Besitęsiantys protestai sekmadienį paralyžiavo gyvenimą Irake. Bagdade bei miestuose šalies pietuose pirmą kartą plačiu mastu nedirbo mokyklos ir institucijos. Sekmadienis Irake, kuriame gyventojų daugumą sudaro musulmonai, yra pirmoji darbo savaitės diena.
 
Demonstrantai, be to, gatvių blokadomis paralyžiavo transporto judėjimą. Protestuotojai reikalauja vyriausybės atsistatydinimo.
 
Bagdade jauni irakiečiai pasistatė savo automobilius pagrindinio eismo gatvėse. Policija stebėjo situaciją, tačiau nesikišo. Kuto mieste šalies rytuose demonstrantai blokavo gatves ir tiltus. „Mes nusprendėme sutrikdyti eismą, kad tai būtų žinia vyriausybei, jog mes toliau protestuosime, kol bus išvyti korumpuoti žmonės ir vagys ir režimas kris“, – sakė 25 metų demonstrantas Tahseenas Nasseras.
 
Moksleiviai dalyvavo sėdimuose streikuose savo mokyklose. Šalies mokytojų profsąjunga pratęsė praėjusią savaitę pradėtą streiką. Protestus remia ir inžinierių, medikų bei advokatų profsąjungos.
 
Nuo spalio 1-osios demonstrantai Irake eina į gatves, reikalaudami politinės sistemos reformų. Iki šiol per demonstrantų susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvo daugiau kaip 250 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 02:00

Ūkininkų protestas Nyderlanduose. EPA-ELTA nuotr.
Protestuojantys ūkininkai Nyderlanduose sukėlė transporto chaosą.
 
Iš visos šalies antradienį Hagos link pajudėjo daugiau kaip 2 000 ūkininkų su traktoriais. Didieji įvažiavimai į miestą buvo užkimšti.
 
Iš viso spūsčių ilgis siekė daugiau kaip 1 100 km.
 
Ūkininkai protestuoja prieš tai, kad žemės ūkiui, jų požiūriu, vienpusiškai suverčiama atsakomybė dėl  tokių aplinkos problemų, kaip klimato kaita ir per didelės azoto emisijos.
 
Protestų organizatoriai mitinge tikisi dalyvausiant per 10 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 05:23

Bagdade protestuotojai išvaikyti ašarinėmis dujomis ir šūviais. EPA-ELTA nuotr.
Irako sostinėje Bagdade antradienį surengtą protestą saugumo pajėgos išvaikė šūviais ir ašarinėmis dujomis. Vienas asmuo žuvo, daugiau kaip 200 buvo sužeisti, skelbia Irako sveikatos apsaugos ministerija.
 
Ministerijos teigimu, tarp sužeistųjų yra 160 civilių ir 40 saugumo pajėgų narių.
 
Bagdade daugiau kaip 1 000 žmonių susirinko į Išsivadavimo aikštę protestuoti prieš vyriausybę dėl įvairių problemų šalyje – didelio nedarbo tarp jaunimo, valdžios atstovų korupcijos, prastų viešųjų paslaugų ir kita.
 
„Tie vagys apiplėšė mus“, – šaukė jie, smerkdami Irako politinę klasę.
 
Organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Irakas labiausiai korumpuotų šalių sąraše yra 12-oje vietoje.
 
Iš pradžių policininkai išvaikė protestuotojus iš aikštės, bet demonstrantai persigrupavo ir prasiskynė kelią prie tilto, vedančio į stipriai saugomą Bagdado žaliąją zoną, kur įsikūrę valdžios pastatai ir užsienio šalių ambasados. Tada saugumo pajėgos pradėjo šaudyti tikromis kulkomis.
 
Ši demonstracija buvo didžiausia prieš premjerą Adelį Abdelį Mahdį nuo jo atėjimo į valdžią 2018-ųjų spalio pabaigoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 05:02

Šeštadienio vakarą Honkongo policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad išvaikytų protestuotojus, susirinkusius prie vyriausybės pastatų komplekso Admiralti rajone.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas RTHK, pareigūnai ėmėsi šių veiksmų, kai radikalai pradėjo mėtyti į pastatus butelius su padegamuoju mišiniu.
 
