Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Vatikanas antradienį stengėsi sušvelninti nesutarimus su Ukraina po to, kai Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“ vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams.
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiai grupei popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“, sakoma internete paskelbtame vaizdo įraše.
„Niekada nepamirškite šio didžio palikimo. Jūs esate didžiosios Motinos Rusijos paveldėtojai, eikite pirmyn su tuo“, – sakė popiežius.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka sakė, kad popiežiaus kalba buvo „labai apgailėtina“.
„Būtent tokia imperialistine propaganda, „dvasinėmis jungtimis“ ir „būtinybe“ gelbėti „didžiąją motiną Rusiją“ Kremlius pateisina tūkstančių ukrainiečių išžudymą ir šimtų Ukrainos miestų bei kaimų sunaikinimą, – pirmadienį vakare sakė jis. – Labai gaila, kad rusiškos didžiavalstybinės idėjos, kurios iš tiesų yra chroniško Rusijos agresyvumo priežastis, sąmoningai ar nesąmoningai sklinda iš popiežiaus lūpų, kurio misija, mūsų supratimu, kaip tik ir yra atverti Rusijos jaunimui akis ir parodyti destruktyvų dabartinės Rusijos vadovybės kursą“.
Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni antradienį išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad pontifiko „ekspromtu“ pasakytos pastabos buvo skirtos „padrąsinti jaunimą saugoti ir skatinti tai, kas yra pozityvaus didžiajame Rusijos kultūriniame ir dvasiniame pavelde“.
Pastabomis „tikrai nebuvo siekiama šlovinti imperinę logiką ir valdžios asmenybes“. Popiežius Pranciškus. Slaptai.lt nuotr.
Popiežius Pranciškus reguliariai ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį jis sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.
Anksčiau šiais metais jis paskyrė aukščiausio rango kardinolą, kuris bandys tarpininkauti siekiant taikos ir kuris jau lankėsi ir Maskvoje, ir Kyjive.
Vatikano oficialus žiniasklaidos portalas pranešė apie popiežiaus vaizdo pranešimą, skirtą Rusijos jaunimo dienai rugpjūčio 25-ąją paminėti, tačiau nepateikė vaizdo įrašo ar konkrečių citatų, kurioms prieštaravo Kyjivas.
Vietoj to buvo pranešta, kad popiežius ragino Rusijos jaunimą būti „taikos kūrėjais“ ir „sėti susitaikymo sėklas“.
Kremlius savo ruožtu palankiai įvertino popiežiaus pastabas. „Pontifikas išmano Rusijos istoriją. Tai labai gerai“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 26 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį didžiausia žurnalistikos nuodėme pavadino „dezinformaciją“ ir netikras naujienas, skleidžiamas siekiant paveikti viešąją nuomonę.
„Dezinformacija yra pirmoji iš žurnalistikos nuodėmių, sakykime, klaidų, – sakė Pranciškus italų žurnalistams Vatikane, kur vyko žurnalistikos apdovanojimo įteikimo ceremonija.
Pats laikomas sumaniu komunikacijos specialistu, pontifikas sugrįžo prie termino „nuodėmė“, kad išvardytų, kaip jis pavadino, keturias žiniasklaidos klaidas, sakoma Vatikano išverstame jo komentarų pranešime.
„Dezinformacija, kai žurnalistika neinformuoja arba blogai informuoja; šmeižtas (kartais jis panaudojamas); diskreditacija, kuri skiriasi nuo šmeižto, bet yra griaunanti; o ketvirtoji yra… meilė skandalams, – sakė jis. „Man, pavyzdžiui, nerimą kelia manipuliacijos tų, kurie įdomiai skleidžia melagingas naujienas, siekdami paveikti viešąją nuomonę“, – sakė jis, ragindamas „atgaivinti atsakomybę“, ypač kai Europa susiduria su tebesitęsiančiu karu Ukrainoje. „Tikiuosi, kad bus suteikta erdvė taikos balsams, tiems, kurie yra pasiryžę užbaigti šį, kaip ir daugelį kitų konfliktų“, – sakė jis.
86 metų Pranciškus, 2013 metais tapęs 1,3 mlrd. pasaulio katalikų vadovu, daug bendrauja su žiniasklaida, interviu metu atrodo laisvas ir šnekus – visiškai kitoks nei jo pirmtakas Benediktas XVI.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Tam tikras planetos dalis šiuo metu veikiant karščio bangoms, potvyniams ir gaisrams, popiežius Pranciškus sekmadienį paragino visų valstybių politinius lyderius imtis daugiau veiksmų dėl klimato kaitos.
Kaip pranešama, pontifikas šį raginimą išsakė po savo tradicinės „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje Vatikane.
„Čia ir daugelyje šalių išgyvename ekstremalius klimato reiškinius, – teigė popiežius. – Dar kartą kreipiuosi į valstybių lyderius, kad būtų imtasi konkretesnių veiksmų siekiant apriboti teršalų išlakas. Tai yra neatidėliotinas iššūkis, kurio nevalia nukelti, tai liečia visus. Apsaugokime mūsų bendrus namus!“
Šventasis Tėvas paminėjo Pietų Korėją neseniai ištikusius potvynius.
