Tarptautinė bendruomenė smerkia smurtinį protestų malšinimą Kolumbijoje. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES) ir JAV antradienį pasmerkė neproporcingą Kolumbijos policijos jėgos naudojimą, siekiant sukontroliuoti beveik savaitę vykstančius antivyriausybinius protestus.
 
Oficialiais duomenimis, per susirėmimus su Kolumbijos saugumo pajėgomis žuvo 19 žmonių, o 846 buvo sužeisti.
 
Kolumbijos žmogaus teisių ombudsmenas nurodo, kad dar 89 žmonės yra įtraukti į dingusiųjų sąrašą.
 
Kolumbijoje praėjusį trečiadienį tūkstančiai gyventojų išėjo į gatves protestuoti prieš pasiūlytą mokesčių reformą, bet nuo to laiko protestai peraugo į platesnius protestus prieš prezidento Ivano Duque vyriausybę.
 
Kalio mieste – trečiame pagal dydį Kolumbijos mieste ir labiausiai nukentėjusiame nuo dabartinių neramumų – vyriausybės nurodymu nuo penktadienio gatvėse patruliuoja kariai.
 
Gynybos ministerija visoje šalyje dislokavo 47 500 uniformuotų pareigūnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 10:10

Briuselio policija sulaikė 132 nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.

Briuselio policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išvaikytų viename miesto parke į protesto vakarėlį susirinkusią minią bei sulaikė 132 šio vakarėlio dalyvius, skelbiama oficialioje policijos ataskaitoje.
 
Pasak policijos, 15 protestuotojų buvo sužeisti, kuomet šeštadienį policijos pareigūnai išvaikė vakarėlio dalyvius panašiai. Po susirėmimų trys policijos pareigūnai dėl sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę, o dar keletas patyrė lengvus sužalojimus.
 
Vakarėlyje dalyvavo apie 1 000–2 000 daugiausia jaunų žmonių, susirinkusių protestuoti prieš apribojimus, skirtus kovoti su COVID-19 plitimu šalyje.
 
Premjeras Alexanderis de Croo paragino protestuotojus išsiskirstyti, o į parką buvo pasiųstą 600 riaušių policijos pareigūnų, kelios vandens patrankos ir raitoji policija. Protestuotojams nesitraukiant ir skanduojant „Laisvė!“, policijos pareigūnai išvaikė susirinkusiuosius.
 
Prieš mėnesį, balandžio 1 d., tame pačiame parke taip pat buvo susirinkę 2 tūkst. žmonių.
Briuselio policija gaudė nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
 
Belgijoje šiuo metu galioja antrasis nacionalinis karantinas, o barai ir restoranai uždaryti nuo pat spalio pabaigos.
 
Vis dėlto, vakcinacijos tempai spartėja ir nuo gegužės 8 d. planuojama leisti kavinės ir restoranams priimti lankytojus lauko terasose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.03; 07:00

Tegyvuoja Baltarusija. Slaptai.lt nuotr.

Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios. Jie taip pat pažymi, kad nesutampant komunikacijai tarp „Swedbank“, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, bei URM, „Belorus“ darbuotojams vis dar nepavyksta sumokėti jiems priklausančio atlygio. Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžia, kad apie taikomų sankcijų teisingumą perduota spręsti teismui.
 
„Belorus“ sanatorijos advokatas Justas Čobotas, pristatydamas šiuo metu susidariusią situaciją, pažymėjo, kad sanatorija yra finansuojama iš Baltarusijos biudžeto, todėl gauti lėšas atsiskaitymui su darbuotojais būtina būtent iš jo. Tuo metu „Swedbank“ bankas, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, lėšų „Belorus“ pervesti nesutinka.
 
„Tai yra vienintelis būdas atsiskaityti su darbuotojais. Situacija yra sudėtinga todėl, kad iš „Swedbank“ dar vasario 23 d. gavome raštą, kad pinigai, pervesti iš Baltarusijos, nebus įskaityti į sanatorijos sąskaitą. Po tokio rašto buvo kreiptasi į URM ir ji balandžio 13 d. atsakė, kad lėšų pervedimas į sanatorijos banko sąskaitą Lietuvoje yra leidžiamas, jei tos lėšos bus naudojamos išimtinai atsiskaitymui su darbuotojais ir kitiems atsiskaitymams, kuriems pritars URM. (…)
 
Visgi balandžio 21 d. buvo dar kartą gautas „Swedbank“ raštas, kad pinigai, kurie bus pervedam iš Baltarusijos biudžeto, nebus įskaitomi į sanatorijos banko sąskaitą“, – Seimo komitete pirmadienį teigė J. Čobotas.
Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
 
Tuo metu sanatorijos „Belorus“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Čėsna teigė, kad URM taikomos sankcijos sanatorijai yra pernelyg griežtos.
 
