protestai

Politinės intrigosSkaitomiausios

Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.

Antradienį prie Seimo prasidėjo protestas prieš Vyriausybės ribojimus COVID-19 imuniteto neturintiems gyventojams. Į protestą susirinkę maždaug 4,5 tūkst. asmenų ragina Seimą „eiti lauk“.
 
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
 
„Liberfašistinė Šimonytės Vyriausybė ketins prastumti nusikalstamus žmogiškumui fašistinius įstatymus, segreguojančius ne tik sveikus suaugusius Lietuvos žmones, bet ir mūsų vaikus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi renginio iniciatorė, mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
 
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
 
Palaikyti protestuotojų atvyko ir Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis, Valius Ąžuolas.
 
Susirinko 4,5 tūkst. žmonių
 
Vilniaus apskrities policija informuoja, kad į renginį susirinko apie 4,5 tūkst. žmonių, incidentų kol kas neužfiksuota.
 
„Mūsų žiniomis, leidimas buvo išduotas 5 tūkst., tai panašiai ir susirinko 4,5-5 tūkst. žmonių “, – Eltą informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
 
ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas pastarąjį trečiadienį vykusiame pasitarime iš esmės pritarė nutarimo projekto dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimams, kuriais numatyti reikalavimai ir sąrašas veiklų, kurias nuo rugsėjo 13 d. bus galima vykdyti tik pasiskiepijusiems, turintiems neigiamą COVID-19 testą ar koronavirusu persirgusiems asmenims. Šie reikalavimai nebus taikomi vaikams iki 16 metų.
 
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.

Neturint Galimybių paso po rugsėjo 13 d. nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti veiklą parduotuvėse, jeigu jos neturi atskiro įėjimo iš lauko ir jų prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m bei kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
 
Taip pat bus apribojamas sveikatos paslaugų teikimas, išskyrus būtinąją pagalbą, kuriai šie reikalavimai negalios. Operacijų vadovo sprendimu bus nustatyta, kad įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas planinėms paslaugoms gauti bus galimas tik turint neigiamą 48 val. testą, persirgus ar pasiskiepijus. Nemokamą testavimą sveikatos paslaugų suteikimui užtikrins Vyriausybė.
 
Be Galimybių paso nebebus galima užsisakyti smulkaus remonto paslaugų, jeigu kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ilgiau nei 15 min., grožio paslaugų. Nepasiskiepijusiems, neturintiems neigiamo testo ir nepersirgusiems asmenims ketinama apriboti ir keleivių vežimo miesto ir priemiesčio, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu, bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklų paslaugas.
 
Be Galimybių paso nebebus galima dalyvauti uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose komerciniuose ir nekomerciniuose kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose ir kituose tam tikrą laiką trunkančiuose organizuotuose žmonių susibūrimuose viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.10; 15:40
Trumposios naujienos

Protestuoja vokiečiai. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį į Vokietijos sostinės Berlyno gatves išėjo tūkstančiai žmonių, nepaisydami draudimo organizuoti kelias demonstracijas, įskaitant judėjimo „Lateral Thinking“ protestus – pastaroji grupė neslepia skepsio dėl prieš koronavirusą nukreiptų priemonių.
 
Pranešama apie susirėmimus tarp protestuotojų ir policijos. Tyrgarteno parke pareigūnai panaudojo vandens patranką. Anot policijos atstovo, per demonstracijas buvo sulaikyta apie 500 žmonių.
 
Virš įvairių miesto vietų ratus suko sraigtasparniai, nes „Lateral Thinking“ nariai išsibarstė po visą sostinę. Remiantis policijos pateikta informacija, būta daugybės bandymų prasiveržti pro užtvaras. „Atskirais atvejais teko panaudoti jėgą“, – teigė policijos atstovė.
 
Sekmadienio rytą prie sostinės vakaruose esančio Olimpinio skvero susirinko keli šimtai žmonių. Ten buvo dislokuota daugiau kaip 2 200 policijos pareigūnų. Taip pat pranešta apie didesnio masto protestus prie Pergalės kolonos.
 
„Lateral Thinking“ iš pradžių planavo Tyrgartene surengti didžiulį protestą, kuriame turėjo dalyvauti apie 22 500 žmonių. Tačiau Berlyno policija uždraudė šio ir dar kelių kitų protestų organizavimą dėl nerimo, kad juose nebus laikomasi higienos taisyklių.
 
Tačiau policijos atstovas naujienų agentūrai dpa sakė, kad, nepaisydami draudimo, įvairiose miesto vietose vis vien būriavosi žmonės ir skyrėsi besirenkančių grupių „agresijos potencialas“. Atstovas taip pat nurodė, kad buvo sužeista policijos pareigūnų, tačiau nepateikė daugiau detalių. Socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat pasirodė pranešimų, kad policija prieš protestuotojus panaudojo dirgiklius ir lazdas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.02; 00:30
Trumposios naujienos

Prancūzijoje – protestai prieš suvaržymus dėl COVID-19 pandemijos. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį – sekmadienį, jau trečią savaitgalį iš eilės, Prancūzijoje laukiama masinių demonstracijų prieš griežtesnius suvaržymus dėl COVID-19, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Manoma, kad šeštadienį popiet visoje šalyje protestuos 160 000 žmonių. Tokius skaičius, remdamasi policijos prognozėmis, paskelbė vietos žiniasklaida.
 
