Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Teheranas, gruodžio 6 d. (dpa-ELTA). Irane dar penki demonstrantai buvo nuteisti mirties bausme dėl šalyje tebesitęsiančių prieš režimą nukreiptų protestų, antradienį pranešė Teisingumo departamento atstovas spaudai Masoudas Setayešis.
Pasak naujienų agentūros ISNA, M. Setayešis teigė, kad jie buvo nuteisti už tai, jog dalyvavo nužudant saugumo pareigūną. Jie galės pateikti apeliaciją.
11 kitų asmenų, įskaitant tris jaunesnius nei 18 metų, už tą patį nusikaltimą buvo nuteisti ilgomis įkalinimo bausmėmis. M. Setayešis sakė, kad 1 200 protestuotojų buvo paleisti iš areštinės.
Kartuvės
Aktyvistai ir liudytojai pranešė, kad antradienį protestai tęsėsi. Demonstrantai Teherane šaukė: „Mirtis diktatoriui“ ir „Mes nebenorime islamo respublikos“. Pranešimų apie susirėmimus su saugumo pajėgomis kol kas negauta.
Aktyvistai paragino verslininkus prisijungti prie jų protestų pirmąsias tris šios savaitės dienas, siekiant sustabdyti šalies ekonomiką.
Jie teigė, kad prie protestų prisijungė daug prekybininkų, tačiau valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sąlygos šalies turgavietėse yra „normalios“, ir paskelbė atidarytų parduotuvių nuotraukų.
Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per protestus, kurie prasidėjo rugsėjo viduryje, reaguojant į jaunos kurdės Mahsos Amini mirtį areštinėje, žuvo 470 protestuotojų, o 18 tūkst. buvo sulaikyti. M. Amini buvo apkaltinta griežto šalies moterų aprangos kodo pažeidimais.
Protestų apimta Šri Lanka. EPA – ELTA foto
Kolombas, liepos 13 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį tūkstančiai protestuotojų šturmavo Šri Lankos premjero Ranilo Wickremesinghe biurą. Apie tai pranešta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pastarasis buvo paskirtas laikinuoju šalies prezidentu.
Įvykio liudininkai sakė naujienų agentūrai AFP, kad protestuotojai prasiveržė pro pastatą supusius atitvarus ir patekę į jo vidų ten iškėlė nacionalines vėliavas. Prieš tai policija ir kariai mėgino išvaikyti prie biuro susirinkusius demonstrantus pasitelkdami ašarines dujas ir vandens patranką, tačiau nesėkmingai.
R. Wickremesinghe vėliau kreipėsi į tautą ir nurodė, kad davė šalies saugumo pajėgoms nurodymą atkurti tvarką. „Įsakiau kariniams vadams ir policijos pajėgų vadui imtis visų būtinų priemonių tvarkai atkurti, – teigė jis. – Mano biurą šturmavę asmenys nenori, kad aš pradėčiau eiti laikinojo prezidento pareigas.“
Tačiau, pasak R. Wickremesinghe, „negalime suplėšyti savo konstitucijos. Negalime leisti, kad įsigalėtų fašistai. Turime sužlugdyti šią fašistų keliamą grėsmę demokratijai“. Politikas kartu paragino protestuotojus apleisti vyriausybinius pastatus.
Šeštadienį demonstrantai taip pat šturmavo prezidento Gotabaya’os Rajapaksa’os rezidenciją ir biurą. Dėl to jis galiausiai visiškai išvyko iš šalies. Tą pačią dieną protestuotojai padegė ir privačius R. Wickremesinghe namus.
G7 lyderių karikatūros. EPA – ELTA foto
Berlynas, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį Vokietijos policija keturiems protestuotojams prieš Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Bavarijoje pateikė kaltinimus dėl kūno sužalojimo, praneša dpa.
Vėliau visi keturi stos prieš teismą, kuris spręs dėl jų suėmimo. Protestuojama prieš G7 susitikimą. EPA – ELTA foto
Žmonės sulaikyti šeštadienį Miunchene kilus susirėmimams tarp protestuotojų ir policijos.
Teisėsauga pradėjo tyrimą šešių žmonių atžvilgiu dėl jėgos panaudojimo prieš uniformuotus policijos pareigūnus.
Policijos duomenimis demonstracijoje dalyvavo apie 4 000 protestuotojų, o organizatoriai teigia, kad dalyvių buvo 6 000.
Viešąją tvarką užtikrino 3 000 Miuncheno policijos pareigūnų po to, kai demonstracijos organizatoriai paskelbė besitikintys sulaukti mažiausiai 20 000 dalyvių.