„Europos Komisijos (EK) rašte sakoma, kad niekas kitas, o tik Užsienio reikalų ministerija (URM) yra atsakinga už sankcijų pritaikymą, išimčių pritaikymą ar nepritaikymą Lietuvoje. Tad mes nesuprantame, kodėl URM, matydama, kaip 350 Lietuvos piliečių ir kelios dešimtys gyventojų, kurie neturi Lietuvos pilietybės, bet visą gyvenimą mokėjo mokesčius Lietuvai, negali pritaikyti konkrečios išimties mūsų sanatorijai?”, – klausė jis.
 
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų interesams atstovaujantis advokatas Andrius Krištapavičius pridūrė, kad Vyriausybės iki šiol priimti sprendimai siekiant padėti „Belorus“ darbuotojams buvo pernelyg marginalūs ir neadekvatūs.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
 
„Kaip matome, praėjo jau beveik pusė metų, bet esame atsidūrę akligatvyje, nes iš valstybės viskas, kas buvo padaryta, tai priimti įstatymų pakeitimai, kurie numatė, kad sanatoriją paliekantys darbuotojai pretenduoja į tam tikras socialines garantijas. Valstybei pasirodė, kad tokiu būdu ji padarys kažkokią malonę sanatorijoje dirbantiems darbuotojams. Bet tai yra visiška netiesa, nes darbuotojai nori, kad jiems būtų užtikrinta jų normali konstitucinė teisė pasirinkti darbą ir dirbti jį ten, kur jie nori“, – pabrėžė jis.
 
Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad dėl susidariusios situacijos neteisinga kaltinti URM.
 
„Iš sanatorijos „Belorus“ atstovų vėl girdžiu nuosekliai kuriamą naratyvą, kad URM yra kažkoks tarsi blogio įsikūnijimas, kuris tarsi veikia prieš savo žmones. Ir piketai rengiami prie URM. Manau, kad piketus dėl šios problemos reiktų rengti kitoje vietoje, Minske, prie Baltarusijos prezidento administracijos, kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai. Jeigu nebūtų daromi nusikaltimai, jei tam tikri žmonės nebūtų prieš daug metų įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą, to nebūtų buvę“, – akcentavo jis.
 
Viceministras pabrėžė, kad visais kartais, kiek buvo kreiptasi dėl išimčių, kurios yra leidžiamos teisės aktais, taikymo „Belorus“ sanatorijai, URM priėmė atitinkamus sprendimus.
 
„Visais atvejais, kai buvo kreipiamasi į URM dėl įstatymais, tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais, leidžiamų išimčių taikymų, sprendimai buvo priimti. Buvo keletas atvejų, (…) kai buvo kreiptasi iš „Belorus“, bet nebuvo pateikti reikiami dokumentai: (…) jei sanatorijos administracija neatlieka savo pareigos, nereikėtų ant URM permesit (kaltės – ELTA), tarsi URM nevykdo savo įstatymu numatytų pareigų“, – tikino jis.
Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
E. Meilūnas taip pat pažymėjo, kad URM neturi teisės duoti nurodymų „Swedbank“ dėl lėšų pervedimo atitinkamoms institucijoms.
 
„Man keista buvo girdėti, kad URM turi duoti nurodymą bankui. Nurodymą gali duoti tik teismas priimdamas atitinkamą sprendimą. URM jokiam privačiam subjektui jokių nurodymų duoti negali, įstatymai to neleidžia“, – sakė jis, pažymėdamas, kad teismas netrukus taip pat spręs, ar sankcijos, taikomos „Belorus“, yra teisėtos.
 
„Buvo paminėta, kad sankcijos pritaikytos neteisėtai ir neteisingai. (…) Šiuo klausimu galima turėti įvairių nuomonių, tačiau iš teisinės pusės žiūrint, ar sankcijos pritaikytos teisėtai, ar ne, sprendimą priima teismas. Dabar, kiek mums žinoma, yra byla ir teismas priims atitinkamą sprendimą“, – sakė jis.
 
„Sodra“ neigia ketinimus sanatorijai inicijuoti bankrotą
 
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų advokatas J. Čobatas mano, kad „Sodra“ įstaigai gali inicijuoti bankrotą.
 
„Buvo gautas raštas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, buvo areštuotas sanatorijos turtas, taip pat yra gaunami pranešimai, kuriais yra reikalaujama papildomų duomenų apie tai, koks yra sanatorijos turtas ir panašiai, iš ko matome, kad, kaip ir nurodė per praeito komiteto posėdį, „Sodra“ ketina inicijuoti bankroto bylos iškėlimą“, – komitetų posėdyje teigė J. Čobotas.
 
„Bankroto bylos kėlimas įstaigai, kuriai yra skirtas pakankamas finansavimas (…), laukia pinigai, kurie galėtų būti sumokėti darbuotojams Lietuvoje (…), aš manau, kad yra tikrai neatsakinga situacija. Prašome visų institucijų atkreipti dėmesį ir spręsti šią susidariusią sudėtingą situaciją“, – taip pat akcentavo jis.
Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
 
Visgi „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježys Miskis akcentuoja, kad kol kas ketinimų „Belorus“ sanatorijai iškelti bankroto bylą nėra. „Sodros“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad bankroto bylą, įvertinęs visas aplinkybes, kelia teismas.
 
