Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Šiaulių rajono gyventojas, kaltinamas kariuomenėje nevykdęs vado įsakymų. Kaltinamasis per teismo posėdį prisipažino ir prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
 
26 metų V. M. teisme sakė, kad savo noru nėjęs į kariuomenę. Anot buvusio šauktinio, jau antrą dieną batalione jis pareiškė nenorintis tarnauti. Kaltinamasis tvirtino, jog labai nenorėjo tarnauti, dėl to ir maištavęs. Anot kaltinamojo, prieš priimant priesaiką jau buvo nusprendęs daryti viską, kad būtų netinkamas tarnauti.
 
Kaltinamasis prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepateikė duomenų apie laiduotoją. Todėl kitame posėdyje, kuris numatytas liepos 8 dieną, teismas planuoja apklausti laiduotoją.
 
Buvęs šauktinis kaltinamas dėl keturių nusikalstamų veikų. V. M. nuo 2019 m. rugpjūčio pabaigos buvo paskirtas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Radviliškyje. Būdamas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariu, kaltinamas nevykdęs bataliono vado įsakymo dėl priesaikos priėmimo. Be to, jaunuolis kaltinamas be pateisinamų priežasčių atsisakęs dalyvauti bazinio kario kurso užsiėmimuose, nedalyvavęs pratybose ir saviruošos užsiėmimuose. Be to, jis kaltinamas tyčia atsisakęs dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.11; 17:00

Seimo narys Povilas Urbšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadoms, aistros ir pasipiktinimas tarp politikų tebekyla. Į galimai neteisėtą poveikį politiniams procesams tyrusios vadinamosios A. Širinskienės komisijos akiratį patekęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys toliau kelia klausimus ir sako nesuprantąs, kodėl ištarusi A, valdančiųjų iniciatyva atsiradusi komisija nenori pasakyti ir B.
 
Kurį laiką nuo Seimo kadencijos pradžios kartu su „valstiečiais“ frakcijoje veikęs politikas tvirtina matąs itin keistą situaciją, kai vienoje A. Širisnkienės komisijos pateiktų išvadų jam tarsi ir inkriminuojamas priesaikos sulaužymas, tačiau adekvačių ir reaguojančių į deklaruotus nusižengimus veiksmų nebėra imamasi. Politikas stebisi, kodėl Seime sprendžiant dėl A. Širinskienės pateiktų išvadų, jam net pačiam pareiškus norą būti ištirtam, ar jis nesulaužė priesaikos ir ar nėra vertas apkaltos, patys valdantieji tokį sumanymą atmetė.
 
„Aš siūliau savo atžvilgiu pradėti tyrimą, nes, kaip išdėstė A. Širinskienė, yra priesaikos sulaužymo požymių“, – Eltai teigė P. Urbšys, akcentuodamas, kad pakliūta į absurdišką situaciją, kai ilgą laiką Seime veikusi ir savo svarbą bei objektyvumą akcentavusi komisija dabą nori užbaigti tik pranešdama apie esą padarytus didelius politikų pažeidimus.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad yra duotos priesaikos sulaužymo požymių. Tokiu atveju komisija turi būti sudaryta, kad būtų ištirta, ar tikrai tų požymių yra. Tad aš dėl to ir siūliau, kad nutarime, kuris buvo formuluojamas dėl (A. Širinskienės vadovautos komisijos – ELTA) išvadų, atsirastų dar vienas punktas. Aš siekiau, kad būtų inicijuotas tolesnis tyrimas, ar mano veiksmai atitinka Konstitucijos nuostatas dėl duotos priesaikos“, – tęsė P. Urbšys.
 
„Labai keista, jei komisija, padariusi grėsmingas išvadas, pati siekia jas nugesinti“, – pridūrė politikas.
 
P. Urbšio teigimu, žvelgiant į logiką, kurios laikėsi komisija tyrimo metu ir kurios laikosi Seimui patvirtinus išvadas dabar, nelieka nieko kito kaip sakyti, kad pagrindinis tikslas buvo tiesiog „valstiečių“ lyderių nemalonėje atsidūrusius asmenis apdrabstyti purvais.
 
