Kišiniovas, gruodžio 13 d. (ELTA). Moldova nenori grįžti į SSRS, apie kurios atkūrimą dažnai kalbama Maskvoje, ir fiksuoja Rusijos mėginimus nuversti demokratinę proeuropietišką vyriausybę Kišiniove.
Tai interviu Rumunijos leidiniui „rfi.ro“ pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu.
„Šis karas (Ukrainoje) kelia grėsmę mūsų šalies laisvei, mūsų demokratijai ir mūsų europiniam keliui. Aš daug kartų girdėjau pareiškimus iš Maskvos, kad jie nori atkurti Sovietų Sąjungą. Tai tiesiogiai liečia ir mus. Mes nenorime grįžti į SSRS, kadangi norime gyventi laisvoje visuomenėje, demokratinėje šalyje“, – pabrėžė Moldovos prezidentė.
Pasak M. Sandu, Kremlius siekia, kad į valdžią Moldovoje ateitų prorusiška vyriausybė.
„Akivaizdu, jog Maskva nori, kad Kišiniove būtų prorusiška vyriausybė. Tai ne paslaptis. Mėginama destabilizuoti situaciją apmokamomis protesto akcijomis, naudojantis situacija energetikoje ir labai didelėmis dujų ir elektros energijos kainomis, mažinant dujų tiekimą pagal sutartį, kurią mes sudarėme su „Gazprom“. Visais šiais veiksmais siekiama pakirsti proeuropietišką vyriausybę Kišiniove“, – pabrėžė valstybės vadovė.
M. Sandu taip pat kalbėjo apie Uždniestrės konfliktą. Ji patikino, kad Kišiniovas ketina spręsti šį klausimą tik taikiomis priemonėmis.
„Galimybė sureguliuoti konfliktą atsiras, kai Ukraina iškovos pergalę kare. Taip, mes svarstome tokio sprendimo detales“, – pažymėjo prezidentė.
Prorusiška partija ȘOR jau kelis mėnesius rengia Kišiniove protesto akcijas. Jų dalyviai reikalauja, kad atsistatydintų Moldovos prezidentė ir būtų surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai.
Spalio pabaigoje Vilniaus Katedros aikštėje Lietuvos Šeimų sąjūdis rengia naują mitingą. Protesto organizatoriai ir jo rėmėjai žada protestuoti bei ginti Lietuvos Konstituciją. Vilniaus miesto savivaldybė portalą „Delfi“ informavo, jog leidimas jau yra išduotas – proteste galės dalyvauti iki 15 tūkst. žmonių.
Apie mitingą ketvirtadienį pranešta socialiniuose tinkluose. Lietuvos Šeimų sąjūdis išplatino kvietimą, kuriama visuomenė raginama „priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką“.
„Ta diena atėjo. Karo Ukrainoje pretekstu šalyje faktiškai įvesta ir kasdien stiprinama diktatūra, cenzūruojama spauda, ribojamos ir laužomos piliečių konstitucinės teisės ir laisvės. Nepaisant didžiosios visuomenės daugumos valios Seime planuojama priimti Konstitucijai prieštaraujantį civilinės sąjungos įstatymą. Iš neteisės negali kilti teisė, todėl įstatymai, pažeidžiantys Konstituciją, negali būti teisėti“, – nurodoma kvietime.
Anot mitingo organizatorių, prasidėjusios ekonominės ir politinės krizės sąlygomis akivaizdžiai išryškėjo „valdžios dangstomos ir skatinamos piliečių apiplėšinėjimo schemos“.
Kontroversiškai vertinamas Šeimų sąjūdis praėjusių metų gegužę surengė protestą, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Nors Lietuvos Šeimų sąjūdžio lyderiai per pastaruosius metus inicijavo naujas protesto akcijas bei viešojoje erdvėje žarstėsi skambiais pranešimais, judėjimas ilgainiui išsikvėpė. Nepaisant keltų ambicijų, gegužės viduryje ši organizacija šeimos dieną paminėjo negausiai susirinkusi privačioje kaimo turizmo sodyboje.
Maskva, rugsėjo 25 d. (ELTA). Rusijos miestuose per protesto akcijas prieš mobilizaciją, vykusias šį savaitgalį, iki sekmadienio 13 val. 30 min. buvo sulaikyta daugiau kaip 820 žmonių, praneša „Ukrinform“.
Beveik pusė protestuotojų – 391 – buvo sulaikyti Maskvoje.
