Kanados raitoji pasienio policija.

Kanados policija Monrealyje sulaikė 11 žmonių, kėlusių riaušes po protesto akcijos prieš afroamerikiečio George`o Floydo nužudymą Jungtinėse Valstijose. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CBC.
 
Protesto akcija buvo surengta sekmadienį. Po jos kai kurie renginio dalyviai ėmė daužyti parduotuvių, taip pat mobiliojo ryšio salonų vitrinas. Policija sulaikė devynis žmones už vagystę su įsilaužimu, vienas protestuotojas sulaikytas už ginklo naudojimą ir dar vienas – už chuliganizmą.
 
Šeštadienį analogiška protesto akcija įvyko Toronte, bet ten incidentų neužfiksuota.
 
Minesotoje ir daugelyje kitų Amerikos valstijų nuo praėjusios savaitės pradžios nesiliauja masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties. 46-erių vyras mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors šis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė ligoninėje.
 
Gegužės 26 d. visi keturi pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, buvo atleisti iš darbo, vienas iš jų – Derekas Chauvinas – suimtas pagal kaltinimą netyčiniu nužudymu.
 
Šis incidentas paskatino plataus masto protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:15

G. Floydo šeima ragina protestuotojus susilaikyti nuo smurto. EPA-ELTA nuotr.

JAV per policijos operaciją Mineapolyje nužudyto juodaodžio George’o Floydo brolis pirmadienį paragino protestuotojus susilaikyti nuo smurto. Tuo metu nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo.
 
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
 
Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.
 
Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.
G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.
 
„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.
 
„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.
Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.
„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.
 
„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.
 
„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 03:00

JK tūkstančiai žmonių protestavo prieš juodaodžio G. Floydo nužudymą JAV. EPA-ELTA nuotr.

Augant pasipiktinimui dėl brutalaus afroamerikiečio George‘o Floydo nužudymo per policijos operaciją Mineapolyje (JAV), Jungtinės Karalystės (JK) sostinėje Londone ir kituose šalies miestuose sekmadienį tūkstančiai žmonių protestavo, reikšdami solidarumą su afroamerikiečių aktyvistais.
 
Transliuotojo BBC teigimu, Trafalgaro aikštėje centriniame Londone susirinko šimtai žmonių.
 
Vėliau jie žygiavo pro JAV ambasadą Londone. Dauguma ėjo nešini plakatais su užrašais „Juodaodžių gyvybės svarbios“ ir „Teisingumas G. Floydui“.
 
Per protestą JK sostinėje sulaikyta 11 žmonių dėl tokių tariamų nusižengimų, kaip puolamųjų ginklų turėjimas ir policijos pareigūnų užpuolimas. Tačiau protestas iš esmės buvo taikus.
 
Protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą dar vyko Mančesteryje ir Kardifo mieste, Velse.
 
46-erių G. Floydas mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
 
Šis incidentas paskatino didelius protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą ir riaušes JAV Mineapolio mieste, o vėliau išplito ir į kitus šalies miestus. Protestai JAV vyko jau šeštą naktį iš eilės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 10:10

Mineapolyje dėl demonstracijų dislokuota 500 JAV nacionalinės gvardijos kariškių. EPA-ELTA nuotr.

Po tris naktis iš eilės rengtų smurtinių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo nužudymo, šiauriniuose JAV miestuose Mineapolyje ir Sent Pole dislokuota 500 nacionalinės gvardijos kariškių.
 
„Mūsų pajėgos apmokomos saugoti gyvybes, ginti nuosavybę ir užtikrinti žmonių teisę rengti taikias demonstracijas“, – teigė Minesotos nacionalinės gvardijos padaliniui vadovaujantis generolas majoras Jonas Jensenas.
 
Dislokavimas buvo pradėtas pernakt, demonstrantams Mineapolyje ir Sent Pole nusiaubus ir sudeginus dešimtis pastatų. Protestuotojai pirmąsias demonstracijas surengė antradienį, siekdami parodyti nepasitenkinimą dėl policijos pareigūnų smurto prieš afroamerikiečius.
 
Jų reakciją sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas, kurį nufilmavo ir paviešino vienas praeivis. Incidento metu policininkas keliu spaudė antrankiais surakinto G. Floydo kaklą, kol šio gyvybė užgeso.
 
Karininkai ir karininkės budėjimą pradės naktį ir misijas atliks rotacijos principu, nuo pirmadienio ryto jie vietos ir valstijos policijos pajėgoms padės palaikyti taiką, teigiama nacionalinės gvardijos pranešime.
 
