Vis mažiau Rusijos gyventojų pasitiki prezidentu Vladimiru Putinu.
 
Naujausia nuomonės tyrimų instituto WZIOM apklausa rodo, kad šis rodiklis tesiekia 32 proc. Tai yra mažiausias pasitikėjimas V. Putinu nuo 2006-ųjų. Prieš metus prezidentu dar pasitikėjo 47 proc. piliečių.
 
Kad V. Putino populiarumas mažėja, lemia tai, jog žmonės nemato pažangos, Kremliui kritiškai TV stočiai „Dožd“ sakė WZIOM vadovas Valerijus Fiodorovas. Kaip pavyzdį jis paminėjo tai, kad jau penkerius metus nedidėjo gyventojų pajamos.
 
„Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės netiki, jog rytoj gyvens geriau nei šiandien“, – kalbėjo V. Fiodorovas.
 
Nuomonės tyrimo institutas FOM savo ruožtu žmonių klausė, už ką jie balsuotų, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį. 48 proc. respondentų įvardijo V. Putiną. Jis per rinkimus 2018-aisiais gavo 76,69 proc. balsų.
 
WZIOM teiravosi respondentų ir apie pasitikėjimą opozicijos politiku ir kovotoju su korupcija Aleksejumi Navalnu. Pasitikėjimas juo siekė tik 1,5 proc. Tiesa, priešingai nei V. Putinas, A. Navalnas negali remtis galinga valstybine televizija.
 
2019.05.30; 10:34

Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui pripažinus pralaimėjimą, rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas nemano, kad rinkimų rezultatai rodo pralaimėjimą. Esą premjeras surinko daugiau balsų nei per 2016-ųjų Seimo rinkimus.

„Aš dar norėčiau palaukti galutinių rezultatų, bet apskritai žiūrint, tai S. Skvernelis surinko daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus. Nemanau, kad tai yra pralaimėjimas“.

Jo teigimu, nors tikslas buvo patekti į antrą turą, jo komanda nuo šios patirties sustiprėjo, o politika yra ilgalaikis procesas.

„Politika nesibaigia prezidento rinkimais. Jei politikas po jų išėjo sustiprėjęs, surinkęs net daugiau balsų nei kada partija buvo savo populiarumo pike, tai sutikite, jam, kaip politikui, yra žingsnis į priekį“, – teigė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 02:30

Išaugo palaikymas JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“ duomenimis, palaikymas JAV vadovui dabar didžiausias per visą jo prezidentavimo laikotarpį. 

Palaikymas D. Trumpui išaugo po to, kai buvo paskelbta dvejus metus trukusio specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ataskaita. Reitingo augimui įtakos turėjo ir geros ekonomikos naujienos.

JAV prezidentą teigiamai vertina 46 proc. amerikiečių. Tačiau vis dar didesnė dalis žmonių – 50 proc. – nepritaria D. Trumpo veiklai JAV prezidento poste. 

Palaikymas D. Trumpui išaugo nuo 39 proc. kovo mėnesio pradžioje iki 46 proc. antrojoje balandžio mėnesio pusėje, o nepritarimas jo veiklai sumažėjo nuo 57 proc. iki 50 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 09:03

E. Macrono populiarumas vis dar žemas po gaisro Paryžiaus katedroje. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad Prancūzijos prezidento populiarumas išlieka žemiau 30 procentų ribos jam susiduriant su politinėmis problemomis. Jokių didesnių pokyčių neįvyko ir po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, praneša AFP.

Savaitraštyje „Journal du Dimanche“ publikuota „Ifop“ apklausa atskleidė, kad tik 29 proc. respondentų patenkinti E. Macrono darbu, o 69 proc. – nepatenkinti.

Apklausų rezultatai balandžio ir kovo mėnesiais nesiskyrė.

Respondentai buvo apklausiami iki balandžio 20 d., o rezultatai paskelbti E. Macronui dramatiškos savaitės pabaigoje, po to, kai jam teko kreiptis į prancūzus po Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nusiaubusio gaisro.

Prancūzijos prezidentas žadėjo, kad istorinis pastatas bus atstatytas viso labo po 5 metų. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad toks terminas pernelyg optimistinis.

Dėl gaisro E. Macronui teko atidėti planuotą kalbą dėl socialinės nelygybės atsakant į jo valdymą aptemdžiusius „geltonųjų liemenių“ protestus.

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas turėtų surengti spaudos konferenciją, kurios metu, tikimasi, praneš apie mokesčių mažinimą ir svarbias reformas.

Savaitgalį buvo paskelbti ir kitų apklausų rezultatai.

Šeštadienį publikuota „Opinion
Dega Paryžiaus Dievo Motinos katedra. EPA-ELTA nuotr.
Way“ apklausa rodo, kad tik 27 proc. respondentų patenkinti E. Macrono darbu, tai mažiausiais rodiklis per visą jo kadenciją.

