Prancūzijos teismai nagrinės apie 50 bylų, susijusių su protesto akcijomis per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Bjarice. Tai ketvirtadienį pranešė Bajono miesto, kuriame įvyko kelios manifestacijos, prokuroras Samuelis Vuelta Simonas.
 
„Iki gruodžio bus išnagrinėta maždaug 50 bylų“, – cituoja jį naujienų agentūra AFP. Kaip paaiškino prokuroras, kai kurios bylos susijusios su manifestantų smurtu prieš pareigūnus, taip pat su ginklų radimu pas protestuotojus.
 
AFP žiniomis, per protesto akcijas trijuose netoli Bjarico esančiuose miestuose – Bajone, Andajuje ir Uriune – buvo sulaikyti 168 žmonės.
Didžiojo septyneto viršūnių susitikimas vyko Bjarice rugpjūčio 24-26 dienomis.
 
G7 – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų.
 
Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.30; 08:00

Demonstrantai Meksiko gatvėse reikalavo teisingumo įtariamų seksualinių nusikaltimų aukoms. EPA-ELTA nuotr.
Vėlų penktadienio vakarą Meksikos sostinėje kilo riaušės, kai protestuoti dėl smurto prieš moteris į gatves išėjo šimtai miesto gyventojų.
 
Demonstracijos kilo po to, kai per pastarąsias dvi savaites dvi paauglės pranešė buvusios išprievartautos Meksikos miesto policijos pareigūnų.
 
Rugpjūčio 3-iosios vakarą 17-metę meksikietę, jai keliaujant namo, esą išprievartavo keli policininkai. Kito įvykio metu esą policijos pareigūnas muziejuje išprievartavo kitą 16-metę paauglę. Muziejuje mergina atliko praktiką.
 
Meksiko merė Claudia Sheinbaum pranešė, kad nuo pareigų nušalinti šeši policijos pareigūnai.
 
Riaušių metu keliose skirtingose vietose kilo gaisrai. Nuo liepsnų nukentėjo policijos nuovada ir Meksikos nepriklausomybės paminklas. Kaukėmis prisidengusios moterys sunaikino autobusų stotelę ir apgadino kelis policijos automobilius.
 
Sužeista 17 žmonių, tarp kurių – 14 policininkų ir žurnalistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.18; 07:00

Gruzijoje masinio mitingo metu protestuotojai bandė šturmuoti šalies parlamentą dėl to, kad jame kalbą sakė Rusijos parlamentaras Sergejus Gavrilovas. Riaušių malšinimo policija sutrukdė įpykusiems protestuotojams patekti į parlamentą, panaudodama prieš juos ašarines dujas ir gumines kulkas, skelbia BBC.
 
Apie 10 tūkst. žmonių susirinko prie parlamento Gruzijos sostinėje Tbilisyje, kai kuriems iš jų pavyko prasiveržti pro policijos užkardas.
 
S. Gavrilovas ir kiti Rusijos delegatai atvyko dalyvauti Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos (TOA) susitikime. Opozicijai atstovaujantys Gruzijos parlamento nariai paragino šalies žmones protestuoti po to, kai S. Gavrilovas nusprendė pasakyti kalbą iš parlamento pirmininko vietos.
 
Be to, S. Gavrilovas kreipėsi kalbėdamas rusiškai, tuo papiktindamas politikus ir Gruzijos gyventojus.
 
Opozicijos parlamentarai blokavo prezidiumą ir reikalavo parlamento pirmininko, vidaus reikalų ministro ir kitų pareigūnų atsistatydinti dėl incidento. Kaip pranešama, sesija buvo nutraukta ir S. Gavrilovas išvyko iš šalies.
 
Tūkstančiai prie parlamento susirinkusių protestuotojų taip pat ragino atsistatydinti Gruzijos parlamento pirmininką Iraklį Kobachidzę ir kitus pareigūnus. Kai kurie mosavo ES vėliavomis ir plakatais su užrašais „Rusija yra okupantė“.
 
Opozicijai atstovaujantis parlamento narys Giga Bokeria naujienų agentūrai AFP sakė, kad mitingas prie parlamento – „spontaniškas paprastų Gruzijos piliečių protestas“.
 
Per mitingą sužeista keliolika protestuotojų ir kelios dešimtys policijos pareigūnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 04:55

Prancūzijos policija. EPA -ELTA nuotr.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras pirmadienį pradėjo geltonųjų liemenių protestų malšinimo metodų peržiūrą. Geltonųjų liemenių judėjimo rengiami protestai prasidėjo pernai, kai buvo siekiama atšaukti prezidento Emmanuelio Macrono priimtus sprendimus.
 
Vidaus reikalų ministras Christophas Castaneris būdus, kuriais policijai pavyko susidoroti su protestais, parėmė, bet vis tiek subūrė 15 ekspertų komandą, kad šie suformuluotų naują strategiją, kaip susidoroti su panašiomis demonstracijomis.
 
Kai kuriais atvejais protestai Prancūzijoje išaugdavo į mūšį su policija, abi pusės viena kitą kaltino jėgos panaudojimu.
 
C. Castaneris teigė, kad į Molotovo kokteilius policija švelniai atsakyti negali. Jis subūrė prokurorus, sociologus ir saugumo atstovus, kad šie „pateiktų minčių, kaip į nevaldomą smurtą reaguoti tvirtai, bet apsaugoti net ir tuos, kurie smurtinius veiksmus atlieka“.
„Geltonųjų liemenių“ protestai Paryžiaus gatvėse. EPA – ELTA nuotr.
 
Prancūzijoje būdai, kuriais policijai pavyko malšinti geltonųjų liemenių protestus, yra laikomi kontraversiškais. Aktyvistai teigia, kad policijos pasitelkiamos priemonės lemia sunkius sužalojimus ir jų veiksmai yra nereikalingi, smurtiniai.
 
Mėnesio pradžioje protestuotojai surengė sužalotųjų paradą, buvo norima pasmerkti policijos panaudotą jėgą.
 
Vidaus ministerija gegužės viduryje teigė, kad per geltonųjų liemenių protestus buvo sužeisti 2 448 protestuotojai ir 1 797 saugumo pajėgų darbuotojai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 05:00

Danijos policija sekmadienio vakarą ir naktį į pirmadienį per riaušes keliuose Kopenhagos rajonuose sulaikė 23 žmones. Kaip pranešė tviteryje pareigūnai, šeši sulaikytieji tebėra nuovadose. 

