Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, balandžio 5 d. (ELTA). Latvijos Saeima priėmė įstatymą dėl privalomosios karo tarnybos, pirmasis šaukimas numatytas šią vasarą.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“.
Įstatymas buvo priimtas 68 balsais, 11 deputatų balsavo prieš, penki susilaikė. Į nacionalinės gynybos tarnybą 11 mėnesių laikotarpiui bus šaukiami vyrai ir moterys nuo 18 iki 27 metų amžiaus. Galima atlikti civilinę arba alternatyviąją tarnybą.
Jeigu Latvijos pilietis šaukimo metu mokosi, jis turės atitarnauti baigęs mokyklą.
Tarnyba taip pat gali būti atidėta, pavyzdžiui, dėl vaiko priežiūros ar dėl šeiminių aplinkybių. Į karo tarnybą nebus šaukiami piliečiai, kurie jau yra ją atlikę užsienyje. Tokie asmenys gali kreiptis dėl savanoriškosios tarnybos. Vengimas atlikti karinę tarnybą užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Šiemet bus pašaukta 300 jaunuolių, 2024 metų sausį – dar 300. Jie bus savanoriai. Ateityje planuojama siųsti šaukimus naudojant kompiuterinę programą, kuri atsitiktinai atrenka žmones proporcingai kiekvieno Latvijos regiono gyventojų skaičiui.
Anksčiau buvo pranešta, kad Latvijos ministrų kabinetas pritarė privalomosios karo tarnybos įvedimui vyrams ir savanoriškosios moterims.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje bus sudaromi 2020 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 828 karo prievolininkus.
Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.
Kaip skelbia KAM, planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ir kiti kariuomenės atstovai.
Siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir aštuoni visuomenės atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Atsargos karininkų sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos.
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
KAM pranešime spaudai pažymima, kad šiais metais nauja bus tai, kad į sąrašus taip pat bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (vyksta 3 metus savaitgaliais) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas būtų pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
Ketvirtadienį sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Planuojama, kad 2020 m. šauktinių sąrašai ir nurodymai dėl atvykimo datos bus paskelbti iki sausio 16 d.
Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt. Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius.
Sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
Seimas nusprendė sumažinti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų karo prievolininkų amžių. Nuo 2020 metų į privalomąją karo tarnybą bus kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų amžiaus.
Už šias Karo prievolės įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.
Pasiūlymo iniciatoriai tvirtina, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkams nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba dažniau sukelia neproporcingai didelę žalą.
„Siekiame, jog nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba būtų patogesnė visiems šauktiniams, todėl šaukiamojo amžiaus mažinimas lemtų tai, kad jaunuoliai atliktų šią tarnybą prieš šeimos kūrimą, karjeros pradžią, taip pat galimai mažėtų karo tarnybos vengimo atvejų, ir vis tiek galėtume užtikrinti pakankamą kiekis potencialiai šaukiamų karo prievolininkų“, – teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Krašto apsaugos ministerijos pateiktai analizės duomenys rodo, kad vyresni nei 23 m. jaunuoliai neproporcingai dažniau patenka į šauktinių sąrašus ir būtinybė atlikti karo prievolę jiems dažnai sukelia nepatogumų dėl šeiminių, darbinių aplinkybių. Taip pat išaiškėjo, kad nemažai vyresnių nei 23 metų jaunuolių yra išvykę į užsienį ar atleidžiami nuo tarnybos dėl sveikatos sutrikimų.
Nuo 2015 m. pavasario privalomąją karo tarnybą yra atlikę 13 tūkst. karo prievolininkų. Šiais metais suplanuota pašaukti apie 3800 šauktinių. Tokį pat kiekį karo prievolininkų numatoma pakviesti ir 2020 metais.
Priimtais pakeitimais taip pat nuspręsta patvirtinti karinio personalo rezervo pertvarką, numatančią, kad aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys bus apibrėžiamas kaip parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame rezerve.
Šios Karo prievolės įstatymo pataisos įsigalios po to, kai jas pasirašys prezidentas.