Tačiau BVA apklausa, paskelbta penktadienį, atskleidė, kad jo populiarumas išaugo 3 procentiniais punktais iki 32 proc.

Netrukus po to, kai E. Macronas tapo prezidentu 2017 m., jo populiarumas siekė 60 proc., žmonėms viliantis, kad jis imsis svarbių reformų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 14:00

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Per pastaruosius kelis mėnesius krito gyventojų pasitikėjimas Lietuvos prezidento institucija, „Sodra“ ir teismais. Tačiau institucijų pasitikėjimo vertinimo reitinge prasčiausius pasitikėjimo rodiklius turinčių profsąjungų vertinimas ūgtelėjo.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per paskutinius du mėnesius 7 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (pasitiki 89 proc., o nepasitiki 8 proc.), „Sodra“ (pasitiki 53 proc. ir nepasitiki 41 proc.) ir teismais (atitinkamai 41 proc. ir 49 proc.), 6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių savivaldybėmis (49 proc. ir 45 proc.), 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių bažnyčia (66 proc. ir 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc. 37 proc.), Valstybės saugumo departamentu (57 proc. ir 27 proc.) bei prokuratūra (43 proc. 42 proc.). 4 procentiniais punktais per šį laikotarpį sumažėjo gyventojų pasitikėjimas policija (70 proc. ir 27 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc. ir 25 proc.), komerciniais bankais (48 proc. ir 44 proc.) bei Lietuvos Vyriausybe (40 proc. ir 57 proc.). 

Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasitikėjimas kitomis institucijomis nepakito ar pokyčiai minimalūs. Galima atkreipti dėmesį, kad per paskutinius du mėnesius nepagerėjo nė vienos iš 20 analizuojamų institucijų vertinimas.

Per paskutinius 12 mėnesių (lyginant su 2018 metų sausio mėnesio apklausos rezultatais) labiausiai pagerėjo profsąjungų vertinimas (pasitikinčių profsąjungomis per paskutinius metus padidėjo 6 procentiniais punktais ir šiuo metu profsąjungomis pasitiki 42 proc. ir nepasitiki 39 proc.).

Šiandien Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 89 proc. ir nepasitiki 8 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc. ir 21 proc.), policija (70 proc. ir 27 proc.), bažnyčia (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc.), Konstituciniu Teismu (65 proc. ir 25 proc.), Prezidento institucija (64 proc.), Lietuvos banku (63 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.) ir Valstybės saugumo departamentu (57 proc.). 

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 7 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima (tai „Sodra“, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, savivaldybės, komerciniai bankai, prokuratūra ir profsąjungos).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 71 proc.) ir Lietuvos Vyriausybe (57 proc.).

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 06:27

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nors vykdytos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad populiariausias tarp kandidatų laimėti 2019 m. prezidento rinkimus išlieka ekonomistas Gitanas Nausėda, solidžiausios sumos lažybose yra statomos už Seimo narės Ingridos Šimonytės pergalę. Statančių pinigus už premjero pergalę prezidento rinkimų totalizatoriuje taip pat netrūksta, tačiau, vertinant riziką, už galutinio žodžio dėl rinkimų dar netarusį Saulių Skvernelį dedamos ganėtinai kuklios sumos.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis vykdytos apklausa parodė, kad G. Nausėdą šiuo metu visuomenė labiausiai norėtų matyti šalies prezidentu po gegužę vyksiančių rinkimų. Jį spalio mėnesį palaikė penktadalis (19 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Nuo liepos mėnesio G. Nausėdą remianti respondentų dalis išaugo 3 procentais (liepą ekonomistą palaikė 16,5 proc., o rugsėjį – 18,5 proc.).

Antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra I. Šimonytė – ją prezidente norėtų matyti 13 proc. apklaustųjų. Per tą patį laikotarpį konservatorių kandidatės 2019 m. prezidento rinkimuose populiarumas padvigubėjo. Rugsėjo pabaigoje, po to kai ji paskelbė apie sutikimą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, ją remiančių gyventojų dalis siekė 13,7 proc., liepą tokių buvo vos 6 proc.

Kaip parodė apklausa, premjerą Saulių Skvernelį, dar neatskleidusį savo kortų dėl šalies vadovo rinkimų, prezidentu norėtų matyti kas dešimtas (10 proc.) suaugęs Lietuvos gyventojas. Lyginant su apklausa, vykdyta prieš mėnesį, premjerą prezidentu matyti norinti gyventojų dalis sumažėjo: rugsėjį tokių buvo 12 proc., liepą – 8,6 proc.

