Paryžiaus merė Anne Hidalgo. EPA-ELTA nuotr.

Paryžiaus merė socialistė Anne Hidalgo sekmadienį paskelbė planuojanti kandidatuoti kitais metais vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose, taip dar labiau išplėsdama augantį centristinių pažiūrų prezidento Emmanuelio Macrono varžovų sąrašą.
 
A. Hidalgo Paryžiui vadovauja nuo 2014 metų.
 
Ši 62 metų amžiaus politikė, užaugusi nuo Fransisko Franko diktatūros iš Ispanijos pabėgusių imigrantų šeimoje, turi bene daugiausiai šansų būti nominuota Socialistų partijos varžytis dėl prezidento posto. Tačiau A. Hidalgo teks rasti būdų išpopuliarėti visoje šalyje, kad galėtų tapti pirmąja Prancūzijos prezidente moterimi.
 
Merė laikoma poliarizuojančia politine figūra, nes ne visi paryžiečiai pritaria jos idėjoms uždrausti automobilius sostinėje ir paversti Paryžių žalesniu miestu.
 
Pati A. Hidalgo teigia, kad jos kukli šeima, kurią sukūrė tėvas elektrikas ir mama siuvėja, yra pavyzdys apie Prancūzijos Respublikos galią padėti vaikams įveikti socialinių klasių lemiamus sunkumus.
 
Remiantis naujausiomis apklausomis, Paryžiaus merė galėtų tikėtis vos 7–9 proc. balsų pirmajame prezidento rinkimų ture kitų metų balandį.
 
Irma Jančiauskaitė (AFP)
 
2021.09.13; 00:30
 

Sadyras Žaparovas. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Kirgizijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad Sadyras Žaparovas, šalies ministras pirmininkas, kuriam 2020 m. buvo suteikti ir prezidento įgaliojimai, prezidento rinkimuose gavo 79,23 proc. balsų.
 
Rinkimų komisija suskaičiavo, kad sausio 10 d. įvykusiuose rinkimuose dalyvavo 39,33 proc. balso teisę turinčių šalies gyventojų.
 
Tuo metu tarptautiniai rinkimų stebėtojai, anot AFP, teigia, kad Kirgizijos prezidento rinkimuose trūko „lygių galimybių“, nes pergalę pasiekęs kandidatas turėjo kur kas didesnį finansavimą, leidusį surengti gerokai aktyvesnę rinkimų kampaniją.
 
Tiesa, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pastebi, kad rinkimai ir kartu vykęs referendumas dėl Vyriausybės reformų buvo „iš esmės gerai organizuotas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 12:00

Donaldas Trumpas susitaikė su savo pralaimėjimu prezidento rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiuose pokalbiuose pripažįsta savo pralaimėjimą lapkričio 3 d. įvykusiuose rinkimuose, bet nedaro to viešai, kad sulauktų daugiau dėmesio. Tai antradienį pranešė laikraštis „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.
 
Jų žiniomis, Amerikos lyderis taip pat supranta, kad trečiadienį JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai bendrame posėdyje patvirtins išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalę. Pasak leidinio šaltinių, Baltųjų rūmų šeimininkas netgi prisipažino „esąs tiesiog nusivylęs“ dėl pralaimėjimo prezidento rinkimuose. Valstybės vadovas, teigia laikraštis, susitaikė su savo pralaimėjimu tik pastarosiomis savaitėmis.
 
Nors D. Trumpas privačiuose pokalbiuose pripažįsta savo pralaimėjimą, pažymi „Politico“ šaltiniai, jis vis dėlto tvirtina, kad būtų laimėjęs sąžiningus rinkimus. Amerikos lyderis su patarėjais taip pat svarstė planus palikti Vašingtoną ir išvykti į jam priklausantį Mar a Lago dvarą Floridos valstijoje.
 
D. Trumpas vis dar kalba apie rinkimų klastojimą tik tam, kad sulauktų daugiau dėmesio, rašo leidinys. „Šiais veiksmais siekiama kelti susidomėjimą ir būti svarstomam naujienų laidose“, – sakė laikraščio šaltinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.06; 11:16

Moldovoje – prezidento rinkimai. Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį vykusiame antrajame Moldovos prezidento rinkimų ture pirmauja opozicijos kandidatė Maia Sandu, kuri pasisako už glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga (ES), rodo balsavusių rinkėjų apklausa, praneša agentūra „Reuters“.
 
Apklausos duomenys rodo, kad M. Sandu surinko 54,8 proc. balsų, o prorusiškas dabartinis Moldovos prezidentas gavo 45,2 proc. balsų.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame prezidento rinkimų ture, vykusiame lapkričio 1 d., 48-erių M. Sandu įveikė I. Dodoną, pelnydama 36,1 proc. balsų, o 45 metų amžiaus dabartinis Moldovos vadovas gavo 32,6 proc. balsų.
 
Abu kandidatai taip pat varžėsi antrajame prezidento rinkimų ture 2016 metais, bet rinkimus laimėjo I. Dodonas.
 
Pirmosios I. Dodono kadencijos metu M. Sandu kelis mėnesius ėjo premjerės pareigas, tačiau buvo pašalinta po balsavimo dėl nepasitikėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.16; 05:24

Pensilvanijos valstijos pašto darbuotojas Richardas Hopkinsas, teigęs, kad priimant balsalapius per JAV prezidento rinkimus buvo pažeidimų, atsisakė savo parodymų. Tai antradienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis trimis spaudos konferencijos, skirtos spėjamo klastojimo tyrimui, dalyviais.
 
Pasak leidinio, R. Hopkinsas tvirtino, kad pašto tarnybos skyriaus Pensilvanijoje viršininkas pavaldiniams davė nurodymą atgaline data pasirašyti po rinkimų dienos gautus balsalapius. Bet lapkričio 8 d. R. Hopkinsas JAV pašto tarnybos generalinio inspektoriaus biuro darbuotojams pareiškė, kad jo kaltinimai neatitinka tikrovės, ir pasirašė pareiškimą, kuriuo atsisakė savo parodymų.
 