Riaušės prasidėjo sekmadienį per dešiniųjų radikalų šalininkų manifestaciją Norebro rajone, kur gyvena daug migrantų. Ją surengė Rasmusas Paludanas, kuris per vieną iš ankstesnių akcijų viešai sudegino Koraną. Policijos žiniomis, R. Paludaną užpuolė jo priešininkai, kilo muštynės, per kurias į pareigūnus ėmė skrieti akmenys. 

Riaušės persimetė į kitus miesto rajonus, taip pat ir į Kristianiją. Policija turėjo panaudoti ašarines dujas, kai demonstrantai padegė barikadas. Taip pat degė šiukšlių konteineriai ir automobiliai. Kaip pranešė Danijos radijas, iš viso kilo 90 gaisrų, iš kurių 70 gali būti susiję su riaušėmis. 

R. Paludanas pareiškė, jog policija nesiėmė pakankamų priemonių, kad apgintų jo žodžio laisvę per manifestaciją. Anot radikalo, kilus riaušėms, jam buvo liepta palikti Norebro rajoną. R. Paludanas taip pat sakė ketinąs antradienį toje pačioje vietoje surengti dar vieną akciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 05:57

Tadžikistano kariuomenėje tarnauja ir moterys. Karinis paradas Dušanbėje.
Per besitęsiantį Kirgizijos ir Tadžikistano pasienio rajonų gyventojų konfliktą buvo sužeistas milicininkas kirgizas. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė Kirgizijos VRM atstovai.

„Milicininkas atgabentas į ligoninę iš susirėmimų vietos pasienyje su kiaurine šautine kojos žaizda“, – sakė jie. Nukentėjusio pareigūno sveikatos būklė patenkinama.

Trečiadienio vakarą iš susirėmimų rajono su šautine žaizda buvo atgabentas dar vienas Kirgizijos gyventojas, jo būklė sunki. Apie Tadžikistano piliečius, nukentėjusius per riaušes, Kirgizijos pareigūnai informacijos kol kas neturi.
Kirgistano vėliava

Tadžikistano atstovų duomenimis, vienas šalies pilietis per susirėmimus pasienyje buvo mirtinai sužeistas.

Padėtis Kirgizijos ir Tadžikistano pasienyje susikomplikavo kovo 13 d., kai prasidėjo Kirgizijos Aksajaus gyvenvietės ir Tadžikistano Mehnatabado kaimo gyventojų susirėmimai. Jiems dingstį davė aplinkkelio tiesimas ginčijamu sienos ruožu. Situaciją pasienyje telefonu jau aptarė dviejų šalių prezidentai, premjerai ir vidaus reikalų ministrai.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.15; 00:30

Prancūzijoje tęsiasi „geltonųjų liemenių“ protestai. EPA – ELTA nuotr.

Savo dvyliktąjį protestų savaitgalį „geltonosios liemenės“ Prancūzijoje vėl mobilizavo dešimtis tūkstančių demonstrantų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį protestuose visoje šalyje dalyvavo 58 600 žmonių – tai buvo maždaug 10 000 mažiau nei prieš savaitę. Keliuose miestuose, pirmiausiai Paryžiuje ir Bordo, neišvengta susirėmimų su policija. Suimta dešimtys asmenų. Šįkart „geltonosios liemenės“ pirmiausiai protestavo prieš „policijos smurtą“.

Demonstrantų kolonai pasiekus Respublikos aikštę Paryžiuje, kai kurie protestuotojai įsivėlė į konfliktą su policija. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Policijos duomenimis, sulaikyta 30 žmonių. Bordo taip pat kilo smurtiniai susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos. Čia suimta 17 asmenų.

Abiejuose miestuose saugumo pajėgos vėl naudojo gumines kulkas, prieš kurių naudojimą „geltonosios liemenės“ nuožmiai protestuoja. Jos argumentuoja, kad guminės kulkos gali sukelti sunkius sužalojimus. Mitingų dalyviai laikė rankose plakatus, kuriuos ragino uždrausti policijai per „geltonųjų liemenių“ protestus naudoti gumines kulkas ir akinamąsias granatas.

Praėjusią savaitę per demonstraciją sunkiai į akį sužeistas „geltonųjų liemenių“ vedlys Jerome’as Rodriguesas mitinge Paryžiuje buvo pasitiktas plojimais. 

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris penktadienį gynė guminių kulkų naudojimą prieš „riaušininkus“. Kartu jis paskelbė, kad už „piktnaudžiavimą“ bus baudžiama. Ministro duomenimis, nuo demonstracijų bangos pradžios lapkritį guminės kulkos buvo panaudotos 9 200 kartų.

„Geltonosios liemenės“ reikalauja prezidento Emmanuelio Macrono atsistatydinimo ir prancūzų perkamosios galios stiprinimo. Vyriausybės pažadai skirti milijardus mokestinėmis ir socialinėms lengvatoms „geltonųjų liemenių“ kol kas nepalenkė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 06:00

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.
Visą mėnesį trukę „geltonųjų liemenių“ protestai dar labiau nusmukdė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumą, rodo sekmadienį paskelbtos apklausos. Tuo tarpu ekspertai tikina, kad prezidentas bus priverstas pakeisti vadovavimo stilių.
 
Šeštadienį apie 66 tūkst. protestuotojų išėjo į Prancūzijos gatves. Protestai, prasidėję dėl vyriausybės planų didinti degalų akcizus, vyko jau penktą šeštadienį iš eilės. Protestuotojų skaičius šią savaitę maždaug perpus sumažėjo, palyginti su praeitu savaitgaliu, todėl galima manyti, kad didžiausia E. Macrono patirta politinė krizė po truputį blėsta.

„Protestai rimsta, tačiau vis dar išlieka stipri neapykanta E. Macrono atžvilgiu“, – sakė Aukštosios socialinių mokslų mokyklos (EHESS) sociologas Hervė Le Brasas.

Prancūzijos viešosios nuomonės instituto „Ifop“ atliktos apklausos duomenys, paskelbti laikraštyje „Journal du Dimanche“, parodė, kad E. Macrono reitingai pastarąjį mėnesį nukrito dar 2 proc., iki 23 proc.