Sankt Peterburge pareigūnai sulaikė 142 protestuotojus, Novosibirske – 71, Permėje – 26, Irkutske – 20, Tomske – 19, Iževske – 17, Ufoje – 16. Apie sulaikytuosius pranešama iš 34 Rusijos miestų. Prieš kai kuriuos protesto akcijų dalyvius buvo panaudota jėga.
Rugsėjo 21-22 dienomis protesto prieš mobilizaciją akcijos buvo surengtos 40-yje Rusijos miestų, per jas buvo sulaikyta apie 1 300 žmonių, iš jų 526 buvo sulaikyti Maskvoje.
Rugsėjo 21 d. V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.
Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Seime svarstoma į krizės apimtą Baltarusiją siųsti Lietuvos parlamentarų grupę. Šią idėją Seimo valdybai pateikė konservatorius Arvydas Anušauskas. Parlamentarų grupė nuvykusi į Baltarusiją, anot iniciatoriaus, galėtų stebėti padėtį šalyje ir tarpininkauti.
„Statutas nesuteikia galimybės Seimo valdybai suformuluoti užduoties, todėl ji turi būti suformuluota komitetuose“, – teigė Seimo vadovas Viktoras Pranckietis. Todėl buvo nuspręsta pavesti parlamentarų delegacijos sudėtį ir darbotvarkę sudaryti Seimo Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.
Kaip užsiminė valdybos posėdyje dalyvavęs konservatorius Žygimantas Pavilionis, grupei vadovauti galėtų „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.
Pastarasis savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu labai nuodugniai apsvarstyti vizito darbotvarkę.
„Ar šis diktatorius nepasinaudos tuo, kad sakys, jog mes kišamės. Yra daugybė niuansų“, – teigė G. Kirkilas.
Įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis Aliaksandras Lukašenka. Dėl to sekmadienį Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
Į tai reaguodamas prezidentas G. Nausėda trečiadienį pristatė trijų punktų planą krizei Baltarusijoje suvaldyti. G. Nausėda siūlo Baltarusijos valdžiai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
Prancūzijoje šeštadienį per protesto akcijas prieš degalų kainų augimą nukentėjo mažiausia 47 žmonės. Tai pranešė televizijos kanalas BFM, remdamasis šalies Vidaus reikalų ministerija. Žinybos duomenimis, trijų nukentėjusiųjų būklė yra kritinė.
Anksčiau buvo pranešta, kad protesto akcijos pareikalavo žmonių aukų. Tragiškas incidentas įvyko šeštadienio rytą Savojoje, Prancūzijos pietryčiuose. Vienas iš automobilių mėgino pravažiuoti pro protestuotojų užtvaras. Demonstrantai ėmė stabdyti automobilį ir daužyti jo kapotą. Pasak transporto priemonės vairuotojos, vietos gyventojos, vežusios savo dukterį pas gydytoją, tuo metu ją apėmė panika, ir ji, ištikta šoko, važiavo toliau ir mirtinai sužalojo vieną iš protestuotojų. Automobilio savininkė sulaikyta.
Įvairių incidentų užfiksuota ir daugelyje kitų Prancūzijos regionų. Naujausiais VRM duomenimis, policijos darbuotojai už tvarkos pažeidimus sulaikė 24 manifestacijų dalyvius. Protesto akcijose dalyvauja 124 tūkstančiai žmonių.
Masinės protesto akcijos prieš benzino ir dyzelino kainų augimą šeštadienį anksti rytą prasidėjo visoje Prancūzijos teritorijoje. Jų iniciatoriai – šalies gyventojai, taip pat profsąjungos ir politinės partijos.
Anksčiau Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad nuo ateinančių metų sausio 1 d. benzino kaina išaugs 3 centais, o dyzelinas pabrangs 6,5 cento.
Į Rytų Vokietijos Chemnico mieste pirmadienį surengtą demonstraciją prieš dešiniųjų ekstremizmą susirinko per tūkstantį žmonių. Šis protestas – reakcija į savaitgalį mieste vykusius susirėmimus, per kuriuos buvo taikomasi į nevokiškos išvaizdos žmones.
„Užsieniečius primenančių žmonių medžiojimas kelia mums nerimą. Norime parodyti, kad Chemnicas turi kitokį veidą: atvirą pasauliui ir pasisakantį prieš ksenofobiją“, – pirmadienį vakare priešais miesto rotušę susirinkusiems žmonėms sakė kraštutinių kairiųjų partijos „Kairė“ („Die Linke“) vadovas Timas Detzneris.