Panašiai prezidento rinkimų favoritus mato ir lažybose dalyvaujantys žmonės. Vis dėlto iš esamų lažybų koeficientų galima spręsti, kad statant pinigus totalizatoriuje, nepaisant G. Nausėdos pirmavimo gyventojų nuomonę reflektuojančioje reitingų lentelėje, šansai laimėti prezidento rinkimus geriau vertinami I. Šimonytės. Tai rodo ir už ją statomos sumos – jos, pasak „Top sport“ direktorius Dainiaus Gulbino, yra solidžiausios.

Didžiausios lažybų bendrovės Lietuvoje „Top sport“ organizuojame totalizatoriuje, laimėjusi pirminius konservatorių rinkimus ir tapusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate šalies vadovo rinkimuose, I. Šimonytė aplenkė iki tol lažybų tarpininkų labiausiai vertintą G. Nausėdą.

„Top sport“ direktorius teigė, kad dar iki pirminių konservatorių rinkimų I. Šimonytės tikimybė laimėti buvo vertinama kur kas santūriau nei dabar. Politikė, pasak D. Gulbino, figūravo 6 ar 7 vietoje tarp visų kitų kandidatų. Tačiau šiuo metu I. Šimonytė pinigų sumomis, kurios yra pastatytos už jos pergalę, jau spėjo susilyginti su G. Nausėda, nors, pabrėžė „Top sport“ vadovas, statančių už ekonomistą G. Nausėdą asmenų liko kur kas daugiau.

Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Už Gitaną Nausėdą stato daugiau žmonių mažesnėmis sumomis, o už Ingridą Šimonytę – mažiau, bet didesnėmis sumomis. Tad pinigine prasme už abu kandidatus bendrai pastatytos sumos yra labai panašios, nors pats žmonių kiekis skiriasi apie 7 kartus. Už Šimonytę stato didesnes pinigų sumas galintys skirti klientai, o už Nausėdą daugiau veikia masiškumas ir statoma po nedidelę sumą“, – kalbėjo D. Gulbinas.

Trečia vieta pagal tikimybę laimėti „Top sport“ totalizatoriuje šiuo metu prognozuojama premjerui S. Skverneliui. Statymai, kad jis laimės prezidento rinkimus, yra taip pat tarp populiariausių. Statymų kiekis už premjerą yra net didesnis nei už favorite šiose lažybose kol kas laikomą I. Šimonytę. Tačiau pinigų sumos, kuriomis, statant už Vyriausybės vadovą, linkę rizikuoti totalizatoriuje žaidžiantys gyventojai, yra labai nedidelės.

Šiuo metu I. Šimonytės lažybų koeficientas „Top sport“ totalizatoriuje yra 2,2. Tai reiškia, kad, už ją lažybose pastačius 1 eurą, jos pergalės atveju laimėta suma siektų 2,2 euro. Tuo tarpu analogišką sumą pastačius už G. Nausėdą, laimėjimas siektų pustrečio euro. Galiausiai ministro pirmininko pergalė už jį pastačiusiems 1 eurą atneštų 3,5 euro.

Po šių trijų politikų, kurių lažybų koeficientas bei už juos statomos sumos rodo, kad jų pergalės rinkimuose iš visų viešojoje erdvėje minimų kandidatų yra labiausiai laukiamos, rikiuojasi pretendentai su koeficientais, liudijančiais, kad pergalė yra sunkiai tikėtina ar apskritai tik teoriškai įsivaizduojama.

Pavyzdžiui, šiuo metu pastačius 1 eurą už Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, galima laimėti 8 eurus, rinkimus laimėjęs Petras Auštrevičius atneštų 50 eurų, Valentinas Mazuronis – 150, o Valdemaras Tomaševskis – net 500 eurų.

Apibendrindamas ir prisimindamas anksčiau organizuotas lažybas dėl prezidento rinkimų, D. Gulbinas pabrėžė, kad dabartinės lažybų tarpininkų prognozės yra labai sąlygiškos ir neabejotinai keisis. Pavyzdžiui, pabrėžė direktorius, S. Skverneliui apsisprendus dalyvauti rinkimuose, tikriausiai įvyktų pokyčiai tiek nustatant jo lažybų koeficientą, tiek visuomenei koreguojant savo lūkesčius ir sprendimus prieš atliekant statymus.

„Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, iškart po apklausos lyderio trejetuko rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvauti atsisakęs diplomatas Vygaudas Ušackas – jį, kaip norimą matyti prezidentą, spalį nurodė 8 proc. apklaustų gyventojų (tiek pat buvo ir prieš mėnesį), o liepą – 6,1 proc.

Penktoje vietoje apklausoje rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jo kandidatūrą palaiko 7 proc. piliečių (prieš mėnesį buvo 3,8 proc.), liepą palaikymas siekė 9,4 proc.

Dar du galimus kandidatus į prezidentus nurodė po 3 procentus respondentų – tai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, o kitų 10 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes paminėjo nuo pusės iki 2 procentų respondentų – tai Rolandas Paksas, Arvydas Juozaitis, Valdemaras Tomaševskis, Vilija Blinkevičiūtė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Uspaskichas, Petras Auštrevičius bei Valentinas Mazuronis.

Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų gyventojų nenurodė jokios pavardės.

„Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriuos Lietuvos visuomenės veikėjus jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2019 metų gegužės mėnesio rinkimų (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2018 metų spalio mėnesį respondentai paminėjo 42 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais (prieš mėnesį nurodė 35 pavardes). Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė ar neatsakė į šį klausimą.

Vykdytos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti šalies prezidentų po rinkimų, kurie vyks kitų metų gegužės mėnesį (galimų kandidatų sąrašas nebuvo pateiktas ir politikų pavardes gyventojai nurodė patys).

Informaciojos šaltinis – ELTA

2018.11.18; 05:35

Konservatoriai didina atotrūkį nuo valstiečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Su valdančiaisiais karo sąlygomis gyvenantys konservatoriai reitingų lentelėje didina atotrūkį nuo pagrindinių savo oponentų – „valstiečių“. Per pastaruosius du mėnesius Tėvynės sąjungai pavyko net 5 procentiniais punktais sustiprinti savo patikimumą visuomenės akyse, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) viešoji nuomonė buvo mažiau palanki ir valdančiųjų reitingas šiek tiek aptrupėjo.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, didžiausią šalies gyventojų palaikymą šiuo metu turi konservatoriai – juos palaikytų 17,7 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Antroje vietoje su 12,4 proc. populiarumu rikiuojasi „valstiečiai“.

Tačiau ne atskiros pergalės politiniuose mūšiuose ar nuožmus konservatorių oponavimas valdančiųjų sprendimams lemia pastaruosius mėnesius augusį TS-LKD reitingą. Nepaisant to, kad politinių epizodų, kuriuose konservatoriai galėjo visuomenei prisistatyti kaip jėga, besipriešinanti valdančiųjų savivalei ir demokratinių principų laužymui, netrūko, sociologės nuomone, reitingų augimo priežastys greičiausiai susijusios su pagreitį įgyjančiais prezidento rinkimais.

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad partijų rietenos tarpusavyje ir net savo struktūrų viduje visuomenės akyse tapo kone kasdienybe, tad vargu ar konfliktai, kuriuos pastaruoju metu sukėlė valdančiųjų politikų sprendimai ir pareiškimai, turės reikšmingos įtakos piliečių nuomonės pokyčiams ir netolimoje ateityje.

Todėl, samprotavo sociologė, didelio poveikio reitingams neturėtų turėti ir dabartinis Vyriausybėje kilęs skandalas dėl ištrinto premjero pasisakymo, stipriai kritikuotas „valstiečių“ sprendimas valstybės pinigais palepinti „socialdarbiečius“ ar siekis keisti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį. Tiek vienos, tiek kitos partijos elektoratas, aiškina R. Ališauskienė, selektyviai – pagal „myli-nemyli“ principą – ir toliau vertins į viešąją erdvę prasprūstančius skandalus.

„Tie, kurie myli vieną pusę, teisins tuos politikus, kuriuos myli, o tiems, kuriems nepatinka – tai bus tik dar vienas iš argumentų, kodėl nepatinka. Politikoje skandalų daug, o visuomenė pakankamai susiskaldžiusi ir, reikia pažymėti, kad kiekvienas girdi tai, ką nori konkrečiame skandale girdėti“, – kalbėjo sociologė.

Pasak jos, prie konservatorių reitingų ūgtelėjimo prisidėjo partijoje prasidėjęs kandidatų atrankos prezidento rinkimams procesas. R. Ališauskienės teigimu, skirtingai nei aštrios politinės diskusijos, kalbos apie prezidento rinkimus visuomenės yra sutinkamos pozityviai. Ji pabrėžia, kad dėl konservatorių paramos siekiant tapti šalies vadovu konkuravo ne vienas žinomas veidas, tuo tarpu „valstiečiai“ prezidento rinkimų kontekste liko praktiškai negirdimi.

„Prezidentiniai rinkimai domina žmones – tai viena iš temų, kuri šalia visų skandalų Seime, turi pozityvų aspektą“, – pabrėžė mokslininkė.

„Atsiminkim tai, kad apklausa vyko būtent tuo metu, kai prasidėjo konservatorių kandidatų kėlimai į prezidentus. Būtent šiame fone – kalbėjime apie galimus partijos kandidatus – konservatoriai ir buvo labiausiai matomi. Tad pokyčiai reitinguose yra daugiau kontekstiniai“, – aiškino R. Ališauskienė. Ji teigė nenustebsianti, jei pasibaigus konservatorių organizuojamiems pirminiams rinkimams padidėjęs konservatorių atotrūkis nuo LVŽS ilgainiui vėl sumažėtų.

