Prostitucijai – ne. Kauno apskrities VPK nuotr.
Į Lietuvą plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos viešojoje erdvėje vėl atgijo prostitucijos problemos klausimas. Pasirodžius informacijai, kad karo pabėgėlių registracijos centruose buvo bandoma ukrainietes pabėgėles įtraukti į prostituciją, netruko sureaguoti ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė tikino, kad į šią problemą yra žiūrima rimtai, patikinta, kad imtasi papildomų priemonių situacijai kontroliuoti.
Visgi panašu, kad, nepaisant deklaruojamų mėginimų spręsti prostitucijos klausimą, realybėje tą padaryti nėra taip paprasta. Nors Lietuvoje verstis prostitucija nėra legalu, lytinį aktą galima be vargo nusipirkti bet kuriame didžiajame Lietuvos mieste. Ir ne tik pasiūla, tačiau ir galimybės išsirinkti patinkančią prostitutę yra itin patogios. Tą padaryti galima tiesiog užsukus į lankomiausią Lietuvoje skelbimų portalą skelbiu.lt. Čia pateikta daugiau nei šimtas skelbimų, kuriose merginos kone atvirai siūlo „malonius trumpalaikius susitikimus“ už pinigus.
Tačiau situacija, kad nelegali veikla Lietuvoje reklamuojama visiškai atvirai, kad skelbimų, kuriuose kviečiama už pinigus susitikti pusvalandžiui ar valandai, peržiūros siekia šimtus tūkstančių, yra vertinama skirtingai. Policijos atstovai sako, kad sprendžiant šį klausimą turėtų įsitraukti skelbimus spausdinantys portalų savininkai, savo ruožtu portalų savininkai teigia, kad galimybė identifikuoti, jog merginos, kvietimuose nurodžiusios susitikimo kainas, iš tikrųjų siūlo už pinigus lytinį aktą, yra kone neįmanoma.
Suabejoti pastarąja pozicija galima ne tik paskambinus nurodytais kontaktais dėl siūlomos „pažinties“. Atsiliepusios merginos bematant išvardina, kiek ir koks seksas su jomis kainuoja. Tam, kad kiltų abejonių, ar viskas legalu, užtenka vien pažvelgti į skelbiu.lt prieinamų kvietimų „pažinčiai“ turinį. O tokių čia – gerokai virš šimto. Galiausiai įtarimų kelia ir tai, kad skirtingų merginų skelbimai įkeliami to paties asmens.
KOPŽI vadovė: mergaitės – tiesiog tarp buitinių prekių
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė sako, kad pastaraisiais metais prekybos žmonėmis ir prostitucijos problemoms Lietuvoje buvo skiriama per mažai dėmesio. Todėl, pabrėžia ji, nieko keisto, kad šiuo metu nelegali veikla vyksta gana legalioje erdvėje.
„Prostitucijos problemą Lietuvoje matėme nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Ir vis tik sekso pirkėjams labai didelis dėmesys nebuvo skiriamas. Tai niekada nebuvo prioritetu ir šiandien mes turime savotiškai išvešėjusią industriją“, – teigė K. Mišinienė, kartu pridurdama, kad, norint įsigyti nelegalių intymių paslaugas, tereikia turėti pakankamai finansų. Pasaulis be prostitucijos
„Sakome, kad prostitucija Lietuvoje nelegali, bet kas turi pinigėlių, turi noro, gali nusipirkti ir moterį, ir vyrą, ir berniuką, ir mergaitę. Tai tam tikras dėmesio nekreipimas į šitą lauką ir leido atsirasti tam, kad šiandien žmogaus pirkimas vyksta gana legalioje erdvėje“, – pridūrė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
Be to, K. Mišinienė atkreipia dėmesį, kad prostitucijos problema išryškėja ir elektroninėje erdvėje. Įvairūs portalai, anot jos, tampa „internetinėmis lentomis“, kuriose tarp įvairių buitinių prekių tampa paprasta įsigyti ir nelegalias paslaugas.
„Kai kalbame apie skelbimus, apie klientus, sekso pirkėjus, tai dažniausiai naudojami savotiškai nekalti, neutralūs portalai. Tokios, pavadinčiau, internetinės lentos, kuriose siūlomos įvairios paslaugos, daiktai, objektai, bet gali nusipirkti ir moters paslaugas“, –sakė K. Mišinienė.
Anot jos, nors portaluose susekti nelegalias paslaugas siūlančius skelbimus nėra sudėtinga, vis tik, pažymi ji, iki šiol institucijos nesiėmė priemonių patraukti nė vieno subjekto atsakomybėn.
„Esame turėję mūsų centro praktikoje labai rimtų bylų, kai buvo pardavinėjamos per portalus mergaitės tiesiog tarp buitinių prekių. Per 22 darbo metus pagalbos aukoms lauke nemačiau nė vieno portalo, nė vieno ūkinio subjekto, patraukto atsakomybėn. Tai mes, socialiniai darbuotojai, psichologai stengiamės padėti aukoms, tačiau, kita vertus, matome, kad valstybė į tai žvelgia gana atsainiai“, – nuogąstavo KOPŽI vadovė.
„O grįžtant prie verslų, kuriuose prekyba vaikais… Tai nei prokuratūra, nei teisinio tyrimo įstaiga nepatraukė šitų portalų atsakomybėn. Tiesiog galbūt tai neatrodo kažkas rimto bei svarbaus, ir šitas klausimas mūsų šalyje yra neišspręstas“, – pridūrė ji.