Dalis žmonių, kurie yra „labai nepatenkinti“ E. Macrono vadovavimu, šoktelėjo 6 proc., iki 45 proc.

Daugelis protestuotojų prieštaravo E. Macronui asmeniškai, ragindami jį atsistatydinti ir primindami jo darbą investicinėje bankininkystėje, kaltindami prezidentą pataikavimu šalies elitui.

Kita agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa, kurios duomenys paskelbti trečiadienį, parodė, kad vos 20 proc. respondentų yra patenkinti E. Macrono prezidentavimu.

H. Le Brasas teigė, kad protestai parodė žmonių nepasitenkinimą E. Macrono asmeninėmis savybėmis ir jo vadovavimo stiliumi, kurį kritikai apibūdina kaip arogantišką ir pernelyg atitrūkusį nuo žmonių. „Net jei E. Macronui pavyktų būti šiek tiek kuklesniam, jam bus itin sunku susigrąžinti pasitikėjimą“, – sakė H. Le Brasas.

Tuo tarpu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Pollingvox“ viešųjų ryšių ekspertas Jerome’as Sainte-Marie aptarė E. Macrono vadovavimo pasikeitimą: „Šiam judėjimui („Geltonųjų liemenių“) pavyko parklupdyti vyriausybę, kuri atrodė itin stipri. Dabar žmonės pradėjo pasitikėti savimi, todėl viskas tikrai negrįš į tą padėtį, kurią matėme iki prasidedant protestams. E. Macrono vadovavimo kontekstas kardinaliai pasikeitė.“

Iki šiol E. Macronas save pristatė kaip ryžtingą reformatorių, nepasiduodantį protestuotojų spaudimui. Tačiau „Harris Interaktiv“ viešųjų ryšių analitikas Jeanas-Danielis Levy’is patikino, kad E. Macronas parodė, jog jis yra labiau atviras dialogui negu anksčiau.

„Prezidentas nebūtinai pakeis reformų planą, tačiau jis tikrai turės pakeisti komunikaciją su visuomene“, – E. Macrono ateities perspektyvas apibūdino J.-D. Levy’is.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.17; 06:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po užsitęsusios tylos atsakė į „geltonųjų liemenių“ judėjimo šalininkų reikalavimus. Pirmadienio vakare kreipdamasis į tautą, valstybės vadovas pareiškė, kad šalyje susiklostė nepaprastoji ekonominė ir socialinė padėtis, ir supažindino su priemonėmis, kurios, anot jo, turėtų pagerinti situaciją.


Prancūzijos prezidentas E. Macronas kreipėsi į tautą. EPA-ELTA nuotr.

„Mes atsakysime į šią padėtį stipriomis priemonėmis: spartesniu mokesčių mažinimu, teisingesniu išlaidų valdymu, o ne tik jų mažinimu“, – paaiškino prezidentas.

Pasak E. Macrono, šaliai reikalinga „esminė reforma“, kuri užtikrintų kompensacijas bedarbiams ir orias pensijas. „Mums reikalingos teisingesnės, paprastos ir suprantamos taisyklės, kurios atlygins už pastangas darbe“, – pažymėjo jis.

Anot prezidento, viena iš svarbiausių naujovių bus minimalaus darbo užmokesčio padidinimas 100 eurų per mėnesį. Dabar šis skaičius sudaro apie 1,5 tūkstančio eurų neatskaičius mokesčių (maždaug 1,2 tūkstančio eurų juos atskaičius). E. Macronas teigė, kad šis žingsnis „nieko nekainuos darbdaviams“.

Prezidentas taip pat paragino darbdavius metų pabaigoje išmokėti darbuotojams premijas. E. Macronas pažadėjo, kad ši suma nebus apmokestinama. Be to, valstybės vadovas pažadėjo panaikinti rinkliavas už išmokas, kurios bus gautos už viršvalandžius 2019 metais.

Prezidentas taip pat paskelbė, kad bus atsisakyta socialinio draudimo mokesčio iš pensininkų, kurie per mėnesį gauna mažiau kaip 2 tūkstančius eurų. Bet kol kas tik 2019 metais. „Pensininkai yra vertinga mūsų tautos dalis“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.

Visus paskelbtus sprendimus Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe`as išdėstys parlamentarams antradienį.

Prezidentas pažadėjo imtis priemonių, kad didelių korporacijų atstovai ir turtingiausi piliečiai prisidėtų prie šalies plėtros. „Aš juos surinksiu ir priimsiu sprendimus šiuo klausimu šią savaitę“, – sakė jis.

Tačiau E. Macronas leido suprasti, kad neketina grąžinti vadinamojo turto mokesčio, ko prašė daugelis „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvių. Pasak jo, dėl to turtingi žmonės išvyktų iš šalies, susilpnėtų ekonomika.

„Mes norime sukurti Prancūziją, kur būtų užtikrintas orumas ir darbas, Prancūziją, kur mūsų vaikai gyventų geriau negu mes“, – pabrėžė prezidentas. 

Prancūzijos vadovas pasmerkė smurtą prieš policiją per protesto akcijas. „Joks pyktis nepateisina išpuolių prieš policiją, žandarus, visuomeninių pastatų ir parduotuvių niokojimo“, – sakė jis. Prezidentas paragino „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvius laikytis rimties ir tvarkos šalyje. „Aš tikiu, kad mes kartu galime rasti išeitį iš krizės“. – pabrėžė E. Macronas.

Prancūzijoje nuo lapkričio 17 d. vyksta „geltonųjų liemenių“ protesto akcijos prieš degalų brangimą, mokesčių didinimą ir pragyvenimo brangimą. Jas dažnai lydi susirėmimai su policija ir riaušės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.11; 07:58

Šeštadienį Prancūzijos sostinėje Paryžiuje bus uždaryta daugybė turistų lankomų vietų, baiminantis dėl smurto per planuojamus antivyriausybinius „geltonų liemenių“ gatvių protestus, informuoja BBC. 

Riaušės Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. EPA-ELTA nuotr.

Policija paragino Paryžiaus Eliziejaus laukuose įsikūrusias parduotuves ir restoranus nedirbti šeštadienį ir pašalinti iš lauko stalus, kėdes ir kitus daiktus. 

Miesto valdžios institucijos teigia stiprinančios garsių lankytinų vietų apsaugą po to, kai per protestus praėjusią savaitę riaušininkai nuniokojo garsiąją Paryžiaus Triumfo arką. 