Generalinio inspektoriaus biuras informavo apie šį R. Hopkinso sprendimą JAV Kongreso narius.
 
Lapkričio 3 d. įvyko JAV prezidento rinkimai. Demokratų kandidatas Joe Bidenas užsitikrino daugiau kaip 270 rinkikų balsų, kurie jam reikalingi pergalei prieš dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą kovoje dėl valstybės vadovo posto. J. Bidenas jau paskelbė savo pergalę rinkimuose. Respublikonas D. Trumpas nepripažino pralaimėjimo ir pareiškė, jog ketina kreiptis į teismus, kadangi, anot jo, per rinkimus buvo daug pažeidimų.
 
Šia kryptimi respublikonai aktyviausiai veikia Pensilvanijos valstijoje, kuri J. Bidenui davė 20 rinkikų balsų. Ieškiniai dėl balsavimo šioje valstijoje paduoti ne tik keliems tenykščiams teismams, bet ir JAV Aukščiausiajam teismui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 03:00

J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.

Demokratas Joe Bidenas šeštadienį paskelbtas JAV prezidento rinkimų nugalėtoju, perimsiančiu Baltuosius rūmus iš Donaldo Trumpo, užsitikrinus pergalę Pensilvanijoje, įtvirtinusią daugiau nei 270 pergalei reikalingų Rinkikų kolegijos balsų.
 
J. Bideną nugalėtoju paskelbė tokios žiniasklaidos priemonės, kaip CNN, „NBC News“ ir „CBS News“, jam priskyrus itin svarbią pergalę Pensilvanijos valstijoje, deleguojančioje net 20 rinkikų.
 
Iki šeštadienio J. Bidenas buvo surinkęs 253 rinkikų balsus – tai reiškia, kad pergalė Pensilvanijoje jam užtikrino 273 rinkikų balsus. Jam vėliau priskirta pergalė ir Nevadoje, turinčioje 6 rinkikus.
 
Kai kurios žiniasklaidos priemonės J. Bideną nugalėtoju paskelbė ir Arizonoje, bendrą jo turimų rinkikų balsų skaičių padidinusią iki 290.
J. Bidenas pergalę iškovojo iš viso 24 valstijose, įskaitant savo gimtąjį Delaverą. Jam taip pat atiteko tokie dideli prizai, kaip Kalifornija ir Niujorka bei šalies sostinė.
 
Buvęs viceprezidentas laimėjo keturiose valstijose, kuriose 2016 metais pergalę šventė D. Trumpas – Mičigane, Pensilvanijoje, Viskonsine ir, pasak dviejų žiniasklaidos priemonių, Arizonoje.
 
JAV žiniasklaidos priemonių teigimu, D. Trumpui pergalė prognozuojama 23 valstijose, įskaitant tokius didžiulius prizus, kaip Floridą ir Teksasą. Jis šiemet laimėjo ir daugybėje valstijų, kuriose laimėjo ir prieš ketverius metus – Indianoje, Kentukyje, Misūryje ir Ohajuje.
Naujausiais duomenimis, nugalėtojas dar nepaskelbtas trijose valstijose – Aliaskoje, Džordžijoje ir Šiaurės Karolinoje. Nepaisant to, J. Bideno persvara jau yra užtikrinta.
 
„Fox News“ ir „Associated Press“ pergalę Arizonoje jau priskyrė J. Bidenui, tačiau kitos žiniasklaidos priemonės, įskaitant CNN ir „NBC News“, dar neskubėjo skelbti valstijos nugalėtojo.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
 
Nebraskos rinkikų balsai bus padalyti abiem kandidatams – keturi jų atiteks D. Trumpui, o likęs vienas atiteks J. Bidenui. Meine nugalėtoju laikomas demokratas, tačiau jam atiteks tik trys iš keturių valstijos turimų rinkikų balsų, o vienas atiteks D. Trumpui.
 
Pateikiame sąrašą valstijų, kuriose laimėjo kiekvienas kandidatas, ir jų deleguojamus rinkikų balsus. Šie skaičiavimai grindžiami tokių JAV žiniasklaidos priemonių duomenimis, kaip CNN, „Fox News“, MSNBC, „NBC News“, ABC, CBS „The New York Times“.
 
Donaldas Trumpas (214 rinkikų balsų)
 
Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Aidahas (4), Indiana (11), Ajova (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Meinas (1)***, Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (4)**, Šiaurės Dakota (3), Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Tenesis (11), Teksasas (38), Juta (6), Vakarų Virdžinija (5), Vajomingas (3).
 
Joe Bidenas (279/290 rinkikų balsų)
 
Arizona (11)*, Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Meinas (3)***, Merilendas (10), Masačusetsas (11), Mičiganas (16), Minesota (10), Nebraska (1)**, Nevada (6), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Pensilvanija (20), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12), Viskonsinas (10).
 
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona(*), Džordžija, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina.
 
* Arizoną J. Bidenui priskiria tokios žiniasklaidos priemonės, kaip „Associated Press“ ir „Fox News“, tačiau CNN ir „NBC News“ teigia, kad dar per anksti skelbti valstijos nugalėtoją.
 
** Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose. J. Bidenui vienas balsas atiteko per balsavimą Kongreso rinkiminėse apygardose.
 
*** Meine sistema yra panaši į sistemą Nebraskoje. Trys iš keturių rinkikų balsų yra numatyti J. Bidenui, likęs balsas atiteks D. Trumpui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 06:02

Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad valstijose, kuriose jis pirmavo prieš savo varžovą JAV prezidento rinkimuose demokratų kandidatą Joe Bideną, biuleteniai buvo netikėtai išmesti.
 
