Prancūzijos policija. EPA-ELTA nuotr.

Visoje Prancūzijoje šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo protestuose prieš policijos brutalumą ir prieštaringai vertinamą naują saugumo įstatymą.
 
Naujo saugumo įstatymo projekte numatoma apriboti žmonių teisę filmuoti policininkus.
 
Įstatymo projekto priešininkai teigia, kad jis pakerta spaudos laisvę dokumentuoti policijos žiaurumą. Įstatymo projektui praėjusią savaitę pritarė žemieji parlamento rūmai, dabar jam turi pritarti Senatas.
 
Per protestus Paryžiuje ir kitose šalies vietose šeštadienį kilo smurtinių susirėmimų.
 
Sostinėje susirėmimai kilo, kai kai kurie asmenys iš susirinkusios žmonių minios pradėjo svaidyti į policininkus akmenis ir fejerverkus. Kaip pranešama, policija panaudojo prieš protestantus ašarines dujas, mieste taip pat buvo padegta automobilių ir spaudos kioskas.
 
Protestai vyko ir kituose Prancūzijos miestuose – Strasbūre, Marselyje bei Lione.
 
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, sostinėje protestavo maždaug 46 tūkst. žmonių, o visoje Prancūzijoje daugiau kaip 130 tūkst. žmonių išėjo protestuoti į gatves.
 
Organizatoriai teigia, kad protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 500 tūkst. žmonių, 200 tūkst. iš jų – sostinėje Paryžiuje.
 
Vidaus reikalų ministro Geraldo Darmanino teigimu, per protestus Prancūzijoje sužaloti iš viso 37 policijos pareigūnai ir žandarai. Paryžiaus policija savo ruožtu pranešė, kad buvo sulaikyti devyni žmonės.
 
Prancūzijoje pasipiktinimą sukėlė du nauji policijos brutalumo atvejai. Pirmadienį policijos pareigūnai agresyviai evakavo migrantų stovyklą, o ketvirtadienį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pareigūnai muša juodaodį muzikos prodiuserį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 06:00

Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį į Baltarusijos sostinės gatves vėl išėjo tūkstančiai opoziciją palaikančių protestuotojų, kurie reikalauja tariamojo prezidento Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo.
 
Anot Baltarusijos sostinėje dirbančio naujienų agentūros AFP korespondento, keliuose skirtinguose Minsko rajonuose žygiuojantys dešimtys tūkstančių protestuotojų skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ bei mojavo opoziciją remiančiomis baltai raudonomis vėliavomis.
 
Prieš mitingą visame mieste pasirodė gausios saugumo pajėgos su šarvuočiais ir vandens patrankomis.
 
Remiantis žmogaus teisių grupės „Viasna“ informacija, policijos pareigūnai sulaikė maždaug 70 protestuotojų.
 
Pergalę prezidento rinkimuose paskelbusi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, sekmadienį vykstančius protestus vadina žingsniu į priekį siekiant „laisvos ir sąžiningos Baltarusijos“.
 
„Šalis negali virsti kalėjimu, jeigu niekas nebijo kalėjimo sargų“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 04:00

Baltarusijoje siautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusiai sekmadienį vėl išėjo į sostinės Minsko gatves protestuoti prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
 
Ginkluoti policininkai vaikė demonstrantus ašarinės dujomis ir kurtinančiomis granatomis, dislokuotos vandens patrankos.
 
Žmogaus teisių grupė „Viasna“ praneša, kad sulaikyti mažiausiai 328 žmonės, tarp jų yra ir žurnalistų.
 
AFP žurnalisto duomenimis, buvo uždaryta apie 15 metro stočių, ribojamas mobilus internetas.
 
Baltarusijoje kiekvieną savaitgalį nuo ginčytinų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kurie laikomi suklastotais A. Lukašenkos naudai, dešimtys tūkstančių žmonių eina protestuoti į Minsko ir kitų miestų gatves.
 
Protestuotojų ir opozicijos pasipiktinimas dar labiau išaugo šią savaitę, kai mirė saugumo pajėgų sumuštas jaunas opozicijos šalininkas Romanas Bondarenka.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.16; 00:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Po rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių šiurkščiai suklastotų prezidento rinkimų, kurių laimėtoju pasiskelbė diktatorius Aleksandras Lukašenka,  Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija ir liūdnai pagarsėjusiu OMON. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, daugelis pateko į kalėjimus arba neteko darbo, fiziškai nukentėjo daug demonstrantų, yra žuvusių.

Paskutinis faktas.