Iš pradžių renginys, kurį suorganizavo „Piliečių frontas už žmogaus teises“, vyko taikiai. Bet kai kurie akcijos dalyviai ėmė akinti policininkus lazeriais ir juos provokuoti. Vėliau į kompleksą pradėjo skrieti Molotovo kokteiliai. Manifestantai taip pat užtvėrė kelią transporto eismui rajone.
 
Ši demonstracija buvo skirta penktosioms metinėms nuo tos dienos, kaip prasidėjo „skėčių judėjimas“, kurį suorganizavo studentai, reikalavę demokratizuoti rinkimų sistemą šiame specialiame administraciniame Kinijos regione. Prieš penkerius metus manifestantai tame pačiame rajone įkūrė palapinių stovyklas ir pastatė barikadas, kurios užblokavo transporto eismą svarbiausiomis gatvėmis. Protesto akcijos, kurias lydėjo susirėmimai su policija, truko 79 dienas.
 
Šių metų birželio pradžioje Honkonge prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
 
Opozicijos šalininkai būgštavo, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams. Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam atsiėmė įstatymo projektą, bet tai nesustabdė protestų bangos.
 
Artimiausiomis dienomis, taip pat ir spalio 1-ąją, kai bus pažymimos KLR įkūrimo 70-osios metinės, Honkonge planuojamos naujos antivyriausybinės manifestacijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 00:01

Tūkstančiai žmonių penktadienį susirinko Sakartvelo sostinės Tbilisio centre protestuoti prieš vyriausybę ir valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“, praėjus trims mėnesiams po to, kai buvo brutaliai išvaikyta didžiulė prieš Kremlių nusistačiusių protestuotojų demonstracija prie šalies parlamento.
 
Remiantis agentūros „Reuters“ pranešimais, penktadienio demonstraciją suorganizavo jauni aktyvistai, kurie pastaruosius tris mėnesius rengė kasdienius mitingus prie Sakartvelo parlamento pastato.
 
Tūkstančiai susirinkusių žmonių pūtė vuvuzelas ir laikė plakatus su užrašu „Vieningai prieš vieną!ׅ“, omenyje turėdami valdančiosios partijos lyderį Bidziną Ivanišvilį.
 
„Mes turėtume susivienyti ir pribaigti šią vyriausybę“, – miniai žmonių sakė vienas iš protesto organizatorių  Šota Digmelašvilis.
 
„Vienašalis, oligarchinis, neformalus B. Ivanišvilio valdymas yra nepriimtinas mums“, – pridūrė organizatorius.
 
Protestus Sakartvele paskatino oficialios Rusijos delegacijos vizitas šalies parlamente šių metų birželį. Ypač žmones supykdė tai, kad Rusijos parlamentaras sakė kalbą iš parlamento pirmininko vietos Sakartvelo parlamente.
 
Tai daugelis žmonių įvertino kaip įžeidimą, nes abiejų šalių santykiai nuo ginkluoto konflikto 2008-aisiais yra įtempti.
 
Prieš tris mėnesius – birželio 20 d. surengto masinio protesto metu daugybei protestuotojų pamėginus įsiveržti į parlamento pastatą, policija reagavo panaudodama gumines kulkas ir vandens patrankas. Sužalota daugiau kaip 240 žmonių.
 
Sakartvelo opoziciją, antivyriausybinius protestuotojus ir jų šalininkus šį mėnesį vėl supykdė tai, kad prieštaringai vertinamas vidaus reikalų ministras Giorgis Gacharija buvo pasiūlytas į premjero postą, kai iš jo atsistatydino Mamuka Bachtadzė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.21; 18:00

Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Centrinėse Maskvos gatvėse patruliuoja šimtai riaušių policininkų, mat opozicijos protestuotojai rengiasi pradėti naujas demonstracijas, reikalaudami laisvų vietos savivaldos rinkimų.
 
Siekdami apeiti valdžios nustatytus reikalavimus protestams, aktyvistai planuoja vienu metu leisti mojuoti plakatu tik vienam žmogui, nes tokioms demonstracijoms nereikia gauti savivaldybės leidimo.
 
Nuo tada, kai prieš mėnesį opozicijos atstovams buvo uždrausta dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, kilusioje mitingų bangoje jau dalyvavo dešimtys tūkstančių gyventojų.
 
Dabar kiekvieną šeštadienį rengiami protestai yra didžiausi nuo 2011 metų, kai protestuota prieš prezidento Vladimiro Putino sugrįžimą į Kremlių.
 