ELTA primena, kad šiuo metu karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
Seimas ketvirtadienį svarstys Krašto apsaugos ministerijos siūlymą dėl naujo šaukiamojo amžiaus į privalomąją karo tarnybą nustatymo – į ją būtų kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų amžiaus.
Pastebėta, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkai yra mažiau motyvuoti, dažniau ieško galimybių išvengti tarnybos, vilkinant šaukimo ir atsakomybės taikymo procedūras, Eltai yra sakęs krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
Jo teigimu, įteisinus siūlymą būtų galima pašaukti apie 3 tūkst. nesimokančių 18-mečių karo prievolininkų, o šaukimas jiems būtų papildomas postūmis planuoti savo ateitį ir karinę tarnybą atlikti prieš studijas, šeimos kūrimą, karjeros pradžią.
„Manome, kad tai galimai padėtų mažinti karo tarnybos vengimo atvejų ir vis tiek užtikrintų pakankamą skaičių potencialiai šaukiamų karo prievolininkų“, – sakė V. Umbrasas.
ELTA primena, kad šiuo metu karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
Gatrobare „Plus Plus Plus“ kandidatas į Lietuvos prezidentus Gitanas Nausėda dalyvavo diskusijoje su visuomene. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniuje vykusiame susitikime su visuomene prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda sakė esantis už visuotinę privalomąją karo tarnybą, tačiau ją esą reikėtų įvesti laipsniškai.
„Aš esu už visuotinį šaukimą. Tiktai turbūt pasakyčiau taip: merginos turėtų galimybę pasirinkti, ar jos nori tarnauti, ar ne. Aš manau, kad jos puikiausiai gali rasti pritaikymą savo gebėjimams šiuolaikinėje kariuomenėje, kadangi tai nebėra Stalonės muskulais pasipuošusių vaikinų užsiėmimas, o tai yra ir intelektualus darbas, ir įdomios IT sritys, kuriose merginos galėtų rasti pritaikymus savo gabumams“, – sakė G. Nausėda.
Kartu jis pridūrė, kad visuotinę privalomąją karo tarnybą reikėtų įvesti laipsniškai: „Taip, aš už visuotinę šaukimo sistemą, bet reikėtų ją įvesti pamažu, nes šiuo metu mes neturime infrastruktūros visuotinio šaukimo sistemai. Mes neturime pakankamai lėšų skyrę šitam reikalui, ir dėl to tai turi būti daroma tik ateityje ir atsargiai“.
Klaipėdos mieste dislokuotame Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione rugpjūčio 1 d. laukiama rekordinio Nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos (NPPKT) karių skaičiaus. Į batalioną devyniems mėnesiams atvyksta per 630 jaunuolių, iš jų beveik dvi dešimtys merginų. Visi jaunuoliai tarnybą atlikti pasirinko savo noru.
Į Klaipėdoje dislokuotą kariuomenės dalinį vaikinai ir merginos atvyks iš visų šalies regionų. Jaunuoliai batalione 9 mėn. mokysis individualių kario įgūdžių, įgis karines specialybes, bus ugdomi ir kolektyvinių įgūdžių.
Pirmąją atvykimo į Dragūnų batalioną dieną naujokai gaus uniformas ir ekipuotę, susipažins su daliniu ir įsikurs kareivinėse. Pagal mokymų planą, pradžioje šauktiniai dalyvaus baziniame kario kurse, kurio metu kariai mokysis rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis. Vėliau jie bus rengiami kaip kariai specialistai, įgis specialybes.
Dragūnų batalionas yra aukštai vertinamas pratybose tiek Lietuvos mastu, tiek sąjungininkų. Dragūnų kariai nuolat dalyvauja tarptautinėse operacijose. Batalionas gerai žinomas ne vien pajūryje – dragūnai pasižymi aukštais rezultatais kariškių sporto varžybose ir turnyruose.
Šiemet į Lietuvos kariuomenę šaukiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Pagal 2015-aisiais patvirtintą planą, šaukiamųjų skaičius turi nuolat didėti, tuo pačiu kuriant naujus kariuomenės padalinius, atnaujinant ginkluotę, plečiant infrastruktūrą, vykdant kitus pirkimus.
Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija per 2016 m. tris ketvirčius atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų Lietuvos karių drausmės pažeidimų, išnagrinėjo 36 karių skundus dėl įvairių su tarnyba susijusių aplinkybių.
Pasitikėjimo telefonu arba elektroniniu paštu taip pat gauta ir išnagrinėta apie 100 pranešimų, kuriuose pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimai padarytus pažeidimus.
Karišku žingsniu – į Daukanto aikštę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siekdami užtikrinti karių teisių apsaugą, vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą ir patikrinti karinių vienetų pasirengimą, Generalinės inspekcijos inspektoriai iki 2016 m. spalio apsilankė 10-yje Lietuvos kariuomenės dalinių.
Per tą patį laikotarpį generalinė inspekcija gavo ir patikrino apie 200 šiais metais kitų krašto apsaugos padalinių vykdytų tarnybinių patikrinimų medžiagų ir išvadų dėl karių padarytų drausmės pažeidimų, didžioji dauguma kurių buvo įvykdyti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Vykdyti tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai
Vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimus, Generalinė inspekcija per 2016 m. sausio-spalio mėn. atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų profesinės karo tarnybos karių drausmės pažeidimų pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą. Tarnybinių patikrinimų metu įvertinus aplinkybes buvo paskirtos 6 drausminės nuobaudos.
Tarnybiniai patikrinimai atlikti pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas), 70 straipsnį (Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimas) ir 90 straipsnį (Statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas).
Taip pat iki spalio mėnesio Generalinė inspekcija, pagal išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, išnagrinėjo 36 karių skundus. Pasak Generalinės inspekcijos atstovų, kariai teikė skundus dėl paskirtų drausminių nuobaudų, priedų nemokėjimo, kelionės išlaidų nekompensavimo ir karių tarnybos vertinimo. Išnagrinėjus karių pateiktus skundus ir jų aplinkybes, beveik pusės pareiškėjų teisės buvo apgintos ir jų skundai buvo patenkinti.
Generalinės inspekcijos atstovai rengė susitikimus su Lietuvos kariuomenės dalinių kariais
Generalinės inspekcijos inspektoriai per 2016 m. sausio-spalio mėn. dalyvavo 10-yje susitikimų Lietuvos kariuomenės daliniuose, kuriuose susitiko su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Pasak daliniuose apsilankiusių darbuotojų, susitikimai su kariais buvo naudingi, siekiant užtikrinti karių teisių apsaugą ir vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą.
Generalinės inspekcijos darbuotojai su profesinės karo tarnybos kariais aptarė karo tarnybos organizavimo ypatumus, diskutavo apie tai, kuo ši tarnyba skiriasi nuo civilinės tarnybos. Kariai buvo supažindinti su priimamų sprendimų faktiniu, procesiniu ir teisiniu pagrįstumu, taip pat teisinės atsakomybės rūšimis, principais ir karių drausminės atsakomybės pagrindais bei karių drausmės pažeidimų tyrimo procesu.
Su profesinės karo tarnybos kariais, Generalinės inspekcijos specialistai apžvelgė privalomosios pradinės karo tarnybos vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas. Taip pat aptartos privalomosios pradinės karo tarnybos karių dažniausiai keliamos problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Susitikimuose su nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančiais kariais, nedalyvaujant jų vadams, kalbėjosi apie šauktinių tarnybos darbotvarkę, poilsio sąlygas, aprūpinimą ir maitinimą, aptarė kitus jaunuoliams rūpimus klausimus.
Susitikimų metu, kurie vyko įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, buvo siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. Šauktiniams kariams taip pat buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas.
Tokius susitikimus su šauktinių tarnybą atliekančiais karias Generalinė inspekcija pradėjo rengti nuo 2015 m. atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Patikrino Lietuvos kariuomenės vienetų pasirengimą vykdyti paskirtas užduotis
Per tris 2016 m. ketvirčius Generalinės inspekcijos specialistai taip pat atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl jų pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas.