Lapkričio 12 d. naktį mirė į Minsko Greitosios medicinos pagalbos reanimacijos skyrių atvežtas 31 m. Romanas Bondarenka (portalo tut.by ir svaboda.org informacija). Gydytojai operavo jį kelias valandas, visą tą laiką jis buvo be sąmonės. Į skyrių jis buvo atgabentas iš Minsko Centrinio rajono Vidaus reikalų valdybos su didžiuliu smegenų patinimu, vidine kaukolės ir smegenų trauma, subduraline hematoma, sumušimais, įbrėžimais. Valdiškieji įvykio tyrėjai pareiškė, kad mirusiajam R. Bondarenkai buvo diagnozuota intoksikacija alkoholiu. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir medicininiai dokumentai šią informaciją paneigė. „Romano kraujyje – nulis alkoholio promilių, apskritai nieko nerado“, – pakomentavo vienas iš ligoninės gydytojų.

Baltarusijoje išvaikyti protestai. EPA-ELTA nuotr.

ES diplomatijos vadovo Giuseppe Borrelli spaudos tarnyba jau išplatino pareiškimą, kuriame Baltarusijos valdžios institucijos kaltinamos dėl Romano Bondarenkos mirties po to, kai jį jo kieme sumušė „policininkai be rūbų“. „[Romano Bondarenkos mirtis] yra piktinantis ir gėdingas Baltarusijos valdžios veiksmų, kurie ne tik tiesiogiai ir smurtiškai represavo savo pačių gyventojus, bet ir sukūrė aplinkybes, kuriomis galėjo įvykti tokie neteisėti smurto veiksmai, rezultatas“, – sakoma pareiškime. Jei nebus sureaguota, jame žadama išplėsti sankcijas Baltarusijos valdžiai.

Baltarusijos valdžia jau sureagavo. Atstovų rūmai jau svarsto įstatymo projektą, kuris leistų atimti pilietybę už „ekstremizmą“. Nesunku nuspėti, kad ji būtų atimta ir iš Vilniuje apsistojusios opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos. Ji ką tik pareiškė:

Kova su Lukašenkos režimu bus tęsiama, tačiau ji vis labiau įgis partizaninę formą, pranešė agentūra PAP. „Kova tęsis … Manau, kad žmonės pasirinks partizaninės kovos formą, nes vyriausybė nežino jokių smurto naudojimo ribų“, – pabrėžė opozicionierė. „Tai yra procesas, bet aš tikiu, kad mes artėjame prie pabaigos“, – pridūrė Cichanouskaja. Pasak jos, Baltarusijos režimas netrukus bus paralyžiuotas. „Vyriausybė nevykdo savo pagrindinių funkcijų, ji tik kovoja prieš protestuotojus, Švietimo ministerija – prieš studentus, Sveikatos apsaugos ministerija – prieš gydytojus“, – sakė Cichanouskaja. Pasak jos, valdžia yra susiskaldžiusi, vis daugiau pareigūnų ir darbuotojų pereina į opozicijos pusę. Cichanouskaja sakė, kad „aptariamas tikslinis ekonominis spaudimas asmenims, verslui, Lukašenkos piniginei“. „Tada, kai nepakaks lėšų saugumo pajėgoms finansuoti, režimas žlugs, nes jis laikosi tik ant smurto. Lukašenka yra politinis bankrotas, kuris tapo toksiškas daugumai šalių, ir Rusijai. Diktatoriaus, naikinančio savo žmones, palaikymas meta šešėlį ir pačiai Rusijai“, – pabrėžė Cichanouskaja.

Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuva ir Lenkija, pasibaisėjusios žiauriais diktatoriaus susidorojimais su demonstracijų, mitingų dalyviais ir net atsitiktiniais praeiviais, teikia Baltarusijos protestuotojams, reikalaujantiems diktatoriaus atsistatydinimo ir demokratiškų rinkimų, moralinę ir kitokią paramą, ragina kitas pasaulio valstybes nelikti abejingomis kovai už demokratiją Baltarusijoje.

Žinoma, Maskvai tai kol kas labai nepatinka.

„Iš Varšuvos ir Vilniaus per socialinius tinklus eina ne tik pinigai, bet ir instrukcijos, mes jas matėme. Instrukcijos, kaip gaminti padegamuosius mišinius, sprogstamąsias medžiagas, tuos pačius Molotovo kokteilius ir daug ką kita“, – lapkričio 12 d. interviu Rusijos ir užsienio žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas (delfi.lt informacija). „Baltarusijos opozicija labai aktyviai finansuojama ir kurstoma laikytis būtent tokios bekompromisės linijos – reikalauti režimo pakeitimo, organizuoti neterminuotus streikus“, – piktinosi S. Lavrovas. Pasak jo, dabar į Baltarusijos miestų gatves daugiausia išeina žmonės, norintys išprovokuoti pareigūnus panaudoti jėgą.