Policijos pareigūnai su pastarojo meto demonstrantais tvarkosi itin griežtai, o tai savo ruožtu dar labiau paskatino visuomenės pyktį, kurį jau pakurstė blogėjantis gyvenimo lygis ir stringanti ekonomika.
 
Dėl dalyvavo mitinguose buvo sulaikyti apie 3 tūkst. žmonių. Bene didžiausias Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ir kiti protestuotojai iki šiol yra už grotų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.18; 03:30

Šeštadienį šimtai Kiniją palaikančių mitinguotojų žygiavo Sidnėjaus gatvėmis. Tuo pačiu metu Australijoje kyla vis didesnė banga protestų, palaikančių prodemokratinį judėjimą Honkonge, todėl įtampa tarp dviejų grupių pastaruoju metu itin išaugo.
 
Žygiuodami per Sidnėjų, mitinguotojai skandavo šūkį „Viena Kinija“, mojavo Kinijos vėliavomis ir plakatais su užrašais „Daugiau jokių riaušių ir smurto Honkonge“.
 
Policijos pareigūnams teko saugiai palydėti iš mitingo vietos jame pasirodžiusį vienišą didesnės demokratijos Honkonge šalininką, kurį greitai apsupo grupė piktų demonstruotojų.
 
Kol Azijos finansinis centras skendi mėnesius trunkančiuose prodemokratiniuose protestuose, keliuose Australijos universitetuose iš Honkongo kilę studentai surengė kelis nedidelius paramos mitingus. Tai papiktino kai kuriuos iš žemyninės Kinijos dalies atvykusius studentus.
 
Konfliktas baigėsi susistumdymais universitetų miesteliuose.
 
Po vieno tokio konflikto Kinijos konsulatas Brisbene pagyrė už Pekino politiką pasisakančių studentų „spontanišką patriotizmą“. Australijos vyriausybė nedelsdama griežtai perspėjo diplomatus, kad šie neskatintų ardomųjų veiksmų ar galimai smurtinio elgesio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 11:07

Metro stotys Honkonge pirmadienį atnaujino reguliarias paslaugas, tvarkomos gatvės, miestas atsigauna po dar vienos protestų dienos, skelbia agentūra „Reuters“.
 
Sekmadienio vakarą tarp Honkongo policininkų ir protestuotojų vėl kilo smurtiniai susirėmimai. Policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas keliuose miesto rajonuose, įskaitant ir uždarą metro stotį.
 
Van Čajaus rajone protestuotojai svaidė į policininkus butelius su padegamuoju mišiniu ir plytas, o policininkai reagavo smūgiuodami lazdomis. Per susirėmimus sužeisti keli žmonės, tarp jų policijos pareigūnas.
 
Masiniai protestai Honkonge nerimsta jau dešimtą savaitę. Protestus paskatino prieštaringai vertinamas ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektas. Nors vyriausybė atsisakė įstatymo projekto, protestai išaugo į platesnį nepasitenkinimą valdžia ir reikalavimus vykdyti demokratines reformas.
 
Demonstrantai reikalauja miesto vadovės Carrie Lam atsistatydinimo, demokratiškų rinkimų, paleisti per ankstesnius protestus areštuotus asmenis ir pradėti tyrimą dėl policijos jėgos naudojimo prieš protestuotojus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.12; 09:00

Sekmadienį apie 115 tūkstančių Honkongo gyventojų, kaip teigia organizatoriai, dalyvavo antivyriausybinėje protesto akcijoje, kuri buvo surengta Šatino rajone žemyninėje miesto dalyje. Policija nurodo kuklesnį skaičių – anot pareigūnų, manifestacijoje dalyvavo 28 tūkstančiai žmonių, praneša laikraštis „The South China Morning Post“.
 
Gautomis žiniomis, per protesto akciją kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų. Pareigūnai kelis kartus panaudojo pipirines dujas prieš radikaliai nusiteikusius aktyvistus. Šie mėtė pareigūnų link signalinius kelio kūgius ir butelius, bet apskritai eitynės vyko gana ramiai. Pranešimų apie rimtus incidentus kol kas negauta.
 
Prieš mėnesį čia prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
 
Opozicijos šalininkai būgštauja, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams.
 
Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam patvirtino, kad bus atsisakyta mėginimų prastumti nepopuliarų ekstradicijos įstatymo projektą. Prokiniškų pažiūrų politikė viešai pripažino, kad jis yra „negyvas“.
 