Kairiųjų demonstracija surengta tą pačią dieną, kai teisme pasirodė irakietis ir siras, įtariami savaitgalį peiliu mirtinai subadę 35-erių metų vokietį. Neramumai mieste prasidėjo būtent dėl šio nusikaltimo.
Tuo pat metu Chemnice vyko ir kraštutinių dešiniųjų organizuotas mitingas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pasmerkė kraštutinių dešiniųjų protestuotojus, gatvėse „medžiojusius“ užsieniečius. Riaušėmis virtę protestai surengti reaguojant į Vokietijos piliečio nužudymą, kurį, įtariama, įvykdė siras ir irakietis.
Per Rytų Vokietijos Chemnico mieste kraštutinių dešiniųjų judėjimo PEGIDA surengtą demonstraciją, kurioje dalyvavo 800 žmonių, kilo chaosas, kurį turėjo malšinti sustiprintos policijos pajėgos.
Remiantis Vokietijos žiniasklaida, kai kurie demonstrantai tiems, ką palaikė imigrantais, šaukė: „Mes esame tauta“, „Dinkit iš čia“ ir „Jūs čia nelaukiami“. Skelbiama, kad dalis riaušininkų į spėjamus užsieniečius mėtė butelius.
Demonstracija buvo surengta po to, kai sekmadienį paryčiais buvo mirtinai subadytas 35-erių metų amžiaus vokietis.
Prokurorai pirmadienį informavo, kad policija sulaikė šiuo nusikaltimu įtariamus 23-ejų metų sirą ir 22-ejų irakietį. Šiuo metu mėginama nustatyti, koks galėjo būti jų motyvas.
A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas pabrėžė, kad Berlynas griežtai smerkia smurtines protesto akcijas.
„Tokiems riaušiniams susibūrimams, žmonių, kurie yra kitokios kilmės, medžiojimui arba mėginimui skleisti neapykantą gatvėse mūsų šalyje nėra vietos“, – teigė S. Seibertas.
Lenkijos policija ir Vidaus saugumo agentūra renka informaciją apie valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos vyriausybės priešininkus. Tai penktadienį pranešė laikraštis „Gazeta Wyborcza“.
Pasak leidinio, pirmiausia domimasi asmenimis, dalyvaujančiais antivyriausybinėse demonstracijose ir kitose protesto akcijose.
„Į registrą įtraukiami asmens duomenys, nuotraukos, taip pat automobilių numeriai“, – rašo „Gazeta Wyborcza“. Tokie sąrašai leidžia policininkams laisvai gauti informacijos apie aktyviausius protestų dalyvius neprašant specialaus teismo leidimo.
Policijos vyriausiosios valdybos atstovas paneigė pranešimus apie tokių sąrašų sudarymą. „Mes tik stebėjome akcijų organizatorių automobilių judėjimą jų rengimo rajone, kad užtikrintume kitų dalyvių saugumą“, – sakė žurnalistams pareigūnas.
Pastarosiomis dienomis Lenkijoje vyksta masinės protesto akcijos prieš vyriausybės planus įgyvendinti teismų reformą, kuri, opozicijos nuomone, sunaikins teismų sistemos nepriklausomybę ir pajungs ją Teisės ir teisingumo partijai. Demonstracijose Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske ir kituose dideliuose šalies miestuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių.
Putiną rėmę rusų muzikantai susiduria su protestais Vakaruose
Gegužės 11 vakarą per Maskvos virtuozų koncertą su Vladimiru Spivakovu priešaky į Sanders teatro sceną Bostone pakilo žmogus iš salės. Jo pasirodymas, regis, parūpo publikai – išėjęs į sceną žmogus buvo apsirengęs džinsais ir Harvardo marškinėliais (teatras įsikūręs Harvardo universiteto teritorijoje) ir atrodė keistai tarp kostiumuotų muzikantų, ir jo veiksmai buvo nelabai suprantami.
Ukrainos opozicija sukvietė ukrainiečius, siekiančius europietiškų permainų šalyje, į visaliaudininę viečę (viečė iš žodžio viešas, taip tvirtina kai kurie baltistai) Kijevo Nepriklausomybės Maidane (maidanas – per totorius iš arabų atkeliavęs prekybos aikštės pavadinimas meydan) pasitarti sekmadieninių pamąstymų dieną lygiai 12 valandą Vilniaus ir Kijevo laiku.
Raginimą susirinkti iš dalies paskatino gandai, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, grįždamas iš Kinijos, susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė su juo kažkokius nepaskelbtus susitarimus.