Geriau jau būtų nepaminėjęs S. Lavrovas „Molotovo kokteilių“. Juk jų pavadinimas buvo sugalvotas suomių Žiemos karo, kuriame sovietai gavo per snukį, metu. Tai, pašiepiantis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų narkomą Viačeslavą Molotovą, vieną iš Rytų Europos padalinimo pagal Ribentropo-Molotovo paktą autorių ir vykdytojų, pavadinimas (Lavrovas iki šiol neigia, kad šis paktas tikslingai atvėrė kelią II Pasauliniam karui ir Baltijos valstybių okupacijai).

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Suomių karys, apsiginklavęs „Molotovo kokteiliu“

Kai Suomijoje buvo pradėta efektyviai atakuoti sovietų tankus rankinėmis padegamosiomis bombomis, suomiai ėmė jas vadinti „kokteiliais Molotovui“ arba tiesiog „Molotovo kokteiliais“. „Molotovo kokteiliais“ Sausio 13 buvo pasiruošę gintis nuo Rusijos tankų ir Lietuvos Parlamento gynėjai. 

Bukam Lavrovui, politiniam Molotovo anūkui, matyt, nežinoma, kad Internete pilna „Molotovo kokteilio“ receptų ir pagaminimo būdų, ir lietuvių arba lenkų pagalba baltarusiams šioje srityje visai nereikalinga.

Tokius „kokteilius“ pasigamina net paaugliai. Pakanka turėti stiklinį butelį ir degių medžiagų.

2020.11.13; 17:34

Armėnai trečią dieną protestuoja prieš taikos susitarimą su Azerbaidžanu. EPA-ELTA nuotr.

Armėnijos sostinėje Jerevane ketvirtadienį tūkstančiai žmonių trečią dieną iš eilės susirinko protestuoti prieš paliaubų susitarimo su Azerbaidžanu sąlygas. Susitarimu buvo užbaigtos daugiau kaip šešias savaites trukusios pražūtingos kovos dėl Kalnų Karabacho, praneša agentūra AP.
 
Susitarime, pasiektame tarpininkaujant Rusijai, numatyta, kad Azerbaidžano pajėgos išlaikys per pastarąsias kovas užimtų teritorijų kontrolę, įskaitant antrą pagal dydį Kalnų Karabacho miestą Šušą. Armėnija taip pat sutiko išvesti savo pajėgas iš didelės regiono dalies.
 
Pagal susitarimą Rusija pradėjo dislokuoti į regioną taikdarius. Turkija, konflikte palaikanti Azerbaidžaną ir siekusi vaidinti svarbesnį vaidmenį taikos procese, dalyvaus stebint paliaubas.
 
Azerbaidžane taikos susitarimas sutiktas džiugiai, o Armėnijoje kilo pasipiktinimas. Netrukus po to, kai ankstų antradienį buvo paskelbta apie sudarytą susitarimą, dauguma armėnų išėjo protestuoti į gatves. Jie šturmavo vyriausybės ir parlamento pastatus.
 
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas susitarimą pavadino „šlovinga pergale“, o Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas tvirtina neturėjęs kito pasirinko. Ketvirtadienį Armėnijos premjeras teigė, kad pasirašė susitarimą po to, kai kariuomenė pranešė jam, kad karas turi būti skubiai nutrauktas.
 
Per didžiulį mitingą trečiadienį Armėnijos opozicijos partijos ir jų šalininkai reikalavo premjero N. Pašiniano atsistatydinimo, o jo sudarytą susitarimą pavadino „žeminančiu“.
 
Armėnijos institucijos ketvirtadienį pranešė sulaikiusios 10 opozicijos politikų, kaltinamų masinių neramumų skatinimu.
 
Konfliktas dėl Kalnų Karabacho trunka kelis dešimtmečius, o įnirtingos kovos atsinaujino rugsėjo pabaigoje. Iki šios savaitės antradienio besikaunančios pusės tris kartus buvo susitarusios dėl paliaubų, bet visus kartus paliaubos žlugo. Tačiau ketvirtosios paliaubos, atrodo, laikosi, nė viena pusė nepranešė apie pažeidimus.
 