„Praėjusį vakarą daugumoje svarbių valstijų pirmavau, kai kur su žymia persvara, daugumoje demokratų valdomų ir kontroliuojamų valstijų, – tviterio paskyroje teigė D. Trumpas. – Tada persvara tose valstijose ėmė magiškai nykti, suskaičiavus netikėtai išmestus biuletenius.“
 
D. Trumpas kaltinimo dėl „išmestų biuletenių“ neparėmė jokiais įrodymais, apie balsavimo pažeidimus nebuvo pranešta.
 
D. Trumpas ir J. Bidenas šiuo metu laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.05; 05:03

Amerikos prezidento rinkimai. 2020 metai. EPA – ELTA nuotr.

Donaldas Trumpas ir jo konkurentas demokratas Joe Bidenas šiuo metu laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų.
 
Preliminariais duomenimis, JAV žiniasklaida prognozuoja pergalę D. Trumpui 23-ose valstijose, įskaitant daug rinkikų balsų turinčius Floridą ir Teksasą, taip pat Indianą, Kentukį, Misūrį, Oklahomą ir Tenesį. Visose šiose valstijose D. Trumpas nugalėjo ir 2016 m.
 
Tuo tarpu J. Bidenas nugalėjo 18-oje valstijų, įskaitant savo namų valstiją Delaverą, taip pat – Kaliforniją ir Niujorką.
 
Demokratas taip pat kol kas pirmauja tose valstijose, kuriose 2016 m. nugalėjo Hillary Clinton.
JAV prezidento rinkimai. 2020-ieji metai. EPA – ELTA nuotr.
 
Taigi, šiuo metu J. Bidenas yra užsitikrinęs 223 rinkikų balsus, o D. Trumpas – 214.
 
Vis dar laukiama svarbiausių svyruojančių valstijų – Džordžijos, Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino – rezultatų.
 
Magiškas skaičius JAV prezidento rinkimuose yra 270. Būtent tiek rinkikų turi užsitikrinti kandidatas, kad nugalėtų prezidento rinkimuose ir taptų naujuoju šalies vadovu.
 
Pateikiame valstijų, kuriose nugalėjo D. Trumpas ir J. Bidenas sąrašą, ir rinkikų skaičių jose:
 
Donaldas Trumpas*
 
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Aidahas (4), Indiana (11), Ajova (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (5)*, Šiaurės Dakota (3), Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Tenesis (11), Teksasas (38), Juta (6), Vakarų Virdžinija (5), Vajomingas (3)
* Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose.
 
Joe Bidenas
 
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Merilendas (10), Masačusetsas (11), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12)
 
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona, Džordžija, Meinas, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir Viskonsinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.04; 09:30

JAV prezidento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinėse Valstijose antradienį vyksta prezidento rinkimai. Juose dabartinis šalies vadovas respublikonas Donaldas Trumpas varžosi su savo konkurentu demokratu Joe Bidenu.
 
Apklausose šalies mastu 77-erių J. Bidenas lenkia 74 metų D. Trumpą. Tačiau ypač svarbiose ir galbūt rinkimų baigtį nulemsiančiose Floridos ir Pensilvanijos valstijose atotrūkis tarp jų yra labai nežymus.
 
Rezultatų iš pirmųjų valstijų tikimasi po vidurnakčio Vidurio Europos laiku. Tačiau kada paaiškės rinkimų nugalėtojas, sunku pasakyti. Dėl koronaviruso pandemijos šį kartą rekordinis skaičius rinkėjų savo balsą atidavė paštu, todėl balsų skaičiavimas gali užtrukti. Gresia dienas ar net savaites truksiantis rinkimų detektyvas, į kurį gali būti įtraukti ir teismai.
 
Dar prieš pat rinkimus D. Trumpas ir J. Bidenas negailėjo aštrių žodžių vienas kitam. D. Trumpas pavadino J. Bideną „korumpuotu politiku“, kuris šalies ekonomiką įstums į „gilią depresiją“. J. Bidenas savo ruožtu kaltino prezidentą visiškai nesusidorojus su pandemija. D. Trumpas skaldo šalį ir kiršina amerikiečius, kalbėjo demokratas pirmadienį, D. Trumpas esą yra „korumpuočiausias“ ir „labiausiai rasistiškas“ JAV prezidentas istorijoje.
 
Antradienį amerikiečiai renka ne tik prezidentą, bet ir 435 Atstovų Rūmų narius bei trečdalį Senato. Be to, daugelyje valstijų vyksta ir vietiniai balsavimai.
 
Dar prieš rinkimų dieną beveik 100 mln. JAV piliečių savo balsą prezidento rinkimuose atidavė paštu arba asmeniškai rinkimų apylinkėse, rodo „JAV rinkimų projekto“ duomenys. Tai atitinka apie 70 proc. per rinkimus 2016 metais atiduotų balsų.
 
D. Trumpas rinkimuose siekia antrosios kadencijos, o buvęs viceprezidentas Joe Bidenas tikisi jį pakeisti. Viena pagrindinių temų kampanijos renginiuose pirmadienį buvo pandemija ir reakcija į ją. D. Trumpas kaltino J. Bideną, kad šis, įvesdamas ribojimus, pavers šalį „valstybe-kalėjimu“. „Balsas už J. Bideną yra balsas už karantiną, atleidimus ir vargą“, – sakė D. Trumpas savo šalininkams Masačūsetse.
 
J. Bidenas nekalba apie naują karantiną, tačiau savo pergalės atveju kovoje su pandemija žada įsiklausyti į mokslininkų rekomendacijas. „Jei tapsiu prezidentu, mes suvaldysime Covid-19“, – žadėjo jis savo šalininkams Pensilvanijoje. „Atėjo metas Donaldui Trumpui krautis lagaminus ir keliauti namo“, – pridūrė demokratas.
 
