SVR emblema. Wikipedia.org

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos gynimu ir pažėrė kritikos dėl 20 mln. dolerių sumos, kurią šalis skyrė antivyriausybinių protestų paramai.
 
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) vadovaujantis Sergejus Naryškinas pranešime, kurį paskelbė Rusijos naujienų agentūros, pareiškė, kad Vašingtonas buvusią kandidatę į prezidento postą S. Cichanouskają ir kitus aktyvistus „tvirtai priėmė po savo sparnu“.
Sergėjus Naryškinas
 
Anksčiau anglų kalbos mokytoja ir vertėja dirbusi 38-erių S. Cichanouskaja perėmė savo vyro, populiaraus tinklaraštininko Sergejaus Cichanouskio kandidatūrą į Baltarusijos vadovo postą po to, kai jis buvo suimtas.
 
Opozicijos politikė šiuo metu yra pabėgusi į Lietuvą, o daugybė jos rėmėjų taip pat buvo priversti trauktis ar buvo įkalinti.
 
S. Naryškinas tvirtino, kad Vakarai protestus ruošė dar prieš rugpjūčio 9 dienos rinkimus, ir pridūrė, jog JAV įvairioms teisių aktyvistų grupėms išdalino 20 mln. dolerių.
 
Jo teigimu, lėšos nukeliavo pas „nepriklausomus tinklaraštininkus“, o „patyrę Amerikos instruktoriai“ tokiose šalyse, kaip Lenkijoje ir Ukrainoje, mokė perspektyviausius aktyvistus.
 
„Protestai nuo pat pradžių buvo gerai suorganizuoti ir koordinuojami iš užsienio, – teigė S. Naryškinas. – SVR turima informacija, JAV vaidina itin svarbų vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose.“
 
Spalvotosios revoliucijos vadovėlis
 
Aliaksandras Lukašenka dėl masinių protestų, kuriuose reikalaujama jo atsistatydinimo, pateikė kaltinimų įvairioms valstybėms – iš pradžių bandymais destabilizuoti šalį kaltinta Rusija, tačiau vėliau kaltinimų pažerta Ukrainai, Čekijos Respublikai ir Didžiajai Britanijai.
 
S. Cichanouskaja. EPA-ELTA nuotr.

„Žinome, kas vadovauja (protestams), kas nori, kad kažkas nutiktų Baltarusijoje, tad išliekame budrūs ir esame pasirengę atsakyti į bet kokį iššūkį“, – trečiadienį susitikime su aukšto rango pareigūnais sakė A. Lukašenka.
 
Jo teigimu, už protestų „daugiausiai“ stovi Jungtinės Valstijos, besinaudojančios savo „tinklais vadinamosios demokratijos paramai“.
 
Jis tvirtino, kad protestų organizatoriai naudoja „spalvotųjų revoliucijų vadovėlius“, omenyje turėdamas Kremlių remiančių lyderių nuvertimus buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 07:00

Per protestus savaitgalį Baltarusijoje suimta beveik 900 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Per masinius protestus Baltarusijoje savaitgalį suimta beveik 900 žmonių.
 
Vidaus reikalų ministerija Minske pranešė, kad per didelę demonstraciją sekmadienį sulaikyti 774 asmenys. Be to, šeštadienį per moterų protesto eitynes prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką buvo sulaikyta per 100 dalyvių.
 
Kaukėti uniformuoti asmenys, anot stebėtojų, savaitgalį ypač nuožmiai elgėsi su demokratijos judėjimo atstovais.
 
Saugumo pajėgos savo veiksmus argumentavo tuo, kad protestai buvo nesankcionuoti. Vien tik Minske, stebėtojų vertinimu, į gatves išėjo daugiau kaip 150 000 žmonių. Protestų prieš A. Lukašenką būta ir daugelyje kitų miestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 15:23

Minske protestuoja dešimtys tūkstančių žmonių, 250 – sulaikyta. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves dalyvauti naujoje eisenoje. Policija praneša sulaikiusi 250 žmonių.
 
