankamai „paskiepyta“, dažna vyriausybių kaita nėra naujas fenomenas. „Ir ji nesutrukdė mūsų šaliai augti ir vystytis, – teigė P. Gentilonis. – Vyriausybė valdys“.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.12.29; 00:01