Ryškesnių poslinkių kitų partijų reitinguose pastarąjį mėnesį neįvyko.

Be reitingo viršuje įsitvirtinusių konservatorių ir valstiečių, dar už 4 politines partijas ketina balsuoti daugiau nei 5 procentai šalies rinkėjų – tai Lietuvos socialdemokratų partija (8,6 proc.), partija Tvarka ir teisingumas (8,3 proc.), Darbo partija (5,3 proc.) bei LR liberalų sąjūdis (5,2 proc.). Visuomenės nuomonė šių partijų atžvilgiu pastarąjį mėnesį beveik nesikeitė.

5 proc. ribos, reikalingos pateikti į Seimą šiandien neperžengtų Lietuvos socialdemokratų darbo partija (3,9 proc.), Lietuvos centro partija (3,2 proc.). Pastarąja visuomenės pasitikėjimas per mėnesį sumenko 2 procentais. Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą palaiko 3,1 proc., o Lietuvos laisvės sąjungą/liberalus – 2,5 proc. šalies rinkėjų.

Tuo tarpu trys iš dešimties respondentų nurodė, kad apskritai nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką norėtų balsuoti.

Nesibaigiantys politinių partijų konfliktai tarpusavyje ir struktūrų viduje, sociologės nuomone, kelia grėsmę politinei šalies sistemai.

Mokslininkė atkreipė dėmesį į dar vieną priežastį, kodėl visuomenė tampa vis labiau apatiška politikų rietenoms. Tai – konfliktai partijų viduje. Anot sociologės, žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, praktiškai nėra nė vienos politinės jėgos, kuri kaip vieningas darinys žygiuotų į būsimus rinkimus.

Liberalų stovykloje – sumaištis ir susiskaldymo tendencijos, panaši situacija gresia „tvarkiečiams“, socialdemokratai kariauja tarpusavyje, tarp konservatorių kandidatų į prezidentus taip pat tvyro įtampos. Jas Tėvynės sąjungoje ypač išryškino nesutarimai tarp partijos palaikymo prezidento rinkimuose siekiančio diplomato Vygaudo Ušacko ir jį aštriai kritikavusio Žygimanto Pavilionio, o pastaruoju metu – ir pagrindinių partijos lyderių.

Anot R. Ališauskienės, tai kelia riziką, kad kol kas pozityviame prezidentų kandidatų kontekste matoma konservatorių partija, nesutarimams viduje neslopstant, tiesiog ims visuomenei komunikuoti, kad kažkas su ja yra negerai.

Pasak sociologės, pro visuomenės akis nepraslysta ir „valstiečių“ viduje vykstančios intrigos bei tarpusavio grumtynės. Partijos lyderių konfrontacija su iš LVŽS frakcijos pasitraukusiu Povilu Urbšiu, Justu Džiugeliu, trintys su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ar Vytautu Baku rodo, kad partijoje nėra viskas gerai.

„Paprastas skaitytojas ar klausytojas į detales nesigilina. Jis mato tai, ką rodo televizija ar portalai“, – aiškino sociologė. Anot jos, tokia „košė“ partijų viduje labiausiai kenkia politinei sistemai.

„Taip atsiranda tezė, kad politikai visi vienodi“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.19; 11:05

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Naujausios apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį ir toliau krito prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas.

Politinis skandalas, kuriame šalies vadovė atsidūrė žiniasklaidai paviešinus jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimą, jau antrą mėnesį iš eilės mažina apie prezidentę palankiai atsiliepiančiųjų gretas.

Palankaus vertinimo reitinge D. Grybauskaitę iš trejetuko išstūmė ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Panašiai prezidentė buvo vertinama tik prieš 5 metus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad smukę prezidentės vertinimai nebegrįš į buvusias aukštumas.

Politologas pabrėžia, kad, nepaisant to, jog D. Grybauskaitė išliks viena iš geriausiai vertinamų politikų šalyje, ji savo prezidentavimą užbaigs turėdama mažesnį visuomenės pasitikėjimą nei prezidentas Valdas Adamkus, užbaigdamas savo antrąją prezidentavimo kadenciją.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 28-birželio 5 dienomis apklausti Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (75 proc. įvertino palankiai), antroje ir trečioje vietoje pagal palankius vertinimus yra Gitanas Nausėda (64 proc.) ir Visvaldas Matijošaitis (61 proc.).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Misija Sibiras – 2017 dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas šį mėnesį smuktelėjo 9 proc., ir šalies vadovė liko ketvirtoje vietoje (60 proc.).

Per paskutinius 3 mėnesius palankiai vertinančiųjų prezidentę sumažėjo 13 procentinių punktų (nuo 73 proc. iki 60 proc.) ir nepalankiai šalies vadovę vertinančiųjų per šį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 22 proc. iki 33 proc.).

