Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo Vokietijos karinių jūrų pajėgų povandeninis karo laivas „U-31“. Planuojama, kad laivas Lietuvoje viešės iki rugsėjo 21 dienos. Jį lydi kitas Vokietijos karinių jūrų pajėgų laivas FGS ,,Oste“.
 
Povandeninio laivo vadovybė su delegacija lankysis pas Klaipėdos miesto merą, susitiks su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadovybe, vyks į kitus oficialius renginius. Vokietijos laivo įgula kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariais lankysis vieni kitų kariniuose laivuose.
 
„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, reikšmingai prisidedančių užtikrinti saugumą tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos jūros regione. Vokietijos lyderystė ir ryžtas saugoti mūsų regioną yra aiškiai matomas ne tik sausumoje ir ore, bet ir jūroje. Povandeninio laivo prisišvartavimas Klaipėdos jūrų uoste – tai dar vienas įvykis, demonstruojantis ne tik Vokietijos ir Lietuvos, bet ir visų NATO sąjungininkų sanglaudą ir solidarumą. Tai taip pat siunčia aiškią žinią potencialiems agresoriams, kad NATO šalys yra vieningos ir pasirengusios ginti savo teritoriją“, – sako krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Klaipėdoje pasitikęs Vokietijos povandeninį karo laivą „U-31“.
 
Pastarąjį kartą Vokietijos povandeninis laivas Klaipėdoje lankėsi prieš 18 metų. Tąkart, 2001 m. balandžio 27 d., uoste lankėsi du povandeniniai laivai ,,U-16“ ir ,,U-26“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.19; 00:30

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulis siuntė užuojautos telegramas, Barenco jūroje specialios paskirties povandeniniame laive žuvus 14 Rusijos karininkų. Iš tiesų, paprasčiausias žmogiškumas reikalauja užjausti žuvusiųjų artimuosius. Tačiau Kremlius atsitvėrė stingdančio šalčio siena, įslaptinęs ne tik informaciją apie gaisrą laive, bet ir žuvusiųjų laidotuves. Vokiečių „Der Spiegel“ šią tragediją įvardija kaip Rusijos traumą.

Iš tikrųjų, pustrečios dienos praėjo nuo to momento, kai V. Putinas patvirtino, kad avariją patyręs aparatas šaltuose Barenco jūros vandenyse – tai atominė giliavandenė stotis. Daugiau detalių Maskva neatskleidė, pareiškusi, kad visa informacija apie laivą yra įslaptinta. Netgi žuvusiųjų pavardės, laipsniai ir pan… Vietinis portalas „Severomorsk Life“, pirmas paskelbęs šykščią žinią apie tragediją, buvo priverstas ją pašalinti dar prieš Gynybos ministyerijos pranešimą.

Vokiečių žurnalui tai priminė prieš 19 metų – 2000-ųjų rugpjūtį įvykusią nelaimę toje pačioje jūroje su atominiu povandeniniu laivu “Kursk”, kai žuvo net 118 ekipažo narių. Keletą dienų jie dar buvo gyvi. V. Putinas, prezidento poste išbuvęs vos pusmetį, sureagavo tik po penkių dienų, nes, girdi, atostogavo…

Sankt Peterburge palaidoti povandeniniame laive žuvę rusų jūreiviai. EPA-ELTA nuotr.

Verta prisiminti iš Černobylio avariją prieš 33 metus. Tuomet stagnacinė sovietinė valdžia apie ją pranešė po keleto dienų, kai jau ošė visos pasaulio radijo stotys. Srėbti pragarišką šios katastrofos košę teko ir lietuviams…

Jeigu dar tęstume šią baisią statistiką, tai prisimintume ir Afganistaną, kai šimtai karstų specialiais lėktuvais skrisdavo atgal į SSRS, ir dabartinę Siriją, iš kurios negrįžo daugybė Rusijos kareivių ir specialistų. Visa tai apgaubiama paslapties skraiste, kurią praskleidus plika akimi matosi Kremliaus abejingumas savo žmonėms ir jų artimųjų niekinimas. Štai kodėl katastrofiškai krinta pasitikėjimas V. Putino režimu, daro išvada „Der Spiegel“.

Žuvusių Barenco jūroje laidotuvės vyko Sankt Peterburge Serafimovsko kapinėse. Jos buvo uždaros, apsuptos policijos su automatais ir šunimis kordonu, tad paprastų miestiečių prie jų neleido. Dar suprantamas povandeninio aparato įslaptinimas, bet kodėl taip reikia saugoti kapines, kur, beje, palaidoti ir „Kursk“ žuvę jūreiviai, retoriškai klausia BBC radijo stotis…

Vakarų žvalgybai seniai žinomas šis šnipinėjimui giliuose vandenyse skirtas aparatas, vadinamas „Lošarik“. Šis neoficialus laivo pavadinimas sudarytas iš dviejų rusiškų žodžių, reiškiančių „arklį“ ir „rutulį“. Jis kilęs iš vieno rusiško multiplikacinio filmuko apie žirgą, pripildytą skaidrių stiklinių rutuliukų. Dar kitaip sakant, Trojos arklio principu laivas sukostruotas iš atskirų apvalių sekcijų, kad, kilus gaisrui vienoje, kitos nenukentėtų. Būtent taip atsitiko ir šiuo atveju: dėl akumuliatoriaus perkaitimo ugnis įsiplieskė viename sektoriuje, tuomet liukas į ją buvo uždarytas, taip jūreiviai pasmerkė save baisiai mirčiai, bet visas aparatas buvo išgelbėtas.

