Airijos duomenų apsaugos komisaro tarnyba pradėjo pirmąjį „Google“ tyrimą. Airijos prievaizdai tirs, kaip JAV interneto milžinas naudoja asmeninius vartotojų duomenis reklamai.
 
Pasak tarnybos, tyrimas pradėtas dėl didelio kiekio paraiškų, nukreiptų prieš bendrovę, ir tai, kaip ji elgiasi su vartotojų duomenimis, praneša „Reuters“.
 
Kaip teigia vienos iš paraiškų autoriai, interneto naršyklės „Brave“ kūrėjai, kai žmogus apsilanko interneto svetainėje, asmeniniai to žmogaus duomenys, jam pačiam to nežinant, per „Google“ nukeliauja dešimtims ir šimtams kitų bendrovių.
 
Tyrimo metu tikimasi nustatyti, ar „Google“ laikosi pernai priimto ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
 
Airijos institucijos tiria „Google“, nes bendrovė būtent šioje šalyje yra įkūrusi savo būstinę Europoje. Būstines Senajame žemyne yra įkūrusios ir kelios kitos technologijų milžinės, kaip „Facebook“.
 
Anksčiau gegužę Airijos tarnybos atskleidė, kad iš viso yra atliekami net 17 didelių technologijų bendrovių tyrimai. Tarp tiriamųjų – „Twitter“, „LinkedIn“, „Apple“, „Facebook“ ir „Facebook“ priklausantys „WhatsApp“ bei „Instagram“.
 
Pagal BDAR, reguliuotojai už pažeidimus gali skirti baudas, siekiančias iki 4 proc. bendrovės pajamų arba 20 mln. eurų, jei 4 proc. pajamų nesiekia šios sumos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.23; 04:00

Erotika. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus taryba trečiadienio posėdyje svarstys rezoliuciją dėl viešosios įstaigos „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės atšaukimo iš užimamų pareigų.

Rezoliucijoje teigiama, kad I. Romanovskienės veikla turėtų būti vertinama neigiamai, atsižvelgiant į „Vilniui – Lietuvos sostinės įvaizdžiui daromą negrįžtamą žalą tarptautiniu mastu“.

Rezoliuciją atleisti Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos „Go Vilnius” vadovę rugpjūčio pradžioje pranešė įregistravusi Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).

Kaip anksčiau rašė ELTA, sąjunga teigė, kad rezoliuciją įregistravo po konsultacijų su kitomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijomis.

„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad „Go Vilnius”, kurioje dirba 39 darbuotojai ir metinis įstaigos veiklos biudžetas siekia 2,5 mln. eurų, lėšos panaudojamos neefektyviai.

Remiantis „Go Vilnius” pateikta informacija, Vilnius pagal „Financial Times” fDi indeksą iškrito iš TOP 10 pagal palankumą verslui ir susisiekimo galimybes, kai anksčiau užėmė 5 poziciją, kitose kategorijose taip pat matomas ženklus kritimas“, – buvo rašoma Lietuvos laisvės sąjungos pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad iki šiol įstaiga nėra įvedusi aiškių savo veiklos vertinimo kriterijų ir tik dabar atlieka viešąjį pirkimą, kurio laimėtojas turėtų juos suformuoti.

Pranešime pažymima, kad savivaldybės įmonė „Go Vilnius” nuo rugpjūčio 9 d., iš karto po pasaulyje minimos Tarptautinės orgazmo dienos, paleido kontraversišką reklamą „Vilnius – G-Spot of Europe“.

Lietuvos vardas Katedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šie Vilniaus tarybos nariai pasipiktino dėl to, kad Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje buvo paleista Vilniaus reklaminė kampanija, kurioje miestas pristatomas kaip „Europos G taškas“. Vilnius pristatomas kaip „vieta, kurią sunku rasti, tačiau kai randi – tai nuostabu“.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pareiškė, kad reklama stiprina Vilniaus, kaip sekso turizmo miesto, įvaizdį ir išnaudoja reklamai moters lytiškumą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad sostinę kaip „Europos G tašką“ vaizduojanti reklama yra geriausia kada nors sukurta reklama tarptautinei rinkai.

Miesto meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle „Facebook“ yra išreiškęs paramą I. Romanovskienės vadovaujamos įstaigos veiklai.