„Nacionalinė gvardija teiks paramą civilinės valdžios institucijoms tol, kol įsakymais bus siekiama apsaugoti žmones ir turtą“, – sakė gvardijos atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 07:30

Rusijos opozicijos mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Jaunieji rusai kur kas konservatyvesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie savęs nelaiko europiečiais ir kategoriškai prieštarauja minčiai, jog Krymą privalu grąžinti Ukrainai.

Šią netikėtą, Vakarams nepalankią versiją paskelbė „Levada – Centras“ ir Fridricho Eberto centras. Išvados brėžiamos po 2019-2020-aisiais atliktų apklausų. Šie du įtakingi, puikios reputacijos centrai apklausė pusantro tūkstančio jaunų rusų nuo 14 iki 30 metų.

EPA – ELTA nuotraukoje: Rusijos specialiosios pajėgos išvaiko protesto mitingą

Ir štai kas paaiškėjo. Visi prisimename, kaip 2019-aisiais tūkstančiai jaunųjų rusų išėjo į gatves protestuodami prieš nesąžiningus rinkimus, korupciją ir autokratinį, dešimtmečiais užsitęsusį Vladimiro Putino prezidentavimą. Taip pat žinoma, kad Rusijos policija jaunuosius protestuotojus grubiai išvaikė, daugeliui iš jų teko pasėdėti už grotų. Omenyje turint šiuos faktus, galima susidaryti įspūdį, esą jaunieji Rusijos gyventojai nepatenkinti dabartine padėtimi šalyje.

Tačiau neapsigaukime. Vadinamoji Z karta, apimanti vaikinus ir merginas nuo 14 iki 30 metų amžiaus, kaip išryškino minėtų centrų organizuotos apklausos, laikosi labai panašių pažiūrų, kokių laikėsi jų tėvai ir seneliai. Jaunoji rusų karta beveik tokia pat konservatyvi kaip ir jų tėvai!

Pasirodo, net 60 proc. jaunųjų rusų nesidomi politika, jie susitaikę su tuo, kad Rusija ar6iai konfrontuoja su Vakarais ir visiškai pritaria Krymo okupacijai.

Rusijos jėgos struktūrtos sulaikė protesto mitingo dalyvį. EPA – ELTA nuotr.

58 proc. jaunųjų rusų mano, kad Rusija nėra Europa, todėl Maskvai nereikia vadovautis europietiškomis vertybėmis, jas galima atmesti, galima jų nepaisyti. Maždaug 75 proc. jaunųjų rusų nejaučia nė menkiausios Vakarų įtakos, nesižavi Vakarais. Šie rusų jaunuoliai sako, kad Europa jiems nei įdomi, nei svarbi. Jie įsitikinę, kad Europa visąlaik nemėgo rusų, visuomet bijojo Rusijos, ir ši trintis – amžina. Jie taip pat įtaria arba bent jau nori taip manyti, kad Rusija dėl šios konfrontacijos mažiausiai kalta.

Tik 15 proc. jaunųjų rusų, kuriems buvo pateikti klausimai, kaltę verčia Kremliui. Tik 2 proc. jaunųjų rusų, kuriuos apklausė šie centrai, bėdą verčia armijai. Net 50 proc. jaunosios kartos atstovų didžiausiu konfrontacijos kaltininku įvardina JAV, kuri neva specialiai kiršina Europą ir Rusiją.

Tiesa, dauguma jaunųjų rusų mano, kad geri Europos ir Rusijos santykiai įmanomi, ir vis tik nepasitikėjimas, įtarumas – neišvengiami. Daug jaunųjų rusų laiko SSRS subyrėjimą tragedija. Jie svarsto, kad ir koks bjaurus bebūtų Vladimiras Putinas, bet vis tik jis yra stabilumo ir saugumo garantas.

Maskva: opozicijos mitingas. EPA – ELTA nuotr.

Be abejo, dauguma rusų norėtų demokratijos, demokratija esą geriau nei autokratija. Tačiau pusė apklaustųjų įsitikinę, jog kieta ranka, tvirtas kumštis – taip pat būtini.

Žodžiu, jaunoji Rusijos karta – visai ne tokia, kokią kartais įsivaizduoja Europos Sąjungos analitikai. Jaunoji rusų karta rūpinasi vien savo asmeniniais reikalais, o į visa kita – nusispjauti.

Parengta pagal Citos Affentranger publikaciją leidinyje „Tages-Anzeiger“

2020.05.15; 14:46

Protestas Slovėnijoje. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienio vakarą Slovėnijos sostinėje Liublianoje daugiau nei 5 000 žmonių protestavo prieš apribojimus, kuriuos valdžia įvedė siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą, praneša dpa.
 
Mažesni protestai taip pat vyko kituose Slovėnijos miestuose, tarp jų Maribore, Celėje ir Koperyje.
 