Ne veltui laidotuvių metu vienas aukšto rango karininkas pareiškė, kad jūreivių didvyriškumas neleido kilti „planetos masto katastrofai“. Tai reiškia, kad, sprogus atominiam užtaisui, būtų įvykus pasaulinio masto katastrofa… Štai kuo gresia povandeniniai Rusijos karinio laivyno „tyrinėjimai“ Arkties vandenyne.

Severomorskas. EPA – ELTA nuotr.

Oficialiai „Lošarik“ skirtas okeanografiniams tyrinėjimams. Neoficialiai – diversijoms prieš objektus, esančius okeano dugne, pavyzdžiui, prieš ryšio kabelius ir Rusijos laivyno sekimo stotis. Manoma, kad tokie nedideli laivai galėjo perimti ir ryšį tarp Europos bei Amerikos.

Londono „The Times“ tvirtina, kad laivo ekipažą komplektuoja GUGI – Vyriausioji giliavandenių tyrimų valdyba, arba karinis dalinys nr. 40056. Jis buvo prikimštas labai aukšto rango karininkų, vadinasi, vykdė itin svarbią misiją. Povandeninis laivas yra 69 m ilgio ir 7 metrų pločio. Jo korpusas pagamintas iš titano, kad būtų atsparus spaudimui, todėl gali nugrimzti į didelį gylį (rašoma, kad iki vieno km). Maksimalus greitis – 30 mazgų. Vidus sukonstruotas iš šešių ar septynių sferų. Į paskyrimo vietą gabenamas „Delta“ klasės povandeniniu laivu, turinčiu balistines raketas. Rusija turi vieną tokį aparatą.

Šį mėnesį ji ruošiasi nuleisti į vandenį plaukiojančią atominę stotį „Akademik Lomonosov“, kurią nutemps į poliarinį Peveko miestą. Ji aprūpins regioną elektros energija, dalyvaus anglies ir brangiųjų metalų gavyboje. Dabar ši procedūra gali būti atidėta, rašo „The Times“.

Avarija šiame laive atskleidė, kokio masto žvalgyba vyksta giliuose Arkties vandenyse. Laikraštis „Kommersant“ pastebi, kad AS-31 (tai techninis aparato pavadinimas) turėjo vykdyti žvalgybinius jūros dugno reljefo uždavinius, o, radus kokius nors objektus, juos pakelti į paviršių tolesniems tyrimams.

Rusijos povandeninis laivas

Laikraštis “Handelsblatt” apibendrina, kad “Lošarik” žūtis – tai dar vienas smūgis V. Putino citadelei. “Atrodo, kad jam technika yra svarbiau už žmogaus gyvybę. Karinės paslapties saugojimas taip pat svarbesnis už poreikį sužinoti katastrofos priežastis”, rašo vokiečių leidinys.

Taip kaip V. Putinas kažkada atsakė į Larry Kingo klausimą apie “Kursk” tragediją. “Ji nuskendo”, – sausai ir su šypsenėle atrėžė Rusijos prezidentas.

2019.07.08; 11:35

Sankt Peterburge palaidoti povandeniniame laive žuvę rusų jūreiviai. EPA-ELTA nuotr.
Sankt Peterburge šeštadienį buvo palaidoti visi 14 tragiškai povandeniniame laive žuvę rusų jūreiviai. Tikslių incidento aplinkybių Kremlius kol kas neatskleidė.
 
Jūreiviai žuvo pirmadienį Barenco jūroje, tačiau incidentas paviešintas tik praėjus dienai po įvykio.
 
Pasak Kremliaus, jūreiviai tyrinėjo jūros dugną, o tragedijos detalės esą yra „valstybės paslaptis“. Tuo tarpu rusų žiniasklaidoje išplatinti pranešimai apie tai, kad aparatas, kuriame įvyko nelaimė, buvo itin slaptas atominis povandeninis laivas.
 
Penktadienį Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad povandeninis laivas iš tiesų buvo varomas branduolinio reaktoriaus, tačiau aparato paskirties neatskleidė.
 
Šeštadienį Sankt Peterburgo Šv. Serafimo kapinėse vyko uždaros jūreivių laidotuvės, kurias kruopščiai saugojo karo policija.
 
„Turite suprasti, kad daugelio kapinėse susirinkusių žmonių tapatybės yra neviešintinos, o jų veidai negali būti parodyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovai.
 
Vienas iš laidotuvėse dalyvavusių žmonių, Dmitrijus Razmyslovas, pagerbė vieną iš žuvusių jūreivių – savo studijų draugą Dmitrijų Solovjovą.
 
„Nežinau jų darbo detalių. Tai buvo slapta“, – AFP sakė D. Razmyslovas.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, D. Solovjovas didvyriškai iš povandeninio laivo evakavo civilį ir uždarė laivo liuką, kad liepsnos neišplistų.
 
„Nors jo žmona laukiasi, jis buvo labai atsakingas ir pasielgė taip, kaip pasielgė“, – apie studijų draugą kalbėjo D. Razmyslovas.
 
Rusijoje tai nėra pirmoji povandeninio laivo tragedija. 2000-aisiais, taip pat Barenco jūroje, nuskendo atominis povandeninis „Kursk“, nusinešdamas 118 jūreivių gyvybes ir sukrėsdamas pirmuosius V. Putino valdymo metus.
 