Agentūros AFP korespondentas pranešė, kad, nepaisydami intensyvėjančių represijų, Minske susirinko dešimtys tūkstančių demonstrantų. Jie žygiuoja Nepriklausomybės rūmų – prezidento Aliaksandro Lukašenkos rezidencijos – link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.13; 20:32

Gausybei demonstrantų Baltarusijoje gresia kaltinimai, praėjus dienai po jų suėmimo protestuose, vykstančiuose dėl, jų teigimu, pavogtų rinkimų, šeštadienį paskelbė šalies Vidaus reikalų ministerija.
 
Penktadienį buvo sulaikyta apie 40 demonstrantų, tačiau tik maždaug pusei jų grės kaltinimai, teigė ministerija.
 
Baltarusijos žmogaus teisių grupė „Viasna“ patvirtino pranešimus apie sulaikymus, pažymėdama, kad dauguma sulaikytųjų protestavo taikiai. Grupės teigimu, buvo smurtaujama prieš kai kuriuos protestuotojus, suimtus studentų demonstracijų metu.
 
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka teigia iškovojęs pergalę rugpjūčio 9 dieną įvykusiuose šalies prezidento rinkimuose, kuriuose jis esą surinko 80 proc. rinkėjų balsų. Šalį jis valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus.
 
Tačiau dauguma baltarusių mano, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir būtent dėl šios priežasties šalyje vilnija protestų banga. Europos Sąjunga (ES) atsisako pripažinti rinkimų rezultatus.
 
Daugumai naujausių protestų vadovavo studentai, jiems jau sugrįžus į savo mokymo įstaigas po vasaros atostogų. Švietimo ministerija pagrasino susidoroti su universitetais dėl jų vaidmenų protestuose.
 
Protestuotojai sekmadienį ketina surengti dar vieną didelę demonstraciją. Praėjusios savaitės protestuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, jie taikiai žygiavo šalies gatvėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 07:30

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka apkaltino Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą kišimusi į šalies vidaus reikalus, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
 
„Padėčiai Baltarusijoje didesnį poveikį daro užsienio kišimasis į šalies vidaus reikalus ir protesto akcijų valdymas iš svetur, – pareiškė jis ketvirtadienį. – Tai daroma iš Lenkijos, Čekijos, Lietuvos ir Ukrainos, kas mums kelia didžiausią nerimą“.
 
„Jūs vakar girdėjote Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kas vyksta pasienyje. Mes reaguojame į visus negatyvius judesius Baltarusijos atžvilgiu. Mums svarbiausia – neleisti, kad Minske būtų sukeltas gaisras. Nes taip būna visada: prasideda sostinėje ir apima visą šalį“, – teigė A. Lukašenka.
 
Trečiadienį S. Lavrovas per susitikimą su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makejumi pareiškė, kad „šiuo metu Baltarusijoje yra apie 200 ekstremistų, parengtų Ukrainos teritorijoje“. Jis taip pat tvirtino, kad padidėjo NATO aktyvumas prie Baltarusijos sienų.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.04; 01:00

Baltarusijos riaušių policija sekmadienį, opozicijai rengiant dar vieną masinę demonstraciją prieš ginčijamą Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą prezidentu, jau sulaikė dešimtis protestuotojų, praneša agentūros AFP žurnalistas.
 
Policininkai kartu su kaukėtais ir ginkluotais kariais bandė išvaikyti demonstrantus, kurie trečią savaitgalį iš eilės rinkosi sostinės Minsko centre.
 
Masinė protesto akcija prasidėjo 14.00 val. vietos laiku. Minios protestuotojų žygiavo Minsko centro link, nešini plakatais ir raudonai baltomis vėliavomis.
 
Sostinėje prieš mitingą dislokuoti riaušių policininkai. Prieš mitingą metaliniais užtvarais aptverta Nepriklausomybės aikštė Minsko centre, riaušių policija ir policijos furgonai blokavo įėjimus į aikštę.
 
Baltarusijoje jau tris savaites vyksta masiniai protestai. Juos pakurstė rugpjūčio 9 d. vykę prezidento rinkimai. Plačiai manoma, kad rinkimai buvo suklastoti 26 metus valdančio A. Lukašenkos naudai.
 
Šeštadienį Baltarusijos institucijos panaikino akredicijas 17 žurnalistų, kurių daugumą sudaro Baltarusijos piliečiai. Jie pranešinėdavo užsienio žiniasklaidos priemonėms apie porinkiminius neramumus Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 19:07

Vokietijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienį Berlyne tūkstančiai žmonių protestuoja prieš Vokietijos vyriausybės kovos su koronaviruso pandemija priemones.
 
