Šeimų sąjūdžio ilgalaikė akcija prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Spalio pabaigoje Vilniaus Katedros aikštėje Lietuvos Šeimų sąjūdis rengia naują mitingą. Protesto organizatoriai ir jo rėmėjai žada protestuoti bei ginti Lietuvos Konstituciją. Vilniaus miesto savivaldybė portalą „Delfi“ informavo, jog leidimas jau yra išduotas – proteste galės dalyvauti iki 15 tūkst. žmonių.
Apie mitingą ketvirtadienį pranešta socialiniuose tinkluose. Lietuvos Šeimų sąjūdis išplatino kvietimą, kuriama visuomenė raginama „priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką“.
„Ta diena atėjo. Karo Ukrainoje pretekstu šalyje faktiškai įvesta ir kasdien stiprinama diktatūra, cenzūruojama spauda, ribojamos ir laužomos piliečių konstitucinės teisės ir laisvės. Nepaisant didžiosios visuomenės daugumos valios Seime planuojama priimti Konstitucijai prieštaraujantį civilinės sąjungos įstatymą. Iš neteisės negali kilti teisė, todėl įstatymai, pažeidžiantys Konstituciją, negali būti teisėti“, – nurodoma kvietime.
Anot mitingo organizatorių, prasidėjusios ekonominės ir politinės krizės sąlygomis akivaizdžiai išryškėjo „valdžios dangstomos ir skatinamos piliečių apiplėšinėjimo schemos“.
Kontroversiškai vertinamas Šeimų sąjūdis praėjusių metų gegužę surengė protestą, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Nors Lietuvos Šeimų sąjūdžio lyderiai per pastaruosius metus inicijavo naujas protesto akcijas bei viešojoje erdvėje žarstėsi skambiais pranešimais, judėjimas ilgainiui išsikvėpė. Nepaisant keltų ambicijų, gegužės viduryje ši organizacija šeimos dieną paminėjo negausiai susirinkusi privačioje kaimo turizmo sodyboje.
Sustabdė policija. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės teigimu, policija smunka žemyn ir visos problemos, kurias Vidaus reikalų ministerija bando glaistyti ir maskuoti, laikui bėgant iškils į paviršių, skelbiama pranešime.
„Policija palaipsniui smunka žemyn ir tik laiko klausimas, kada visos problemos, kurias Vidaus reikalų ministerija bando glaistyti ir maskuoti, iškils į paviršių. Rytoj Policijos pareigūnų profesinė šventė, bet ją policininkai pasitinka slogiomis nuotaikomis: vienas mažiausių darbo užmokesčių, daugybė funkcijų, didžiausias nekomplektas tikriausiai per visą nepriklausomos Lietuvos policijos istoriją, ypatingai jaučiamas didžiuosiuose miestuose, didžiausi darbo krūviai“, – sako R. Katinienė.
Anot LPPS pirmininkės, policininkai bene didžiausi pagalbininkai visoms primestoms funkcijomis vykdyti, klusniausi svarbių užduočių „Tėvynės labui“ įgyvendintojai, įvairiausių krizių valdytojai, tačiau jų atlygis vis dar greta mažiausiai uždirbančiųjų.
„Sutikdami Angelų Sargų dieną, policijos pareigūnai neturi kuo džiaugtis, gal tik švenčių proga iš valstybės vadovų, ministerijos suteiktu momentiniu dėmesiu, kuriuo nei vaikų pamaitinsi, nei už butą sumokėsi, nei degalų į automobilį įsipilsi. Situacija blogėja, pusantro tūkstančio esantis pareigūnų trūkumas toliau auga, dėl to didėja krūviai, pareigūnai verčiami dirbti po vieną, auga įtampa kolektyvuose dėl nežinios, nepastovumo ir psichologinės įtampos, o sprendimų nėra. Vidaus reikalų ministrė ir Policijos vadovybė nesugeba išsireikalauti padoraus finansavimo, kuris padengtų ir kilusių krizių valdymo išlaidas, ir pareigūnams garantuotų orų atlygį. Ir vis inicijuoja naujas reformas, pokyčius po pokyčių, kurie tik dar labiau gniuždo sistemą “, – mano Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.
Kaip teigia Lietuvos policijos profesinė sąjunga savo pranešime, tokiame nelabai šviesiame fone Vidaus reikalų ministrės pagyros apie augusį finansavimą, rodo, jog ministrė nelabai nutuokia situaciją arba gyvena kažkokioje paralelinėje realybėje, nes didesnį policijos sistemos finansavimą „prarijo“ sparčiai auganti infliacija, o realus pareigūno atlygis yra toks, kad garsiai jo įvardinti nesinori.
„Ir galiausiai akibrokštas prieš Policijos dieną, VRM sprendimu Policijos departamentas su Valstybės sienos apsaugos departamentu „susikeis“ 2,5 milijono eurų. Policijos departamentas 2,5 milijono eurų atiduoda VSAT iš vadinamosios atlyginimų eilutės, VSAT policijos pareigūnams tiek pat perves iš „prekių ir paslaugų“ eilutės. Profesinės sąjungos griežtai tokiam sprendimui nepritaria ir tai išsakė Policijos departamento Valdymo komitete. Jeigu nebus surasta lėšų dėl išaugusios infliacijos atsiradusiam trūkumui prekėms ir paslaugoms padengti, jei nebus ieškoma sprendimų, Lietuvos policijos profesinė sąjunga planuoja spalio mėnesį pradėti protesto akcijomis“, – sakė R. Katinienė.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Teheranas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis antivyriausybinius protestus pavadino sąmokslu prieš šalies politinę vadovybę.
„Tai priešų sąmokslas prieš Irano vadovybę, nes jie jaučia sistemos dominavimo, įtakos ir pažangos grėsmę“, – sakė jis trečiadienį vyriausybės posėdyje. Naujajai šalies kartai esą reikia aiškinti apie šį dominavimą – užuot protestavusi ji esą turi didžiuotis šiais laimėjimais.
Jau daugiau kaip dešimt dienų Irane vyksta smarkūs protestai prieš islamo sistemą ir sistemingą jos vykdomą moterų diskriminaciją.
Protestus sukėlė 22 metų Mahsos Amini mirtis. Ji buvo sulaikyta dorovės policijos dėl nusižengimų griežtiems islamo aprangos reikalavimams ir rugsėjo 16-ąją neaiškiomis aplinkybėmis mirė. Demonstrantai kalba apie policijos smurtą, institucijos tai kategoriškai neigia ir tvirtina, kad jauna moteris mirė dėl širdies problemų.
Vyriausybė, teisėsauga ir saugumo pajėgos mano, su protestais susiję užsienio apmokami samdiniai ir ketina toliau juos nuožmiai malšinti.
Dešimtys tūkstančių žmonių Prahoje protestavo prieš sankcijas Rusijai. EPA-ELTA nuotr.
Praha, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį Prahoje protestavo prieš premjero Petro Fialos vyriausybę.
Vencelio aikštėje susirinkę gyventojai reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir atšaukti dėl Ukrainos karo Rusijai įvestas sankcijas. Be to, jie pasisakė už karinį neutralumą, nors Čekija yra NATO narė. Demonstracijos, kurios moto buvo „Čekija – pirmiausiai“, dešiniąja radikale laikoma grupė sugrojo nacionalinį himną.
Tarp pagrindinių oratorių buvo Prahos ekonomikos profesorius Miroslavas Ševčikas. Jis tvirtino, kad sankcijos Rusijai labiausiai kenkia patiems Vakarams. Mažesnių protestų būta ir Brno bei Ostravoje.
Čekijos vyriausybė pastaruoju metu sulaukė spaudimo dėl aukštų energijos kainų. Ji neseniai pristatė paramos paketą, kuris, be kita ko, numato elektros ir dujų kainų lubas namų ūkiams bei mažoms įmonėms. Didiesiems vartotojams vyriausybė skyrė 1,2 mlrd. eurų paramą.
„Už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 400 žmonių buvo suimti per protestus visoje Rusijoje prieš prezidento Vladimiro Putino anksčiau paskelbtą dalinę civilių mobilizaciją karui Ukrainoje, trečiadienį pranešė policijos veiksmų stebėsenos grupė.
Stebėsenos grupė „OVD-Info“ teigė, kad po V. Putino kreipimosi į tautą 24 skirtinguose šalies miestuose vykusiuose mitinguose buvo sulaikyti mažiausiai 425 žmonės.
AFP žurnalistai Rusijos sostinės centre sakė, kad pagrindinėje prekybinėje gatvėje policija, dėvinti antiriaušinę ekipuotę, sulaikė mažiausiai 50 žmonių.
Buvusioje Rusijos imperijos sostinėje Sankt Peterburge AFP žurnalistai matė, kaip policija apsupo nedidelę protestuotojų grupę ir vieną po kito sulaikė demonstrantus. Protestuotojai skandavo „Mobilizacijai ne!“.
„Išėjau į mitingą planuodamas dalyvauti, bet atrodo, kad visus jau suėmė. Šis režimas pasmerkė pats save ir naikina savo jaunimą“, – sakė 60 metų gyventojas Aleksejus, atsisakęs nurodyti savo pavardę.
„Kodėl jūs tarnaujate Putinui, žmogui, kuris jau 20 metų yra valdžioje!“ – vienam policininkui šaukė jaunas protestuotojas.