Klausimų vis daugiau
Maitinimo įstaigų tinklas „Amber Food“ neturi jokių ryšių su Rusija ir labai mažai saitų su „Vičiūnai group“, tad nesuprantame, ko iš mūsų reikalaujama protestais, sako „Amber Food“ vadovaujantis restoranų tinklo partneris ir direktorius Gediminas Balnis, cituojamas išplatintame pranešime spaudai.
Įmonės pranešimas penktadienį paskelbtas, reaguojant į šią savaitę maisto tiekimo platformų „Bolt Food“ ir „Wolt“ sprendimą nebeaptarnauti „Amber Food“ valdomų restoranų bei visuomenės veikėjų raginimus juose nesilaikyti.
„Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl „Amber Food” restoranų grupės pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu, norime tvirtai ir be dvejonių pareikšti, jog smerkiame Rusijos agresiją ir palaikome Ukrainos laisvės kovą. Nuo pat pirmųjų karo dienų, nedvejodami ėmėmės darbų.
Rėmėme pagalbos Ukrainai fondus pinigais, priėmėme gyventi ir maitinome pabėgėlius, o tiems, kurie norėjo – parūpinome darbus savo restoranų grupėje. Padėjome nesiafišuodami ir nespekuliuodami“, – teigia G. Balnis.
Anot jo, „Amber Food“ grupės restoranų tinklas taip vadinamas rinkodaros ir komunikacijos patogumo tikslais, nors restoranų grupę valdo trys skirtingos bendrovės. Visose jose 20 proc. akcijų priklauso G, Balniui, o 80 proc. priklauso Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo šeimos nariams. Verslininkas pabrėžia, jog Matijošaičiai į „Amber Food“ tik investuoja finansiškai ir grupėje neužima jokių apmokamų pareigų.
Dar tikinama, jog jokia tinklo įmonė neturi ryšių su Rusija bei „labai mažai“ su „Vičiūnai Group“. Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Amber Food“ turi labai mažai verslo reikalų su „Vičiūnai Group“ įmonėmis ir absoliučiai jokių – su grupės įmonėmis, veikiančiomis Rusijoje. Mes niekada nebuvome Rusijoje ir nedirbome su Rusija. „Amber Food“ nieko neperka iš Rusijos ir nieko neparduoda šiai šaliai. Mūsų grupė visada buvo lietuviško kapitalo verslas, dirbantis, mokantis mokesčius ir investuojantis TIK Lietuvoje“, – pabrėžiama pranešime.
Jame taip pat patikinama, kad dėl specializacijos ir skirtingos akcininkų struktūros, „Amber Food“ niekaip negali veikti „Vičiūnų“ veiklos Lietuvoje ar Rusijoje. Tinklas kritikuoja protestus prieš jį pradėjusius visuomenininkus, jog šie, nežinodami visų aplinkybių, smerkia būtent „Amber Food“.
„Amber Food“ neturi jokių techninių galimybių ar juridinių svertų veikti „Vičiūnai Group“ veiklą nei Lietuvoje, nei Rusijoje ir negali niekaip įtakoti išėjimo iš šios rinkos proceso. Daugumai nuomonės formuotojų užtenka to, jog V. Matijošaitis yra „Amber Food“ akcininkas, kad kaltė būtų perkeliama visiems susijusiems asmenims. Socialinių tinklų riteriai ir jų pasekėjai nesiaiškina, kas konkrečiai kaltas ir ką konkrečiai gali padaryti verslas, todėl savo pykčiui išreikšti renkasi arčiausiai namų esančius objektus“, – aiškina „Amber Food“.
Jų įsitikinimu, pasipiktinimas reiškiamas „ne tuo adresu“.
„Stovėti su plakatu prie restorano yra demokratijos apraiška ir laisvė, tačiau, atvirai sakant, nelabai aišku, ko iš mūsų reikalauja akcijų sumanytojai ir kaip mes galėtumėm jiems padėti. Iš Rusijos mes pasitraukti negalime, nes niekuomet ten nebuvom. Akcininkai gi paskelbė apie „Vičiūnai Group“ pasitraukimą iš Rusijos“, – rašoma kreipimęsi.
„Nerodysime pirštais į daugybę Lietuvos ir užsienio įmonių, tame tarpe ir valstybinių, kurie delsia ar delsė priimti Lietuvos žmonėms svarbaus sprendimo. Tai kiekvieno jų sąžinės ir galimybių reikalas. Mes savo sprendimą priėmėme seniai ir esame ramūs, kad padarėme viską, kas buvo mūsų jėgose, kad padėtumėm žmonėm laikinai likusiems be Tėvynės“, – akcentuojant tinklo restoranuose įdarbintus ukrainiečius toliau dėstome pranešime.