Kaip praneša leidinys „Bild“, remdamasis policija, į manifestaciją susirinko apie 18 tūkst. žmonių.
 
Saugumą Berlyne užtikrina 3 tūkst. policijos pareigūnų, iš kurių 1 tūkst. atvyko į Vokietijos sostinę iš kitų federalinių žemių.
 
Manifestantai teigia, kad kovos su koronavirusu priemonės riboja jų laisvę, ir reikalauja jas atšaukti. Daugelis protestuotojų nedėvi kaukių ir nesilaiko pusantro metro atstumo. Policija nesėkmingai ragina eitynių dalyvius laikytis taisyklių.
 
Ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad šalyje įvedama 50 eurų bauda asmenims, pažeidžiantiems kaukių dėvėjimo reikalavimus. Ji konstatavo, kad pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje pablogėjo infekciniai rodikliai, todėl valdžia „ketina peržiūrėti strategiją“.
 
Be to, kaip anksčiau pranešė DPA, Vokietijos vyriausybė planuoja dėl pandemijos mažiausiai iki gruodžio 31 d. uždrausti didelius renginius, koncertus ir festivalius. Išimtis bus daroma tik tiems regionams, kur infekuotųjų skaičius nedidelis.
 
Pastarąją parą Vokietijoje nustatyti 1 474 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Tokie infekcijos plitimo tempai šalyje buvo fiskuojami gegužės mėnesį. Per visą pandemijos laiką Vokietijoje užregistruoti 242 135 infekuotieji, mirė 9 297 pacientai.
 
Šeštadienio demonstraciją Berlyno valdžia norėjo uždrausti, bet teismas penktadienį panaikino draudimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.29; 17:22

Trečiadienį Minsko karo ligoninėje mirė 43 metų Bresto gyventojas Genadijus Šutovas. Jis buvo sužeistas šūviu į galvą rugpjūčio 11 d. per protesto akciją Breste, praneša portalas „tut.by“.
 
Pasak velionio artimųjų, jie kalbėjosi su tragiško įvykio liudininkais, kurie papasakojo, kad Genadijus tuo metu nei mušėsi, nei konfliktavo – tiesiog ėjo. Šūvis į jį buvo paleistas nuo pastato stogo.
 
Šeima dvi paras negalėjo rasti G. Šutovo. Paaiškėjo, kad iš pradžių jis buvo nugabentas į Bresto srities ligoninę, o paskui sraigtasparniu nuskraidintas į karo ligoninę Minske.
 
Anksčiau vyro duktė Liudmila žurnalistams sakė, kad tėvas patyrė šautinę žaizdą, „smegenų sužalojimai sunkūs ir dideli, gydytojai nesiryžta nieko prognozuoti“.
 
G. Šutovas mirė ligoninėje trečiadienio rytą.
 
Genadijus – trečioji Baltarusijos pareigūnų auka prasidėjus protesto akcijoms po prezidento rinkimų, rašo „tut.by“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 02:00

Baltarusija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijoje tūkstančiai žmonių pirmadienį devintą vakarą iš eilės išėjo į sostinės Minsko gatves protestuoti prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą.
 
Keli tūkstančiai žmonių susirinko Nepriklausomybės aikštėje Minsko centre, mosavo opozicijos baltai raudonai baltomis vėliavomis, skandavo „Traukis“ ir ragino autoritarinį lyderį atsistatydinti.
 
Demonstrantai taip pat žygiavo iki sulaikymo centrų, reikalaudami paleisti opozicijos lyderius ir protestuotojus, sulaikytus per pastarojo meto protestus. Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų vyksta protestai prieš oficialius rinkimų rezultatus ir tolesnį A. Lukašenkos valdymą.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų. Protestuotojai teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.
 
Baltarusijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.

Per protestus, kurių metu policija ėmėsi brutalių veiksmų, buvo sulaikyta daugiau kaip 6 700 žmonių, šimtai sužeistų, du žmonės žuvo. Sulaikytieji palaipsniui paleidžiami, dauguma paleistųjų pasakoja apie mušimus ir kankinimus.
 