Praėjusį šeštadienį daugiau nei 160 000 žmonių protestavo prieš privalomus skiepus sveikatos apsaugos darbuotojams ir prieš tolesnį „sveikatos paso“ taikymą, įrodančio, kad jo turėtojas pasiskiepijo arba pasveiko nuo koronaviruso, arba turi neigiamą tyrimo rezultatą.
 
Prancūzijos valdžia priemones sugriežtino liepos viduryje po to, kai ėmė augti naujų atvejų skaičius.
 
Šios savaitės pradžioje Prancūzijos parlamentas po ilgų svarstymų pritarė kontraversiškiems pakeitimams.
 
Nors premjeras Jeanas Castexas pritarė naujoms taisyklėms, tačiau prižadėjo dėl jų kreiptis į Konstitucinę tarybą, kuri sprendimą turėtų paskelbti rugpjūčio 5 d.
 
Prancūzija susiduria su ketvirtąja COVID-19 banga, tačiau beveik 62 proc. gyventojų yra gavę bent vieną skiepų dozę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.01; 07:00
Trumposios naujienos

Kuboje – antivyriausybiniai protestai. EPA – ELTA nuotr.

Kuboje sekmadienį vyko antivyriausybiniai protestai, praneša agentūra „Reuters“.
 
Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, reikšdami savo nepasitenkinimą dėl koronaviruso politikos. „Jie protestuoja prieš krizę, kad nėra maisto produktų ar medikamentų, kad visko galima nusipirkti valiutinėse parduotuvėse. Sąrašas labai ilgas“, – sakė vienas liudininkas Santjage.
 
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje vaizdo medžiagoje buvo matyti šimtai protestuojančių gyventojų virtinėje šalies miestų – nuo Havanos iki Santjago.
 
Jie skandavo prieš vyriausybę nukreiptus šūkius ir kėlė įvairius reikalavimus, pradedant COVID-19 vakcina, baigiant kasdien dingstančia elektra. Gatvėse patruliavo ginkluoti saugumo pajėgų automobiliai.
 
Komunistas prezidentas Miguelis Diazas-Canelus per televiziją transliuotoje kalboje dėl neramumų kaltino JAV. Protestams Kuboje per socialinės žiniasklaidos platformas ir pasitelkiant „samdinius“ vietoje diriguoja JAV, sakė jis. Prezidentas įspėjo, kad tolesnės „provokacijos“ nebus toleruojamos.
 
Komunistų vadovauja šalis jau dvejus metus išgyvena vis aštrėjančią ekonominę krizę, dėl kurios vyriausybe pagrinde kaltina JAV sankcijas ir pandemiją. Šalyje trūksta kasdienio poreikio prekių, parduotuvėse neretai nusidriekia ilgos eilės. Dėl to didėja spaudimas įgyvendinti ilgai žadėtas, tačiau iki šiol blokuojamas reformas. Kritikai kaltina vyriausybę nekompetencija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 10:00
Aktualijos

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į savaitgalį Druskininkuose prie sienos su Baltarusija „Šeimų sąjūdžio“ surengtą protestą, ragina gyventojus panašiomis iniciatyvomis dar labiau neapsunkinti pasieniečių ir policijos pareigūnų darbo.
 
„Protestuoti demokratinėje šalyje, žinoma, galima ir tai nėra problema. Problema yra tada, kada protestas atitraukia pareigūnus nuo pagrindinio darbo, kurio dabar pareigūnai turi labai daug. Ir policijos pareigūnai, ir Valstybės sienos apsaugos taryba tikrai turi ką veikti saugodami sieną, užkardydami nelegalią migraciją. Ir dar tuo pačiu metu pareigūnams reikia rūpintis, kad nebūtų kažkokių provokacijų, galbūt dalykų, kurie yra baudžiami pagal atitinkamus kodeksus“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
 
„Tai, man atrodo, kad jeigu kažkam rūpi pareigūnų darbas, nereikėtų tiems pareigūnams užkrauti dar daugiau negu jie ir taip turi“, – pridūrė ji.
 
Premjerė sureagavo ir į protestuotojų raginimus iš užimamų pareigų pasitraukti užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. I. Šimonytė įsitikinusi, kad tokie raginimai yra sąmoninga veikla, nukreipta prieš G. Landsbergį.
 
„Paskutiniai pseudorinkimai Baltarusijoje įvyko 2020 metais. Ir kai po jų prasidėjo susidorojimas su pilietine visuomene, su žmonėmis, kurie protestavo gatvėse, Lietuvoje visas Seimas vieningai, gal išskyrus vieną ar kitą atskirąjį Seimo narį su savo atskirąja nuomone, pasmerkė tai, kas įvyko, ir vieningai reikalavo rinkimų nepripažinimo, kas dabar ir yra Europos Sąjungos pozicija“, – sakė I. Šimonytė.
 
„Tai suvesti savo didelį dėmesį, kad čia ministras Landsbergis sugadino santykius su Baltarusija, yra arba nekompetencija, tai yra tiesiog ignoravimas faktų, arba labai sąmoninga veikla, tiesiog nukreipta prieš konkretų asmenį“, – pridūrė ji.
 
