prekės

Aktualijos

Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Sekmadienį įsigalioja ketvirtajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.
 
Dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą pastarosiomis savaitėmis yra kilę ginčų.
 
Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams. Savo ruožtu Europos Komisija (EK) užsimojo parengti naujas gaires dėl sankcijų. Kaip kalbėta viešojoje erdvėje, EK gali nurodyti leisti Rusijos prekėms vėl judėti tranzitu iš Rusijos į Kaliningrado sritį.
 
Tačiau spėliojant, kaip atrodys Europos Komisijos (EK) rengiamas išaiškinimas dėl sankcijų Rusijai taikymo tranzitu į Kaliningradą gabenamoms prekėms, vis labiau tikėtinas darosi scenarijus, kad bent jau artimiausiu metu jokių suformuluotų gairių Lietuvai keisti esamą tvarką nebus. Kitaip tariant, gali būti taip, kad Europos Sąjungos struktūros nesiryš artimiausiu metu keisti to, kaip įgyvendinamos sankcijos per Lietuvą gabenamoms rusiškoms prekėms.
 
Eltos gauta neoficiali informacija iš ES struktūrų koridorių rodo, kad viskas krypsta būtent šia linkme. Taigi jau kone kelias savaites laukiamo išaiškinimo, numatančio kitokią nei šiuo metu Lietuva vykdo tranzito kontrolę sankcionuotoms rusiškoms prekėms, gali apskritai nebūti. Tokiu atveju, tikėtina, bent jau iki rudens vidurio, Lietuva ir toliau taikytų Kremlių erzinančias sankcijas kai kurioms į Kaliningrado sritį gabenamoms prekėms.
 
Tokio scenarijaus neatmeta ir europarlamentaras Andrius Kubilius. Kaip pažymėjo ekspremjeras, panašūs scenarijai buvo aptarti dar praėjusią savaitę ir jų, akcentavo A. Kubilius, niekas nepaneigė. Be to, politikas neatmeta tikimybės, kad nerimą bei aistras kėlę klausimai dėl vadinamojo Kaliningrado tranzito bus perimti iš Europos Komisijos ir sprendžiami rudenį vysiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) lygmeniu.
 
Nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimas iš Rusijos per ES teritoriją.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.07.10; 08:00
Verslas

Kaune savaitgaliais veikiantis Bagažinių turgus. Organizatorių nuotr.

Kaune savaitgaliais veikiantis Bagažinių turgus – ypač populiarus vasarą. Palankios oro sąlygos pritraukia daug pardavėjų ir pirkėjų.
 
Ypač aktualus jis tampa baigiantis šiltajam sezonui: vieni skuba pasitikti rudenį atlaisvintomis spintomis, palėpėmis ir sandėliukais, o kiti nepraleidžia progos artėjant šaltesniam metui įsigyti reikalingų drabužių ar daiktų.
 
Į Bagažinių turgų žmonės atvažiuoja savo automobiliais parduoti nebereikalingų, bet dar gerų daiktų. Dažniausiai, kaip teigiama pranešime, čia galima rasti dėvėtų drabužių, avalynės, vaikų žaislų, buitinės technikos, dviračių, žoliapjovių, nedidelių baldų, paveikslų, indų, interjero detalių ir kitokių dalykų.
 
Dabar dar aktualūs vasaros sezono daiktai: lauko baldai, dviračiai, skėčiai nuo saulės, sodo puošmenos, pripučiami baseinai, ratai ir kitos vandens pramogoms skirtos prekės. Tačiau po truputį artėjant rudeniui lankytojai ima rūpintis šiam metų laikui reikalingais daiktais.
 
„Daug lankytojų sulaukiame keičiantis sezonams, kai žmonės atvyksta parduoti daiktų, kurių jau nebereikės, ir kartu įsigyti to, ko trūksta prasidedant naujam sezonui. Tokį susidomėjimą jau pradedame jausti vasarai persiritus į antrą pusę“, – pranešime cituojama turgų organizuojančio prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė.
Bagažinių turgus Kaune. Organizatorių nuotr.
 
Aktualiausi dalykai artėjant rudeniui – šiltesni drabužiai, šildytuvai, pledai, mokyklinės kuprinės, stalinės lempos, kėdės ir kai kurios kitos priemonės, tinkančios mokyklai.
 