„Kol kas ketinimų iškelti bankroto bylos tikrai neturime, turime susipažinti su visa informacija, o po to veiksime pagal nustatytas procedūras“, – teigė J. Miskis.
 
„Pirmas dalykas, reikia susipažinti su turtine, finansine padėtimi įmonės, ar įmanoma išieškoti tas lėšas ir atgauti, sumažinti įsiskolinimą, ar neįmanoma. O, kita vertus, reikia turėti omenyje, kad ne „Sodra“ ir ne kitos institucijos kelia bankroto bylą, o teismas kelia bankroto bylą. Ir jeigu yra visi pagrindai bankroto bylai iškelti, tai ši bankroto byla turės būti iškelta“, – taip pat pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 06:07

Per protestus A. Navalnui paremti Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Per demonstracijas, skirtas paremti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, trečiadienį Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių.
 
Žmogaus teisių portalas „ovdinfo.org“ pranešė, kad daugiau kaip 80 miestų suimta per 1 000 protestuotojų, 300 jų – vien tik Sankt Peterburge.
 
Žmonės, nepaisydami tarnybų grasinimų, skandavo „Laivę Navalnui“ ir reikalavo kolonijoje sunkiai susirgusiam 44-erių opozicionieriui suteikti medicininę pagalbą. Anot pranešimų, pavieniais atvejais būta policijos smurto prieš taikius demonstrantus.
 
A. Navalnas prieš tris savaites paskelbė bado streiką, taip siekdamas, kad jį apžiūrėtų nepriklausomas gydytojas. Jis skundžiasi nugaros skausmais ir galūnių tirpimu. Šiuo metu jis perkeltas į kolonijos ligoninę. Rusų žinybos neįžvelgia pavojaus A. Navalno gyvybei.
 
Nesankcionuotose demonstracijose dalyvavo ir A. Navalno žmonija Julija, jo brolis Olegas ir jo motina. Dar prieš protestus sulaikytos artimos Kremliaus kritiko bendražygės Liubovė Sobol ir Kira Jarmyš. Pastaroji pranešė, kad yra dešimčiai dienų areštuota. To priežastis nežinoma.
 
Žinybos prieš tai įspėjo žmones dėl dalyvavimo protestuose. Rusijos sostinės centre susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, kad paremtų A. Navalną, pranešė nepriklausomi stebėtojau. Pro šalį pravažiuojančių automobilių vairuotojai spaudė garso signalus, taip reikšdami paramą demonstrantams. Daugelis protestuotojų sakė įveikę baimes ir susirinkę palaikyti A. Navalną. Policija kalbėjo apie 6 000 dalyvių.
 
A.Navalną remiantys protestuotojai. EPA – ELTA nuotr.

Per garsiakalbius žmonės – daugelyje šalies miestų – reikalavo ir prezidento Vladimiro Putino atsistatydinimo. Jie skandavo „Putinas – vagis“ ir „Putinai, traukis“. Jie kaltino Kremliaus šeimininką kitaminčių engimu bei korupcija ir šaukė „Laivė, laisvė“.
 
Tūkstančiai žmonių į gatves išėjo ir Sibire. Sankt Peterburge, kuris yra prezidento gimtasis miestas, protestuotojai skandavo „Putinas – žudikas“, „Laisvę politiniams kaliniams“ ir „Gydytoją A. Navalnui“.
 
Interneto televizijos „Dožd“ duomenimis, čia prieš taikius demonstrantus panaudoti elektrošoko prietaisai. Maskvoje saugumo pajėgos – priešingai ne per protestus žiemą – pradžioje elgėsi šiek tiek santūriau, pasakojo reporteriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 11:11

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) praneša palaikanti „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos protestus dėl neatsakingos bendrovės vykdomos politikos darbuotojų atžvilgiu.
 
Trijų dienų piketų ciklu prie Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai siekia atkreipti sostinės valdžios dėmesį į nelogiškus vadovybės sprendimus atleisti dalį darbuotojų, o steigti naujus vadovų etatus. Be to, siūloma nuo 10 iki 20 proc. didinti bendrovės vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir tarnautojų ketvirtinę premiją.
 
Ketvirtadienį protesto akcijoje praneša dalyvausianti ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
 
„Per pastaruosius ketverius metus bendrovėje vyko daugybė struktūrinių pertvarkymų, kurie iš esmės parodė viena – bendrovė neturi aiškių tikslų. Tai kuria etatus, tai jungia skyrius, vėliau juos naikina ar skiria. Ir visada tai koks chaotiškas veiksmas vedamas ne noro kurti, atsakingai ir pasvertai optimizuojant bendrovės veiklą, atsižvelgiant į konkurencinę aplinką ir keliamus tikslus, o lyg žaidžiant loto, kur reikia tiesiog spėlioti ir tikėtis sėkmės, pamirštant, kad už viso to jų žaidimo slypi eilinių bendrovės darbuotojų likimai ir jų lūkesčiai“, – sako profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
 
LPSK pirmininkė I.Ruginienė stebisi tokia bendrovės ir jos savininkės – Vilniaus miesto savivaldybės – politika.
 