Todėl I. Šimonytė neslepia šioje situacijoje matanti tam tikrų asmenų politines ambicijas, bandymą naudotis šia krizine nelegalių migrantų situacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 10:05
Trumposios naujienos

Brazilai protestavo prieš J. Bolsonaro. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienio vakarą į gatves išėjo tūkstančiai brazilų, taip išreikšdami protestą prieš prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris yra tiriamas dėl galimos korupcijos perkant vakcinas nuo COVID-19.
 
Tai buvo jau trečia demonstracijų prieš valdžią dieną. J. Bolsonaro vyriausybė taip pat susidūrė su parlamentiniu tyrimu dėl pandemijos, kuri nusinešė daugiau nei 500 tūkst. žmonių gyvybes, valdymo.
 
Per pirmuosius du tyrimo mėnesius, parlamentarai nagrinėjo lėta vyriausybės reakciją užsisakant vakcinas, taip pat neveiksmingų vaistų nuo COVID-19 skatinimą ir paties J. Bolsonaro raginimus nedėvėti kaukių bei nesilaikyti kitų medikų rekomendacijų.
 
Tiesa, tyrimas pasisuko netikėta linkme, kai Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Luisas Ricardo Miranda pareiškė susidūręs su „netipiniu ir pertekliniu“ spaudimu patvirtinti 3 mln. Indijoje pagamintos „Covaxin“ vakcinos dozių pirkimą už gerokai didesnę nei kitų vakcinų kainą.
 
L. R. Miranda perdavė savo įtarimus dėl spaudimo pačiam J. Bolsonaro, kuris esą pažadėjo perduoti duomenis policijai, tačiau to nepadarė.
Dėl šių priežasčių penktadienį Prokuratūra pradėjo tyrimą, kuris leis nustatyti, ar J. Bolsonaro slėpė galimą sukčiavimo atvejį.
 
Pats prezidentas neigia kaltinimus korupcija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.04; 09:43
Trumposios naujienos

Per Tiananmenio žudynių metines Honkongo parkas pirmą kartą per 32 m. buvo tuščias. EPA-ELTA nuotr.

Honkongo Viktorijos parkas, kuriame Kinijos Tiananmenio aikštės žudynių metinių proga paprastai rengiamos vigilijos, šiemet pirmą kartą tuščias, policijai užblokavus priėjimą prie jo.
 
Pareigūnai pastatė barjerus ir perspėjo visuomenę laikytis atokiau nuo parko. Pirmą kartą nuo 1989 m. protestuotojai parke nedegė žvakelių.
 
1989 m. birželio 4 d. Kinijos pajėgos žiauriai numalšino Tiananmenio aikštėje surengtus taikius protestus. Žuvo šimtai žmonių, manoma, kad aukų galėjo būti ir daugiau nei tūkstantis.
 
Vieši minėjimai Kinijoje yra draudžiami. Anksčiau Honkongas buvo vienintelis pusiauautonominis regionas, kuriame didelio masto minėjimai buvo vis dar toleruojami, tačiau dabar tokio tipo renginiai neleidžiami ir šiame mieste.
 
Šių metų vigilijos buvo uždraustos, valdžiai po protestų vykdant susidorojimą su disidentais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.05; 08:12
Trumposios naujienos

Mianmaras apimtas protestų. EPA-ELTA nuotr.

Mianmaro miesteliuose ir miestuose antradienį tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti į gatves prieš karinį perversmą, praėjus 100 dienų nuo tada, kai generolai nuvertė išrinktą vyriausybę ir įstūmė šalį į didžiausią per kelis dešimtmečius krizę.
 
„Šalis miršta kontroliuojama Mino Aungo Hlaingo, kuris niekada negalvoja apie mūsų žmones“, – agentūrai dpa sakė vienas protestuotojas.
 
Per demonstracijas protestuotojai skandavo šūkius ir reikalavo teisingumo, laisvės ir demokratijos Mianmare.
 
Mianmaro žmonės daugiau kaip tris mėnesius rengia demonstracijas visoje šalyje, nepaisydami karinio valdymo ir saugumo pajėgų vykdomo smurtinio susidorojimo su jais.
 
Jungtinės Tautos (JT) savo ruožtu antradienį paragino tarptautinę bendruomenę daryti didesnį spaudimą Mianmaro chuntai.
 
„Akivaizdu, kad reikalingas aktyvesnis tarptautinės bendruomenės dalyvavimas, siekiant užkirsti kelią tolesniam žmogaus teisių padėties blogėjimui Mianmare“, – teigė JT žmogaus teisių biuras.
 
Sumaištis Mianmare tęsiasi nuo vasario 1 dienos, kai generolai nuvertė ir sulaikė civilinę lyderę Aung San Suu Kyi. Po karinio perversmo šalyje įsiplieskė masiniai protestai, gyventojai reikalauja grįžti prie demokratijos. Per neramumus po perversmo žuvo šimtai žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.12; 03:00
Trumposios naujienos

Tarptautinė bendruomenė smerkia smurtinį protestų malšinimą Kolumbijoje. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES) ir JAV antradienį pasmerkė neproporcingą Kolumbijos policijos jėgos naudojimą, siekiant sukontroliuoti beveik savaitę vykstančius antivyriausybinius protestus.
 
Oficialiais duomenimis, per susirėmimus su Kolumbijos saugumo pajėgomis žuvo 19 žmonių, o 846 buvo sužeisti.
 
