Krymo pusiasalio žemėlapis

Ar galima buvo nors susapnuoti, – ne patikėti, o tik susapnuoti, – kad po  2014-ųjų kovo 18-osios, kuomet Rusija okupavo Krymo pusiasalį, – po penkerių metų Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas viešai pasiūlys svarstyti klausimą, kokį ieškinį pateikti Ukrainai neva už per 25-erius metus jos Krymui padarytą žalą?

Taip, jūs teisingai supratote – ne Ukraina, nuo kurios brutaliai ir klastingai, suorganizavus tariamą referendumą, buvo atplėštas Krymas, turi reikalauti grąžinti jai tai, kas pavogta, o matuška Rusija – nukentėjusioji!

Vargu ar kada nors civilizuotas pasaulis yra girdėjęs tokį cinišką pareiškimą.

Nesvarbu, kad Putinas – totalus melagis – po Krymo okupacijos pats pripažino (anksčiau tai neigė), kad Kryme, organizuojant tariamą referendumą, buvo “žaliųjų žmogeliukų”.

Vladimiras Putinas rodo kumštį

Kad medaliai už šio Ukrainai priklausančio pusiasalio sugrąžinimą į “gimtąjį uostą” “grąžintojams” buvo nukaldinti dar gerokai prieš invaziją.

Šiandien Rusija „švenčia“.

Šis klaikus siurrealizmas Kremliaus propagandistų akimis ir lūpomis, tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, atsispindi esą atsitiktinai kalbinamų Krymo gyventojų veiduose.

Daugelio jų mąslumo nesužalotuose veiduose – bukas džiūgavimas, jog gyvenimas per penkerius metus esą taip pagerėjo, jog net negalima jo lyginti su tais metais, kai Krymas buvo Ukrainos jurisdikcijoje. Pagerėjo medicina, aptarnavimas, pensijos dabar net tris kartus didesnės nei Ukrainoje…

O svarbiausia – stebuklingasis Krymo tiltas, jungiantis su matuška Rusija.

Ne, tai ne kvailumas, suprantant, kad Krymo okupacijos nepripažįsta visas demokratinis pasaulis; kad gyventojai dėl sankcijų negali gauti vizų kelionėms po Vakarų pasaulį; kad tiems Krymo gyventojams, kurie nesutinka su „išvadavimu“, gresia nuolatinis persekiojimas ir kalėjimas.

Prieš akis – visuomet Putinas. Tai tas pats banditas, kuris, norėdamas pakelti savo smunkančius reitingus eilinių rusų akyse, nutarė pasikėsinti į po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią pasaulio tvarką.

Ypač tai savo kailiu patyrė Krymo totoriai. Krymo totorių Medžlisą Rusija pripažino ekstremistine

Taip rengdavosi totorių kariai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

organizacija. Medžlisui, kuris buvo gerbiama, svarbius sprendimus priimanti institucija, uždrausta naudotis visa valstybine ir regionine žiniasklaida, organizuoti masinius renginius, naudotis banko sąskaitomis ir vykdyti kokią nors veiklą.

Medžlisas atstovavo Krymo totoriams – tiurkų etninei grupei, kurios dauguma narių yra musulmonai.

1944 metais Josifas Stalinas apkaltino Krymo totorius kolaboravimu su naciais ir beveik visą jų bendruomenę ištrėmė į Centrinės Azijos dykynes ir kitus atokius regionus. Tik paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais – devintojo  dešimtmečio pabaigoje – totoriai galėjo pamažu  grįžti į Krymą.

Krymo totoriai buvo vienintelė organizuota jėga, kuri stojo prieš Rusiją, aneksavusią šį Ukrainos pusiasalį 2014 – aisiais.

Deja, Krymą aneksavusiam Putinui tuokart nebuvo duotas stiprus atsakas. JAV ir ES, remiantis neseniai Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos publikuotu protokolu, paragino Kijevo vyriausybę nesipriešinti ginkluota jėga Rusijos vykdomam perversmui.

Palyginti švelnios sankcijos, kurias netrukus Rusijai  įvedė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga buvo neveiksmingos. 