„Pirmąją piketo dieną niekas iš savivaldybės protestuojantiems darbuotojams neparodė jokio dėmesio. Sunku suprasti, kaip sostinės valdžia ketina didinti viešojo transporto patrauklumą, juk net ekonomikos mokslų neragavę žmonės supranta, kad paslaugos kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip darbe jaučiasi darbuotojai“, – piktinosi pirmininkė.
 
Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjunga reikalauja, kad nebūtų kuriami naujų direktorių ir vadovų etatai atleidžiant kitus darbuotojus, būtų atsakingai persvarstytas remonto dirbtuvių darbuotojų etatų mažinimas, atsižvelgiant ne į trumpalaikę finansinę naudą, o įvertinant galimas neigiamas pasekmes bendrovės darbui 2021 m. Taip pat reikalaujama pateikti informaciją, kiek bendrovei per metus papildomai prireiks lėšų naujiems eksploatacijos direktoriaus ir komunikacijos vadovo etatams išlaikyti bei iš kokių lėšų bendrovė siūlo nuo 10 iki 20 proc. didinti bendrovės vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir tarnautojų ketvirtinę premiją.
 
Be to, reikalaujama įgyvendinti bendrovės valdybos atmestą darbuotojų atstovų teisę susitikti su bendrovės valdyba ir surengti konsultacijas dėl struktūrinių pertvarkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 10:55

A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad baltarusiai ateityje turės kitų prezidentų, tačiau kol kas paragino visus išlikti kantrius ir išlaikyti liaudies vienybę.
 
„Bus kitų prezidentų. Galiu garantuoti. Tada galėsite palyginti ir viską suprasti. Dabar tiesiog išlikite kantrūs“, – susitikime su pienininkystės kompanijos darbuotojais Gardine sakė A. Lukašenka.
 
A. Lukašenka, be kita ko, įspėjo, kad „pasaulis išprotėjo“, ir paprašė savo bendrapiliečių būti arčiau vienas kito.
 
Baltarusijoje masiniai protestai prieš A. Lukašenką prasidėjo po ginčytinų prezidento rinkimų rugpjūčio 9 d., kurie laikomi suklastotais jo naudai. Pagrindinė opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja ir jos šalininkai atmetė rinkimų rezultatus kaip suklastotus.
Institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš daugiausia taikius protestuotojus. Policija naudojo ašarines dujas, lazdas ir apsvaiginti skirtas granatas, siekdama išvaikyti demonstrantus.
 
A. Lukašenka daugiau kaip 26 metus valdo Baltarusiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.20; 00:30

Mianmare per protestus sekmadienį žuvusių žmonių skaičius išaugo iki šešių. EPA-ELTA nuotr.

Per protestus prieš karinę chuntą Mianmare trečiadienį, JT duomenimis, žuvo 38 žmonės. Tai „kruviniausia“ diena šalyje nuo karinio pučo vasario 1 dieną, virtualioje spaudos konferencijoje sakė JT pasiuntinė Christine Schraner Burgener. Iš viso nuo protestų pradžios jau žuvo daugiau kaip 50 žmonių.
 
Trečiadienį keliuose miestuose be didelių perspėjimų į demonstrantus buvo šaudoma tikrais šoviniais, pasakojo liudininkai. Tai buvo jau 30-oji pasipriešinimo diena. Saugumo pajėgos vėl panaudojo ašarines dujas, akinamąsias granatas ir gumines kulkas, rašo portalas „Eleven Myanmar“.
 
Nuo pučo Mianmare bent laikinai buvo sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių.
 
Dėl besitęsiančio smurto JT Saugumo Taryba vėl aptars krizę. Anot diplomatų, Jungtinė Karalystė paprašė penktadienį sušaukti posėdį už uždarų durų Niujorke. Ir trečiadienį socialiniuose tinkluose skambėjo raginimai JT padėti šaliai. Vis dažniau liudininkai vadina Mianmarą „karo zona“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 00:30

Mianmare – sunkiai sužeistas protestuotojas. EPA-ELTA nuotr.

Mianmare sekmadienį dėl saugumo pajėgų veiksmų žuvo šeši protestuotojai, pranešė medikai ir pareigūnai. Ši diena yra kruviniausia nuo protestų prieš karinį perversmą ir naują karinį režimą pradžios.
 
Gelbėtojai agentūrai AFP sakė, kad trys vyrai buvo nušauti pietiniame Davėjaus mieste, du paaugliai žuvo Bago mieste. Šešta auka, pasak įstatymų leidėjo iš nuverstos Mianmaro civilinės vyriausybės, žuvo Jangone.
 