Paskutinį kartą panašūs D. Grybauskaitės vertinimai (kai ją palankiai vertino tik šeši iš dešimties apklaustųjų) buvo daugiau nei prieš 5 metus (2012 metų gruodį ją palankiai vertino 59 proc. apklaustų gyventojų ir 34 proc. vertino nepalankiai).

9 procentais taip pat krito Europos instituto direktoriaus ambasadoriaus Vygaudo Ušacko palankus vertinimas.

5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Valdą Adamkų. Tačiau, nepaisant to, jis ir toliau išlieka palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas Lietuvoje.

5 procentais krito ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus palankaus vertinimo reitingas, 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančiųjų ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo narę Ingridą Šimonytę bei Lietuvos Liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Palyginti su 2018 metų balandžio mėnesio apklausa, teigiamai keitėsi europarlamentaro Rolando Pakso ir į politiką sugrįžusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho reitingai. Abiejų politikų palankus vertinimas pastarąjį mėnesį ūgtelėjo po 4 procentus.

Labai nežymiai (1-2 procentiniais punktais) pagerėjo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, europarlamentaro ir kandidato 2019 m. Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio vertinimai.

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas 2018 metų gegužę nesikeitė.

Lietuvos gyventojai ir toliau nepalankiausiai vertina politikus: konservatorių Andrių Kubilių (69 proc. įvertino nepalankiai), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (63 proc.), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (61 proc.), V. Uspaskichą (60 proc.), V. Tomaševskį (59 proc.), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (58 proc.), R. Karbauskį (57 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (56 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) vadovą Gediminą Kirkilą (55 proc.), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (54 proc.) ir europarlamentarą Rolandą Paksą (53 proc.).

VDU profesorius A. Krupavičius prognozuoja, kad pastaruosius kelis mėnesius krintantis prezidentės palankus vertinimas turėtų sustoti. Profesoriaus nuomone, prezidentės palankaus vertinimo nuosmukio tendencija dar kurį laiką gali išlikti, tačiau, anot jo, bus kur kas švelnesnė, nei buvo du pastaruosius mėnesius.

Vis dėlto politologas pažymi, kad D. Grybauskaitė savo kadencijos pabaigoje jau nebegalės džiaugtis tokiu didžiuliu visuomenės pasitikėjimu, kokį turėjo iki kilusio skandalo, paviešinus jos susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu.

Pasak A. Krupavičiaus, prezidentė nebeturi daug galimybių pagerinti savo reitingų, todėl, anot jo, kadenciją turėtų užbaigti turėdama mažesnį visuomenės palaikymą, nei jį turėjo savo antrąją kadenciją baigiantis prezidentas V. Adamkus.

„Nepaisant to, kad Dalia Grybauskaitė turėjo didelį pasitikėjimą ir dabar vis dar lieka tarp tų politikų, kuriais Lietuvoje pasitikima labiausiai, tačiau jos reitingas, – akcentavo profesorius, – yra šiek tiek mažesnis negu populiarumas, kurį turėjo Valdas Adamkus artėjant jo antrosios kadencijos pabaigai“, – aiškino politologas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Perskaityto metinio pranešimo, kurį apžvalgininkai įvertino pakankamai gerai, matyt, neužteks, kad jos reitingas galėtų stabilizuotis ar pradėti augti“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Jo nuomone, prie prezidentės reitingų kritimo prisideda ir tai, kad D. Grybauskaitė nepakankamai aiškiai atskleidžia savo pozicijas, atsakant į valdančiųjų siekį analizuoti prezidentės paviešintus laiškus.

„Aš manau, kad labiausiai reitingus mažina prezidentės pozicijos neapibrėžtumas. Prezidentė galėtų pataisyti savo reitingą artimiausioje laiko perspektyvoje, jei ji pasakytų – gerai, aš nusideginau pirštus, tegul toliau yra atliekamas tyrimas, kad reikia konkrečių rezultatų, kad politinė sistema būtų kapitaliai remontuojama. Tokia jos poziciją galbūt ir leistų sustabdyti jos reitingų nuosmukį, o po to – gal tuos reitingus padidinti. Dabar ji bando kalbėti metaforomis, Ezopo kalba ir kartais prieštaraudama galimiems Seimo tyrimams“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Jis pabrėžė manantis, kad aštrus D. Grybauskaitės kalbėjimas apie valdančiųjų „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį, viešai svarstant apie tai, ar jo buvimas Seime neprieštarauja Konstitucijai, buvo klaida. Anot jo, tokia prezidentės retorika ir viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios trintys su valdančiaisiais didelės naudos D. Grybauskaitei nedavė, o tik užaštrino jai ne visiškai palankius klausimus.

VDU profesorius samprotavo, kad artimiausiu metu prezidentei nepalankus kontekstas ir klausimai, kuriuos kelia valdantieji, turėtų blėsti. Tai, anot jo, bus vienas iš veiksnių, stabdančių ir tolesnį D. Grybauskaitės reitingų smukimą.