Laikui bėgant jos pamažu stiprėjo, Rusija patiria vis daugiau ekonominių bei finansinių nuostolių, tačiau trauktis neketina.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos, Kanada ir Europos Sąjunga įvedė naujų sankcijų daugiau nei dvylikai Rusijos pareigūnų bei verslininkų. Tai buvo padaryta reaguojant į „tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje“.

Tačiau…

Bet Rusija „švenčia“… Imperinės ambicijos svarbiau už orų savo piliečių gyvenimą. Už gražų buvimą šalių ir valstybių bendrystėje.

Kas perkirs šį Gordijo mazgą?

Tik vieninga pasaulio opinija ir konkretūs veiksmai – net ir karinė parama tebekovojančiai Ukrainai bei naujasis Maršalo planas, panašus į tą, kuris buvo pritaikytas Vokietijai po Antrojo pasaulinio karo, ir tapo veiksmingu.

Antra – viltis, kad Rusija kada nors, nelikus Putino, taps demokratine šalimi.

Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.

Trečia, kad kovo 31-ąją vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose P. Porošenka bus perrinktas antrajai kadencijai.

Šiandien Kremlius ir aplink ji susispietusi pusiau kriminalinė ir oligarchinė gauja labai stengiasi, kad jis būtų nušalintas nuo valdžios. Jie tikisi, kad su naujos valdžios atėjimu jiems galbūt pavyks pasiekti Rusijai naudingų susitarimų.

Mat vakar P. Porošenka per vieną Ukrainos TV kanalų pareiškė, jog jį perrinkus, Krymas dar šį pavasarį bus sugrąžintas į Ukrainą.

Utopija?

2019.03.19; 06:35

Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Iki Ukrainos prezidento rinkimų, kurie vyks kovo 31-ąją, liko mažiau nei trys savaitės.

Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų – trys mėnesiai.

Kremlius ir jo propagandistai, EP prieš kelias dienas priėmusiam rezoliuciją, jog Rusija jau nebėra Europos strateginis partneris, guodžiasi, kad naujos sudėties EP tam nepritars.

Taip manyti, žinoma, pagrindo yra: Europa poliarizuojasi, vieningosios Europos vizija vis labiau tolsta. Ir tai iš tikrųjų neramina.

Prieš keletą dienų, kalbėdamas apie Rusijos tiesiamą dujotiekį „ Nord Strem-2“ (jo jau nutiesta per aštuonis šimtus kilometrų) JAV energetikos ministras Perezas Rusiją pavadino žvėrimi su kuoka rankose. Vakarai puikiai supranta, jog šis Kremliaus vykdomas projektas yra politinis, o ne ekonominis projektas, kuriuo siekiama: 1) nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą, tokiu būdu dar labiau sugriaunant šios kariaujančios šalies ekonomiką; 2) pajungti Europą savo geopolitiniams interesams, suskaldant jos vienybę, sukiršinant ją su JAV kaip strategine partnere tiek ekonomikos, tiek gynybos srityje.

Kremlius dedasi nė kiek nesijaudinantis nei dėl JAV rengiamų naujų sankcijų, nei dėl EP priimtos rezoliucijos, nes ji esą nieko nereiškianti.

Juodajame nusistovėjusios pasaulio tvarkos ardymo scenarijuje Rusija, be abejonės, vaidina pagrindinį vaidmenį. Prisidengdama neva Rusiją, kaip neišsenkančių gamtos išteklių turtingą ir todėl reikalingą užkariauti valstybę, supančiojo NATO aljanso piktais kėslais, Kremliaus klika nė nerausdama kartoja, jog ne ji pažeidinėja visus tarptautinės teisės principus, o Vakarai, nuolat apgaudinėjantys vertybėmis (!) besivadovaujančia, nieko užpulti neketinančią Rusiją.

Ačiū Dievui, ne visi šiuo akivaizdžiu melu tiki.

Tačiau visada bus taip?

Politinis demokratinio pasaulio fonas penkerius metus kariaujančiai Ukrainai tarsi ir palankus, tačiau Kremlius, Putino vadovaujamos banditiškos gaujos desperatiškomis pastangomis, visokeriopai stengiasi suardyti šios šalies visuomenės vienybę.

Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos propagandiniuose kanaluose diena iš dienos pilamas šlykščiausias purvas dabartinio prezidento Petro Porošenko adresu, pravardžiuojant jį bjauriausiais epitetais, vadinant jį ir girtuokliu, ir didžiausiu Ukrainos korupcionieriumi bei vagimi.