„Kuriami raštai pirmiausiai pašalinti „Go Vilnius“ vadovę, (…) mat labai naudinga per miesto tarybos posėdį sudeginti porą valandų tokiems politiniams žaidimams ir trukdyti kurti miestui naudingus darbus.

Akivaizdu, kad tamsos šaukliams inkviziciniai raganų laužai prieš popiežiaus vizitą atrodytų labiau deramas dalykas, nei normalus, kūrybingas, laisvas miesto gyvenimas“, – savo nuomonę dėstė R. Šimašius.

Premjeras Saulius Skvernelis reklaminę kampaniją pavadino keistu reklaminiu būdu. Tačiau, pabrėžė premjeras, pasirinktas sostinės prisistatymo užsienyje būdas yra vilniečių reikalas, o pati kampanijos idėja neperžengia nei moralės, nei teisės ribų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 08:00

zurnalistas_zmogus
Žurnalistas – taip pat žmogus. Slaptai.lt nuotr.

Įgyvendindama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas Vyriausybė ėmėsi žiniasklaidos skaidrinimo. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, deklaruoti savo turtą ir pajamas turės ne tik žiniasklaidos priemonių savininkai, bet ir patys žurnalistai.

„Norime apsaugoti žurnalistus nuo kaltinimų ir spekuliatyvios informacijos. Todėl reikia, kad turtą ir pajamas deklaruotų ne tik žiniasklaidos savininkai, įmonių vadovai, bet ir patys žurnalistai“, – trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Siūloma, kad žurnalistai apie galimą interesų konfliktą praneštų tiesioginiams savo vadovams.

„Susikurtų savireguliacijos mechanizmas, nes žurnalistas turėtų pranešti vyriausiajam redaktoriui, kad negali rašyti viena ar kita tema“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

Premjeras pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės turės žymėti reklamą, jeigu tai susiję su verslu. „Taip pat turi būti viešinama, jeigu žiniasklaidos priemonė priklauso verslo grupei. Jei rodomas reportažas, informacija turi būti pažymėta, kad tai tiesiogiai susiję su vienokiu ar kitokiu verslu – statybų, tabako ir kita“, – sakė premjeras.

S. Skvernelis taip pat priminė, kad svarbus pataisų klausimas išlieka partijų finansavimas. Taip pat numatytas ir Lobizmo įstatymo keitimas, pasak premjero, jame turi būti daugiau aiškumo bei skaidrumo.

zurnalistai_2
Žurnalistinis plakatas. Slaptai.lt nuotr.

„NSGK tyrimo išvados pirmiausia susijusios su partijų finansavimo klausimu. Yra daug siūlymų dėl institucijos, kuri galėtų vykdyti priežiūrą ir nustatytų atsakomybę asmenims, kurie bando neteisėtai finansuoti partijas“, – dėstė premjeras.

Naujus pasiūlymus, inicijuotus NSGK tyrimo, Vyriausybė Seimui pateiks dar rudens sesijoje. „Esame apsibrėžę maksimaliai trumpus terminus – rugsėjo mėnesį turėtų būti pateikti dokumentai Vyriausybei. Po to vyks diskusija su suinteresuotais asmenimis – ji tikrai nebus lengva. Mes Seimui žadame projektus arba įstatymų paketus, kuriuos reikia pateikti rudens sesijoje“, – teigė S. Skvernelis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas sulaukė viso Seimo pritarimo. Birželio 5 d. NSGK išvadoms pritarė 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. NSGK tyrime nurodoma, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams.

Taip pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms. Tyrimą baigusiam NSGK pavesta atlikti ir parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.30; 07:20

Vilnius džiaugiasi sėkmingai startavusia reklama, didžiuliu dėmesiu, JAV komiko komplimentais ir reklamos profesionalų įvertinimu. „Go Vilnius“ nuotr.

Vilnius džiaugiasi sėkmingai startavusia reklama, didžiuliu dėmesiu, JAV komiko komplimentais ir reklamos profesionalų įvertinimu. Pasirodo, per pirmąsias reklamos kampanijos „Vilnius – G-spot of Europe“ dienas svetainėje www.vilniusgspot.com apsilankė daugiau nei 48 tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Daugiausiai užsienio lankytojų sulaukta iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir JAV. Vaizdo klipų peržiūros viršija 200 tūkstančių. Dėmesys kampanijai nemažėja ir socialiniuose tinkluose, teigiama „Go Vilnius“ pranešime.