Pastarosiomis dienomis Italiją ir nemažą Pietų Europos dalį taip pat užklupo karščių bangos. Tuo metu iš Graikijos Rodo salos dėl miškų gaisrų teko evakuoti tūkstančius žmonių.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o žmona, jo kova prieš ekstradiciją į Jungtines Amerikos Valstijas dėl šnipinėjimo artėja į pabaigą.
Pasaulio Katalikų bažnyčios vadovas Pranciškus per „audienciją priėmė Stellą Assange su šeimos nariais“, sakoma trumpame Vatikano pranešime.
S. Assange tviteryje pranešė, kad jai ir vaikams buvo suteikta privati 86 metų pontifiko iš Argentinos audiencija, ir pridūrė: „Esame priblokšti“.
Julianas Assange’as kali Didžiojoje Britanijoje ir kovoja su ekstradicija į JAV, ten jam gresia teismas už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimą 2010 m., kai jis paskelbė karinius ir diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake. Jei bus pripažintas kaltas, jam gresia dešimtmečiai kalėjimo.
J. Assange‘o šalininkai jį vaizduoja kaip kankinį už žodžio laisvę. 51 metų australas nuo 2019 m. laikomas Belmaršo griežto saugumo kalėjime pietryčių Londone. Prieš tai jis beveik septynerius metus praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos Švedijai dėl kaltinimų seksualine prievarta. Jis tvirtino, kad kaltinimai politiškai motyvuoti ir susiję su „WikiLeaks“ darbu.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Po operacijos ir dešimties ligoninėje praleistų dienų popiežius Pranciškus sekmadienį vėl vadovavo kassavaitinei Viešpaties Angelo maldai šv. Petro aikštėje. Kalbėdamas pro Apaštališkųjų rūmų langą, jis dėkojo tikintiesiems už paramos žinutes, kurių sulaukė gulėdamas ligoninėje.
„Ši žmogiška parama man buvo didelė pagalba ir paguoda“, – sakė pontifikas tūkstančiams susirinkusių piligrimų. 86-erių popiežius po jam atliktos pilvo išvaržos operacijos iš ligoninės buvo išrašytas penktadienį. Benediktas XVI. EPA-ELTA nuotr.
Pastaruoju metu popiežiaus sveikatos būklė kėlė spėliones dėl jo ateities. Dėl besitęsiančių dešiniojo kelio skausmų ir išialgijos pontifikas didžiąją praėjusių metų dalį buvo prikaustytas prie vežimėlio. Kovo pabaigoje jis tris naktis praleido ligoninėje dėl bronchito.
Kovą Pranciškus pabrėžė, kad neketina atsistatydinti. Jo pirmtakas Benediktas XVI, kuris būdamas 95-erių 2022 m. gruodžio 31 d. mirė, įėjo į Bažnyčios istoriją, kai 2013-aisiais dėl sveikatos priežasčių atsistatydino.
Nepaisant sveikatos problemų, Pranciškus neketina atsisakyti planuotų kelionių. Rugpjūčio pradžioje numatyta jo kelionė į Portugaliją, rugsėjo pradžioje į Mongoliją, o rugsėjo gale į Marselį Pietų Prancūzijoje. Nuo pirmadienio Katalikų bažnyčios vadovas atnaujins savo audiencijas ir susitikimus.
Popiežius Pranciškus paragino žmones būti kukliais. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gegužės 1 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus, turėdamas omenyje Rusijos karą Ukrainoje, nedrąsiai užsiminė, kad Vatikanas dalyvauja taikos misijoje.
„Visi nori kelio į taiką. Aš esu pasirengęs padaryti viską, ko reikia. Šiuo metu vyksta misija, tačiau ji dar nėra vieša“, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas žurnalistams sekmadienį, grįždamas iš savo kelionės Vengrijoje. Detalių jis nepateikė.
„Kai ateis laikas, galėsiu apie tai kalbėti“, – pridūrė popiežius. Jis savaitgalį susitiko su Budapešto ir Vengrijos metropolitu Hilarionu, kuris anksčiau buvo Maskvos patriarchato užsienio reikalų tarnybos vadovas ir patriarcho Kirilo patikėtinis. „Galite suprasti, kad mes susitikime kalbėjomės ne apie Raudonkepuraitę, bet apie viską“, – teigė Pranciškus. Jis jau seniai nori susitikti su Kirilu, ginančiu Rusijos invaziją į Ukrainą.
Popiežius ragino išlaikyti diplomatinius santykius ir visada kalbėtis, kad būtų ieškoma bendrų kelių į taiką. „Manau, kad taika ateina atveriant kanalus. Taikos nėra, jei jie užsiveriami“, – kalbėjo pontifikas.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Dešimtys tūkstančių katalikų sekmadienį susirinks Šv. Petro aikštėje į Velykų šv. Mišias, kad išgirstų popiežiaus Pranciškaus tradicinį palaiminimą.