Moteriškės kavinėje. Slaptai.lt nuotr.
G. Balnis dar pažymi, jog protestai prieš „Amber Food“, kenks ne Matijošaičių verslui ar Rusijai, o nuo pandemijos nukentėjusiam verslui. Pastangos dar labiau mažinti jo pajamas, anot tinklo vadovo, atims darbus iš restoranuose įdarbintų karo pabėgėlių iš Ukrainos.
„Restoranų grupė pastaruosius metus dirbo nuostolingai, juk Covid labiausiai smogė būtent maitinimo verslui, todėl kalbėti apie kažkokį akcininko baudimą skamba mažų mažiausiai neatsakingai. Tokia situacija atims darbus, tame tarpe ir iš 150-ties ukrainiečių dirbančių pas mus, tokiomis pat sąlygomis kaip lietuviai. Ji atims mokesčius iš Lietuvos, kuriai dabar mažiausiai reikia susipriešinimo ir pykčio. Ji sumažins ir mūsų galimybes padėti Ukrainai“, – teigia G. Balnis.
ELTA primena, kad šią savaitę prie „Amber Food“ restoranų vyko protesto akcijos, kurių metu prie kiekvienos įstaigos įėjimo pasitikdavo jų lankytojus ir informuodavo apie „Amber Food“ akcininko Kauno mero V. Matijošaičio įmonės „Vičiūnai group“ vis dar palaikomus verslo ryšius su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija.
Prieš tai maisto tiekimo platformos „Bolt Food“ ir „Wolt“ pranešė nutraukiančios bendradarbiavimą su šio tinklo restoranais.
Šiam tinklui priklauso restoranai „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“, „Grill Terrace“, „Lunch’Up“, „Manami“, „Sugarmour“ ir kt.
Belgijos policija. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 24 d. (dpa-ELTA). Po riaušių per demonstraciją prieš koronaviruso priemones Briuselyje policija sulaikė 239 žmones, 11 iš jų buvo areštuoti, pirmadienį pranešė policija.
Tikimasi, kad jie stos prieš teismą dėl kaltinimų, įskaitant ginklų laikymą ir maištą prieš įstatymo ir tvarkos pajėgas.
Policijos duomenimis, sekmadienį Briuselio centre protestuoti prieš COVID-19 priemones Belgijoje susirinko apie 50 tūkst. žmonių. Iš pradžių demonstracija buvo taiki, bet po pietų kilo riaušės. Anot naujienų agentūros „Belga“, demonstrantai mėtė daiktus į policijos pareigūnus ir apgadino pastatus, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos būstinę. Pranešama, kad policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, 15 žmonių buvo sužeisti.
Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Roterdame kilo riaušės po to, kai buvo paskelbta apie dalinį karantiną dėl COVID-19.
Protestuotojai padegė policijos automobilį ir mėtė akmenis, o Nyderlandų policija paleido įspėjamuosius šūvius, sužeidusius mažiausiai du žmones, praneša AFP.
Chaosas prasidėjo po protesto prieš COVID-19 suvaržymus ir valdžios planus apriboti neskiepytų žmonių patekimą į tam tikras vietas.
Per neramumus vienoje pagrindinių Roterdamo komercinių gatvių dešimtys žmonių buvo sulaikyta, o septyni buvo sužaloti, įskaitant policijos pareigūnus.
Praeitą šeštadienį Nyderlandai tapo pirmąja Vakarų Europos valstybe grąžinusia dalinį karantiną. Apribojimai restoranams, parduotuvėms ir sporto renginiams buvo įvesti mažiausiai trims savaitėms. Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto
„Įspėjamieji šūviai buvo iššauti kelis kartus. Vienu metu padėtis tapo tokia pavojinga, kad pareigūnai baiminosi, jog teks šaudyti į taikinius“, – teigė policija.
Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas, kalbėdamas apie riaušes, jas apibūdino kaip „smurto orgija“.
„Galiausiai policininkai jautė poreikį išsitraukti ginklus, kad apsigintų“, – sakė jis žurnalistams.
Policija neatskleidė, kiek žmonių sužalojo įspėjamieji šūviai, tačiau visuomenins transliuotojas NOS paskelbė, kad buvo du sužeistieji.
Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad keli šimtai protestuotojų skandavo įvairius šūkius, reikalaudami „laisvės“, o tada ėmė mėtyti akmenis į policijos pareigūnus ir ugniagesius bei padegė kelis elektrinius paspirtukus.
Riaušių policija su skydais ir lazdomis žmonių grupes nukreipė nuo įvykio vietos, o gatvėse patruliavo raitoji policija ir pareigūnai su mikroautobusais.
Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Roterdamo policijai į pagalbą teko pasitelkti pajėgas iš kitų šalies vietų.
Roterdamo savivaldybė išplatino perspėjimą, draudžiantį žmonėms rinktis riaušių vietoje, kad būtų atkurta viešoji tvarka, o pagrindinė traukinių stotis buvo uždaryta.
Dėl riaušių kilo įtampa prieš šeštadienį planuojamas tūkstantines demonstracijos Amsterdame ir Bredoje.
Nyderlandai, kaip ir likusi Europa, susiduria su augančiais COVID-19 atvejų skaičiais.
Penktadienį pranešta apie daugiau nei 21 tūkst. naujų atvejų.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Prezidentūra sako, kad susipažins su šeštadienį prieš pandemijos valdymo priemones mitingavusių žmonių kreipimosi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą turiniu.
Vilniuje maždaug tūkstantis žmonių susirinko į Astros Genovaitės Astrauskaitės inicijuotą mitingą prieš šalyje taikomas pandemijos valdymo priemones. Protestuotojai susibūrė Katedros aikštėje, o nuo ten pajudėjo Seimo link. Galiausiai renginys baigėsi prie Prezidentūros, kur buvo kreiptasi į šalies vadovą.
„Tvirtai tikime, kad valstybės vadovas privalo rūpintis valstybe ir visais žmonėmis, neleidžiant jų skirstyti į lygius ir lygesnius. Prašome jo ekscelencijos prezidento pasinaudoti jam suteikta galia, pačiam prezidentui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymui“, – minios kreipimąsi į prezidentą įgarsino vienas iš mitingo dalyvių.
Dalyviai laikė plakatus, skelbiančius: „Prezidente, grąžinkite Konstitucijos veikimą Lietuvoje!“, „Stop sveikų vaikų diskriminacijai“, „Mes netikime į mokslą, mes jį studijuojame“.
Pasak prezidento patarėjo Rido Jasiulionio, G. Nausėda pirmiausiai įvertins kreipimosi turinį.
„Kai prezidentas susipažins su mitinguotojų kreipimusi, tada atsilieps“, – Eltai teigė R. Jasiulionis.
ELTA primena, kad prieš mėnesį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės A. G. Astrauskaitės surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 100 žmonių. Renginio organizatorė ir tada ragino valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Dar vienas mitingas, rengtas rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
Tuo tarpu rugpjūtį A. G. Astrauskaitės inicijuotas protestas prie Seimo pritraukė maždaug 5 tūkst. rėmėjų ir vakare peraugo į riaušes.
Nyderlanduose 5 žmonės sulaikyti per protestą dėl COVID-19 suvaržymų. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, lapkričio 13 d. (dpa-ELTA). Mažiausiai 5 protestuotojai buvo sulaikyti Hagoje penktadienį kilus smurtui per demonstraciją prieš COVID-19 suvaržymus Nyderlanduose, informuoja dpa.
Protestuotojai kaltinami mėtę akmenis ir leidę fejerverkus į policijos pareigūnus bei ignoravę policijos nurodymus renginio metu, kuris galiausiai buvo sustabdytas panaudojus vandens patrankas.
Protestai prasidėjo netrukus po to, kai premjeras Markas Rutte paskelbė apie naujus apribojimus, kurie įvesti trims savaitėms, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą.
Valdžios atstovai sako, kad susirinkimų ir judėjimo viešose vietose apribojimai reikalingi dėl augančių COVID-19 atvejų skaičiaus ir didėjančios apkrovos sveikatos apsaugos sistemai.
Nuo šeštadienio restoranai ir maisto produktų parduotuvės turi užsidaryti 20 val. Kitos parduotuvės gali dirbti iki 18 val. Žmonės privalo laikytis 1,5 m atstumo vieni nuo kitų, kad sumažintų tikimybę apsikrėsti. Sporto varžybos vyks be žiūrovų, įskaitant antradienio rungtynes tarp Nyderlandų ir Norvegijos dėl patekimo į pasaulio futbolo čempionatą.
Prieš tai galioję suvaržymai Nyderlanduose buvo laipsniškai atlaisvinami rugsėjo mėnesį.