Policijos departamento atstovas: pareigūnai vykdo reidus ir baudžia
Visgi nepanašu, kad atsakingos institucijos sugebėtų kiek rimčiau apriboti ar kontroliuoti skelbimus, kuriuose kone atviru tekstu kviečiama nusipirkti seksualines paslaugas. Viena vertus, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltai teigė, kad policija žino šią problemą esant ir pažymėjo, kad ji sprendžiama tiek fizinėje, tiek internetinėje erdvėse. Klaipėdoje sulaikyti asmenys, įtariama, organizavę ir vadovavę prostitucijai. Klaipėdos apskrities VPK nuotr.
Kita vertus, R. Matonis leido suprasti, kad nėra taip paprasta identifikuoti ir nubausti atvirai internetiniuose puslapiuose besireklamuojančias „plaštakes“. Pasak jo, prie to galėtų prisidėti ir internetinių svetainių, kuriose paskelbti tokie skelbimai, savininkai.
„Kaip juos (skelbimus – ELTA) panaikinti… Tai čia turbūt ir patys skelbimų portalų savininkai, kuriuose yra skelbiama, galėtų prisidėti. Jie galėtų tokių skelbimų nedėti, bet turbūt jiems irgi nėra tokios pareigos ar kažko, kad jie tai turėtų stebėti. Tai čia priklauso nuo jų geranoriškumo, nuo suinteresuotumo“, – Eltai sakė R. Matonis.
Skelbiu.lt vadovas tikina, kad sunku atpažinti, ką iš tiktųjų siūlo susipažinti kviečiančios moterys
Vieno populiariausių skelbimų portalo vadovo teigimu, nėra taip jau paprasta identifikuoti skelbimus, kuriuose siūlomos uždraustos prostitucijos paslaugos. Bendrovės „Diginet LTU“ direktorius Simonas Orkinas teigia, kad nustatyti, ką iš tikrųjų siūlo į pusvalandžio ar valandos trukmės susitikimą kviečiančios damos labai sunku. Pasak jo, tik labai nedidelė dalis skelbimų būna identifikuoti kaip netinkami, galimai siūlantys prostitucijos paslaugas.
„Daug skelbimų yra masažai. Kokie tie masažai – mes patys tokių paslaugų negalime patikrinti, nueiti ir išbandyti. Todėl mes sprendžiame iš skelbimo turinio. Jei nėra rodoma, kad ten yra parduodamos sekso paslaugos, tai mes tokių skelbimų neblokuojame. O jei matome, kad yra kažkas tokio – skelbimų nepraleidžiame“, – aiškino S. Orkinas.
Dalyje skelbimų, kuriuose reklamuojamas erotinis masažas, net pažymima, kad seksualinių paslaugų susigundžiusiems klientams nereikėtų tikėtis. Visgi tai labiau pavieniai skelbimai, likusiuose – kurių dauguma – merginos, kviesdamos į svečius, nurodo kainas eurais už pusvalandį ir valandą. Tai, kad tokiuose skelbimuose gali būti reklamuojamos intymios paslaugos – S. Orkinui neatrodo savaime suprantama.
„Net jei nėra žodžio masažas, yra tokių skelbimų, kai vaikinas ieško draugės ar mergina – vaikino… Tai viskas į mūsų kategoriją telpa šiuo atveju. Kaip ir minėjau, jei nėra tai aiškiai pateikta, kad ten nėra nelegali veikla, tai (…) Masažas nėra nelegali veikla. Ar gali taip būti, kad apsimetama masažu, o iš tikrųjų galima gauti ir kitų paslaugų… Taip gali būti, ir mes to negalime kontroliuoti“, – sakė jis.
„Mums reikia turėti kažkokių argumentų, kaip pasakyti savo klientui, kodėl mes jo skelbimo neleidžiame. Tai nebūtinai su šia kategorija susiję. Mums reikia turėti kažkokią argumentaciją. Čia ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokius atvejus nagrinėja ir atsižvelgia. Jei gauname iš teisėsaugos raštą, kad tai yra įtartina prekė – mes tuos skelbimus blokuojame, perspėjame. Įvairių gali būti situacijų“, – aiškino jis, pažymėdamas, kad užblokuojami tik pavieniai skelbimai.
Skelbimuose aiškios užuominos: „40 eurų, ir aš tavo“
Peržvelgus didžiąją dalį „pažintims“ skirtų portalo skelbiu.lt skelbimų, nesunku suprasti, kad savo kontaktus nurodančios damos kviečia vyriškius ne pažinčiai užmegzti. Dėl to nesunkiai galima įsitikinti paskambinus nurodytu numeriu. Praktiškai visos merginos, kurių skelbimuose nebuvo nurodyta, kad siūlomas erotinis masažas, patvirtino, kad teikia sekso paslaugas.
Kita vertus, tai suprasti galima vien pažvelgus į skelbimų turinį. „Pažintims“ skirtuose skelbimuose pateikiamos apsinuoginusių ir įvairiausiomis pozomis save demonstruojančių moterų nuotraukos, o apraše nurodytos ne tik kūno apimtys, bet ir kainos už susitikimo valandą ir pusvalandį. Siūloma susitikti „dvigubam malonumui“ iš karto su dviem merginomis. Tokiu atveju taip pat nurodytos kainos: kiek susitikimo pusvalandis kainuoja su dviem vienu metu ir kiek su viena atskirai.