Nusirista iki to, jog net jo pavardė linksniuojama nepadorios, asmenį žeminančios leksikos fone.

Tuo pačiu etatiniai Kremliaus propagandistai negudriai nuolat teigia tarsi ir atsižegnojantys nuo visų 39 prezidentinėje kampanijoje dalyvaujančių kandidatų, įkyriai piršdami savo šeimininkų nuomonę, jog Rusijai visiškai nesvarbu, kas taps naujuoju prezidentu; esą nė su vienu iš jų susitarti vis tiek nepavyks, nė vienas iš jų nėra prorusiškas. „Porošenko ili Timošenko – nam vsio ravno“, – choru nuolat kartoja jie.

Tačiau pagrindinis liejamos neapykantos ir, sakyčiau, net egzistencinės baimės taikinys vis dėlto yra P. Porošenka, kuris nesutaikomas, naująją imperiją besistengiančios atkurti Rusijos priešas numeris vienas.

Neseniai publikuotame žurnalistiniame tyrime artimo Ukrainos prezidento P. Porošenko sąjungininko sūnus apkaltintas sudarinėjęs neteisėtus kariuomenės pirkimų sandorius. „The Atlantik Council“ ekspertai bandė įvertinti, kiek šis skandalas gali pakenkti P. Porošenkai, kuris kaip vieną iš antrosios prezidentinės kampanijos tikslų įvardijo kariuomenės stiprinimą.

Žurnalistinių tyrimų grupė Bihus.info parodė ir filmą, kuriame teigiama, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sekretoriaus Oleho Hladkovskio sūnus Ihoris Hladkovskis drauge su Vitalijumi Žukovu ir Andrijumi Rohoza per fiktyvias įmones tiekė gynybos kompanijoms kontrabandines rusiškas detales, o iš Ukrainos karinių dalinių gautas detales parduodavo už kelis kartus didesnę kainą, tokiu būdu pasisavindami mažiausiai 250 mln. grivinų (8,165 mln. eurų). Teigiama, esą ši informacija gauta iš anoniminio šaltinio. Tačiau patvirtintų įrodymų nėra, o po šios informacijos paskelbimo P. Porošenko reitingas smarkiai krito.

Bet kaip gi teisingoji, korupciją jau nugalėjusi Rusija taip ilgai nematė, kad iš jos teritorijoje esančių karinių gamyklų vagiamos chocholų karo mašinoms reikalingos detalės?

Kremliaus propagandistai vakar suskubo pranešti, jog jų šalies Federalinė saugumo tarnyba (FST) jau užblokavo visus galimus kontrabandos kelius.

Juokingiau nebūna.

Prieš paskelbiant šią informaciją P. Porošenka apklausose užėmė antrąją vietą – už jį prezidento rinkimuose ketino balsuoti 18 proc. apsisprendusių rinkėjų. Dabartinį šalies vadovą lenkė tik komikas Volodymyras Zelenskis (kadaise ir mes turėjome savo komiką, kuris bandė siekti Lietuvos prezidento posto – R. Vilkaitį – red. past.), kuriam prognozuojama 26,4 proc. balsų. Trečiojoje vietoje –  dujų karaliene vadinama buvusi premjerė Julija Tymošenko, už kurią balsus atiduoti ketino 13,8 proc. rinkėjų.

Dabar P. Porošenka atsidūrė trečiojoje vietoje.

„The Atlantic Council“ rašė, kad prezidentas nuolat tikino niekam neleisiantis vogti iš šalies ginkluotųjų pajėgų. Ukrainiečių žurnalo „Novoje Vremia“ žurnalistė Kristina Berdynskych teigia, kad tai – rimtas smūgis P. Porošenkai, kurio kampanijos šūkis – „Kariuomenė. Kalba. Tikėjimas“.

„Dabar viena pagrindinių jo šūkio dalių – kariuomenė – yra kvestionuojama. Dabar manoma, kad prezidento draugai paprasčiausiai praturtėjo iš karo. Pagrindinė problema yra ta, kad dabar visuomenė turės tokių abejonių“, – „The Atlantic Council“ sakė K. Berdynskych. Pasak jos, ši situacija itin paranki V. Zelenskiui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Taip, Ukrainoje korupcijos lygis tebėra labai aukštas, nors ir nemažai padaryta su ja kovojant. Tuo pačiu reikia pripažinti, jog su klastingu priešu kariaujančia, visokiomis įmanomomis provokacijomis garsėjančia  šalimi tai pasiekti nėra lengvas uždavinys.