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Trečiadienį ES lyderiai surengs viršūnių virtualų susitikimą krizei Baltarusijoje aptarti.
 
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį irgi pareiškė savo susirūpinimą „dėl rinkimų Baltarusijoje eigos ir neproporcingo saugumo pajėgų jėgos naudojimo prieš taikius protestuotojus, sulaikymų ir tariamų kankinimų bei netinkamo elgesio.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 05:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį teigė, kad jo šalis labai atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, kurioje dėl ginčytinų rinkimų prezidentas Aliaksandras Lukašenka susiduria su didėjančiu spaudimu atsistatydinti.
 
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje siaubinga. „Mes labai atidžiai ją stebėsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
 
Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje, pasibaigus prezidento rinkimams, įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenką. Protestuotojai teigia, kad rinkimai buvo suklastoti. Policija ėmėsi prieš protestuotojus brutalių veiksmų, tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigė, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ar net kankinami. Vašingtonas jau anksčiau ragino A. Lukašenką pradėti dialogą su pilietine visuomene.
 
Pats Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pirmadienį prakalbo apie Konstitucijos keitimą ir dalijimąsi valdžia, bet atmetė galimybę surengti naujus rinkimus.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rugpjūčio 9-ąją prezidentas A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų.
 
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pirmadienį paskelbė, kad trečiadienį rengiamas skubus virtualus viršūnių susitikimas krizei Baltarusijoje aptarti.
 
„Baltarusijos žmonės turi teisę spręsti dėl savo ateities ir laisvai išrinkti savo vadovą. Smurtas prieš protestuotojus nepriimtinas“, – teigė Ch. Michelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 02:00

Baltarusijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi protestai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijoje per naujus protestus vėl prasiveržė smurtas. Socialinėje žiniasklaidoje pirmiausiai iš sostinės Minsko buvo pranešama apie smarkius susirėmimus tarp milicijos ir demonstrantų. Saugumo pajėgos prieš taikius žmones naudojo brutalią jėgą.
 
„Telegram“ žinių kanale buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip uniformuoti pareigūnai muša ir spardo civilius.
 
Tai buvo jau trečioji protestų naktis iš eilės po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų. Milicija prieš demonstrantus vėl panaudojo akinamąsias granatas ir gumines kulkas. Šie priešinosi mėtydami akmenis ir butelius. Girdėjosi sprogimai. Sužeistųjų skaičius kol kas nežinomas. Antradienį žinybos kalbėjo apie 200 sužeistųjų Minske, kurie gydomi ligoninėje.
 
Stebėtojų teigimu, šį kartą saugumo pajėgos ėmėsi griežtesnių veiksmų prieš demonstrantus nei per ankstesnes naktis. Daug gatvių Minske buvo atitvertos.
 
Šimtai žmonių ir kituose šalies miestuose dalyvavo protestuose prieš rinkimų klastojimą. Vėl kilo didelių problemų dėl interneto. Trikdydamos ryšį, žinybos nori užkirsti kelią protestuotojų apsijungimui.
 
Baltarusijoje nesiliauja protestai. EPA-ELTA nuotr.

Kiek žmonių per protestus sulaikyta, kol kas nežinoma. Anot žiniasklaidos, tarp sulaikytųjų yra ir žurnalistų. Kalbama apie didžiulį smurtą prieš reporterius ir fotografus – ir prieš tuos, kurie oficialiai akredituoti Baltarusijoje. Britų stotis BBC Rusijoje pranešė, kad saugumo pajėgos užpuolė jos komandą.
 
Užsienio reikalų ministerija Minske atmetė kritiką iš užsienio dėl valdžios aparato veiksmų prieš demonstrantus. Greiti daugybės Europos politikų pareiškimai esą yra visiškai nepriimtini. „Jau planuojama priimti lemtingus sprendimus dėl mūsų šalies santykių su ES“, – sakoma valstybinės agentūros „Belta“ pranešime.
 
ES paskelbė peržiūrėsianti savo santykius su Baltarusija. „Be kita ko, gali būti imtasi priemonių prieš tuos, kuriems tenka atsakomybė už stebimą smurtą, nepateisinamus areštus ir rinkimų rezultatų klastojimą“, – 27 valstybių vardu pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.12; 08:30

Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pasmerkė Baltarusijos pareigūnų jėgos naudojimą prieš protestuotojus Minske po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų.
 