Bet protestuotojai netiki šiais pažadais, reikalauja jos atsistatydinimo ir grasina naujomis akcijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.15; 09:00
 
 

Protestai Tbilisyje. EPA-ELTA nuotr.
Sakartvelo valdančiosios partijos lyderis pirmadienį pranešė apie plataus masto rinkimų sistemos reformas, kurių nuo praėjusios savaitės per antivyriausybinius protestus reikalavo Tbilisyje susirinkę protestuotojai.
 
„Politinė partija „Gruzijos svajonė“ siūlo plataus masto politinę reformą“, – per spaudos konferenciją sakė jos lyderis Bidzina Ivanišvilis.
 
„Mes siūlome, kad rinkimai į parlamentą 2020 metais būtų rengiami pagal proporcinę sistemą ir partijoms nebūtų vadinamojo slenksčio patekti į parlamentą“, – pridūrė galingas oligarchas.
 
Tūkstančiai prieš vyriausybę nusiteikusių protestuotojų nuo ketvirtadienio dalyvavo demonstracijose Sakartvelo sostinėje, reikalaudami šalies rinkimų sistemos reformų.
 
Opozicijos grupių teigimu, dabartiniai rinkimų įstatymai yra palankūs valdančiajai partijai.
 
Protestai kilo po to, kai Rusijos įstatymų leidėjas kreipėsi į Sakartvelo parlamentą, o tai buvo kontraversiškas žingsnis šalyje, kuri dar 2008 metais kariavo su Rusija ir kurios ryšiai su Maskva išlieka sudėtingi.
 
Protestai greitai peraugo į platesnį judėjimą prieš turtingiausią Gruzijos vyrą B. Ivanišvilį.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
Prieš kitąmet planuojamus rinkimus į parlamentą opozicija reikalauja rinkimų sistemos reformos.
 
Tuo metu Sakartvelo ekonomika turi didelių sunkumų.
 
Opozicinės partijos taip pat apkaltino B. Ivanišvilį dėl neformalaus oligarchinio valdymo, valstybinių institucijų naikinimo ir sukčiavimo per rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.24; 00:48

Honkongo aktyvistas Joshua Wongas pirmadienį išleistas iš kalėjimo, kur kalėjo dėl to, kad vadovavo 2014 metais vykusiems „Umbrella Movement“ protestams. 22 metų aktyvistas yra gerai žinomas Honkongo politinis veikėjas, jis buvo laikomas 2014 metų protestų vedliu.
 
J. Wongas buvo įkalintas balandį dėl to, kad dalyvavo 2014 metų proteste ir nepakluso raginimui išsiskirstyti.
 
J. Wongas iš kalėjimo paleistas kitą dieną po didžiausio Honkonge protesto nuo to laiko, kai šis 1997 metais buvo atiduotas Kinijai. J. Wongas teigė vėl dalyvausiąs kovoje prieš kontraversišką ekstradicijos į Kiniją įstatymą.
 
„Esu dėkingas milijonams į gatves protestuoti išėjusių Honkongo žmonių. Jie parodė Honkongo dvasią ir orumą“, – pirmadienį sakė J. Wongas. Jis taip pat paragino Honkongo vadovę Carrie Lam atsistatydinti ir visam laikui atsisakyti įstatymo, leisiančio Honkonge nusikaltusius teisti žemyninėje Kinijoje.
 
Nors C. Lam atsiprašė už Honkongo visuomenę suskaldžiusius nesutarimus, kuriuos sukėlė įstatymo svarstymas, ir atšaukė debatus, protestuojančių tai nenuramino.
 
J. Wongas skelbė, kad protestuotojai tęs pilietinio nepaklusnumo akcijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.17; 14:14

Šeštadienį šimtai „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvių išėjo į Paryžiaus gatves dalyvauti dar vienoje, jau 24-ojoje nacionalinėje protesto akcijoje. Tai pranešė AFP.

Manifestacija „Bendras atsakas“ prasidėjo apie 13 valandą vietos laiku (14 valandą Lietuvos laiku) Monparnaso rajone. Iš ten aktyvistų kolona patraukė į Italijos aikštę. Kol kas neužfiksuota jokių incidentų. 

Lygiagrečiai Prancūzijos sostinėje rengiama akcija „Už objektyvų nušvietimą žiniasklaidoje“. Jos dalyviai rengia mitingus prie didžiausių šalies radijo stočių ir televizijos kanalų, tarp kurių – „CNews“, BFMTV, TF1, LCI, būstinių.

