2018 m. Vokietijoje užfiksuota beveik 2 tūkst. nusikaltimų prieš pabėgėlius ir prieglobsčio ieškotojus. Nusikaltimų pobūdis – nuo užgauliojimų, turto sugadinimo iki kūno sužalojimų ir žmogžudysčių, informuoja naujienų agentūra dpa.

Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dauguma atvejų – 1 775 – buvo nukreipti tiesiogiai prieš pabėgėlius, 173 – prieš pastatus, kuriuose jie gyvena. Pranešta, kad iš viso buvo sužalota 315 žmonių.

Nors užpuolimų skaičius mažesnis nei 2016 ar 2017 m., tačiau gali būti, kad dalis pranešimų už 2018 m. bus registruota pavėluotai.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 03:00

Lietuva pirmą kartą pralaimėjo bylą prieš pabėgėlius Europos Žmogaus Teisių Teisme. Prieglobsčio prašiusiai čečėnų šeimai su penkiais mažamečiais vaikais, kuri pasienyje buvo grąžinta į Baltarusiją, priteista sumokėti 22 tūkst. eurų kompensaciją.

Spyna. Slaptai.lt nuotr.

Kaip komentare Eltai teigė Jungtinių Tautų ir ES ekspertė pabėgėlių klausimais, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Lyra Jakulevičienė, antradienį Strasbūro teismo priimto sprendimo kaina – ne tik kompensacijai priteista suma, juolab kad pareiškėjai prašė dešimteriopai didesnės. 

Kaip pabrėžė ekspertė, teismo sprendimas labai aiškiai parodė, kad Lietuva turi problemų pasienyje.

„Čečėnų šeimos byloje prieš Lietuvą priimtas sprendimas – pirmasis, kuomet mūsų valstybė pralaimi prieglobsčio prašytojų byloje. Be to, šis sprendimas – vienas iš keleto panašių, kuriuos Strasbūro teismas priiminėjo prieš skirtingas valstybes, kilus ginčui, ar privaloma į valstybės teritoriją priimti asmenį, kuris neturi dokumentų, galiojančios vizos, tačiau šalyje ieško prieglobsčio. Ar privalu tokius asmenis priimti, nepriklausomai nuo to, kokiu keliu atvyksta – jūra, sausuma, ar vis dėlto valstybės gali atstumti pabėgėlius pasienyje”, – komentavo prieglobsčio teisės specialistė.

Lietuvoje prieglobsčio prašiusi šeima buvo grąžinta į Baltarusiją. Kaip atkreipė dėmesį prof. L. Jakulevičienė, ši šalis nelaikoma saugia prieglobsčio prašantiems asmenims. 

Kalbėdama apie bylos pralaimėjimo Strasbūre padarinius Lietuvai, Eltos pašnekovė jas siejo su platesne, bendra situacija Europoje, nes šiuo metu pabėgėlių ir apskritai migrantų klausimas ypač jautrus.

„Įvairios valstybės į ją reaguoja skirtingai: vengrai stato sienas, kitos valstybės bando atstumti pabėgėlius nuo sienos jūroje ar kitur pasienyje. Tačiau Strasbūro teismas šiuo klausimu labai nuoseklus – panašaus pobūdžio bylose konstatuojama, kad be vizos ar kitokių leidimų asmenys negali atvykti gyventi į kitos šalies teritoriją ir apsigyventi joje, bet atvejais, kai ieškoma apsaugos nuo persekiojimo kitoje valstybėje, laikomasi pozicijos, kad valstybių institucijos turi sudaryti galimybę tokiems asmenims pateikti prašymus likti šalyje. Jei pasiteisina, kad tokios apsaugos reikia, nuostata – leisti jiems likti šalyje”, – komentavo MRU profesorė.

Kaip pabrėžė prof. L. Jakulevičienė, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas – žinia Lietuvai, kad negalime apsistatyti sienomis. 

„Taip, į šalį negalės patekti užsieniečiai, kurie tokios teisės neturi, tačiau ieškantiems apsaugos tokios galimybės vis dėlto turi būti sudarytos“, – konstatavo Jungtinių Tautų ir ES ekspertė pabėgėlių klausimais.