Skirtinguose skelbimuose figūruoja panašūs teksto akcentai, dažniausiai parašyti rusų arba lietuvių kalbomis: „Kviečiu į svečius“, „Malonūs susitikimai“, „Suteiksiu švelnumą ir malonumą A+“, „40 eur, ir aš tavo“, „Pati karščiausia brunetė A+“, „Susitikus pajausi malonumą“, „Būsiu švelni ir aistringa“ ir t.t. Kai kuriuose skelbimuose nurodyta, kad galima susitikti tik trumpam ir tik pas merginą, kai kuriuose – kad įmanomas atvykimas ir į „vietą“. Dažnai nurodoma, kad įkeltos erotinį kontekstą turinčios nuotraukos yra tikros ar, pavyzdžiui, merginos tautybė – ukrainietė, lietuvė ir pan. Ir tokių skelbimų vien Vilniuje – dešimtys, o visos Lietuvos mastu – gerokai daugiau nei šimtas.
Galima atkreipti dėmesį į tai, kad dalis tokių skelbimų įdėti to paties asmens. Skelbiu.lt puslapyje nurodyta, kad bent jau trylika skirtingų skelbimų, kuriuose reklamuojami susitikimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje su viena ar dviem merginomis, įdėjo tas pats „Kristalo“ vardu pasivadinęs „pardavėjas“. Portale rašoma, kad „Kristalo“ iš viso yra/buvo įdėjęs 30 skelbimų. Prostitucija
Kaip nurodyta portale, šių skelbimų lankomumas ganėtinai intensyvus – siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių peržiūrų. Susidarė įspūdis, kad keli skelbimai buvo tiesiog „atnaujinti“ pakeitus merginų nuotraukas, bet palikus tuos pačius skelbimo tekste akcentuojamus tikslus.
Trumpi sijonai
Galiausiai dėl to, kad šiuose skelbimuose tikrai yra siūlomos prostitucijos paslaugos, nebelieka pabandžius skambtelėti nurodytais numeriais. Atmetus kelis išjungtus telefono numerius, atsiliepė merginos, kurios visos be išimties ir be jokių užuominų bei dviprasmybių išvardino, kiek kainuoja pusvalandis ar valanda sekso su jomis, kur reikėtų atvykti ir kokių konkrečiai paslaugų tikėtis ir t.t. Į skambučius atsiliepusios merginos sakė, kad jau po 50 minučių lauktų kliento dėl sutartų paslaugų.
ELTA primena, kad prostitucija Lietuvoje yra nelegali ir administracinė atsakomybė gresia tiek prostitucijos paslaugų teikėjui, tiek pirkėjui ir vartotojui.
Už paslaugos suteikimą taikomos baudos nuo 90 iki 140 eurų. Nusižengus pakartotinai, baudų sumos atitinkamai auga nuo 140 iki 300 eurų.
Asmenys, nukentėję nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgę nepilnamečiai kviečiami kreiptis į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą. Paskambinus bus suteiktos konsultacijos, patarimai ir reikalinga informacija.
Kalėdų Senelis. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gruodžio 11 d. (ELTA). Viena Sicilijos vyskupija turėjo viešai atsiprašyti pasipiktinusių tėvų, kai jos vyskupas grupei vaikų pareiškė, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja, praneša naujienų agentūra „The Associated Press“.
Kaip paaiškino Noto vyskupijos atstovas, vyskupas Antonio Staglianas visai nenorėjo sugriauti mažųjų parapijiečių svajonių likus dviem savaitėms iki Kalėdų. Jis tik mėgino priminti tikrąją šventės reikšmę. Be kita ko, dvasininkas vaikams papasakojo šv. Mikalojaus, romėnų persekioto už ištikimybę krikščionių tikėjimui, istoriją.
Vyskupijos pareiškime pažymima, kad Bažnyčia jokiu būdu nenori uždrausti vaikams svajoti, bet tikisi, jog iš šios situacijos bus padarytos ir kitos išvados. „Kalėdų Senelis simbolizuoja, kaip svarbu būti dosniam ir pasirengusiam viskuo dalytis su artimu. Bet jei šis simbolis išnyksta, o Kalėdų Senelio įvaizdis ima asocijuotis tik su vartojimu bei troškimu pirkti vis daugiau ir daugiau, derėtų iš naujo apmąstyti šį simbolį“, – sakoma pareiškime.
Italijos žiniasklaida cituoja vaikams pasakytus vyskupo A. Stagliano žodžius, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja, o visiems įprastus raudonus jo drabužius reklamos tikslais sugalvojo kompanija „Coca-Cola“.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas per rinkimų kampaniją išleido televizijos reklamai daugiau negu bet kuris kitas pretendentas į šį postą per visą istoriją. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Hill“, remdamasis analitikos kompanija „Advertising Analytics“.
Jos duomenimis, televizijos reklama nuo J. Bideno rinkimų kampanijos pradžios praėjusiais metais atsiėjo 582 mln. dolerių. Vien tik pastarąją savaitę jo komanda išleido 45 mln. dolerių. Be to, pagal išlaidas reklamai demokratų kandidatas lenkia savo varžovą respublikoną, dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris per dvejus pastaruosius metus tiems patiems tikslams išleido 342 mln. dolerių.