Kodėl ši skandalinga informacija paskelbta tik dabar, rinkiminei kampanijai artėjant prie finišo?

Šį klausimą kelia ir buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Carpenteris. Jis teigia, kad Bihus.info paskelbta informacija rodo, jog Ukrainos gynybos pramonės sektoriuje korupcijos schemos yra itin paplitusios. „Ukrainos vyriausybė privalo tirti šiuos kaltinimus ir išsiaiškinti, ar buvo įvykdyti nusikaltimai. Negaliu spekuliuoti apie informacijos patikimumą, tačiau jos paviešinimo laikas kelia klausimų. Vis dėlto, Ukrainos visuomenė nusipelno rimto, patikimo ir nešališko tyrimo“, – sakė M. Carpenteris.

FSB emblema

Buvusio Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio pavardė nuolat mirga, kai kalbama apie į reitingų viršūnes pakilusį komiką Volodymyrą Zelenskį. Naujausios apklausos rodo, jog už šį politinės patirties visiškai neturintį marginalinį kandidatą ketina balsuoti 25,2 proc. apsisprendusių rinkėjų.

I. Kolomoiskio parama V. Zelenskiui galima dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – asmeninis I. Kolomoiskio kerštas P. Porošenkai už 2016 metais nacionalizuotą oligarchui priklausiusį „Privat Bank“. Jis surinkdavo indėlininkų pinigus ir juos paskolų pavidalu dalydavo I. Kolomoiskio ir partnerių verslams.

Tačiau neatmestina ir tai, jog šį kandidatą, iš pažiūros iš jo tarsi ir šaipydamasi, stumia pati Rusija, kuri, jį išrinkus, jo asmenyje sieks visiškai sukompromituoti Ukrainą kaip valstybę, kaip vieningą politinę naciją.

Kuo jokios politinės patirties neturintis Zelenskis, išrinktas prezidentu, galės remtis?

Oligarchu Viktoru Medvedčiuku, kurio palikuonio krikštatėviu yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? Jis net nebando slėpti savo simpatijų Kremliui. Ukrainos televizijos kanalo „112“ savininkas V. Medvečiukas šiuose prezidento rinkimuose palaiko atvirai prorusišką kandidatą Jurijų Boiką. O šis su neslepiama neapykanta pasisako prieš P. Porošenką, jo partiją vadinatis „karo partija“, nors visas pasaulis žino, kas tą karą pradėjo.

Ukrainos vėliava

Per savo pirmąją prezidentinę kadenciją P. Porošenka, vykdydamas bekompromisę kovą prieš Rusiją kaip agresorę, įsigijo daugybę priešų tiek Rusijoje, tiek ir šalies viduje. Jam sunkiai sekasi sukurti ukrainietišku patriotizmu grindžiamą unitarinę-nacionalinę valstybę, kurioje penkerius metus vyksta hibridinis karas Ukrainos Rytuose; kur Donbase ir Luhanske prieš Kijevą kovojančius separatistus aktyviai remia Kremlius.

Šalyje, kurioje daugėja išdavysčių, kur sveikas nacionalizmas neretai įgauna agresyvaus ekstremizmo apraiškas.

2019.03.14; 14:00

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskelbė, kad kovo pabaigoje vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose sieks būti perrinktas.

„Šis didelės atsakomybės savo šaliai jausmas paskatino mane apsispręsti dar kartą kandidatuoti į Ukrainos prezidento postą“, – sakė P. Porošenka.

Kalbėdamas P. Porošenka prašė rinkėjų suteikti jam mandatą „užtikrinti euroatlantinės integracijos procesą, užtikrinti mūsų nepriklausomybę, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą“. 

Kreipdamasis į apytikriai tūkstantį susirinkusių žmonių, P. Porošenka pabrėžė būtinybę užtikrinti taiką su Rusija, kuri 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir rėmė separatistus Ukrainos rytuose.