Kolumbijos žmogaus teisių ombudsmenas nurodo, kad dar 89 žmonės yra įtraukti į dingusiųjų sąrašą.
 
Kolumbijoje praėjusį trečiadienį tūkstančiai gyventojų išėjo į gatves protestuoti prieš pasiūlytą mokesčių reformą, bet nuo to laiko protestai peraugo į platesnius protestus prieš prezidento Ivano Duque vyriausybę.
 
Kalio mieste – trečiame pagal dydį Kolumbijos mieste ir labiausiai nukentėjusiame nuo dabartinių neramumų – vyriausybės nurodymu nuo penktadienio gatvėse patruliuoja kariai.
 
Gynybos ministerija visoje šalyje dislokavo 47 500 uniformuotų pareigūnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 10:10
Trumposios naujienos

Briuselio policija sulaikė 132 nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.

Briuselio policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išvaikytų viename miesto parke į protesto vakarėlį susirinkusią minią bei sulaikė 132 šio vakarėlio dalyvius, skelbiama oficialioje policijos ataskaitoje.
 
Pasak policijos, 15 protestuotojų buvo sužeisti, kuomet šeštadienį policijos pareigūnai išvaikė vakarėlio dalyvius panašiai. Po susirėmimų trys policijos pareigūnai dėl sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę, o dar keletas patyrė lengvus sužalojimus.
 
Vakarėlyje dalyvavo apie 1 000–2 000 daugiausia jaunų žmonių, susirinkusių protestuoti prieš apribojimus, skirtus kovoti su COVID-19 plitimu šalyje.
 
Premjeras Alexanderis de Croo paragino protestuotojus išsiskirstyti, o į parką buvo pasiųstą 600 riaušių policijos pareigūnų, kelios vandens patrankos ir raitoji policija. Protestuotojams nesitraukiant ir skanduojant „Laisvė!“, policijos pareigūnai išvaikė susirinkusiuosius.
 
Prieš mėnesį, balandžio 1 d., tame pačiame parke taip pat buvo susirinkę 2 tūkst. žmonių.
Briuselio policija gaudė nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
 
Belgijoje šiuo metu galioja antrasis nacionalinis karantinas, o barai ir restoranai uždaryti nuo pat spalio pabaigos.
 
Vis dėlto, vakcinacijos tempai spartėja ir nuo gegužės 8 d. planuojama leisti kavinės ir restoranams priimti lankytojus lauko terasose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.03; 07:00
Politinės intrigos

Tegyvuoja Baltarusija. Slaptai.lt nuotr.

Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios. Jie taip pat pažymi, kad nesutampant komunikacijai tarp „Swedbank“, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, bei URM, „Belorus“ darbuotojams vis dar nepavyksta sumokėti jiems priklausančio atlygio. Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžia, kad apie taikomų sankcijų teisingumą perduota spręsti teismui.
 
„Belorus“ sanatorijos advokatas Justas Čobotas, pristatydamas šiuo metu susidariusią situaciją, pažymėjo, kad sanatorija yra finansuojama iš Baltarusijos biudžeto, todėl gauti lėšas atsiskaitymui su darbuotojais būtina būtent iš jo. Tuo metu „Swedbank“ bankas, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, lėšų „Belorus“ pervesti nesutinka.
 
„Tai yra vienintelis būdas atsiskaityti su darbuotojais. Situacija yra sudėtinga todėl, kad iš „Swedbank“ dar vasario 23 d. gavome raštą, kad pinigai, pervesti iš Baltarusijos, nebus įskaityti į sanatorijos sąskaitą. Po tokio rašto buvo kreiptasi į URM ir ji balandžio 13 d. atsakė, kad lėšų pervedimas į sanatorijos banko sąskaitą Lietuvoje yra leidžiamas, jei tos lėšos bus naudojamos išimtinai atsiskaitymui su darbuotojais ir kitiems atsiskaitymams, kuriems pritars URM. (…)
 
Visgi balandžio 21 d. buvo dar kartą gautas „Swedbank“ raštas, kad pinigai, kurie bus pervedam iš Baltarusijos biudžeto, nebus įskaitomi į sanatorijos banko sąskaitą“, – Seimo komitete pirmadienį teigė J. Čobotas.
Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
 
Tuo metu sanatorijos „Belorus” darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Čėsna teigė, kad URM taikomos sankcijos sanatorijai yra pernelyg griežtos.
 
„Europos Komisijos (EK) rašte sakoma, kad niekas kitas, o tik Užsienio reikalų ministerija (URM) yra atsakinga už sankcijų pritaikymą, išimčių pritaikymą ar nepritaikymą Lietuvoje. Tad mes nesuprantame, kodėl URM, matydama, kaip 350 Lietuvos piliečių ir kelios dešimtys gyventojų, kurie neturi Lietuvos pilietybės, bet visą gyvenimą mokėjo mokesčius Lietuvai, negali pritaikyti konkrečios išimties mūsų sanatorijai?”, – klausė jis.
 