Visai neseniai 86 metų Pranciškus ligoninėje gydėsi bronchitą, bet toliau eina pareigas.
Šeštadienio vakarą jis vadovavo vigilijos apeigoms Šv. Petro bazilikoje Vatikane – pustrečios valandos trukusiai ceremonijai, į kurią susirinko 8 tūkst. tikinčiųjų. Tačiau penktadienio vakarą dėl itin šalto oro jis iš atsargumo nedalyvavo Kryžiaus kelio procesijoje. Tai buvo pirmas kartas, kai 2013 m. popiežiumi išrinktas Pranciškus praleido šią ceremoniją.
Sekmadienį popiežius vadovaus 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) prasidėsiančioms šv. Mišioms ir vidurdienį paskelbs palaiminimą „Miestui ir pasauliui“ (lot. Urbi et Orbi). Tradiciškai šia proga popiežius apžvelgia pasaulio įvykius. Tikėtina, jog kaip ir 2022 m. jis kalbės apie karą Ukrainoje, atsinaujinusį smurtą Artimuosiuose Rytuose ir neseniai Viduržemio jūroje žuvusius migrantus, mėginusius iš Afrikos pasiekti Europą.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Džuba, vasario 4 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį susitinka su Pietų Sudano pilietinio karo aukomis. Dieną prieš tai jis karštai paragino šalies vadovus nepaliaujamai siekti taikos vardan savo ilgą laiką kenčiančių tautiečių.
Pontifikas pirmą kartą lankosi Pietų Sudane nuo tada, kai Pietų Sudanas 2011 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Sudano, o vėliau įsivėlė į žiaurų etninį konfliktą, dėl kurio jauna tauta liko susiskaldžiusi ir traumuota.
Per penkerius metus trukusį kruviną konfliktą žuvo apie 380 000 žmonių. Pilietinis karas oficialiai baigėsi 2018 metais, kariaujantiems lyderiams, kurie šiandien tebėra valdžioje, sudarius paliaubas.
Popiežius Pranciškus šeštadienį paragino Pietų Sudano vadovus sugrąžinti „orumą“ milijonams nuo konflikto nukentėjusių savo tėvynainių ir dar kartą primygtinai paragino siekti taikos konfliktų draskomoje šalyje.
Antrąją savo vizito Pietų Sudane – šalyje, kurioje maždaug pusę jos gyvavimo laiko vyksta karas, – dieną popiežius Pranciškus išklausė vaikus, kurie didžiąją savo gyvenimo dalį praleido bėgdami nuo smurto. Afrikos žemynas
86-erių metų pontifikas ragino Pietų Sudano vadovus šalinti nesutarimus vardan tautos, traumuotos penkerius metus trukusio pilietinio karo.
Buvo sudarytos paliaubos, tačiau taikos naujausioje pasaulio valstybėje pasiekti nepavyko. Popiežius Pranciškus, kuris mėgino tarpininkauti sudarant taiką tarp konkuruojančių pusių, mato, kad Pietų Sudaną kamuoja smurtas ir neviltis.
Šeštadienį Pranciškus sakė šimtams žmonių, kurie buvo perkelti dėl konflikto, jog jie nusipelnė geresnės ateities.
„Deja, šioje karo draskomoje šalyje būti perkeltuoju asmeniu ar pabėgėliu tampa bendra ir kolektyvine patirtimi“, – kalbėjo jis miniai Džuboje.
„Noriu pakartoti savo ryžtingą ir nuoširdų raginimą nutraukti visus konfliktus ir rimtai atnaujinti taikos procesą, idant smurtas baigtųsi ir žmonės vėl galėtų gyventi oriai.“
Pietų Sudane gyvena 2,2 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų ir dar du milijonai už šalies ribų. Tai giliausia pabėgėlių krizė Afrikoje.
Afrika
Pietų Sudane perkeltieji asmenys gyvena perpildytose, apleistose ir nepakankamai finansuojamose stovyklose, kurias saugo Jungtinės Tautos, ir jaučiasi pernelyg įsibauginę išvykti arba tiesiog neturintys kur grįžti.
Pontifikas pareiškė, kad „delsti nebegalima“ siekiant taikos visiems Pietų Sudane, kai šiose stovyklose kasdien gimsta vaikų.
„Jie neprisimena, ką reiškia turėti namus; jie praranda ryšį su gimtąja žeme, savo šaknimis ir tradicijomis“, – kalbėjo jis pridurdamas, kad jie yra „naujojo Pietų Sudano sėkla“.
„Ateitis neįmanoma pabėgėlių stovyklose“, – pasakė jis, ir jo žodžius palydėjo plojimai.
Popiežiaus Pranciškaus kelionė į dvi Afrikos šalis – Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną – buvo planuota jau 2022 metų liepą, tačiau atšaukta dėl pontifiko kelio problemų. Popiežiui tai yra penktoji kelionė Afrikos žemyne ir 40-oji kelionė į užsienį nuo pontifikato pradžios prieš beveik dešimt metų.