Italijos policija panaudojo vandens patranką prieš uosto protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Italijos policija pirmadienį panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas prieš protestuotojus šiaurės rytiniame Triesto uoste po tris dienas trukusios demonstracijos dėl naujo privalomo COVID paso darbo vietose.
Dešimtys policininkų, apsiginklavusių riaušių malšinimo įranga, susidūrė su šimtais demonstrantų ir uosto darbuotojų, penktadienį pradėjusių blokuoti vieną iš įėjimų į uostą protestuojant prieš Italijos vadinamąjį Žaliąjį pasą.
„Laisvė, laisvė!“ – šaukė protestuotojai, kiti rėkė: „Mes nesmurtaujame, nuleiskit savo skydus“. Po kelių valandų konfrontacijos policijai pavyko atlaisvinti įėjimą nustūmus demonstrantus į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę.
Triesto uosto darbuotojai paskelbė streiką penktadienį, nors jiems buvo pasiūlyti nemokami COVID testai, o jų protestai pritraukė demonstrantus iš kitur.
Italijos policija. EPA-ELTA nuotr.
Žaliasis pasas, rodantis, kad asmuo yra paskiepytas, persirgęs arba jo COVID-19 testas neigiamas, nuo penktadienio privalomas visose darbo vietose Italijoje. Naujosios taisyklės sukėlė protestų bangą visoje šalyje, nors dauguma jų buvo nedideli ir nieko nesutrikdė. Vis dėlto Trieste per protesto įkarštį penktadienį į demonstraciją susirinko daugiau nei 6500 žmonių.
Nors daugiau nei 85 proc. vyresnių nei 12 metų italų yra gavę bent vieną skiepą ir tai leidžia gauti pasą, dar lieka iki trijų milijonų neskiepytų darbuotojų.
Lenkijoje dešimtys tūkstančių protestuotojų reiškė palaikymą šalies narystei ES. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, spalio 11 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį tūkstančiai žmonių visoje Lenkijoje protestavo prieš kontroversišką šalies Konstitucinio teismo nuosprendį ir reiškė palaikymą tolesnei narystei ES.
Varšuvoje protestuotojai rinkosi Pilies aikštėje. Jie mosavo Lenkijos ir ES vėliavomis ir skandavo „Mes liekame“ ir „Mes esame Europa“. Protestai taip pat vyko Dancige, Poznanėje, Ščečine, Krokuvoje ir daugelyje kitų šalies miestų.
Šalies Konstitucinis teismas neseniai paskelbė nuosprendį, kad dalis ES teisės aktų neatitinka Lenkijos konstitucijos. Tai dar labiau paaštrino ginčą tarp Europos Komisijos ir Varšuvos dėl Lenkijos teismų sistemos reformos.
Organizuoti protestus ragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas. Kreipdamasis į protestuotojus Varšuvoje D. Tuskas teigė: „Mes laimėsime, nes esame dauguma.“
Tiek D. Tuską, tiek kitus kalbas sakiusius žmones ne kartą pertraukė garsūs šūksniai ir skanduotės iš šalia vykusio kraštutinių dešiniųjų nacionalistinių grupių kontrprotesto.
Dancige į protestuotojus kreipėsi Nobelio taikos premijos laureatas ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa. „Šiandien valstybę valdantys žmonės yra didelė nelaimė Lenkijai“, – teigė L. Walesa. Anot jo, joks Lenkiją kada nors valdęs priešas nebuvo taip suskaldęs šalies, kaip valdančioji partija PiS.
PiS jau kelerius metus reformuoja šalies teismų sistemą. Kritikai kaltina partiją darant spaudimą teisėjams.
EK dėl reformų jau inicijavo prieš Varšuvą kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir pateikė ieškinius Europos Teisingumo Teismui.
Astra Genovaitė Astrauskaitė Vilniuje, Rotušės aikštėje, surengė dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių. Tad žadėtus „protesto debatus“ mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė sakė nukelianti kitam kartui.
Pasak jos, į mitingą „renkasi žmonės protesto debatų dėl Vyriausybės žmogaus teisių varžymo Lietuvoje“, jame kalbės gydytojai, teisininkai, verslininkai ir esą be jų žinios paskiepytų vaikų tėvai bei visi norintys pasisakyti. Protesto akcija turėtų vykti iki 17 val. Kai kurie jų laikė plakatus su šūkiais „Stop Crime Against Humanity“ (Baikite nusikaltimus prieš žmoniją), „Šalin uzurpatorių teisininkų draugiją“, „Visa valdžia referendumui“.