Nuo karinio perversmo vasario 1 d. Mianmare rengiamos didžiulės demonstracijos ir vykdoma pilietinio nepaklusnumo kampanija.
Protestuotojai reikalauja grąžinti valdžią nuverstai Aung San Suu Kyi civilinei vyriausybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.01; 00:55

Alžyro vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį į Alžyro sostinės ir kitų miestų gatves susirinko tūkstančiai gyventojų, norinčių paminėti antrąsias prieš vyriausybę nukreipto protestuotojų judėjimo „Hirak“ pradžios metines.
 
2019 m. balandį protestai privertė atsistatydinti ilgametį prezidentą Abdelazizą Boutefliką.
 
Pirmadienį Alžyre surengta demonstracija yra didžiausia nuo praėjusių metų kovo, kai protestai dėl COVID-19 pandemijos buvo sustabdyti.
 
Alžyre dislokuotos policijos pajėgos ir sraigtasparniai.
 
„Čia esame ne tam, kad švęstume, o tam, kad pareikalautume jūsų pasitraukimo“, – skelbė protestuotojai. Jų teigimu, režimas nelabai pasikeitė nuo to laiko, kai šalį valdė A. Bouteflika.
 
Dėl sostinėje įrengtų patikros punktų susidarė automobilių spūstys, šiuose punktuose tikrinamos tapatybės, keletas žmonių buvo sulaikyti.
 
Policija mėgino sukliudyti protestuotojams būriuotis aplink paštą, kur vyko esminės 2019 m. vasario 22 d. sostinėje bei kituose šalies miestuose prasidėjusios demonstracijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 00:55

Lukašenka Aliaksandras. EPA – ELTA fotografija

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pasmerkė šešis mėnesius šalyje vykstančius protestus prieš jo valdymą kaip užsienio diriguojamą „maištą“ ir pasižadėjo priešintis spaudimui, praneša agentūra AP.
 
A. Lukašenka ketvirtadienį visos Baltarusijos liaudies susirinkimo dalyviams sakė, kad už protestų stovi „labai galingos jėgos“ užsienyje. Jis nedetalizavo, bet per pastaruosius kelis mėnesius ne kartą kaltino Vakarus kurstant protestus.
 
A. Lukašenka sušaukė susirinkimą aptarti šalies plėtros planus, bet opozicija pasmerkė tai kaip bandymą sustiprinti jo valdžią ir numalšinti visuomenės pyktį neaiškiais pažadais apie reformas.
 
Baltarusijoje masiniai protestai prieš A. Lukašenką prasidėjo po ginčytinų prezidento rinkimų rugpjūčio 9 d., kurie laikomi suklastotais jo naudai. Pagrindinė opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja ir jos šalininkai atmetė rinkimų rezultatus kaip suklastotus.
 
Institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš daugiausia taikius protestuotojus. Policija naudojo ašarines dujas, lazdas ir apsvaiginti skirtas granatas, siekdama išvaikyti demonstrantus. Pasak žmogaus teisių gynėjų, nuo protestų pradžios buvo sulaikyta daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, tūkstančiai jų žiauriai sumušti.
 
A. Lukašenka daugiau kaip 26 metus valdo Baltarusiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 16:00

Mianmare – protestai prieš karinį perversmą. EPA-ELTA nuotr.

Mianmare tūkstančiai įvykdytam kariniam perversmui nepritariančių žmonių nepaisė naujo kariuomenės draudimo rengti mitingus ir antradienį – ketvirtą dieną iš eilės – išėjo į gatves.
 
Stebėdamas, kaip šimtai tūkstančių žmonių protestuoja prieš praėjusią savaitę įvykdytą perversmą, chuntos vadas generolas Minas Aungas Hlaingas pirmadienio vakarą pasakė kalbą per televiziją, siekdamas pateisinti valdžios perėmimą. Jis teigė, kad karinis valstybės perversmas yra grindžiamas „rinkėjų sukčiavimu“, tačiau pažadėjo atiduoti valdžią po naujų rinkimų.
 
Jo kalba pasirodė po to, kai kariuomenė uždraudė daugiau kaip penkių žmonių susibūrimus Jangono – šalies komercinės sostinės – dalyse ir kitose šalies vietose, kur savaitgalį ir pirmadienį vyko didžiuliai protestai. Be to, karštuosiuose protestų taškuose buvo įvesta naktinė komendanto valanda.
 
Nepaisant to, antradienio rytą įvairiose Jangono vietose, taip pat šalia Nacionalinės demokratijos lygos (NDL) partijos, vadovaujamos nuverstos lyderės Aung San Suu Kyi, būstinės kilo nauji protestai. Moteris buvo sulaikyta perversmo dieną.
 
Protestuotojai nešė plakatus su užrašais „Norime savo lyderio“, omenyje turint Aung San Suu Kyi, ir „Jokios diktatūros“.
 
San Čaungo rajone, kur buvo uždrausti dideli sambūriai, daugybė mokytojų žygiavo pagrindiniu keliu. Kamajuto rajone taip pat susirinko šimtai protestuotojų, dainuodami dainas ir mosuodami plakatais.
 