Jei paklaustumėte, kuris civilizuoto pasaulio lyderis labiausiai nepatiko šių eilučių autoriui praėjusią savaitę, – paminėčiau Popiežių Pranciškų. Jei esame demokratai, jei gerbiame žodžio laisvę, pripažinkime, jog turime teisę kritikuoti ne vien prezidentus, premjerus, generolus. Mūsų dėmesio centre galįs atsidurti net Šventasis Tėvas.
Taigi praėjusį sekmadienį, sakydamas Viešpaties Angelo maldą, Popiežius Pranciškus pareikalavo neatidėliotinų paliaubų Ukrainoje. Kreipdamasis į Rusijos ir Ukrainos prezidentus, pontifikas pabrėžė, jog būtina rasti kelią iš krizės. Tąsyk buvo ištarti ir šie žodžiai: „Absurdiška, kad pasaulis susiduria su branduoline grėsme“.
Lyg ir prasmingas, viltingas religinio vadovo raginimas. Tik nesuprantu, kuo čia dėtas Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis? Ne Ukraina užpuolė Rusiją, ne Ukraina žvangina branduoliniu ginklu, ne Ukraina aneksuoja Rusijos Federacijos žemes. Juolab dera prisiminti, jog Ukraina jau senų seniausiai neturi branduolinio ginklo – iš jos šis ginklas buvo išviliotas, t.y. iškeistas mainais į popierines, jokios vertės neturinčias amerikietiškas, britiškas (apie Rusiją – nė nekalbu) garantijas.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Tad jei esame džentelmenai, kibkime į Vladimiro Putino švarko atlapus, o V. Zelenskį palikime ramybėje. Beje, Šventasis Tėvas turi puikią progą priekaištauti V. Putinui, kadangi šią žmogystą prieš keletą metų apdovanojo Taikos angelo medalikėliu. Žinoma, jau tada Vatikanas pasielgė kvailai – užkabino Taikos angelo medalį žmogui, kuris kraujyje paskandino Čečėniją, užpuolė Gruziją, nunuodijo Aleksandrą Litvinenką.
Todėl oficialusis Vatikanas turi puikią progą tarti V. Putinui – grąžink medalikėlį, tu jo nevertas.
Tačiau Popiežius Pranciškus kažin kodėl kreipiasi ir į Ukrainos lyderį. Kodėl – būtent dabar? Juk vis daugiau politikų, kariškių, apžvalgininkų pripažįsta, jog derybos su V. Putinu tėra saviapgaulė. V. Putinas liausis šantažavęs Vakarus, įskaitant Ukrainą, tik tuomet, jei bus parklupdytas ant kelių. Derybas jis išnaudotų tik egoistiniams tikslams – ruoštųsi naujiems išpuoliams.
Net JAV gyvenantis skeptiškasis ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, visuomet tvirtinęs, jog iki ukrainietiškos pergalės dar labai toli, viename iš paskutiniųjų video interviu prasitarė, jog mato žingsnius, kurie byloja apie Ukrainos kariuomenės persilaužimą. Viešojoje erdvėje esu aptikęs daug rimtų apžvalgininkų, kurie pastebi, jog Kremlius kasdien ritasi žemyn, todėl V. Putinui reikalingas bent trumputis atokvėpis, leisiantis pergrupuoti savas pajėgas naujam karui. Vis daugiau Vakarų politikų pripažįsta, jog Kremliaus diktatorius oficialiais ir neoficialiais kanalais meldžia, kad Vakarai pergales skinantį V. Zelenskį priverstų stabtelėti. Omenyje turiu nuolaidas – tegul atiduoda Rusijai tuos prieš keletą dienų aneksuotus ukrainietiškus regionus, ir įsiviešpataus taika.
Ypač V. Putinas nusiminė, kai Kinijos vadovai jam atvirai nurodė: kiniečiams nereikalingi nevykėliai, todėl tegul nesitiki rimtos Pekino pagalbos.
Žodžiu, Popiežius Pranciškus apie taikos derybas prabilo „ne laiku ir ne vietoj“, ir dar pamiršdamas, kad, apart taikos, egzistuoja ir kitų vertybių. Pasaulio didieji privalo gerbti teritorinio vientisumo principus. Nes tik atkūrus teritorinį vientisumą įsivyrauja tikroji taika ir tikrasis teisingumas. Jei užpultoji valstybė prievartaujama sėdėti tyliai sudėjusi rankas, tai tokia taika – prasta taika.
Ypač tai akivaizdu, kai nagrinėjamas Azerbaidžano pavyzdys. Remiantis tarptautine teise, Karabachas yra Azerbaidžano žemė. Bet 1992 – 1994 metais armėnų separatistai, pasinaudoję tuometinio Baku silpnumu, Karabacho regioną iš Azerbaidžano atėmė. Beveik tris dešimtmečius oficialusis Baku prašė, kad Vakarai padėtų taikiai susigrąžinti prarastą teritoriją. Deja, visus tris dešimtmečius Vakarai apsimetė siekiantys tiesos ir taikos, o iš tikrųjų pusiau slapta, pusiau atvirai pataikavo agresoriui – Armėnijai.