Naujausios paliaubos pasiektos po to, kai Azerbaidžanas perėmė strategiškai svarbaus Kalnų Karabacho miesto Šušos kontrolę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.13; 04:10

Baltarusijoje žiauriai išvaikyti protestai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske uniformuoti asmenys išvaikė prieš Aliaksandrą Lukšenką vykusio protesto dalyvius. Suimta dešimtys demonstrantų, portale „spring96.org“ pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. Popietę pranešta apie daugiau kaip 160 sulaikytų asmenų.
 
Vaizdo įrašuose ir nuotraukose buvo matyti, kaip pajėgos imasi brutalių veiksmų prieš taikius demonstrantus, spaudžia juos prie žemės ir kiša į kalinių gabenimo automobilius. Keliose miesto vietose protestuotojus vaikė OMON pareigūnai.
 
Kaip ir kiekvieną sekmadienį, ir šį kartą tūkstančiai žmonių išėjo į gatves. Demonstracijos vyko ir kituose miestuose.
 
Metro stotys Minske buvo uždarytos, kad demonstrantai nepatektų į miesto centrą. Buvo išjungtas ir mobilusis internetas – taip norėta apsunkinti susitarimus dėl susirinkimų. Daliniai atitvėrė kai kurias gatves, buvo panaudota ir sunkioji technika.
 
Nepaisant demonstracijų draudimo ir grasinimo smurtu, žmonių kolonos žygiavo keliomis miesto gatvėmis – su istorinėmis baltai raudonomis vėliavomis. Jie skandavo: „Tegyvuoja Baltarusija!“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.09; 03:30

Pakistane deginamas Prancūzijos prezidento portretas. EPA – ELTA nuotr.

Pakistane šeštadienį vyko dešimttūkstantinis protestas, kuriame musulmonai reiškė nepasitenkinimą Prancūzijos sprendimu ginti teisę publikuoti pranašo Mahometo karikatūras.
 
Karačio gatvėmis žygiavo miesto gyventojai ir dešiniųjų pažiūrų partijos „Tehreek-e-Labbaik Pakistan“ (TLP) aktyvistai, ragindami Pakistano vyriausybę nutraukti ryšius su Prancūzija ir boikotuoti prancūziškas prekes.
 
Protestuotojai mindė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atvaizdus, degino Prancūzijos vėliavas ir šūkavo šūkius, reiškiančius jų ryžtą pasiaukoti ir atkeršyti už šventvagiškais laikomus veiksmus.
 
„Reikalaujame, kad vyriausybė imtųsi veiksmų boikotuoti Prancūziją ir iš šalies išsiųstų jos ambasadorių“, – naujienų agentūrai dpa sakė TLP atstovas spaudai Zubairas Kasuris.
 
Šalies premjeras Imranas Khanas taip pat argumentuoja, kad europiečiai nepakankamai supranta faktą, kad musulmonams bet koks jų pranašo vaizdavimas yra nepriimtinas.
Pakistane – antiprancūziškas mitingas. EPA – ELTA nuotr.
 
E. Macronas anksčiau šį mėnesį ėmėsi ginti žodžio laisvę ir pasmerkė islamistų smurtą po to, kai Paryžiuje mokytojui, savo mokiniams parodžiusiam pranašo Mahometo karikatūrų, buvo nukirsta galva.
 
Daugiausiai musulmonų apgyvendintame Pakistane 2012 metais įsiplieskė mirtini protestai, kai į vaizdo įrašų dalijimosi platformą „YouTube“ buvo įkeltas pranašui įžeidžiu laikomas filmas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 07:00

Moterų protestai prieš Donaldą Trampą. EPA – ELTA nuotr.

JAV tūkstančiai protestą simbolizuojančias rožines skrybėles dėvinčių moterų dalyvavo eitynėse visoje šalyje, protestuodamos prieš prezidentą Donaldą Trumpą ir koservatyvių pažiūrų teisėją, kurią jis nominavo į Aukščiausiąjį Teismą.
 
Eitynes likus vos kelioms savaitėms iki lapkričio 3 d. JAV prezidento rinkimų įkvėpė pirmosios moterų eitynės Vašingtonas netrukus po 2017 m. vykusios jo D. Trumpo inauguracijos.
 
Šeštadienio vakarą vykusios demonstracijos buvo gerokai mažesnio masto dėl koronaviruso pandemijos, tačiau protestuotojos vis dėlto prisijungė prie eitynių visoje šalyje, teigė jų organizatoriai.
 