JAV prezidentas renkamas netiesiogiai. Rinkimų nugalėtojas valstijoje čia laimi rinkikų balsus. Šie tada gruodį išrenka prezidentą. Kad laimėtų rinkimus, kandidatas turi užsitikrinti mažiausiai 270 rinkikų balsų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.03; 08:00

Moldovoje – prezidento rinkimai. Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Moldovoje vyksta prezidento rikimai. Dabartiniam prorusiškam prezidentui Igoriui Dodonui iššūkį meta proeuropietiška varžovė Maia Sandu, praneša dpa.
 
Moldova, buvusi Tarybų Sąjungos valstybė tarp Ukrainos ir Rumunijos, ilgą laiką buvo susiskaldžiusi dėl eurointegracijos siekio ir palankumo Maskvai.
 
2016 m. rinkimuose I. Dodonas nugalėjo M. Sandu antrajame ture. Pastaraisiais metais Moldova, viena neturtingiausių Europos valstijų, priartėjo prie ekonomikos žlugimo, o 45 metų politikas paramos ieškojo Rusijoje.
 
M. Sandu, kuriai 48, kelis mėnesius buvo premjerė I. Dodono pirmosios kadencijos metu, tačiau buvo pašalinta po balsavimo dėl nepasitikėjimo. Ji pasisako už integraciją su Europos Sąjunga kaip ekonominės krizės sprendimo būdą.
 
Rinkimų procesą stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) šalies įvairiapusę žiniasklaidos erdvę įvertino kaip sudarančią nešališkas sąlygas abiem kandidatams.
 
Tam, kad rinkimai būtų laikom įvykusiais, juose dalyvauti turi bent trečdalis visų balso teisę turinčių piliečių. Jei kandidatas surenka daugiau nei pusę visų balsų, jis laikomas nugalėtoju jau pirmajame ture. Kitu atveju rengiamas antrasis rinkimų turas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.01; 17:17

Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

Pirmajame per du mėnesius savo pasirodyme JAV prezidento rinkimų kampanijos renginyje pirmoji ponia Melania Trump gyrė Donaldo Trumpo aktyvumą „Twitter“ socialiniame tinkle.
 
„Pirmą kartą istorijoje šios šalies piliečiai kasdien per socialinę žiniasklaidą gali tiesiogiai ir betarpiškai išgirsti savo prezidentą, – sakė ji Atglene Pensilvanijos valstijoje. – Aš ne visuomet sutinku su tuo, kaip jis kalba. Tačiau jam svarbu kalbėti tiesiogiai žmonėms, kuriems jis tarnauja“.
 
Likus savaitei iki JAV prezidento rinkimų, M. Trump kaltino žiniasklaidą neteisingai piešiant jos sutuoktinio portretą – „portretą, kurio aš neatpažįstu“. D. Trumpas esą yra „atkaklus, sėkmingas ir sąžiningas“. Iš publikos pasigirdus: „Ir gražus“, pirmoji ponia atsakė: „Sutinku“.
 
Šiame renginyje M. Trump pasirodė be savo vyro, kuris balsuoti už save agitavo kitose valstijose. Ji padėkojo už paramą, kurios ji ir jos šeima sulaukė, kai užsikrėtė koronavirusu. M. Trump pareiškė užuojautą pandemijos aukų artimiesiems. Ji ragino žmones paisyti JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) rekomendacijų, kad būtų suvaldytas viruso plitimas. Pats D. Trumpas jų dažnai nesilaiko.
 
18 minučių trukmės kalboje M. Trump įspėjo dėl demokrato Jo Bideno pergalės kitą antradienį vyksiančiuose rinkimuose. „Joe Bideno politika ir socialistinė darbotvarkė pasitarnaus tik tam, kad būtų sunaikinta Amerika ir visa tai, kas buvo pasiekta per praėjusius ketverius metus, – kalbėjo ji. – Mes turime išlaikyti Donaldą Baltuosiuose rūmuose, kad jis galėtų užbaigti tai, ką pradėjo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.29; 07:00

CNN užsakyta apklausa: J. Bidenas lenkia D. Trumpą 16 proc. punktų. EPA-ELTA nuotr.

Iki JAV prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas prezidentą Donaldą Trumpą lenkia 16 procentinių punktų, rodo antradienį paskelbti CNN apklausos rezultatai.
 
Demokratų kandidatas prezidento rinkimuose su 57 proc. pirmauja tarp balsuoti ketinančių gyventojų prieš respublikonų kandidatą su 41 proc., rodo CNN apklausos rezultatai.
 
Apklausa buvo atliekama spalio 1–4 d., joje dalyvavo 1 001 rinkimuose ketinantis balsuoti gyventojas, pranešė CNN po pirmųjų J. Bideno bei D. Trumpo debatų ir po to, kai D. Trumpui buvo patvirtintas koronavirusas.
 
Apklausos rezultatų galima paklaida yra 3,6 procentinio punkto.
 
77-erių J. Bidenas 74-erių D. Trumpą lenkia daugelyje svarbių sričių, tokių kaip COVID-19 pandemijos valdymas, sveikatos apsauga, rasinė nelygybė, nusikalstamumas bei saugumas, pranešė CNN.
 
Panašaus procentų apklausos dalyvių palaikymo J. Bidenas ir D. Trumpas sulaukė ekonomikos srityje, 50 proc. jų teigė, kad ekonomikos klausimus geriau spręstų J. Bidenas, 48 proc. – D. Trumpas.
 
Remiantis apklausos rezultatais, J. Bideną palankiai vertina 52 proc. balsuoti ketinančių gyventojų, o D. Trumpą – 39 proc.
 
Pirmieji J. Bideno ir D. Trumpo debatai, remiantis apklausos rezultatais, taip pat buvo palankesni J. Bidenui. 57 proc. stebėjusių debatus teigia, kad juose geriau pasirodė J. Bidenas, o D. Trumpo pasirodymą teigiamai įvertino tik 26 proc. žiūrovų.
 