„Atėjau pasakyti, kad esu prieš karą ir mobilizaciją“, – AFP sakė studentė Oksana Sidorenko.
„Kodėl jie už mane sprendžia mano ateitį? Bijau dėl savęs, dėl savo brolio“, – pridūrė ji.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų, po to, kai V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi perspėjo, kad Rusija Ukrainoje panaudos visas turimas karines priemones.
Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.
Iranas. Nacionalinė vėliava
Teheranas, rugsėjo 20 d. (AFP-ELTA). Irane pirmadienį kilo nauji protestai dėl jaunos moters mirties, kurią buvo suėmusi griežtą aprangos kodą užtikrinanti „moralės policija“, pranešė vietos žiniasklaida.
Visuomenės pyktis išaugo po to, kai penktadienį valdžios institucijos paskelbė, kad 22 metų Mahsa Amini mirė ligoninėje, tris dienas prabuvusi komoje po to, kai rugsėjo 13 dieną Teherano moralės policija suėmė ją, kai ji lankėsi sostinėje.
Pasak naujienų agentūrų „Fars“ ir „Tasnim“, Teherane, įskaitant kelis universitetus, ir antrajame Mašhado mieste vyko demonstracijos.
„Keli šimtai žmonių skandavo šūkius prieš valdžios institucijas, kai kas nusiėmė hidžabus“, – sakė „Fars“ ir pridūrė, kad „policija suėmė kelis žmones ir išsklaidė minią, panaudodama lazdas ir ašarines dujas“.
Trumpame „Fars“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip keliasdešimties žmonių minia, tarp kurių buvo ir moterų, nusiėmusių skaras, šaukia „Mirtis Islamo respublikai!“.
„Panašus susirinkimas“ vyko šiaurės rytų Mašhado mieste, pranešė „Tasnim“.
Sekmadienį policija suiminėjo žmones ir naudojo ašarines dujas žuvusios moters gimtojoje Kurdistano provincijoje. Pranešama, kad ten protestavo apie 500 žmonių, kai kurie iš jų daužė automobilių langus ir padeginėjo šiukšliadėžes.
Visuomenės pyktis
Islamo respublikoje moralės policijos padaliniai užtikrina aprangos kodekso, pagal kurį moterys viešose vietose privalo dėvėti galvos apdangalus, vykdymą.
Taip pat draudžiama mūvėti aptemptas kelnes, plėšytus džinsus, kelius atidengiančius ir ryškių spalvų drabužius.
Policija tvirtino, kad tarp pareigūnų ir aukos „nebuvo jokio fizinio kontakto“.
Teherano policijos vadas generolas Hosseinas Rahimis pirmadienį sakė, kad moteris pažeidė aprangos kodą ir kad jo kolegos paprašė jos giminaičių atnešti jai „padorių drabužių“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai sakė, kad „nepriimtina“ M. Amini mirtis buvo „nužudymas“ dėl sužeidimų, kuriuos ji patyrė policijos areštinėje. Kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, o Irano valdžios institucijos turi gerbti savo piliečių teises, pridūrė atstovas spaudai.
Prancūzija teigė, kad jos mirtis „labai sukrėtė“, ir paragino atlikti „skaidrų tyrimą… siekiant išaiškinti šios tragedijos aplinkybes“.
M. Amini mirtis vėl paskatino raginimus apriboti moralės policijos veiksmus prieš moteris, įtariamas pažeidus aprangos kodą, galiojantį nuo 1979 metų islamo revoliucijos laikų.
Filmų kūrėjai, menininkai, sportininkai, politiniai ir religiniai veikėjai socialiniuose tinkluose išreiškė savo pyktį.
Prezidentas Ebrahimas Raisis, ultrakonservatyvus buvęs teismų sistemos vadovas, atėjęs į valdžią praėjusiais metais, nurodė ištirti M. Amini mirtį.
Sirgo ar nesirgo?
Valstybinė televizija penktadienį parodė trumpą stebėjimo kamerų vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip po ginčo su policininke policijos nuovadoje nukrenta moteris, įvardyta kaip M. Amini.
Mirusios merginos tėvas Amdžadas Aminis sakė „Fars“, kad „nesutinka su tuo, ką (policija) jam parodė“, teigdamas, kad „filmas buvo iškarpytas“.
Jis taip pat kritikavo „lėtą“ pagalbos tarnybų reakciją pridurdamas, kad „Mahsa į ligoninę buvo atvežta pavėluotai“.
Vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidis šeštadienį sakė gavęs pranešimų, kad pagalbos tarnybos į įvykio vietą atvyko „nedelsiant“.
„Gali būti, kad Mahsa ir anksčiau turėjo sveikatos problemų, ir turime pranešimų, kad jai, būnant penkerių metų, buvo atlikta smegenų operacija“, – sakė A. Vahidis.
Tačiau jos tėvas „tvirtina, kad jo dukra anksčiau niekuo nesirgo ir buvo visiškai sveika“, pranešė „Fars“.
Agresyvusis armėnų mitinguotojas. Slaptai.lt foto
Jerevanas, birželio 4 d. (dpa-ELTA). Armėnijoje per protestus prieš vyriausybės vadovą Nikolą Pašinianą yra sužeistųjų. Keli demonstrantai buvo sulaikyti.
Sostinėje Jerevane penktadienio vakarą vyko vyriausybės priešininkų susirėmimai su policija. Apie 20 žmonių, tarp kurių yra pareigūnų, buvo sužaloti, jiems prireikė medikų pagalbos, pranešė universitetinės klinikos atstovė.
Protestuotojai susirinko prie N. Pašiniano rezidencijos. Jie vadino premjerą „išdaviku“ ir reikalavo jo atsistatydinimo.
Demonstracijos Jerevane vyksta jau nuo balandžio vidurio. Jos nukreiptos prieš N. Pašiniano politiką, susijusią su ginčijamu Karabacho regionu. Demonstrantai kaltina jį ketinant atiduoti Azerbaidžanui dalį Karabacho teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja armėnai.
Didelė dalis prieš tai Armėnijos kontroliuoto Karabacho po abiejų šalių karo 2020 metų rudenį atiteko Azerbaidžanui. Tai sukėlė didelę politinę krizę Armėnijoje. Nors N. Pašinianas pernai laimėjo naujus rinkimus, šalis nerimsta. Daugelis armėnų ir toliau kaltina jį pralaimėjus karą. Stebėtojai prognozuoja, kad galimi nauji rinkimai.
Nikolas Pašinianas ir rusiški naikintuvai
Jerevanas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Per naujus protestus prieš ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą Pietų Kaukazo Armėnijos Respublikos sostinėje Jerevane suimta 250 žmonių.
Policija itin griežtai elgiasi su demonstrantais, tarp kurių yra parlamento narių, pirmadienį Armėnijos žiniasklaidai sakė opozicijai priklausantis parlamento vadovo pavaduotojas Išchanas Sagatelianas. Sulaikytieji kaltinami pasipriešinimu valdžiai.
Demonstracijos prieš vyriausybę visiškai nuskurdusioje buvusioje sovietinėje respublikoje vyksta jau kelias dienas. Sekmadienį opozicija centrinėje aikštėje priešais Jerevano operos ir baleto teatrą įkūrė nuolatinę stovyklą, kurią ketina išardyti tik atsistatydinus ministrui pirmininkui N. Pašinianui. Demonstrantai užblokavo daugybę sostinės gatvių. Nauji protestai paskelbti pirmadienio vakarą.
Protestai nukreipti prieš N. Pašiniano politiką Kalnų Karabacho regione, dėl kurio nesutaria Armėnija ir Azerbaidžanas. Didžioji dalis anksčiau Jerevano kontroliuotos teritorijos atiteko Baku po 2020 m. rudenį kilusio karo tarp abiejų šalių. Tai sukėlė rimtą politinę krizę Armėnijoje.
Nors pernai N. Pašinianas laimėjo naujus rinkimus, daugelis armėnų vis dar kaltina jį pralaimėjus karą. Armėnija dabar siekia taikos susitarimo su savo nedraugišku kaimynu Azerbaidžanu, tarpininkaujant tarptautiniu mastu, įskaitant Rusiją. Kol kas paliaubas tarp azerbaidžaniečių ir armėnų kalnuotame regione stebi Rusijos kariai. Ginkluoti susirėmimai pasienyje nuolat kartojasi.
Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1100 dėl Ukrainos protestavusių žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 1100 žmonių Rusijos miestuose buvo sulaikyti sekmadienį per protestus prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje, praėjus daugiau nei savaitei nuo puolimo pradžios, pranešė protestų stebėtojas.
„OVD-Info“ grupė pranešė, kad sekmadienį apie 14.20 val. Maskvos laiku (11:20 GMT) 35-uose miestuose buvo sulaikyti 1 103 žmonės, todėl bendras sulaikytų demonstrantų skaičius nuo vasario 24 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė kariuomenei pradėti „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, pasiekė 9472.
Daugiausia sulaikyta Sibiro mieste Novosibirske ir Jekaterinburge, Urale.
Riaušių policija taip pat sulaikė protestuotojus, susirinkusius didžiausių šalies miestų Maskvos ir Sankt Peterburgo aikštėse. Žymiausia Rusijos teisių grupė „Memorial“ pranešė, kad vienas pagrindinių jos aktyvistų Olegas Orlovas buvo sulaikytas Maskvos Maniežo aikštėje, nes laikė plakatą.