Sostinėje Neipide policija ne kartą panaudojo vandens patranką prieš nedidelę protestuotojų minią, kuri atsisakė pasitraukti. „Nutraukite karinę diktatūrą“, – šaukė jie.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 08:00

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno rėmėjai sekmadienį kviečia žmones į naujus visuotinius protestus. Demonstracijos planuojamos daugiau kaip 100 šalies miestų, pranešė opozicijos lyderio komanda. Žinybos primygtinai įspėja dėl dalyvavimo nesankcionuotose akcijose.
 
Sostinės Maskvos centre dėl čia 12 val. vietos laiku (11 val. Lietuvos laiku) planuojamų protestų bus uždarytos septynios metro stotys.
Jau praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių daugiau kaip 100 miestų reikalavo paleisti A. Navalną ir kartu protestavo prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvo sulaikyta apie 4 000 asmenų, būta daug sužeistųjų.
 
Kad užgniaužtų naujus protestus, šią savaitę rusų tarnybos ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš vyriausybės kritiko bendražygius. Penktadienį dviejų mėnesių namų arešto bausmės skirtos A. Navalno broliui Olegui, jo įkurto Kovos su korupcija fondo teisininkei Liubov Sobol ir kitiems rėmėjams. 30 dienų arešto bausmę atliekantis A. Navalanas  paragino žmones dalyvauti naujuose protestuose. „Išeikite ir nebijokite“, – rašė jis.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas prieš dvi savaites iš karto po to, kai iš Vokietijos grįžo į Rusiją. Vokietijoje jis penkis mėnesius gydėsi po apnuodijimo „Novičiok“ grupės kovine medžiaga. 44-ejų A. Navalnas dėl nusikaltimo kaltina V. Putiną ir federalinę saugumo tarnybą (FSB).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.31; 12:00

Maskvos centre į protestą prieš V. Putiną susirinko tūkstančiai opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.

Per naujus protestus, kuriuose reikalaujama paleisti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pranešama apie pirmuosius sulaikymus. Pilietinių teisių aktyvistų duomenimis, sulaikyta beveik 100 žmonių.
 
Portalas „Ovd-Info“ rašo, kad vien tik Vladivostoke policija sulaikė apie 60 demonstrantų. Vaizdo įrašuose matyti, kaip jie vedami į nedidelius autobusus. Vaizdo medžiagoje taip pat matyti, kaip daugiausiai jauni žmonės ant užšalusios Amūro įlankos šokaa ir skanduoja „Putinas – vagis“ ir „Laisvė Rusijai“.
 
A. Navalno rėmėjai sekmadienį kviečia žmones į naujus visuotinius protestus. Demonstracijos planuojamos daugiau kaip 100 šalies miestų, pranešė opozicijos lyderio komanda. Žinybos primygtinai įspėja dėl dalyvavimo nesankcionuotose akcijose.
 
Vladivostokas nuo Maskvos nutolęs daugiau kaip 8 val. skrydžio atstumu. Sostinės centre dėl čia 12 val. vietos laiku (11 val. Lietuvos laiku) planuojamų protestų bus uždarytos septynios metro stotys.
 
Jau praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių daugiau kaip 100 miestų reikalavo paleisti A. Navalną ir kartu protestavo prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvo sulaikyta apie 4 000 asmenų, būta daug sužeistųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.31; 09:00

Bulgarijos restoranų ir kavinių darbuotojai protestuoja prieš įmonių uždarymą. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Bulgarijos sostinėje vyksta nacionalinė visuomeninio maitinimo sferos darbuotojų protesto akcija. Keli šimtai jos dalyvių, atvykusių į Sofiją iš įvairių šalies miestų, reikalauja nuo vasario 1 d. atšaukti draudimą dirbti dėl koronaviruso pandemijos uždarytiems restoranams ir kavinėms.
 
Pareigūnai saugo vyriausybės ir parlamento pastatus, miesto centre budi sustiprintos policijos pajėgos.
 
„Vienintelis mūsų reikalavimas – leiskite dirbti. Mes nesuprantame, kodėl mūsų restoranai uždaryti, nors viešbučių restoranai jau visą mėnesį dirba, ir jokio sergamumo augimo neužfiksuota“, – pareiškė vienas iš akcijos rengėjų Emilas Kolarovas.
 
„Mes gyvename beprecedentės pasaulinės krizės sąlygomis, kaip tik tai nulemia apribojimus. Mes tęsiame kovą dėl kiekvieno konkretaus žmogaus gyvybės ir sveikatos. Mes pasirengę dialogui ir laipsniškam apribojimu panaikinimui, mes leisime restoranams ir kavinėms dirbti nuo kovo 1 d.“, – sakė per spaudos konferenciją Bulgarijos sveikatos apsaugos ministras Kostadinas Angelovas.
 
Manoma, kad protesto akcija bus baigta vakare.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 16:00

Čekijoje dešimtys restoranų ir kavinių atnaujino darbą, nepaisydami griežto valdžios draudimo, susijusio su šalyje dėl koronaviruso įvestais socialiniais apribojimais. Tai sekmadienį pranešė Čekijos radijas.
 
