Princas Harry‘is su žmona Meghan. EPA-ELTA nuotr.

Britų karališkosios šeimos pareigų atsisakiusiems princui Harry‘iui ir jo žmonai Meghan jau netrukus gali būti uždrausta savo prekės ženkle naudoti žodį „karališkas“ („royal“). Prekės ženklo „Sussex Royal“ naudojimas turi būti peržiūrėtas, britų naujienų agentūra „Press Association“ trečiadienį citavo karališkųjų rūmų šaltinius. Šiuo metu esą vyksta atitinkamos diskusijos.
 
Pasak laikraščio „The Daily Mail“, aukšti Bakingemo rūmų atstovai mano, kad karalienės Elžbietos II anūkui ir jo žmonai nedera savo prekės ženkle naudoti žodį „karališkas“.
 
Karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Princas Harry‘is ir jo žmona Meghan metų pradžioje netikėtai paskelbė, kad atsisako daugumos savo karališkųjų įsipareigojimų ir kad nori būti finansiškai nepriklausomi. Tada rūmuose prasidėjo karštligiškos konsultacijos, kurioms pasibaigus pranešta, kad Harry‘is ir Meghan nebegali naudoti titulo „Karališkoji didenybė“ ir kad daugiau negaus valstybinių lėšų.
 
Harry‘is ir Meghan ženklą „Sussex Royal“ įkūrė pernai. Jie naudoja šį pavadinimą savo instagramo paskyrai ir jau užregistravo kaip įvairių produktų prekės ženklą.
 
Šiuo metu pora su sūneliu Archie daugiausiai gyvena prabangioje viloje Kanados vakarinėje pakrantėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 08:10

Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg siekia savo vardą ir savo judėjimo „Fridays-for-Future“ pavadinimą užregistruoti kaip prekės ženklą. 17-metė trečiadienį instagrame pranešė, kad jau pateikė atitinkamą prašymą.
 
Tikslas esą yra neleisti, kad toliau savavališkai būtų naudojamas jos vardas bei jos inicijuoto globalaus judėjimo pavadinimas.
 
Ji pati ir kiti jauni aktyvistai neturi jokio intereso dėl prekės ženklų, rašė G. Thunberg. Tačiau jos vardas bei „Fridays for Future“ pavadinimas esą nuolat be jų sutikimo naudojami komerciniams tikslams. Todėl būtina tai užpatentuoti. G. Thunberg taip pat skundėsi, kad žmonės vis mėgina prisistatyti jos atstovais, kad užmegztų kontaktą su politikais, menininkais ir žiniasklaida.
 
Klimato apsaugos judėjimo ikona kartu paskelbė, kad įsteigs fondą, kuris rūpinsis „Fridays for Future“ finansiniais aspektais. Fondas esą bus „visiškai skaidrus“. Organizacijos tikslais švedė įvardijo „ekologinio, klimatinio ir socialinio tvarumo“, o taip pat „psichinės sveikatos“ skatinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.30; 10:16

Prekės ženklų strategijos konsultantas ir asocijuotas Latvijos universiteto RISEBA profesorius Valteris Kaže

Prekės ženklų strategijos konsultantas ir asocijuotas Latvijos universiteto RISEBA profesorius Valteris Kaže prognozuoja, kad šiais metais pagaliau galime tikėtis, jog bendras kainų lygis daugelyje vidutinio ir premium lygio mados prekių kategorijų mažės. Tam įtakos turės padidėjusi konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje ir į rinką ateinantys naujų formatų prekybininkai.
 
Analizuojant gyventojų perkamąją galią, pastarųjų metų tendencijos ir vartotojų apklausos rodo, kad vartotojai ieško naudingiausio varianto.
 
Tai – dominuojanti tendencija, ir ji yra natūrali. Nepaisant to, kad bendra perkamoji galia stabiliai ir palaipsniui didėja, Lietuvoje, 2018 m. Eurostat duomenimis, ji vis dar yra 30 proc. mažesnė už tokių šalių kaip Liuksemburgas, Vokietija, Austrija vidurkį. Taip pat žmonės pradėjo dažniau apsipirkti internete, t.y. vartotojai renkasi alternatyvius apsipirkimo būdus.
 
Ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu Baltijos šalių mažmeninės prekybos sektoriuje trūksta išparduotuvių centrų, kuriuose sutelkta daug atskirų prekės ženklų – tokia prekybos koncepcija populiari visame pasaulyje.
 
„Kitų Europos šalių mažmeninės prekybos sektoriuje kasmet duris atveria vidutiniškai 4–6 stambūs daugybės prekės ženklų išparduotuvių projektai. Iš viso tokio tipo didelių prekybos centrų skaičius viršija 180, o Baltijos šalių rinkoje tokių prekybos centrų išvis nėra. Kadangi tokio formato parduotuvės išsiskiria ypatingomis kainomis, kurios yra bent 25 proc. mažesnės nei tokių pačių prekių kainos klasikinėse parduotuvėse, tai daro įtaką ne tik atskiriems vartotojams, bet taip pat gali paveikti visą mažmeninės prekybos sektorių – šios rinkos dalyviams gali tekti keisti savo kainų politiką“, – aiškina V. Kaže.
 