Šeštadienį paskelbti „NBC News“ ir „Wall Street Journal“ apklausos rezultatai rodė, kad J. Bidenas pirmauja 14 procentinių punktų.
 
„RealClearPolitics“ išvestas nacionalinių apklausų rezultatų vidurkis rodo, kad J. Bidenas prieš D. Trumpą pirmauja 9,2 procentinio punkto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.07; 02:00

D.Trump ir J.Bideno debatai. EPA – ELTA nuotr.

Likus vos 35 dienoms iki JAV prezidento rinkimų, pirmą kartą debatuose ietis surėmė demokratų kandidatas Joe Bidenas ir respublikonas Donaldas Trumpas.
 
Klivlande Ohajo valstijoje vykę debatai buvo chaotiški, kokių jų ir tikėtasi, o D. Trumpas ne kartą garsiai šaukdamas pertraukė tiek J. Bideną, tiek ir „Fox News“ debatų moderatorių Chrisą Wallace’ą.
 
Kandidatai prieš debatus nepaspaudė rankų dėl COVID-19 apribojimų, tačiau šis tradicijos sulaužymas simbolizuoja itin didelę skirtį lapkričio 3 d. rinkimų laukiančioje šalyje.
 
D. Trumpas, kaip ir žadėjo, užsipuolė 77-erių j. Bideną, teigdamas, kad „radikali kairė“ nuosaikių pažiūrų demokratą „apvyniojo aplink mažąjį pirštelį“.
 
Jis taip pat apkaltino vieną iš J. Bideno sūnų korupcija ir pareiškė, kad demokrato atžvilgiu „nėra nieko protingo“.
 
Pats J. Bidenas nesikuklino ir pažėrė virtinę kaltinimų D. Trumpui, pavadinęs jį „melagiu“, „rasistu“, „klounu“ ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino „šuniuku“.
 
Tiesa, kartais įsiterpti į D. Trumpo skelbiamus ekonominius pasiekimus ar kaltinimus J. Bideno sūnui Hunteriui negalėjo nei J. Bidenas, nei moderatorius Ch. Wallace’as.
 
Vieną akimirką suirzęs J. Bidenas, kuris pirmauja rinkėjų apklausose, atsisuko į D. Trumpą ir šūktelėjo: „Ar užsičiaupsi pagaliau, žmogau?“
 
Sąmokslo teorijos
 
Ši akimirka simbolizuoja stiprų J. Bideno pasirodymą debatuose, kuriuose, kaip kelis mėnesius teigė D. Trumpo rinkimų kampanijos atstovai, J. Bidenas subyrės.
 
Respublikonai net skleidė sąmokslo teorijas, neva J. Bidenui reikės vaistų ar ryšio aparato, kuriuo jam būtų pateikiami atsakymai į debatų klausimus.
 
Tiesa, pykčio persmelktas renginys nenuramino amerikiečių, kurie baiminasi, kad per patį koronaviruso pandemijos įkarštį rengiami prezidento rinkimai gali baigtis chaotiškai.
 
Ch. Wallace’o paklausti, ar pažada laikytis ramybės ir susilaikyti nuo skelbimo apie pergalę, jei rezultatai nebūtų žinomi iškart po rinkimų lapkričio 3 d., J. Bidenas atsakė: „Taip.“
 
D. Trumpas savo ruožtu nesiteikė pažadėti ir tvirtino, neva „dešimtimis tūkstančių rinkimų biuletenių yra manipuliuojama, aš su tuo nesusitaikysiu“.
 
Taip pat paklaustas, ar smerkia kraštutinių dešiniųjų kovotojų grupuotes, tokias kaip „Proud Boys“ (liet. „Išdidūs berniukai“), D. Trumpas miglotai atsakė „Išdidūs berniukai – atsitraukti ir laukti“.
 
Tiesiogiai Amerikos žmonėms
 
J. Bidenas per debatus siekė D. Trumpą susieti su COVID-19 pandemija, kuri Jungtinėse Valstijose nusinešė daugiau nei 200 tūkst. žmonių gyvybių – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.
 
Dažnai J. Bidenas išvengdavo D. Trumpo žodžių atsisukdamas tiesiogiai į kameras ir kreipdamasis į dešimtis milijonų žmonių, kurie visoje šalyje stebi šiuos debatus.
 
„Keli iš jūsų šįryt atsikėlėte ir prie virtuvės stalo buvo tuščia kėdė, nes kažkas mirė nuo COVID?“ – klausė J. Bidenas, rodydamas užuojauta kenčiantiems – šią savybę D. Trumpai kol kas sunkiai pavyksta išsiugdyti.
 
Pasišaipydamas iš 74-erių D. Trumpo dėl jo neva atrastų koronaviruso gydymo būdų, J. Bidenas pareiškė: „Galbūt galite įsišvirkšti baliklio į ranką, gal tai padėtų.“
 
Mokesčių vengimas
 
Dar iki pačių debatų pradžios J. Bidenas pasinaudojo „The New York Times“ atskleista informacija, kad D. Trumpas daugelį metų vengė mokėti federalinius pajamų mokesčius. Prezidentu tapęs verslininkas 2016 m. sumokėjo vos 750 dolerių federalinių pajamų mokesčių.
 
Likus kelioms valandoms iki debatų pradžios J. Bidenas paskelbė savo mokesčių deklaracijas, o debatuose pareikalavo, kad tai padarytų ir D. Trumpas.
 
Pats D. Trumpas tvirtino sumokėjęs „milijonus dolerių“ mokesčių. Vis dėlto, šis skandalas gali suteikti J. Bidenui dar daugiau galimybių perimti iš D. Trumpo skurdesnių darbininkų balsus, kuriuos respublikonų kandidatas vadina „užmirštais vyrais ir moterimis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.30; 

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir pagrindinė šalies kibernetinio saugumo agentūra perspėja, kad per lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus provokatoriai gali pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti dezinformaciją, kuria siekiama diskredituoti rinkimų rezultatus.
 