Organizatorių teigimu, iš viso eitynėse 430-yje JAV miestų dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
 
Organizatoriai ragino dėl COVID-19 besibaiminančius žmones nedalyvauti eitynėse gyvai, tačiau prisijungti prie „žinučių telemaratono“, kuriame siekta išsiųsti 5 mln. SMS žinučių, kuriose gyventojai raginami balsuoti rinkimuose.
 
Eitynių dalyviai taip pat pagerbė velionę Aukščiausiojo Teismo teisėją Ruth Bader Ginsburg ir protestavo prieš D. Trumpo nominuotą konservatyvių pažiūrų teisėją Amy Coney Barrett.
 
A. C. Barret neslepia savo konservatyvių pažiūrų, o tai kelia nerimą, kad Aukščiausiasis Teismas gali pakeisti nutarimus, susijusius su moterų teise į abortą, jei jos kandidatūrą patvirtins Senatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.18; 13:34

Baltarusijos omono kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijos policija pirmadienį pagrasino panaudoti šaunamuosius ginklus prieš protestuotojus, tvirtindama, kad opozicijos demonstracijos prieš šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką tampa vis radikalesnės.
 
„Dėl šios priežasties teisėsaugos pareigūnai ir vidaus kariuomenės kariai nepasitrauks iš gatvių ir, prireikus, naudos riaušių malšinimo įrangą ir mirtinus ginklus“, – teigiama Vidaus reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.
 
Baltarusijoje po rugpjūčio 9 d. įvykusių prezidento rinkimų nerimsta protestai. Rinkimai laikomi suklastotais A. Lukašenkos naudai.
 
Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitikime aptarė ES atsaką į tebetvyrančią įtampą Baltarusijoje, susidariusią po ginčijamų prezidento rinkimų.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
 
Bloko užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė esą pasiruošę pritaikyti sankcijas daugiau Baltarusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą A. Lukašenką, susijusių su represijomis prieš protestų dalyvius, jei padėtis nepagerės.
 
„ES griežtai smerkia Baltarusijos institucijų vykdomą smurtą prieš taikius protestuotojus ir ragina paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant politinius kalinius“, – teigiama bendrame pareiškime, kurį pasirašė ES šalių užsienio reikalų ministrai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.13; 06:12

Baltarusija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį dešimtys tūkstančių piliečių išėjo į gatves palaikyti opozicijos, nepaisant valdžios dislokuotų didelių policijos pajėgų.
 
Šeštadienį pareigūnai sulaikė šimtus demonstrančių moterų eitynėse prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
 
Baltai raudonas vėliavas laikantys žmonės sekmadienį susirinko į vadinamąsias teisingumo eitynes, vykstančias centriniame miesto prospekte ir pajudėjo link itin saugomų Nepriklausomybės rūmų, kurie yra A. Lukašenkos rezidencija.
 
Protestuotojai taip pat laikė plakatus su užrašais „Bailiai muša moteris“ ir „Išeik!“
 
Prieš prasidedant protestams policija ir vidaus saugumo pajėgos miesto centre dislokavo karinius sunkvežimius ir šarvuočius bei ištiesė spygliuotą vielą.
 
Tuo tarpu kaukėti riaušių policijos pareigūnai sulaikė keliasdešimt protestuotojų, o žmonės nuo jų slėpėsi prekybos centruose ir greito maisto restoranuose, kad išvengtų sulaikymo.
 
Žmogaus teisių aktyvistų grupė „Pavasaris 96“ teigė, kad Minske sekmadienį sulaikyta mažiausiai 16 žmonių, o kituose šalies miestuose – dar aštuoni.
 
Sekmadienio protesto metu valdžia nurodė apriboti mobilųjį internetą bei uždaryti miesto centre esančias metro stotis.
 
Šeštadienio moterų protestų metu Baltarusijos policija sulaikė iš viso 430 žmonių, teigė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovė Olga Čemodanova.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 00:30

SVR emblema. Wikipedia.org

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos gynimu ir pažėrė kritikos dėl 20 mln. dolerių sumos, kurią šalis skyrė antivyriausybinių protestų paramai.
 
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) vadovaujantis Sergejus Naryškinas pranešime, kurį paskelbė Rusijos naujienų agentūros, pareiškė, kad Vašingtonas buvusią kandidatę į prezidento postą S. Cichanouskają ir kitus aktyvistus „tvirtai priėmė po savo sparnu“.
Sergėjus Naryškinas
 
Anksčiau anglų kalbos mokytoja ir vertėja dirbusi 38-erių S. Cichanouskaja perėmė savo vyro, populiaraus tinklaraštininko Sergejaus Cichanouskio kandidatūrą į Baltarusijos vadovo postą po to, kai jis buvo suimtas.
 