Kultūros ministro Francko Riesterio teigimu, tarp vietų, kurios šeštadienį bus uždarytos, yra Eifelio bokštas, Luvro ir Orsė muziejai bei operos teatrai. 

Remiantis BBC pranešimais, šeštadienį taip pat buvo atidėta daug futbolo rungtynių. Saugumo sumetimais Paryžiuje šeštadienį bus dislokuota 8 tūkst. policijos pareigūnų ir šarvuotos transporto priemonės. 

Praėjusį šeštadienį Paryžiuje vyko didžiausios per kelis dešimtmečius riaušės. Protestai Prancūzijoje vyksta nuo lapkričio. Demonstracijas paskatino ketinimai didinti benzino ir dyzelino akcizą. Nors po kelias savaites vykusių protestų Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuelis Macronas) nusprendė, kad benzino ir dyzelino akcizas nebus didinamas visus 2019 metus, protestai šalyje gerokai įsisiūbavo ir peraugo į didesnį nepasitenkinimą vyriausybe. Demonstrantai pradėjo protestuoti ir dėl kitų dalykų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.08; 05:30

Suniokoję Triumfo arką, riaušininkai pridarė šimtatūkstantinės žalos. EPA-ELTA nuotr.

Per „geltonųjų liemenių“ protestus riaušininkai Paryžiuje nuniokojo Triumfo arką, pridarydami šimtatūkstantinių nuostolių. Nacionalinės paminklų tarnybos vadovas Philippe’as Belavalas sekmadienio vakarą sakė, kad riaušininkai nusiaubė ekspozicijos patalpas ir sugadino meno kūrinius. Įsibrovėliai, pavyzdžiui, sudaužė ketvirto dešimtmečio gipsinį modelį ir „nukirsdino“ Napoleono biustą iš marmuro. Be to, istorinis monumentas buvo išpaišytas grafičiais.

„Aš manau, kad žala siekia šimtus tūkstančių, gal net milijoną“, – sakė Ph. Belavalas laikraščiui „Le Figaro“. Triumfo arka kelias dienas bus uždaryta lankytojams.

Policija mėgina nustatyti riaušininkus ir, anot Ph. Belavalo, jau turi DNR pėdsakų.

Per „geltonųjų liemenių“ protestus šeštadienį Paryžiuje kilo didelės riaušės. Riaušininkai statė barikadas, padeginėjo automobilius ir daužė langų stiklus. Tvarkos sergėtojai panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

Prezidentas Emmanueli Macronas sekmadienį apžiūrėjo nusiaubtą teritoriją ir apsilankė prie Triumfo arkos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-03

Prancūzijoje – nauji „geltonųjų liemenių“ protestai. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzija svarstys įvesti nepaprastąją padėti, siekiant užkirsti kelią didžiausių riaušių per pastarąjį dešimtmetį pasikartojimui. Pasak vyriausybės atstovo spaudai Benjamino Griveaux, vyriausybė ragina taikius protestuotojus sėsti prie derybų stalo, informuoja „Reuters“.

Šeštadienį grupės kaukėtų jaunų vyrų su metaliniais strypais ir kirviais kėlė neramumus Paryžiuje. Jaunuoliai padeginėjo automobilius ir pastatus.

„Turime svarstyti priemones, kurios užkirstų kelią tokiems incidentams ateityje“, – „Europe 1“ radijui sakė B. Griveaux.

Paklaustas apie galimą nepaprastosios padėties įvedimą, jis patikino, kad prezidentas, premjeras ir vidaus reikalų ministras sekmadienį susitiks ir aptars visas galimas priemones. „Akivaizdu, vyriausybė neleis, kad kiekvienas savaitgalis taptų smurto ritualu“, – tikino jis.

Protestai visoje Prancūzijoje prasidėjo lapkričio 17 d. Protestuotojai blokavo kelius į parduotuves ir gamyklas visoje šalyje.

Paryžiaus institucijų teigimu, agresyvios kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės grupuotės įsitraukė į „geltonųjų liemenių“ protestus Paryžiuje, sukeldamos riaušes. Tuo tarpu vidaus reikalų ministro Christophe’o Castanerio teigimu, dauguma sulaikytų riaušių dalyvių yra paprasti protestuotojai, kuriuos agresyviai elgtis pastūmėjo radikalių grupuočių atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 12:00

Per „geltonųjų liemenių“ protestą Paryžiuje kilo riaušės. EPA-ELTA nuotr.

Per „geltonųjų liemenių“ protestus Paryžiuje Eliziejaus laukų prieigose kilo riaušės. Apie 1 500 „neramumų kurstytojų“ šeštadienį susirėmė su policija, pranešė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris. Suimta dešimtys žmonių. Pačiuose Eliziejaus laukuose apie 200 „geltonųjų liemenių“ protestavo taikiai.

Žmonės gali patekti į Eliziejaus laukus, tačiau bulvaro prieigose vykdomos asmenų kontrolė. Ypač nuožmios riaušės priešpiet vyko prie Triumfo arkos Eliziejaus laukų smaigalyje. Policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas.

Jau praėjusį šeštadienį per „geltonųjų liemenių“ protestą bulvare kilo riaušės. Tai jau trečias savaitgalis iš eilės, kai judėjimas rengia dideles akcijas visoje šalyje.

Protestai vyksta prieš didėjančias degalų kainas ir vyriausybės reformų politiką.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-02

Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.

Belgijos sostinėje Briuselyje penktadienį susirėmė policininkai ir ryškias geltonas liemenes vilkintys protestuotojai, daugybė protestuotojų buvo suimti, informuoja naujienų agentūra AP.

Demonstrantai penktadienį susirinko protestuoti prieš didelius mokesčius ir didžiules pragyvenimo išlaidas. Policija prieš protestuotojus, bandžiusius prisiartinti prie vyriausybės pastatų ir įstaigų Briuselio centre bei svaidžiusius akmenis į barikadas, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

„Mūsų pareigūnai pradėjo naudoti vandens patrankas po to, kai jie pradėjo svaidyti įvairius objektus“, – sakė Briuselio miesto policijos atstovė Ilse Van De Keere.