Azerbaidžano vėliava plaikstosi Karabache. EPA-ELTA nuotr.
Azerbaidžanui nusibodo tuščios vakarietiškos kalbos apie taiką, gėrį, grožį, pagarbą teisei. Ėmė ruoštis karui. 2020-ųjų rudenį Azerbaidžanas per 44 dienas susigrąžino didžiąją Karabacho dalį. Beje, okupuotos teritorijos buvo išlaisvintos šiuolaikiškais labai tiksliais ginklais, tad civilinė infrastruktūra ir taikūs gyventojai nenukentėjo. Dar vertėtų pridurti, jog Azerbaidžanas išlaisvintose teritorijose aptiko 7559 prieš pėstininkus nukreiptas minas, 2348 prieštankines minas ir 10052 nesprogusių sviedinių, paslėptų pastatuose ir griuvėsiuose.
Azerbaidžanas nuoširdžiai kvietė Vakarų pasaulio diplomatus pasižiūrėti, kaip barbariškai armėnų separatistai naikino azerbaidžaniečių istorijos, kultūros, architektūros paminklus Karabache. Bet ne visi Europos diplomatai panoro tai pamatyti. Išvysti armėniškojo barbarizmo pavyzdžių nepanoro būtent tendencingai nusiteikę diplomatai.
Po 2020-ųjų sėkmingo žygio Azerbaidžanas daug sykių kvietė oficalųjų Jerevaną sėstis prie derybų stalo – grąžinti visas Azerbaidžanui priklausančias Karabacho žemes. Bet Armėnijos valdžia iki šiol muistosi: siunčia diversines grupes, apšaudo azerbaidžaniečių karius, minuoja kelius. Visą kaltę už 2022-ųjų rugsėjį surengtas provokacijas, žinoma, suverčia azerbaidžaniečiams. Europos sostinėse rengia piktus protesto mitingus, esą „žiaurūs musulmonai skriaudžia krikščionis armėnus“. Prancūzijoje, Vokietijoje puldinėja Azerbaidžano ambasadas, įrodinėdami, esą Vakarai privalo „apginti vargšę Armėniją“. Tiksliau tariant, patys muša, patys verkia. Deja, Jerevano versijas čia pat pasigauna proarmėniškų pažiūrų politikai Vašingtone, Paryžiuje, Berlyne. Taip melas ir plinta po pasaulį…
Tik nuo melavimų ir gudravimų niekas nepasikeis. Remiantis tarptautine teise, Karabachas yra Azerbaidžano regionas. Armėnija privalo visą Karabachą grąžinti tikriesiems savininkams. Gražiuoju arba piktuoju – kito kelio nėra.
Draugas.org
2020- 2022-ųjų karinių susidūrimų Pietų Kaukaze buvo galima išvengti, jei Vakarai visus pastaruosius tris dešimtmečius būtų griežtai reikalavę, jog okupantai nešdintųsi iš svetimų žemių, kitaip Azerbaidžanas turįs teisę jėga susigrąžinti Karabachą. Bet Europa gudravo žaisdama dvigubus žaidimus. Vatikanas – ne išimtis. Na kaip gi pasmerksi krikščionis ir užtarsi musulmonus? Tokiais atvejais tiesa ir teisingumas, akivaizdu, stumiami į šalį…
Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org
Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti iš Katalikų bažnyčios vadovo pareigų.
„Šios durys yra atviros. Tai – labai normalus pasirinkimas“, – žurnalistams pakeliui į Romą po apsilankymo Kanadoje teigė 85-erių pontifikas. Jis pridūrė, kad šią akimirką negalvoja apie atsistatydinimą, tačiau tai nereiškia, kad jis tokio sprendimo negali priimti rytoj.
Popiežius taip pat kalbėjo apie savo sveikatos būklę. Dėl jį kamuojančių kelio skausmų pastarąją savaitę jam buvo sunku vaikščioti ir jis didžiąją dalį laiko praleido neįgaliojo vežimėlyje. „Nemanau, kad ir toliau galiu keliauti tokiu pat ritmu, kaip anksčiau“, – apgailestavo popiežius. Nors jo skausmai gali būti išspręsti operacijos keliu, pontifikas teigė nenorįs vėl gulti ant operacinio stalo. „Visa problema yra anestezija“, – nurodė jis.
Šventasis Tėvas tikino, kad ir toliau nori keliauti, tačiau dabar vizitų planavimas gali nežymiai pasikeisti.
Popiežius pastarąją savaitę viešėjo Kanadoje, kur susitiko vietos čiabuviais ir paprašė jų atleidimo už jų patirtą smurtą katalikiškose internatinėse mokyklose.
Popiežius pajuokavo, kad „šlakelis tekilos“ palengvintų kelio skausmą. EPA-ELTA nuotrauka
Vatikanas, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus pašmaikštavo, kad taurelė tekilos padėtų numalšinti jo kelio skausmą, privertusį 85 metų argentinietį atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį.