Opozicijos politikė šiuo metu yra pabėgusi į Lietuvą, o daugybė jos rėmėjų taip pat buvo priversti trauktis ar buvo įkalinti.
 
S. Naryškinas tvirtino, kad Vakarai protestus ruošė dar prieš rugpjūčio 9 dienos rinkimus, ir pridūrė, jog JAV įvairioms teisių aktyvistų grupėms išdalino 20 mln. dolerių.
 
Jo teigimu, lėšos nukeliavo pas „nepriklausomus tinklaraštininkus“, o „patyrę Amerikos instruktoriai“ tokiose šalyse, kaip Lenkijoje ir Ukrainoje, mokė perspektyviausius aktyvistus.
 
„Protestai nuo pat pradžių buvo gerai suorganizuoti ir koordinuojami iš užsienio, – teigė S. Naryškinas. – SVR turima informacija, JAV vaidina itin svarbų vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose.“
 
Spalvotosios revoliucijos vadovėlis
 
Aliaksandras Lukašenka dėl masinių protestų, kuriuose reikalaujama jo atsistatydinimo, pateikė kaltinimų įvairioms valstybėms – iš pradžių bandymais destabilizuoti šalį kaltinta Rusija, tačiau vėliau kaltinimų pažerta Ukrainai, Čekijos Respublikai ir Didžiajai Britanijai.
 
S. Cichanouskaja. EPA-ELTA nuotr.

„Žinome, kas vadovauja (protestams), kas nori, kad kažkas nutiktų Baltarusijoje, tad išliekame budrūs ir esame pasirengę atsakyti į bet kokį iššūkį“, – trečiadienį susitikime su aukšto rango pareigūnais sakė A. Lukašenka.
 
Jo teigimu, už protestų „daugiausiai“ stovi Jungtinės Valstijos, besinaudojančios savo „tinklais vadinamosios demokratijos paramai“.
 
Jis tvirtino, kad protestų organizatoriai naudoja „spalvotųjų revoliucijų vadovėlius“, omenyje turėdamas Kremlių remiančių lyderių nuvertimus buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 07:00

Per protestus savaitgalį Baltarusijoje suimta beveik 900 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Per masinius protestus Baltarusijoje savaitgalį suimta beveik 900 žmonių.
 
Vidaus reikalų ministerija Minske pranešė, kad per didelę demonstraciją sekmadienį sulaikyti 774 asmenys. Be to, šeštadienį per moterų protesto eitynes prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką buvo sulaikyta per 100 dalyvių.
 
Kaukėti uniformuoti asmenys, anot stebėtojų, savaitgalį ypač nuožmiai elgėsi su demokratijos judėjimo atstovais.
 
Saugumo pajėgos savo veiksmus argumentavo tuo, kad protestai buvo nesankcionuoti. Vien tik Minske, stebėtojų vertinimu, į gatves išėjo daugiau kaip 150 000 žmonių. Protestų prieš A. Lukašenką būta ir daugelyje kitų miestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 15:23

Minske protestuoja dešimtys tūkstančių žmonių, 250 – sulaikyta. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves dalyvauti naujoje eisenoje. Policija praneša sulaikiusi 250 žmonių.
 
Agentūros AFP korespondentas pranešė, kad, nepaisydami intensyvėjančių represijų, Minske susirinko dešimtys tūkstančių demonstrantų. Jie žygiuoja Nepriklausomybės rūmų – prezidento Aliaksandro Lukašenkos rezidencijos – link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.13; 20:32

Gausybei demonstrantų Baltarusijoje gresia kaltinimai, praėjus dienai po jų suėmimo protestuose, vykstančiuose dėl, jų teigimu, pavogtų rinkimų, šeštadienį paskelbė šalies Vidaus reikalų ministerija.
 
Penktadienį buvo sulaikyta apie 40 demonstrantų, tačiau tik maždaug pusei jų grės kaltinimai, teigė ministerija.
 
Baltarusijos žmogaus teisių grupė „Viasna“ patvirtino pranešimus apie sulaikymus, pažymėdama, kad dauguma sulaikytųjų protestavo taikiai. Grupės teigimu, buvo smurtaujama prieš kai kuriuos protestuotojus, suimtus studentų demonstracijų metu.
 
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka teigia iškovojęs pergalę rugpjūčio 9 dieną įvykusiuose šalies prezidento rinkimuose, kuriuose jis esą surinko 80 proc. rinkėjų balsų. Šalį jis valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus.
 