Renginį pradėjusi jo organizatorė A. Astrauskaitė sakė, kad „žmonės gimė laisvi ir mano kūnas priklauso man, o ne valstybei“. Ji taip pat kaltino žiniasklaidą, esą ši siekia pašiepti ir marginalizuoti ją bei bendraminčius.
Renginiui prasidėjus Rotušės aikštėje ir aplink ją patruliavo kelios dešimtys policijos pareigūnų.
Po rugsėjo 10 dieną vykusio mitingo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla žurnalistams kalbėjo, kad ateityje policija į kiekvieną protesto akciją reaguos panašiomis priemonėmis kaip praėjusį penktadienį, kai link Seimo pajudėję protestuotojai buvo sustabdyti policijos pareigūnų.
Anot A. Astrauskaitės, ši protesto akcija yra dalis visame pasaulyje rugsėjo 18 dieną vykstančių „pasaulinių mitingų už laisvę“, skirtų išreikšti nepasitenkinimą COVID-19 ribojimais. Panašūs mitingai šeštadieni numatyti 40 pasaulio valstybių visame pasaulyje: JAV, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur.
A. Astrauskaitė taip pat organizavo protesto akciją rugsėjo 10 dieną Katedros aikštėje bei riaušėmis pasibaigusį rugpjūčio 10 dienos mitingą prie Seimo. Anot organizatorių, reikalavimai išlieka tie patys: atšaukti ekstremaliąją situaciją dėl pandemijos, privalomą testavimą tam tikrų sričių darbuotojams, priverstinį dirbančiųjų skiepijimą, nepilnamečių skiepijimą be tėvų žinios, taip pat atšaukti Galimybių pasą ir kitus apribojimus imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims.
Organizatoriai taip pat reikalauja prezidento pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ir pasiūlyti atsistatydinti, paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
Graikijoje protestavo tūkstančiai vakcinų priešininkų. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį dviejuose Graikijos miestuose tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės koronaviruso politiką.
Remiantis vietos žiniasklaidos priemonių skaičiavimais, proteste Atėnuose dalyvavo apie 3 tūkst., o demonstracijoje Salonikuose – daugiau kaip 5 tūkst. žmonių.
Sutemus nuo besibaigiančio protesto Atėnuose atsiskyrė 200 žmonių, kurie prie parlamento pastato pradėjo mėtyti į policiją padegamuosius įtaisus ir akmenis. Pareigūnai į tai atsakė apsvaiginti skirtomis granatomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patranka.
Pagal Graikijos įstatymus, restoranuose ir kultūros įstaigose gali lankytis tik paskiepyti žmonės, o nuo rugsėjo 1 d. iš darbo bus atleidžiami neskiepyti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai.
Graikijoje pastarosiomis savaitėmis stebimas itin spartus COVID-19 infekcijų skaičiaus augimas. Didžiosiose šaliai priklausančios Kretos salos dalyse ir kitose salose Egėjo jūros pietuose jau kelias dienas galioja 1 val. nakties prasidedanti ir 6 val. ryto pasibaigianti komendanto valanda.
Mianmare pirmadienį per dar vieną neramumų ir protestų prieš chuntą dieną žuvo mažiausiai 20 žmonių, skelbia vietos stebėsenos grupė.
Mianmaro kariuomenei prieš šešias savaites įvykdžius perversmą, nuvertus ir suėmus lyderę Aung San Suu Kyi, protestai šalyje rengiami beveik kasdien. Mianmaro saugumo pajėgos protestuotojams išvaikyti naudoja ašarines dujas, gumines kulkas, taip pat šaudo kovinėmis kulkomis.
Pagalbos politiniams kaliniams asociacija Mianmare – sulaikytus žmones ir aukas skaičiuojanti grupė – paskelbė, kad pirmadienį dėl smurto žuvo mažiausiai 20 žmonių.
„Aukų skaičius drastiškai auga“, – teigiama antradienį organizacijos paskelbtame pranešime. Grupė pranešė, kad nuo vasario 1 d. įvykdyto perversmo dėl smurto Mianmare jau žuvo daugiau nei 180 žmonių.
Didžioji dalis pirmadienį žuvusių asmenų buvo prieš perversmą nusiteikę protestuotojai, nors žuvo ir civilių, „net nedalyvavusių protestuose“, teigiama pranešime.
Didžioji dalis aukų užregistruota centrinėje Mianmaro dalyje, dar trys asmenys žuvo Jangone. Tarp trijų aukų Jangone buvo dvi moterys, kurios žuvo savo namuose, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti gatvėse.
