Smarkių liūčių sukelti potvyniai Japonijos vakaruose pražudė mažiausiai 14 gyventojų. Kumoje Kumamoto regione vandeniui užliejus slaugos namus, rasta 14 negyvų žmonių, šeštadienį žurnalistams sakė regiono gubernatorius Ikuo Kabashima. Žinybos paragino daugiau kaip 200 000 gyventojų palikti savo namus ir evakuotis į saugias vietas.
 
Smarkios liūtys Kumamoto ir Kagošimos regione Kiūšiū saloje sukėlė potvynius ir žemių nuošliaužas. Anot pranešimų, ištvinęs vanduo nunešė kelis tiltus.
 
Japonijos meteorologijos tarnyba pradžioje paskelbė aukščiausią perspėjimo apie pavojų laipsnį, tačiau vėliau jį sumažino. Nepaisant to, vyriausybės vadovas Shinzo Abė paragino gyventojus būti labai atsargius. Be to, jis nurodė kariuomenei skirti 10 000 karių gelbėjimo darbams.
 
Slaugos namuose Kumoje, visuomeninio transliuotojo NHK duomenimis, buvo 60-70 žmonių, kai šeštadienio rytą iki antro aukšto pakilo iš krantų išsiliejusios netoliese esančios upės vanduo. Dar trims gyventojams nustatytas kūno atšalimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.05; 20:00

Praūžusi audra pridarė nuostolių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kovo mėnesį Lietuvai smogusi audra „Laura“ ir birželio tropinius karščius lydėjusios gūsingų vėjų, liūčių bei krušų bangos verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų kaip per visus praėjusius metus.
 
Audrų nuostoliams atlyginti skirtų lėšų suma šiemet irgi bus rekordinė per pastarąjį dešimtmetį, sakoma draudimo bendrovės BTA pranešime.
 
„Per šešis mėnesius mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau patyrė beveik 1000 įvykių – 20 proc. šių atvejų nukentėjo transporto priemonės, 80 proc. – kitas turtas. Tuo tarpu per visus 2019 metus analogiškų atvejų, kilusių dėl gamtos stichijų, buvo užfiksuota dvigubai mažiau – kiek daugiau nei 400“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.
 
Vien per birželio mėnesį draudiminių įvykių, susijusių su nukentėjusiu gyventojų ar įmonių turtu, draudimo bendrovė teigia užfiksavusi beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus – per 400. Keleriopai išaugo ir audrų padariniams atlyginti skirtų lėšų suma. Pernai gamtos stichijų nuostoliams kompensuoti bendrovė skyrė 670 tūkst. eurų, o per pirmąjį 2020 m. pusmetį klientams jau išmokėta 577 tūkst. eurų, dar 732 tūkst. eurų rezervuota tebevertinamų įvykių žaloms atlyginti.
 
Pasak K. E. Karpovos, pagal audrų ir jų sukeltų žalų skaičių 2020 metai neabejotinai bus rekordiniai nuo pat 2005-ųjų, kai draudikams teko kompensuoti milijonines sausio mėnesį praūžusio uragano „Ervinas“ žalas gyventojų bei įmonių turtui. Palyginimui: pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų BTA užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, o šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.
 
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir krušų sukeltų atvejų padaugėjo beveik visuose šalies regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje jų užfiksuota beveik 3 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Tik Dzūkijoje draudiminių įvykių skaičius augo kiek kukliau. Itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K. E. Karpova.
 
BTA ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai sekti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius.
 
Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
 
„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus. Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako draudimo ekspertė.
 
Pasak K. E. Karpovos, nors apsidraudusiems klientams taip pat tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 03:00

Lenkijoje – didelė liūtis sukėlė potvynius. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijoje sekmadienį žmonės daugiau nei 1 600 kartų kvietė gaisrininkus, prašydami likviduoti naktį kilusių audrų ir smarkių liūčių padarinius, praneša „polskieradio.pl“.
Lenkiją nusiaubė potvyniai. EPA – ELTA nuotr.
 
Gamtos stichija labiausiai siautė Silezijos ir Aukštutinės Silezijos regionuose bei Mazovijos vaivadijoje.
 
Žmonės gaisrininkų prašė patraukti nuvirtusius medžius ir išpumpuoti vandenį iš užtvindytų pastatų.
 
Smarkios liūtys sukėlė potvynį, kuris užtvindė ligoninę Ščižico mieste, Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Dėl to pacientus teko perkelti į kitus aukštus.
 