2020 m. Baltijos šalyse bus atidarytas pirmasis išparduotuvių miestelis „Via Jurmala Outlet Village“ Latvijoje. Jame veiks 77 prekės ženklų parduotuvės, kurių kainos bus vidutiniškai 30 proc. mažesnės, palyginti su esamais prekybos centrų pasiūlymais. Galima prognozuoti, kad kitais metais pasikeis ir Lietuvos gyventojų įpročiai – pirkėjai, kurie teikia pirmenybę Vakarų Europos išparduotuvėms, svarstys galimybę apsipirkti arčiau namų. O tie vartotojai, kurie daugiausiai naudojasi vidaus rinkoje siūlomomis prekėmis, turės papildomą paskatą pasinaudoti proga apsipirkti naujo formato prekybos centre.
Vilniaus gatvė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Daug prekių ženklų jungiančių išparduotuvių idėjos ištakos yra JAV, kur 1974 m. atsirado pirmoji tokia parduotuvė. Pradinis jų tikslas buvo skatinti ankstesnio sezono prekių ar kitų mažiau likvidžių daiktų pardavimus. Vis dėlto netrukus šio formato prekybos centruose atsirado ir daugelis brangesnių prekių ženklų, kurie pasiūlė 25 proc. mažesnes kainas nei tradiciniuose prekybos centruose. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ši koncepcija labai pasikeitė ir išsivystė.
 
„Pirmiausia išparduotuvės išpopuliarėjo Vakarų Europoje (pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje), Azijoje ir kituose regionuose. Verta pridurti, kad išsivysčiusiose rinkose, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, tai yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos koncepcija. Antra, labai pasikeitė pati jos esmė – vietoj parduotuvių, prekiaujančių nepaklausiomis prekėmis, atsirado prekybos vietų, kuriose siūlomos specialiai šiam prekybos kanalui sukurtų produktų linijos. Koncepcija vystėsi įvairiomis kryptimis, siūloma jau ne tik madingų daiktų ir aksesuarų, bet ir elektronikos bei kitų prekių kategorijų, pramogų ir poilsio būdų. Taip pat padaugėjo ir drabužių prekės ženklų, kurių dalis viršijo 40 proc. nuo viso siūlomo asortimento. Trečia, tokie prekybos centrai tapo didesni ir geografiškai arčiau vartotojo“, – sako V. Kaže.
Vilniaus gatvės vitrinos. Slaptai.lt nuotr.
 
Ekspertas pabrėžia, kad pirmojo išparduotuvių miestelio atidarymas Baltijos šalyse paveiks ne tik populiarių mados prekės ženklų kainų lygį, bet ir vartotojų apsipirkimo įpročius.
 
„Analitikų vertinimu, nuo 2012 m. išparduotuvių apyvarta augo vidutiniškai po 10 proc. per metus. Tuo tarpu „GlobalData Consumer Research“ tyrimo duomenimis, daugiau nei 23 proc. daug prekės ženklų jungiančių išparduotuvių pirkėjų per penkerių metų laikotarpį planuoja dažniau apsilankyti tokio tipo parduotuvėse. Tai lemia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, patrauklios kainos ir skirtingas prekių bei prekės ženklų asortimentas, kurio nėra kitose mažmeninės prekybos vietose. Tai skatina žmones pirkti ne tik per išpardavimus, bet ir visus metus“, – sako V. Kaže.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 07:43

Premjeras Saulius Skvernelis savo vardu užregistravo prekės ženklą „Tėvynės labui“, skelbia portalas tv3.lt. Antradienį portalas pranešė, kad Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje oficialiai paskelbta, kad gruodžio 2 dieną gauta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“. Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje nurodyta, kad šio ženklo savininkas yra pats S. Skvernelis.
 
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tv3.lt patvirtino, kad toks prekės ženklas buvo registruotas S. Skvernelio vardu. Jo teigimu, įregistravimo faktas nereiškia, kad kuriamas naujas politinis darinys.
 
“Šis šūkis tiesiogiai siejasi su S. Skverneliu, todėl norima jį apsaugoti. Tai nereiškia, kad S. Skvernelis kuria partiją ar politinį judėjimą“, – portalui tv3.lt situaciją pakomentavo S. Malinauskas.
 
ELTA primena, kad gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose būtent tokį šūkį savo rinkimų kampanijai pasirinko premjeras S. Skvernelis.
 
Rugpjūčio pabaigoje portalas LRT.lt paskelbė, kad Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas politinės partijos pavadinimas „Tėvynės labui“. Tuomet Registrų centre S. Skvernelio pavardė nefigūravo. Visgi žurnalistų klausiamas, premjeras leido suprasti, kad politinės partijos pavadinimą įregistravo jo aplinka, kad apsaugotų pavadinimą.
 
Šis faktas viešojoje erdvėje sukėlė diskusijas, kad premjeras ketina kurti naują politinį judėjimą 2020 m. Seimo rinkimams. Šias kalbas skeptiškai vertino „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai ne kas kita, kaip opozicijos skleidžiamai gandai ir valstybės pamatų ardymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 00:30