„Man atrodo, kad ši komisija atliko tiesiog „Grigeo vamzdžio funkciją“. Jos tikslas buvo ne išsiaiškinti tiesą, bet kiek įmanoma apdrabstyti žmones įvairiais prasimanymais. Kaip kitaip paaiškinti?“, – apibendrino P. Urbšys.
 
A. Širinskienė teigia, kad apkaltą inicijuoti nėra prasmės: tikisi, kad P. Urbšį ir V. Pranckietį nubaus rinkėjas
 
A. Širinskienės komisijoje teigiama, kad atlikus tyrimą, negalima paneigti surinktų duomenų apie tai, kad tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys bei Seimo vadovas Viktoras Pranckietis darė įtaką neteisėtam Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). Nepaisant tokios suformuluotos išvados, P. Urbšio išreikšta iniciatyva papildyti Seimo nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos išvadų, siūlant iš esmės formuoti apkaltos komisiją jam pačiam, daugiausiai valdančiųjų pastangomis buvo atmesta.
 
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ A. Širinskienės teigimu, nors, jos giliu įsitikinimu, tiek P. Urbšys, tiek tame pačiame laikinosios komisijos epizode figūravęs Seimo pirmininkas yra verti apkaltos, tokios prabangos kaip sudaryti apkaltos komisiją, kai iki rinkimų liko nedaug laiko, tikrai neleis. Tad išvadose surašyti kaltinimai ir liks tiesiog popieriuje deklaruotais teiginiais. Politikės manymu, tai, ką pasiūlė P. Urbšys, yra ne kas kita kaip nesąmonė, skirta prisitraukti papildomo dėmesio.
 
„Aš manau, kad ponas Urbšys kartais ne visai adekvačiai vertina aplinką ir situaciją. Jis politikuoja prieš rinkimus, jis tyčiojasi iš Seimo ir valdančiųjų. Tai yra akivaizdu pažiūrėjus jo elgesį ir pasisakymus. Labai gaila, kad politikas, registruodamas visokias nesąmones – o jos yra nesąmonės, jei žiūrėsime į statutą – bando ieškoti populiarumo. Ponas Urbšys turėtų puikiai suprasti, kad apkaltos komisija yra neregistruojama vieno Seimo nario. Statutas labai aiškiai pasako, kad, berods, penktadalis Seimo narių tą gali padaryti“, – Eltai aiškino A. Širinskienė.
 
„Suvokiant, kad tai yra nestatutinis pasiūlymas, mes, kaip valdantieji, atitinkamai, ir balsavome“, – pridūrė ji.
 
Pasak politikės, procedūros reikalingos surengti apkaltą trunka per ilgai, todėl net esant įsitikinus, jog politikai yra verti apkaltos ir sulaužę priesaiką, nėra reikalo ieškoti teisingumo.
 
„Situacija yra tokia, kad artėja kadencijos pabaiga. Visi puikiai žinome, kiek trunka apkaltos veiksmai. Mano manymu, po to ką aš mačiau tyrimo metu, tiek ponas Urbšys, tiek Seimo pirmininkas tikrai būtų nusipelnę apkaltos“, – teigė politikė.
 
Ji aiškino, kad kadencijos pabaigoje apkalta apskritai yra beprasmis reikalas, net įvertinus faktą, kad įtarimų dėl galimai sulaužytos priesaikos sulaukę politikai vienos kadencijos metu, kitame Seime jau gali jaustis ramūs. Po kone dvejus metus trukusios komisijos darbo, A. Širinskienė teigė turinti viltį, kad tyrimo radare atsidūrę buvę kolegos bus įvertinti ne aktyvavus numatytas procedūras, bet rudenį vyksiančių rinkimų metu.
 