 
Rusų žiniasklaidos duomenimis, pirmadienį žuvę jūreiviai palaidoti prie „Kursk“ tragedijos aukų kapų.
 
Penktadienį Gynybos ministerija kiek praskleidė paslapties šydą ir atskleidė, kad ugnis įsiplieskė povandeninio laivo akumuliatoriaus skyriuje, o branduolinis reaktorius liko nepažeistas.
 
Beveik visi žuvę jūreiviai buvo aukšto rango karininkai, o septyni iš jų – kapitonai.
 
Tarptautinių ekspertų teigimu, toks didelis aukšto rango karininkų skaičius rodo, kad povandeninis laivas atliko tam tikrą neįprastą užduotį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.07; 09:43

Rusija pareiškė, kad pagrindinė 14 gyvybių nusinešusį gaisrą povandeniniame laive sukėlusi priežastis buvo Akumuliatorių skyriuje užsiplėskusi ugnis.
 
Pirmadienį povandeniniame laive netoli Severomorsko karinio laivyno bazės šiaurinėje Murmansko srityje kilo gaisras, pražudęs didžiąją dalį įgulos. Trečiadienį Kremliaus atstovai žadėjo incidento detalių neaiškinti, bet ketvirtadienį buvo paskelbta gaisro priežastis.
 
Gynybos ministras Sergejus Šoigu aiškino, kad aukščiausios valstybinės paslapties povandeninis laivas buvo varomas ir branduoliniu kuru, bet reaktorius buvo gerai izoliuotas nuo ugnies.
 
14 įgulos narių žuvo prisikvėpavę nuodingų dūmų. Ketvirtadienį gynybos ministras per oficialų pokalbį prezidentą Vladimirą Putiną patikino, kad pagrindinė gaisro priežastis buvo nustatyta – užsidegė Akumuliatorių skyrius, paskui ugnis išplito.
 
„Branduolinio kuro skyrius povandeniniame laive buvo visiškai izoliuotas, jame nebūna žmonių. Įgula ėmėsi visų reikalingų priemonių tą skyrių apsaugoti, jis nepažeistas ir veikia. Tai leidžia tikėtis, kad netrukus laivą vėl bus galima naudoti“, – sakė S. Šoigu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 07:34

Šiaurės Korėja galėjo pradėti statyti povandeninį laivą, kuris bus apginkluotas trimis ar keturiomis balistinėmis raketomis. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Gautomis žiniomis, omenyje turimas trijų tūkstančių tonų vandentalpos povandeninis laivas. Detalių, reikalingų jam statyti, buvo pastebėta Šiaurės Korėjos Sinpo uoste.

2018 metų liepos mėnesį Pietų Korėjos parlamento deputatas Kim Hak-yeonas, atstovaujantis Korėjos laisvės partijai, pareiškė, jog Seulas turi duomenų, kad Šiaurės Korėja Sinpo laivų statykloje rytinėje šalies pakrantėje stato naują povandeninį laivą, apginkluotą balistinėmis raketomis.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.05; 08:200

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos laivyno modernizavimą vadina valstybės prioritetu, tačiau trijų neužbaigtų statyti Admirolo Grigorovičiaus klasės fregatų griaučiai Kaliningrado laivų statykloje rodo, kad lengviau pasakyti nei padaryti.

Kaip rašo „Reuters“, numatytos Rusijos Juodosios jūros flotilei fregatos nukentėjo nuo sankcijų, kurias Ukraina įvedė Rusijai po 2014-ųjų Krymo aneksijos. Kijevas uždraudė šalies įmonėms parduoti variklius, turėjusius varyti Rusijos fregatas.

Kadangi Maskvai taip ir nepavyko rasti ukrainietiškų variklių pamainos, laivų statyba užstrigo, o Rusija po kurio laiko nusprendė tris karo laivus be jokių variklių parduoti Indijai.

Ekspertų teigimu, Rusijos laivyno problemos kyla daugiausia dėl Ukrainos įvestų sankcijų. Be to, problemų netrūksta ir karinėse sausumos bei oro pajėgose.

Pasak Rusijos karo tyrimų žurnalo „Eksport Vooruženii“ vyriausiojo redaktoriaus Andrejaus Frolovo, bendras Rusijos ginkluotųjų pajėgų vaizdas yra ne toks, kokį demonstruoja valdžia kasmetiniuose paraduose Raudonojoje aikštėje. Jo teigimu, Rusijos konvencinio karo galia yra gana ribota.

„Visada reikia atskirti realybę ir parduotuvės vitriną“, – sakė A. Frolovas, kalbėdamas apie Maskvos demonstruojamą galią paraduose.

„Raudonoji aikštė yra parduotuvės vitrina, kaip restoranuose Japonijoje, kur demonstruojamas maistas. Tai, ką mes matome Raudonojoje aikštėje, yra tik maisto modeliai, o ne pats maistas“, – palygino jis.

Vakarų diplomatai ir karo ekspertai ne kartą tikino, kad V. Putinas ilgą laiką demonstravo karinę galią, taip bandydamas sustiprinti Maskvos įvaizdį tiek šalyje, tiek ir užsienyje, tačiau, sako ekspertai, Rusija modernizuoja savo kariuomenę kur kas lėčiau nei Kinija.