Rusijos policija penktadienį perspėjo, kad visi bandymai surengti nelegalias demonstracijas sekmadienį bus „nedelsiant numalšinti“, o organizatoriams ir dalyviams bus pateikti kaltinimai.
Po naujausių sulaikymų bendras sulaikytųjų demonstrantų nuo vasario 24 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą atlikti „specialią operaciją“, skaičius pasiekė beveik 10 tūkstančių. Nepaisant valdžios susidorojimo su demonstracijomis ir protestuotojams gresiant būti pasodintiems į kalėjimą, protestai nuo tada vyksta kiekvieną dieną.
Anksčiau šią savaitę įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino rusus kasdien rengti demonstracijas, sakydamas, kad šalis neturėtų būti „išsigandusių bailių tauta“.
V. Putinas penktadienį pasirašė įstatymo projektą, numatantį įkalinimo bausmes iki 15 metų už „melagingas naujienas“ apie Rusijos armiją.
Pasaulis protestuoja dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 27 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių visoje Europoje dalyvavo mitinguose ir reiškė savo palaikymą Ukrainai, kurią puola Rusijos kariuomenė, informuoja dpa.
Protestai vyko ir Rusijoje, nepaisant augančių areštų.
„Mes, Rusijos, gydytojai, seselės ir paramedikai, esame griežtai prieš Rusijos karių vykdomą puolimą Ukrainos teritorijoje“, – rašoma peticijoje, kurią pasirašė daugiau nei 300 žmonių.
Dešimtys Rusijos humanitarinių organizacijų išplatino atvirą laišką Vladimirui Putinui, raginantį prezidentą nutraukti karą.
Nuo ketvirtadienio Rusijoje buvo suimta daugiau nei 3 000 protestuotojų. Valdžia ragina žmones neprotestuoti ir nerizikuoti apsikrėsti koronavirusu. Rusijos žiniasklaidos reikalaujama nevartoti žodžio karas ir vadinti jį „karine operacija“.
Užsienio TV kanalų transliacijos jau kelias dienas blokuojamos viename gyvenamųjų ir biuro pastatų komplekse Maskvos centre, kur gyvena ir dirba daug diplomatų ir užsienio korespondentų bei Rusijos pareigūnai. Pasaulis smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą. EPA-ELTA nuotr.
Pastatų administracija sako, kad neveikia palydovinės sistemos ir siūlo žiūrėti Rusijos TV kanalus.
Mitingai vyko ir Estijos miestuose, policijos skaičiavimu demonstracijoje Taline dalyvavo iki 30 000 žmonių.
Šveicarijoje 20 000 žmonių protestavo Berne, reikalaudami taikos Ukrainoje, ir Rusijos turtuolių pinigų įšaldymo Šveicarijos bankuose. Austrijos sostinėje Vienoje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Bulgarijos gyventojai rinkosi į mitingus Sofijoje, Varnoje ir Burgase. Suomijos sostinėje Helsinkyje protestavo daugiau nei 10 000, tūkstančiai mitingavo Vokietijoje ir Izraelyje. Skaičiuojama, kad Ukrainoje šiuo metu gyvena apie 43 000 žydų.
Praėjusių metų vasarį, kylant vis didesniam tautiečių nepsitenkinimui valdžios veiksmais, premjerė Ingrida Šimonytė agentūrai ELTA kalbėjo: „Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai – jie 2024 m. galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka“.
Neįsigilnus gali pagalvoti, kad pasakyta teisingai. Tiesa, tonas buvo iššaukiantis, bet gal čia emocijos suveikė – kas yra žmogiška. Tačiau giliau pasvarsčius ir pažvelgus į kontekstą plačiau, kyla ne viena abejonė, ar rinkimai tikrai jau suteikia tokią absoliučią galią valdžiai, kad ši ką nori, tą ir gali daryti – net neįvertindama neigiamų pasekmių valstybei ir jos piliečiams, be kurių valstybės išvis nebūtų. Pažvelkime į patį pamatinį mūsų valstybės egzistencinį teisinį dokumentą – Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Pastarosios 4 straipsnis byloja: ,,Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ O 5 straipsnis papildo, per ką tie atstovai veikia:,,Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“Ir čiapat išlyga, kad ,,Valdžios galias riboja Konstitucija.“ Be to, dar labai aiškiai ir vienareikšmiškai akcentuojama, kad,,Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
Atrodytų, kas čia neaišku? Jeigu pasakyta, kad šeimininkas šioje valstybėje yra visi jos piliečiai, tai jie ir turi būti tuo šeimininku –suverenu. Bet tokia jau yra demokratijos prigimtis, kad piliečių valdžia neapsiriboja vien tik rinkimais. Jų kaip suvereno valdžia yra nuolatinė ir apima tarpsnį ir tarp rinkimų – piliečiai turi teisę kontroliuoti beikritikuoti valdžios veiksmus. O valdžia privalo įsiklausyti į jų lūkesčius.
Suprantama, kad nuomonių spektras yra gan margas ir visko, ko kiekvienas atskiras individas nori, įvykdyti neįmonoma. Tačiau būtina diskutuoti ir kantriai aiškinti, kas įmanoma padaryti šiandien, o kas – tik po kelerių metų. Bendravimo būdų šiais komunikacijų laikais yra begalė, tik būtina palaikyti dialogą su žmonėmis. Kuo daugiau piliečių įsisąmonins, kad jų atstovai, išklausę įvairias nuomones, pasirinko kompromisinį, tegul ir ne visiškai visus tenkinantį, bet artimą daugumos gyventojų lūkesčiams variantą, tuo jis bus geriau sutiktas visuomenėje. Be to, valdžios atstovai privalo labai aiškiai ir kantriai aiškinti savo suverenams, kodėl to ar kito siūlymo negalima priimti arba įgyvendinti – o gal tai bus padaryta ateityje?
Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt nuotr.
Parašiau šias eilutes ir pats nusistebėjau. Taigi tai visoms mūsų valdžioms – tikra abrakadabra! Nes su retomis išimtimis mūsų vadai vadukai, Seimo nariai ir ministrai, vos tik jais tapę, pasijunta visagaliais, visažiniais ir jau ne jie tarnauja Tautai, kaip tai parašyta Konstitucijoje, o Tauta privalo paklusti jiems. Kadangi kaip toje sarkastiškoje Vysockio dainoje – ,,žirafa aukščiau, jai geriau matyti…“. Štai čia ir išryškėja takoskyra tarp piliečių-šeimininkų ir jų išrinktos/pasamdytos valdžios, kuri neteisėtai užgrobia šeimininko teises ir pradeda nebekreipti dėmesio į jo reikalavimus. Iš neteisingo atstovaujamosios valdžios ir jos galių suvokimo, iš nesupratimo to fakto, kad būtent tauta, liaudis (demos) turi absoliučią valdžios kontrolės teisę, ir kyla šis neteisingas valdančiųjų elgesys. Žinoma, šios teisės negalima suprasti kaip anarchijos, ji turi būti realizuojama pagal susitarimą, t.y. pagal Konstituciją ir įstatymus, pasitelkiant pačias įvairiausias dialogo ir bendravimo priemones, kurių šiame komunikacijos aukso amžiuje yra didžiulė gausa. Tik išmintingai naudokis.
Tačiau ką mes matome jau ne vieną dešimtmetį, praėjusį nuo mūsų valstybingumo atstatymo? Matome didžiausią žmonių ir valdžios priešpriešą! O taip yra todėl, kad buvo pradėta žmones skirstyti į gerus ir blogus, į savus ir svetimus, patriotus ir ne visai tokius, ir t.t. ir pan. Dar baisiau, kad buvo imtasi viešai klijuoti žeidžiančias ir niekinančias etiketes, iš kurių jau būtų galima sudaryti ištisą žodyną.,,Šunauja“, ,,runkeliai“, ,,buduliai“, ,,vatnikai“, ,,kremliniai“,,,homo sovietikus“, ,,patvoriniai“, ,,kurdupeliai“ – na ir, žinoma, viską vainikavę ,,fašistai“ ir ,,jedinstevnininkai“. Teisybės dėlei derėtų pripažinti, kad du pastaruosius epitetus savo tautiečių atžvilgiu pavartojęs asmuo atgailauja, tad jo pavardės neminėsime. Tik pastebėsiu, kad visa tai jau prasilenkia ir su LR Konstitucija, nes net keliuose jos straipsniuose griežtai draudžiama kurstyti bet kokią nesantaiką bei žeminti žmogaus orumą. Deja, už tai beveik niekas nesusilaukia atpildo ar bent jau viešo priminimo, kad taip nedera elgtis.