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų interesams atstovaujantis advokatas Andrius Krištapavičius pridūrė, kad Vyriausybės iki šiol priimti sprendimai siekiant padėti „Belorus“ darbuotojams buvo pernelyg marginalūs ir neadekvatūs.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
 
„Kaip matome, praėjo jau beveik pusė metų, bet esame atsidūrę akligatvyje, nes iš valstybės viskas, kas buvo padaryta, tai priimti įstatymų pakeitimai, kurie numatė, kad sanatoriją paliekantys darbuotojai pretenduoja į tam tikras socialines garantijas. Valstybei pasirodė, kad tokiu būdu ji padarys kažkokią malonę sanatorijoje dirbantiems darbuotojams. Bet tai yra visiška netiesa, nes darbuotojai nori, kad jiems būtų užtikrinta jų normali konstitucinė teisė pasirinkti darbą ir dirbti jį ten, kur jie nori“, – pabrėžė jis.
 
Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad dėl susidariusios situacijos neteisinga kaltinti URM.
 
„Iš sanatorijos „Belorus“ atstovų vėl girdžiu nuosekliai kuriamą naratyvą, kad URM yra kažkoks tarsi blogio įsikūnijimas, kuris tarsi veikia prieš savo žmones. Ir piketai rengiami prie URM. Manau, kad piketus dėl šios problemos reiktų rengti kitoje vietoje, Minske, prie Baltarusijos prezidento administracijos, kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai. Jeigu nebūtų daromi nusikaltimai, jei tam tikri žmonės nebūtų prieš daug metų įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą, to nebūtų buvę“, – akcentavo jis.
 
Viceministras pabrėžė, kad visais kartais, kiek buvo kreiptasi dėl išimčių, kurios yra leidžiamos teisės aktais, taikymo „Belorus“ sanatorijai, URM priėmė atitinkamus sprendimus.
 
„Visais atvejais, kai buvo kreipiamasi į URM dėl įstatymais, tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais, leidžiamų išimčių taikymų, sprendimai buvo priimti. Buvo keletas atvejų, (…) kai buvo kreiptasi iš „Belorus“, bet nebuvo pateikti reikiami dokumentai: (…) jei sanatorijos administracija neatlieka savo pareigos, nereikėtų ant URM permesit (kaltės – ELTA), tarsi URM nevykdo savo įstatymu numatytų pareigų“, – tikino jis.
Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
E. Meilūnas taip pat pažymėjo, kad URM neturi teisės duoti nurodymų „Swedbank“ dėl lėšų pervedimo atitinkamoms institucijoms.
 
„Man keista buvo girdėti, kad URM turi duoti nurodymą bankui. Nurodymą gali duoti tik teismas priimdamas atitinkamą sprendimą. URM jokiam privačiam subjektui jokių nurodymų duoti negali, įstatymai to neleidžia“, – sakė jis, pažymėdamas, kad teismas netrukus taip pat spręs, ar sankcijos, taikomos „Belorus“, yra teisėtos.
 
„Buvo paminėta, kad sankcijos pritaikytos neteisėtai ir neteisingai. (…) Šiuo klausimu galima turėti įvairių nuomonių, tačiau iš teisinės pusės žiūrint, ar sankcijos pritaikytos teisėtai, ar ne, sprendimą priima teismas. Dabar, kiek mums žinoma, yra byla ir teismas priims atitinkamą sprendimą“, – sakė jis.
 
„Sodra“ neigia ketinimus sanatorijai inicijuoti bankrotą
 
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų advokatas J. Čobatas mano, kad „Sodra“ įstaigai gali inicijuoti bankrotą.
 
„Buvo gautas raštas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, buvo areštuotas sanatorijos turtas, taip pat yra gaunami pranešimai, kuriais yra reikalaujama papildomų duomenų apie tai, koks yra sanatorijos turtas ir panašiai, iš ko matome, kad, kaip ir nurodė per praeito komiteto posėdį, „Sodra“ ketina inicijuoti bankroto bylos iškėlimą“, – komitetų posėdyje teigė J. Čobotas.
 
„Bankroto bylos kėlimas įstaigai, kuriai yra skirtas pakankamas finansavimas (…), laukia pinigai, kurie galėtų būti sumokėti darbuotojams Lietuvoje (…), aš manau, kad yra tikrai neatsakinga situacija. Prašome visų institucijų atkreipti dėmesį ir spręsti šią susidariusią sudėtingą situaciją“, – taip pat akcentavo jis.
Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
 
Visgi „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježys Miskis akcentuoja, kad kol kas ketinimų „Belorus“ sanatorijai iškelti bankroto bylą nėra. „Sodros“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad bankroto bylą, įvertinęs visas aplinkybes, kelia teismas.
 
„Kol kas ketinimų iškelti bankroto bylos tikrai neturime, turime susipažinti su visa informacija, o po to veiksime pagal nustatytas procedūras“, – teigė J. Miskis.
 
„Pirmas dalykas, reikia susipažinti su turtine, finansine padėtimi įmonės, ar įmanoma išieškoti tas lėšas ir atgauti, sumažinti įsiskolinimą, ar neįmanoma. O, kita vertus, reikia turėti omenyje, kad ne „Sodra“ ir ne kitos institucijos kelia bankroto bylą, o teismas kelia bankroto bylą. Ir jeigu yra visi pagrindai bankroto bylai iškelti, tai ši bankroto byla turės būti iškelta“, – taip pat pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 06:07
Trumposios naujienos

Per protestus A. Navalnui paremti Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Per demonstracijas, skirtas paremti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, trečiadienį Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių.
 