„Maskvos problemos reiškia, kad šalies galimybės demonstruoti karinę galią – ką ji daro Sirijoje ir Ukrainoje – nėra tokios didelės, kaip Kremliui norėtųsi“, – sakė „Reuters“ kalbintas su Rusijos kariuomene susipažinęs Vakarų diplomatas.

Skaitydamas metinį pranešimą trečiadienį, V. Putinas, žinoma, nekalbėjo apie laivyno patiriamą variklių trūkumą, vietoj to susitelkdamas ties iki 2027-ųjų turimais pristatyti 7 naujais povandeniniais ir 16 įprastų laivų.

Valdant V. Putinui Rusijos kariuomenės finansavimas smarkiai augo, tačiau patys Rusijos ekspertai pripažįsta, kad Maskva neturi tiek modernių gamyklų ir kvalifikuotos darbo jėgos, kad atstatytų po SSRS žlugimo nustekentą kariuomenę.

Rusijos povandeninis laivas

A. Frolovo teigimu, Rusija sėkmingai sukūrė naujų ginkluotės sistemų prototipus, tačiau jai vis dar sunkiai sekasi pereiti prie serijinės gamybos.

Tačiau, įspėjo jis, tai nereiškia, kad Rusijos kariuomenė visiškai bejėgė – dalis rusiškos technikos, kaip raketų sistemos S-400 „Triumf“, yra pakankamai aukštos kokybės. V. Putinas taip pat smarkiai padidino finansavimą raketų technologijoms ir atskleidė naujas hipergarsinių raketų sistemas.

Tačiau, nuramino A. Frolovas, Rusijos karinės oro ir sausumos pajėgos, kaip ir laivynas, susiduria su modernizavimo problemomis. Naujojo rusų naikintuvo prototipas į orą pakilo prieš 9 metus, o Kremliaus išgirtas „T-14 Armata“ „supertankas“ iš gamyklos išriedėjo prieš 4 metus, tačiau nei vienas, nei kitas kol kas nepriėjo serijinės gamybos stadijos.

Programa, pagal kurią statomas moderniausia Rusijos Admirolo Gorškovo klasės fregata, buvo paralyžiuota sankcijų. Iki sankcijų statytam prototipui išplaukti į jūrą prireikė 12 metų. Rusija tikisi pastatyti 14 tokių laivų, tačiau kol kas tik 2 iš 14 planuojamų laivų turi variklius.

Maskva šiuo metu siekia pasigaminti variklių, o šią užduotį skyrė orlaivių gamintojui „NPO Saturn“, kuris priklauso konglomeratui „Rostech“, valdomam Sergejaus Čemezovo, kartu su V. Putinu tarnavusio KGB karininko.

2014 m. tuometinis „NPO Saturn“ vadovas Ilja Fedorovas tikino esąs sunerimęs dėl variklių gamybos kaštų ir įspėjo, kad visi laivai yra varomi tokių pačių variklių, kuriuos anksčiau Rusija pirko iš Ukrainos.

Anksčiau vasarį S. Čemezovas „Reuters“ sakė, kad dalis variklių jau pagaminti, tačiau kol kas nei vienas jų nėra įrengtas fregatose, o ekspertai abejoja, ar varikliai artimiausiu metu bus pagaminti.

„Neturėtume manyti, kad Rusija pradės serijinę variklių gamybą per ateinančius 5 metus“, – sakė Ukrainos karo konsultavimo bendrovės „Defense Express“ vadovas Serhijus Zgurecas.

Rusijos jungtinės laivų statybos korporacijos vadovas Aleksejus Rachmanovas gruodį sakė, kad pirmasis rusiškas variklis turėtų būti įrengtas naujojoje fregatoje „jau artimiausiu metu“. Tačiau, net jei taip ir nutiks, Sankt Peterburgo laivų statyklos vadovas Igoris Ponomariovas tikino, kad naujųjų fregatų gamyba užtruks mažiausiai iki 2022 m. pabaigos, o likusi programos dalis, tikėtina, nusitęs iki 2030-ųjų.

Rusijos planuojamas „Suchoj Su-57“ naikintuvas taip pat neišvengė problemų. Iš pradžių Maskva planavo pasigaminti 150 penktos kartos Su-57 naikintuvų, tačiau šalies gynybos pramonės ir vyriausybės pareigūnai tikina, kad Rusija šiemet tikisi vos vieno naikintuvo, o dar 14 turėtų būti pagaminti „artimiausioje ateityje“. Ekspertų teigimu, penktos kartos naikintuvo, galinčio konkuruoti su Jungtinių Valstijų „Lockheed Martin“ kuriamais F-35 naikintuvais, gamybai Rusijai tiesiog trūksta pinigų.

Rusijos „T-14 Armata“ tanko gamyba taip pat stringa.

Rusijos simbolis – tankas.

Gamyklos, turėjusios gaminti tanką, direktorius Olegas Sienko 2016 m. gyrėsi, esą V. Putinas užsakė 2 300 tokių tankų. Nuo to laiko įvairūs prototipai buvo bandomi, tačiau serijinė gamyba prasidės tik šiemet.

Pasak Gynybos ministerijos, pirmieji 12 iš anksčiau skelbtų 2 300 tankų iš gamyklos išriedės iki šių metų pabaigos.

Birmingamo universiteto Rusijos karybos specialistas Richardas Connely’is „Reuters“ tikino, kad Vakarai neturėtų nuvertinti Maskvos karinės galios, tačiau, nuramino jis, Rusija vis dar kenčia nuo ekonominės krizės, kuri suniokojo šalies ūkį po SSRS griūties.