Pirmadienį JAV portalas CNN įspėjo pasaulį ir visų pirma JAV saugotis Rusijos jėgos žaidimų Ukrainoje („Beware Russia’s power play in Ukraine“ by David Frum).
Lietuviai – tylinti tauta. Kodėl neprotestuoja lietuviai? – klausia žurnamas IQ (Nr. 08 (41), rugpjūtis), šiai temai paskyręs kelis sraipsnius, suminėjęs "svarbiausius ir įdomiausius, bet toli gražu ne visus protestus bei judėjimus, pasaulį drebinusius po Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų".
Įrašytas čia ir Baltijos kelias, kurio 24-ąsias metines netrukus minėsime. Pasak žurnalo, "per visą pasaulį – nuo Egipto iki Bosnijos ir Hercogovinos, nuo Brazilijos iki Turkijos – ritasi didžiulės protestų bangos", o lietuviai tyli.
Rusijos strateginių tyrimų centras (STC) paskelbė pranešimą Pilietinių iniciatyvų komitetui apie Rusijos gyventojų politines nuotaikas.
Jame pažymima, kad Rusijos visuomenės protestų ir nepasitenkinimo valdžia centras iš sostinės persikėlė į sričių didmiesčius ir nedidelius miestus.
O demokratijos reikalavimus kelia ne vidurinioji klasė, bet socialiai mažiau aprūpinti Rusijos gyventojai. Teigiama, kad pasikeitė ir potencialių protestų motyvai – dabar tai dažniausiai ekonominės priežastys.
28 proc. Rusijos gyventojų mano, kad opozicijos protesto akcijos davė teigiamų rezultatų ir pakeitė į gerąją pusę padėtį šalyje, bet dauguma (59 proc.) laikosi kardinaliai priešingos nuomonės.
Tokius duomenis pranešė Jurijaus Levados centras, pasibaigus visoje šalyje birželį surengtai apklausai.
64 proc. respondentų nuomone, tokie protesto renginiai beveik neturi reikšmės Rusijos ateičiai.
Tai, kad protesto akcijos svarbios šaliai, kalba 27 proc. apklaustųjų. Į vykusias pastaruoju metu Maskvoje protesto akcijas Rusijos gyventojai apskritai žiūri abejingai (20 proc.). 28 proc. rusų nuomone, akcijų dalyviai nepatenkinti „tuo, kad valdžia nepaiso tokių žmonių, kaip jie“. 23 proc. mano, kad tuo „siekiama pareikšti savo pasipiktinimą rinkimų klastojimu“.
Visos bėdos prasidėjo dar tolimais 2009 metais, kai Kaliningrade šurmuliavo protesto akcijos ir į įvykius regione buvo sutelktas visos Rusijos dėmesys.
Aš įsitikinęs, kad jau tada buvo nuspręsta palaipsniui, Valstybės Dūmos ir Rusijos Federacijos Prezidento rinkimų išvakarėse maksimaliai apvalyti regioną nuo nepatenkintųjų, kad kažką įbaugino, kažką nupirko… Man viskas prasidėjo kovo pabaigoje.
Kovo 23 aš grįžau iš Lietuvos į Kaliningrado sritį, perkirtus sieną išsyk policijos bendradarbiai mane suėmė ir nugabeno į Kaliningrado miesto areštinę, kur praleidau 89 paras, iki birželio 20-osios.
Pasaulis bruzda. Neramu arabų šalyse, netyli Graikija, eina į gatves Prancūzija, Portugalija, Anglija, Čekija. Protestuoja visa Europa. Atsibudo net JAV, ten jau beveik mėnesį protestuoja jaunimas, o juos kuo toliau, tuo labiau palaiko visa Amerika. Ir tai – jau rimti didžiulės ligos simptomai. Ligos, kuri turi vienintelę teisingą diagnozę – gobšumas, naudos siekimas bet kokia kaina. Tai fiasko, kurį patyrė grandiozinis žmonių apvogimas. Tai – kracho pradžia. Prieš daugiau nei trisdešimt metų buvo sukurptas scenarijus, kaip globaliai apvogti pasaulį. Ir šis planas tikrai pavyko .Jis suklestėjo griuvus SSSR. Nebeliko ko bijoti, ir buvo galima, paleidus į „laisvę“ privačią žiniasklaidą, išvystyti neregėto masto melo kompaniją, esą laisvoji rinka ir demokratija atneš Žemei rojų.