Prekyba gyvosiomis prekėmis – tai biznis, kurio apyvarta siekia 5 milijardus eurų, rašo Enriko Bellavia ir Vladimiro Polki laikraštyje La Repubblica.
„Esama šalių, kuriose vergės verčiamos dirbti gatvėse. Esama „stažuotės“ šalių, kur tyrinėjamos galimybės, kiek įmanoma užsidirbti iš vergės. Esama mobiliųjų telefonų ir poodinių lustų gyvosios prekės judėjimui kontroliuoti. Esama transnacionalinių nusikalstamųjų organizacijų, besispecializuojančių prostitucijos organizavime“, – rašo leidinys.
„Seksas už pinigus prieinamas gatvėje ir naktiniame klube, jau nekalbant apie masažo centrus ir net bingo sales. Nakties drugelių fabrikas niekada neužsidaro, jis dirba nesustodamas ir prisitaiko prie rinkos poreikių, dėsnių ir net miesto tarybos potvarkių. Keičiasi maršrutai, bet biznis nesustoja, Kokios šalys priskiriamos tranzitinių kategorijai? Kur yra paskirstymo centrai?“ – straipsnio autoriai norėjo gauti atsakymus į šiuos klausimus atlikdami savo tyrimus.
„Įvairioms miesto taryboms priėmus specialius įstatymus, Italijoje prostitucija išėjo iš gatvių ir perėjo į butus. Ryšium su tuo pastebėtas atitinkamų pasiūlymų bumas internete, vis dažniau galima pamatyti atitinkamų bukletų kaip priedą prie įvairių leidinių. Asociacijoms, užsiimančioms pagalba organizuotos prostitucijos aukoms, padėtis susikomplikavo. „Gatvę kontroliuoti lengviau, – sako Vinčenco Kastelli, organizacijos Om the road vadovas, – nes su merginomis, kurios išnaudojamos butuose, sunkiau kontaktuoti“, – rašo leidinys.
Gatvėse dažniausiai lieka merginos iš Nigerijos, Rumunijos ir Pietų Amerikos, dažniausiai nepilnametės. „Čikagos ir Kolumbijos universitetų tyrimų duomenimis, jos dirba daugiau, bet uždirba mažiau. O ir rizikuoja jos labiau“, – rašo straipsnio autoriai.
„Permainos seksualinių paslaugų rinkoje nesiliauja. Daugėja prostitučių, „suvokiančių“, kuo jos užsiiminės Italijoje. Pirmiausia kalbama apie nigerietes ir rumunes. Kiek prostitučių Italijoje, niekas nežino. Kai kuriais duomenimis, nuo 19 iki 26 tūkstančių. Gruppo Abele praneša, kad prostitučių 70 tūkstančių: pusė jų užsienietės, 20 procentų – nepilnametės. Escort Italia organizacija, kovojanti už prostitučių padėties sureguliavimą, skelbia, kad „meilės vaidilutės“ turi 9 mln. klientų“, – rašo straipsnio autoriai.
„Tvirtai galima sakyti, kad prekyba gyvomis prekėmis „maitina nelegalią rinką“ ir jos apyvarta atsilieka tik nuo nelegalios prekybos narkotikais ir ginklais. Ir toji rinka toliau plėtojasi. Per labai trumpą laiką keičiasi „prekių“ srautai, priemonės ir judėjimo kryptys, sako Sandro Kalvani, SNO instituto nusikalstamumo klausimais direktorius. Pagrindinis prekybos gyvosiomis prekėmis bruožas yra jų transnacionalinis pobūdis. Etninės grupės vadovauja atvykimui ir išvykimui, bet galutinio pristatymo šalyse susidaro funkciniai ir netikėti aljansai tarp įvairios kilmės klanų. Albanai ir rumunai veikia kartu kaip italai ir kinai. Rusai, būdami srautų iš Pietryčių Azijos ir Kinijos sankirtoje, bizniauja Italijos šiaurės rytuose. Daugėja mafijos grupuočių iš Moldavijos, sąveikaujančių su rumunais ir italais, tuo tarpu nigeriečiai stengiasi veikti savarankiškai“, – rašo žurnalistai.
„Nacionalinės kovos su mafija direkcijos ekspertų duomenimis, būtent afrikiečiai pasiekė aukščiausių standartų organizuojant ir valdant nelegalųjį sekso biznį. Mergaičių iš Afrikos šalių išnaudojimas tampa pajamų šaltiniu jų šeimoms, 2009 metų duomenimis į Nigeriją buvo persiųsta 13,3 mln. eurų“, – praneša straipsnio autoriai.
„Nusikalstamoms gaujoms priklauso „Milijardieriaus gauja“, kurios centras Roterdame, jos tinkluose atsidūrė apie 3 tūkstančiai merginų, priverstų užsiiminėti prostitucija. Į tarptautinį tinklą įtrauktas ir Kipras, kuris vadinamas „prostitučių fabriku“. Kipre merginos būna tol, kol joms paruošiami dokumentai. Tuo pačiu jos rengiamos sunkiam darbui, palaužiant jų valią. Tai seksualinės vergovės „pradinė mokykla“. Didelį svorį šioje sferoje įgijo Rusija, kur nusikalstamos grupuotės koordinuoja nelegalų „prekių“ pristatymą ir kur merginos „stažuojasi“, – rašo žurnalistai.
„Srautams iš Rytų Europos, pirmiausia iš Rumunijos, tranzito centru tapo Serbija, kur prieš merginas smurtaujama ir iš jų tyčiojamasi. Iš ten jos gabenamos į Kosovą, kur parduodamos aukcione. Tarp pagrindinių pirkėjų – Kosovo mafija. Prostitucija – milžiniškas tinklas. Milane prokuratūra sudarė žemėlapį, kuriame bazinis centras yra Maskvoje, kur rusai ir moldavai verbuoja merginas siuntimui į Europą ir Izraelį, aprūpindami jas Prancūzijos vizomis. Italijos terminalas sukurtas albanų, perparduodančių moteris kitoms grupėms“, – praneša straipsnio autoriai.
„Duomenimis, gautais iš Bergamo, rumunės prostitutės turi poodinius lustus, kad galima būtų jas veiksmingiau kontroliuoti. Tai paskutinė išnaudojimo naujovė. Be to, prostitutėms kontroliuoti vis dažniau naudojami mobilieji telefonai: merginos supranta, kad jos nuolat stebimos“, – rašo žurnalistai.
Nuotraukoje: Raudonųjų žibintų kvartalas Amsterdame.
Šaltinis: La Repubblica
2012.03.08