Pasak profesoriaus, po prezidentės skaityto metinio pranešimo tiek ji, tiek valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis siekia „nuleisti garą“ ir mažinti kilusias įtampas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Manau, kad artimoje perspektyvoje įtampos turėtų būti mažesnės nei tos, kurios buvo prieš kelias savaites“, – samprotavo A. Krupavičius.

Pasak VDU profesoriaus, prezidentės ir „valstiečių“ lyderio konfrontaciją artimiausioje ateityje šiek tiek pritildys ir svarbūs klausimai, kuriuos turės spręsti Seimas.

„Seimas turi užbaigti pavasario sesiją, o darbų sąrašas yra ilgas, tarp kurių yra prieštaringai vertinamas Vyriausybės reformų paketas, mokesčių reforma, pensijų reforma. Yra daug temų, kurios gali gerokai pridengti Dalios Grybauskaitės su Ramūno Karbauskio nesutarimus“, – aiškino politologas. Galiausiai, pabrėžė A. Krupavičius, vasara ir daug kam prasidėjusios atostogos atitrauks visuomenės dėmesį nuo pastaruoju metu Lietuvos politikos dėmesio centre atsidūrusių klausimų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su burlaivių regatos „The Tall Ships Races“ dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Atostogos bus natūrali pertrauka, kuris leis šiek tiek atvėsti ir šiek tiek kitaip pažvelgti į susiklosčiusią situaciją bei santykius“, – kalbėjo A. Krupavičius ir pridūrė, kad nenustebtų, jei jau rudenį D. Grybauskaitės reitingai galėtų pradėti nežymiai augti.

Apklausa vyko 2018 m. gegužės 28-birželio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.18; 07:48

Aurelijus Veryga: neieškau savo nepopuliarumo priežasčių. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad neieško savo nepopuliarumo priežasčių ir apie jas gali tik paspėlioti.

Ministras, „Žinių radijui“ komentuodamas savo atžvilgiu ypač neigiamas visuomenės nuostatas, teigė, kad toks nepasitenkinimas yra natūralus, susijęs su visuomenę ir įvairias interesų grupes liečiančiais pokyčiais. Galiausiai ministras vylėsi, kad žmonės supras ir įvertins jo daromus darbus.

A. Veryga, pripažindamas, kad yra vienas nepopuliariausių politikų šalyje, pabrėžė, kad, nepaisant to, jaučiasi tvirtai.

„Turiu ir frakcijos, ir Premjero pasitikėjimą, ir žinau, kad darbai, kuriuos darome, yra palaikomi, o kad visuomenės sveikatos priemones įgyvendinantys politikai bent jau pradžioje susilaukia labai kontraversiškų vertinimų, nes tai liečia labai daug žmonių, yra labai natūralu“, – kalbėjo A. Veryga.

Pasak jo, analogiškų pavyzdžių, kai dėl reformuojamų sistemų kyla ažiotažas, jam yra tekę stebėti kitose šalyse.

Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad jo nepopuliarumą lemiančių priežasčių tikriausiai yra labai įvairių, bet jų jis neieškantis.

„Nelabai ieškau tų priežasčių, aš galiu tik paspėlioti. Matyt visokių yra priežasčių. Kai kuriais atvejais galėtume daugiau ar kitaip paaiškinti. Tačiau kai procesų vyksta labai daug, sunku nuspėti, kurie iš jų sukels didesnį rezonansą“, – aiškino ministras.

Tačiau A. Veryga tradiciškai pabrėžė, kad svarbiausios jo ir vykdomos politikos nepopuliarumą lemiančios priežastys yra interesų grupės.

Anot ministro, interesų grupės yra paliestos, todėl jausdamos nepasitenkinimą, aktyviai tai ir komunikuoja.

Sveikatos apsaugos ministras apibendrino, kad jam iš žmogiškosios pusės norėtųsi daugiau palaikymo. Kartu A. Veryga sakėsi besiviliantis, kad ateityje žmonės supras, jog jo pradėti darbai yra tik į gerą.

„Aš manau, kad mūsų žmonės yra tikrai protingi. Kai pamato, kad neapsiverčia gyvenimas aukštyn kojom ir pokytis atneša kažką gero, anksčiau ar vėliau ta nuomonė keičiasi“, – kalbėjo A. Veryga.

Pagal visuomenės apklausas, „valstietis“ A. Veryga yra vienas nepopuliariausių politikų. Daugiau kaip 50 proc. žmonių ministrą vertina nepalankiai. Tai rodo įvairių nuomonės tyrimų kompanijų atliktų apklausų duomenys. Gruodžio mėnesio Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, net 65 procentai respondentų ministrą vertina nepalankiai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.02.03; 00:09

Ar norite sužinoti visiškai slaptą informaciją, kodėl rinkimuose taip sekasi populistams ir kaip runkeliais verčiami patriotiški kaimo žmonės? Jei taip, šis straipsnis skirtas jums.