„Kadencijos pabaigoje apkalta tampa beprasmė kaip procedūra. Kelis mėnesius truks apkaltos komisija, kreipiamasis į Konstitucinį Teismą, o po to Konstitucinis Teismas 6 mėnesius – tiek maždaug skubos tvarka trunka – svarstys. Kai visas ratas apsisuks, situacija bus jau po rinkimų. Aš tiesiog labai linkiu kad nei Seimo pirmininkas, nei ponas Urbšys nebūtų kitos kadencijos Seime. Bet jei jie bus – tai tada mes turėsime konstitucinę nuostatą, kad nusižengimas, padarytas prieš Konstituciją praėjusąe kadenciją, (nebegalios – ELTA). Tada kitos kadencijos Seimas nebegalės svarstyti. Tad dėl šių teisinių ypatumų dabar kažką daryti dėl šių dviejų ponų būtų tiesiog reklama“, – apibendrino A. Širinskienė.
 
 Klausimus dėl tyrimo objektyvumo kelia opozicija ir prokuratūra
 
Seimas ketvirtadienį pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
 
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra. Pasak jos, komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 18:24

Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Trijuose Lietuvos kariuomenės daliniuose įvyko iškilmingos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijos.
 
Praėjusį penktadienį Panevėžyje, Šilalėje ir Rukloje Lietuvos Respublikai prisiekė daugiau nei 700 Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionų karių.
 
Mindaugo husarų batalione tarnaujantys šauktiniai savo vadų, tarnybos draugų ir į ceremoniją susirinkusiųjų svečių akivaizdoje priesaikos žodžius Lietuvai ištarė Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje.
 
Iškilmingoje ceremonijoje visų prisiekiančiųjų karių vardu perskaityti priesaikos tekstą ir garbė pabučiuoti bataliono vėliavą buvo suteikta jaunesniajam eiliniui Mantui Rutkauskui. Vėliau kariams buvo suteikti pirmieji kariniai laipsniai.
 
Šilalės centre iškilmingai priesaikos ceremonijai išsirikiavo Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Perskaičius priesaikos žodžius ir suteikus karinius laipsnius, ceremoniją vainikavo salvės iš bataliono arsenale esančio artilerijos pabūklo.
 
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke taip pat rikiavosi šauktiniai, kurie po Bazinio kario kurso tarnaus Inžinerijos batalione Kaune.
Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Visų prisiekiančių karių vardu Mokomojo pulko kovinę vėliavą pabučiavo Vakaris Mičiūnas. Karius palaimino Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis karo kapelionas majoras Arnoldas Valkauskas.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra vienas iš būdų įgyti pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, o karių priesaika Tėvynei – priesaika ir kiekvienam jos piliečiui. Kariai pasižada ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Konstituciją, įstatymus ir vadų įsakymus, saugoti patikėtas paslaptis, būti dorais ir garbingais kariais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 00:05

Prisiekia Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Brangūs Lietuvos žmonės, Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi, Pone Seimo pirmininke, Gerbiami Seimo nariai, Gerbiami svečiai,

šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.

Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.

Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.

Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.

Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.

Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.

Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.

Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.

Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.

Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais. Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.

Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.

Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai,  – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.

Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.

Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.

Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.

Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.

Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.

Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga.

Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:

Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.

Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.

Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.

Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.

Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.

Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.

Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.

Brangūs Lietuvos žmonės,

Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.

Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.

Vykdykime ją kartu.

Vardan tos, Lietuvos!

Ir tepadeda mums Dievas.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
 
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento kanceliarija
 
2019.07.12; 12:40

Balandžio 23 d. 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune vyks iškilminga Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtinių priesaikos ceremonija. Priesaikos priėmimo ceremonijoje dalyvaus ir pirmuosius antpečius kadetams įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Priesaikos ceremonijoje taip pat dalyvaus vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Seimo narė Aušra Papirtienė, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Renatas Požėla, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas, Kauno apygardos vyriausias prokuroras Darius Valkavičius ir kiti garbūs svečiai.

96 kadetų licėjaus auklėtiniai Lietuvos Respublikos Prezidentės, Kauno miesto visuomenės, mokytojų ir tėvelių akivaizdoje iškilmingai ištars priesaikos žodžius – savo mokymusi ir elgesiu prisidėti prie mūsų Tėvynės Lietuvos ir tautos klestėjimo, puoselėti dvasines vertybes: pilietiškumą ir patriotiškumą, pagarbiai elgtis su vyresniaisiais, savo veiksmais, elgesiu ir požiūriu gerbti licėjų ir gerą kadeto vardą.