Pasak laikraščio, J. Bidenui iki lapkričio 10 d. taip pat nupirkta eterio laiko televizijoje už 57 mln. dolerių.
JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d. Tą pačią dieną bus renkami visi 435 Kongreso Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato, 13 valstijų gubernatoriai.
Šeštadienio naktį įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimas.
Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki pakartotinio balsavimo Seimo rinkimuose pradžios, t. y. nuo spalio 24 d. 1 val. iki balsavimo pabaigos spalio 25 d. 20 val. Šis draudimas galioja ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nėra laikoma rinkimų agitacija.
Pagal VRK patvirtintas rekomendacijas, rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu politinės kampanijos dalyviai (kandidatai ir partijos) socialiniuose tinkluose:
neturėtų atlygintinai skelbti jokių įrašų, įskaitant apmokėtus iki agitacijos draudimo pradžios;
neturėtų skelbti naujų agitacinio turinio įrašų, įskaitant kvietimą į rinkimus ar raginimą nedalyvauti rinkimuose;
neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir viršelio į naują foto ar vaizdo informaciją su agitaciniais elementais, neturėtų atlikti jokių veiksmų (pvz., aktyviai komentuoti prie kitų įrašų), kurie naujai keltų susidomėjimą kandidatu;
turėtų atsisakyti informacijos apie rinkimų dienos renginius, kuriais išreiškiamas palaikymas ar žadama konkrečiu būdu balsuoti;
neprivalo pašalinti iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios paskelbtų įrašų, tačiau neturėtų dirbtinai kelti susidomėjimą jais (pvz. komentuoti ankstesnių įrašų, naujai dalintis jais, ir pan.).
Pasak VRK, rinkėjams šis politinės agitacijos draudimo laikotarpis taip pat galioja.
Rinkėjai:
neturėtų agituoti už politinės kampanijos dalyvius, įvardindami konkrečius kandidatus ar partijas;
neturėtų dalintis agitaciniais kitų asmenų įrašais;
neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir viršelio į paskyrą su agitaciniais elementais už konkretų kandidatą ar politinę partiją.
Per spalio 25 d. vyksiantį Seimo rinkimų antrąjį turą rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Išrinkus 3 Seimo narius vienmandatėse apygardose pirmajame rinkimų ture, pakartotinis balsavimas nebebus organizuojamas trijose apygardose: Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus.
Pagal Konstituciją Lietuvos parlamentą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Australijos laikraščiai. EPA – ELTA nuotr.
Milijardieriaus Ruperto Murdocho Australijos žiniasklaidos grupė „News Corp“ paskelbė stabdanti daugiau nei 100 regioninių ir vietos laikraščių leidybą. Tokios sprendimo imtasi dėl koronaviruso pandemijos sutrikus reklamos rinkai.
Balandžio 1 d. „News Corp“ skelbė laikinai stabdanti apie 60 laikraščių leidybą. Bendrovės teigimu, didžioji dalis šiuo metu leidžiamų popierinių laikraščių iki birželio 29 d. persikels į internetinę erdvę. Planuojama, kad 76 laikraščiai bus prieinami internete, o 35 laikraščiai bus visiškai panaikinti.
Šis žingsnis atspindi tendencijas žiniasklaidos sektoriuje visame pasaulyje, nes krintantis skaitytojų skaičius ir „Google“ bei „Facebook“ iškilimas sumažino žiniasklaidos įmonių reklamos pajamas.
„News Corp Australia“ vadovas Michaelas Milleris tvirtino, kad pokyčius paskatino koronaviruso pandemija, paveikusi nedidelių laikraščių leidybos tvarumą.
„Reklama spaudoje sudarė didžiąją dalį mūsų pajamų. Taigi, kad prisitaikytume prie besikeičiančių tendencijų, performuojame „News Corp Australia“, kad susitelktume ties vietomis, kurių link juda gyventojai ir verslas“, – pranešime teigė M. Milleris.
Bendrovė patvirtino, kad pokyčiai „lems darbo vietų praradimą“, tačiau esą 375 žurnalistai ir toliau dirbs pasikeitusio formato laikraščiuose.
„The Sidney Morning Herald“ anksčiau skelbė, kad „News Corp“ Australijos regioninių laikraščių padalinyje dirba iš viso 1 200 darbuotojų.
Bus nutraukiama laikraščių visose Australijos valstijose leidyba, dešimtys jų nebebus leidžiami Kvinslande, Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje.
Anksčiau apie nutraukiamą veiklą dėl prasidėjusios krizės paskelbė Australijos nacionalinė naujienų agentūra AAP.
Airijos duomenų apsaugos komisaro tarnyba pradėjo pirmąjį „Google“ tyrimą. Airijos prievaizdai tirs, kaip JAV interneto milžinas naudoja asmeninius vartotojų duomenis reklamai.
Pasak tarnybos, tyrimas pradėtas dėl didelio kiekio paraiškų, nukreiptų prieš bendrovę, ir tai, kaip ji elgiasi su vartotojų duomenimis, praneša „Reuters“.
Kaip teigia vienos iš paraiškų autoriai, interneto naršyklės „Brave“ kūrėjai, kai žmogus apsilanko interneto svetainėje, asmeniniai to žmogaus duomenys, jam pačiam to nežinant, per „Google“ nukeliauja dešimtims ir šimtams kitų bendrovių.