Liublianoje demonstrantai prie parlamento rūmų atmynė dviračiais ir savo nepasitenkinimą reiškė signalizuodami dviračių skambučiais. Kai kurie jų triukšmą kėlė skambindami karvėms po kaklais rišamais varpais.
 
Kovo mėnesį Slovėnijos valdžia įvedė apribojimus, kurie jau palaipsniui atšaukiami. Tačiau vis dar draudžiami žmonių susibūrimai ir protestai.
 
Penktadienį vykusio renginio metu žmonės taip pat reiškė nepasitenkinimą neva korumpuota premjero Janezo Janšos vyriausybe.
 
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Slovėnijos viešųjų pirkimų agentūra iš užsienio per Slovėnijos platintoją įsigijo prekių kovai su koronavirusu. Teigiama, kad su valdžia siejamas platintojas iš sandėrio pasipelnė padidindamas prekių kainą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 09:06

Beveik trys ketvirtadaliai – 74 proc. – Ukrainos gyventojų nepritaria praėjusią savaitę šalies regionuose vykusiems protestams prieš žmonių, evakuotų iš Kinijos, įkurdinimą. Tai rodo pirmadienį paskelbti apklausos, kurią surengė sociologijos grupė „Reitingas“, rezultatai.
 
Tyrimo duomenimis, tokioms protesto akcijoms pritaria apie 15 proc. ukrainiečių, o 11 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu. Kaip parodė apklausa, kuo aukštesnis apklaustųjų išsilavinimo lygis ir kuo didesnės jų pajamos, tuo kritiškiau jie vertina protestus prieš iš Kinijos grįžusių žmonių apgyvendinimą šalyje.
 
Daugiausia žmonių, nepritariančių šioms protesto akcijoms, gyvena šalies pietuose (80 proc.).
 
Apklausa buvo surengta vasario 22-23 dienomis, joje dalyvavo 1200 vyresnių kaip 18 metų amžiaus Ukrainos gyventojų. Galima paklaida neviršija 2,8 proc.
 
Vasario 20 d. Ukrainos valdžia lėktuvu evakavo iš Kinijos Uhano miesto, kur prasidėjo koronaviruso protrūkis, 73 žmones – 45 Ukrainos piliečius ir 28 užsieniečius. Iš oro uosto žmonės autobusais buvo vežami dviejų savaičių karantinui į Ukrainos nacionalinės gvardijos sanatoriją Poltavos srities Naujųjų Sanžarų gyvenvietėje.
 
Žinia apie žmonių, evakuotų iš Kinijos, įkurdinimą miestelyje sukėlė vietos gyventojų protestus. Jie mėgino užblokuoti kelią ir nepraleisti kolonos į sanatorijos teritoriją, apmėtė akmenimis autobusus ir juos lydėjusius policininkų automobilius. Devyni pareigūnai buvo sužeisti. Dėl masinių riaušių Poltavos srities policija iškėlė penkias baudžiamąsias bylas.
 
Dabar padėtis Naujuosiuose Sanžaruose rami, čia budi 320 Ukrainos nacionalinės gvardijos kariškių, 70 policininkų ir 16 valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojų. Kol kas nė vienam iš evakuotųjų nenustatytas koronavirusas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 00:30

Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.

Keliuose Rusijos miestuose šeštadienį vyko demonstracijos prieš prezidento Vladimiro Putino paskelbtą konstitucijos reformą.
 
Maskvoje, organizatorių duomenimis, į gatves išėjo 3 000 žmonių. Policija nurodė, kad protestuotojų buvo 300. Per pavienius protestus Sankt Peterburge, kuriems leidimas nėra reikalingas, pilietinių teisių organizacijos „OVD-Info“ duomenimis, būta sulaikytų asmenų.
 
Demonstracijos taip pat vyko Archangelske Rusijos šiaurės vakaruose bei Ulan Udėje Sibire.
 
V. Putinas sausio viduryje netikėtai paskelbė apie virtinę pokyčių Rusijos politinėje sistemoje. Be kita ko, numatytas prezidento kadencijų skaičiaus apribojimas. Be to, parlamentui ateityje bus suteikta daugiau galių. V. Putinas pažadėjo, kad gyventojai dėl reformos galės pareikšti savo nuomonę balsuodami.
 
Jis tikisi „referendumo, o ne nesuprantamo viešo balsavimo“, agentūrai „Interfax“ sakė Kremliaus kritikas Sergejus Udalcovas, vienas demonstracijos Maskvoje organizatorių. V. Putinas kol kas detalių apie planuojamą balsavimą nepateikė.
 