„Smerkiu policijos smurtą prieš taikius demonstrantus Minske, – parašė politikas tviteryje. – Tokių veiksmų šiandieninėje Europoje jokiu būtu neturi būti griebiamasi. Baltarusiai turi teisę į žodžio laisvę ir demokratiją“.
 
Čekijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo, jog Baltarusijoje įvykusių rinkimų negalima laikyti demokratiškais. „Čekijos URM reiškia susirūpinimą dėl šių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių negalima laikyti laisvais ir demokratiškais, – pabrėžiama dokumente. – Daugelio piliečių sulaikymas agitacinės rinkimų kampanijos metu yra neleistinas. Taip pat neleistini represinių dalinių veiksmai prieš piliečius, protestuojančius prieš pažeidimus per rinkimus ir jų rezultatus. Šie faktai verčia mus nerimauti. Raginame Baltarusijos vyriausybę nebebausti savo piliečių už tai, kad jie naudojasi šalies konstitucijos garantuojamomis teisėmis“.
 
Pasak Čekijos URM, Baltarusijos piliečiai aktyviai dalyvavo opozicijos mitinguose. „Negalima ignoruoti tokio tvirto visuomenės raginimo surengti tikrai laisvus rinkimus“, – sakoma dokumente.
 
Čekijos užsienio politikos žinyba pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad Baltarusijos valdžia neleido stebėti prezidento rinkimų stebėtojams iš ESBO. Kartu URM pareiškime pabrėžiama, kad Čekija remia Baltarusijos teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę.
 
Čekijos prezidento administracijos Tarptautinio departamento direktorius Rudolfas Jindrakas mano, kad būtina kruopščiai ištirti Baltarusijos valdžios veiksmus prieš Aliaksandro Lukašenkos varžovus prezidento rinkimuose ir opoziciją. Pasak jo, oficialioji Praha atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje.
Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
 
Baltarusijos opoziciją taip pat parėmė Čekijos parlamento deputatai ir politinių partijų lyderiai.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Baltarusijos prezidento rinkimus laimėjo dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka, surinkęs 80,23 proc. balsų, o opozicijos atstovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų.
 
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais. VRM duomenimis, buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, nukentėjo dešimtys milicijos pareigūnų ir demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 06:00

Libanas apimtas protestų. EPA – ELTA nuotr.

Libano sostinėje Beirute šeštadienį per antivyriausybinius protestus kilo susirėmimai, žuvo policininkas, mažiausiai 728 žmonės buvo sužeisti, sulaikyta 19 aktyvistų.
 
Beirute šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti į gatves. Vėliau protestai virto smurtiniais, kilo riaušės.
 
Demonstrantai susirinko reikalauti vyriausybės atsistatydinimo dėl šalyje besitęsiančios ekonominės krizės ir piktinosi miestą nuniokojusiu galingu sprogimu. Protestuotojai reikalavo atlikti nepriklausomą tyrimą dėl rugpjūčio 4 d. sostinės uoste įvykusio sprogimo.
 
Antradienį Libano sostinėje įvykęs galingas sprogimas nusinešė mažiausiai 158 žmonių gyvybes. Dar 6 000 žmonių patyrė sužalojimų, nuo 250 000 iki 300 000 žmonių neteko namų, sprogimas suniokojo dalį miesto. Po sprogimo 45 žmonės tebelaikomi dingusiais.
 
Libano premjero teigimu, sprogimas nugriaudėjo sandėlyje, kuriame buvo laikoma 2 750 tonų amonio nitrato. Pavojinga medžiaga nesaugiai gulėjo sandėlyje šešerius metus, o Libano valdžia žinojo apie Beiruto uoste laikomą amonio nitratą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 02:00

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie, pasak opozicijos, buvo suklastoti, sostinėje Minske ir kituose šalies miestuose kilo protestai, pranešama apie policijos ir protestuotojų susirėmimus.
 
Nepriklausoma vietos žiniasklaida praneša, kad Minsko centre policijos furgonas įsirėžė į protestuotojų minią, sulaikyta daug žmonių.
 