Nes šios informacijos niekada nesužinosite iš Lietuvos žurnalistų ar politologų – tai tarsi elito paslaptis, kurios negalima išduoti visuomenei. Nes jei išduosi, kaip žiniasklaida visuomenei plauna smegenis, išduosi visą industriją.

Continue reading „Kaip iš D.Grybauskaitės gaminamas V.Landsbergis, o iš L.Graužinienės – širdžių princesė?“

barakas_obama

Digital Policy Council pranešime nurodoma, kad 2012 metais 123-jų pasaulio šalių lyderiai (tai yra trys iš keturių) naudojo Twitter‘į bendravimui su gyventojais, praneša ABC korespondentas. Nuo 2011 metų tas rodiklis išaugo 78-iais procentais.

Pastaraisiais metais socialiniai tinklai – paspirtis politiniams aktyvistams. „Dažnai internetinis aktyvumas vertinamas kaip grėsmė vyriausybėms. Tačiau Twitter‘is išpopuliarėjo ir tarp valstybės veikėjų: jie suvokia tiesioginio bendravimo su piliečiais naudą“, – sakoma pranešime. Maža to, Twitter‘is, skirtingai nuo tradicinės žiniasklaidos, staigiai tarsi virusas išplatina naujienas.

Continue reading „Twitter‘is – dar vienas politikos instrumentas“

putinas_chamas

Rusijos gyventojų simpatijos neseniai šalies prezidentu išrinktam Vladimirui Putinui mažėja ir šis procesas nesustabdomas. Tokius ilgalaikių sociologinių tyrimų rezultatus pateikia sociologinių tyrimų centras „Levada-centr“.

Centro tyrimų duomenimis, 2012 metais V. Putino „stipriųjų savybių“ vertinimas sugrįžo į 2000 metų lygį, o aukščiausi įvertinimai buvo 2008 metais. Dalykines prezidento savybes palankiai vertina 39 proc. Rusijos gyventojų (2000 m. – 49 proc., 2008 m. – 62 proc.), inteligenciją – 18 proc. (2000 m. – 19 proc., 2008 m. – 43 proc.).

Continue reading „Rusijos gyventojų simpatijos Vladimirui Putinui mažėja“

Copy of gaidys_1

Portalas Slaptai.lt ir laikraštis „XXI amžius“ skelbia dar vieną visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriaus Vlado Gaidžio interviu.

Ankstesniuose interviu mūsų svečias pateikė savo kritišką požiūrį į praėjusius rinkimus, svarstė, kodėl konservatoriai gavo balsų daugiau, nei tikėjosi, o opozicija pasirodė silpniau, nei vylėsi. Gilintasi ir į politinio populiarumo priežastis: kas padeda išlikti populiarumo viršūnėje Daliai Grybauskaitei, Viktorui Uspaskichui, Artūrui Zuokui.

Šiandien mūsų dėmesio centre – besikeičiančios Lietuvos visuomenės nuotaikos. Paskutinės gyventojų apklausos rodo, jog nūnai nesame pati pesimistiškiausia tauta Europos Sąjungos valstybių sąraše. Europoje šiandien yra ir nelaimingesnių šalių. Pavyzdžiui, Graikija. Bet ar tai – rimta paguoda?

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys: “Pesimistiška, bet ne tokia pesimistiška kaip Graikija”“

Gaga-jet-1

Kasmetiniame “Forbes” įtakingiausių pramogų verslo žmonių šimtuke įvardintos žvaigždės šiemet uždirbo kartu paėmus beveik 5 milijardus JAV dolerių. Šiuos pinigus jos “užkalė” daugiausiai vaidindamos meniniuose filmuose arba dainuodamos.

Pati populiariausia, iškovojusia pirmąją vietą tapo Monstrų karaliene pakrikštyta dainininkė Lady GaGa. Ši ekscentriška dainininkė ne tik laimėjo pirmąją vietą, bet dar uždirbo ir apie 90 milijonų JAV dolerių.

Manoma, kad jai susikrauti tokius gausius turtus bei tapti itin populiaria padėjo vadinamieji socialiniai tinklai. Socialiniame tinkle “Facebook” ji subūrusi maždaug 33 milijonų gerbėjų būrį. O socialiniame tinkle “Twitter” jos populiarumas – kiek mažesnis. Bet vis tiek – įspūdingas. Ten ją gerbia, atidžiai skaito jos pasisakymus bei seka kiekvieną jos žingsnį apie 11 milijonų gerbėjų. Monstrų karalienei – dar tik 25-eri metai.

Continue reading „Monstrų karaliene vadinama dainininkė turi milijonus gerbėjų“