Po iškilmingos ceremonijos visi dalyviai bus kviečiami pasivaišinti tikra kareiviška koše.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus – vienintelis Lietuvoje, savo veiklą grindžiantis sausumos kadetų ugdymo samprata. Kadetai licėjuje mokosi ne tik pagal pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas, bet ir pagal teisės bei karybos pagrindų programas.

Šiuo metu licėjuje mokosi 420 kadetų. 

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2017.04.21; 19:34

jonas-burokas

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2013 m. sausio 8 d. kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininką, Premjerą ir į Seimo narius dėl teisinės atsakomybės už galimą priesaikos Valstybei sulaužymą ir dėl to gresiančią apkaltą.

Pateikiame kreipimosi tekstą:

Visi naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai, premjeras ir vyriausybės ministrai iškilmingai, transliuojant per Lietuvos Televiziją ir Lietuvos Radiją, prisiekė saugoti Lietuvos Nepriklausomybę, kartodami kad saugos valstybės teritorinį vientisumą.

Lietuvą supančioje geopolitinėje aplinkoje tai ypač svarbi priesaikos norma, nes atkuriant Nepriklausomybę buvo labai ryškus iš užsienio palaikomas siekis suskaldyti Lietuvą gabalais ir ją politiškai dezintegruoti, kaip kad 1940 m. atsitiko Suomijoje ir jau mūsų laikais – Moldovoje.

Continue reading „LLKS perspėjimas dėl galimo priesaikos sulaužymo“

« 1 2 »

Apie septyniasdešimt kartų girdėjau priesaikos žodžius Seimo Konstitucijos salėje. Stovėdamas. Buvo daug stovinčių žmonių tribūnose. Parteryje mačiau išrinktųjų, ypatingųjų, laimingųjų galvas. Jie irgi stovėjo. Visus stovėti pakvietė Konstitucinio Teismo pirmininkas. Bet nepaprašė nevaikščioti, nesikalbėti, todėl ir išrinktieji, ir žiūrovai vaikščiojo, kalbėjosi tarpusavy. Žiūrovų vis mažėjo, mažėjo.

Pirmą kartą buvau atsidūręs tokioje situacijoje, kai reikėjo taip ilgai stovėti. Net buvęs krepšininkas, o dabar išrinktasis Sergejus Jovaiša sakė, kad lengviau sužaisti tris kėlinius… Net bažnyčioje tiek ilgai nereikia stovėti: Dievą garbindamas gali ir atsiklaupti, atsisėsti. Seime negalima. Galima išeiti, vėl ateiti. Žiūrovai išėjo ir jau negrįžo. Tribūnose nemačiau ambasadorių, garbingų svečių, Nepriklausomybės akto signatarų (vieną kitą). Gal dėl to, kad jie įvertino savo fizines jėgas?

Continue reading „Bijokite Dievo!“

nemunaitis_1

Birželio 5 d. Nemunaityje buvo daug svečių iš Vilniaus, Kauno, Alytaus. Politikų, kunigų, karių, moksleivių (jie čia netrukus bus pristatyti). Prie dviaukščio medinio namo (deja, apleisto) buvo prisimintas įvykis, apie kurį partizanų vadas Adolfas Ramanauskas – Vanagas savo knygoje “Daugel krito sūnų”, skirtoje “mažytei dukrelei Auksutei, kurios irgi ieško okupantas, kuri šiandien alksta, vargsta, žiaurios budelio rankos atplėšta nuo tėvelio ir mamytės”, rašo:

“Pamaldos baigėsi. Vyrai atliko išpažintį ir priėmė Švenčiausiąjį. Artinosi iškilmingos priesaikos priėmimas. Prieš altorių buvo pastatyta taburetė, užtiesta trispalve. Ant jos padėtas kryželis ir mano trumpasis ginklas. Kunigas pusbalsiu, bet aiškiai ir įspūdingai skaitė priesaikos tekstą.

Continue reading „Apie tuos, kurie mirę, bet amžinai gyvens“