Tyrimo metu tikimasi nustatyti, ar „Google“ laikosi pernai priimto ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
Airijos institucijos tiria „Google“, nes bendrovė būtent šioje šalyje yra įkūrusi savo būstinę Europoje. Būstines Senajame žemyne yra įkūrusios ir kelios kitos technologijų milžinės, kaip „Facebook“.
Anksčiau gegužę Airijos tarnybos atskleidė, kad iš viso yra atliekami net 17 didelių technologijų bendrovių tyrimai. Tarp tiriamųjų – „Twitter“, „LinkedIn“, „Apple“, „Facebook“ ir „Facebook“ priklausantys „WhatsApp“ bei „Instagram“.
Pagal BDAR, reguliuotojai už pažeidimus gali skirti baudas, siekiančias iki 4 proc. bendrovės pajamų arba 20 mln. eurų, jei 4 proc. pajamų nesiekia šios sumos.
Vilniaus taryba trečiadienio posėdyje svarstys rezoliuciją dėl viešosios įstaigos „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės atšaukimo iš užimamų pareigų.
Rezoliucijoje teigiama, kad I. Romanovskienės veikla turėtų būti vertinama neigiamai, atsižvelgiant į „Vilniui – Lietuvos sostinės įvaizdžiui daromą negrįžtamą žalą tarptautiniu mastu“.
Rezoliuciją atleisti Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos „Go Vilnius” vadovę rugpjūčio pradžioje pranešė įregistravusi Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
Kaip anksčiau rašė ELTA, sąjunga teigė, kad rezoliuciją įregistravo po konsultacijų su kitomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijomis.
„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad „Go Vilnius”, kurioje dirba 39 darbuotojai ir metinis įstaigos veiklos biudžetas siekia 2,5 mln. eurų, lėšos panaudojamos neefektyviai.
Remiantis „Go Vilnius” pateikta informacija, Vilnius pagal „Financial Times” fDi indeksą iškrito iš TOP 10 pagal palankumą verslui ir susisiekimo galimybes, kai anksčiau užėmė 5 poziciją, kitose kategorijose taip pat matomas ženklus kritimas“, – buvo rašoma Lietuvos laisvės sąjungos pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad iki šiol įstaiga nėra įvedusi aiškių savo veiklos vertinimo kriterijų ir tik dabar atlieka viešąjį pirkimą, kurio laimėtojas turėtų juos suformuoti.
Pranešime pažymima, kad savivaldybės įmonė „Go Vilnius” nuo rugpjūčio 9 d., iš karto po pasaulyje minimos Tarptautinės orgazmo dienos, paleido kontraversišką reklamą „Vilnius – G-Spot of Europe“.
Lietuvos vardas Katedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šie Vilniaus tarybos nariai pasipiktino dėl to, kad Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje buvo paleista Vilniaus reklaminė kampanija, kurioje miestas pristatomas kaip „Europos G taškas“. Vilnius pristatomas kaip „vieta, kurią sunku rasti, tačiau kai randi – tai nuostabu“.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pareiškė, kad reklama stiprina Vilniaus, kaip sekso turizmo miesto, įvaizdį ir išnaudoja reklamai moters lytiškumą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad sostinę kaip „Europos G tašką“ vaizduojanti reklama yra geriausia kada nors sukurta reklama tarptautinei rinkai.
Miesto meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle „Facebook“ yra išreiškęs paramą I. Romanovskienės vadovaujamos įstaigos veiklai.
„Kuriami raštai pirmiausiai pašalinti „Go Vilnius“ vadovę, (…) mat labai naudinga per miesto tarybos posėdį sudeginti porą valandų tokiems politiniams žaidimams ir trukdyti kurti miestui naudingus darbus.
Akivaizdu, kad tamsos šaukliams inkviziciniai raganų laužai prieš popiežiaus vizitą atrodytų labiau deramas dalykas, nei normalus, kūrybingas, laisvas miesto gyvenimas“, – savo nuomonę dėstė R. Šimašius.
Premjeras Saulius Skvernelis reklaminę kampaniją pavadino keistu reklaminiu būdu. Tačiau, pabrėžė premjeras, pasirinktas sostinės prisistatymo užsienyje būdas yra vilniečių reikalas, o pati kampanijos idėja neperžengia nei moralės, nei teisės ribų.
Įgyvendindama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas Vyriausybė ėmėsi žiniasklaidos skaidrinimo. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, deklaruoti savo turtą ir pajamas turės ne tik žiniasklaidos priemonių savininkai, bet ir patys žurnalistai.
„Norime apsaugoti žurnalistus nuo kaltinimų ir spekuliatyvios informacijos. Todėl reikia, kad turtą ir pajamas deklaruotų ne tik žiniasklaidos savininkai, įmonių vadovai, bet ir patys žurnalistai“, – trečiadienį sakė S. Skvernelis.
Siūloma, kad žurnalistai apie galimą interesų konfliktą praneštų tiesioginiams savo vadovams.
„Susikurtų savireguliacijos mechanizmas, nes žurnalistas turėtų pranešti vyriausiajam redaktoriui, kad negali rašyti viena ar kita tema“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
Premjeras pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės turės žymėti reklamą, jeigu tai susiję su verslu. „Taip pat turi būti viešinama, jeigu žiniasklaidos priemonė priklauso verslo grupei. Jei rodomas reportažas, informacija turi būti pažymėta, kad tai tiesiogiai susiję su vienokiu ar kitokiu verslu – statybų, tabako ir kita“, – sakė premjeras.