Garsioji Vilniaus reklamos kampanija „Vilnius – G-spot of Europe“ mobilizavo pasaulio žiniasklaidos dėmesį Lietuvos sostinei ir paskatino kalbėti ne tik apie pačią reklamą, bet ir apie Vilnių kaip kelionių kryptį. Praėjusį savaitgalį Vilnius atsirado ne tik solidžiausių Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių leidinių puslapiuose, bet ir milijonus gerbėjų visame pasaulyje turinčio JAV komiko Johno Oliverio laidoje.

Reklamos efektyvumą pripažino garsiuosius Rygos įvaizdžio vaizdo klipus sukūrusių gamybos namų „Nonsense.tv“ vadovas Augustinas Katilius. Jis sakė: „Sveikinu Vilnių su G-taško kampanija. Kampanijos tikslas – kelti susidomėjimą miestu ir panašu, kad tai veikia. Taip pat panašu, kad tai yra labai efektyvi reklama, turint omenyje gamybos sąnaudas ir pasiektą poveikį. Taip, ji sulauks ir negatyvių atsiliepimų, bet nieko nėra blogiau kampanijai kaip jokie atsiliepimai. Taigi reziumuojant – tai pasisekusi kampanija, kuri yra tiek nepadori, kiek mes patys esame (pagal „sugedimo“ laipsnį). Nemačiau kitos tokios intriguojančios kampanijos, reklamuojančios Vilnių arba šalį.“

„Dabar yra pats laikas aplankyti Vilnių – Europos G tašką“, – penktadienį parašė vienas solidžiausių Jungtinės Karalystės dienraščių „Telegraph“, pateikdamas stilizuotą Vilniaus žemėlapį bei rekomendacijas, kur apsistoti, ką nuveikti ir pamatyti. Pirmadienį Vilnių kaip kelionės kryptį pristatė Prancūzijos „Le Figaro“.

Seksualioji Vilniaus reklama. „Go Vilnius“ nuotr.

Anot „Go Vilnius“ pranešimo, pasaulio susidomėjimą Vilniumi dar pakurstė tai, kad sostinės reklama pastarosiomis dienomis sulaukė populiaraus JAV komiko Johno Oliverio dėmesio. Sekmadienį HBO televizijos satyrinėje laidoje „Last Week Tonight with John Oliver“ šiai reklamai buvo skirtas atskiras siužetas. JAV šią laidą žiūri milijonai žiūrovų, tačiau ji yra žinoma ir naujas temas diktuoja visame pasaulyje. Vilniaus reklamą J. Oliveris pavadino drąsia ir pripažino, kad jei ne reklama, Lietuva jo laidoje tikriausiai nebūtų paminėta.

Dvi dešimtis milijonų amerikiečių skaitytojų turintis portalas „Quartz“ straipsnyje „Johnas Oliveris aiškina Lietuvos keistosios „G taško“ turizmo kampanijos genialumą“ rašė: „Sukurti turizmo šūkį, kuris vilioja keliautojus, skamba ne banaliai ir yra pakankamai išsiskiriantis, kad įsimintų, yra sudėtinga užduotis netgi geriausiai įsitvirtinusioms kelionių destinacijoms.“

Iškart po J. Oliverio laidos „Google“ paieškos platforma užfiksavo daugiau nei dešimt kartų išaugusį JAV gyventojų susidomėjimą Vilniumi.

Vilniaus kampanija jau sulaukė pasaulio lygio reklamos profesionalų įvertinimo. Vienas autoritetingiausių pasaulyje reklamos profesionalų žurnalas „Lürzer’s Archive“ Vilniaus reklamą išrinko geriausia šią savaitę pasirodžiusia reklamų pasaulyje. Šiame žurnale publikuojamos reklamos yra pasaulio kūrybos „grietinėlė“ – geriausi pavyzdžiai, iš kurių įkvėpimo semiasi viso pasaulio reklamos agentūros.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.15; 07:00

Lietuvos parlamento narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo uždrausti LRT televizijai transliuoti azartinius lošimus.