Tačiau dauguma baltarusių mano, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir būtent dėl šios priežasties šalyje vilnija protestų banga. Europos Sąjunga (ES) atsisako pripažinti rinkimų rezultatus.
 
Daugumai naujausių protestų vadovavo studentai, jiems jau sugrįžus į savo mokymo įstaigas po vasaros atostogų. Švietimo ministerija pagrasino susidoroti su universitetais dėl jų vaidmenų protestuose.
 
Protestuotojai sekmadienį ketina surengti dar vieną didelę demonstraciją. Praėjusios savaitės protestuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, jie taikiai žygiavo šalies gatvėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 07:30

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka apkaltino Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą kišimusi į šalies vidaus reikalus, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
 
„Padėčiai Baltarusijoje didesnį poveikį daro užsienio kišimasis į šalies vidaus reikalus ir protesto akcijų valdymas iš svetur, – pareiškė jis ketvirtadienį. – Tai daroma iš Lenkijos, Čekijos, Lietuvos ir Ukrainos, kas mums kelia didžiausią nerimą“.
 
„Jūs vakar girdėjote Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kas vyksta pasienyje. Mes reaguojame į visus negatyvius judesius Baltarusijos atžvilgiu. Mums svarbiausia – neleisti, kad Minske būtų sukeltas gaisras. Nes taip būna visada: prasideda sostinėje ir apima visą šalį“, – teigė A. Lukašenka.
 
Trečiadienį S. Lavrovas per susitikimą su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makejumi pareiškė, kad „šiuo metu Baltarusijoje yra apie 200 ekstremistų, parengtų Ukrainos teritorijoje“. Jis taip pat tvirtino, kad padidėjo NATO aktyvumas prie Baltarusijos sienų.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.04; 01:00

Baltarusijos riaušių policija sekmadienį, opozicijai rengiant dar vieną masinę demonstraciją prieš ginčijamą Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą prezidentu, jau sulaikė dešimtis protestuotojų, praneša agentūros AFP žurnalistas.
 
Policininkai kartu su kaukėtais ir ginkluotais kariais bandė išvaikyti demonstrantus, kurie trečią savaitgalį iš eilės rinkosi sostinės Minsko centre.
 
Masinė protesto akcija prasidėjo 14.00 val. vietos laiku. Minios protestuotojų žygiavo Minsko centro link, nešini plakatais ir raudonai baltomis vėliavomis.
 
Sostinėje prieš mitingą dislokuoti riaušių policininkai. Prieš mitingą metaliniais užtvarais aptverta Nepriklausomybės aikštė Minsko centre, riaušių policija ir policijos furgonai blokavo įėjimus į aikštę.
 
Baltarusijoje jau tris savaites vyksta masiniai protestai. Juos pakurstė rugpjūčio 9 d. vykę prezidento rinkimai. Plačiai manoma, kad rinkimai buvo suklastoti 26 metus valdančio A. Lukašenkos naudai.
 
Šeštadienį Baltarusijos institucijos panaikino akredicijas 17 žurnalistų, kurių daugumą sudaro Baltarusijos piliečiai. Jie pranešinėdavo užsienio žiniasklaidos priemonėms apie porinkiminius neramumus Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 19:07

Vokietijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienį Berlyne tūkstančiai žmonių protestuoja prieš Vokietijos vyriausybės kovos su koronaviruso pandemija priemones.
 
Kaip praneša leidinys „Bild“, remdamasis policija, į manifestaciją susirinko apie 18 tūkst. žmonių.
 
Saugumą Berlyne užtikrina 3 tūkst. policijos pareigūnų, iš kurių 1 tūkst. atvyko į Vokietijos sostinę iš kitų federalinių žemių.
 
Manifestantai teigia, kad kovos su koronavirusu priemonės riboja jų laisvę, ir reikalauja jas atšaukti. Daugelis protestuotojų nedėvi kaukių ir nesilaiko pusantro metro atstumo. Policija nesėkmingai ragina eitynių dalyvius laikytis taisyklių.
 
Ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad šalyje įvedama 50 eurų bauda asmenims, pažeidžiantiems kaukių dėvėjimo reikalavimus. Ji konstatavo, kad pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje pablogėjo infekciniai rodikliai, todėl valdžia „ketina peržiūrėti strategiją“.
 
Be to, kaip anksčiau pranešė DPA, Vokietijos vyriausybė planuoja dėl pandemijos mažiausiai iki gruodžio 31 d. uždrausti didelius renginius, koncertus ir festivalius. Išimtis bus daroma tik tiems regionams, kur infekuotųjų skaičius nedidelis.
 