P. Porošenka Ukrainos prezidentu išrinktas 2014 metais po to, kai buvo nuverstas prorusiškas jo pirmtakas Viktoras Janukovyčius. 

Viešosios nuomonės apklausose P. Porošenka atsilieka nuo kelių kitų kandidatų – Julijos Tymošenko ir Vladimiro Zelenskio. Apklausos duomenimis, J. Tymošenko šiuo metu turi didžiausius šansus laimėti Ukrainos prezidento rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 07:30

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigia, kad Rusija ir toliau pasienyje su jo šalimi yra sutelkusi gausias karines pajėgas. Nuo įtampos kulminacijos tarp abiejų šalių lapkričio pabaigoje Rusija atitraukė tik „mažiau nei 10 proc.“ savo dalinių, sakė jis sekmadienį. Rusijos ginkluotųjų pajėgų invazijos grėsmė esą ir toliau egzistuoja. „Neabejotinai mes turime būti tam pasirengę“, – pabrėžė P. Porošenka.
Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje Kerčės sąsiauryje apšaudė tris Ukrainos karinius laivus ir juos užgrobė. 24 jūrininkai buvo sulaikyti.

Reaguodama į incidentą, Ukraina kaliuose regionuose paskelbė 30 dienų karo padėtį. P. Porošenka tada kaltino Rusiją padidinus pajėgas pasienyje su Ukraina.

Informacijos šaltinis – ELTA
2018.12.17; 00:02

Ukrainos prezidentas P.Porošenka ir JAV prezidentas D.Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Donaldo Trumpo asmeninis teisininkas Michaelas Cohenas slapta gavo mažiausiai 400 tūkst. JAV dolerių, kad susitartų dėl Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir D. Trumpo susitikimo, praneša su reikalu susipažinę šaltiniai Kijeve, kuriais remiasi BBC.

Pasak šaltinių, dėl mokėjimo susitarė Ukrainos prezidento vardu veikę tarpininkai. M. Cohenas nebuvo registruotas kaip Ukrainos atstovas, nors to reikalauja JAV įstatymai.

Prezidentų susitikimas Baltuosiuose rūmuose įvyko pernai birželį.

Netrukus po to, kai P. Porošenka iš Vašingtono grįžo į Ukrainą, jo šalies kovos su korupcija agentūra nutraukė buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto atžvilgiu pradėtą tyrimą.

Remiantis aukšto rango P. Porošenkos administracijos žvalgybos pareigūno pasakojimu, į M. Coheną buvo nuspręsta kreiptis, nes registruoti Ukrainos lobistai ir šalies ambasada Vašingtone tegalėjo susitarti tik dėl trumpos progos prezidentams kartu nusifotografuoti. P. Porošenkai esą reikėjo ko nors, ką būtų galima pristatyti kaip derybas.

Ukrainos pareigūno teigimu, P. Porošenka nusprendė pasiekti D. Trumpą neoficialiais kanalais. Ši užduotis buvo patikėta buvusiam prezidento padėjėjui, kuris, savo ruožtu, paprašė lojalaus ukrainiečių parlamentaro pagalbos.

Pastarasis pasinaudojo asmeninėmis pažintimis Niujorko valstijoje, Port Vašingtono Chabad centre. Parlamentarui buvo pasiūlyta susisiekti su prezidento teisininku ir patikimu įvairių sandorių sudarytoju Michaelu Cohenu, kuriam už pagalbą buvo sumokėta 400 tūkst. JAV dolerių.

Šaltinis neteigia, kad D. Trumpas žinojo apie šią jo teisininkui sumokėtą sumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.24; 05:30

Andrėjaus Illarionovo manymu, pagal tą pačią schemą 1938 metais buvo prievartaujama Čekoslovakija.

Buvęs RF prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomistas Andrejus Ilarionovas leidiniui Gordon papasakojo, kad Ukrainai rengiamas pabloginta „Padniestrės“ scenarijaus versija, papasakojo, kodėl ES lyderiai vedami į šantažą, ir apie tai, ką pasirinko Ukrainos valdžia.

Merkel ir Olando iniciatyvą sąlygojo du svarbiausi veiksniai.

Continue reading „Andrėjus Illarionovas: „Olando–Merkel iniciatyva kelia įspūdį déja vu““