Žmogaus teisių portalas „ovdinfo.org“ pranešė, kad daugiau kaip 80 miestų suimta per 1 000 protestuotojų, 300 jų – vien tik Sankt Peterburge.
 
Žmonės, nepaisydami tarnybų grasinimų, skandavo „Laivę Navalnui“ ir reikalavo kolonijoje sunkiai susirgusiam 44-erių opozicionieriui suteikti medicininę pagalbą. Anot pranešimų, pavieniais atvejais būta policijos smurto prieš taikius demonstrantus.
 
A. Navalnas prieš tris savaites paskelbė bado streiką, taip siekdamas, kad jį apžiūrėtų nepriklausomas gydytojas. Jis skundžiasi nugaros skausmais ir galūnių tirpimu. Šiuo metu jis perkeltas į kolonijos ligoninę. Rusų žinybos neįžvelgia pavojaus A. Navalno gyvybei.
 
Nesankcionuotose demonstracijose dalyvavo ir A. Navalno žmonija Julija, jo brolis Olegas ir jo motina. Dar prieš protestus sulaikytos artimos Kremliaus kritiko bendražygės Liubovė Sobol ir Kira Jarmyš. Pastaroji pranešė, kad yra dešimčiai dienų areštuota. To priežastis nežinoma.
 
Žinybos prieš tai įspėjo žmones dėl dalyvavimo protestuose. Rusijos sostinės centre susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, kad paremtų A. Navalną, pranešė nepriklausomi stebėtojau. Pro šalį pravažiuojančių automobilių vairuotojai spaudė garso signalus, taip reikšdami paramą demonstrantams. Daugelis protestuotojų sakė įveikę baimes ir susirinkę palaikyti A. Navalną. Policija kalbėjo apie 6 000 dalyvių.
 
A.Navalną remiantys protestuotojai. EPA – ELTA nuotr.

Per garsiakalbius žmonės – daugelyje šalies miestų – reikalavo ir prezidento Vladimiro Putino atsistatydinimo. Jie skandavo „Putinas – vagis“ ir „Putinai, traukis“. Jie kaltino Kremliaus šeimininką kitaminčių engimu bei korupcija ir šaukė „Laivė, laisvė“.
 
Tūkstančiai žmonių į gatves išėjo ir Sibire. Sankt Peterburge, kuris yra prezidento gimtasis miestas, protestuotojai skandavo „Putinas – žudikas“, „Laisvę politiniams kaliniams“ ir „Gydytoją A. Navalnui“.
 
Interneto televizijos „Dožd“ duomenimis, čia prieš taikius demonstrantus panaudoti elektrošoko prietaisai. Maskvoje saugumo pajėgos – priešingai ne per protestus žiemą – pradžioje elgėsi šiek tiek santūriau, pasakojo reporteriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 11:11
Aktualijos

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) praneša palaikanti „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos protestus dėl neatsakingos bendrovės vykdomos politikos darbuotojų atžvilgiu.
 
Trijų dienų piketų ciklu prie Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai siekia atkreipti sostinės valdžios dėmesį į nelogiškus vadovybės sprendimus atleisti dalį darbuotojų, o steigti naujus vadovų etatus. Be to, siūloma nuo 10 iki 20 proc. didinti bendrovės vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir tarnautojų ketvirtinę premiją.
 
Ketvirtadienį protesto akcijoje praneša dalyvausianti ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
 
„Per pastaruosius ketverius metus bendrovėje vyko daugybė struktūrinių pertvarkymų, kurie iš esmės parodė viena – bendrovė neturi aiškių tikslų. Tai kuria etatus, tai jungia skyrius, vėliau juos naikina ar skiria. Ir visada tai koks chaotiškas veiksmas vedamas ne noro kurti, atsakingai ir pasvertai optimizuojant bendrovės veiklą, atsižvelgiant į konkurencinę aplinką ir keliamus tikslus, o lyg žaidžiant loto, kur reikia tiesiog spėlioti ir tikėtis sėkmės, pamirštant, kad už viso to jų žaidimo slypi eilinių bendrovės darbuotojų likimai ir jų lūkesčiai“, – sako profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
 
LPSK pirmininkė I.Ruginienė stebisi tokia bendrovės ir jos savininkės – Vilniaus miesto savivaldybės – politika.
 
„Pirmąją piketo dieną niekas iš savivaldybės protestuojantiems darbuotojams neparodė jokio dėmesio. Sunku suprasti, kaip sostinės valdžia ketina didinti viešojo transporto patrauklumą, juk net ekonomikos mokslų neragavę žmonės supranta, kad paslaugos kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip darbe jaučiasi darbuotojai“, – piktinosi pirmininkė.
 
Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjunga reikalauja, kad nebūtų kuriami naujų direktorių ir vadovų etatai atleidžiant kitus darbuotojus, būtų atsakingai persvarstytas remonto dirbtuvių darbuotojų etatų mažinimas, atsižvelgiant ne į trumpalaikę finansinę naudą, o įvertinant galimas neigiamas pasekmes bendrovės darbui 2021 m. Taip pat reikalaujama pateikti informaciją, kiek bendrovei per metus papildomai prireiks lėšų naujiems eksploatacijos direktoriaus ir komunikacijos vadovo etatams išlaikyti bei iš kokių lėšų bendrovė siūlo nuo 10 iki 20 proc. didinti bendrovės vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir tarnautojų ketvirtinę premiją.
 