Honkongo protestuotojai. EPA – ELTA nuotr.
Prie Honkongo teismo, kuriame buvo svarstomi gerai žinomiems Honkongo disidentams pareikšti kaltinimai ardomąja veikla, pirmadienį susirinko šimtai prodemokratinių pažiūrų aktyvistus remiančių protestuotojų.
Pekinas stengiasi numalšinti likusius protestus pusiau autonominiame Honkonge po to, kai didelė dalis miesto gyventojų 2019 m. daugiau nei pusę metų ėjo į gatves priešintis Kinijos valdymui.
Savo ruožtu Pekinas Honkonge įvedė nacionalinio saugumo įstatymą, o dėl koronaviruso įvesti karantino apribojimai draudžia daugiau nei keturių žmonių susibūrimus.
Policija sekmadienį pareiškė kaltinimus 47 disidentams sąmokslu imtis ardomosios veiklos. Tai yra didžiausio masto nacionalinio saugumo įstatymo pritaikymas iki šiol.
Pirmadienį vykęs teismo posėdis sukėlė atsinaujinusį visuomenės nepasitenkinimą mieste, kuriame protestai yra uždrausti.
Šimtai protestuotojų susirinko šalia teismo pastato. Kai kurie demonstrantai skandavo „Paleiskite visus politinius kalinius“ ir „Išlaisvinkime Honkongą – mūsų laikų revoliucija“ – pastarąjį šūkį miesto valdžia visiškai uždraudė.
Armėnijoje į gatves išėjo tūkstančiai premjero atsistatydinimo reikalaujančių protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
Į Armėnijos sostinės Jerevano gatves penktadienį išėjo tūkstančiai protestuotojų, reikalaujančių premjero Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl jo veiksmų Kalnų Karabacho konflikto metu.
Premjeru nepatenkintų žmonių minios užtvindė centrines Jerevano gatves, jie mojavo šalies vėliavėlėmis, skandavo šūkius prieš vyriausybę.
Buvęs premjeras Vazgenas Manukianas, opozicijos siūlomas į N. Pašiniano vietą, paragino visus piliečius prisijungti prie protesto.
„Žmonės turi išeiti į gatves ir išreikšti savo valią, kad išvengtume kraujo praliejimo ir suirutės“, – per mitingą sakė jis.
„Arba jų atsikratysime, arba prarasime Armėniją“, – teigė V. Manukianas, omenyje turėdamas N. Pašinianą ir parlamentą kontroliuojančius jo sąjungininkus.
Mitingo dalyviai pirmiausia žygiavo link prezidentūros, vėliau – premjero rezidencijos link, artėjant susitikimui su prezidentu Armenu Sargsianu.
Tunisas: protestuotojai mėgina šturmuoti parlamentą. EPA-ELTA nuotr.
Tuniso sostinėje protesto akcijų dalyviai mėgina šturmuoti šalies parlamento pastatą. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas „Al-Hadath“.
Jo žiniomis, saugumo pajėgų pareigūnams kol kas pavyksta atlaikyti mitinguotojų spaudimą.
Policija užtvėrė gatves, vedančias prie parlamento. Protestuotojai skanduoja antivyriausybinius šūkius, reikalaudami nutraukti represijas ir paleisti anksčiau sulaikytus demonstrantus.
Kaip pirmadienį pranešė Tuniso žmogaus teisių lygos vicepirmininkas Bassemas Trifi, praėjusią savaitę pareigūnai įvairiuose šalies regionuose sulaikė daugiau kaip 1 200 protestuotojų. Pasak jo, dauguma sulaikytųjų dalyvavo taikiose protesto akcijose, valdžiai pavyko sulaikyti tik nedaugelį iš tų, kurie plėšikavo ir kėlė riaušes.
Masinės riaušės prasidėjo sausio 16 d. vakare Tuniso sostinės regione ir daugelyje šalies provincijų. Riaušininkai statė barikadas, degino automobilių padangas, buvo pranešama apie vandalizmo aktus. Kai kuriuose Tuniso regionuose riaušės tęsėsi visą praėjusią savaitę. Šalies valdžia sausio 17 d. nusiuntė armijos dalinius į kelias provincijas saugoti valstybinės ir privačios nuosavybės objektų.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) paragino Amerikos piliečius padėti rinkti informaciją apie asmenis, sukėlusius riaušes trečiadienio vakare prie JAV Kongreso ir jo viduje, kai ten buvo tvirtinami prezidento rinkimų rezultatai.
Tai ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Newsweek“.