Prof. L. Jakulevičienei gaila, kad Lietuvai nepavyko taikiai susitarti su prieglobsčio prašytojais, kurie dėl žmogaus teisių pažeidimo kreipėsi į Strasbūro teismą. 

„Teismo sprendimas labai aiškiai parodė, kad mes turime problemų pasienyje. Gal kartais nepagrįstai sekame kitų valstybių praktika, žiūrim, ką daro lenkai, vengrai, – valstybės, kurios gana kategoriškos migracijos, prieglobsčio klausimais, turint omenyje, kad ta pati čečėnų šeima Strasbūro teismui panašiu klausimu yra apskundusi ir Lenkiją“, – atkreipė dėmesį prof. L. Jakulevičienė. 

Teisininkės įsitikinimu, Lietuva turi turėti aiškią savo poziciją dėl prieglobsčio prašytojų, nepaisant to, kad nemažai valstybių Europoje kategoriškai pasisako apie pabėgėlius ir ieško ne visada teisėtų būdų, kaip jų neįsileisti.

Prof. L. Jakulevičienės nuomone, Lietuva gali turėti ir turi neblogai veikiančias procedūras (sprendimai priimami greitai, jei nustatoma, kad asmuo pagrįstai prašo prieglobsčio, leidžiama jam pasilikti, jei ne – jis grąžinamas). „Bet jei pasienyje prieglobsčio prašantiems asmenims nesudaroma galimybė patekti į tas procedūras, minėta Lietuvos pažanga tarsi paneigiama“, – atkreipė dėmesį ekspertė. 

ELTA primena, kad septynių asmenų čečėnų šeima – 1988 metais gimęs tėvas, 1994 metais gimusi motina ir penki jų vaikai – praėjusių metų pavasarį tris kartus bandė pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. 

Lietuva pripažinta pažeidusi du Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, susijusius su draudimu kankinti ir teise į veiksmingą teisinę gynybą. „Įstatymas neleidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybai neįleisti į šalį užsieniečių, kurie pateikė prieglobsčio prašymus, o sprendimą dėl to, ar nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės, priima Migracijos departamentas, ne Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – rašoma Strasbūro teismo sprendime. 

Pasak Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, 2017 metų balandžio 16, gegužės 11 ir gegužės 22 dienomis neleidus pareiškėjams pateikti prieglobsčio prašymų ir išsiuntus juos į Baltarusiją, neįvertinus teiginių, kad jie susidurs su realia rizika būti grąžinti į Čečėniją, kur su jais bus netinkamai elgiamasi, buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Lietuvos Vyriausybė ginčijo – neva čečėnai prieglobsčio pasienyje neprašė, tačiau Strasbūro teismas nurodo priešingai. 

Bandžiusi į Lietuvą atvykti pirmą kartą šeima ant pasieniečių išduoto jiems dokumento, atsisakančio įleisti juos į šalį, parašė „Azul“ – Čečėnijos pabėgėlių naudojamą žodį prieglobsčio prašymui apibūdinti. Trečią kartą bandžiusi patekti į Lietuvą šeima padavė pasieniečiams prieglobsčio prašymą raštu. 

Teismą įtikino čečėnų argumentai, kad prieglobsčio visus tris kartus jie pasiprašė žodžiu. 

Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentavo, kad nei Lietuvos įstatymai, nei tarptautinė teisė nereikalauja prieglobsčio prašymus pateikti kokia nors specialia forma. 

Negavusi prieglobsčio Lietuvoje ir pasibaigus leidimui gyventi Baltarusijoje, čečėnų šeimai pernai vasarą teko grįžti į Rusiją. Ten vyras buvo sulaikytas. 2018 metų pradžioje šeima atvyko į Lenkiją, taip pat nesėkmingai bandė pateikti prieglobsčio prašymą, bet galiausiai laimėjo bylą Strasbūro teisme ir apsistojo šioje šalyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 07:00

Italijos vyriausybė pirmadienį pasirašė saugumo potvarkį, palengvinsiantį migrantų išsiuntimo iš šalies ir Italijos pilietybės atėmimo procesus.

Naujasis įstatymo projektas – „žingsnis į priekį užtikrinant Italijos saugumą“, feisbuke tikino Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis.