„Tai nėra taip lengva, kaip tiesiog pasakyti „turime pinigų, taigi padarykime tai“, nes daugelis sovietinių laivų statyklų jau surūdijusios“, – sakė R. Connely’is.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 05:00

Izraelio karinė cenzūra praėjus 36 metams panaikino draudimą skelbti informaciją, kad šalies armijos povandeninis laivas nuskandino civilinį laivą su pabėgėliais iš Libano. Tai penktadienį pranešė Izraelio televizijos 10-asis kanalas.

Jo duomenimis, incidentas įvyko 1982 metų birželio mėnesį per patį vadinamojo Pirmojo Libano karo įkarštį, kai Izraelio armija okupavo Beirutą, o į Tunisą buvo evakuojami palestiniečiai radikalai iš Palestinos išsivadavimo organizacijos, kurią Izraelis laikė teroristine. Televizijos kanalas informuoja, jog į laivą buvo paleistos dvi torpedos, nes povandeninio laivo kapitonas nusprendė, kad jame yra vyrų, apsirengusių vienodais drabužiais, primenančiais karines uniformas. Vėliau paaiškėjo, jog ten buvo 56 pabėgėliai, plaukę iš Libano į Kiprą, 25 iš jų žuvo.

Izraelio armija trejus metus tyrė šį incidentą ir priėjo išvadą, kad kapitonas veikė pagal tuo metu galiojusias instrukcijas. Speciali komisija tada pripažino, kad povandeninio laivo kapitono veiksmuose, nors jie ir rėmėsi klaidingu situacijos vertinimu, nebuvo karo nusikaltimo sudėties.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-24

Pernai dingusio Argentinos povandeninio laivo „San Juan“ įgulos narių artimieji ir draugai pagerbė žuvusiųjų atminimą. EPA-ELTA nuotr.

JAV kompanija „Ocean Infinity“ aptiko praėjusių metų lapkričio mėnesį dingusį Argentinos karinių jūrų pajėgų povandeninį laivą „San Juan“. Tai šeštadienį tviteryje pranešė šalies karinių jūrų pajėgų atstovai.

„Argentinos gynybos ministerija ir karinės jūrų pajėgos informuoja, jog objekto Nr.24, apie kurį pranešė „Ocean Infinity“, tyrimas povandenine nuotolinio valdymo aparatūra 800 metrų gylyje patvirtino, kad rastas povandeninis laivas „San Juan“, – sakoma pranešime.

Ryšys su povandeniniu laivu „San Juan“, kuriame buvo 44 įgulos nariai, nutrūko praėjusių metų lapkričio 15 d. Lapkričio 30 d. Argentinos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad įgulos gelbėjimo operacija nutraukiama, bet paties laivo bus ieškoma toliau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.18; 05:50

Dingusio Argentinos povandeninio laivo ieškos Ispanijos bendrovė. EPA-ELTA nuotr.

Argentinos gynybos ministerijos techninė komisija nusprendė, kad praėjusių metų lapkritį dingusio šalies karinių jūrų pajėgų povandeninio laivo „San Juan“ toliau ieškos Ispanijos bendrovė „Igeotest Geosciences“. 

Tai rodo dokumentai, paskelbti penktadienį valstybinių konkursų tinklalapyje.

Komisijos nuomone, Ispanijos kompanija „atitinka techninius reikalavimus, pateikė reikiamą dokumentaciją ir pasiūlė tinkamą kainą“. Bendrovė darbų biudžetą įvertino 3,7 milijono dolerių.

Konkurse, kurio galutinis nugalėtojas dar nepaskelbtas, dalyvavo devynios kompanijos.

Ryšys su povandeniniu laivu „San Juan“, kuriame buvo 44 įgulos nariai, nutrūko praėjusių metų lapkričio 15 d. Lapkričio 30 d. Argentinos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad įgulos gelbėjimo operacija nutraukiama, bet paties laivo bus ieškoma toliau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018-06-03

Julian E. Barnes / The Wall Street Journal

Vaiduoklis rusų povandeninis laivas, jo persekiotojai amerikiečiai ir naujas mirtinai pavojingas šaltasis karas

„Rusijos torpedinis povandeninis laivas „Krasnodar“ paliko Libijos krantus gegužės pabaigoje, pasuko į rytus per Viduržemio jūrą, paskui nepastebimai nugrimzdo į vandenis, tyliai, kaip pelė. Paskui jis paleido salvę sparnuotųjų raketų į Siriją“, – rašo laikraštyje „The Wall Street „Journal žurnalistas Džulianas Barnsas.

„Dizelinį elektrinį povandeninį laivą kitas dienas persekiojo JAV lėktuvnešis George H.W. Bush, penki jį lydintys kariniai laivai, sraigtasparnis MH-60R Seahawk ir atskridę iš Italijos priešlaiviniai lėktuvai P-8 Poseidon“, – sakoma straipsnyje.

Povandeninio laivo įvykdyta ataka apsprendė vieną iš pirmųjų nuo šaltojo karo laikų JAV bandymų pasekti Rusijos povandeninį laivą koviniuose veiksmuose. Keletą savaičių povandeninis laivas vengė būti aptiktas per jūrų medžioklę, kuri tapo Vakarų sąjungininkų parengties naujų kovinių veiksmų jūroje išbandymu, pažymi leidinys.