„FTB renka informaciją, padėsiančią nustatyti asmenis, kurie aktyviai kurstė griebtis smurto Vašingtone, – sakoma dokumente, paskelbtame specialiosios tarnybos tinklalapyje. – FTB priima žodinius pranešimus ir vizualią informaciją iš skaitmeninių laikmenų apie riaušes ir smurtą Kapitolijaus pastate ir aplinkiniame Vašingtono rajone 2021 metų sausio 6 d.“.
FTB prašo visus neteisėtų veiksmų liudininkus pateikti jam visą su šiomis riaušėmis susijusią informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus. „Mūsų tikslas – užtikrinti konstitucinę piliečių teisę protestuoti apsaugant kiekvieną žmogų nuo smurto ir kitokio kriminalinio aktyvumo“, – sakoma tekste. Jame taip pat pranešama, kad atidaromas specialus interneto puslapis, į kurį reikia siųsti atitinkamus duomenis.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
FTB ir antrankiai
Aktyviausi trečiadienį JAV sostinėje kilusių riaušių dalyviai gali būti pripažinti kaltais dėl kurstymo kelti maištą ir nuteisti kalėti iki 20 metų.
Kaip pranešė ketvirtadienį laikraštis „Detroit Free Press“, tokios nuomonės laikosi Mičigano valstijos Rytų apygardos prokuroras Matthew Schneideris.
Pasak jo, tiriant dabartinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengtą JAV Kongreso šturmą bus nustatyti visų jo dalyvių veiksmai ir vaidmuo. Priklausomai nuo šio tyrimo rezultatų ir bus paskelbtos bausmės – nuo nedidelių piniginių baudų už šalies sostinėje įvestos komendanto valandos pažeidimą iki 10 metų kalėjimo už federalinei nuosavybei padarytą žalą, o kai kuriais atvejais galimas ir laisvės atėmimas iki 20 metų, jeigu riaušininkas bus pripažintas kaltu dėl kurstymo kelti maištą.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko D. Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
Baltarusijos OMONas. EPA – ELTA nuotr.
JAV trečiadienį įvedė sankcijas Baltarusijos milicijos daliniams ir aukšto rango saugumo pareigūnui dėl smurtinio susidorojimo su protestuotojais.
Iždo departamentas paskelbė įšaldysiantis visą vidaus reikalų pirmojo viceministro Genadijaus Kazakevičiaus turtą JAV ir uždrausiantis sandorius su juo. Spalį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame G. Kazakevičius grasina protestuotojams koviniais ginklais. Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
„Palaikome drąsius Baltarusijos žmones ir remiame jų teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus“, – teigė valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, smerkiantis „pastangas pakenkti Baltarusijos demokratijai“.
Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas trims saugumo tarnyboms, kurios dalyvavo susidorojime su protestuotojais, įskaitant Minsko specialiosios paskirties milicijos padalinį.
Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.
Prieš Gvatemalos vyriausybės patvirtintą valstybės biudžeto projektą protestuotojantys piliečiai šeštadienį padegė dalį Gvatemalos mieste įsikūrusio parlamento pastato.
Grupė prostestuotojų įsiveržė į Gvatemalos senamiestyje esantį parlamento pastatą ir jį padegė. Televizijos transliacijoje buvo matyti pro langus išsiveržusios liepsnos.
Anot policijos pareigūnų, atvykę ugniagesiai sėkmingai suvaldė įsiplieskusį gaisrą.
Nors dauguma protestuotojų elgėsi taikiai, kai kurie į policijos pareigūnus mėtė akmenis, o saugumo pajėgos į minią paleido ašarines dujas.
Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.
„Teisė mitinguoti egzistuoja, tačiau negalime leisti naikinti viešojo ar privataus turto. Visi dalyvaujantys šiuose nusikalstamuose veiksmuose atsakys pagal įstatymus visu griežtumu“, – tviterio žinutėje rašė Gvatemalos prezidentas Alejandras Giammattei.
Tuo metu protestuotojai prezidentą ragino vetuoti valstybės biudžetą. Šalies parlamentarai kitų metų biudžetą patvirtino skubos tvarka, nepasitarę su visuomenės grupėmis.
Biudžeto projektą atmetė daugybė skirtingų socialinių grupių, tarp kurių – verslininkai, socialiniai judėjimai, švietimo sektorius ir netgi Katalikų bažnyčia.
Kitų metų Gvatemalos biudžetas kritikuojamas dėl išaugusios skolos, sumažintų socialinių ir švietimo sektoriaus išlaidų bei skaidrumo trūkumo.