S. Skvernelis taip pat priminė, kad svarbus pataisų klausimas išlieka partijų finansavimas. Taip pat numatytas ir Lobizmo įstatymo keitimas, pasak premjero, jame turi būti daugiau aiškumo bei skaidrumo.
Žurnalistinis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
„NSGK tyrimo išvados pirmiausia susijusios su partijų finansavimo klausimu. Yra daug siūlymų dėl institucijos, kuri galėtų vykdyti priežiūrą ir nustatytų atsakomybę asmenims, kurie bando neteisėtai finansuoti partijas“, – dėstė premjeras.
Naujus pasiūlymus, inicijuotus NSGK tyrimo, Vyriausybė Seimui pateiks dar rudens sesijoje. „Esame apsibrėžę maksimaliai trumpus terminus – rugsėjo mėnesį turėtų būti pateikti dokumentai Vyriausybei. Po to vyks diskusija su suinteresuotais asmenimis – ji tikrai nebus lengva. Mes Seimui žadame projektus arba įstatymų paketus, kuriuos reikia pateikti rudens sesijoje“, – teigė S. Skvernelis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas sulaukė viso Seimo pritarimo. Birželio 5 d. NSGK išvadoms pritarė 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. NSGK tyrime nurodoma, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams.
Taip pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms. Tyrimą baigusiam NSGK pavesta atlikti ir parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.
Vilnius džiaugiasi sėkmingai startavusia reklama, didžiuliu dėmesiu, JAV komiko komplimentais ir reklamos profesionalų įvertinimu. „Go Vilnius“ nuotr.
Vilnius džiaugiasi sėkmingai startavusia reklama, didžiuliu dėmesiu, JAV komiko komplimentais ir reklamos profesionalų įvertinimu. Pasirodo, per pirmąsias reklamos kampanijos „Vilnius – G-spot of Europe“ dienas svetainėje www.vilniusgspot.com apsilankė daugiau nei 48 tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Daugiausiai užsienio lankytojų sulaukta iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir JAV. Vaizdo klipų peržiūros viršija 200 tūkstančių. Dėmesys kampanijai nemažėja ir socialiniuose tinkluose, teigiama „Go Vilnius“ pranešime.
Garsioji Vilniaus reklamos kampanija „Vilnius – G-spot of Europe“ mobilizavo pasaulio žiniasklaidos dėmesį Lietuvos sostinei ir paskatino kalbėti ne tik apie pačią reklamą, bet ir apie Vilnių kaip kelionių kryptį. Praėjusį savaitgalį Vilnius atsirado ne tik solidžiausių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių leidinių puslapiuose, bet ir milijonus gerbėjų visame pasaulyje turinčio JAV komiko Johno Oliverio laidoje.
Reklamos efektyvumą pripažino garsiuosius Rygos įvaizdžio vaizdo klipus sukūrusių gamybos namų „Nonsense.tv“ vadovas Augustinas Katilius. Jis sakė: „Sveikinu Vilnių su G-taško kampanija. Kampanijos tikslas – kelti susidomėjimą miestu ir panašu, kad tai veikia. Taip pat panašu, kad tai yra labai efektyvi reklama, turint omenyje gamybos sąnaudas ir pasiektą poveikį. Taip, ji sulauks ir negatyvių atsiliepimų, bet nieko nėra blogiau kampanijai kaip jokie atsiliepimai. Taigi reziumuojant – tai pasisekusi kampanija, kuri yra tiek nepadori, kiek mes patys esame (pagal „sugedimo“ laipsnį). Nemačiau kitos tokios intriguojančios kampanijos, reklamuojančios Vilnių arba šalį.“
„Dabar yra pats laikas aplankyti Vilnių – Europos G tašką“, – penktadienį parašė vienas solidžiausių Jungtinės Karalystės dienraščių „Telegraph“, pateikdamas stilizuotą Vilniaus žemėlapį bei rekomendacijas, kur apsistoti, ką nuveikti ir pamatyti. Pirmadienį Vilnių kaip kelionės kryptį pristatė Prancūzijos „Le Figaro“.
Seksualioji Vilniaus reklama. „Go Vilnius“ nuotr.
Anot „Go Vilnius“ pranešimo, pasaulio susidomėjimą Vilniumi dar pakurstė tai, kad sostinės reklama pastarosiomis dienomis sulaukė populiaraus JAV komiko Johno Oliverio dėmesio. Sekmadienį HBO televizijos satyrinėje laidoje „Last Week Tonight with John Oliver“ šiai reklamai buvo skirtas atskiras siužetas. JAV šią laidą žiūri milijonai žiūrovų, tačiau ji yra žinoma ir naujas temas diktuoja visame pasaulyje. Vilniaus reklamą J. Oliveris pavadino drąsia ir pripažino, kad jei ne reklama, Lietuva jo laidoje tikriausiai nebūtų paminėta.
Dvi dešimtis milijonų amerikiečių skaitytojų turintis portalas „Quartz“ straipsnyje „Johnas Oliveris aiškina Lietuvos keistosios „G taško“ turizmo kampanijos genialumą“ rašė: „Sukurti turizmo šūkį, kuris vilioja keliautojus, skamba ne banaliai ir yra pakankamai išsiskiriantis, kad įsimintų, yra sudėtinga užduotis netgi geriausiai įsitvirtinusioms kelionių destinacijoms.“
Iškart po J. Oliverio laidos „Google“ paieškos platforma užfiksavo daugiau nei dešimt kartų išaugusį JAV gyventojų susidomėjimą Vilniumi.