„Nors LRT gauna finansavimą iš valstybės biudžeto ir jie pažadėjo, kad neberodys reklamos, tačiau vis tiek transliuoja „Keno loto“ ir „Jėga loto“ lošimus. Abejoju, ar tokie lošimai turi didelę pridėtinę vertę visuomenei. Juk absoliuti dauguma žmonių nieko iš to nelaimi ir geriau tuos pinigus panaudotų kilnesniems tikslams“, – teigia parlamentaras, įregistravęs įstatymo pataisą, uždrausiančią LRT transliuoti azartinius lošimus.

Jis pastebi, kad šiemet iš valstybės biudžeto LRT numatyta skirti 39 mln. eurų.

„LRT yra uždrausta rodyti azartinių lošimų reklamą, uždrausta organizuoti lošimus, bet neuždrausta transliuoti. Tai jie tai ir daro. Mūsų šalyje jau taip yra, kad kol juodu ant balto neužrašyta, tai patiems valstybės pareigūnams nepavyksta susimąstyti, ar lošimai atitinka nacionalinio transliuotojo misiją skleisti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją“, – sako K. Masiulis.

Jeigu Seimas pritars, įstatymo pataisa įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.01; 18:00

Delfi.lt išdrįso paskelbti pasibaisėtiną straipsnį, už kurio turinį portalas neatsako, „nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė“. Išties – juk tai pasikėsinimas į kapitalizmo „šventą karvę“ – reklamą!

Skaitytojas (gal skaitytoja? bijojo pasirašyti?) piktinasi, kad Vasario 16-osios koncertą iš Katedros aikštės transliavusi LNK televizija pasityčiojo iš žiūrovų, nes ne vieną kartą nurtaukė tiesioginę transliaciją ir reklamavo savo programas. 

Continue reading „Už šio rašinio turinį neatsakau“

Imtis šio rašinio paskatino labai nekultūringas išpuolis prieš žurnalistą Algimantą Čekuolį. Negalėjau nė įsivaizduoti, kad žurnalistų „kalvės“ vadovas (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas A.Vaišnys) galėtų taip užgauliai ir primityviai viešai koneveikti seną, Lietuvos žurnalistikai ir Atgimimui daug nusipelniusį žmogų, iki šiol išmintingai, populiariai rašantį (kalbantį) aktualiomis temomis. Ypač jeigu, kaip teigia pats užpultasis, tame feisbuke paskelbtame Vaišnio rašinyje daug netiesos.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ar įmanoma išmesti televizorių?“

Kasmet įmonės ir organizacijos įvaizdžio kūrimui išleidžia milijonus litų. Dėmesys sutelkiamas į reklamos ir marketingo kampanijas, dažnai pamirštant pagrindinius elementus, kurie sudaro vertybių bei įvaizdžio formavimo pagrindą.

„Net ir tokioje rinkoje, kur nusistovėjusi milijoninių reklaminių biudžetų tradicija, galima susikurti trokštamą įvaizdį ir neišskiriant atskiros eilutės biudžete – reikia tik prisiminti pačius paprasčiausius dalykus“, – sako Justas Gavėnas, birželio 6 d. Klaipėdoje vyksiančios Lietuvos marketingo asociacijos konferencjos „LiMA Day“ pranešėjas.

„Kiekvienas darbuotojas yra savotiška jungtis tarp kliento ir įmonės, todėl labai svarbu, kad darbuotojai pasižymėtų savybėmis, padedančiomis „parduoti“ entuziazmą, tikėjimą įmone, notavorišką bei efektyvią paslaugą ar prekę“, – teigia J. Gavėnas. Net 70 proc. klientų pasitenkinimo produkto ar paslaugos vartojimu lemia aptarnavimas, todėl geras darbuotojas yra tinkamiausia priemonė kurti įmonės įvaizdį.

Continue reading „Aštuonios svarbiausios darbuotojo savybės, kuriančios įmonės įvaizdį“

Protingas žmogus niekad pernelyg netikės realybe. Tam nereikia būti budistu – juk realybė sukuriama mūsų smegenyse. Ir šiandieninė Lietuva – tik fikcija. Gyvename ne realioje Lietuvoje. Kas yra realybė? Mes gyvename savo galvose sukurtoje Lietuvoje. Kieno – nepastebimai – sukurtoje?