Anksčiau Prancūzijos VRM priminė, kad draudžiama rengti demonstracijas Eliziejaus laukuose, Nacionalinio Susirinkimo (parlamento žemųjų rūmų) ir Eliziejaus rūmų rajone, taip pat prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros.

„Geltonųjų liemenių“ demonstracijos šeštadienį vyksta ir kituose Prancūzijos miestuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 06:00

Prancūzijoje penkis mėnesius nerimstant smurtiniams „geltonųjų liemenių“ protestams, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pristatė savo politinį atsaką į protestus.

Prezidentas teigė, kad po beveik pusės metų antivyriausybinių „geltonųjų liemenių“ protestų, kurie kartais virsdavo smurtiniais, „viešoji tvarka šalyje privalo būti atkurta“.

Pasisakydamas Prancūzijos vadovas paskelbė apie priemones, kuriomis bus siekiama numalšinti „Geltonųjų liemenių“ protestuotojų įniršį ir nusivylimą.

E. Macronas pažadėjo didelį mokesčių sumažinimą, žadėjo „gerokai sumažinti“ pajamų mokestį vidurinei klasei. Pasak prezidento, jis nori „sumažinti mokesčius maksimaliam skaičiui piliečių ir ypač tiems, kurie dirba, vidurinei klasei“. 

Prezidentas sakė, kad svarstoma mažinti viešąsias išlaidas, ir pridūrė, kad prancūzai taip pat turės daugiau dirbti, bet tiksliau nekomentavo.

„Geltonųjų liemenių“ protestai prasidėjo lapkritį, kilus pasipiktinimui dėl degalų mokesčio didinimo, bet vėliau peraugo į platesnį nepasitenkinimą E. Macronu ir jo vyriausybe.
 
2019.04.26; 06:43

„Geltonųjų liemenių“ narius suima Paryžiaus policija. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos policija paskelbė suėmusi daugiau nei 200 šeštadienį Paryžiuje vykusio „geltonųjų liemenių“ protesto dalyvių po to, kai tarp protestuotojų ir policininkų kilo susirėmimai, informuoja AFP.

Antivyriausybiniai protestai šeštadienį rengiami jau 23 savaitę iš eilės. AFP korespondentai pranešė apie susirėmimus tarp policininkų ir demonstrantų. Policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir apsvaiginančias granatas, kad išsklaidytų demonstrantų minią Prancūzijos sostinės centre.

Kai kurie protestuotojai į policininkus mėtė butelius ir kitus daiktus, padeginėjo automobilius ir šiukšliadėžes.

Paryžiaus vicemeras Emmanuelis Gregoire’as sakė, kad žala padaryta tarp Bastilijos ir Respublikos aikščių buvo nemenka, ir ragino nutraukti smurtą.

Visoje Prancūzijoje buvo pasitelkta 60 000 policininkų ir žandarų, nes baimintasi, kad pasikartos tokios riaušės, kokios kilo kovo 16 d. Eliziejaus laukuose.

Paryžiaus policija pranešė sulaikiusi 227 demonstrantus.

Už sveikatos apsaugą atsakingi valdžios atstovai neigė, kad ligoninės perduoda policijai duomenis apie sužalotus „geltonųjų liemenių“ protestų dalyvius.

Dėl sunkiai sužeistų demonstrantų skaičiaus valdžia susilaukia kritikos tiek iš Prancūzijos, tiek ir iš užsienio.

Ginčus sukėlė ir išplėstos saugumo pajėgų galios. Tai reglamentuojantį įstatymą balandžio mėnesį pasirašė prezidentas Emmanuelis Macronas. Kritikai sako, kad tai pažeidžia žmonių teises.

Viena nuostata draudžia protestuotojams užsidengti veidus. Tačiau Prancūzijos Konstitucinis teismas, neleido priimti kai kurių ginčytinų įstatymo dalių. Jos būtų leidusios valdžiai uždrausti demonstracijose dalyvauti asmenims, „keliantiems itin didelę grėsmę viešajai tvarkai“.

„Geltonosios liemenės“ valdžios reikalauja pakeisti socialinę ir fiskalinę politiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 14:00

Alžyro sostinėje tęsiasi protestai. EPA-ELTA nuotr.
Šimtai protestuotojų penktadienį susirinko Alžyro sostinės centre, reikalaudami politinės sistemos pertvarkos.