V. Putino ketvirtoji kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais. Jo reforma numato ir Valstybės Tarybos sustiprinimą. Stebėtojai mano, kad 67-erių V. Putinas pasibaigus kadencijai gali siekti aukšto posto šioje institucijoje – ir taip užsitikrinti valdžią, V. Putinas tai neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.17; 00:30

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijoje tęsiasi protestai prieš pensijų reformą. Protestuotojai ketvirtadienį Paryžiuje blokavo autobusų depą, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Vieno televizijos reporterio padarytame įraše, kuris paskelbtas tviteryje, buvo matyti, kaip policija panaudoja ašarines dujas. Protestų banga šalyje tęsiasi jau 29 dienas ir yra ilgiausia nuo 1968-ųjų. Suartėjimo tarp profsąjungų ir vyriausybės nematyti.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tradicinėje savo naujametinėje kalboje sakė, jog tikisi kompromiso su darbuotojų atstovais. Tačiau kartu ji pabrėžė, kad pagrindinių reformos principų nebus atsisakyta.
 
E. Macronas siekia supaprastinti pasenusią pensijų sistemą, kurią sudaro daugiau kaip 40 skirtingų modelių. Prezidentas šią sistemą laiko nesąžininga ir per brangia. Jis nori taškų sistemos, kuri vienodai galiotų visiems prancūzams, bei pensinio amžiaus padidinimo nuo dabar 62 iki 64 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 002:00

Sekmadienį į Honkongo gatves išėjo didžiulė minia prodemokratinių protestuotojų, miestui pažymint jau šeštą mėnesį trunkančių protestų jubiliejų. Protesto organizatoriai įspėja, kad Pekinui palanki miesto valdžia turi „paskutinę galimybę“ nutraukti politinę krizę.
 
Dešimtys tūkstančių honkongiečių, spaudžiant žiemiškam šaltukui, žygiavo finansų centro gatvėmis. Skaičiuojama, kad tai daugiausiai dalyvių sutraukęs protestas pastaraisiais mėnesiais.
 
Pastarasis protestas, kuriam duotas ir retai suteikiamas policijos leidimas, surengtas praėjus dviem savaitėms po savivaldos rinkimų, per kuriuos prokiniškosios partijos patyrė pralaimėjimą. Kartu buvo paneigtas valdžios tvirtinimas, kad esą „tylioji dauguma“ iš tikrųjų nepalaiko nesibaigiančių prodemokratinių protestų.
 
Daugelis protestuotojų liejo pyktį dėl Honkongo lyderės Carrie Lam ir Pekino sprendimo nedaryti jokių nuolaidų, nepaisant triuškinamo pralaimėjimo pastaruosiuose rinkimuose.
 
„Kad ir kaip reikštume savo pažiūras – taikiuose protestuose ar civilizuotuose rinkimuose – valdžia mūsų nesiklauso. Ji tik vykdo Kinijos komunistų partijos nurodymus“, – sakė penkiasdešimtmetis protesto dalyvis.
 
Pusiau autonominį Honkongą vargina vis agresyvesnės demonstracijos, Pekinui tapusios bene didžiausiu iššūkiu nuo 1997 metų, kai miestą perdavė Didžioji Britanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 05:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Sakartvelo opozicija eina į mūšį už proporcinę rinkimų sistemą

Sakartvelo opozicija pirmadienio vakarą sostinės Tbilisio centre surengė eitynes, reikalaudama pirmalaikių parlamento rinkimų pagal naują proporcinę sistemą. Prie parlamento susirinko keli tūkstančiai opozicijos šalininkų. Lapkričio 18 dieną opozicijos jėgų bandymas blokuoti parlamento pastatą baigėsi saugumo pajėgoms išvaikius demonstrantus ir sulaikius dešimtis protesto akcijos dalyvių.

„Vėl pradėsime parlamento piketą. Išvaikys mus? Tegu visas pasaulis mato, kad Sakartvele valdžia kiekvieną dieną vaiko taikų mitingą“, – sakė buvusio šalies prezidento Michailo Saakašvilio įkurtos partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ atstovas Zaalas Udumašvilis. Opozicijos protestas susijęs su parlamente atmestu įstatymo projektu dėl konstitucijos pataisos, pagal kurią kiti rinkimai turėjo vykti visiškai pagal proporcinę sistemą.

Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ generalinis sekretorius, Tbilisio meras Kacha Kaladzė savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad eiliniai parlamento rinkimai 2020 metais vyks pagal mišrią daugumos ir proporcingojo atstovavimo sistemą, ir į jokias iniciatyvas dėl rinkimų sistemos keitimo nebus atsižvelgiama.

https://www.delfi.lt/news/daily/world/sakartvelo-opozicija-surenge-naujas-eitynes-tbilisio-centre.d?id=82876457&

Šį rytą tūkstančiai protestuotojų Tbilisyje, mojuodami šalies ir ES vėliavomis, reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir rinkimų reformos. Riaušių policija vėl susirėmė su parlamentą blokuoti bandžiusiais protestuotojais, parašė „Deutsche Welle“. Ji panaudojo vandens patrankas ir išvaikė protestuotojus.