Pasibaigus balsavimui rinkimuose, Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė oficialios atliktos balsavusių rinkėjų apklausos rezultatus.
Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Jais remiantis, dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka gavo apie 80 proc. balsų, o pagrindine A. Lukašenkos varžove laikoma opozicijos kandidatė Svetlana Tichanovskaja neva gavo tik 6,8 proc. balsų.
 
Minske ir kituose miestuose įsiplieskė protestai.
 
Pati S. Tichanovskaja taip pat atsisako pripažinti pralaimėjimą.
 
„Aš tikiu savo akimis, ir matau, kad dauguma yra su mumis“, – teigė moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 00:30

Putinui – ne. Mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Penktą savaitgalį iš eilės Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame Chabarovske vyksta dešimtis tūkstančių dalyvių sutraukiantis mitingas prieš Kremliaus politiką. Nepanašu, kad tokie savaitgaliniai mitingai prieš valdžią greitai nuslops.
 
Analitikai teigia, kad maždaug 600 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, įsikūrusiame prie sienos su Kinija, demonstruojamas didelis pasipriešinimas Maskvos vykdomai politikai, o tai savo ruožtu galvos skausmą turėtų kelti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
 
Demonstracijas įžiebė netikėtas populiaraus Chabarovsko gubernatoriaus suėmimas žmogžudysčių byloje, tačiau nuo to laiko gyventojų nepasitenkinimas išplito į kitas sritis ir tapo nukreiptas būtent prieš Kremlių.
 
Protestuotojai reikalauja, kad regiono gubernatorius Sergejus Furgalas būtų arba paleistas, arba teisiamas Chabarovske.
 
Pastarosiomis savaitėmis ne viename Rusijos mieste į gatves išėjo Chabarovsko gyventojus palaikantys rusai, tiesa, šie mitingai nebuvo labai dideli. Bet keli rusų aktyvistai paragino tautiečius išeiti į gatves visoje šalyje kitą šeštadienį, rugpjūčio 14 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.09; 03:00

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. EPA-ELTA nuotr.

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. Demonstrantai trečiadienį sostinėje Sofijoje blokavo daug pagrindinių gatvių ir svarbių sankryžų, taip paralyžiuodami eismą miesto centre.
 
Taip pat prie Rusės buvo blokuojamas tiltas per Dunojų į Rumuniją.
 
Sostinėje Sofijoje ir kituose miestuose – Plovdive, Varnoje bei Burgase tūkstančiai žmonių 21 dieną iš eilės protestavo prieš nuo 2017 metų valdžioje esančią premjero Boiko Borissowo vyriausybę. Jie kaltina vyriausybę korupcija ir priklausomybe nuo vieno bulgarų oligarcho.
 
Protestuotojai mojo nacionalinėmis vėliavomis ir reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir naujų rinkimų.
 
Per protestą prie teismo Sofijoje demonstrantai vėl reikalavo, kad iš pareigų trauktųsi ir generalinis prokuroras Ivanas Geševas. Jie kaltino jį veikiant vyriausybės naudai.
 
Demonstrantai prie vyriausybės rūmų Sofijoje ketina protestuoti nuolat. Organizatoriai paragino žmones iš visos šalies atvykti čia su palapinėmis, antklodėmis, rūbais ir geriamuoju vandeniu.
 
Protestuose dalyvauja skirtingų politinių pakraipų grupuotės, tarp jų – liberalai, iš Vakarų Europos dėl koronaviruso pandemijos grįžę studentai, Rusijai palankaus prezidento Rumeno Radevo šalininkai bei opozicijoje esančių socialistų rėmėjai.
 
Dėl pandemijos sukeltos krizės B. Borissowas atmeta vyriausybės atsistatydinimą. Eiliniai rinkimai šalyje numatyti 2021 metų kovą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 08:10

Sietlo (Vašingtono valstija) policininkai šeštadienį sulaikė 45 riaušių dalyvius. Kaip pranešė tviteryje šio JAV miesto policijos departamentas, traumas patyrė mažiausiai 21 pareigūnas.
 
Anksčiau policija pranešė apie 25 sulaikytuosius ir tris sužeistus kolegas.
 