Protestuotojai, kuriems pavyko priversti atsistatydinti ilgalaikį šalies prezidentą Abdelazizą Boutefliką, dabar nori, kad atsistatydintų ir kiti jo valdymo laikotarpiu paskirti pareigūnai. 

Protestuotojai sostinės centre ėjo nešini plakatais su užrašais, reikalaujančiais, kad iš posto trauktųsi A. Bouteflikos paskirtas ministras pirmininkas Noureddine’as Bedoui, parlamento aukštųjų rūmų vadovas Abdelkaderas Bensalehas ir Konstitucinės Tarybos pirmininkas Tayebas Belaizas. 

Šie trys pareigūnai laikomi A. Bouteflikos, kuris antradienio vakarą atsistatydino iš šalies prezidento posto, sąjungininkais. Nors A. Bouteflika pasitraukė iš posto po 20 jame praleistų metų, protestuotojams to nepakanka.

„Alžyriečiai dar nepasiekė savo tikslo“, – sakė protestuotojas Bashiras Khalulis.

„Mūsų reikalavimai apima visą režimą, kuris kontroliavo šalį daugiau kaip 20 metų“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.06; 06:44

Paryžiaus policijos prefektūra uždraudė „geltonosioms liemenėms“ protestuoti Eliziejaus laukuose. Garsiajame bulvare ir aplink Triumfo arką mitingai šeštadienį uždrausti, pranešė žinybos. Protestuoti negalima ir prie Eliziejaus rūmų – prezidento Emmanuelio Macrono rezidencijos bei prie Nacionalinės Asamblėjos.

Prieš tai žinybos jau uždraudė demonstracijas Nicos ir Tulūzos didmiesčiuose. Taip vyriausybė nori užkirsti kelią riaušėms, kaip praėjusį savaitgalį.

Riaušininkai Eliziejaus laukuose praėjusį šeštadienį per „geltonųjų liemenių“ protestus nusiaubė daug parduotuvių.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.23; 02:00

Tūkstančiai Albanijos opoziciją remiančių protestuotojų ketvirtadienį apsupo parlamento pastatą ir reikalavo vyriausybės atsistatydinti, tvirtindami, kad ji yra korumpuota ir susijusi su organizuotu nusikalstamumu, skelbia naujienų agentūra AP.

Tūkstančiai Albanijos piliečių ragina ministro pirmininko Edžio Ramos vyriausybę atsistatydinti, jie taip pat nori, kad būtų sudaryta laikinoji vyriausybė ir būtų surengti sąžiningi ir laisvi pirmalaikiai rinkimai.

Parlamento pastatą sostinės Tiranos centre saugo šimtai policininkų. Baiminantis dėl smurtinių protestų, trečiadienį parlamento pirmininkas atšaukė ketvirtadienį turėjusį vykti parlamento posėdį.

Albanijoje jau ne vieną savaitę vyksta antivyriausybiniai protestai. Praėjusį šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių protestavo priešais ministro pirmininko biurą. Protestas virto smurtiniu, demonstrantai svaidė akmenis į premjero biurą ir bandė įsilaužti į vidų. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 07:44

Tūkstančiai protestuotojų išėjo į gatves Albanijos sostinėje Tiranoje, reikalaudami premjero Edi Ramos atsistatydinimo, praneša „Euronews“.

Dalis protestuotojų pralaužė policijos užtvaras ir mėtydami Molotovo kokteilius bandė veržtis į vyriausybės pastatą. Policijos pareigūnai, bandydami suvaldyti įniršusią ir metaliniais strypais ginkluotą minią, panaudojo ašarines dujas.

Protestą organizavo parlamento opozicija, siekianti E. Ramos atsistatydinimo ir kaltinanti ministrą pirmininką korupcija, nepotizmu ir organizuotu nusikalstamumu.

„Piliečiai susirinks į didžiausią protestą šioje šalyje per daugiau nei 30 metų ir vienbalsiai pasakys tai, ko mes negalėjome pasakyti parlamente – reikia užbaigti politikų nusikaltimus, užbaigti vagysčių iš albanų kišenių įteisinimą“, – prieš protestą sakė opozicinės Albanijos demokratų partijos lyderis Luizimas Basha.