Mažvydas Jastramskis: Seimo rinkimų sistema bloga

Mažvydas Jastramskis, VU TSPMI docentas ir KTU mokslininkas, pažymėjo, kad pastaruoju metu daugėja idėjų, kaip būtų galima reformuoti Seimo rinkimų sistemą. Iš dalies tai susiję su užsienio lietuvių balsavimo problema. Kol kas Seimui leidus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įsteigs Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą. Užsienyje gyvenantys piliečiai atstovą joje galės rinkti jau 2020 metais.

Argumentai, kodėl mūsų rinkimų sistema bloga, ir geresnė būtų proporcinė sistema, pateikti praėjusiais metais Mažvydo Jastramskio su kolegomis išleistoje knygoje „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus?“ Apibendrinus ją, jeigu imtumėmės reformų, argumentų yra daugiau už proporcinę sistemą. Ji lemtų mažiau iššvaistytų balsų, pagerėjusį visuomenės grupių (pavyzdžiui, moterų) atstovavimą, daugiau prognozuojamus rinkimų rezultatus, galbūt skatintų ir partijas kiek sustiprėti.

Rinkimai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, taip pat, teigia, kad Lietuvai labiau tiktų proporcinė rinkimų sistema. Ir iš tiesų, juk niekas nedraudžia užsienyje gyvenančiam Lietuvos piliečiui tiek priklausyti kokiai nors Lietuvos politinei partijai, tiek ir balsuoti, už kokią nori. Balsuoti samoningai, nes atstumai nuo Tėvynės esant šiuolaikinėms komunikacijos priemonėms nėra kliūtis puikiai orientuotis, kas vyksta Lietuvoje. Ir neliktų dirbtinės rinkiminės apygardos problemos.

https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/mazvydas-jastramskis-seimo-rinkimu-sistema-bloga-bet-ka-keisti.d?id=82481337

Tai, ko negali sau leisti politkorektiški mokslininkai

Pridursiu tai, ko negali sau leisti politkorektiški mokslininkai.  Iš esmės opozicija Sakartvele kovoja prieš vietinių brazauskininkų galios augimą per jiems palankią mišrią rinkimų sistemą. Rašant šį straipsnį, per LRT radiją opozicijos atstovas paaiškino, kad valdančioji dauguma vis labiau nusigręžia nuo kurso į Vakarus ir vis mieliau bendradarbiauja su Vladimiro Putino Rusija. Valdančioje daugumoje beveik neliko mokančių užsienio kalbas, išskyrus rusų kalbą.

Tiek Sakartvele, tiek Lietuvoje, mišrios rinkimų sistemos dėka beveik pusę parlamentarų sudaro apygardose išrinkti iš sovietijos atėjusio verslo atstovai, vietiniai „geradariai“, neretai savo verslo ar kitokiais reikalais susiję su ta pačia Vladimiro Putino Rusija.

Tai jie, patekę į parlamentą kartu su „bendraminčių“ partijų atstovais, priešinasi atlyginimų biudžetinių organizacijų (švietimo, medicinos ir t.t.) darbuotojams ir pensijų padidinimui per mokesčių politiką. Tai tokių dėka Lietuvoje trečdaliu sumažėjo Lietuvos piliečių, o į jų vietą masiškai plūsta Ukrainos piliečiai darbams už dar mažesnį užmokestį. Jų godumas neturi ribų.

Mišri rinkimų sistema galioja keliose ES valstybėse, bet tai – ne argumentas tokios laikytis ir mums. Tos valstybės neturi sovietinės praeities.

Kada pagaliau mūsų rinkėjai supras, kad partijos – vieninteliai instrumentai, kuriuos rinkėjas per TV, dienraščius, betarpiškai gali čiupinėti vertinti kiekvieną dieną ir rinkimų dieną atsakingai pasirinkti.

Protestai Tbilisyje. EPA-ELTA nuotr.

Daugumą partijų pažįsta visa Lietuva, o kas pažįsta vienmandatininką, išskyrus galbūt, jo apygardos rinkėjus? Reikalams vietoje spręsti pakankamai daug galių turi savivaldybių tarybos, merai. Su jų nuomone ir šiaip negali nesiskaityti partijos, bijodamos prarasti potencialius rinkėjus. Tai kam tas dubliavimas?  

Partijos vilioja į savo gretas kuo gabesnius ir labiau prityrusius įvairių profesijų žmones. Partijose vyksta diskusijos, kaip geriau įtikti Rinkėjui ir Tėvynei vienu metu.