Į šį reiškinį gal ir būtų galima numoti ranka, jei ne jo gilios šaknys. Visada buvo ir bus įvairių nuomonių – kaip ir nepatenkintųjų valdžia. Žmonės yra individai su savo požiūriu, patirtimi, interesais, vertybių skale ir negali vienodai vertinti vieno ar kito reiškinio – kaip ir būti idealiai pavyzdingi. Tačiau atstovaujamoji valdžia tam ir yra renkama, kad bent jau stengtųsi kiek įmonoma mažinti visuomenėje egzistuojančią priešpriešą bei susiskaldymą ir siektų konsensuso, sutarimo. Juk tai ne šiaip problema, kurią galima ir apeiti, o esminė nacionalinio saugumo sąlyga: tik vieningai ir bendrai veikdama, Tauta gali adekvačiai atsakyti į sunkiausius geopolitinius iššūkius. O jų dabartiniu laikmečiu vis daugėja – net kalbama apie didžiulio karo Europoje tikimybę. Tad vargu ar perdėsiu tvirtindamas, kad Tautos skaldymą ir supriešinimą esamomis sąlygomis reikėtų vertinti kaip akivaizdų kenkimą mūsų valstybei. O kenkėjiška veikla privalo būti užkardyta, nepriklausomai nuo to, kas ją atliktų – valdžioje esantys ar paprasti piliečiai.
Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tačiau ne mažiau, nei žmonių supriešinimas, Lietuvą silpnina valdžios atstovų arogancija ir pražūtingas jų priimamų sprendimų poveikis valstybei ir jos piliečių gerovei.
Vėl kreipsimės į oficalius dokumentus. Kiekvienas aukštas politikas ar pareigūnas, pradėdamas vykdyti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai. Priesaikoje, be kita ko, yra ir tokie žodžiai:
,,(…)prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, (…) sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.“
O LR Konstitucijos 135 straipsnisaiškiai nusako, kaip turi būti vykdoma užsienio politika: ,,Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves (…)“
Kaip matome, ir vienu, ir kitu atveju imperatyviai pabrėžiama, kad turi būti užtikrinta Lietuvos piliečių gerovė. Ir niekur nenumatyta galimybė kam nors vykdyti savo paties susigalvotą vertybinę užsienio politiką, grindžiamą neaiškiais kriterijais ir darančiais didžiulę žalą valstybei ir jos žmonėms.
Negana to, jokiame oficialiame mūsų valstybės dokumente nenumatyta, kad Lietuvos valstybės valdžios institucijos … privalo arba gali užsiimti demokratijos eksportu į svetimas valstybes arba bandyti kištis į kitų valstybių vidaus reikalus.
Visais laikais egzistavo valstybės su skirtingomis santvarkomis, savitu gyvenimo būdu, kuriose protingi, savo piliečius gerbiantys ir į jų nuomonę įsiklausantys politikai/vadovai stengėsi elgtis taip, kad būtų geriaujų valstybei. Net šaltojo karo metais JAV ir Europos valstybės bendravo bei prekiavo su SSSR – net vadovų vizitai vykdavo. Beje, ir dabar daugelis didžiųjų valstybių bendrauja su nedomekratiškais ir net diktatoriškais režimais. Taip elgiamasi dėl kelių priežasčių – visų pirma, dėl galimybės išvengti karinių konfliktų ir, antra, dėl savo valstybės ar bent dalies piliečių verslo, t.y. naudos interesų. Ta pati Europa savo energetinį balansą grindžia vos ne puse gamtinių dujų iš Rusijos. O kiek tautų siekia nepriklausomybės, bet didžiosios šalys šių siekių iš išskaičiavimo nepalaiko! Tai pasakytina apie kurdus, katalonus, palestiniečius, Šiaurės Airiją, škotus, kitus. O su kiek autoritarinių režimų bendrauja ir sėkmingai prekiauja JAV? Vien viduramžiškomis tradicjomis garsėjanti Saudo Arabija ką reiškia!
Deja, šiandieninėje Lietuvoje kai kurie valdžios apakinti Seimo nariai ir ministrai nusprendė elgtis su Lietuvos valstybe taip, lyg ši būtų jų nuosavybė. Ir jų nepamokė nei čia pateikti pasaulio istorijos pavyzdžiai, nei didžiųjų valstybių elgesys. Gaila, tas elgesys dažnai būna gan amoralus, nes tų valstybių turtuolių interesai iškeliami aukščiau už bet kokius kitus, bet kai ko pasimokyti vis tiek galima. Tik noro nėra.
Labiausiai apmaudu, kad mano minimi Seimo nariai ir ministrai ne tik numoja ranka į Konstituciją ir duotą priesaiką, bet ir griauna tai, kas per didžiausius vargus iki jų sukurta. Vaikėziškai užsispyrę, nesiruošdami pripažinti savo klaidų ir jas nedelsiant taisyti, jie arogantiškai meta iššūkį absoliučiai daugumai jiems nepritariančių tautiečių ir vis vapa apie savo galvelėse susikurtas, tik jiems vieniems suprantamas vertybes ir pasiryžimą keisti pasaulio tvarką. Taip ir norisi, perfrazuojant garsią tarybinę poemą, paklausti: „Iš kur berniukui tiek drąsos, tiek valios geležinės?..“ Iš tikrųjų – iš kur?
Niekaip negalima paaiškinti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio elgesio, laužant Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartį, kurioje mes vienareikšmiškai pripažystame Vieningos Kinijos (su Taivanio sala) valstybę. Apie šį tarptautinės teisės dokumento sulaužymą viešai pasisakė teisininkas, Kovo 11-osios Akto signataras Egidijus Bičkauskas ir kiti iškilūs Lietuvos žmonės. Kam išvis naudinga susipykti su antra (o neužilgo – būsima pirma) pagal savo ekonominį potencialą pasaulio valstybe? Ponaičiams neptinka, kad ten valdžioje – komunistų partija. O koks mūsų reikalas? Juk jie gi nesiekia Lietuvoje iš valdžios išvaryti konservatorių.
Įdomu, ar kaltinantieji Kiniją bent žino, kad tenykštė valdžia puoselėja iškilaus kinų mąstytojo, kurio mokymas turi bendražmogiškąją reikšmę – Konfucijaus idėjas? Jis pabrėžė, kad savo mokyme ne išradinėja kažką nauja, o perduoda senovės išminčių mokymą. Konfucijus iškėlė mokymosi, tobulėjimo svarbą. Jis skatino mokinius analizuoti save, nenuilstamai tyrinėti pasaulį, senuosius raštus, senovės moralines problemas susieti su dabartiniais politiniais įvykiais. Jo manymu, valdovai turėtų valdyti per savo moralę, remdamiesi 德 Dé – dorybe, o ne įstatymais, bausmėmis ar savo pačių kilme.
Konfucijui tradiciškai priskiriama daug garsių aforizmų. Vienas pagrindinių, užfiksuotas „Apmąstymuose ir pašnekesiuose“, yra šis: „Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad darytų tau.” Manau, tai tikrai prasminga išmintis, kurią vertėtų prisiminti ir politikams.
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Labai daug iečių sulaužyta dėl kalio trąšų iš gamyklos „Belaruskalij“ tranzito per Lietuvą. JAV institucijos šiai įmonei sankcijas įvedė, bet jie aiškiai raštu atsakė, kad tai neliečia Lietuvos. Mūsų vyriausybė užsispyrusi vis tiek uždraudė, tuo pasmerkdama „Lietuvos geležinkelius“ ir Klaipėdos uostą merdėjimui ir didžiuliams ekonominiams nuostoliams. Nors ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir jos kolegė finansų ministrė Gintarė Skaistė kaip užkeikimą vis kartoja, kad Lietuvos ekonomika nuo to nenukentės, gyvenimo realybė kitokia. Mes jau patiriame nuostolius, o metų bėgyje jie bus milijardiniai.
Ir dabar skelbiama, kad į Australiją važiuojama ieškoti naujų rinkų. Greičiau patikėčiau, kad vykstama ministro giminės takais. Nereikėjo sugriauti to, kas jau buvo sukurta. Arba tvirtinama, kad Taivanas suteiks lietuviams kreditų. Kartais nenorom pagalvoji, kad gal ministrai net nesupranta, ką jie išdarinėja ir kokios pasekmės laukia. Bet ne, labiau tikėtina, kad jiems kažkas sufleruoja iš užkulisių, o jie tik aklai vykdo. Deja, sufleriui nesvarbu, kas su ta Lietuva bus.
Daktaras Algimantas Matulevičius yra Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras ir Seimo narys.
Belgai agresyviai protestavo prieš COVID-19 suvaržymus. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 31 d. (dpa-ELTA). Maždaug 1 600 žmonių sekmadienį Belgijos sostinėje Briuselyje protestavo prieš COVID-19 priemones, pranešė policija.
Nors ankstesnę savaitę vykęs panašus protestas virto smurtu, policija pranešė, kad pastaroji akcija praėjo be incidentų. Jos dalyviai reikalavo atstatydinti Belgijos vyriausybę dėl šios tvarkymosi su pandemija.
Ankstesnę savaitę, anot policijos, Briuselyje protestavo apie 50 000 žmonių. Baigiantis šiai demonstracijai pratrūko riaušės. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, demonstrantai į policijos pareigūnus svaidė įvairius objektus ir mėgino pridaryti žalos pastatams. Buvo sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Viena, sausio 28 d. (AFP-ELTA). Kai kurie radikalizuoti aktyvistai, besipriešinantys vakcinoms nuo COVID-19 ir apsaugos nuo koronaviruso priemonėms, kerta valstybių sienas, kad dalyvautų protestuose, kuriuose skleidžiama ekstremistinė ideologija, naujienų agentūrai AFP sakė naujasis Austrijos vidaus žvalgybos vadovas, pavadinęs šią tendenciją „itin bauginama“. Prancūzijoje – protestai prieš suvaržymus dėl COVID-19 pandemijos. EPA-ELTA nuotr.