Atstovės teigimu, proteste dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių. Apie 60 buvo suimti dėl viešosios tvarkos trikdymo. Dauguma su savimi turėjo daiktų, kurie, policijos manymu, buvo pavojingi, pavyzdžiui, skustuvų peiliukai ir pipirinės dujos.

Remiantis „Reuters“ pranešimais, kiek anksčiau protestuotojai trikdė kelių eismą ir ėjo gatvėmis. Galiausiai keli šimtai ryškias liemenes vilkinčių protestuotojų pajudėjo ministro pirmininko Charles’io Michelio biuro link. Daugybė žmonių svaidė į policiją akmenis ir kelių ženklus. Policija malšino protestuotojus vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.01; 09:02

Atsakomybę už riaušes griežtojo režimo kalėjime Chudžando mieste Tadžikistano šiaurėje prisiėmė teroristinė „Islamo valstybės“ (IS) organizacija. Tai penktadienį pranešė Laisvės radijo tadžikų biuras, remdamasis smogikams artima naujienų agentūra „Amaq“.

„Maištą sukėlė ten kalinami šios teroristinės organizacijos šalininkai“, – teigė žurnalistams šaltinis.

Maištas griežtojo režimo kalėjime Chudžande, kur laikomi už terorizmą nuteisti asmenys, įsiplieskė naktį į ketvirtadienį. Riaušes sukėlė kaliniai, apsiginklavę šaltaisiais ginklai. Kai kuriais duomenimis, vienam iš jų pavyko nuginkluoti prižiūrėtoją ir paleisti automato ugnį.

Per incidentą žuvo mažiausiai 24 žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Šeši prižiūrėtojai paguldyti į ligoninę. Maištą nuslopino specialiojo dalinio kariškiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 03:00

Neramumai Vokietijoje. EPA – ELTA nuotr.

Į Rytų Vokietijos Chemnico mieste pirmadienį surengtą demonstraciją prieš dešiniųjų ekstremizmą susirinko per tūkstantį žmonių. Šis protestas – reakcija į savaitgalį mieste vykusius susirėmimus, per kuriuos buvo taikomasi į nevokiškos išvaizdos žmones.

„Užsieniečius primenančių žmonių medžiojimas kelia mums nerimą. Norime parodyti, kad Chemnicas turi kitokį veidą: atvirą pasauliui ir pasisakantį prieš ksenofobiją“, – pirmadienį vakare priešais miesto rotušę susirinkusiems žmonėms sakė kraštutinių kairiųjų partijos „Kairė“ („Die Linke“) vadovas Timas Detzneris.

Kairiųjų demonstracija surengta tą pačią dieną, kai teisme pasirodė irakietis ir siras, įtariami savaitgalį peiliu mirtinai subadę 35-erių metų vokietį. Neramumai mieste prasidėjo būtent dėl šio nusikaltimo.

Tuo pat metu Chemnice vyko ir kraštutinių dešiniųjų organizuotas mitingas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pasmerkė kraštutinių dešiniųjų protestuotojus, gatvėse „medžiojusius“ užsieniečius. Riaušėmis virtę protestai surengti reaguojant į Vokietijos piliečio nužudymą, kurį, įtariama, įvykdė siras ir irakietis.

Vokietijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Per Rytų Vokietijos Chemnico mieste kraštutinių dešiniųjų judėjimo PEGIDA surengtą demonstraciją, kurioje dalyvavo 800 žmonių, kilo chaosas, kurį turėjo malšinti sustiprintos policijos pajėgos.

Remiantis Vokietijos žiniasklaida, kai kurie demonstrantai tiems, ką palaikė imigrantais, šaukė: „Mes esame tauta“, „Dinkit iš čia“ ir „Jūs čia nelaukiami“. Skelbiama, kad dalis riaušininkų į spėjamus užsieniečius mėtė butelius.

Demonstracija buvo surengta po to, kai sekmadienį paryčiais buvo mirtinai subadytas 35-erių metų amžiaus vokietis.

Prokurorai pirmadienį informavo, kad policija sulaikė šiuo nusikaltimu įtariamus 23-ejų metų sirą ir 22-ejų irakietį. Šiuo metu mėginama nustatyti, koks galėjo būti jų motyvas.

A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas pabrėžė, kad Berlynas griežtai smerkia smurtines protesto akcijas.

„Tokiems riaušiniams susibūrimams, žmonių, kurie yra kitokios kilmės, medžiojimui arba mėginimui skleisti neapykantą gatvėse mūsų šalyje nėra vietos“, – teigė S. Seibertas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:36

Centre – garsusis Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.

Teisingumo ministerija tikina, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie galimas riaušes kalėjimuose nėra teisinga. Šiuo metu neturima jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Specialiosios pajėgos kalėjimuose įvedamos tam, kad tinkamai būtų palaikoma viešoji tvarka. Be to, tai – papildoma atsargumo priemonė dalį nuteistųjų iš Pravieniškių perkeliant į kitas įkalinimo įstaigas.

„Kad būtų palaikoma tinkama viešoji tvarka ir siekiant išvengti galimų nuteistųjų konfliktų dėl alkoholio vartojimo. Šiandien nėra jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Pajėgos įvedamos palaikyti viešąją tvarką pačiose įkalinimo įstaigose. Juo labiau dabar, kai iš Pravieniškių dalis nuteistųjų perkeliama į kitas įkalinimo įstaigas ir gali kilti kažkoks nepasitenkinimas. Kai kurios žiniasklaidos priemonės, pranešdamos apie galimas masines riaušes įkalinimo įstaigose, informaciją šiek tiek sutirštino“, – Eltai sakė ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius.

Jo teigimu, jeigu būtų pranešta apie galimas masines riaušes, būtų imtasi kardinaliai griežtesnių priemonių. A. Kutrevičius pabrėžia, kad kartkartėmis pasitelkiamos specialiosios paskirties pareigūnų pajėgos, šiemet jos pasitelkiamos antrą kartą, ir tai tikrai nėra išimtinė priemonė.

„Iki dešimties Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų į įkalinimo įstaigą atvyksta, o jeigu turėtume informacijos apie masines riaušes, būtų imtasi visai kitokių priemonių. Žymiai griežtesnių. Jos ir dabar yra gana griežtos, tačiau tikrai nėra kraštutinės priemonės, nes nėra tam pagrindo. Jeigu būtų imtasi kraštutinių priemonių, ten važiuotų šarvuočiai.