Partijose – dviguba atsakomybė, prieš bendrapartiečius ir prieš rinkėjus.

Kada pagaliau mūsų rinkėjai visa tai supras. Dabar ruošiami atskirų profesijų darbuotojų streikai, demonstracijos, mitingai dėl atlyginimų padidinimo. Ar nebūtų  protestuojantiems prieš mūsų valdančiosios daugumos politiką jų tikslui pasiekti bandyti susivienyti ir priversti Seimą pakeisti rinkimų sistemą, kad ateinančiuose rinkimuose Seimo nariai būtų išrinkti tik pagal partinius sąrašus?

Ir kodėl tyli Prezidentas? Jis, ką, to nesupranta? Juk į jo viešą nuomonę įsiklauso daug Lietuvos piliečių šalyje ir užsienyje.

2019.11.26; 18:30

Besitęsiantys protestai sekmadienį paralyžiavo gyvenimą Irake. Bagdade bei miestuose šalies pietuose pirmą kartą plačiu mastu nedirbo mokyklos ir institucijos. Sekmadienis Irake, kuriame gyventojų daugumą sudaro musulmonai, yra pirmoji darbo savaitės diena.
 
Demonstrantai, be to, gatvių blokadomis paralyžiavo transporto judėjimą. Protestuotojai reikalauja vyriausybės atsistatydinimo.
 
Bagdade jauni irakiečiai pasistatė savo automobilius pagrindinio eismo gatvėse. Policija stebėjo situaciją, tačiau nesikišo. Kuto mieste šalies rytuose demonstrantai blokavo gatves ir tiltus. „Mes nusprendėme sutrikdyti eismą, kad tai būtų žinia vyriausybei, jog mes toliau protestuosime, kol bus išvyti korumpuoti žmonės ir vagys ir režimas kris“, – sakė 25 metų demonstrantas Tahseenas Nasseras.
 
Moksleiviai dalyvavo sėdimuose streikuose savo mokyklose. Šalies mokytojų profsąjunga pratęsė praėjusią savaitę pradėtą streiką. Protestus remia ir inžinierių, medikų bei advokatų profsąjungos.
 
Nuo spalio 1-osios demonstrantai Irake eina į gatves, reikalaudami politinės sistemos reformų. Iki šiol per demonstrantų susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvo daugiau kaip 250 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 02:00

Ūkininkų protestas Nyderlanduose. EPA-ELTA nuotr.
Protestuojantys ūkininkai Nyderlanduose sukėlė transporto chaosą.
 
Iš visos šalies antradienį Hagos link pajudėjo daugiau kaip 2 000 ūkininkų su traktoriais. Didieji įvažiavimai į miestą buvo užkimšti.
 
Iš viso spūsčių ilgis siekė daugiau kaip 1 100 km.
 
Ūkininkai protestuoja prieš tai, kad žemės ūkiui, jų požiūriu, vienpusiškai suverčiama atsakomybė dėl  tokių aplinkos problemų, kaip klimato kaita ir per didelės azoto emisijos.
 
Protestų organizatoriai mitinge tikisi dalyvausiant per 10 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 05:23

Bagdade protestuotojai išvaikyti ašarinėmis dujomis ir šūviais. EPA-ELTA nuotr.
Irako sostinėje Bagdade antradienį surengtą protestą saugumo pajėgos išvaikė šūviais ir ašarinėmis dujomis. Vienas asmuo žuvo, daugiau kaip 200 buvo sužeisti, skelbia Irako sveikatos apsaugos ministerija.
 
Ministerijos teigimu, tarp sužeistųjų yra 160 civilių ir 40 saugumo pajėgų narių.
 
Bagdade daugiau kaip 1 000 žmonių susirinko į Išsivadavimo aikštę protestuoti prieš vyriausybę dėl įvairių problemų šalyje – didelio nedarbo tarp jaunimo, valdžios atstovų korupcijos, prastų viešųjų paslaugų ir kita.
 
„Tie vagys apiplėšė mus“, – šaukė jie, smerkdami Irako politinę klasę.
 
Organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Irakas labiausiai korumpuotų šalių sąraše yra 12-oje vietoje.
 
Iš pradžių policininkai išvaikė protestuotojus iš aikštės, bet demonstrantai persigrupavo ir prasiskynė kelią prie tilto, vedančio į stipriai saugomą Bagdado žaliąją zoną, kur įsikūrę valdžios pastatai ir užsienio šalių ambasados. Tada saugumo pajėgos pradėjo šaudyti tikromis kulkomis.
 