Nenoriu gyventi pasmerktoje šalyje. Tai mane žemina. Juolab kad tas pasmerktumas – psichikos reiškinys. Tai žemina visus lietuvius. Noriu suprasti, kas lemia tą masišką bėgimą iš Lietuvos, kurio negalima paaiškinti jokiomis darbų paieškomis – žmonės, palikę savo vaikus, sutinka spaustis po šešis viename kambaryje Londono priemiesčiuose, ten kankinasi, kovodami su emigranto kompleksu, kad tik nereikėtų gyventi „prakeiktoje Lietuvoje“, savo žemėje. Ir net kankindamiesi rėkia: „Nė už ką negrįšiu į prakeiktą Lietuvą!“

Continue reading „Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą“

Marketingo komunikacija per kelis dešimtmečius pasikeitė keletą kartų, tad tradicinis marketingas šiuolaikinio žmogaus jau nebeveikia. Milžiniški informacijos srautai vargina vartotojus, jie pradeda ignoruoti įprastus medijos kanalus – televizorius reklamos metu išjungiamas, į reklamą spaudoje ar elektroninėje erdvėje taip pat nebekreipiama dėmesio.

Kaip keičiantis vartojimo įpročiams, pasitelkiant naujas komunikacijos priemones, pelnyti vartotojų pasitikėjimą ir lojalumą verslui – atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bei sprendimo būdų pripažinti Lietuvos marketingo profesionalai ieškojo konferencijoje „LiMADay Šiauliai. Turinio marketingas: menas daryti įtaką“.

Continue reading „Rinkodaros specialistai: tegyvuoja naujas karalius – turinys“

Pamažu išsisklaidė nuodingi fejerverkų dūmai. Vien tik Brazilijoje, sako, net dvidešimt tonų jų išmesta į ir taip jau užterštą Žemės atmosferą. Fejerverkinė beprotybė – kas daugiau pašaudys, pasitinkant naujuosius metus, – kasmet vis didėja, plečiasi, nauji rekordai "statomi". Juk naudingas verslas.

Kas mūsų laukia iki kito pakvailiojimo, kai vėl kirsime eglutes ir egles, vieni kitiems siuntinėsime niekam nereikalingas dovanėles (irgi verslas!), skleisime nuodingus dūmus, žalosime paauglius, legalizuosime narkotikus, gersime ir apsirysime (pats pelningiausias verslas!).

2014-ieji bus ne arklio, o tamsių jėgų, kultūros nuosmukio, lietuvių tautos nepaliaujamo nykimo metai. Šviesos tunelio gale dar nematyti. Greičiausiai taip ir uždusime tame tunelyje, nes nuosmukis apėmė visą Vakarų civilizaciją, o mes esame tik mažyčiai jos prievartaujamieji mėgdžiotojai.

Continue reading „Naujo pavergimo įrankiai“

Hologramas matome tik kine – kaip technologiją iš tolimos ateities. Bet šiandien tai tampa realybe, kuria jau galime įsitikinti kiekvienas. Prieš didžiąsias metų šventes  restoranų tinklas „Soya“ visiems ruošia mažą stebuklą – unikalią, Lietuvoje iki šiol neregėtą trimatę hologramą.

Portalas Slaptai.lt turėjo progą šį reklamos būdą išvysti savo akimis. Skelbiame Slaptai.lt videoreportažą, pasakojantį, kuo originali "SOYA" restoranų reklama.

Continue reading „Restoranų tinklo „SOYA“ reklama – portalo Slaptai.lt kadruose“

Bankų specialistams prognozuojant, jog kitais metais Lietuvos ūkis pasieks prieškrizinį 2008-ųjų ekonomikos lygį, tai patvirtina ir apsukų nemažinantys, dar didesniu tempu nei pernai augantys marketingo biudžetai. 2014 metais išlaidas rinkodarai ketina didinti 62,3 proc. marketingo specialistų. Pardavimų skatinimas bei įvaizdžio formavimas ir toliau didės (atitinkamai 72,13 proc. ir 62,3 proc.).

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) atlikta rinkodaros specialistų apklausa rodo, jog marketingas internete ir netradiciniai reklamos sprendimai jau trečius metus neužleidžia pagrindinių pozicijų įmonėms skirstant marketingo biudžetą.