Pasak A. Kutrevičiaus, pasieniečiai paskolins tam tikrą techniką, bet patys įkalinimo įstaigose nebudės.

„Pasieniečiai talkins paskolindami tam tikrą techniką, kuri naudojama įvairiems tikslams. Patys pasieniečiai įkalinimo įstaigose nebudės ir aplink nevaikštinės“, – sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.12; 05:00

Karingasis Seržas Sargsianas. Karikatūra

Iš Armėnijos ateina vis daugiau nerimą keliančių žinių. Opozicija tvirtina, kad į Jerevano gatves protestuoti prieš buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano paskyrimą į milžiniškus įgaliojimus turinčio premjero postą jau išėjo per 160 tūkst. žmonių. Tuo tarpu oficialusis Jerevanas teisinasi, kad protestuotojų kelis kartus mažiau – vos apie 35 tūkst., o tai esą vos 7 – 8 proc. rinkėjų. Taigi valdžia, pasak oficialiojo Jerevano, neturinti paklusti menkutės opozicijos reikalavimams.

Guminės lazdos ir garsinės granatos

Paskutiniais duomenimis, Armėnijos policija prieš protestuotojus naudoja jėgą: ne tik gumines lazdas, bet ir garsines granatas. Manoma, kad policija suėmė per 300 aktyviausių mitinguojančių. Tikriausiai jau bus sulaikyti ir visi svarbiausi opozicijos lyderiai. Bent jau užsienio informacijos agentūros teigia, kad Armėnijos jėgos struktūrų atstovai sekmadienį sučiupo pagrindinį antivyriausybinių protestų lyderį Nikolą Pašinianą. Tai greičiausiai įvyko tuoj po trumpo pokalbio su šalies ministru pirmininku Seržu Sargsianu.

Kiek vėliau kartu su N.Pašinianu buvo suimtas ir opozicionierius Sasunas Mikaelianas, raginęs mitinguojančius ginti suimamą lyderį N.Pašinianą. Tiesa, kai kurie leidiniai, remdamiesi oficialiais Jerevano pranešimais, teigia, kad opozicijos lyderis nebuvo suimtas, o tik išvestas iš pastato po nepavykusios diskusijos su S.Sargsianu.

Rusiška rokiruotė

Armėnijoje protestai įsiplieskė balandžio 13-ąją. N. Pašiniano vadovaujami opozicionieriai smerkia valdžios rokiruotę, kurios metu pastarąjį dešimtmetį prezidentu (dvi kadencijos) buvęs S. Sargsianas tapo premjeru (jį išrinko jo partijos kontroliuojamas parlamentas). Be kita ko, premjeru S.Sargsianas tapo po specialiai pakoreguotos Konstitucijos, suteikiančios premjerui daugiau valdžios nei prezidentui (prezidentas dabar turės tik simbolines galias, o premjero rankose bus sukoncentruota reali vykdomoji valdžia).

Žodžiu, Armėniją ištisą dešimtmetį valdęs S.Sargsianas sužaidė rokiruotę, panašią į tą, kurią kadaise surengė Rusijos valdžia: prezidentas Vladimiras Putinas trumpam pasikeitė vietomis su premjeru Dmitrijumi Medvedevu. Skirtumas tarp Armėnijos ir Rusijos tik toks: Rusijoje pirmuoju smuiku groja prezidentas, Armėnijoje svarbiausiu orkestro dirigentu tampa premjeras.

Taigi remiantis 2015-aisiais metais įsigaliojusiais Konstitucijos pakeitimais pagrindinės prezidento galios perduotos premjero postą užimančiam S.Sargsianui.

Gėdingiausias šios istorijos momentas – sulaužytas pažadas. S.Sargsianas kadaise viešai tvirtino po antrosios prezidento kadencijos daugiau nesieksiąs valdžios. Tačiau šį pažadą sulaužė. Jo aplinka šitaip teisino nuomonių kaitą: S.Sargsianas nenori tapti premjeru, bet į šį postą jį kelia jo partija, kontroliuojanti parlamentą. Suprask, vargšas eksprezidentas negali kitaip pasielgti – privalo paklusti partinės vadovybės sprendimui.

Seržas Sargsianas priklausomas kaip mažas vaikas. Jo tėtė – Rusija. Karikatūra

Kol kas sunku prognozuoti, ar šie daugiau nei savaitę trunkantys neramumai išsikvėps, ar peraugs į dar didesnius mitingus, kurie iš valdžios potų išstumtų per dešimtmetį tvirtai įsigalėjusį korumpuotą S.Sargsiano klaną. Taip pat sunku atspėti, kokių veiksmų imsis naujasis premjeras, jei opozicija spaus jį į kampą. Europos Sąjunga perspėja Armėnijos valdžią nesiimti represijų prieš taikiai mitinguojančius.  Tačiau turintis patirties išsilaikyti valdžioje S.Sargsianas moka griebtis provokacijų, leidžiančių panaudoti griežtesnes tramdymo priemones. Pavyzdžiui, apkaltins opozicionierius regiant teroro aktus. Tokiu atveju represinių struktūrų rankos būtų žymiai laisvesnės areštuojant įtariamuosius, naudojant jėgą, atliekant kratas.

Beje, taip ir atsitiko.

Apkaltino terorizmu

Armėnijos nacionalinio saugumo tarnyba šeštadienį pareiškė užkirtusi kelią serijai teroro aktų šalyje, praneša „RIA Novosti“.

„Du Armėnijos piliečiai ketino susprogdinti visuomeninę svarbą turinčiose vietose 100-150 savadarbių nuotolinio valdymo sprogstamųjų įtaisų“, – sakoma tarnybos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Pasak Armėnijos pareigūnų, sulaikytieji susiję su nuteistu opozicijos aktyvistu Žirairu Sefilianu ir grupe „Casna Crer“, kurios nariai 2016 metais užėmė policijos bazę Jerevane.

Specialiųjų tarnybų duomenimis, teroro aktai buvo planuojami Laisvės aikštėje Jerevane, sostinės prekybos centruose, transporto priemonėse, netoli gyvenamųjų namų, kitose vietose. Iškelta baudžiamoji byla, sulaikytiesiems gresia iki 15 metų kalėjimo.

Šią informaciją pateikė ir lietuviškoji ELTA.