Protestas prasidėjo šeštadienį. Į draudimą pažeidusias visuomeninio maitinimo įmones atvyko policijos pareigūnai, kurie pareikalavo tučtuojau jas uždaryti ir paskyrė savininkams baudas iki 20 tūkst. kronų (maždaug 765 eurai).
 
Šia akcija siekiama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į didelių nuostolių patiriantį restoranų verslą. Šalyje kavinės, restoranai ir barai uždaryti jau apie tris mėnesius. Jų nuostoliai sudaro maždaug 414 mln. kronų (15,9 mln. eurų) per dieną.
 
Restoranų savininkai ketina įregistruoti šalyje politinį judėjimą „Atidarykime Čekiją“, o po to paskelbti savo įmonių patalpas pirminių organizacijų narių susirinkimų vieta. Anot iniciatorių, tada jiems pavyktų apeiti galiojančius apribojimus, nes koronaviruso pandemijos laikotarpiu Čekijoje vyksta parlamento posėdžiai ir kiti politinio pobūdžio renginiai.
 
Čekijoje šiuo metu restoranai ir kavinės gali pardavinėti maistą ir gėrimus tik pro specialų į gatvę išeinantį langelį. Įleisti lankytojus į vidaus patalpas draudžiama. Šalyje praėjusių metų spalio 5 d. buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galioja griežti socialiniai apribojimai, draudžiama išeiti iš namų be svarbaus reikalo nuo 21 val. iki 5 val.
 
10,71 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuotas 933 361 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, mirė 15 270 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.24; 11:53

Maskvos centre į protestą prieš V. Putiną susirinko tūkstančiai opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Maskvoje į protestą susirinko keletas tūkstančių suimto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkų, atsiliepusių į jo raginimą visoje šalyje pradėti protestus prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą.
 
Nepaisant sutelktų policijos pajėgų ir anksčiau vykusių areštų, demonstrantai prieš planuojamas eitynes link Kremliaus susirinko Maskvos centre esančioje Puškino aikštėje, laikydami plakatus su užrašais „Rusija bus laisva“, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.
 
Maskvos policija, kurią opozicija kaltina skelbiant melagingus duomenis apie dalyvių skaičių, teigė, kad sostinės centre susirinko apie 4 000 protestuotojų.
 
Apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ išgyvenęs aršiausias V. Putino kritikas šalyje paragino rengti masines protesto akcijas po to, kai jį, sugrįžusį iš Vokietijos, kur jis buvo gydomas, Maskvos Šeremetjevo oro uoste sulaikė policija.
Protesto mitingas Puškino aikštėje Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
 
Šeštadienio protestai, planuoti keliose dešimtyse miestų visoje Rusijoje, manoma, taps išbandymu opozicijai, kuriai teks mobilizuoti savo šalininkus, nepaisant augančio Kremliaus spaudimo kritikams ir koronaviruso pandemijos pavojaus.
 
Pirmieji protestai vyko Tolimųjų Rytų ir Sibiro miestuose, įskaitant Vladivostoką, Chabarovską ir Čitą, kur susirinko iš viso keli tūkstančiai žmonių, teigė A. Navalno rėmėjai.
 
Organizacija „OVD Info“, stebinti sulaikymus opozicijos protestų metu, tikino, kad Rusijos miestuose Tolimuosiuose Rytuose iš viso yra sulaikyta apie 400 demonstrantų.
 
Rusijos valdžia žadėjo griežtą reakciją, o policija pareiškė, kad nesankcionuoti viešieji renginiai bus „nedelsiant numalšinti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 15:00

Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Po Kremliaus kritiko Alekesejaus Navalno įkalinimo Rusijos tarnybos smarkiai sugriežtino savo veiksmus prieš opozicionieriaus bendražygius ir rėmėjus.
 
A. Navalno spaudos atstovė Kira Jarmyš po raginimų rinktis į protestus visą naktį buvo sulaikyta policijos ir penktadienį stojo prieš teismą. Apie tai ji pranešė  tviteryje. Jai skirta devynių dienų arešto bausmė.
 
Sulaikyti ir keli A. Navalno atstovybių regionuose koordinatoriai, be kita ko, Vladivostoke, Krasnodare ir Kalinigrade.
 
70 Rusijos miestų šį šeštadienį planuojami protestai prieš A. Navalno įkalinimą ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomas represijas.
 
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas įspėjo dėl dalyvavimo nesankcionuotuose protestuose. Rusijos saugumo tarnybos paskelbė, jog darys viską, kad demonstracijos neįvyktų. Leidimai demonstracijoms Rusijoje neišduodami jau kelis mėnesius – argumentuojant pandemija.
 