Omaras Haijawis Pirchneris sakė, kad užsienio aktyvistai vyksta į Austriją, kur kitą mėnesį vakcinos nuo COVID-19 taps privalomos, rengti demonstracijas ir „megzti ryšius su savo partneriais, dešiniaisiais ekstremistais“.
Jis pridūrė, kad dažnai dešinieji ekstremistai naudojasi tokiais susibūrimais savo ideologijai, taip pat ir antisemitizmui skleisti ir kad „matome daug žmonių, kurie yra labai radikalizuoti“.
Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją pastaraisiais mėnesiais drebino protestai prieš vakcinas, vyriausybėms vis labiau griežtinant požiūrį į nenorinčius skiepytis asmenis.
Austrijoje dešimtys tūkstančių žmonių beveik kas savaitę išeina į gatves nuo tada, kai vyriausybė paskelbė, kad nuo vasario 4 dienos vakcinos nuo COVID-19 taps privalomos. Savaitgalį į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
41 metų O. Haijawis Pirchneris, gruodį perėmęs naujai reformuotą Austrijos žvalgybos agentūrą DSN, sakė, kad kai kurių aktyvistų radikalėjimas ir vis labiau tarptautinis protestų mastas „mums atrodo labai labai bauginamas“.
Nors DSN nėra atsakinga už užsienio žvalgybos duomenų rinkimą, ji gauna informacijos, rodančios, kad Vokietijoje ir Šveicarijoje daugėja gerai organizuotų aktyvistų, O. Haijawis Pirchneris sakė naujienų agentūrai AFP savo pirmajame interviu užsienio žiniasklaidai po paskyrimo į pareigas.
Jis sakė, kad DSN turi patikimos informacijos apie smurto grėsmę Austrijoje, nurodydamas, kad šalia protestų vyksta susirėmimai su policija.
Pasak jo, „šiuo metu yra daug žmonių, keliančių grėsmę… svarbiai infrastruktūrai“, įskaitant žiniasklaidą, sveikatos priežiūros įstaigas ir politikus.
Su Rusija susiję skandalai
Vykdant toli siekiančias žvalgybos reformas, DSN, kuriai vadovauja O. Haijawis Pirchneris, pakeitė buvusią BVT agentūrą.
Briuselyje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA foto
BVT reputaciją sugadino virtinė pastarųjų metų įvykių, kuriuos O. Haijawis Pirchneris diskretiškai vadina „incidentais“. Vokietijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš COVID-19 suvaržymus ir privalomus skiepus. EPA – ELTA foto
Tarp jų buvo ir reidai prieš BVT, kuriuos 2018 metais surengė tuometis kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis, ir nemalonūs Austrijos pareigūnų kaltinimai dėl informacijos nutekinimo Rusijai.
Tai, kartu su numanomu H. Kicklio Laisvės partijos (FPOe) artumu Maskvai, lėmė pranešimus, kad kitos Vakarų agentūros nustojo dalytis žvalgybos duomenimis su Viena.
Naujasis vadovas sako, kad pastaruosius kelis mėnesius „daug bendravo“ su partneriais kitose šalyse. Pasak jo, dabartinis dalijimosi informacija lygis rodo, kad tam tikras pasitikėjimas grįžo, tačiau „mes visiškai suprantame… kad šis pasitikėjimo atkūrimo procesas“ užtruks mėnesius ar metus.
Žvalgybos reforma reiškia, kad DSN dabar yra „hibridinė“ tarnyba, atliekanti ir žvalgybos, ir policijos darbą. Ši struktūra, pasak O. Haijawio Pirchnerio, buvo gerai sutikta Austrijos sąjungininkų. Nyderlanduose 5 žmonės sulaikyti per protestą dėl COVID-19 suvaržymų. EPA-ELTA nuotr.
Reformomis taip pat buvo siekiama išspręsti tai, ką O. Haijawis Pirchneris pripažįsta kaip nesėkmę dėl 2020 metų lapkritį įvykdyto kruvino džihadistų išpuolio Vienoje, kai prieš tai buvo ignoruoti įspėjimai apie nusikaltėlio veiklą.
O. Haijawis Pirchneris teigia, kad po reformų pagerėjo saugumo tarnybų tarpusavio bendravimas.
„Negali išvengti teroristinio išpuolio 100 procentų, – sako jis. – Tačiau „DSN yra geriau pasirengusi tokiai situacijai nei BVT“.
Belgai protestavo prieš COVID-19 suvaržymus. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai Belgijos gyventojų sekmadienį protestavo prieš COVID-19 suvaržymus, nors omikron atmaina šalyje ir sukėlė rekordiškai daug ligos atvejų, praneša AFP. Briuselyje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA foto
AFP reporterių teigimu, žmonių minios atrodė kur kas didesnės nei per ankstesnes demonstracijas Belgijos sostinėje Briuselyje, kur įsikūrusi ES būstinė ir kur anksčiau vyko protestuotojų susirėmimai su policijos pareigūnais.
Žmonės nešė plakatus, kritikuojančius premjerą Alexanderį de Croo ir COVID-19 galimybių pasą.
Organizatoriai – tarp kurių buvo „World Wide Demonstration for Freedom“ („Pasaulinė demonstracija už laisvę“) ir „Europeans United for Freedom“ („Europiečiai susivieniję už laisvę“) – į renginį kvietė atvykti ir kitų ES šalių gyventojus.
Demonstracijoje buvo matyti Lenkijos, Nyderlandų ir Rumunijos vėliavos.
TASS praneša apie kilusius susirėmimus su policija ir panaudotas ašarines dujas.
Belgijos policija. EPA – ELTA fotoBelgai agresyviai protestavo prieš COVID-19 suvaržymus. EPA – ELTA foto
Protestas vyko nepaisant to, kad kai kurios valstybės rengiasi atlaisvinti sugriežtinimus, nors dėl omikron atmainos atvejų skaičiai greitai auga.
ES sveikatos agentūra penktadienį paskelbė, kad omikron atmaina dabar dominuoja ES ir kai kuriose kaimyninėse valstybėse.
Belgijoje pastarąją savaitę buvo patvirtinama daugiau nei 60 000 atvejų kasdien.
Tačiau sveikatos apsaugos sistemos nesusiduria su tokiu krūviu kaip ankstesnių bangų metu, nes ši atmaina yra švelnesnė, o daug žmonių paskiepyti, įskaitant ir trečiąja vakcinos doze.
Belgijos premjeras penktadienį paskelbė, kad barai ir restoranai gali dirbti ilgiau, bet naktiniai klubai liks uždaryti.
Kaimyninė Prancūzija paskelbė palaipsniui atlaisvinsianti apribojimus nuo vasario 2 d. nes yra „padrąsinančių ženklų“, kad omikron atmainos sukelta užsikrėtimų banga slūgsta.
Vokietijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš COVID-19 suvaržymus ir privalomus skiepus. EPA – ELTA foto
Berlynas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį tūkstančiai Vokietijos gyventojų dalyvavo demonstracijose prieš COVID-19 suvaržymus ir privalomus skiepus, informuoja naujienų agentūra dpa.
Policijos vertinimu, daugiau nei 7 500 mitinguotojų išėjo į Diuseldorfo gatves, nors tikėtasi 3 500 dalyvių.
Regensburge prieš taikomas pandemijos suvaldymo priemones protestavo 2 300 žmonių, o kontrprotestuotojai bandė sutrukdyti eitynes. Trys kontrprotestuotojai buvo sulaikyti, o vienas suimtas, nes įžeidinėjo ir užpuolė policijos pareigūnus.
Policija taip pat pranešė, kad daugiau nei 1 000 žmonių dalyvavo taikiose demonstracijose Štutgarte ir Ofenbache.
Štutgarte demonstrantai sustojo prie visuomeninio transliuotojo SWR pastato ir išreiškė nepasitenkinimą tuo, kaip žiniasklaida nušviečia pandemiją, ir kaltino ją meluojant. Žurnalistų sąjunga sukritikavo protestą ir užtikrino, kad SWR praneša objektyvias naujienas, o žiniasklaida yra nepriklausoma.
Į protestą prieš suvaržymus Freiburge susirinko 5 500 žmonių, o valdžios vykdomą politiką palaikė 2 000 kontrprotestuotojų.
Hamburge vyko trys protestai prieš COVID-19 suvaržymus, kuriuose dalyvavo apie 5 000 žmonių.
Demonstracijos taip pat vyko Chemnice, Leipcige, Dresdene, Erfurte, Ansbache ir Šverine.
Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį prasidėjusi diskusija dėl Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu šūkavusių protestuotojų, Seimo narių bendrame susirašinėjime tęsėsi ir penktadienį.
Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas bendru laišku kreipėsi į parlamentarus, siekdamas paneigti Seimo nariams išplatintą ir, pasak jo, melagingą informaciją. „Darbietis“ tikina, kad jis kartu su Regionų frakcijos nare Beata Petkevič Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu su minia šūkavo ir skandavo „gėda“ tik kalbant valdančiųjų lyderėms – premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Politikas tvirtina, kad renginio metu kalbant Laisvės premijos laureatei Bernadetai Mališkaitei iš Seimo narių lūpų neišsprūdo nė viena rimtį sudrumsti galėjusi skanduotė.