Be to, reikalaujama įgyvendinti bendrovės valdybos atmestą darbuotojų atstovų teisę susitikti su bendrovės valdyba ir surengti konsultacijas dėl struktūrinių pertvarkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 10:55
Trumposios naujienos

A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad baltarusiai ateityje turės kitų prezidentų, tačiau kol kas paragino visus išlikti kantrius ir išlaikyti liaudies vienybę.
 
„Bus kitų prezidentų. Galiu garantuoti. Tada galėsite palyginti ir viską suprasti. Dabar tiesiog išlikite kantrūs“, – susitikime su pienininkystės kompanijos darbuotojais Gardine sakė A. Lukašenka.
 
A. Lukašenka, be kita ko, įspėjo, kad „pasaulis išprotėjo“, ir paprašė savo bendrapiliečių būti arčiau vienas kito.
 
Baltarusijoje masiniai protestai prieš A. Lukašenką prasidėjo po ginčytinų prezidento rinkimų rugpjūčio 9 d., kurie laikomi suklastotais jo naudai. Pagrindinė opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja ir jos šalininkai atmetė rinkimų rezultatus kaip suklastotus.
Institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš daugiausia taikius protestuotojus. Policija naudojo ašarines dujas, lazdas ir apsvaiginti skirtas granatas, siekdama išvaikyti demonstrantus.
 
A. Lukašenka daugiau kaip 26 metus valdo Baltarusiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.20; 00:30
Trumposios naujienos

Mianmare per protestus sekmadienį žuvusių žmonių skaičius išaugo iki šešių. EPA-ELTA nuotr.

Per protestus prieš karinę chuntą Mianmare trečiadienį, JT duomenimis, žuvo 38 žmonės. Tai „kruviniausia“ diena šalyje nuo karinio pučo vasario 1 dieną, virtualioje spaudos konferencijoje sakė JT pasiuntinė Christine Schraner Burgener. Iš viso nuo protestų pradžios jau žuvo daugiau kaip 50 žmonių.
 
Trečiadienį keliuose miestuose be didelių perspėjimų į demonstrantus buvo šaudoma tikrais šoviniais, pasakojo liudininkai. Tai buvo jau 30-oji pasipriešinimo diena. Saugumo pajėgos vėl panaudojo ašarines dujas, akinamąsias granatas ir gumines kulkas, rašo portalas „Eleven Myanmar“.
 
Nuo pučo Mianmare bent laikinai buvo sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių.
 
Dėl besitęsiančio smurto JT Saugumo Taryba vėl aptars krizę. Anot diplomatų, Jungtinė Karalystė paprašė penktadienį sušaukti posėdį už uždarų durų Niujorke. Ir trečiadienį socialiniuose tinkluose skambėjo raginimai JT padėti šaliai. Vis dažniau liudininkai vadina Mianmarą „karo zona“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 00:30
Trumposios naujienos

Mianmare – sunkiai sužeistas protestuotojas. EPA-ELTA nuotr.

Mianmare sekmadienį dėl saugumo pajėgų veiksmų žuvo šeši protestuotojai, pranešė medikai ir pareigūnai. Ši diena yra kruviniausia nuo protestų prieš karinį perversmą ir naują karinį režimą pradžios.
 
Gelbėtojai agentūrai AFP sakė, kad trys vyrai buvo nušauti pietiniame Davėjaus mieste, du paaugliai žuvo Bago mieste. Šešta auka, pasak įstatymų leidėjo iš nuverstos Mianmaro civilinės vyriausybės, žuvo Jangone.
 
Nuo karinio perversmo vasario 1 d. Mianmare rengiamos didžiulės demonstracijos ir vykdoma pilietinio nepaklusnumo kampanija.
Protestuotojai reikalauja grąžinti valdžią nuverstai Aung San Suu Kyi civilinei vyriausybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.01; 00:55
Trumposios naujienos

Alžyro vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį į Alžyro sostinės ir kitų miestų gatves susirinko tūkstančiai gyventojų, norinčių paminėti antrąsias prieš vyriausybę nukreipto protestuotojų judėjimo „Hirak“ pradžios metines.
 
2019 m. balandį protestai privertė atsistatydinti ilgametį prezidentą Abdelazizą Boutefliką.
 
Pirmadienį Alžyre surengta demonstracija yra didžiausia nuo praėjusių metų kovo, kai protestai dėl COVID-19 pandemijos buvo sustabdyti.
 
Alžyre dislokuotos policijos pajėgos ir sraigtasparniai.
 
„Čia esame ne tam, kad švęstume, o tam, kad pareikalautume jūsų pasitraukimo“, – skelbė protestuotojai. Jų teigimu, režimas nelabai pasikeitė nuo to laiko, kai šalį valdė A. Bouteflika.
 
Dėl sostinėje įrengtų patikros punktų susidarė automobilių spūstys, šiuose punktuose tikrinamos tapatybės, keletas žmonių buvo sulaikyti.
 
Policija mėgino sukliudyti protestuotojams būriuotis aplink paštą, kur vyko esminės 2019 m. vasario 22 d. sostinėje bei kituose šalies miestuose prasidėjusios demonstracijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 00:55
Trumposios naujienos

Lukašenka Aliaksandras. EPA – ELTA fotografija

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pasmerkė šešis mėnesius šalyje vykstančius protestus prieš jo valdymą kaip užsienio diriguojamą „maištą“ ir pasižadėjo priešintis spaudimui, praneša agentūra AP.
 