„Žinote, ko reikia mano kojai? Šlakelio tekilos!”, – pajuokavo Pranciškus, susitikdamas su grupe Meksikos kunigų „TikTok“ paskelbtame vaizdo įraše, kuris pirmadienį išplito internete.
Po trečiadienio visuotinės audiencijos savo papamobiliu apvažiuodamas Šv. Petro aikštę Vatikane popiežius stabtelėjo pasisveikinti su grupe naujai įšventintų kunigų, kurių vienas paklausė apie jo kelį. „Labai kaprizingas“, – šypsodamasis atsakė Pranciškus, turėjęs atšaukti kelias audiencijas dėl pažeisto dešinio kelio raiščio ir lėtinio artrito. Kunigas padėkojo pontifikui už gerą nuotaiką, „nepaisant patiriamo nepatogumo“, paskatindamas Romos katalikų bažnyčios vadovą prisipažinti, kad būtų dar linksmesnis, jei po ranka atsirastų tekilos.
Tai ne pirmas kartas, kai Pranciškus pokštauja apie tekilą. 2016 m. prieš kelionę į Meksiką vienas entuziastingas kunigas Šv. Petro aikštėje šūktelėjo Pranciškui: „Laukiame tavęs!“
„Su tekila ar be tekilos?“, – šelmiškai šypsodamasis paklausė pontifikas.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, balandžio 12 d. (AFP-ETA). Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė „susirūpinimą“ dėl plano, pagal kurį per Didžiojo penktadienio ceremoniją, kurioje dalyvaus popiežius Pranciškus, rusės ir ukrainietės moterys turėtų kartu nešti kryžių.
Šis taikos gestas Rusijos karo Ukrainoje fone turėtų įvykti per Kryžiaus kelio procesiją šalia Romos Koliziejaus penktadienio vakarą.
Ambasadorius Andrijus Jurašas tviteryje parašė, kad „supranta ir pritaria Ukrainos ir daugelio kitų bendruomenių susirūpinimui dėl idėjos penktadienį Ukrainos ir Rusijos moterims kartu nešti Kryžių“.
„Dabar mes dirbame šiuo klausimu, bandydami paaiškinti jos įgyvendinimo sunkumus ir galimas pasekmes“, – rašė jis.
A. Jurašas neatsakė į AFP prašymus pakomentuoti savo poziciją, taip pat nebuvo komentarų ir iš Vatikano.
Moterys turėtų kartu nešti kryžių vieną Kryžiaus kelio – tradicinės procesijos, kurios 14 skirtingų stočių primena Jėzaus kančią ir mirtį nuo jo pasmerkimo iki palaidojimo – atkarpą.
Popiežius Pranciškus paragino žmones būti kukliais. EPA-ELTA nuotr.
Ceremonija vyksta Didįjį penktadienį, Jėzaus nukryžiavimo dieną, likus dviem dienoms iki Velykų – vienos svarbiausių krikščionių kalendoriaus švenčių. Ukrainos miestai po Rusijos bombardavimų. EPA – ELTA nuotr.
Dėl koronaviruso 2020 ir 2021 metais sumažintas procesijos variantas buvo surengtas Šventojo Petro aikštėje Vatikane.
Popiežiui artimas jėzuitų teologas Antonio Spadaro tviteryje patvirtino, kad kilo „prieštaravimų“ dėl idėjos rusėms ir ukrainietėms kartu nešti kryžių.
„Reikia suprasti vieną dalyką: Pranciškus yra ganytojas, o ne politikas“, – rašė jis.
Popiežius Pranciškus sveikinosi su tikinčiaisiais iš ligoninės balkono. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį sveikinosi su tikinčiaisiais iš 10-ojo ligoninės, kurioje jis šiuo metu gydomas po žarnyno operacijos, aukšto.
„Džiaugiuosi galėdamas net iš čia toliau sakyti „Viešpaties Angelo“ maldą, – teigė jis. – Aš stipriai jutau jūsų artumą ir maldomis pareikštą palaikymą. Iš visos širdies ačiū.“
„Šiomis dienomis, kai buvau hospitalizuotas, supratau, kokia svarbi yra gera ir visiems prieinama, kaip tai yra Italijoje ir kitose šalyse, sveikatos priežiūra“, – kalbėjo pontifikas.
„Sveikatos priežiūros sistema, užtikrinanti geras ir visiems prieinamas paslaugas. Negalime prarasti šio brangaus dalyko. Jis privalo išlikti“, – teigė popiežius Pranciškus.
84-erių pontifikas nuo praėjusio sekmadienio guli Romos Gemelli universitetinėje ligoninėje, kur jam atlikta gaubtinės žarnos operacija.
Po operacijos jam trumpam buvo pasireiškęs karščiavimas, tačiau atlikti testai neparodė jokių anomalijų.
„Norėčiau pareikšti savo dėkingumą gydytojams ir visiems sveikatos priežiūros darbuotojams bei ligoninės personalui“, – teigė popiežius.
Katalikų bažnyčios lyderis, be kita ko, paprašė žmonių „melstis už sergančiuosius, ypač už tuos, kuriems yra sunkiausia: lai niekas nelieka vienumoje, lai visi gauna klausymo, artumo ir rūpesčio patepimą“.