Continue reading „Internetas ir netradiciniai sprendimai dominuos 2014 metų rinkodaros biudžetuose“

gaidys_vilmorus_1

Kodėl į Seimą šį kartą pateko tiek mažai naujų politinių darinių? Kodėl nesėkmę patyrė tautininkai? Kur slypi LLRA stiprybė? Kokio įvaizdžio konservatoriams būtų sunku atsikratyti, net jeigu jie to norėtų? Kokią klaidą televiziniuose debatuose padarė Neringa Venckienė?

Kodėl lietuviai dabar nepritaria AE statyboms? Ar tikrai mus įbaugino Fukušimos tragedija? Ar „juodosios buhalterijos“ byla suteikia Darbo partijai populiarumo? Kodėl smuktelėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingai?

Į šiuos klausimus atsako Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas GAIDYS. Su “VILMORUS”  vadovu Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys: “Lietuvos rinkėjų susidomėjimas politikos naujokais ženkliai sumažėjęs”“

audrys_antanaitis

„Laisvosios bangos“ redakcijos etikos kodeksas ne pirmas toks, bet gal pirmas, apie kurį taip viešai paskelbta ir taip drąsiai įsipareigota jo laikytis, perduodant dalį „kontrolieriaus“ vaidmens ir Lietuvos žurnalistų sąjungai. Todėl susitikus su radijo stoties žurnalistų tarybos vadovu, cukrų kavoje bemaišant pirmas klausimas kyla natūraliai…

Kodėl?

Audrys Antainaitis. Todėl, kad iš esmės kuriame naują produktą. „Laisvoji banga“ yra atsinaujinęs, galima sakyti visiškai naujas radijas, nepaisant to, kad turi jau 19-os metų istoriją. Į stotį atėjo didžiulė nauja komanda, kuri susijungė su jau buvusia ir nusprendė kurti naują informacinį-muzikinį radiją su stipriomis žiniomis, stipriomis analitinėmis laidomis. Ėmėme mąstyti, kuo mes būsime kitokie. Šių dienų žurnalistikoje mes būsime kitokie elgdamiesi garbingai, sąžiningai ir etiškai. Pirmiausiai patys sau pasakėme – nepardavinėsime laidų ir nedarysime slaptos reklamos laidose.

Continue reading „Audrys Antanaitis: „Būsime kitokie elgdamiesi garbingai, sąžiningai ir etiškai““

demesys_mmm

Daž­nai žmo­nės pa­klau­sia, už ko­kią par­ti­ją bal­suo­ti. Juk vi­si kan­di­da­tai gra­žiai ir ne­re­a­liai ža­da, o kai su­tei­kia­mas man­da­tas, ta­da rū­pi­na­si tik sa­vo as­me­ni­niais ar­ba siau­ros ver­slo gru­pės, par­ti­jos reikalais, o ne vi­suo­me­nės vie­šuo­ju in­te­re­su, nau­da. Šiame straips­nyje ne­pa­sa­ky­siu, už ką bal­suo­ti, bet pa­pro­tin­ti, ma­nau, rei­kia.

Pir­miau­sia, tik­rai ne­rei­kia bal­suo­ti už tuos kan­di­da­tus, ku­rie iki šleikš­tu­lio šmė­žuo­ja re­kla­mo­se. Leis­da­mi mil­ži­niš­kus pi­ni­gus re­kla­mi­niam „ma­ka­ro­nų ka­bi­ni­mui“, su­pran­ta­ma, už juos tu­rės ati­dirb­ti, iš­lai­das su­si­grą­žin­ti. Jei kal­ba­me apie da­bar­ti­nius Sei­mo na­rius, ku­rie to­liau no­ri pa­si­lik­ti Sei­me, svar­bu pa­tiems pa­si­do­mė­ti, ką jie nu­vei­kė bū­da­mi jame, su­ži­no­ti ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų nuo­mo­nę. Tuos, ku­rie dar nė­ra bu­vę Sei­mo na­riais ir kan­di­da­tuo­ja, taip pat ga­li­ma pa­tik­rin­ti pa­gal tai, ką jie nu­vei­kė kaip vi­suo­me­ni­nin­kai, ko­kius dar­bus at­li­ko dar ne­bū­da­mi Sei­mo na­riais, ko­kias idė­jas, veik­las vyk­dė.