Jis pridūrė, kad šis įstatymas padės Italijai „sustiprėti kovojant su mafija ir nelegaliu žmonių gabenimu“ besiverčiančiais asmenimis.

Kad vyriausybės siūlomas įstatymo projektas įsigaliotų, jį per 60 dienų turės patvirtinti šalies parlamentas.

Pagal siūlomą teisės aktą, humanitarinė apsauga – žemesnis prieglobsčio statusas, suteikiamas remiantis ne tarptautine, o Italijos teise, – būtų suteikiamas pagal šešis griežtus kriterijus.

Tarp šių kriterijų – prieglobsčio prašančio asmens sveikatos būklės rimtumas ir tai, ar asmuo yra nukentėjęs nuo stichinės nelaimės, žurnalistams sakė M. Salvinis.

Pasak ministro, ketvirtadaliui pastaruosius kelerius metus Italijoje prieglobsčio prašiusių žmonių buvo suteikta humanitarinė apsauga. Tai – laikinas statusas.

Asmenų, siekiančių pabėgėlių statuso, prašymai bus suspenduoti, jei jie bus laikomi pavojingais visuomenei arba jei jie bus nuteisti pirmosios instancijos teismo, bet tokius nuosprendžius apskųs.

Prieglobsčio prašytojų, kaltinamų „prekyba narkotikais arba plėšimais“, prašymai bus atmesti, pridūrė M. Salvinis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.25; 01:30

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis įvardijo migraciją „visų politinių problemų šalyje motina“.

Ministras Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad migracija yra viena iš pagrindinių kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimo ir paramos pripažintoms partijoms mažėjimo priežasčių.

„Daugelis žmonių šiuo metu socialines savo problemas sieja su migracijos problema“, – laikraščiui sakė H. Seehoferis ir pridūrė, kad, jei Vokietija nekeis savo migracijos politikos, pagrindinės politinės partijos ir toliau praras savo pozicijas.

Nuo 2015 metų Vokietija įsileido daugiau kaip milijoną prieglobsčio nuo karo ir persekiojimo siekiančių žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.07; 05:30

Šeštadienį tūkstančiai australų protestavo didžiuosiuose šalies miestuose ragindami šalies valdžią nutraukti prieglobsčio ieškotojų sulaikymą už Australijos ribų, informuoja naujienų agentūra AFP.

Australijos valdžia nelegaliai į šalį bandančius patekti žmones siunčia į centrus Nauru saloje arba Papua Naujosios Gvinėjos Manus saloje.

Protestuotojai patraukė į gatves, minėdami penktąsias tokios politikos atnaujinimo metines. 2013 m. Kanbera žymiai sugriežtino savo poziciją, pasirašydama sutartis su Ramiojo vandenyno valstybėmis ir paskelbdama, kad bet kas, nelegaliai atvykstantis valtimis, „neturi jokių galimybių“ apsigyventi Australijoje.

Protestuose dalyvaujantys žmonės sakė kovojantys už sulaikymo centrų uždarymą Manus ir Nauru salose ir už prieglobsčio ieškotojų perkėlimą į Australiją.

Šimtai žmonių žygiavo Sidnėjuje skanduodami „Išlaisvinkite pabėgėlius“. Tuo pačiu metu protestai vyko Melburne, Adelaidėje, Brisbene, Kanberoje ir Perte.

Teigiama, kad Nauru ir Manus salose laikomi 1 600 prieglobsčio ieškotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.22; 08:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pasiekė kompromisą dėl prieglobsčio politikos, siekdami užbaigti nesutarimus, kėlusius grėsmę keturis mėnesius gyvuojančiai šalies koalicinei vyriausybei, informuoja BBC.

Po ilgai trukusių derybų H. Seehoferis atsiėmė grasinimus atsistatydinti iš vidaus reikalų ministro pareigų ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) lyderio posto.

Kaip pranešama, kanclerė sutiko sugriežtinti kontrolę pasienyje su Austrija, kad į Vokietiją nepatektų kitose ES šalyse prieglobsčio prašę žmonės. Bus įkurti tranzito centrai, kuriuose jie bus laikomi, kol galės būti išsiųsti atgal.