Albanijos prezidentas Iliras Meta ragino demonstrantus gerbti institucijas ir savo nepasitenkinimą reikšti taikiai. Pats E. Rama, 2017 m. pradėjęs eiti premjero pareigas jau antrą kadenciją, pranešė, kad protestų metu Tiranoje nebus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.17; 07:28

Prancūzijoje tęsiasi „geltonųjų liemenių“ protestai. EPA – ELTA nuotr.

Savo dvyliktąjį protestų savaitgalį „geltonosios liemenės“ Prancūzijoje vėl mobilizavo dešimtis tūkstančių demonstrantų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį protestuose visoje šalyje dalyvavo 58 600 žmonių – tai buvo maždaug 10 000 mažiau nei prieš savaitę. Keliuose miestuose, pirmiausiai Paryžiuje ir Bordo, neišvengta susirėmimų su policija. Suimta dešimtys asmenų. Šįkart „geltonosios liemenės“ pirmiausiai protestavo prieš „policijos smurtą“.

Demonstrantų kolonai pasiekus Respublikos aikštę Paryžiuje, kai kurie protestuotojai įsivėlė į konfliktą su policija. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Policijos duomenimis, sulaikyta 30 žmonių. Bordo taip pat kilo smurtiniai susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos. Čia suimta 17 asmenų.

Abiejuose miestuose saugumo pajėgos vėl naudojo gumines kulkas, prieš kurių naudojimą „geltonosios liemenės“ nuožmiai protestuoja. Jos argumentuoja, kad guminės kulkos gali sukelti sunkius sužalojimus. Mitingų dalyviai laikė rankose plakatus, kuriuos ragino uždrausti policijai per „geltonųjų liemenių“ protestus naudoti gumines kulkas ir akinamąsias granatas.

Praėjusią savaitę per demonstraciją sunkiai į akį sužeistas „geltonųjų liemenių“ vedlys Jerome’as Rodriguesas mitinge Paryžiuje buvo pasitiktas plojimais. 

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris penktadienį gynė guminių kulkų naudojimą prieš „riaušininkus“. Kartu jis paskelbė, kad už „piktnaudžiavimą“ bus baudžiama. Ministro duomenimis, nuo demonstracijų bangos pradžios lapkritį guminės kulkos buvo panaudotos 9 200 kartų.

„Geltonosios liemenės“ reikalauja prezidento Emmanuelio Macrono atsistatydinimo ir prancūzų perkamosios galios stiprinimo. Vyriausybės pažadai skirti milijardus mokestinėmis ir socialinėms lengvatoms „geltonųjų liemenių“ kol kas nepalenkė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 06:00

„Geltonųjų liemenių“ judėjimas Prancūzijoje pareikalavo kuo skubesnio susitikimo su prezidentu Emmanueliu Macronu ir pagrasino išplėsti savo protestus prieš vyriausybę. Atvirame laiške vienas judėjimo lyderių Ericas Drouet’as kaltino šalies vadovą esant „kurčiam“ tautos reikalavimams.

„Daugelis „geltonųjų liemenių“ netenka kantrybės. Ir supraskite, kad kai kurie, deja, neliks ramūs amžinai“, – sakoma laiške, kuris buvo išplatintas ir per socialinius tinklus. E. Drouet’as „n-tąjį kartą“ reikalauja susitikimo su E. Macronu, rašė jis savo įsteigtos grupės „Įtūžusi Prancūzija!!!“ vardu.

„Geltonosios liemenės“ yra atviros dialogui, „tačiau ne vienašališkomis Eliziejaus rūmų sąlygomis“, – teigė aktyvistas. Konkrečių savo reikalavimų E. Drouet’as atvirame laiške neįvardijo, tačiau „geltonųjų liemenių“ judėjimas jau daug savaičių protestuose reikalauja stiprinti gyventojų perkamąją galią, tai pat mažinti mokesčius. E. Macrono nuolaidas, pavyzdžiui, didesnį minimalų atlyginimą, „geltonosios liemenės“ atmeta kaip visiškai nepakankamus.

E. Drouet’as dabar sakė, kad, jei E. Macronas toliau laikysis savo pozicijos, „tauta vėl perims valdžią“. Kitos savaitės bus „gana sunkios Prancūzijai“, paskelbė jis. Judėjimas esą „stiprės labiau nei bet kada“. Dieną ir naktį, savaitgalį ir savaitės dienomis „geltonosios liemenės“ bus matomos. „Mes nieko nebebijome“, – pabrėžė lyderis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.23; 05:00