„Užsienio šalių veikėjai ir kibernetiniai nusikaltėliai gali sukurti naujus tinklalapius, pakeisti jau esamus tinklalapius, kurti ir dalytis atitinkamu turiniu socialiniuose tinkluose, kad skleistų melagingą informaciją“, – sakoma bendrame FTB ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pranešime.
 
Tokiais veiksmais būtų siekiama diskredituoti rinkimų procesą ir sumažinti pasitikėjimą JAV demokratinėmis institucijomis, teigia agentūros.
 
Pasak jų, dėl planuojamo aktyvesnio balsavimo paštu pandemijos metu, rinkimų apylinkėms gali prireikti kelių dienų, kad suskaičiuotų balsalapius ir paskelbtų rezultatus.
 
Pakenkti norintys veikėjai taip pat esą galėtų pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti melą apie rinkėjų priespaudą, sukčiavimą ar prastą rinkimų infrastruktūrą. Taip „siekiama įtikinti visuomenę, kad rinkimai nėra legitimūs“, teigia FTB ir kibernetinio saugumo agentūra.
 
Pareigūnai paragino gyventojus patikrinti gaunamos informacijos šaltinius ir įsitikinti, kad jie yra patikimi. Taip pat visuomenė raginama pranešti FTB apie pastebėtą dezinformaciją.
 
Mokslininkai ir socialinių tinklų bendrovės jau dabar skelbia užfiksavusios padidėjusį bandymų diskredituoti rinkimus skaičių, kurių šaltiniai – tiek JAV vidaus gyventojai ir organizacijos, tiek ir užsienio valstybių veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 08:01

Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė neketinanti kelti savo kandidatūros naujuose Baltarusijos prezidento rinkimuose.
 
„Aš pati neplanuoju (kandidatuoti į prezidentus)“, – televizijai „Belsat“ Vilniuje sakė S. Cichanouskaja.
 
Interviu televizijai „Belsat“ ji taip pat teigė, kad krizė Baltarusijoje turi būti išspręsta be įsikišimo iš užsienio.
 
„Šį klausimą reikia spręsti šalies viduje be įsikišimo iš užsienio. Būtent šiam tikslui buvo sukurta Koordinacinė taryba, kuri turės atlikti tarpininko vaidmenį krizės užbaigimui ir taikioms deryboms pradėti“, – tikino S. Cichanouskaja.
 
Šiuo metu Lietuvoje esanti Baltarusijos opozicijos kandidatė į šalies prezidentus S. Cichanouskaja penktadienį surengė pirmąją spaudos konferenciją po atvykimo į Lietuvoje, kurioje pareiškė grįšianti į savo tėvynę tada, kai jausis ten saugi.
 
„Aš labai myliu savo tėvynę ir labai noriu ten grįžti. Aš ten grįšiu, būtinai grįšiu, kai jausiuosi saugi“, – penktadienį spaudos konferencijoje patikino S. Cichanouskaja.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.22; 14:33

Edgaras Rinkevičius. EPA – ELTA nuotr.

Latvija nemato galimybės pripažinti Sviatlaną Cichanouskają prezidento rinkimų Baltarusijoje nugalėtoja. Tai trečiadienį Latvijos televizijai pareiškė šios Baltijos šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, komentuodamas nuotoliniu būdu organizuojamą Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį.
 
„Mes nežinome realių rugpjūčio 9 d. rinkimų rezultatų, kadangi jie buvo masiškai klastojami. Gauta pranešimų, kad po jų buvo deginami dokumentai, ir niekas negali pasakyti, kaip iš tikrųjų pasiskirstė balsai, – sakė Latvijos URM vadovas. – Todėl šiuo metu nėra galimybės pripažinti antrąjį kandidatą rinkimų nugalėtoju. Nė vienoje demokratinėje šalyje nė viena rinkimų komisija ar teismas jų nepatvirtintų“.
 
Anot E. Rinkevičiaus, sprendimas dėl pakartotinių Baltarusijos prezidento rinkimų gali būti priimtas tik pačioje šalyje, bet šiuo atveju balsavimą turėtų stebėti tarptautiniai stebėtojai. Ministro nuomone, greitai sureguliuoti situacijos Baltarusijoje neįmanoma, tuo labiau, kad niekas iš šalies nieko negali padaryti, tik pati Baltarusijos visuomenė.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 14:00

Amerikos žvalgyba

Šiek tiek daugiau nei prieš metus JAV žvalgybos agentūros parengė įslaptintą dokumentą, kuriame teigiama, kad Rusijos vyriausybė 2020 m. prezidento rinkimuose palaiko prezidentą Trumpą, o išvada atitinka jų sutarimą, kad Kremlius bandė padėti Trumpui laimėti rinkimus ir 2016 metais.

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus buvo paprašyta pakeisti šį vertinimą, tačiau jis nesutiko, ir netrukus Trump pareiškė, kad direktorius atsistatydina, pranešė „The New York Times”. Netrukus po to, kai naujasis direktorius pasirodė, naujasis žvalgybos pareigūnas iš dalies pakeitė dokumentą, minkštindamas teiginį, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėjo, kad Trump laimėtų, teigiama straipsnyje paskelbtame šeštadienį žurnale “The New York Times “.