Pastarąją parą Vokietijoje nustatyti 1 474 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Tokie infekcijos plitimo tempai šalyje buvo fiskuojami gegužės mėnesį. Per visą pandemijos laiką Vokietijoje užregistruoti 242 135 infekuotieji, mirė 9 297 pacientai.
 
Šeštadienio demonstraciją Berlyno valdžia norėjo uždrausti, bet teismas penktadienį panaikino draudimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.29; 17:22

Trečiadienį Minsko karo ligoninėje mirė 43 metų Bresto gyventojas Genadijus Šutovas. Jis buvo sužeistas šūviu į galvą rugpjūčio 11 d. per protesto akciją Breste, praneša portalas „tut.by“.
 
Pasak velionio artimųjų, jie kalbėjosi su tragiško įvykio liudininkais, kurie papasakojo, kad Genadijus tuo metu nei mušėsi, nei konfliktavo – tiesiog ėjo. Šūvis į jį buvo paleistas nuo pastato stogo.
 
Šeima dvi paras negalėjo rasti G. Šutovo. Paaiškėjo, kad iš pradžių jis buvo nugabentas į Bresto srities ligoninę, o paskui sraigtasparniu nuskraidintas į karo ligoninę Minske.
 
Anksčiau vyro duktė Liudmila žurnalistams sakė, kad tėvas patyrė šautinę žaizdą, „smegenų sužalojimai sunkūs ir dideli, gydytojai nesiryžta nieko prognozuoti“.
 
G. Šutovas mirė ligoninėje trečiadienio rytą.
 
Genadijus – trečioji Baltarusijos pareigūnų auka prasidėjus protesto akcijoms po prezidento rinkimų, rašo „tut.by“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 02:00

Baltarusija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijoje tūkstančiai žmonių pirmadienį devintą vakarą iš eilės išėjo į sostinės Minsko gatves protestuoti prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą.
 
Keli tūkstančiai žmonių susirinko Nepriklausomybės aikštėje Minsko centre, mosavo opozicijos baltai raudonai baltomis vėliavomis, skandavo „Traukis“ ir ragino autoritarinį lyderį atsistatydinti.
 
Demonstrantai taip pat žygiavo iki sulaikymo centrų, reikalaudami paleisti opozicijos lyderius ir protestuotojus, sulaikytus per pastarojo meto protestus. Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų vyksta protestai prieš oficialius rinkimų rezultatus ir tolesnį A. Lukašenkos valdymą.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų. Protestuotojai teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.
 
Baltarusijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.

Per protestus, kurių metu policija ėmėsi brutalių veiksmų, buvo sulaikyta daugiau kaip 6 700 žmonių, šimtai sužeistų, du žmonės žuvo. Sulaikytieji palaipsniui paleidžiami, dauguma paleistųjų pasakoja apie mušimus ir kankinimus.
 
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Trečiadienį ES lyderiai surengs viršūnių virtualų susitikimą krizei Baltarusijoje aptarti.
 
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį irgi pareiškė savo susirūpinimą „dėl rinkimų Baltarusijoje eigos ir neproporcingo saugumo pajėgų jėgos naudojimo prieš taikius protestuotojus, sulaikymų ir tariamų kankinimų bei netinkamo elgesio.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 05:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį teigė, kad jo šalis labai atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, kurioje dėl ginčytinų rinkimų prezidentas Aliaksandras Lukašenka susiduria su didėjančiu spaudimu atsistatydinti.
 
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje siaubinga. „Mes labai atidžiai ją stebėsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
 
Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje, pasibaigus prezidento rinkimams, įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenką. Protestuotojai teigia, kad rinkimai buvo suklastoti. Policija ėmėsi prieš protestuotojus brutalių veiksmų, tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigė, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ar net kankinami. Vašingtonas jau anksčiau ragino A. Lukašenką pradėti dialogą su pilietine visuomene.
 
Pats Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pirmadienį prakalbo apie Konstitucijos keitimą ir dalijimąsi valdžia, bet atmetė galimybę surengti naujus rinkimus.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rugpjūčio 9-ąją prezidentas A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų.
 
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pirmadienį paskelbė, kad trečiadienį rengiamas skubus virtualus viršūnių susitikimas krizei Baltarusijoje aptarti.
 
„Baltarusijos žmonės turi teisę spręsti dėl savo ateities ir laisvai išrinkti savo vadovą. Smurtas prieš protestuotojus nepriimtinas“, – teigė Ch. Michelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 02:00