prostitute_robotas

Amsterdamo valdžia ketina atidaryti mieste pirmą pasaulyje prostitučių – robotų viešnamį. Kaip praneša Olandijos žiniasklaida, robotizuotos kekšės bus absoliučiai panašios į žmones, beje, ne tik išvaizda – jos net sugebės minimaliai šnekučiuotis.

Jų skeletas pagamintas iš labai atsparių metalinių lydinių, o oda ir raumenys – iš elastinio silikono. Mechaninės meilės deivės galės dirbti po 24 valandas per parą. Be to, jų dėka pavyks išspręsti lytiniu būdu plintančių infekcijų problemą.

Continue reading „Olandijoje atidaromas viešnamis su robotais – prostitutėmis“

raudonuju_zibintu_kvartalas

Prekyba gyvosiomis prekėmis – tai biznis, kurio apyvarta siekia 5 milijardus eurų, rašo Enriko Bellavia ir Vladimiro Polki laikraštyje La Repubblica.

„Esama šalių, kuriose vergės verčiamos dirbti gatvėse. Esama „stažuotės“ šalių, kur tyrinėjamos galimybės, kiek įmanoma užsidirbti iš vergės. Esama mobiliųjų telefonų ir poodinių lustų gyvosios prekės judėjimui kontroliuoti. Esama transnacionalinių nusikalstamųjų organizacijų, besispecializuojančių prostitucijos organizavime“, – rašo leidinys.

Continue reading „Poodiniai lustai ir smurtas: sekso verges valdo nauji klanai“

viesnamiai_1

Prostitucija vadinama seniausia profesija. Neatsitiktai. Žodis prostitucija kilęs iš lotynų kalbos “prostare” – pardavinėtis. „Nakties plaštakės“, „meilės deivės“, „damos su kamelijomis“ – tai seniausios profesijos atstovių romantiškos pravardės. Taip daryti gali ne tik moterys, bet ir vyrai.

Dar senų senovėje Havajų salų gyventojos nuogos priplaukdavo prie europiečių laivų, ant galvų laikydamos ryšulį su suknelėmis, bateliais ir skėčiais. Džentelmenai užsikeldavo gražuoles ant denio, iš pradžių tinkamai aprengdavo, o po to – nurengdavo, bet jau tamsiose ir ankštose kajutėse. Amžinas vyrų siekis užvaldyti moterį prostituciją visiems laikams padarė „nepaskandinama“ profesija.

Continue reading „Viešnamiai“

prostitutes

Šiuo metu gyvenu tokioje Vilniaus vietoje, kur kas dieną  mato gatvės prostitutes. Ir vasarą, ir žiemą jų gyvenimo ritmas nepasikeitęs. Dirbama ir dieną, ir naktį. Marširuojama Sodų gatvės maršrutu link Panoramos (anksčiau Gintaro) viešbučio, skverelyje ties McDonaldu. Judėjimas į niekur. Stoviniuojantys, išvaikomi, vėl marširuojantys moterų ir merginų kūnai.

Griždamas namo naktimis kartais esu užkalbinamas asmenų, norinčių papasakoti savo gyvenimo istorijas. Viena iš jų prasideda tokiais žodžiais: „A potom ja vzial i zarezal jego…“ [O po to ėmiau ir papjoviau jį…]. Tatuiruotės ant rankų, visko mačiusios akys ir noras, kad tavo istoriją išgirstų. Kartais paryčiais girdžiu, kaip gretimo, Savivaldybės rezervinio namo, koridoriuose skamba prikimęs vyro balsas: „Marusia, vpusti… Vpusti menia… Marusia“ [Įleisk, Marusia… Įleisk mane… Marusia]. Neįsileidžia. Keiksmažodis po keiksmažodžio, prakeiksmas po prakeiksmo. Dūžtančio butelio skambesys.

Continue reading „Vilniaus stoties prostitutės, arba apie erogenines Vilniaus vietas“