Ištvinusios Lenkijos upės. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienio popietę 2 000 pastatų buvo likę be elektros energijos.
Lenkijoje siautėja gamtos stichija. EPA – ELTA nuotr.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.22; 10:25

Europoje siaučianti stipri audra sutrikdė keliones. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės vakarų Europoje siautėjanti stipri audra „Ciara“, atnešusi uraganinio stiprumo vėjus, sutrikdė keliones. Dėl audros pirmadienį buvo atšaukta šimtai skrydžių, traukinių ir keltų reisų.
 
Audra atkeliavo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur tūkstančius namų paliko be elektros energijos. Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka pavojus, įspėjama dėl stiprių vėjų, smarkių liūčių, sniego ir potvynių. Didžiausias šalyje vėjo greitis – 150 km/h buvo užfiksuotas Aberdarono kaime Velse.
 
Tuo metu atskirose šiaurės Prancūzijos dalyse paskelbtas oranžinis pavojaus lygis. 130 000 namų liko be elektros energijos. Audra vertė medžius ir elektros stulpus 31-ame Prancūzijos departamente.
 
Belgijoje taip pat galioja oranžinis pavojaus lygis, atšaukta apie 60 skrydžių į ir iš Briuselio. Sostinėje audra vertė medžius ir pastolius, bet apie sužeistus žmones nepranešama.
 
Apie atšauktus skrydžius pranešama ir Vokietijoje bei Nyderlanduose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 11:39

Naujųjų metų dieną Indonezijos sostinėje Džakartoje ir gretimose vietovėse kilusių potvynių ir žemės nuošliaužų aukų skaičius išaugo iki 53, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Nepaliaujamai lyti ėmė dar Naujųjų metų išvakarėse, dėl to Džakartoje ir aplinkiniuose miestuose, kur gyvena apie 30 mln. žmonių, kilo potvyniai.
 
Vanduo užliejo namus ir nunešė mašinas, o žmonėms teko ieškotis prieglobsčio kitur. Potvyniai paveikė 400 tūkst. gyventojų.
 
Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra paskelbė, kad devyni žmonės žuvo Džakartoje, o likę – kituose miestuose.
 
Meteorologijos, geofizikos ir klimatologijos agentūros teigimu, Naujųjų metų liūtys buvo gausiausios nuo 1866 m.
 
Vandens lygis ėmė slūgti, tačiau perspėjama, kad ekstremalus oras gali tęstis iki kitos savaitės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 00: 20

Potvyniai Irkutsko srityje. EPA – ELTA nuotr.
Per smarkius potvynius Irkutsko srityje Sibire žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 14, dar 13 žmonių, tarp kurių – vaikas, yra laikomi dingusiais, antradienį skelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.
 
Potvynių nuniokotose vietovėse medicinos pagalbos kreipėsi 1 258 žmonės. 191 žmogus paguldytas į ligoninę dėl hipotermijos, tarp jų – 38 vaikai.
 
Potvyniai Irkutsko srityje, Rusijoje, kilo po stiprių liūčių birželio pabaigoje. Potvynių paveiktose vietose paskelbta nepaprastoji padėtis.
Liūtys Irkutsko srityje. EPA – ELTA nuotr.
 
Kaip pranešama, drastiškai pakilo Ijos upės vandens lygis. Potvyniai užtvindė per 6 600 gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena daugiau kaip 32 tūkst. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 08:45

Plakatas skelbia, kad Serbijai nereikalinga Europos Sąjunga. Jai reikia Rusijos…

Roland Oliphant / The Telegraph

„Apsidairykite aplinkui. Sąžiningai pasakykite man, jeigu rasite nors kokią šnipinėjimo instrumentuotę“, – sakė interviu leidiniui The Telegraph RF Ypatingųjų situacijų ministerijos darbuotojas Viktoras Gulevičius, vienas iš Rusijos-Serbijos humanitarinio centro Niše Serbijos pietuose direktorių.

Žurnalistas Rolandas Olifantas rašo: „Gulevičius, o taip pat Rusijos ir Serbijos vyriausybės sako, kad tas kuklus industrinis objektas – tai Maskvos indėlis į kovą su potvynių ir miškų gaisrų, kurie periodiškai siaubia Dunojaus žemupį, padariniais. Bet Vakarų oficialieji asmenys įtaria, kad tai priedanga Rusijos šnipų tinklui, kurio tikslas – gaisrus ne gesinti, o įžiebti“.