„Kai jie būna po vandeniu, priešo povandeniniai laivai būna girdimi, bet nematomi, – ir Rusija giriasi, kad jos naujieji povandeniniai laivai – tyliausi pasaulyje. „Krasnodar“ „suvyniotas“ į aido signalus absorbuojantį „apsiaustą“, jo variklių sistema pagrįsta garsą gesinančiais amortizatoriais, atkuriamieji akumuliatoriai veikia praktiškai be garso, dėl to povandeninio laivo medžiotojai praktiškai nieko negirdi. Amerikos sąjungininkai juos vadina „juodąja skyle“, – rašo autorius.

Gegužės 6 dieną, po paskutinės salvės per sparnuotųjų raketų bandymus Baltijos jūroje, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „Krasnodar“ turi prisijungti prie Juodosios jūros laivyno Sevastopolyje, nuplaukęs per Viduržemio jūrą. Amerikos sąjungininkai apie tai jau žinojo, sakoma straipsnyje.

„Kai povandeninis laivas pasiekė Gibraltarą, JAV KJP kreiseris stebėjo laivo įplaukimą į Viduržemio jūrą gegužės 13. JAV KJP lėktuvai P-8 Poseidon, pakilę iš Sigonelo aviacijos bazės Italijoje, taip pat prisijungė prie stebėjimo“, – rašo Barnsas.

„Laivui „Krasnodar“ plaukiant į rytus, Rusijos gynybos ministerija perspėjo tarptautines oro linijas, kad jis vykdys pratybas Libijos pakrantėse. Amerikos valdininkai ir kariniai analitikai pareiškė, kad tos pratybos buvo dalis jo prezentacijos potencialiems pirkėjams, įskaitant Egiptą, per kurias turėjo būti pademonstruotos povandeninio laivo sparnuotosios raketos“, – praneša leidinys.

Ryškesnė ir netikėtesnė demonstracija buvo surengta po kelių dienų. Rusijos gynybos ministerija gegužės 29 pareiškė, kad povandeninio laivo sparnuotosios raketos pataikė į „Islamo valstybės“ objektus ir užmušė kovotojus Palmiros rajone. Paprasta sekimo operacija netikėtai įgijo žymiai rimtesnį pobūdį, pabrėžia Barnsas.

JAV KJP laivas, 6,2 mlrd. dolerių vertės lėktuvnešis, ir jį lydintys kariniai laivai birželio 5 dieną nuplaukė per Sueco kanalą į Viduržemio jūrą. Lėktuvnešio užduotis buvo padėti Sirijos sukilėliams ir atakuoti „Islamo valstybės“ pozicijas, sakoma straipsnyje.

„Stiprėjant įtampai tarp JAV ir Rusijos karinių pajėgų Sirijoje – ir atsižvelgiant į tai, kad „Krasnodar“ stengėsi išvengti Vakarų stebėjimo – laivo Bush užduotis dabar irgi buvo sekti povandeninį laivą ir gauti daugiau informacijos apie jo vadinamąjį „gyvenimo būdą“: taktiką, metodus ir kovinį ritmą“, – rašoma leidinyje.

„Iki to laiko „Krasnodar“ nepastebimai nusileido po vandeniu ir pradėjo žaisti slėpynes. Jūrininkai ir lakūnai su nedidele realia karinių veiksmų prieš laivus patirtimi pradėjo ekspresyvų mokymosi kursą“, – pasakoja Barnsas.

„Tai rodo, kad pasaulyje keičiasi dinamika ir kad įgūdžių rinkinys, kuriam mes gal sugaišome šiek tiek laiko per pastaruosius 15 metų, vėl reikalingas“, – sako laivo Bush aviacijos padalinio vadas Džimis Makkolas.

„Krasnodar“ vargu ar ketino mesti iššūkį lėktuvnešiui. Bet JAV KJP nepasikliovė likimo valia. „Vienas nedidelis povandeninis laivas gali kelti pavojų tokiam kapitališkam laivui, kaip lėktuvnešis“, – pabrėžė Amerikos priešlaivinių lėktuvų 67 taikinių grupės Europoje vadas kapitonas Bilas Elisas.

„Daug dienų birželį sraigtasparnių MH-60R Seahawk eskadrilė kildavo nuo lėktuvnešio Bush ir jį lydinčių eskadrinių minininkų palubos Viduržemio jūros rytuose. Kai kurie naudojo radarus, ieškodami „Krasnodaro“ vandens paviršiuje. Kiti nuleisdavo hidroakustinius švyturius į skirtingą gylį“, – sakoma straipsnyje.  

Birželio 18-ąją Amerikos pajėgos numušė Sirijos naikintuvą SU, grasinusį JAV palaikomiems sukilėliams, primena leidinys.

Po penkių dienų nugrimzdęs į vandenį „Krasnodar“ paleido dar vieną sparnuotųjų raketų salvę. Rusijos valdininkai pareiškė, kad jie pataikė į „Islamo valstybės“ šaudmenų saugyklą, sakoma straipsnyje.

„Jie demonstruoja raumenis“, – sako lėktuvnešio Bush smogiamosios grupės vadas kontradmirolas Kenetas Vaitselas.