„22 val. (sekmadienio 8 val. Lietuvos laiku) duomenimis, dėl šiandieninių protestų policija sulaikė 45 žmones. 21 pareigūnas nukentėjo nuo (protestuotojų mėtomų) plytų, akmenų ir sprogmenų“, – pareiškė departamento atstovai. Anot jų, vienas policininkas buvo paguldytas į ligoninę dėl kelio traumos, bet dauguma nukentėjusiųjų vėl gali eiti savo pareigas.
 
Kaip anksčiau pranešė policija, demonstrantai mėtė į pareigūnus pirotechniką, akmenis ir butelius. Daugumai sulaikytųjų pateikti kaltinimai dėl policininkų užpuolimo ir atsisakymo vykdyti valdžios reikalavimus. Vaikant protestuotojus buvo panaudotos specialiosios priemonės. Prie policijos nuovados buvo susprogdintas, kaip spėjama, nedidelės galios sprogstamasis įtaisas. Nukentėjo viena iš pastato sienų.
 
Ketvirtadienį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina nusiųsti į Sietlą papildomų federalinių pajėgų, kurios turėtų kovoti su nusikaltėliais ir įvesti tvarką nesiliaujant masiniams protestams. Liepos 19 d. Sietle mažiausiai 12 policininkų buvo sužeista per susirėmimus su protesto akcijų, kurias suorganizavo judėjimas „Black Lives Matter“ („Tamsiaodžių gyvybės svarbios“), dalyviais.
 
Sietlo valdžia jau sulaukė JAV federalinės vyriausybės kritikos dėl nesugebėjimo užkirsti kelio riaušėms. Birželį demonstracijų dalyviai paskelbė „autonomine zona“ vieną iš centrinių Sietlo rajonų, pastatė ten dešimtis palapinių ir užtvarų. Pareigūnai į šį rajoną iš esmės nebuvo įsileidžiami. Miesto valdžia jį vėl pradėjo kontroliuoti tik liepos 1 d.
 
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje JAV miestų po pareigūnų sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 06:45

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad situacija kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje jau po kelių savaičių vyks prezidento rinkimai, kelia nerimą.
 
„Situacija nerimą kelianti daugelių aspektų. Pirmiausia, visada artėjant rinkimams būdavo tam tikra įtampa, bet tokio didžiulio bruzdėjimo nebuvo, kad dešimtys tūkstančių reikštų savo nepasitenkinimą ir kad taip masiškai vyktų areštai. Šimtai žmonių, taikūs demonstruotojai, opozicionieriai, žurnalistai, taip pat ir užsienio, ne tik vietos, yra sulaikomi. Tai kelia nerimą“, – „Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius, pridurdamas, kad jei Baltarusija iš tikrųjų nori gerų santykių su Europos Sąjunga, prievarta valdžiai oponuojančių piliečių atžvilgiu turi būti nutraukta.  
 
„Buvo mūsų pareiškimai ir įspėjimai, kad jei Baltarusija nori suderinti santykius su Europos Sąjunga ir mato tame prasmę, – tai jie neturi teisės grįžti į laikotarpį, kuomet buvo politiniai kaliniai“, – kalbėjo L. Linkevičius.
 
Pasak jo, perspektyvoje asmenys, kurie yra atsakingi už Baltarusijos demokratinės opozicijos persekiojimą ir represijų organizavimą, gali būti įtraukti į „Magnickio sąrašą“, kuriuo draudžiama atvykti į Lietuvą.
 
„Jeigu bus nustatyta būtinybė, tai tokie asmenys galės būti įtraukti į šį sąrašą. Esame įspėję kaimynę, kad sankcijos nėra pati geriausia kalba“, – pridūrė L. Linkevičius.
 
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad situaciją Baltarusijoje aštrina ir išorės jėgos – pirmiausia Rusija, kurios veiksmai kėsinasi į šalies suverenitetą.
 
„Ne kartą esame pasakę, kad valstybės (Baltarusijos – ELTA)  suverenitetas ir nepriklausomybė yra mūsų nacionalinis interesas“, – kalbėjo L. Linkevičius. Todėl, pasak jo, nepaisant nesutarimų dėl Astravo atominės elektrinės, Lietuva mato galimybes bendradarbiauti kitose srityse.  
„Dėl Astravo elektrinės mes nematome galimybių nusileisti, bet yra sritys, kuriose mes esame pasiruošę pagelbėti. Pavyzdžiui, energetikos resursų importui. Jiems reikia diversifikuoti šaltinius“, – tvirtino  ministras.
 