Pranešęs, kad Daily Telegraph žurnalistai apsilankė centre šią vasarą, autorius rašo: „Ten nėra nei spygliuotų vielų tvoros, nei ginkluotos apsaugos, o negausus nuolatinių darbuotojų būrys, atrodo, šiek tiek susirūpinęs – ir jiems apmaudu – dėl klausimų  apie kaltinimus šnipinėjimu“.

„Šių metų sausį vienas Bosnijos naujienų tinklapis tvirtino, kad centre vyko nacionalistinės grupuotės „Serbijos garbė“ sukarinti mokymai. Ši grupuotė, savo ruožtu, – tai Serbijos Respublikos prezidentui Miloradui Dodikui lojali sukarinta formuotė, darinys su serbų dauguma Bosnijoje ir Hercegovinoje. Užuominos buvo tiesiog sprogdinančios: girdi, Rusija padėjo Dodikui kurti neoficialią armiją, kad sutriuškintų vidaus priešus ir siektų jėgos metodais tos pačios idėjos – atskiros Serbijos respublikos, kuri davė impulsą 1992–1995 metų karui Bosnijoje“, – rašoma leidinyje. Ir toliau pranešama: Dodikas, Rusija, centro vadovybė ir „Serbijos garbė“ neigia, kad planavo ką nors panašaus.

„Jokių sukarintų formuočių nėra, ir niekas jų neapmoko“, – sakė „Serbijos garbės“ lyderis Bojanas Stoikovičius. „Mes grynai humanitarinė organizacija“, – tikino jis interviu Niše.

„Gulevičius sako, kad jo rūpestis – potvyniai, gaisrai ir gelbėtojų mokymas“, – rašoma leidinyje.

Informacijos šaltinis: The Telegraph

2018.09.27; 06:00

Dėl artėjančio uragano D. Trumpas ragina pakrantės gyventojus būti atsargius. EPA-ELTA nuotr.

Dėl artėjančio uragano Florence JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino rytinės pakrantės gyventojus būti atsargius. „Tai yra vienas didžiausių uraganų rytinėje pakrantėje per daugelį metų. Prašau, būkite pasiruošę, būkite atsargūs ir evakuokitės į saugias vietas“, – pareiškė D. Trumpas tviteryje.

Nacionalinio uraganų centro (NHC) duomenimis, viesulas pakrantei turėtų smogti ketvirtadienį. Florence jau sustiprėjo iki ketvirtos kategorijos uragano. Antradienį Pietų Karolinoje turėtų prasidėti milijono žmonių evakuacija.

26 iš 46 Pietų Karolinos rajonų antradienį nedirbo mokyklos. Čalstono uostamiestyje buvo tikrinami vandens nutekamieji grioviai ir nuotėkų sistemos. Pakrantės gyventojai dangstė langus ir pildė smėliu maišus, kad apsaugotų savo namus nuo stipraus vėjo ir vandens masių. Žmonės masiškai pirko maisto produktus ir geriamą vandenį.

Pietų Karolinos gubernatorius Henry’is McMasteris pirmadienį nurodė evakuoti gyventojus iš beveik 320 km ilgio pakrantės ruožo. Iki milijono žmonių regione paraginti iki antradienio vidudienio (18.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku) pasitraukti į saugias vietas. „Tai labai pavojingas uraganas“, – pabrėžė gubernatorius, Todėl esą negalima rizikuoti. Evakuacija yra „priverstinė, ne savanoriška“.

Žinybos pirmadienio vakarą įspėjo, kad Florence Šiaurės ir Pietų Karolinos bei Virdžinijos valstijose gali sukelti „gyvybei pavojingus potvynius ir visa naikinančius vėjus“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 00:01

Ketvirtadienį Graikijos sostinės Atėnų šiaurėje stiprios liūtys sukėlė staigius potvynius. Vos prieš kelias dienas regione aplink Atėnus siautėję miškų gaisrai pražudė dešimtis žmonių.

Pirmadienį naktį įsisiautėjus miškų gaisrams, žuvo daugiau kaip 80 žmonių.

Ugniagesių teigimu, dėl potvynio apie 160 gyventojų trumpam buvo įstrigę savo namuose. Šiek tiek kritulių iškrito ir labiausiai nuo gaisrų nukentėjusiame Matyje, esančiame už 25 km į rytus nuo sostinės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.28; 07:11