Leidinys primena, kad žlugus SSSR Maskva sumažino povandenines operacijas. „2011 metais Rusijos paskelbtos karinės modernizacijos programos rėmuose naujos lėšos buvo investuotos į povandeninių laivų projektą, o tai leido rusų inžinieriams pradėti kurti naujesnes, begarses konstrukcijas“, – sakoma straipsnyje.

Kai 2015 metais Sankt Peterburgo laivų statykloje buvo baigtas „Krasnodar“, Rusija gyrėsi, kad jis galės pasprukti nuo paties pažangiausio Vakarų hidrolokatoriaus, rašo autorius.

„NATO strategijos kūrėjai nerimauja, kad povandeniniai laivai gali perkirsti transatlantinius komunikacijos kabelius ar neįleisti JAV laivų į Europą ištikus krizei, kaip tai darė nacių povandeniniai laivai per Antrąjį pasaulinį karą“, – pažymi jis.

NATO karinė vadovybė rekomendavo atnaujinti šaltojo karo epochos Atlanto vadovybę, kurios tikslas buvo apsaugoti jūrų kelius, sako aljanso atstovai. Tokį siūlymą, kaip tikimasi, patvirtins NATO šalių gynybos ministrai, sakoma straipsnyje.

„Liepos 30-ąją „Krasnodar“ išplaukė Viduržemio jūroje. „Krasnodaro“ įplaukimas į Tartuso uostą, sutapęs su Karinio jūrų laivyno diena Rusijoje, paženklino jo slėpynių žaidimo su lėktuvnešiu Bush pabaigą. Pasak rusų valdininkų, rugpjūčio 9 „Krasnodar“ atplaukė į Krymą, kad prisijungtų prie Juodosios jūros laivyno. Pasirodo, jo misija buvo sėkminga: Maskva pademonstravo, kad ji gali toliau netrukdoma smogti Sirijoje, padedama savo augančio povandeninio laivyno“, – rašo leidinys.

Informacijos šaltinis – „The Wall Street Journal“

2017.10.31; 08:00

Izraelio valdininkai ir kariškiai, sutrikę dėl 1968 metais netikėtai dingusio submarino "Dakar", būgštavo, ar jis nebuvo nuskandintas Sovietų kariuomenės, patruliavusios Viduržemio jūroje, rašo "The Times of Israel", remdamasis dokumentais, pateiktais per 45-ąsias katastrofos metines.

Izraelio povandeninis laivas dingo 1968 metų sausio 25 dieną, ir visi 69 jo ekipažo nariai žuvo. Submarino liekanos rastos tik 1999 metais gelmėse tarp Kretos ir Kipro salų.

Continue reading „Izraelis baiminosi, kad 1968 metais sovietų kariuomenė nuskandino povandeninį laivą „Dakar““

Erichas Gimpelis (Erich Gimpel, 1910–2010) – vokiečių šnipas, slapta nugabentas į Jungtines Amerikos Valstijas vokiečių povandeniniu laivu per antrąjį pasaulinį karą.

Kartu su vokiečiu Erichu Gimpeliu su užduotim buvo pasiųstas amerikietis renegatas Viljamas Kolpou (William Colepaugh). Jie susipažino SS žvalgybos mokykloje Hagoje (Niderlanduose). E.Gimpelis buvo ką tik grįžęs iš Ispanijos, kur jis dirbo operatyvinį (agentūrinį) darbą.

1944 metų spalio 6 dieną E.Gimpelis ir V.Kolpou išplaukė submarinu U–1230 į Jungtines Amerikos Valstijas. 

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: vokiečių šnipas Erichas Gimpelis“

aeroflot_1

Devintajame ano šimtmečio dešimtmetyje sovietų žvalgyba naudojo civilinius lėktuvus JAV ir Didžiosios Britanijos kariniams objektams šnipinėti, tvirtina „Bloomberg“, remdamasis neseniai išslaptintais Britanijos vyriausybės dokumentais.

„Konfidencialūs archyvai nuo 1982 metų tapo atvirai prieinami po to, kai baigėsi nustatytas senaties terminas – 30 metų“, – aiškina žurnalistai Robertas Hattonas ir Tomas Pennis.

Continue reading „Išslaptinti archyvai: KGB naudojo Aerofloto lainerius kaip lėktuvus – šnipus“

britas_devenni

Didžiosios Britanijos spauda aprašinėja dar vieną šnipinėjimo skandalą, kuriame iškilo „Rusijos tema“. 30-metis viršila Edvardas Devennis tarnavo povandeniniame laive “Viligant”, apginkluotame balistinėmis raketomis “Trident”.

Jūreivis bandė parduoti karines paslaptis asmenims, apsimetusiems Rusijos agentais. Iš tikrųjų tai buvo Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai. E.Devennis pripažino savo kaltę, nuosprendis bus paskelbtas gruodžio 12-ąją dieną.

„Karališkųjų KJP povandenininkas pripažino, kad buvo susitikęs su vadinamaisiais „Rusijos šnipais“, – praneša antraštėje “The Guardian”. Teismo posėdyje antradienį E.Devennis prisipažino esąs kaltas, nes pažeidė Valstybės paslapčių įstatymą ir pažeidė tarnybinius įsipareigojimus, rašo žurnalistė Sandra Lavil.

Continue reading „Didžiosios Britanijos karinis jūreivis užkibo už „jauko““

buceris_loidas

Loidas M.Bučeris – Amerikos žvalgybinio laivo „Pueblo“ kapitonas. Laivą sučiupo šiaurės korėjiečiai tarptautiniuose teritoriniuose vandenyse ties Šiaurės Korėjos pakrante.