Vilniaus kampanija jau sulaukė pasaulio lygio reklamos profesionalų įvertinimo. Vienas autoritetingiausių pasaulyje reklamos profesionalų žurnalas „Lürzer’s Archive“ Vilniaus reklamą išrinko geriausia šią savaitę pasirodžiusia reklamų pasaulyje. Šiame žurnale publikuojamos reklamos yra pasaulio kūrybos „grietinėlė“ – geriausi pavyzdžiai, iš kurių įkvėpimo semiasi viso pasaulio reklamos agentūros.
Lietuvos parlamento narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo uždrausti LRT televizijai transliuoti azartinius lošimus.
„Nors LRT gauna finansavimą iš valstybės biudžeto ir jie pažadėjo, kad neberodys reklamos, tačiau vis tiek transliuoja „Keno loto“ ir „Jėga loto“ lošimus. Abejoju, ar tokie lošimai turi didelę pridėtinę vertę visuomenei. Juk absoliuti dauguma žmonių nieko iš to nelaimi ir geriau tuos pinigus panaudotų kilnesniems tikslams“, – teigia parlamentaras, įregistravęs įstatymo pataisą, uždrausiančią LRT transliuoti azartinius lošimus.
Jis pastebi, kad šiemet iš valstybės biudžeto LRT numatyta skirti 39 mln. eurų.
„LRT yra uždrausta rodyti azartinių lošimų reklamą, uždrausta organizuoti lošimus, bet neuždrausta transliuoti. Tai jie tai ir daro. Mūsų šalyje jau taip yra, kad kol juodu ant balto neužrašyta, tai patiems valstybės pareigūnams nepavyksta susimąstyti, ar lošimai atitinka nacionalinio transliuotojo misiją skleisti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją“, – sako K. Masiulis.
Jeigu Seimas pritars, įstatymo pataisa įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Delfi.lt išdrįso paskelbti pasibaisėtiną straipsnį, už kurio turinį portalas neatsako, „nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė“. Išties – juk tai pasikėsinimas į kapitalizmo „šventą karvę“ – reklamą!
Skaitytojas (gal skaitytoja? bijojo pasirašyti?) piktinasi, kad Vasario 16-osios koncertą iš Katedros aikštės transliavusi LNK televizija pasityčiojo iš žiūrovų, nes ne vieną kartą nurtaukė tiesioginę transliaciją ir reklamavo savo programas.
Imtis šio rašinio paskatino labai nekultūringas išpuolis prieš žurnalistą Algimantą Čekuolį. Negalėjau nė įsivaizduoti, kad žurnalistų „kalvės“ vadovas (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas A.Vaišnys) galėtų taip užgauliai ir primityviai viešai koneveikti seną, Lietuvos žurnalistikai ir Atgimimui daug nusipelniusį žmogų, iki šiol išmintingai, populiariai rašantį (kalbantį) aktualiomis temomis. Ypač jeigu, kaip teigia pats užpultasis, tame feisbuke paskelbtame Vaišnio rašinyje daug netiesos.
Kasmet įmonės ir organizacijos įvaizdžio kūrimui išleidžia milijonus litų. Dėmesys sutelkiamas į reklamos ir marketingo kampanijas, dažnai pamirštant pagrindinius elementus, kurie sudaro vertybių bei įvaizdžio formavimo pagrindą.
„Net ir tokioje rinkoje, kur nusistovėjusi milijoninių reklaminių biudžetų tradicija, galima susikurti trokštamą įvaizdį ir neišskiriant atskiros eilutės biudžete – reikia tik prisiminti pačius paprasčiausius dalykus“, – sako Justas Gavėnas, birželio 6 d. Klaipėdoje vyksiančios Lietuvos marketingo asociacijos konferencjos „LiMA Day“ pranešėjas.
„Kiekvienas darbuotojas yra savotiška jungtis tarp kliento ir įmonės, todėl labai svarbu, kad darbuotojai pasižymėtų savybėmis, padedančiomis „parduoti“ entuziazmą, tikėjimą įmone, notavorišką bei efektyvią paslaugą ar prekę“, – teigia J. Gavėnas. Net 70 proc. klientų pasitenkinimo produkto ar paslaugos vartojimu lemia aptarnavimas, todėl geras darbuotojas yra tinkamiausia priemonė kurti įmonės įvaizdį.
Protingas žmogus niekad pernelyg netikės realybe. Tam nereikia būti budistu – juk realybė sukuriama mūsų smegenyse. Ir šiandieninė Lietuva – tik fikcija. Gyvename ne realioje Lietuvoje. Kas yra realybė? Mes gyvename savo galvose sukurtoje Lietuvoje. Kieno – nepastebimai – sukurtoje?