Ši demonstracija buvo didžiausia prieš premjerą Adelį Abdelį Mahdį nuo jo atėjimo į valdžią 2018-ųjų spalio pabaigoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 05:02

Šeštadienio vakarą Honkongo policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad išvaikytų protestuotojus, susirinkusius prie vyriausybės pastatų komplekso Admiralti rajone.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas RTHK, pareigūnai ėmėsi šių veiksmų, kai radikalai pradėjo mėtyti į pastatus butelius su padegamuoju mišiniu.
 
Iš pradžių renginys, kurį suorganizavo „Piliečių frontas už žmogaus teises“, vyko taikiai. Bet kai kurie akcijos dalyviai ėmė akinti policininkus lazeriais ir juos provokuoti. Vėliau į kompleksą pradėjo skrieti Molotovo kokteiliai. Manifestantai taip pat užtvėrė kelią transporto eismui rajone.
 
Ši demonstracija buvo skirta penktosioms metinėms nuo tos dienos, kaip prasidėjo „skėčių judėjimas“, kurį suorganizavo studentai, reikalavę demokratizuoti rinkimų sistemą šiame specialiame administraciniame Kinijos regione. Prieš penkerius metus manifestantai tame pačiame rajone įkūrė palapinių stovyklas ir pastatė barikadas, kurios užblokavo transporto eismą svarbiausiomis gatvėmis. Protesto akcijos, kurias lydėjo susirėmimai su policija, truko 79 dienas.
 
Šių metų birželio pradžioje Honkonge prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
 
Opozicijos šalininkai būgštavo, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams. Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam atsiėmė įstatymo projektą, bet tai nesustabdė protestų bangos.
 
Artimiausiomis dienomis, taip pat ir spalio 1-ąją, kai bus pažymimos KLR įkūrimo 70-osios metinės, Honkonge planuojamos naujos antivyriausybinės manifestacijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 00:01

Tūkstančiai žmonių penktadienį susirinko Sakartvelo sostinės Tbilisio centre protestuoti prieš vyriausybę ir valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“, praėjus trims mėnesiams po to, kai buvo brutaliai išvaikyta didžiulė prieš Kremlių nusistačiusių protestuotojų demonstracija prie šalies parlamento.
 
Remiantis agentūros „Reuters“ pranešimais, penktadienio demonstraciją suorganizavo jauni aktyvistai, kurie pastaruosius tris mėnesius rengė kasdienius mitingus prie Sakartvelo parlamento pastato.
 
Tūkstančiai susirinkusių žmonių pūtė vuvuzelas ir laikė plakatus su užrašu „Vieningai prieš vieną!ׅ“, omenyje turėdami valdančiosios partijos lyderį Bidziną Ivanišvilį.
 
„Mes turėtume susivienyti ir pribaigti šią vyriausybę“, – miniai žmonių sakė vienas iš protesto organizatorių  Šota Digmelašvilis.
 
„Vienašalis, oligarchinis, neformalus B. Ivanišvilio valdymas yra nepriimtinas mums“, – pridūrė organizatorius.
 
Protestus Sakartvele paskatino oficialios Rusijos delegacijos vizitas šalies parlamente šių metų birželį. Ypač žmones supykdė tai, kad Rusijos parlamentaras sakė kalbą iš parlamento pirmininko vietos Sakartvelo parlamente.
 
Tai daugelis žmonių įvertino kaip įžeidimą, nes abiejų šalių santykiai nuo ginkluoto konflikto 2008-aisiais yra įtempti.
 
Prieš tris mėnesius – birželio 20 d. surengto masinio protesto metu daugybei protestuotojų pamėginus įsiveržti į parlamento pastatą, policija reagavo panaudodama gumines kulkas ir vandens patrankas. Sužalota daugiau kaip 240 žmonių.
 
Sakartvelo opoziciją, antivyriausybinius protestuotojus ir jų šalininkus šį mėnesį vėl supykdė tai, kad prieštaringai vertinamas vidaus reikalų ministras Giorgis Gacharija buvo pasiūlytas į premjero postą, kai iš jo atsistatydino Mamuka Bachtadzė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.21; 18:00

Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Centrinėse Maskvos gatvėse patruliuoja šimtai riaušių policininkų, mat opozicijos protestuotojai rengiasi pradėti naujas demonstracijas, reikalaudami laisvų vietos savivaldos rinkimų.
 
Siekdami apeiti valdžios nustatytus reikalavimus protestams, aktyvistai planuoja vienu metu leisti mojuoti plakatu tik vienam žmogui, nes tokioms demonstracijoms nereikia gauti savivaldybės leidimo.
 
Nuo tada, kai prieš mėnesį opozicijos atstovams buvo uždrausta dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, kilusioje mitingų bangoje jau dalyvavo dešimtys tūkstančių gyventojų.
 