Generalinės inspekcijos atstovai lankydamiesi Lietuvos kariuomenės karinių vienetuose taip pat atliko dalinių pratybų ir budrumo lygių patikrinimus. Jų metu įvertino Lietuvos kariuomenės vienetų vykdomą veiklą ir pasirengimą veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį.
Informacijos apie pažeidimus teikimas
Į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, daromus ar ketinamus daryti teisės pažeidimą (-us).
Informaciją apie pažeidimus galite pranešti pasitikėjimo telefonu (8 5) 261 2429 (visą parą) arba elektroniniu paštu karstalinija@kam.lt. Pranešimai priimami valstybine lietuvių kalba. Pateikdami Informaciją apie pažeidimus, nurodykite įvykio vietą, laiką ir kitas aplinkybes. Teikiant informaciją telefonu, skambutis apmokestinamas pagal ryšio tiekėjų nustatytus tarifus.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių dėl jo viešų teiginių, kad neva emigracijos didėjimą lėmė atnaujintas šaukimas į Lietuvos kariuomenę.
„Prašau Jūsų nurodyti analizę, kuria remiatės teigdamas, jog išaugusios emigracijos priežastis yra šiais metais grąžintas šaukimas į privalomąją karo tarnybą“, – kreipimesi teigia Seimo narė.
Sausio 7 d. Krašto apsaugos ministerijoje sudaryti 2016 metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. Pagal juos šaukimo nurodymai bus išsiųsti 30 228 karo prievolininkams.
Sudaryti šaukimo sąrašai per dvi darbo dienas nuo jų sudarymo, t.y. sausio 11 dieną, bus paskelbti interneto svetainėje http://sauktiniai.kam.lt.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje, kur susitiko su privalomąją karo tarnybą pradedančiais kariais, domėjosi jų tarnybos ir poilsio sąlygomis bei dovanojo knygų kariuomenės savanoriams.
Šiame batalione devynis mėnesius truksiančią karo tarnybą vakar pradėjo 342 jaunuoliai. Visi jie Lietuvai tarnauti nusprendė savanoriškai arba patekę į šaukimo sąrašus pareiškė norą ją atlikti pirmumo tvarka. Tarp naujų šauktinių yra 10 merginų.Karaliaus Mindaugo husarų batalionas
Lapkričio 9 d. krašto apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad 2016 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia – sausio 7 diena.
Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, bus sudaromi 2016 metų karo prievolininkų sąrašai, pagal kuriuos bus pradedami siųsti šaukimo nurodymai. Kaip ir šiemet, kitais metais devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 tūkst. jaunuolių.
TS-LKD Taryba priėmė rezoliucijas aktualiais valstybei klausimais. Ši rezoliucija – dėl Lietuvos kariuomenės.
Po 2014 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir po Krymo aneksijos iš esmės pasikeitė didžiosios dalies Lietuvos visuomenės ir politinių partijų požiūris į krašto gynybą. Buvo pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas, padidintas gynybos finansavimas, o šių metų pavasarį – sugrąžinta 2008 metais sustabdyta karo prievolė.
2015 metais į tarnybą pakviesta 3000 jaunuolių, suplanuoti panašūs ribiniai šaukiamųjų skaičiai iki 2020 metų. Numatyta didinti profesinės kariuomenės personalą, atnaujinti, modernizuoti ginkluotę.
Spalio 26-oji – Didžiojo kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje – svarbi diena: į dalinį atvyksta 499 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, kurie papildys jau per 1,1 tūkst. šiuo metu savanoriškai karo tarnybą atliekančių Lietuvos vaikinų ir merginų gretas.
Spalio 9 d. kario priesaiką Lietuvai davė dar apie 600 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Jie šiuo metu tarnauja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione Tauragėje, LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje ir LDK Gedimino štabo batalione Vilniuje.
Ceremonijų metu kariai prisiekė ištikimai tarnauti savo šaliai ir negailėdami jėgų ir net gyvybės ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
Spalio 26-oji – Didžiojo kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje – svarbi diena: į dalinį atvyksta 499 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, kurie papildys jau per 1,1 tūkst. šiuo metu savanoriškai karo tarnybą atliekančių Lietuvos vaikinų ir merginų gretas.