Ar atnaujins karą dėl Kalnų Karabacho? 

Tačiau kaltinimai terorizmu – kur kas mažesnė bėda nei atnaujinti koviniai veiksmai dėl Kalnų Karabacho. Žinių, jog šiomis dienomis kilo susišaudymų fronto linijoje, skiriančioje Armėnijos ir Azerbaidžano ginkluotąsias pajėgas, kol kas nėra. Ir vis dėlto provokacijų meistras S.Sargsianas gali įsakyti savo kariuomenei atnaujinti šaudymus bandant kaltę dėl paliaubų pažeidimų suversti azerbaidžaniečiams. Tada jam būtų lengva reikalauti iš armėnų rimties, susiklausymo ir vienybės. Taip ne sykį jau būta. Aršių karinių susidūrimų paženklinti 2010, 2011, 2012, 2014, ir 2016-ieji metai.

Armėnijos okupuotas Kalnų Karabachas žemėlapyje. Slaptai.lt nuotr.

Ypač neramūs buvo 2016-ieji. Tąsyk fronte dėl Kalnų Karabacho žuvo 80 žmonių (daugiausia po 1994-aisiais pasiektų paliaubų). Kas tąsyk nutiko? Susirėmimai truko net penketą dienų, skirtingai nei anksčiau. Baku apkaltino armėnų separatistus su tankų bei aviacijos pagalba užėmus kelias strategines aukštumas Kalnų Karabache. Oficialusis Jerevanas savo ruožtu pareiškė, kad tai Azerbaidžanas smogė separatistams. Nors Azerbaidžano pajėgos tiesiog susigrąžino aukštumas, kurias Kalnų Karabachą okupavusios armėnų pajėgos buvo netikėtai užėmusios. Azerbaidžanas parodė, kad daugiau neleis užimti nė pėdos Kalnų Karabacho žemių.

Beje, tokiais atvejais nustatyti, kas pirmasis pradėjo šaudyti, o kuri pusė vien tik gynėsi, – dažniausiai sudėtinga. Bet Lietuva privalo vadovautis būtent šia taisykle: tarptautinė bendruomenė Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos (ES), Atlanto aljanso (NATO), apskritai visų tarptautinių organizacijų asmenyje niekada nepripažino ir pepripažįsta Armėnijos 1992-aisiais įvykdytos Kalnų Karabacho aneksijos, o Jerevanas, nepaisydamas tarptautinės kritikos, tebekontroliuoja virš 11 tūkstančių kvadratinių kilometrų šio regiono teritorijos ir dar okupuoja kitas septynias gretimas Azerbaidžano provincijas. 

Todėl, kad ir kaip bežiūrėsime į Pietų Kaukazo įvykius, azerbaidžaniečių kariai šaudo gindami savo žemes ir teritorijas, o Armėnijos pajėgos šaudo tik tam, kad išlaikytų tai, kas neteisėtai užgrobta.

Ar trokšdamas bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje S.Sargsianas griebsis provokacijų Kalnų Karabache, – netrukus pamatysime. Situacija ne tik sudėtinga, bet ir pavojinga, kadangi Armėnijoje dislokuota galinga Rusijos karinė bazė. Niekas šiandien nežino, kokių veiksmų gali griebtis valdžioje taip pat išsilaikyti trokštantis V.Putinas. Gal jam bus naudinga kariauti ne tik Rytų Ukrainoje, Sirijoje, bet dar ir Pietų Kaukaze>

2018.04.23; 03:00

Armėnija: opozicija blokuoja parlamento prieigas. EPA-ELTA nuotr.

Jerevano gatvėse, aikštėse ir valstybinėse įstaigose šeimininkauja protestuotojai, o valdantieji sulindo į požemius.

Balandžio 9 d., kai Armėnijos nacionaliniame susirinkime prisiekė naujas šalies prezidentas, valdančiosios respublikonų partijos statytinis Armenas Sarkisianas, Rusijoje naujienų tarnyba „Regnum“ parašė Seržą Sargsianą baigiant vykdyti savo „didįjį planą“: likti valdžioje ir pasibaigus jo prezidentiniams įgaliojimams.

Būtent tam dar prieš ketverius metus ir buvo sumanyta konstitucinė reforma (pataisos priimtos referendume 2015 12 06), didžiausias galias valstybės valdyme suteiksianti balandžio 17 d. to paties parlamento išrinktam ministrui pirmininkui. Dar vasario pabaigoje politologas Armanas Grigorianas paaiškino, kad „respublikonų partija visaip vilkins pagarsinti kandidato į premjerus vardą ir paskelbs apie savo sprendimą iškelti į šitą postą Seržą Sargsianą pačią paskutinę valandą, kad neaudrintų visuomenės.“ Esą Sargsianas neturi politinių konkurentų, tačiau vis viena prisibijo galint žmones išeiti į gatves, paskelbus jo planus iš anksto.

Tiesa, paskutinės valandos nelaukta: balandžio 14-ąją valdančiosios respublikonų partijos Vykdomasis organas pasiūlė ir Taryba vienbalsiai pritarė Seržo Sargsiano kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas.

Šį sprendimą valdantieji priėmė ne savo būstinėje Jerevane, o 50 km nuo sostinės nutolusiame kurortiniame Cachkadzore. Nežinia, ar taip buvo numatyta „didžiajame plane“, ar tiesiog reikėjo bėgti iš sostinės, kur „žmonės“ pagrasino jiems tiesiog neleisiantys susirinkti. Bijoti prisibijojo, tačiau ar numatė, kad žmonės rinkimų dieną neleis laisvai susirinkti net ir parlamento nariams?

Rytą Nacionalinio susirinkimo rūmus apsupę protestuotojai prieš Sargsiano išrinkimą ministru pirmininku stebėjosi, kaip parlamento nariai pateko į rūmus: gal naktį, nes niekas nematė jų renkantis. Netrukus paaiškėjo: anksti rytą atvažiavo metropolitenu, taip pat ir būsimasis ministras pirmininkas…

Naująjį ministrą pirmininką išrinko rūmuose, atskirtose nuo piliečių policininkų eilėmis ir spygliuotos vielos užtvaromis. Po dešimt metų valdymo išlikti soste geidžiantis Seržas Sargsianas  susilaukė kritikos ir pačiame parlamento posėdyje. Antai opozicinio „Jelk“ (Išėjimo) bloko atstovas rėžė tiesiai į akis: „Jūs kaltas dėl to, kad kas trečias Armėnijoje – skurdžius, kiekvienas penktas – bedarbis, o visi piliečiai prasiskolinę bankams.“

O vakare Laisvės aikštėje susirinkę dešimtys tūkstančių protestuotojų pareiškė tiesio nepripažįstą tokio ministro pirmininko – Seržo Sargsiano.