Šis tyrimas apima informaciją, kuri anksčiau nebuvo skelbta, ji susijusi su pareigūnų abejonėmis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis Trump administracijoje, aprašoma, kaip jie bando informuoti prezidentą nesukeliant jo pykčio ir susirūpinimą ar dėl to nepraras savo darbo vietos“, rašė laikraštis, pridurdamas, kad tyrimo autorius, reporteris Robert Draper, kalbėjo su 40-čia dabartinių ir buvusių žvalgybos pareigūnų ir įstatymų leidėjais bei kongreso darbuotojais. (…)

Preliminarus praėjusiais metais parengto įslaptinto dokumento projektas „Nacionalinis žvalgybos vertinimas“ nagrinėjo chronišką „liguistą problemą“ tarp žvalgybos pareigūnų ir Baltųjų rūmų. Be kitų dalykų, ataskaitoje buvo nagrinėjami Rusijos bandymai daryti įtaką JAV rinkimams 2020 m. ir 2024 m., pasak kelių pareigūnų, kurie jį peržiūrėjo. „Pagrindinis sprendimas“ dokumente buvo tas, kad per 2020 m. rinkimus Rusija teikia pirmenybę esančiajam prezidentui. Norėdami išsklaidyti bet kokią prielaidą, kad Vladimiro Putino susidomėjimas Trump perrinkimu yra atšalęs, ši išvada yra pagrįsta informacija iš labai slapto užsienietiško šaltinio, ir bet kuris, perskaitęs ataskaitą, pavadintų ją“ 100 proc. patikima“, rašoma straipsnyje. Analitikai, naudodamiesi žvalgybos duomenimis, taip pat nurodė, kad Rusija dirbo remiant senatorių Sen Bernie Sanders, kuris tuo metu kandidatavo nuo demokratų partijos į prezidento postą.

Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus

Veteranas, nacionalinės žvalgybos pareigūnas paaiškino savo kolegoms, pagal įrašus, kuriuos padarė vienas iš proceso dalyvių, jog tai neatspindi senatoriaus Sanders pranašumo, bet buvo bandymas „susilpninti šią partiją ir galiausiai padėti dabartiniam JAV prezidentui“, skelbiama publikacijoje. Vėliau, tuomečiam JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriui Dan Coates buvo pasiūlyta pakeisti ataskaitą. Coates, kuris priminė, kad prašymas būtas nuo JAV administracijos pareigūno, todėl atsisakė. Liepos 28 d. Trump paskelbė, kad Coates paskutinė diena biure bus rugpjūčio 15 d., daugiau nei mėnesį anksčiau nei buvo planuota atsistatydinti.

Rugsėjo mėnesį buvo išplatinta nauja dokumento versija su pataisymais. Naujoje ataskaitoje tapo nebeaišku, ar Rusija simpatizavo dabartiniam prezidentui. Vietoj to, jis trumpai pasakė: „Rusijos lyderiai tikriausiai tiki, kad geresnių santykių su JAV tikimybė sumažės, jei JAV išrinks kitą prezidentą.“ Pokyčiai atspindėjo tai, ką leidinio autorius, Robert Draper, vadinamas „blaivios Trump eros įvykių plėtros šalininku“, kuris sunerimęs dėl kai kurių dabartinių ir buvusių pareigūnų, įstatymų leidėjų bei kongreso narių: „žvalgybos bendruomenės norą pakeisti tai, ką ji pasakyti kitaip tiesiog negali ir nenori nuliūdinti prezidento“, rašo, New York Times . (…)“

Vasario 13 d., Shelby Pearson, analitikė iš Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, liudijo per uždarą klausymą žvalgybos komitete atstovų palatoje, kad Rusija teikia pirmenybę įsitvirtinusio prezidento laimėjimui 2020 m. rinkimuose. Dauguma respublikonų prieštaravo, tada Pearsono parodymai buvo perduoti Trumpui. Kitą dieną, vasario 14 d., jis nutraukė įprastą instruktažą apie rinkimų saugumą, pasak vieno iš susitikimo dalyvių. Jis paklausė tuometinio nacionalinės žvalgybos direktoriaus, buvusio viceadmirolo Joseph Maguire: „Ei Joe, kiek aš suprantu, jūs informavote Adamą Schiffą ir pasakėte jam, kad Rusija man palanki. Kodėl jūs tai pasakete Šifui?“ Nors Maguire bandė paaiškinti, kad tai buvo kitas pareigūnas, Trump toliau uždavinėjo klausimus ir susitikimas buvo nutrauktas.

Vasario 19 d. Maguire buvo informuotas, kad jam į štabą turėtų būti įleistas tas, kas galėtų jį pakeisti. Jį pakeitė Vokietijos ambasadorius Richard Grenell ir buvęs spaudos sekretorius ambasadorius Jungtinėse Tautose, žiniasklaidos konsultantas ir „Fox News“ komentatorius. (…)

Šaltinis: New York Times

2020.08.12; 12:30

Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) bendrai sutarė nepripažįstąs Baltarusijos prezidento rinkimų legitimiais ir nelaikąs Aliaksandro Lukašenkos legitimiu šalies vadovu.
 
„Esminis dalykas, kad šiandien Užsienio reikalų komitetas patvirtino, jog mes nepripažįstame (Baltarusijos prezidento – ELTA) rinkimų kaip oficialių ir pirmą kartą turbūt Lietuvos istorijoje mes pasakome, kad nelaikome Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Tai buvo padaryta visų partijų pritarimu. Atitinkamai kreipsimės į visų kitų demokratinių šalių parlamentus, siekdami, kad ir jie priimtų panašią poziciją ir kartu su Europos Sąjunga reikalausime naujų rinkimų“, – bendrą URK poziciją išsakė komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis.
 
„Tai reiškia, kad iš esmės mes neturime partnerio aukščiausiu lygiu, nebent mes pasiruošę bendrauti su de facto valdžią užgrobusiu diktatoriumi. Bet jis nėra legitimus tos šalies vadovas ir mes tai šiandien patvirtinome Užsienio reikalų komitete“, – pridūrė jis.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Ž. Pavilionis teigia, kad URK ragina Vyriausybę kartu su Europos Sąjunga ir nacionaliniu lygiu sudaryti sąrašą žmonių, kuriems bus taikomos individualios sankcijos, taip pat skatina Europos Sąjungą priimti globalų Magnickio aktą, kuris užstrigo tam tikruose europiniuose stalčiuose.
URK narys teigia, kad komitetas taip pat raginama Vyriausybę teikti tiesioginę ir aktyvią paramą visiems tiems piliečiams, kurie šiuo metu kovoja už konstitucinių ir demokratinių principų įgyvendinimą ir apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms.
 