Dabar kiekvieną šeštadienį rengiami protestai yra didžiausi nuo 2011 metų, kai protestuota prieš prezidento Vladimiro Putino sugrįžimą į Kremlių.
 
Policijos pareigūnai su pastarojo meto demonstrantais tvarkosi itin griežtai, o tai savo ruožtu dar labiau paskatino visuomenės pyktį, kurį jau pakurstė blogėjantis gyvenimo lygis ir stringanti ekonomika.
 
Dėl dalyvavo mitinguose buvo sulaikyti apie 3 tūkst. žmonių. Bene didžiausias Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ir kiti protestuotojai iki šiol yra už grotų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.18; 03:30

Šeštadienį šimtai Kiniją palaikančių mitinguotojų žygiavo Sidnėjaus gatvėmis. Tuo pačiu metu Australijoje kyla vis didesnė banga protestų, palaikančių prodemokratinį judėjimą Honkonge, todėl įtampa tarp dviejų grupių pastaruoju metu itin išaugo.
 
Žygiuodami per Sidnėjų, mitinguotojai skandavo šūkį „Viena Kinija“, mojavo Kinijos vėliavomis ir plakatais su užrašais „Daugiau jokių riaušių ir smurto Honkonge“.
 
Policijos pareigūnams teko saugiai palydėti iš mitingo vietos jame pasirodžiusį vienišą didesnės demokratijos Honkonge šalininką, kurį greitai apsupo grupė piktų demonstruotojų.
 
Kol Azijos finansinis centras skendi mėnesius trunkančiuose prodemokratiniuose protestuose, keliuose Australijos universitetuose iš Honkongo kilę studentai surengė kelis nedidelius paramos mitingus. Tai papiktino kai kuriuos iš žemyninės Kinijos dalies atvykusius studentus.
 
Konfliktas baigėsi susistumdymais universitetų miesteliuose.
 
Po vieno tokio konflikto Kinijos konsulatas Brisbene pagyrė už Pekino politiką pasisakančių studentų „spontanišką patriotizmą“. Australijos vyriausybė nedelsdama griežtai perspėjo diplomatus, kad šie neskatintų ardomųjų veiksmų ar galimai smurtinio elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 11:07

Metro stotys Honkonge pirmadienį atnaujino reguliarias paslaugas, tvarkomos gatvės, miestas atsigauna po dar vienos protestų dienos, skelbia agentūra „Reuters“.
 
Sekmadienio vakarą tarp Honkongo policininkų ir protestuotojų vėl kilo smurtiniai susirėmimai. Policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas keliuose miesto rajonuose, įskaitant ir uždarą metro stotį.
 
Van Čajaus rajone protestuotojai svaidė į policininkus butelius su padegamuoju mišiniu ir plytas, o policininkai reagavo smūgiuodami lazdomis. Per susirėmimus sužeisti keli žmonės, tarp jų policijos pareigūnas.
 
Masiniai protestai Honkonge nerimsta jau dešimtą savaitę. Protestus paskatino prieštaringai vertinamas ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektas. Nors vyriausybė atsisakė įstatymo projekto, protestai išaugo į platesnį nepasitenkinimą valdžia ir reikalavimus vykdyti demokratines reformas.
 
Demonstrantai reikalauja miesto vadovės Carrie Lam atsistatydinimo, demokratiškų rinkimų, paleisti per ankstesnius protestus areštuotus asmenis ir pradėti tyrimą dėl policijos jėgos naudojimo prieš protestuotojus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.12; 09:00

Sekmadienį apie 115 tūkstančių Honkongo gyventojų, kaip teigia organizatoriai, dalyvavo antivyriausybinėje protesto akcijoje, kuri buvo surengta Šatino rajone žemyninėje miesto dalyje. Policija nurodo kuklesnį skaičių – anot pareigūnų, manifestacijoje dalyvavo 28 tūkstančiai žmonių, praneša laikraštis „The South China Morning Post“.
 
Gautomis žiniomis, per protesto akciją kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų. Pareigūnai kelis kartus panaudojo pipirines dujas prieš radikaliai nusiteikusius aktyvistus. Šie mėtė pareigūnų link signalinius kelio kūgius ir butelius, bet apskritai eitynės vyko gana ramiai. Pranešimų apie rimtus incidentus kol kas negauta.
 
Prieš mėnesį čia prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
 
Opozicijos šalininkai būgštauja, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams.
 
Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam patvirtino, kad bus atsisakyta mėginimų prastumti nepopuliarų ekstradicijos įstatymo projektą. Prokiniškų pažiūrų politikė viešai pripažino, kad jis yra „negyvas“.
 
Bet protestuotojai netiki šiais pažadais, reikalauja jos atsistatydinimo ir grasina naujomis akcijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.15; 09:00