„Informuojame, kad pilietės (…) laišku Seimo nariams išplatinta melaginga ir šmeižianti Seimo narius Beatą Petkevič ir Mindaugą Puidoką informacija. Tik kalbant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir Premjerei Ingridai Šimonytei minia skandavo „gėda“, – parlamentarams nariams išsiųstame laiške rašo M. Puidokas.
„Kalbant scenoje kitiems – laiške minimi Seimo nariai neskandavo jokių skanduočių. Jeigu nebus paneigta ši tikrovės neatitinkanti informacija – bus kreiptasi su ieškiniu į teismą“, – tikino jis.
Kaip Eltai teigė M. Puidokas, galiausiai jis sulaukė ir minimą laišką išplatinusios autorės pripažinimo, kad tikrovės neatitinka pateikta informacija, jog kalbant Laisvės premijos laureatei du Seimo nariai rėkė „gėda“.
Į šį „darbiečio“ laišką iš karto sureagavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, retoriškai pasiteiravęs, kokių veiksmų ėmėsi pats M. Puidokas, kad užtikrintų, jog minėjimą trikdžiusi „banda nebaubtų“. Liberalas pabrėžė, kad M. Puidokas visgi buvo minioje, kuri išliko triukšminga ne tik kalbant premjerei ar Seimo pirmininkei.
„Puidokai, bandai ir tiems ir kitiems įtikti. Buvai bandoje ir baubei tik prieš vadžią. Prieš žuvusius, sakai, nebaubei? O ką padarei, kad ta banda nebaubtų? Nieko, tiesiog džiaugeisi, kad pavyko tiek „baublių“ sukviesti“, – bendrame susirašinėjime, M. Puidokui adresuotame atsakyme, rašė E. Gentvilas. „Populistinis menkysta“, – pridūrė jis.
Būtent šis liberalo atsakymas sukėlė Regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės reakciją. „O siaube, koks lygis. Kolega, Jūs čia žmones, Lietuvos piliečius, banda vadinate? Gerai supratau?“, – replikavo ji.
Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į E. Gentvilo atsakymą M. Puidokui sureagavo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis. „Buvo šunauja, dabar banda“, – lakoniškai atrašė ekspremjeras.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Asta Kubilienė paprašė kolegų ją pašalinti iš bendro susirašinėjimo. „Sveiki gerb. kolegos, gal savo negatyvą galėtumėte „išpilti ne prie visų“? Ar Jūsų savijauta tokia bloga? Ir tam yra priežasčių? Daugiau orumo“, – prašė A. Kubilienė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį, minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai šūksniais ir švilpimu sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Švilpiančioje ir pasipiktinimą valdžia reiškusioje minioje buvo ir Seimo narių – gėda valdžiai šaukė M. Puidokas ir B. Petkevič.
Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Švilpti minia ėmė ir kalbant vienai iš kronikos bendradarbių Bernadetai Mališkaitei. Būtent „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbiams per vykusį minėjimą buvo įteikta Laisvės premija.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas protestuotojų buvo pasitiktas kur kas pagarbiau.
Po renginio tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkė žurnalistams sakė, kad per renginį triukšmavę žmonės pademonstravo nepagarbą žuvusiųjų artimiesiems. Kiek vėliau situaciją pakomentavo ir prezidentas G. Nausėda. Išplatintame komentare šalies vadovas apgailestavo, kad Lietuvai ypač svarbaus minėjimo metu dėmesys buvo sutelktas kitiems tikslams.
2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Policija ruošiasi ketvirtadienį prasidėsiantiems Sausio 13-osios minėjimo renginiams. Kaip teigia policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, pareigūnai turi informacijos, kad renginiuose dalyvauti ketina įvairios protesto grupės. Todėl, pažymi komisaras, policija parengė konkretų priemonių planą, kuriame numatytos ir sustiprintos policijos pajėgos šalyje, ir fizinis barjeras Nepriklausomybės aikštėje.
„Ankstesniais metais tas pasiruošimas būdavo paprastesnis dėl to, kad į tokį renginį rinkdavosi laisvės kovų dalyviai ir jų artimieji, o šiuo metu turime informacijos, kad rytoj prie šių asmenų gali prisijungti ir įvairios kitos visuomenės grupės, kurios turės įvairių tikslų. Tai ir protesto grupės, ir asmenys, kurie turi kitų intencijų, – atvykus išsakyti vieną ar kitą savo pasakymą“, – žurnalistams trečiadienį teigė R. Požėla. Policija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Policija yra parengusi konkretų priemonių planą, ir jis bus kažkiek kitoks – sugriežtintomis tam tikromis priemonėmis“, – pridūrė komisaras.
„Policija dirbs sustiprintomis pajėgomis. Kiek ir kokių pareigūnų, ką konkrečiai jie darys, neatskleisime. Pareigūnų bus tiek, kiek reikalaus situacija“, – akcentavo R. Požėla.
Jo teigimu, Lietuvos policija yra pasijungusi visos šalies mastu. Kaip tvirtino R. Požėla, taip pat ketinama fiksuoti į sostinę atvykstančias autotransporto priemones.
„Fiksuosime autobusus, išvykstančias transporto priemones, kurios vyks į Vilnių iš kitų Lietuvos regionų“, – teigė generalinis komisaras.
„Siekiant išvengti tam tikrų grėsmių, prie Vilniaus bus įrengti patikros punktai. Pasirinktinai mes tikrinsime transporto priemones ir kontroliuosime, ar nėra vežama draudžiamų daiktų“, – pridūrė jis.
Be to, R. Požėlos teigimu, ketinama prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje pastatyti laikiną fizinį barjerą.
„Kalbant apie Nepriklausomybės aikštę, policijos bus pakankamai. Esminis dalykas, kad mes planuojame rytoj ties dalimi Seimo perimetro įrengti vadinamąjį fizinį barjerą, kuris padės užtikrinti mūsų funkcijas, mūsų gyventojų saugumą ir viešąją tvarką. Kartu tai padės susiorientuoti žmonėms, kur jiems reikia ateiti ir būti“, – sakė komisaras ir pažymėjo, kad minimus sprendimus dėl saugumo priėmė Lietuvos policija savarankiškai.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
„Tai yra policijos planavimas, ne kažkieno kito planavimas, ir to fizinio barjero tikrai nebus ten, kur vyks renginys. Fizinis barjeras bus įrenginėjamas kiek kitose vietose“, – sakė komisaras.
Policija gali vykdyti pasirinktų žmonių patikras
Tuo tarpu Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas teigė, kad renginio metu viešąją tvarką palaikantys pareigūnai gali vykdyti ir pasirinktų asmenų patikras.
„Siekiant užtikrinti sklandų renginį, policijos pareigūnai vykdys įstatymų suteiktas jiems teises. Bus galimos pasirinktų žmonių patikros. Kodėl jas vykdysime? Vykdysime todėl, kad nebūtų nešami draudžiami daiktai, kurie gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar panašiai“, – žurnalistams sakė S. Gagas.
„Prašymas yra geranoriškai vykdyti policijos pareigūnų prašymus, nurodymus“, – pažymėjo jis.
Pasak Vilniaus apskr. policijos viršininko, į Nepriklausomybės aikštę patekimas bus šiek tiek apribotas. Sausio 13-osios minėjimas prie Lietuvos Seimo. 2016-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Policijos pareigūnai nukreips, patars, kaip galima patekti į renginį. Į Nepriklausomybės aikštę bus galima patekti iš Gedimino prospekto pusės nuo Katedros, iš Žvėryno tilto nuo Katedros, Goštauto gatve. Tačiau nebus galima patekti asmenims per Tumėno gatvę. Tarp fontanų nebus laisvas praėjimas“, – sakė jis.
Vyks Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto akcija
Policijos atstovų teigimu, tuo pačiu metu vyks ir Lietuvos šeimų sąjūdžio inicijuojama protesto akcija. Jau ne vieną protesto akciją surengusiam ir kontroversiškai vertinamam Šeimų sąjūdžiui, tvirtino pareigūnai, suteiktas leidimas suburti iki 1000 žmonių.
„Tikimės, kad tas skaičius nebus viršytas ir nebus keliamos problemos šioje vietoje“, – sakė S. Gagas.
Neramumai Kazachstane: vyriausybė prašo Rusijos pagalbos. EPA-ELTA nuotr.
Nur Sultanas, sausio 6 d. (ELTA). Rusijos vadovaujami kariai bus dislokuoti padėti „stabilizuoti“ antivyriausybinių demonstracijų apimtą Kazachstaną, praneša BBC.
Šalyje išplitus neramumams, prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) paramos. Protestus iš pradžių sukėlė augančios degalų kainos, bet per juos pratrūko ir politinės nuoskaudos. K. Ž. Tokajevas apkaltino užsienyje apmokytas „teroristines gaujas“ sukursčius neramumus. Tačiau Vidurinės Azijos ekspertė Kate Mallinson iš Londone įsikūrusio užsienio reikalų ekspertų centro „Chatham House“ teigė, kad protestai yra „požymis labai giliai įsišaknijusio pykčio ir pasipiktinimo dėl Kazachstano vyriausybės nesugebėjimo modernizuoti šalį ir imtis visas gyvenimo sritis paveikiančių reformų“.