„Ir pritarėme, ką jau ministras iš esmės daro, sukviesti neeilinį Europos Sąjungos susitikimą, kur, be šitų klausimų, būtų iškeltas ir Europos Sąjungos embargo Astravo gaminamai elektrai (klausimas – ELTA). Ir paskutinis politinis sutarimas, kad šiandien mes URK pritarėme, kad būtų surengta neeilinė Seimo sesija apsvarstyti Baltarusijos klausimą“, – informavo Ž. Pavilionis.
 
„Tačiau dėl to aš dar turėsiu tartis su savo frakcijos vadovais, nes, kaip žinoma, tam reikia tam tikro skaičiaus parašų, mes įvertinsime šį sprendimą šiandien“, – pridūrė jis.
 
Baltarusijos opozicijos atstovė: aukų yra daugiau nei viena
 
Baltarusijos opozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač teigė, kad ją pasiekia žinios apie siaubingą įkalintų taikių protestuotojų padėtį ar netgi gyvybei pavojingus kankinimus. 
 
„Tai tikrai siaubinga situacija“, – Seime kalbėjo opozicionierė. Jos teigimu, turimi duomenys taip pat leidžia teigti, kad Baltarusijoje kone 10 tūkst. asmenų buvo rimtai sužaloti. Keli šimtai iš jų, pabrėžė ji, šiuo metu dėl patirtų sužalojimų ar nutrauktų kūno galūnių turi labai rimtų sveikatos problemų.
 
„Nėra abejonių, kad aukų turime daugiau nei vieną. Kur kas daugiau, kol kas nėra aišku, kiek tiksliai“, – pabrėžė O. Karač, pridurdama, kad Baltarusijos gatvės yra tiesiog nusidažiusios krauju.
 
„Tačiau baltarusiai neatsitrauks“, – teigė ji. Anot opozicionierės, šiuo metu pasipriešinimas ir protestai vyksta visoje Baltarusijoje. Kartu, pasak jos, stiprėja politinė ir ekonominė krizė Lietuvai kaimyninėje šalyje. O. Karač teigimu, Baltarusijoje apskritai gyventojai patiria tokių elementarių problemų kaip pinigų išsigryninimas.
 
Baltarusijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi protestai. EPA-ELTA nuotr.

„Aš manau, kad Aliaksandras Lukašenka nebėra legitimus vadovas, tai yra Baltarusijos okupacija ir karas. Šiuo metu legitimus prezidentas yra Sviatlana Cichanouskaja”, – apibendrino ji.
 
Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai.
 
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja atmetė oficialius rezultatus.
 
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, nuo sekmadienio Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
 
Per saugumo pareigūnų ir protestuotojų susirėmimus naktį į antradienį žuvo žmogus, dar dešimtys buvo sužeisti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.12; 13:00

Baltarusijoje – prezidento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienį sulaikyti trys rusų opozicijos aktyvistai, vykę į Baltarusiją stebėti ten sekmadienį vyksiančių prezidento rinkimų.
 
Andrejus Pivovarovas ir dar du opozicinio judėjimo „Atvira Rusija“ nariai buvo išlaipinti iš autobuso Rusijos vakaruose esančiame Pskovo regione. Opozicinę grupę „Atvira Rusija“ įsteigė iš šalies pasitraukęs Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis.
 
„Atviros Rusijos“ vadovas A. Pivovarovas, garsėjantis kritika Kremliui, ir dar du aktyvistai „be jokio paaiškinimo buvo sulaikyti Rusijos pasieniečių“, pareiškė judėjimo pirmininkė Anastasija Bukarova.
 
Anot A. Bukarovos, praėjus kelioms valandoms vis dar surakintas A. Pivovarovas buvo pastebėtas kaimyninėje Smolensko srityje. Judėjimo pirmininkė pridūrė, kad opozicionierius yra kaltinamas nepaklusęs pasieniečiams. Pasak judėjimo vadovės, A. Pivovarovas gali būti įkalintas iki 15 dienų.
 
Sekmadienis Baltarusijoje bus pagrindinė prezidento rinkimų diena. Daugybę metų valdantis Aliaksandras Lukašenka didžiausio iššūkio, manoma, sulauks iš pagrindine jo varžove laikomos opozicijos kandidatės Svetlanos Tichanovskajos.
 
Išankstinis balsavimas šalyje prasidėjo antradienį, o iki šiol, remiantis oficialiais šaltiniais, savo balsą jau esą atidavė daugiau nei 32 proc. rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.09; 03:00

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį teigė, kad šių metų lapkričio mėnesį numatyti prezidento rinkimai gali būti atidėti. Jis išsakė nepasitikėjimą balsavimu paštu, esą tokiu atveju būtų daug pažeidimų.
 
Pasak D. Trumpo, leidus balsuoti paštu, „2020 m. rinkimų metu bus daugiausiai netikslumo ir pažeidimų istorijoje. Tai bus didelė gėda JAV. Atidėkime rinkimus, kol žmonės galės tinkamai ir saugiai balsuoti“, tviterio paskyroje rašė jis.
 
Tai pirmas kartas, kai D. Trumpas išsakė galimybę nukelti rinkimus, nors vienašališkai spręsti dėl rinkimų datos jis negali.
 
Prezidentas siekia, kad šalyje balsavimas paštu nebūtų įgyvendintas. Svarstyta, kad balsavimas paštu galėtų palengvinti procesą, o ypatingo dėmesio ši idėja susilaukė dėl koronaviruso pandemijos situacijos.
 
Nėra jokių įrodymų, kurie leistų užtikrintai teigti, kad bet koks balsavimas paštu nulems daugiau pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 07:00