Nenoriu gyventi pasmerktoje šalyje. Tai mane žemina. Juolab kad tas pasmerktumas – psichikos reiškinys. Tai žemina visus lietuvius. Noriu suprasti, kas lemia tą masišką bėgimą iš Lietuvos, kurio negalima paaiškinti jokiomis darbų paieškomis – žmonės, palikę savo vaikus, sutinka spaustis po šešis viename kambaryje Londono priemiesčiuose, ten kankinasi, kovodami su emigranto kompleksu, kad tik nereikėtų gyventi „prakeiktoje Lietuvoje“, savo žemėje. Ir net kankindamiesi rėkia: „Nė už ką negrįšiu į prakeiktą Lietuvą!“
Marketingo komunikacija per kelis dešimtmečius pasikeitė keletą kartų, tad tradicinis marketingas šiuolaikinio žmogaus jau nebeveikia. Milžiniški informacijos srautai vargina vartotojus, jie pradeda ignoruoti įprastus medijos kanalus – televizorius reklamos metu išjungiamas, į reklamą spaudoje ar elektroninėje erdvėje taip pat nebekreipiama dėmesio.
Kaip keičiantis vartojimo įpročiams, pasitelkiant naujas komunikacijos priemones, pelnyti vartotojų pasitikėjimą ir lojalumą verslui – atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bei sprendimo būdų pripažinti Lietuvos marketingo profesionalai ieškojo konferencijoje „LiMADay Šiauliai. Turinio marketingas: menas daryti įtaką“.
Pamažu išsisklaidė nuodingi fejerverkų dūmai. Vien tik Brazilijoje, sako, net dvidešimt tonų jų išmesta į ir taip jau užterštą Žemės atmosferą. Fejerverkinė beprotybė – kas daugiau pašaudys, pasitinkant naujuosius metus, – kasmet vis didėja, plečiasi, nauji rekordai "statomi". Juk naudingas verslas.
Kas mūsų laukia iki kito pakvailiojimo, kai vėl kirsime eglutes ir egles, vieni kitiems siuntinėsime niekam nereikalingas dovanėles (irgi verslas!), skleisime nuodingus dūmus, žalosime paauglius, legalizuosime narkotikus, gersime ir apsirysime (pats pelningiausias verslas!).
2014-ieji bus ne arklio, o tamsių jėgų, kultūros nuosmukio, lietuvių tautos nepaliaujamo nykimo metai. Šviesos tunelio gale dar nematyti. Greičiausiai taip ir uždusime tame tunelyje, nes nuosmukis apėmė visą Vakarų civilizaciją, o mes esame tik mažyčiai jos prievartaujamieji mėgdžiotojai.
Hologramas matome tik kine – kaip technologiją iš tolimos ateities. Bet šiandien tai tampa realybe, kuria jau galime įsitikinti kiekvienas. Prieš didžiąsias metų šventes restoranų tinklas „Soya“ visiems ruošia mažą stebuklą – unikalią, Lietuvoje iki šiol neregėtą trimatę hologramą.
Portalas Slaptai.lt turėjo progą šį reklamos būdą išvysti savo akimis. Skelbiame Slaptai.lt videoreportažą, pasakojantį, kuo originali "SOYA" restoranų reklama.
Bankų specialistams prognozuojant, jog kitais metais Lietuvos ūkis pasieks prieškrizinį 2008-ųjų ekonomikos lygį, tai patvirtina ir apsukų nemažinantys, dar didesniu tempu nei pernai augantys marketingo biudžetai. 2014 metais išlaidas rinkodarai ketina didinti 62,3 proc. marketingo specialistų. Pardavimų skatinimas bei įvaizdžio formavimas ir toliau didės (atitinkamai 72,13 proc. ir 62,3 proc.).
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) atlikta rinkodaros specialistų apklausa rodo, jog marketingas internete ir netradiciniai reklamos sprendimai jau trečius metus neužleidžia pagrindinių pozicijų įmonėms skirstant marketingo biudžetą.
Kodėl į Seimą šį kartą pateko tiek mažai naujų politinių darinių? Kodėl nesėkmę patyrė tautininkai? Kur slypi LLRA stiprybė? Kokio įvaizdžio konservatoriams būtų sunku atsikratyti, net jeigu jie to norėtų? Kokią klaidą televiziniuose debatuose padarė Neringa Venckienė?
Kodėl lietuviai dabar nepritaria AE statyboms? Ar tikrai mus įbaugino Fukušimos tragedija? Ar „juodosios buhalterijos” byla suteikia Darbo partijai populiarumo? Kodėl smuktelėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingai?
Į šiuos klausimus atsako Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” direktorius VladasGAIDYS. Su “VILMORUS” vadovu Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras VISOCKAS.
„Laisvosios bangos“ redakcijos etikos kodeksas ne pirmas toks, bet gal pirmas, apie kurį taip viešai paskelbta ir taip drąsiai įsipareigota jo laikytis, perduodant dalį „kontrolieriaus“ vaidmens ir Lietuvos žurnalistų sąjungai. Todėl susitikus su radijo stoties žurnalistų tarybos vadovu, cukrų kavoje bemaišant pirmas klausimas kyla natūraliai…
Kodėl?
Audrys Antainaitis. Todėl, kad iš esmės kuriame naują produktą. „Laisvoji banga“ yra atsinaujinęs, galima sakyti visiškai naujas radijas, nepaisant to, kad turi jau 19-os metų istoriją. Į stotį atėjo didžiulė nauja komanda, kuri susijungė su jau buvusia ir nusprendė kurti naują informacinį-muzikinį radiją su stipriomis žiniomis, stipriomis analitinėmis laidomis. Ėmėme mąstyti, kuo mes būsime kitokie. Šių dienų žurnalistikoje mes būsime kitokie elgdamiesi garbingai, sąžiningai ir etiškai. Pirmiausiai patys sau pasakėme – nepardavinėsime laidų ir nedarysime slaptos reklamos laidose.