„Po intensyvių diskusijų tarp CDU ir CSU pasiekėme susitarimą dėl to, kaip ateityje galime užkirsti kelią nelegaliai migracijai pasienyje tarp Vokietijos ir Austrijos“, – reporteriams sakė H. Seehoferis.

Kanclerė taip pat pavadino susitarimą geru kompromisu.

CSU ir A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) dalijasi valdžia su centro kairiųjų Socialdemokratų partija (SPD), kuri dar turi pritarti paskutinės minutės kompromisui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:17

Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja siųsti šalies policininkus į Bulgariją, kur jie padėtų sustiprinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienos kontrolę, praneša naujienų agentūra dpa.

Šia priemone, vykdoma pagal bendrą susitarimą su Bulgarija, bus siekiama sumažinti į Šengeno erdvę bandančių patekti migrantų skaičių.

A. Merkel taip pat nori pažaboti beviziu režimu Šengeno erdvėje piktnaudžiaujančius žmones. Vokietijos kanclerės išplatintame rašte teigiama, kad 2017 m. dešimtys tūkstančių prieglobsčio ieškotojų buvo įtraukti į informacinę ES vizų sistemą.

Sakoma, kad griežtesnės procedūros leistų žymiai sumažinti piktnaudžiavimo beviziu režimu mastą, o drauge sumažėtų ir prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje. A. Merkel planuoja, kad šios priemonės bus įgyvendintos iki rugpjūčio pabaigos.

Be to, Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra (Frontex) turėtų būti sustiprinta Graikijoje prie sienos su Makedonija ir Albanija. Vokietijos kanclerė taip pat mano, kad reikia būti pasiruošusiems padėti sustiprinti pasienio kontrolę Slovėnijoje ir Kroatijoje, jeigu tik to prireiktų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 06:00

Peiliu ginkluotas vyras pirmadienį užpuolė ir sužeidė vieno Vokietijos miestelio merą. Pareigūnų vertinimu, išpuolį paskatino pabėgėliams palanki mero pozicija.

Kanclerė Angela Merkel yra „pasibaisėjusi šiuo išpuoliu“, tviteryje rašė jos atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).

Vakarų Vokietijoje esančio Altenos miestelio merą Andrejasą Holšteiną (Andreas Hollstein) pirmadienį vakare vietos kebabų restorane užpuolė vyras, garsiai kritikavęs liberalią jo politiką pabėgėlių atžvilgiu.

56-erių užpuolikas, kuris atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, merą puolė 30 centimetrų ilgio peiliu, pranešė elektroninė dienraščio „Spiegel“ versija. Vyras buvo sulaikytas įvykio vietoje.

Apie 17 tūkst. gyventojų turintis miestelis pasižymėjo tuo, kad priėmė didesnį nei reikalauta skaičių prieglobsčio prašytojų. Jų nuo 2015 metų į Vokietiją iš viso atvyko per milijoną.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Lašetas (Armin Laschet) sakė, kad policija mano, jog prieš politiką surengtas išpuolis turėjo „politinį motyvą“.

A. Holšteinas buvo nuvežtas į vietos ligoninę, tačiau po kelių valandų buvo iš jos paleistas.

Jis padėkojo jam į pagalbą atskubėjusiam restorano darbuotojui, kuris taip pat buvo sužeistas.

„Mano pusėje buvo drąsių žmonių, džiaugiuosi, kad tebesu gyvas“, – vietos naujienų svetainei sakė A. Holšteinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.29; 00:02

Vokietijos valdžia nežino, kur yra apie 30 tūkstančių migrantų, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį šalies teritorijoje ir kurie turi būti deportuoti. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Bild“.

Pasak leidinio, iki 2016 metų gruodžio neigiamą atsakymą dėl prieglobsčio gavo 54,4 tūkstančio žmonių. Iš jų 23,6 tūkstančio toliau gaudavo įvairias valstybės išmokas, laukdami, kol bus deportuoti. Bet migracijos institucijos nuo to laiko nežino, kur yra dar 30,8 tūkstančio atvykėlių, rašoma straipsnyje.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai teigia, jog paaiškinimai gali būti keli. Arba kai kurie migrantai iš tikrųjų tebesislapsto Vokietijos teritorijoje, arba migracijos žinyba, deportavusi užsieniečius, iki šiol tiesiog nepateikė atitinkamų duomenų centriniam apskaitos registrui.