Popiežius Irake reikalavo nutraukti smurtą ir ekstremizmą. EPA-ELTA nuotr.
Pradėdamas savo istorinį vizitą Irake, popiežius Pranciškus penktadienį pareikalavo nutraukti smurtą ir ekstremizmą krizės krečiamoje šalyje. Jis kartu ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Pranciškus yra pirmasis Katalikų bažnyčios vadovas, atvykęs į Iraką.
Jis teigė esąs dėkingas, kad ši „ilgai laukta“ kelionė į „civilizacijos lopšį“ buvo įmanoma. Popiežių atskraidinęs lėktuvas penktadienio vidudienį nusileido Bagdade. Čia jį pasitiko premjeras Mustafa al-Kadhemis. Pontifikas buvo nuvežtas į prezidento rūmus, kur susitiko su šalies vadovu Barhamu Salehu ir kitais vyriausybės atstovais.
Per savo kalbą prezidento rūmuose Pranciškus reikalavo nutraukti kraujo liejimą karo ir religijos motyvuoto smurto paženklintoje šalyje.
„Ginklai turi tylėti (…), – kalbėjo popiežius. – Užteks smurto, ekstremizmo, grupuočių formavimosi ir netolerancijos“. Prieš kelionę pontifikas vaizdo įraše pareiškė vykstąs į Iraką kaip „taikos piligrimas“.
Popiežius ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Turi būti užtikrintos visų piliečių teisės. Niekas esą negali būti traktuojamas kaip antros klasės pilietis.
„Artimieji Rytai be krikščionių neįsivaizduojami“, – kalbėjo Irako prezidentas B. Salehas. Išvarytiems krikščioniams turi būti sudarytos sąlygos saugiai grįžti.
Popiežius priminė ir jazidų, kurie, kaip ir krikščionys, buvo persekiojami „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų, kančias Irake. Jazidai yra „nekaltos beprasmio ir nežmoniško barbariškumo aukos“. Pontifikas paragino Irako vyriausybę „kovoti su korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir nelegalumu“.
Po priėmimo prezidento rūmuose popiežius aplankė sirų katalikų katedrą Bagdade. Jis čia prisiminė tikinčiuosius, žuvusius 2010-aisiais per išpuolį prieš bažnyčią. Tada islamistai įkaitais paėmė per 100 žmonių. Žuvo 44 tikintieji, du kunigai ir keli saugumo pajėgų atstovai.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį 23.00 val. Lietuvos laiku popiežius Pranciškus bus vadovavęs Bažnyčiai ilgiau už savo pirmtaką popiežių emeritą Benediktą XVI. Apie tai skelbia katalikų portalas „Il Sismografo“.
Josepho Ratzingerio pontifikatas truko septynerius metus, dešimt mėnesių ir devynias dienas – nuo 2005-ųjų balandžio 19 dienos vakaro iki 2013 metų vasario 28-osios vakaro. Tai yra iš viso 2 871 diena. Argentinietis Jorgė Bergoglio popiežius yra nuo 2013 metų kovo 13-osios.
Pranciškus yra pirmasis ne Europoje gimęs pontifikas nuo VIII amžiuje Bažnyčiai vadovavusio Grigaliaus III, kuris buvo kilęs iš Sirijos. Be to, Pranciškus yra pirmasis popiežius, priklausantis Jėzuitų ordinui.
Ilgiausiai – 32 metus – valdžią savo rankose laikė popiežius Pijus XII, kurio pontifikatas tęsėsi nuo 1846 iki 1879 metų. Po jo eina Jonas Paulius II, kuris Katalikų bažnyčiai vadovavo nuo 1978 metų iki mirties 2005-aisiais – 26 metus.
Tuo tarpu Jono Pauliaus II tiesioginis pirmtakas Jonas Paulius I popiežiumi tebuvo 33 dienas. Nuo tada neslūgsta gandai, kad „besišypsantis popiežius“ mirė nenatūralia mirtimi.
Trumpiausias pontifikatas Bažnyčios istorijoje buvo Stepono II 752 metais, kuris truko vos keturias dienas. Toliau eina Urbonas VII, kuris 1590-aisiais popiežiavo tik 12 dienų.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį paskelbė, kad paskyrė 13 naujų kardinolų, tarp jų – dvasininkai iš JAV, Ruandos ir Filipinų.
Paskyrimai bus įforminti lapkričio 28 dieną kardinolų susirinkime konsistorijoje, sekmadienį per tradicinę „Viešpaties Angelo“ maldą paskelbė pontifikas.
Į sąrašą įtraukiamas Vašingtono arkivyskupas Wiltonas Gregory’is, Ruandos sostinės Kigalio arkivyskupas Antoine’as Kambanda ir Filipinų provincijos Kapizo arkivyskupas Jose Fuerte Advincula.
Sąraše taip pat yra keli italai, įskaitant Vatikano šventųjų reikalų departamento vadovą vyskupą Marcello Semeraro ir Asyžiaus pranciškonų vienuolyno vadovą Fra Mauro Gambetti.