Prezidentas pažadėjo griežtai reaguoti į protestus ir visoje šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, įskaitant komendanto valandą ir masinių susibūrimų draudimą. Anksti ketvirtadienį per televiziją pasakytoje kalboje jis sakė kreipęsis pagalbos į KSTO – karinį aljansą, kurį sudaro Rusija ir dar penkios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, kad padėtų stabilizuoti šalį. KSTO pirmininkas Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas patvirtino, kad aljansas atsiųs taikos palaikymo pajėgas „ribotam laikui“. Kazachstane – neramu. EPA – ELTA nuotr.
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad „atidžiai stebi“ situaciją Kazachstane, ir paragino valdžios institucijas bei protestuotojus laikytis santūriai.
Prezidentas K. Ž. Tokajevas yra tik antras asmuo, vadovaujantis Kazachstanui po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais. Jo išrinkimą 2019-aisiais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasmerkė kaip neatitinkantį demokratijos standartų. Vis dėlto panašu, kad daugiausia gatvėse pratrūkusio pykčio buvo nukreipta į jo pirmtaką Nursultaną Nazarbajevą, kuris nuo tada, kai atsistatydino, vaidino svarbų vaidmenį nacionalinio saugumo srityje. Trečiadienį, siekiant numalšinti augančius neramumus, jis iš šių pareigų buvo atleistas.
Buvo girdėti, kaip protestuotojai skanduoja N. Nazarbajevo vardą, internete pasidalyta vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip žmonės mėgina nugriauti milžinišką bronzinę buvusio lyderio statulą. Kaip rašo „BBC Monitoring“, atrodo, kad dabar demontuotas paminklas stovėjo Taldykorgano mieste, N. Nazarbajevo gimtajame regione.
Kazachstano specialiosios pajėgos šaudo į protestuotojus. EPA – ELTA foto
Almatos policijos vadas Kanatas Taimerdenovas sakė, kad „ekstremistai ir radikalai“ užpuolė 500 civilių gyventojų ir nusiaubė šimtus įmonių. Vakariniame Aktobės mieste prieš protestuotojus buvo panaudotos vandens patrankos. Būta pranešimų, kad saugumo pajėgos kai kuriose vietose stojo į protestuotojų pusę.
Vis dėlto, pasak BBC, sunku susidaryti aiškų vaizdą, kas vyksta šioje Vidurinės Azijos valstybėje. Vidaus reikalų ministerija paskelbė duomenis apie aukas saugumo pajėgose, bet nėra lygiaverčių pranešimų apie sužeistus ar žuvusius protestuotojus. Stebėtojų grupės pranešė, kad visoje šalyje užblokuotas internetas. Atleistas ne tik N. Nazarbajevas, atsistatydino visa vyriausybė.
Protestai ne tik dėl degalų
Pasak BBC rusų kalba korespondentės Olgos Ivšinos, daugelį nustebino tai, kokiu greičiu protestai peraugo į smurtą, o tai perša mintį, kad pyktį kelia ne vien degalų kainos. Tradiciškai Kazachstanas yra stabili Vidurinės Azijos valstybė, dažnai apibūdinama kaip autoritarinė. Iki 2019 metų jai vadovavo prezidentas N. Nazarbajevas, jo valdymas pasižymėjo asmenybės kulto elementais, visoje šalyje buvo pristatyta jo statulų, o sostinė pervadinta jo vardu. Jis pasitraukė vykstant antivyriausybiniams protestams, siekdamas juos numalšinti į savo vietą paskyrė artimą sąjungininką.
Daugumą rinkimų Kazachstane laimi beveik 100 proc. balsų surenkanti valdančioji partija, veiksmingos politinės opozicijos nėra. Analitikai teigia, kad Kazachstano vyriausybė akivaizdžiai neįvertino gyventojų pykčio ir kad šie protestai nestebina šalyje, kurioje nėra renkamos demokratijos – žmonės turi išeiti į gatves, kad būtų išgirsti.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr. Praėjus pirmiesiems dešiniųjų vadovaujamos Vyriausybės darbo metams, panašu, kad premjerei Ingridai Šimonytei teko susidurti su ne ką mažiau protestų nei ekspremjeras Saulius Skvernelis susidūrė per visus ketverius darbo savo Vyriausybėje metus. Politologų vertinimu, akivaizdu, kad pastaraisiais metais išaugusį protestų kiekį lėmė pasikeitusi pasaulinė situacija dėl kilusios COVID-19 pandemijos.
Vis dėlto I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės metais visuomenės nepasitenkinimas buvo išreikštas ir kitais klausimais – kone didžiausi mitingai kilo dėl partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos ratifikavimo.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad prie savo aprėptimi dar nematytų mitingų prisidėjo tai, kad premjerė į politinę darbotvarkę įtraukė kaip niekad daug visuomenę skaldančių klausimų. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, prie kilusių protestų galėjo prisidėti ir tai, kad visuomenė pajuto galią prisidėti prie sprendimų.
„Mes nepasiekėme to lygio, kokį galime matyti Graikijoje ar Prancūzijoje, kur yra vos ne nuolat protestuojama dėl pačių įvairiausių dalykų, bet iš dalies visuomenė labiau junta savo galią, kad kolektyvinis veiksmas gali turėti politinį rezultatą ir politikai reaguoja į protestus“, – teigė T. Janeliūnas.
Vis dėlto tęstinumo tiek R. Urbonaitė, tiek T. Janeliūnas kilusiuose protestuose nemato. Anot politologų, galima pastebėti, kad protestuotojai pamažu išsikvepia.
T. Janeliūnas: neigiamos visuomenės reakcijos kilo dėl netipinių sprendimų
Profesorius T. Janeliūnas teigia, kad pagrindinė intensyvesnių protestų prie I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės priežastis yra akivaizdi – visuomenės pasipiktinimas dėl griežtų reikalavimų kovoje su pandemija. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Iš esmės situacija pasikeitė prasidėjus pandemijai, kuri reikalavo labai netipinių sprendimų ir suvaržymų, primygtinų reikalavimų. Susiklostė tokia situacija, prie kurios visuomenė nebuvo pratusi. Kilusios reakcijos buvo būtent į pasikeitusią bendrą padėtį, o ne į konkrečios Vyriausybės atėjimą“, – Eltai teigė VU TSMI profesorius.
T. Janeliūnui antrina ir Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė. Anot jos, visuomenės nepasitenkinimas vadovaujant I. Šimonytei išaugo ne tiek dėl konkrečių politinių sprendimų, kiek dėl susiklosčiusių aplinkybių.
„Skvernelio Vyriausybės protestai buvo dėl labai konkrečių politinių sprendimų, tarkim, įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, o tai sukėlė vadinamąjį ministerijos užėmimą. Basčio protestas irgi buvo dėl visiškai kitų aplinkybių, tai buvo gana reaktyvūs veiksmai, reakcija į vieną ar kitą sprendimą, priimtą Vyriausybėje ar Seime“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Šimonytės Vyriausybė susiduria su visai kitokio pobūdžio protestais, kurie labai koreliuoja su tais protestais, kurie vyksta ir kitose valstybėse. Mes matome tam tikrus globalius reiškinius, kurie yra atsiritę ir iki Lietuvos, todėl, natūralu, kad intensyvumas yra neįprastas“, – pridūrė politologė.
Prie išaugusių protestų galėjo prisidėti ir S. Skvernelio klaidos
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi R. Urbonaitė prabrėžia, kad prie intensyvesnių visuomenės pasipiktinimų galėjo prisidėti ir skirtinga premjerų komunikacija. Anot politologės, tiek S. Skvernelis, tiek I. Šimonytė turėjo priimti sprendimą dėl karantino įvedimo, tačiau premjerai tai padarė skirtingais būdais.
„Pirmo karantino metu, kurį įvedė Skvernelis, visi bijojo, buvo drausmingi ir dauguma žmonių karantino reikalavimų laikėsi net vasarą, kai ribojimai buvo atlaisvinti. Tuo metu valdžia darė labai mažai ir pasiruošimas galimai antrai bangai buvo vangus. Vyriausybėje nevykdant jokios komunikacijos, suklestėjo sąmokslo teorijos, jos suklestėjo ir, kai pradėjo rudenį augti susirgimų skaičiai, Vyriausybė delsė iki paskutiniosios dienos, kad neįvestų visiškai griežto karantino. Ir visiškai griežtą karantiną įvedė jau tik Ingrida Šimonytė, kai ligoninės buvo perpildytos“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
R. Urbonaitės teigimu, vangi ekspremjero komunikacija ir delsimas įvesti griežtesnius ribojimus tapo sunkiai suvaldomu procesu, o atsakomybę informuoti visuomenę ir pakeisti požiūrį į pandemijos valdymą turėjo prisiimti I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.
„Tam tikra prasme Skvernelis praslydo, nes vienu metu jis turėjo visišką visuomenės palaikymą ir laviravo, neįvedinėjo tokio karantino, kokį reikėjo įvesti. Prieš kelis mėnesius net ir Aurelijus Veryga vienoje laidoje pripažino, kad tai buvo klaida“, – teigė R. Urbonaitė.