Nuo 2015 metais kilusios migracijos krizės pradžios į Vokietiją atvyko daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, pretenduojančių į pabėgėlio statusą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 00:02

Europos Komisija (EK) antradienį įspėjo, kad gali sankcionuoti valstybes nares, kurios nesilaiko privalomų prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių kvotų.
 
EK įspėjo galinti jau kitą savaitę pradėti prieš nares pažeidimo nagrinėjimo procedūras, informuoja „Euronews“.
Durys užragintos
 
Toks įspėjimas pareikštas Čekijai paskelbus, kad šalis saugumo sumetimais daugiau nebepriims migrantų. Šalis nuo pat pradžių priešinosi privalomoms ES kvotoms.
 
„Mes patikslinsime savo poziciją dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš valstybes nares, kurios išvis neperkėlė nė vieno migranto arba nuo to laiko, kai mes kartu nusprendėme tai daryti, beveik vienerius metus nepasiūlė jokių vietų“, – reporteriams sakė ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitri Avramopoulos).

Čekijos vyriausybė pirmadienį nusprendė nebepriimti pabėgėlių iš Graikijos ar Italijos pagal ES kvotas. Tai po kabineto posėdžio pranešė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas.

Remiantis kvotomis, Čekija iki 2017 metų rugsėjo turėjo priimti apie 1 600 pabėgėlių, tačiau iš vadinamosios perkėlimo programos iki šiol priėmė tik dvylika. ES pabėgėlių perkėlimo schemoje dalyvauti taip pat atsisakė Lenkija, Vengrija ir Slovakija.

Informacijos šaltinis – ELTA

 
2017.06.07; 04:00

Apie 6000 migrantų padavė į teismą Vokietijos vyriausybę dėl, jų įsitikinimo, per lėto prieglobsčio prašymo svarstymo proceso.

Vokietija išties nesusidoroja su iškilusia šia problema. Po to, kai 2015 metais sulaukė daugiau nei milijono prieglobsčio prašytojų, Vokietijos Federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras nepajėgia greitai spręsti prieglobsčio prašymų bylų: daugelio bylų svarstymas atidedas neribotam laikui.

Vidutinė prašymo išnagrinėjimo trukmė šiandien oficialiai – nuo penkerių iki šešerių mėnesių. Sudėtingų bylų svarstymas, pavyzdžiui, kai migrantai neturi asmens dokumentų, užtrunka žymiai ilgiau.

Kai kurie imigrantai tvirtina esantys labai nepatenkinti bei įsižeidę dėl tokio lėto bylų svarstymo. Būtent dėl šios priežasties Vokietijos vyriausybę jie duoda į teismą. Taip pasielgė apie 6000 imigrantų. Dažniausiai teismas priima migrantams palankų sprendimą. Pavyzdžiui, Heseno regione šiais metais migrantams palankiai pasibaigė daugiau nei 100 bylų.

Administracinio teismo Hesene atstovas Rainhardas Rutsacas (Reinhardas Ruthsatz) teigia, kad tai – tik pradžia. Jo manymu, bylų prieš vyriausybę nuolat daugės.

Taigi prieblogsčio prašytojai norėtų pagreitinti jų prašymų svarstymo procesą. Tuo tarpu ekspertai perspėja, jog tai pareigūnus gali skatinti imtis nepatikimų, skubių, paviršutiniškų patikrų, kuriomis mielai pasinaudos teroristai iš „Islamo valstybės“.

Informacijos šaltinis – Breitbart.com.

2016.08.13; 09:36

Valstybės saugumo departamentas (VSD), koordinuodamas valstybės institucijų kovą prieš terorizmą, sušaukė tarpžinybinį pasitarimą, kuriame buvo aptartos terorizmo prevencijos priemonės ir valstybės institucijų veiksmų koordinavimas, rengiantis priimti perkeliamus prieglobsčio prašytojus.

Susitarime dalyvavo VSD, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.

Continue reading „Kaip VSD tarp pabėgėlių identifikuos su terorizmu susijusius asmenis?“