Šveicarų gvardiečiai, saugojantys Popiežių Pranciškų. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas penktadienį paskelbė, kad dar dviem šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą – patvirtinta COVID-19 infekcija, jų gretose susirgimų skaičius išaugo iki trylikos.
Nė vienam iš užsikrėtusiųjų iki šiol neprireikė hospitalizacijos ir tik kai kuriems jų pasireiškė karščiavimas, kosulys, uoslės praradimas ir sąnarių skausmas, teigiama Vatikano pranešime.
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
Šeštadienį Vatikanas paskelbė, kad koronavirusas patvirtintas vienam asmeniui, gyvenančiam toje pačioje Vatikano rezidencijoje, kaip ir pontifikas. Užsikrėtusysis iš karto izoliavosi.
Pandemijos metu popiežius retai pastebimas dėvintis veido kaukę. Jis su kauke pasirodė antradienį Romoje vykusiame tarpreliginiame renginyje, tačiau kitą dieną Vatikane vykusioje kassavaitinėje audiencijoje pontifikas kaukės nebedėvėjo.
Šveicarų gvardiečiai, saugojantys Popiežių Pranciškų. EPA-ELTA nuotr.
Keturiems šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą, – patvirtinta koronavirusinė infekcija, pirmadienį pranešė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni.
M. Bruni teigimu, liga gvardiečiams patvirtinta savaitgalį. Jiems reiškiasi COVID-19 simptomai ir jie laikosi saviizoliacijos, o žmonėms, turėjusiais kontaktą su sergančiaisiais, atliekami testai, pridūrė atstovas.
Visiems šveicarų gvardiečiams darbo ir nedarbo metu buvo nurodyta dėvėti veido kaukes ir laikytis viruso apribojimų, sakė M. Bruni.
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
Popiežius emeritas Benediktas XVI susirgo, jis yra „labai silpnas“. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius emeritas Benediktas XVI, birželį aplankęs savo sunkiai sergantį brolį Vokietijoje, pats susirgo ir yra „labai silpnas“, skelbia Vokietijos laikraštis „Passauer Neue Presse“.
93-ejų Benediktas XVI užsikrėtė rože – infekcija, kuri sukelia veido bėrimą ir stiprų skausmą, pranešė leidinys, remdamasis buvusio pontifiko biografu Peteriu Seewaldu.
„Seewaldo teigimu, popiežius emeritas dabar yra labai silpnas. Jo mąstymas ir atmintis yra aštrūs, tačiau jo balsas šiuo metu vos girdimas“, – sakoma laikraščio straipsnyje.
P. Seewaldas šeštadienį esą aplankė Benediktą XVI Romoje, kad pristatytų jam jo paties biografiją.
„Susitikime popiežius emeritas, nepaisant ligos, laikėsi optimistiškai ir teigė, kad sustiprėjęs galės vėl imti į rankas plunksną“, – rašo „Passauer Neue Presse“.
Benediktas XVI birželį aplankė sergantį savo brolį Georgą Vokietijoje. Tai buvo pirma buvusio pontifiko kelionė už Italijos ribų nuo 2013 m., kai jis neikėtai atsistatydino.
Popiežiaus emerito brolis Georgas Ratzingeris mirė praėjus vos dviem savaitėms po brolių susitikimo, sulaukęs 96-erių metų amžiaus.
Buvęs pontifikas, kurio tikrasis vardas yra Josephas Ratzingeris, šiuo metu gyvena nedideliame vienuolyne Vatikane.
Jis iš esmės nesirodo viešumoje po to, kai tapo pirmuoju popiežiumi per pastaruosius 600 metų, kuris atsistatydino. Pontifikas atsistatydino dėl sveikatos priežasčių.
Benediktas XVI buvo tradicinių pažiūrų Katalikų Bažnyčios galva, jį pakeitė reformų siekiantis popiežius Pranciškus.
Popiežius Pranciškus paragino gegužės 14-ąją paskelbti visų religijų maldos prieš koronaviruso pandemiją diena. Tą dieną visų pasaulio konfesijų atstovai kartų melstųsi, pasninkautų ir pasišvęstų gailestingumui, sakoma pontifiko raginime, kurį jis išsakė per Viešpaties angelo maldą sekmadienį, praneša „Vatican News“.
Popiežius dar kartą pareiškė savo artumą Covid-19 ligoniams, juos prižiūrintiems medikams ir visiems tiems žmonėms, kurie kenčia dėl pandemijos. Katalikų bažnyčios vadovas ragino užsienio šalis aktyviau bendradarbiauti, kad kovoje su koronavirusu gydymas ir skiepai būtų prieinami visiems. Jis pabrėžė, jog svarbu garantuoti terapiją visiems ligoniams.
Šv. Petro aikštė Romoje uždaryta nuo kovo 10 dienos. Popiežius Viešpaties angelo maldą rengia vaizdo ryšiu. Kasdieninės jo aukojamos mišios Santa Martos svečių namų koplyčioje transliuojamos internetu.