Protestai Jerevane kilo dar penktadienį, kai į gatves ir aikštes išėjo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Šeštadienį apie 100 protestuotojų, dalyvavusių demonstracijoje prieš eksprezidento pasilikimą valdžioje, įsiveržė į visuomeninio radijo būstinę sostinės centre.

Remiantis įvairiais duomenimis iš įairiausių šaltinių (ELTA, BNS, Interfax, Regnum, slaptai.lt), per susirėmimus su policija nukentėjo apie 50 žmonių. Civiliai asmenys daugiausia nukentėjo nesunkiai. Po medicininės apžiūros jie paleisti gydytis namuose. Tačiau dvylika civilių paguldyti ligoninėse, nes patyrė vidutinio sunkumo traumas ir sužeidimus. O šeši policininkai buvo sužeisti arba aštriais, arba bukais daiktais. Vienam iš pareigūnų buvo perpjauta vena, ir jį teko skubiai operuoti.

Taip pat manoma, kad policija areštavo apie 80 protestuotojų. Kur jie laikomi ir koks jų likimas, – kol kas nėra aišku. Taip pat skelbta, kad prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos bei garsinės granatos.

Armėnijos liberaliojo opozicinio Išeities aljanso (YELQ) lyderis Nikolas Pašinianas visąlaik ragina kuo rimčiau blokuoti ne tik šalies parlamentą, bet ir kitas svarbias valstybės institucijas, kurios, skirtingai nei parlamentas, nėra stropiai saugomos.

Opozicionierius N. Pašinianas taip pat kvietė Jerevano gyventojus organizuoti „masines pilietinio nepaklusnumo akcijas“, įskaitant gatvių ir tiltų blokavimą, metropoliteno darbo trikdymą, net ir pinigų iš bankų sąskaitų pasiėmimą.

Pirmadienį miesto centrą su „miegamaisiais“ rajonais jungiančiose gatvėse neatsitiktinai buvo specialiai palikta automobilių su įjungta avarine signalizacija, kurie trukdė pravažiuoti, žmonės gulėsi ant asfalto ir nepraleido mašinų, įskaitant visuomeninį transportą. Opozicijos vadovai taip pat ragina pradėti sėdimąsias akcijas ne tik aištėse, beti ir valstybinėse įstaigose, į kurias pavys įsiveržti.

Opozicija mano, kad šalyje susiklosčiusi „revoliucinė padėtis“ – gali kilti vadinamoji aksominė revoliucija, padėsianti atsikratyti korumpuotos valdžios.

Neoficialiais duomenimis, remiantis opozicijos pranešimais, skurdas Armėnijoje – visuotinis. Kas trečias armėnas skursta, vos suduria galą su galu, kas penktas – skolingas bankams. Laimingųjų Armėnijoje – labai mažai. Tai S. Sargsiano klanas.

Informacijos šaltinis – slaptai.lt

2018.04.18; 10:08

Gatvių blokados, liepsnojantys automobiliai, vandens patrankos: protestai prieš G20 viršūnių susitikimą Hamburge penktadienį vėl paaštrėjo. Pasak policijos, demonstrantų grupės keliose vietose blokavo delegacijų važiavimo maršrutus. Kitur kaukėti riaušininkai puolė policininkus, buvo statomos barikados, praneša agentūra AFP.

Riaušės Hamburge. Protestuotojai – prieš G20 viršūnių susitikimą. EPA – ELTA nuotr.

Pareigūnų duomenimis, aplink Hamburgo senamiestį buvo daužomi langų stiklai, padeginėjami automobiliai. Policininkai buvo apmėtyti buteliais ir petardomis. Be to, demonstrantai į gatves tempė šiukšles ir statybines medžiagas. 

Vandens patranka – prieš protestuotoją. EPA – ELTA nuotr.

Hamburge nuo ketvirtadienio vakaro vyko riaušės, kurias kelia G20 priešininkai. Iki šiol sužeisti 159 policijos pareigūnai. Taip pat nukentėjo vienas niekuo dėtas žmogus. Sulaikyti 45 asmenys.

Aplink saugumo zoną prie susitikimo vietos demonstrantai pradėjo kelias sėdimas blokadas, kad sutrukdytų atvykti delegacijoms. Policijai kai kuriose vietose teko panaudoti vandens patrankas, kad išsklaidytų protestuotojus. Pareigūnai ragino neblokuoti gatvių ir netrukdyti delegacijų konvojams.

Delegacijų šaltinių pranešimais, blokados sustabdė kai kurių viršūnių susitikimo dalyvių kolonų judėjimą. Be to, smarkiai sutriko eismas.

Hamburgo policijos vadovybė pareikalavo papildomos paramos iš kitų Vokietijos žemių. Ligšioliniais duomenimis, Hamburgo viršūnių susitikimą turėjo saugoti mažiausiai 19 000 policijos pareigūnų. 

Policija suėmė riaušininką. EPA – ELTA nuotr.

Riaušės Hamburge prasidėjo ketvirtadienio vakarą, kai apie 12 000 žmonių dalyvavo protesto eitynėse „Sveiki atvykę į pragarą“ („Welcome to hell“), nukreiptose prieš G20 viršūnių konferenciją.

Protestuotojai, policijos duomenimis, ėmė svaidyti į pareigūnus akmenis, butelius ir petardas, kai šie sustoję į grandinę sustabdė eitynes ir paragino apie 1 000 kaukėtų radikalų nusiimti nuo veidų kaukes.

Padėtis paaštrėjo, kai pareigūnai pamėgino šį „juodąjį bloką“ atskirti nuo likusių demonstrantų. Policija panaudojo vandens patrankas ir pipirines dujas.

Po to agresyviai nusiteikusios demonstrantų grupuotės traukė per Sankt Paulio ir Altonos rajonus, padeginėjo barikadas ir automobilius ir vis puldinėjo pareigūnus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.08; 06:37