A. Navalnas po grįžimo iš Vokietijos į Rusiją pirmadienį ginčytame procese buvo nuteistas 30 dienų arešto bausme. Kremliaus kritikas Vokietijoje gydėsi po apnuodijimo „Novičiok“ grupės kovine medžiaga. Kremlius neigia kėsinęsis į opozicijos lyderį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 05:05

Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį per protestus prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką sulaikyta daugiau kaip 300 protestuotojų, teigė Minsko policijos departamento atstovas Romanas Laškevičius.
 
Pasak jo, daugiau kaip 300 žmonių sulaikyti dėl kaltinimų pažeidus masinių susibūrimų įstatymą ir nepaklusus policijos įsakymams.
 
Sekmadienį gyvenamuosiuose kvartaluose Minske protestuotojai susirinko į grupeles nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Teisėsaugos pareigūnams išvaikius protestuotojus, jie vėl bandė susiburti į grupes. Praėjęs sekmadienis buvo jau 127-oji protestų Baltarusijoje diena. Pirmą kartą institucijos neuždarė metro stočių ir neblokavo mobiliojo ryšio.
 
„Šis sekmadienis yra 18-as iš eilės, kai žmonės parodė, kad yra pasiruošę ginti savo teises“, – savo ruožtu teigė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
 
Masiniai sulaikymai tapo įprastu sekmadienio protestų, vykstančių nuo rugpjūčio vidurio, bruožu. Per protestus Baltarusijoje buvo sulaikyta iš viso maždaug 30 tūkst. žmonių.
 
Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų rugpjūtį nerimsta politinė krizė.
 
Opozicija ir jos šalininkai įsitikinę, kad rinkimai buvo suklastoti A. Lukašenkos naudai, o tikroji nugalėtoja yra politikos naujokė, opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja, kuri rinkimuose dalyvavo vietoje įkalinto savo vyro.
 
Demonstrantai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, laisvų ir sąžiningų rinkimų, paleisti politinius kalinius, nutraukti policijos smurtą prieš protestuotojus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūnus, kurie dalyvavo mušant ir kankinant taikius demonstrantus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.14; 07:00

Prancūzijos policija. EPA-ELTA nuotr.

Visoje Prancūzijoje šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo protestuose prieš policijos brutalumą ir prieštaringai vertinamą naują saugumo įstatymą.
 
Naujo saugumo įstatymo projekte numatoma apriboti žmonių teisę filmuoti policininkus.
 
Įstatymo projekto priešininkai teigia, kad jis pakerta spaudos laisvę dokumentuoti policijos žiaurumą. Įstatymo projektui praėjusią savaitę pritarė žemieji parlamento rūmai, dabar jam turi pritarti Senatas.
 
Per protestus Paryžiuje ir kitose šalies vietose šeštadienį kilo smurtinių susirėmimų.
 
Sostinėje susirėmimai kilo, kai kai kurie asmenys iš susirinkusios žmonių minios pradėjo svaidyti į policininkus akmenis ir fejerverkus. Kaip pranešama, policija panaudojo prieš protestantus ašarines dujas, mieste taip pat buvo padegta automobilių ir spaudos kioskas.
 
Protestai vyko ir kituose Prancūzijos miestuose – Strasbūre, Marselyje bei Lione.
 
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, sostinėje protestavo maždaug 46 tūkst. žmonių, o visoje Prancūzijoje daugiau kaip 130 tūkst. žmonių išėjo protestuoti į gatves.
 
Organizatoriai teigia, kad protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 500 tūkst. žmonių, 200 tūkst. iš jų – sostinėje Paryžiuje.
 
Vidaus reikalų ministro Geraldo Darmanino teigimu, per protestus Prancūzijoje sužaloti iš viso 37 policijos pareigūnai ir žandarai. Paryžiaus policija savo ruožtu pranešė, kad buvo sulaikyti devyni žmonės.
 
Prancūzijoje pasipiktinimą sukėlė du nauji policijos brutalumo atvejai. Pirmadienį policijos pareigūnai agresyviai evakavo migrantų stovyklą, o ketvirtadienį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pareigūnai muša juodaodį muzikos prodiuserį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 06:00

Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį į Baltarusijos sostinės gatves vėl išėjo tūkstančiai opoziciją palaikančių protestuotojų, kurie reikalauja tariamojo prezidento Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo.
 
Anot Baltarusijos sostinėje dirbančio naujienų agentūros AFP korespondento, keliuose skirtinguose Minsko rajonuose žygiuojantys dešimtys tūkstančių protestuotojų skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ bei mojavo opoziciją remiančiomis baltai raudonomis vėliavomis.
 
Prieš mitingą visame mieste pasirodė gausios saugumo pajėgos su šarvuočiais ir vandens patrankomis.
 
Remiantis žmogaus teisių grupės „Viasna“ informacija, policijos pareigūnai sulaikė maždaug 70 protestuotojų.
 
Pergalę prezidento rinkimuose paskelbusi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, sekmadienį vykstančius protestus vadina žingsniu į priekį siekiant „laisvos ir sąžiningos Baltarusijos“.
 
„Šalis negali virsti kalėjimu, jeigu niekas nebijo kalėjimo sargų“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 04:00