„Tai yra susiję su šios valstybės suvereniteto išsaugojimu“, – akcentavo jis.
 
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d. Kaip ELTA jau skelbė, nuo prezidento rinkimų kampanijos pradžios sulaikyta daugiau kaip tūkstantis žmonių, o bendra skirtų baudų suma viršijo 265 tūkst. Baltarusijos rublių (beveik 100 tūkst. eurų).
Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
Protestai šalyje kilo po to, kai Centrinė rinkimų komisija neleido pagrindiniams prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovams dalyvauti rugpjūtį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose – kalinamam buvusiam bankininkui Viktorui Babarikai ir buvusiam Baltarusijos ambasadoriui JAV Valerijui Cepkalai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.23; 05:00

Bulgarijoje – protestai prieš vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai bulgarų ketvirtadienį aštuntą dieną iš eilės protestavo prieš vyriausybę, kurią kaltina korupcija ir palankumu oligarchams, ir reikalavo jos atsistatydinimo.
 
Dieną po to, kai premjeras Boiko Borisovas atleido finansų, ekonomikos ir vidaus reikalų ministrus, daugiau kaip 18 tūkst. protestuotojų užblokavo eismą miesto centre ir reikalavo premjero atsistatydinimo.
 
Kritikai kaltina B. Borisovo vadovaujamą vyriausybę palankumu oligarchams. Bulgarijoje politika ir stambus verslas yra neatsiejamai susiję.
 
Protestai Sofijoje ir kituose Bulgarijos miestuose kilo po to, kai paaiškėjo apie tariamas vyriausybės suteiktas privilegijas ir apsaugą, kuriomis naudojosi verslo žmonės ir buvę politikai.
Bulgarijoje aštuntą parą nesiliauja protestai. EPA – ELTA nuotr.
 
Praėjus 13 metų po įstojimo į Europos Sąjungą (ES), Bulgarija pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą išlieka labiausiai korumpuota bloko valstybe nare.
 
Premjeras B. Borisovas atsisako atsistatydinti. Jo kadencija šiame poste baigsis 2021 metų pradžioje.
 
Kitą savaitę premjero laukia parlamento balsavimas dėl nepasitikėjimo, kurį inicijavo opozicijos socialistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.17; 11:00

Maskvoje po protesto prieš V. Putiną sulaikyta apie 140 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos sostinėje Maskvoje trečiadienį Kremliaus kritikai protestavo prieš Konstitucijos pakeitimus. Policija po protesto sulaikė daugiau kaip 140 protestuotojų, teigia nepriklausoma stebėtojų grupė „OVD-Info“.
 
„OVD-Info“ teigimu, trečiadienio vakarą sulaikyti 142 žmonės. Tarp jų buvo ir žurnalistų, taip pat žinoma Maskvos miesto tarybos deputatė Julija Galjamina, kuri vadovavo kampanijai prieš prieštaringai vertinamus Konstitucijos pakeitimus, ir jos duktė.
 
Anksčiau trečiadienį J. Galjamina ir jos šalininkai susirinko centrinėje Puškino aikštėje Maskvoje rinkti parašų prieš Konstitucijos pakeitimus, kad galėtų juos užginčyti teisme.
 
Maskvoje – suėmimai. EPA – ELTA nuotr.

Kai kurie protestuotojai skandavo „Rusija be V. Putino“ ir „Rusija bus laisva“.
 
Rusijoje po anksčiau šį mėnesį surengto referendumo įsigaliojo ginčytinos Konstitucijos pataisos, leidžiančios dabartiniam prezidentui V. Putinui siekti būti perrinktam šalies prezidentu po 2024 m., kai baigsis dabartinė jo kadencija. V. Putinas galėtų prezidentauti iki 2036 m.
 
Opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas teigia, kad referendumo metu suklastota daug biuletenių, o balsavimo rezultatas neturi nieko bendro su žmonių pažiūromis.
 
„Balsavau prieš“, – agentūrai AFP teigė protestavusi 46 metų apskaitininkė Ina Golovina.
 
„Žmonės sako, kad rezultatai suklastoti“, – pridūrė moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 09:00