Atvykę prekiauti žmonės savo daiktus pardavinėja iš automobilių. Esant nepalankiam orui gelbsti didžiulės palapinės, po kurių stogu telpa apie 200 prekiautojų. Bagažinių turgaus teritorija apjuosta specialiais prekybiniais konteineriais, kuriuose įsikūrę nuolatiniai turgaus prekeiviai.
 
Bagažinių turgus jau 11 metų organizuojamas Kauno prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.18; 08:00
Verslas

Rimantas Sinkevičius. EPA – ELTA nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kalbos apie sankcijų taikymą Lietuvai ir Lenkijai yra keistos.
 
„Pirmas įspūdis, kad tai labai keista, ir tenka apgailestauti, kad ekonominiai sprendimai priimami iš politinių paskatų, o ne vadovaujantis ekonomine logika. Manau, kad neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją į Lietuvos uostą, nubaus patys save, ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones bei mūsų valstybę“, – spaudos konferencijoje sakė R. Sinkevičius.
 
„ES turėtų būti vieninga ir solidari, jei tokie dalykai įvyktų. ES nebuvo šnekama apie ekonomines sankcijas Baltarusijai, buvo kalba apie sankcijas personoms. Tai taikyti ekonomines sankcijas, jei vienai iš šalių ES, Lietuvai, Lenkijai bus pritaikytos, įvertinant, kad ES turėtume būti vieningi ir solidarūs, tai, matyt, adekvačios priemonės bus pritaikytos ir iš kitos pusės“, – kalbėjo ministras.
 
„Tikėtina, kad tokių dalykų nereikės“, – pridūrė jis.
 
Ministro teigimu, nors kol kas pavojaus signalų Lietuvos verslas nekelia, tačiau vertėtų jiems parengti alternatyvius krovinių gabenimo maršrutus.
 
„Verslininkai ten jaučiasi ramiai. Mūsų verslo struktūros dar tokio pavojaus nekelia, bet patys pareiškimai grėsmingi, verčia analizuoti situaciją“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvos tranzito verslas vis dėlto turėtų galvoti apie galimus alternatyvius maršrutus.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Tokių alternatyvų yra. Jeigu laikytumėmės solidarumo principo, ir per Lenkiją, ir per Latviją yra autotransporto alternatyvų. Jeigu šnekėtume apie Baltarusijos krovinių vežimą į Klaipėdą, tai tenka tik apgailestauti, nes Klaipėdoje esančioje BKT krovos kompanijoje 30 proc. akcijų turi Baltarusija. Tuo pačiu nutraukdami ar sumažindami krovą, praras ir komercinę naudą“, – kalbėjo ministras.
 
„Norisi nepanikuoti, elgtis ramiai, bandyti analizuoti situaciją ir žiūrėti, kiek ji kelia realią grėsmę, o kiek tai tik žodiniai pareiškimai vietinei auditorijai“, – pridūrė R. Sinkevičius.
 
Ministro teigimu, ne kartą buvo pasigirdę reikalavimų krovinius iš Baltarusijos nukreipti per Rusijos uostus.
 
„Ne kartą buvo iš Rusijos pusės reikalavimų, man dar dirbant kitose pareigose, kad krovinių srautas turėtų būti pasuktas Rusijos kryptimi. Čia galimi įvairūs žaidimai, nepagrįsti ekonomika. Galima krovinius pradžioje pervežti ir už nulinį tarifą į norimą uostą, jei tai paremta politiniais sprendimais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies yra neilgalaikis, neatitinka Tarptautinės prekybos organizacijos nuostatų, jis iškreipia konkurenciją“, – sakė R. Sinkevičius.
 
Jo teigimu, toks krovinių nukreipimas ilgai neužtruktų, jei tai vyktų Rusijos kryptimi.
 
„Tiek Rusijos, tiek kaimyninių šalių uostai yra dirbantys, turi pakankamus pajėgumus perkrauti tuos krovinius. Pagaliau ir uostų skaičius gana ženklus. Perorientavimas čia ilgai netruktų, ypač Rusijos kryptimi, kur nereikalingos muitinės procedūros, (…) ten taikomi tie patys saugos standartai ir kita. Žinoma, šiek tiek užtruktų krovinių nukreipimas, jei būtų nukreipti į vieną iš mūsų kaimyninių valstybių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.
Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak R. Sinkevičiaus, tokios Baltarusijos sankcijos labiausiai paveiktų valstybės valdomus „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, taip pat uoste esančias krovos kompanijas.
 
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
 
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:46