Sučiupo 1968 metų sausio 23 dieną. L.M.Bučeris – karininkas povandenininkas, vadovavęs „Pueblo“ nuo tada, kai laivas buvo priimtas apsiginklavimui būtent kaip žvalgybinis objektas. Tiksliau tariant – 1967 gegužę. Kapitonas buvo laikomas kartu su komanda įkalintas nuo laivo užgrobimo dienos iki pat 1968 metų gruodžio 23-ios dienos.

L.M.Bučeris (Lloyd Bucher, 3 rango kapitonas, 1928 – 2004) gimė Boiz-Taune Nebraskos valstijoje ir užsirašė į KJP (Karines Jūrų Pajėgas) būdamas vos 17 metų – 1945-aisiais. Baigęs terminuotą tarnybą, jis įstojo į atsargos karininkų parengimo kursus ir po jų 1953 metais vėl grįžo į KJP. Iki savo paskyrimo „Pueblo“ vadu L.M.Bučeris tarnavo antvandeniniuose laivuose, povandeniniuose laivuos ir štabuose.

Continue reading „Už ką buvo smerkiamas Amerikos žvalgybinio laivo “Pueblo” kapitonas“

submarinas_2

1952-12-23  KJLAGT 436 divizione buvo sudaryta speciali grupė, kurios sudėtyje buvo reikalinga įranga nuskendusio povandeninio laivo iškėlimui. Speciali paieškos aparatūra M-5 buvo išmontuota iš paieškos laivo BO-355 (tuo metus jis stovėjo remonte) ir sumontuota 29 Pakrančių apsaugos tarnybos divizijai priklausančiam traleriui TŠČ-588. Dėl sudėtingos ledų situacijos, TŠČ-588 negalėjo išeiti į jūrą, todėl paieškos aparatūra M-5 1952-12-24 buvo išmontuota ir lėktuvu nugabenta į Pietų Sachalino karinę jūrų baze, kur ir buvo sumontuota kitame traleryje.

Dar gruodžio 18-ąją buvo bandoma sumontuoti paieškos aparatūrą M-5 KJLAGT paieškos laive, bet tos minties buvo atsisakyta, nes paieškos laivas galėjo sėkmingai dirbti esant tik nedideliam jūros bangavimui.

Continue reading „Kodėl 1952-aisiais metais nuskendo sovietinis povandeninis laivas ŠČ – 117 ( 2)“

submarinas_1

Jūra visada traukė stiprius, nuotykius mėgstančius ir į avantiūras linkusius asmenis. Plaukiojimas jūra visada buvo siejamas su didele rizika ir pavojais.

Jūros gelmės kasmet pasiglemžia tūkstančių žmonių gyvybių ir šimtus laivų. Laivų katastrofos, tokios kaip “Titaniko”, “Admirolo Nachimovo” ar “Estonijos”, buvo plačiai aprašytos laikraščiuose. Apie šių avarijų priežastis (jei jos yra teisingai nustatytos), aukas, pasekmes, nuostolius,  mes visi skaitėme ir esame gana gerai informuoti. Bet pasaulyje nutinka ir daugiau laivų avarijų, apie kurias mes nieko nežinome, nes informacija yra slepiama.

Continue reading „Kodėl 1952-aisiais nuskendo sovietinis povandeninis laivas ŠČ – 117 ( 1)“

povandeninis_2

Apžvelgdamas mūsų lietuviškuosius informacinius leidinius, portale alfa.lt aptikau įdomios informacijos.

Gal ir nelabai kas būtų susidomėjęs šiuo gana trumpu  straipsniu, tačiau man jis pasirodė be galo įdomus ir svarbus.

Rašoma buvo štai kas: “Rusijos laivynas iki 2011-ųjų metų galo gaus naują „GRANEY“ klasės branduolinį daugiafunkcinį povandeninį laivą“. Dar alfa.lt buvo rašoma, kad laivo statyba prasidėjo 1993 metais, kad jis statomas Rusijos šiaurėje, kad laivas yra pavadintas miesto, kuriame jis statomas, vardu – “Severodvinsk“.

Continue reading „Povandeninis laivynas – tai Rusijos gynybinė sistema ar verslas?“

marinesku_skesta

Per pirmąsias Antrojo pasaulinio karo dienas povandeninis laivas M – 96, kuriam vadovavo A. Marinesku,  buvo permestas į Paldyjskij karinę jūrų bazę, o vėliau – į Taliną. Kūrį laiką šis povandeninis laivas saugojo Rygos įlanką, tačiau aktyviuose kariniuose veiksmuose nedalyvavo. 1941 metų rugpjūčio mėnesį šį laivą karinė SSSR vadovybė norėjo perkelti į Kaspijos jūrą kaip mokomąją bazę. Tačiau dėl perkėlimo operacijos sudėtingumo šio plano buvo atsisakyta. 1941 metų spalio mėnesį povandeninio laivo M-96 vadą A. Marinesku buvo nutarta išbraukti iš kandidatų į KPSS narius dėl jo nuolatinio girtavimo ir azartinių žaidimų organizavimo (diviziono komisarą už tai Karo Tribunolas nuteisė 10 metų kalėjimo, tačiau bausmę pakeitė išsiuntimu į frontą).

Continue reading „SSSR didvyris, nužudęs 3000 vaikų“