Continue reading „Ar kandidatų į Seimą reklama pagaliau suveiks priešingai?“

v.visockas_slaptai.lt

Gyvenome visuotinio melo pasaulyje. Penkiasdešimt metų mums buvo nusikalstamai meluojama. Penkiasdešimt metų mes nusikalstamai melavome. Viską reikėjo perrašyti. Perrašėme: istoriją, politiką, kultūrą…

Ar dabar melo mažiau? Na žinote! To jau perdaug! Argi jūs nematote, kad dabar nėra draudžiamų temų, drąsiai galite sakyti ir rašyti tiesą!? Gyvename laisvoje Lietuvoje ir šio gyvenimo negalima net palyginti su sovietmečiu! Tūlas patriotas tikriausiai maždaug tokiais žodžiais reaguos į mano klausimą: ar dabar melo mažiau?

O aš manau, kad ir dabar gyvename visuotinio melo pasaulyje. Ir dabar dar kartą bandoma perrašyti istorija. Mums tenka skaityti jau trečią ir pasaulio, ir Lietuvos istorijos variantą. Taip buvo visada, taip visada ir bus, deja.

Continue reading „Viskam turėtų būti saikas ir ribos“

KubiliusDegutiene

Dau­giau­sia lė­šų iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio su­rin­kę kon­ser­va­to­riai tei­gia, kad pa­na­šią su­mą iš­lei­do su tuo su­si­ju­siai in­for­ma­ci­nei kam­pa­ni­jai.

Ne­ofi­cia­lio­mis ži­nio­mis, val­dan­čio­ji kon­ser­va­to­rių par­ti­ja tam iš­lei­do apie 700 tūkst. li­tų.

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pra­ėju­sią sa­vai­tę pra­ne­šė, kad par­ti­joms gy­ven­to­jų skir­ta mo­kes­čio da­lis sie­kia 1 mln. 946 tūkst. 915 li­tų, o TS-LKD su­rink­ta da­lis di­džiau­sia – jai 1 proc. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) sky­rė 7,8 tūkst. žmo­nių, ben­dra su­ma sie­kia 504 tūkst. 984 li­tus. Va­di­na­si, iš­lai­dos re­kla­mai buvo ge­rokai didesnės už gau­tas pa­ja­mas.

Continue reading „Konservatorių reklaminei kampanijai pinigų netrūksta“

dainius_radzevicius_1

Gavau vieną laišką. Kaip LRT Tarybos narys. Gavo jį ir daugiau LRT darbuotojų.

Taryba, tikiuosi, jo tikrai nesvarstys, nes tai laiškas, kuris nieko bendra su viešuoju interesu, manau, neturi.

Bet šis laiškas yra labai simptomiškas. Tokių reguliariai tenka gauti ir iš nevyriausybinių organizacijų, ir iš valstybinių įstaigų.

Kai tik nepatenkini tokio prašymo ar paaiškini, kad nereikia painioti “š” ir bandelės, paprastai sulauki tam tikro nusivylimo. Kartais net pykčio. Visų pirma, prieš paskelbdamas viešai minėtą laišką pabandžiau jį nuasmeninti. Bet ne tiek, kad dingtų esmė.

Continue reading „Išreklamuotas pilietiškumas – “pakazucha” ar tikras noras dirbti žmonėms?“

vytautas_visockas_1

Galvojau, gal tik aš įžvelgiu idiotizmą, didžiulę nepagarbą žiūrovui, kai Lietuvos televizijoje dešimtis kartų į tiesiogines ir kitokias laidas brukami visos savaitės laidų anonsai.

Ne tik Lietuvos televizijoje, kurią aš remiu finansiškai, – ir komercinėse, bet pastarosios daugeliu atvejų man ne tik dėl to nepriimtinos, aš jų beveik nežiūriu dėl banalybių, lėkštumo, nesaikingo darkymosi. Vien tik Jogaila Morkūnas ko vertas! Tačiau visuomeninei televizijai, manau, mes keliame, privalome kelti visai kitokius, žymiai aukštesnius reikalavimus. Juk ją formuoja, stebi ir vertina ne tik žiūrovas, bet ir dešimtys visokių direktorių, tarybos narių, redaktorių.

Continue reading „Anonsuojama iki vėmulio, iki gilaus protesto“