A. Lukašenka ketvirtadienį visos Baltarusijos liaudies susirinkimo dalyviams sakė, kad už protestų stovi „labai galingos jėgos“ užsienyje. Jis nedetalizavo, bet per pastaruosius kelis mėnesius ne kartą kaltino Vakarus kurstant protestus.
 
A. Lukašenka sušaukė susirinkimą aptarti šalies plėtros planus, bet opozicija pasmerkė tai kaip bandymą sustiprinti jo valdžią ir numalšinti visuomenės pyktį neaiškiais pažadais apie reformas.
 
Baltarusijoje masiniai protestai prieš A. Lukašenką prasidėjo po ginčytinų prezidento rinkimų rugpjūčio 9 d., kurie laikomi suklastotais jo naudai. Pagrindinė opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja ir jos šalininkai atmetė rinkimų rezultatus kaip suklastotus.
 
Institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš daugiausia taikius protestuotojus. Policija naudojo ašarines dujas, lazdas ir apsvaiginti skirtas granatas, siekdama išvaikyti demonstrantus. Pasak žmogaus teisių gynėjų, nuo protestų pradžios buvo sulaikyta daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, tūkstančiai jų žiauriai sumušti.
 
A. Lukašenka daugiau kaip 26 metus valdo Baltarusiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 16:00
Trumposios naujienos

Mianmare – protestai prieš karinį perversmą. EPA-ELTA nuotr.

Mianmare tūkstančiai įvykdytam kariniam perversmui nepritariančių žmonių nepaisė naujo kariuomenės draudimo rengti mitingus ir antradienį – ketvirtą dieną iš eilės – išėjo į gatves.
 
Stebėdamas, kaip šimtai tūkstančių žmonių protestuoja prieš praėjusią savaitę įvykdytą perversmą, chuntos vadas generolas Minas Aungas Hlaingas pirmadienio vakarą pasakė kalbą per televiziją, siekdamas pateisinti valdžios perėmimą. Jis teigė, kad karinis valstybės perversmas yra grindžiamas „rinkėjų sukčiavimu“, tačiau pažadėjo atiduoti valdžią po naujų rinkimų.
 
Jo kalba pasirodė po to, kai kariuomenė uždraudė daugiau kaip penkių žmonių susibūrimus Jangono – šalies komercinės sostinės – dalyse ir kitose šalies vietose, kur savaitgalį ir pirmadienį vyko didžiuliai protestai. Be to, karštuosiuose protestų taškuose buvo įvesta naktinė komendanto valanda.
 
Nepaisant to, antradienio rytą įvairiose Jangono vietose, taip pat šalia Nacionalinės demokratijos lygos (NDL) partijos, vadovaujamos nuverstos lyderės Aung San Suu Kyi, būstinės kilo nauji protestai. Moteris buvo sulaikyta perversmo dieną.
 
Protestuotojai nešė plakatus su užrašais „Norime savo lyderio“, omenyje turint Aung San Suu Kyi, ir „Jokios diktatūros“.
 
San Čaungo rajone, kur buvo uždrausti dideli sambūriai, daugybė mokytojų žygiavo pagrindiniu keliu. Kamajuto rajone taip pat susirinko šimtai protestuotojų, dainuodami dainas ir mosuodami plakatais.
 
Sostinėje Neipide policija ne kartą panaudojo vandens patranką prieš nedidelę protestuotojų minią, kuri atsisakė pasitraukti. „Nutraukite karinę diktatūrą“, – šaukė jie.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 08:00
Trumposios naujienos

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno rėmėjai sekmadienį kviečia žmones į naujus visuotinius protestus. Demonstracijos planuojamos daugiau kaip 100 šalies miestų, pranešė opozicijos lyderio komanda. Žinybos primygtinai įspėja dėl dalyvavimo nesankcionuotose akcijose.
 
Sostinės Maskvos centre dėl čia 12 val. vietos laiku (11 val. Lietuvos laiku) planuojamų protestų bus uždarytos septynios metro stotys.
Jau praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių daugiau kaip 100 miestų reikalavo paleisti A. Navalną ir kartu protestavo prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvo sulaikyta apie 4 000 asmenų, būta daug sužeistųjų.
 
Kad užgniaužtų naujus protestus, šią savaitę rusų tarnybos ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš vyriausybės kritiko bendražygius. Penktadienį dviejų mėnesių namų arešto bausmės skirtos A. Navalno broliui Olegui, jo įkurto Kovos su korupcija fondo teisininkei Liubov Sobol ir kitiems rėmėjams. 30 dienų arešto bausmę atliekantis A. Navalanas  paragino žmones dalyvauti naujuose protestuose. „Išeikite ir nebijokite“, – rašė jis.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas prieš dvi savaites iš karto po to, kai iš Vokietijos grįžo į Rusiją. Vokietijoje jis penkis mėnesius gydėsi po apnuodijimo „Novičiok“ grupės kovine medžiaga. 44-ejų A. Navalnas dėl nusikaltimo kaltina V. Putiną ir federalinę saugumo tarnybą (FSB).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.31; 12:00