„Kai prasidėjo antri pandemijos metai ir buvo didžiulė įtampa, sąmokslo teorijos veržėsi iš visų kampų, tai, natūralu, kad žmonių reakcijos į visus reikalavimus, vakcinas, karantiną ir saugojimąsi tapo sunkiai valdomu procesu, o tai ir sukėlė protestus. Taigi, pandemijos etapai, kuriuos išgyveno Šimonytė ir Skvernelis, labai skiriasi“, – pridūrė R. Urbonaitė.
T. Janeliūnas teigia esą protestų intensyvėjimui didesnės įtakos galėjo turėti ne premjerų komunikacija, tačiau pasikeitęs visuomenės požiūris į pandemiją. Anot jo, žmonių baimę dėl COVID-19 viruso pakeitė nuovargis, todėl imta aštriau reaguoti į atitinkamus pandemijos valdymo procesus.
„Pirmasis karantinas, kurį įvedė Skvernelio Vyriausybė, tai pavadinčiau šoko terapija. Visuomenė tiesiog bandė suprasti, kas vyksta. Pirmuosius du mėnesius žmonės bandė adaptuotis prie visiškai naujų aplinkybių ir niekas per daug negalvojo apie protestus (…). Kai atėjo šiokie tokie atoslūgiai ir nusiraminimas, reakcijos buvo kitokios. Visuomenei kai kurie sprendimai nelabai patiko ir atitinkamai vis dažniau atsirasdavo grupių, kurios aiškiai pasisakė tiek prieš skiepus, tiek prieš apribojimų naujas sąlygas, tiek prieš galimybių pasus. Tai, manau, kad protestai susidėjo palaipsniui. Kiekvienas apribojimas sukelia reakciją, jis mažina pasitikėjimą Vyriausybe, nes tų priekaištų kaupiasi ir, natūralu, kad visuomenė jau yra pavargusi“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
„Taigi, nesvarbu, kuri Vyriausybė būtų buvusi, vienaip ar kitaip visuomenė būtų reagavusi žymiai jautriau į tuos sprendimus, kuriuos bet kuri Vyriausybė būtų dariusi“, – pridūrė T. Janeliūnas. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
I. Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei teko atlaikyti ne tik su pandemija susijusius protestus, tačiau ir kontroversiškai vertinamą protesto akciją „Šeimų maršą“, nukreiptą prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, lyčių bei LGBT bendruomenės lygias teises visuomenėje.Tai buvo kone didžiausias pastarųjų metų protestas, subūręs apie dešimt tūkstančių žmonių. R. Urbonaitės teigimu, išaugusių protestų kiekį galėjo lemti ir pakitusi Vyriausybės politinė darbotvarkė.
„Protestų dėl LGBT būtų buvę ir anksčiau, jei tie klausimai būtų įvesti į politinę darbotvarkę. Politinė darbotvarkė šiais aspektais tikrai pradėjo kisti. Kai tokie klausimai atsiranda politinėje darbotvarkėje, natūralu, kad protestai yra išprovokuojami“, – teigė R. Urbonaitė. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Politologai sutaria: nors protestų priežastys skirtingos, premjerų komunikacija buvo panaši
T. Janeliūno teigimu, tiek I. Šimonytė, tiek S. Skvernelis pasirinko kelią ignoruoti priimamais sprendimais pasipiktinusią visuomenę. Visgi tai lėmė ir skirtingos protestuojančių asmenų grupės.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad protestų grupės buvo labai skirtingos. Mokytojus galėjo paremti didžioji dalis visuomenės ir reikalavimai buvo suprantami, o parama jiems buvo žymiai didesnė negu dabar protestuojantiems antivakseriams. Dabartinė Vyriausybė per daug, matyt, nesitiki, kad jiems pavyks perkalbėti arba pakeisti jų poziciją, tai, natūralu, kad ir buvo pasirinkta komunikacija ignoruoti ir kartu turėti argumentus tai visuomenės daliai, kurios palaikymo ir reikia Vyriausybei“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Liūdnas žvilgsnis. Slaptai.lt foto
Visgi, T. Janeliūno nuomone, visuomenei išreiškus konkrečius nuogąstavimus dėl priimtų sprendimų, S. Skverneliui vertėjo imtis ryžtingesnių sprendimų, o ne ignoruoti pasipiktinusią visuomenę.
„Skvernelio Vyriausybei galiausiai reikėjo imtis ryžtingesnių sprendimų, nes buvo matyti, kad jau bendra visuomenės reakcija yra negatyvi ir laukia, kada bus priimtas sprendimas (dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo – ELTA). Iš Šimonytės kaip ir nesitikima, kad ji kalbės su antivakseriais ir darys jiems kažkokių nuolaidų“, – pridūrė T. Janeliūnas.
Stop propagandai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad abu premjerai pasirinko ignoruoti visuomenę, tačiau S. Skvernelis sprendimus priėmė ne tiesiogiai, tačiau per atsakingus asmenis. R. Urbonaitės vertinimu, analogišką strategiją galėjo pasirinkti ir I. Šimonytė.
„Tarkim, su mokytojais Skvernelis nėjo, nesiaiškino, veikė visai per kitus žmones ir netiesiogiai dalyvaudamas sprendė konfliktą, o su Šimonyte yra kitokia situacija. Tu tikrai neturi eiti kalbėti su žmonėmis, kurie pastatę kartuves, nes tas kalbėjimas gali nieko neduoti. Jei žmonės nori tave matyti, kad galėtų ant tavęs rėkti, tai čia nėra sprendimas. Tačiau, manau, taip pat buvo galima pasirinkti komunikuoti neutralioje aplinkoje ar per tarpininkus“, – teigė Mykolo Romerio universiteto politologė.
R. Urbonaitės teigimu, tiek I. Šimonytės, tiek S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės nepasižymėjo tinkama komunikacija. Anot jos, bendravimas su protestuojančiais premjerams tapo Achilo kulnu.
„Manau, kad abiem premjerams komunikacijos labai trūko, trūko aiškumo dėl vakcinacijos kampanijos, ji iš esmės nevyko arba vyko tikrai ne tokia, kokia turėjo būti, bet, aišku, gerų receptų kaip komunikuoti neranda ir kitos valstybės. Tai lengvų kelių nėra, bet, manau, kad apskritai politikų komunikacija tampa Achilo kulnu, tiek ji buvo Achilo kulnas Skverneliui, tiek ji yra Achilo kulnas ir šiuo metu dirbančiai Vyriausybei. Čia tikrai nė vienų negali pagirti dėl komunikacijos sklandumo, tikslingumo ir gero paruošimo“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Potencialo kilusiuose protestuose nemato
Vis dėlto T. Janeliūnas išaugusių protestų kiekio nelinkęs sureikšminti. Nors protestų buvo daug, palyginti su kitomis valstybėmis, savo aprėptimi jie nebuvo dideli.
Prie Prezidentūros susirinko basi tėčiai, protestuojantys prieš galimybių pasą vaikams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Visgi dar labai nedidelė dalis visuomenės yra tiek įaudrinta ar pasiryžusi protestuoti, kad imtųsi konkrečių veiksmų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje aktyviai dalyvaujančių protestų akcijose žmonių dalis dar tikrai nėra labai didelė. Iš vienos pusės, tai liudija, kad valdžia susitvarko su iššūkiais. Iš kitos pusės, tai parodo, kad visuomenėje yra svarbesnių dalykų ir jie vis dar pasitiki valdžios institucijų galimybėmis spręsti problemas“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
R. Urbonaitė taip pat išaugusių protestų kiekio nelinkusi laikyti problema. Be to, jos nuomone, staiga išaugę protestų skaičiai apskritai pamažu išsikvepia.
„Matome, kad protestavimas tampa normaliu reiškiniu, įprastu reiškiniu. Matydama, kaip protestai nuo šių metų pavasario iki šių metų rudens staigiai išsikvėpė, aš dar būčiau labai atsargi su išvadomis, kad pradėsime matyti kitokį protesto veidą“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Prieš COVID priemones protestuojantys dešinieji radikalai įsiveržė į Rumunijos parlamento kiemą. EPA-ELTA nuotr.
Bukareštas, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). Protestuodami prieš planuojamas koronaviruso priemones, dešimtys dešiniųjų radikalų Rumunijos sostinėje Bukarešte prasibrovė pro parlamento apsauginius ir įsiveržė į pastato kiemą. Buvo apgadinti keli automobiliai, panešė rumunų naujienų agentūra „Mediafax“.
Ministras pirmininkas Nicolae Ciuca paragino vidaus reikalų ministrą Lucianą Bodę pasirūpinti valstybinių institucijų apsauga.
Tuo tarpu tūkstančiai demonstrantų žygiavo vyriausybės rūmų link. Žmones į protestus sukvietė kraštutinių dešiniųjų opozicinė partija AUR, pasisakanti prieš atsargumo priemones ir vakcinaciją. Protestas surengtas parlamente vykstant diskusijai dėl planuojamo sveikatos paso įvedimo.
Policijos atstovas sakė, kad smurtiniai susirėmimai prie parlamento yra „įvykęs faktas“. Dabar ketinama stiprinti pajėgas prie parlamento. Internetinio laikraščio „g4media.ro“ duomenimis, per riaušes apgadinti JAV ir Japonijos ambasadų automobiliai.
Po dramatiško COVID atvejų šuolio spalį dabar septynių dienų sergamumo rodiklis Rumunijoje jau kelias savaites mažėja. Antradienį jis siekė tik 26,1 atvejo 100 000 gyventojų.
